Byla 2A-965-527/2015
Dėl administravimo nutraukimo, dokumentacijos ir turto perdavimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais (trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija)

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jolita Cirulienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-6410-894/2015 pagal ieškovės Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos ieškinį atsakovei UAB „Būsto valda“ dėl administravimo nutraukimo, dokumentacijos ir turto perdavimo, veiksmų pripažinimo neteisėtais (trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija),

Nustatė

2I. Ginčo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

3Ieškovas pateikė ieškinį (b.l.3–6), kuriuo prašo pripažinti UAB „Būsto valda“ daugiabučio namo, esančio Šiaurės pr. 59, Kaune, administravimo veiksmus neteisėtais nuo Šiaurės pr. 59 DNSB įsteigimo dienos, įpareigoti UAB „Būsto valda“ nutraukti (užbaigti) Šiaurės pr. 59, Kaune, daugiabučio namo administravimą, įpareigoti UAB „Būsto valda“ perduoti Šiaurės pr. 59 DNSB pagal perdavimo ir priėmimo aktą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, taip pat perduoti valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas, namo inventorizacijos dokumentus, darbų planus ir kitus daiktus bei išreikalauti iš UAB „Būsto valda" visą su Šiaurės pr. 59, Kaune, daugiabučiu namu (turtu) susijusią informaciją (duomenis ir dokumentus) apie butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, taip pat turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, namo bendrojo naudojimo objektus ir kitą informaciją.

4Atsakovė UAB „Būsto valda“ 2015-03-04, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija 2015-03-10 pateikė teismui atsiliepimus civilinėje byloje Nr. 2-6410-894/2015, kuriuose nurodė, jog prašo sustabdyti civilinės bylos Nr. 2-6410-894/2015, nagrinėjimą. Šalys atsiliepimuose į ieškinį nurodė, jog šiuo metu Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė bylą Nr. 2-1526-151/2015 dėl Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta. Pažymi, jog tik įsiteisėjus teismo sprendimui civilinėje byloje Nr. 2-1526-151/2015, kuriuo būtų išspręstas Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimas, būtų galima vertinti atsakovės UAB „Būsto valda“ veiksmų pagrįstumą (b.l.41–44, 51–53).

5Kauno apylinkės teismas 2015-03-16 nutartimi (b. l. 69–70) sustabdė civilinės bylos Nr. 2-6410-894/2015 nagrinėjimą iki bus išnagrinėta byla ir įsiteisės sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-1526-151/2015, nagrinėjamoje Kauno apylinkės teisme. Teismas nustatė, kad civilinėje byloje Nr. 2-1526-151/2015 sprendžiamas klausimas, dėl Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta. Tuo tarpu civilinėje byloje Nr. 2-6410-894/2015, yra prašoma pripažinti UAB „Būsto valda“ Šiaurės pr. 59, Kaune, daugiabučio namo administravimo veiksmus neteisėtais nuo Šiaurės pr. 59 DNSB įsteigimo dienos, įpareigoti UAB „Būsto valda“ nutraukti (užbaigti) Šiaurės pr. 59, Kaune, daugiabučio namo administravimą, įpareigoti UAB „Būsto valda“ perduoti Šiaurės pr. 59 DNSB pagal perdavimo ir priėmimo aktą butų ir kitų patalpų savininkų kaupiamąsias lėšas, skirtas pastatui atnaujinti ir kitoms bendrosioms reikmėms, taip pat turimus pastato statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, taip pat perduoti valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas, namo inventorizacijos dokumentus, darbų planus, su administruojamu Šiaurės pr. 59, Kaune, daugiabučiu namu susijusias sutartis, patalpų savininkų susirinkimų ir balsų skaičiavimo komisijos posėdžių protokolus, nebaigtų darbų aktus, kitus dokumentus ir daiktus. Teismas sprendė, kad tarp civilinės bylos Nr. 2-1526-151/2015 ir civilinės bylos Nr. 2-6410-894/2015 ryšys yra nepaneigiamas ir objektyvus, todėl padarė išvadą, jog civilinės bylos Nr. 2-6410-894/2015 negalima nagrinėti, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1526-151/2015, nagrinėjama Kauno apylinkės teisme.

6II. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

7Ieškovė atskiruoju skundu (b. l. 77–79) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį. Teismas nepagrįstai atsižvelgė į atsakovės UAB „Būsto valda“ ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės administracijos atsiliepimuose nurodytus argumentus, kad tik įsiteisėjus teismo sprendimui kitoje civilinėje byloje Nr. 2-1526-151/2015, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl Šiaurės pr. 59 daugiabučio namo savininkų bendrijos (toliau - Šiaurės pr. 59 DNSB arba Bendrija) įsteigimo teisėtumo, būtų galima vertinti atsakovės veiksmų pagrįstumą. Neva tai dėl to yra privalomasis CPK 163 str. 3 d. bylos stabdymo pagrindas. Tokie atsakovės ir trečiojo asmens argumentai nepagrįsti ir turėjo būti atmesti, kadangi pirmiau minėtose bylose nagrinėjamos skirtingos aplinkybės, juose ginčai kyla dėl skirtingų ir iš esmės tarpusavyje nesusijusių teisinių santykių. Civilinėje byloje Nr. 2-1526-151/2015 pateiktas ieškinys dėl to, ar Bendrija buvo įsteigta teisėtai, t.y. sprendžiama ar buvo išlaikytos visos privalomos teisės aktų procedūros. Pateikti įrodymai visiškai patvirtina, kad steigiant Bendriją buvo vadovaujamasi Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo (toliau - Įstatymas) nuostatomis. Taigi, šioje byloje bus tikrinama ar Bendrijos steigimo procesas įvyko pagal teisės aktų numatytą procesą. Vien tai, kad keliamas klausimas teisme dėl Bendrijos įsteigimo teisėtumo - nereiškia, kad ji neįsteigta, neveikia, arba įsteigta neteisėtai. Kitoje civilinėje byloje Nr. 2-6410-894/2015 keliamas visiškai kitoks klausimas, kuris niekaip negali būti tapatinamas ar siejamas su Bendrijos įsteigimu ar įsteigimo teisėtumu. Šioje byloje nagrinėjamas ginčas tik dėl to, kad atsakovė neteisėtai ir nepagrįstai nevykdo imperatyvių teisės normų, t.y. prašoma įpareigoti atsakovę (kuri beje kitoje byloje Nr. 2-1526-151/2015 jau nėra tarp ieškovų, nes paskutiniame patikslintame ieškinyje ji priskiriama tik prie trečiųjų asmenų) atlikti įsakmiai, imperatyviai, kategoriškai teisės aktuose nurodytus veiksmus - perduoti turtą, dokumentaciją, pateikti informaciją ir kt. Šioje byloje iš viso neturi būti svarstomas ar tikrinamas Bendrijos įsteigimo teisėtumo klausimas, o turi būti tik aiškinamasi ar atsakovė tinkamai pasielgė. Ieškovų ieškinyje nurodyti teisės aktai imperatyviai (konkrečiai, aiškiai ir įsakmiai) nustato (nurodo, įtvirtina, reglamentuoja bei įpareigoja) kas turi būti atliekama kuomet yra įsteigiama (įregistruojama) bendrija. Tai reiškia, kad Juridinių asmenų registre 2014-07-02 įregistravus Šiaurės pr. 59 DNSB, įregistravus šios Bendrijos įstatus, nuo tos dienos automatiškai neteko galios (pasibaigė) atsakovės UAB „Būsto valda“ vykdytas Šiaurės pr. 59, Kaune daugiabučio namo administravimas ir kad atsakovė privalėjo per 30 dienų nuo bendrijos įregistravimo perduoti įsteigtai bendrijai Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje nurodytas lėšas, turtą, dokumentus ir kt. Tiek Įstatymo 4 straipsnio 7 dalyje, tiek Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimo Nr. 603 „Dėl Daugiabučių namų patalpų savininkų (bendrasavininkių) bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų patvirtinimo" (toliau - Pavyzdiniai nuostatai) 14, 15 punktuose, Civilinio kodekso 4.84 str. 10 d. imperatyviai reglamentuojama, jog administravimas pasibaigia CK 4.250 str. nustatytais pagrindais, taip pat įregistravus gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendrijos įstatus, įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus, o administratorius perdavimo ir priėmimo aktu perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. vasario 2 d. nutarimu Nr. 125 „Dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų, su jais susijusių dokumentų ir lėšų perdavimo daugiabučio namo savininkų bendrijai tvarkos“. Beje, pirmiau nurodytos privalomos vykdyti teisės aktų nuostatos įtvirtintos ir Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-788 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija) Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 17 punkte. Jame nustatyta, kad administravimas pasibaigia įregistravus daugiabučio namo savininkų bendriją ir jos įstatus. Šių nuostatų 18 punkte numatyta, kad pasibaigus administravimui, administratorius pagal perdavimo ir priėmimo aktų perduoda įsteigtai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutarties dalyviams valdyti ir prižiūrėti namo bendrojo naudojimo objektus ir nepanaudotas surinktas lėšas, namo inventorizacijos dokumentus, darbų planus, su administruojamu namu susijusias sutartis, patalpų savininkų susirinkimų ir balsų skaičiavimo komisijos posėdžių protokolus, nebaigtų darbų aktus, kitus dokumentus ir daiktus (vėliavas, bendrojo naudojimo patalpų raktus ir 1.1.). Taigi, teisės aktai nenumato jokių išimčių, dėl kurių administravimas nepasibaigtų ar užsitęstu, tame tarpe ir klausimo dėl Bendrijos įsteigimo teisėtumo iškėlimo. Įregistravus Bendriją bei jos įstatus administravimas automatiškai pasibaigia ir nutrūksta, o administratorius privalo atlikti pirmiau minėtus veiksmus. Iš esmės tai pripažino ir teismas byloje Nr. 2-1526-151/2015 2014-09-01 nutartimi atmesdamas prašymą skirti UAB „Būsto valda“ laikinuoju administratoriumi. Atsakovė kitoje byloje pati pripažino, kad ji tik teismui leidus gali laikinai administruoti Bendrijos namą, tačiau ignoruodama 2014-09-01 nutartį ir toliau vykdo neteisėtą administravimą, priežiūrą, remontą ir lėšų rinkimą. Šioje byloje Nr. 2-6410-894/2015 teismas taip pat iš esmės pripažino administravimo pabaigą 2015-02-11 nutartimi, kurioje pagrįstai nurodė, kad nėra jokio pagrindo Bendriją laikyti neteisėtai įsteigta ir varžyti ar riboti jos veiklą, ir kad administravimas nutrūksta nuo Bendrijos įregistravimo. Joje taip pat teisingai nurodyta, kad butų savininkai turi teisę priimti sprendimus dėl nuosavybės naudojimo ir valdymo, o administratorius privalo veikti patalpų savininkų interesais, nes yra pavaldus jų valiai. 2015-02-11 nutartyje taip pat teisingai pažymėta, kad 2014-09-01 nutartimi byloje Nr. 2-1526-151/2015 konstatuota, kad Bendrija pastato administravimą vykdo pati. Taigi, teismas iš vienos pusės pritaria Bendrijos teisėms, o iš kitos pusės, sustabdydamas bylą, apriboja ir užkerta kelią Bendrijai veikti ir gintis bei padeda Atsakovei toliau nepagrįstai veikti savo nuožiūra. Ieškinys pateiktas būtent dėl to, kad Atsakovei nesvarbios nei 2014-09-01 teismo nutartis, nei Bendrijos savininkų teisės. Be to, pirmiau aptartos 2015-02-11 nutartyje konstatuotos aplinkybės rodo, kad Bendrijos reikalavimai pagrįsti. Teismas nepateikė jokių motyvų, kad visi šios bylos reikalavimai sudaro sustabdymo pagrindą. Niekaip nepasisakė ir neargumentavo, koks bylos Nr. 2-1526-151/2015 ir šios bylos Nr. 2-6410-894/2015 ryšys, ir kodėl jis nepaneigiamas ir objektyvus. Teismas skundžiamoje nutartyje vien tik pacitavo minėtose bylose keliamus reikalavimus. Tačiau vien tik reikalavimų pacitavimas nereiškia, kad yra stabdymo pagrindai. Aukščiau paminėti argumentai paneigia, kad yra stabdymo pagrindai, kadangi abi bylos pagal pareikštus reikalavimus (ar bent dalis jų) tikrai gali būti nagrinėjamos atskirai. Pagal minėtas teisės aktų nuostatas, vien tik Bendrijos ir jos nuostatų įregistravimas reiškia, kad Bendrija įsteigta, o administravimas pasibaigė, bei kad privaloma atlikti turto ir dokumentacijos perdavimą. Todėl vien Bendrijos įsteigimo apskundimas, negali automatiškai stabdyti Bendrijos teisių, ar administratoriaus pareigų. Taigi, vien tai, kad teismas atsižvelgdamas į kitą bylą, ir iš esmės pripažindamas Bendrijos teises, sudaro pagrindą ginti Bendrijos teises, nes jeigu nereikėtų teismo įsikišimo, ieškinys nebūtų pateiktas. Ieškinio pateikimas rodo, kad Atsakovė nekreipia dėmesio nei į teismo sprendimus, nei į teisės aktų reikalavimus ir užkertą kelią Bendrijos veiklai.

8Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas (b. l. 89–91) prašo atmesti ieškovo atskirąjį skundą ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo 2015-03-16 nutartį. Atsakovas pažymi, kad atskiruoju skundu ieškovas klaidina teismą visiškai be pagrindo nurodydamas, kad teismas šioje byloje neva nagrinėja DNSB įsteigimo teisėtumo klausimą. Atkreiptinas dėmesys, kad nepaisant įstatymo nuostatos, jog juridinis asmuo laikomas įsteigtu nuo jo įregistravimo juridinių asmenų registre (CK 2.63 str. 1 d.), registruojant ieškovą kaip juridinį asmenį nebuvo tinkamai įsitikinta steigimo dokumentų atitikimi teisės aktų reikalavimams, jų tikrumu, todėl DNSB steigimo iniciatoriai steigimo dokumentus tikrinusiam notarui pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis ir tokiu nesąžiningu būdu jį suklaidino. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, ieškovo kaip juridinio asmens įsteigimo, kuris įtakoja iš esmės visus be išimties ginčo namo patalpų savininkus, teisėtumas gali būti patikrintas tik teismo keliu. Dėl to, kaip nurodė ir trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybės administracija, kol nėra įsiteisėjusio teismo sprendimo dėl ieškovo kaip juridinio asmens įsteigimo teisėtumo klausimo, objektyviai nėra galimybės nagrinėti ieškovo pareikštų reikalavimų. Atsakovo, o taip pat ir trečiojo asmens nuomone, neišsprendus ieškovo kaip juridinio asmens įteigimo teisėtumo klausimo, negali būti sprendžiamas dokumentų ir lėšų perdavimo ieškovui klausimas. Dėl to kritiškai vertintini ieškovo argumentai dėl nagrinėjamų bylų sąsajos nebuvimo. Dar daugiau, aplinkybė, kad vis dar nėra prasidėjęs civilinės bylos Nr. 2-1526-151/2015, neturi įtakos sprendžiamo klausimo neatsiejamumui nuo šio ginčo klausimų, o užsitęsęs procesas, kaip puikiai žinoma ir pačiam ieškovui, yra sąlygotas paties teismo iniciatyvų tikslinti ieškinį bei jau teisminio nagrinėjimo metu paaiškėjusių aplinkybių apie vienos iš bylos šalių mirties faktą. Nagrinėjamu atveju iš esmės tarp tų pačių šalių yra nagrinėjamas ginčas pagal atsakovo ir dalies ginčo namo patalpų savininkų ieškinį ieškovui dėl ieškovo kaip juridinio asmens įsteigimo pripažinimo neteisėtu bei steigiamojo susirinkimo sprendimų pripažinimo negaliojančiais (Kauno miesto apylinkės teismo civilinė byla Nr. 2-1526-151/2015). Pagal pareikštą ieškinį, teismas minėtoje byloje spręs, ar neteisėtas ieškovo kaip juridinio asmens įsteigimas nepažeidžia tiek atsakovo teisėtų interesų, tiek kitų ieškovų teisių. Taigi tik teismui konstatavus, jog ieškovo įsteigimas yra teisėtas būtų pagrindas vertinti atsakovo veiksmus ir kelti atitinkamus reikalavimus. Tačiau, kol nėra tokio teismo sprendimo ir ieškovo kaip juridinio asmens įsteigimo teisėtumo klausimas nėra išspręstas, ši byla yra pagrįstai sustabdyta skundžiama teismo nutartimi, kadangi akivaizdu, kad minėtame ginče sprendžiami klausimai yra betarpiškai susiję su šios bylos nagrinėjimo dalyku ir joje bus nustatyti prejudiciniai faktai, kurie įtakos tarp šalių kilusį ginčą šioje byloje. Išdėstytos aplinkybės akivaizdžiai pagrindžia, jog tarp šio ginčo ir Kauno apylinkės teisme nagrinėjamos civilinės bylos Nr. 2-1526-151/2015 dėl daugiabučio namo savininkų bendrijos pripažinimo neteisėtai įsteigta yra nepaneigiamas ir objektyvus ryšys, todėl skundžiama nutartimi teismo padaryta išvada, jog negalima nagrinėti šio ginčo, kol nebus išspręsta civilinė byla Nr. 2-1526-151/2015, yra teisinga ir pagrįsta.

9Atsiliepimu į atskirąjį skundą trečiasis asmuo (b. l. 83–84) prašo atskirąjį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Teismas sustabdė civilinės bylos Nr. 2-6410-894/2015 nagrinėjimą tuo pagrindu, kad tame pačiame teisme yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-1526-151/2015, kurioje sprendžiamas ginčas dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo ir kurioje teismui priėmus sprendimą, jog ji įsteigti neteisėtai, bendrija negalės teisėtai veikti, todėl aukščiau nurodytos civilinės bylos yri susijusios tarpusavyje, todėl negali būti nagrinėjamos vienu metu, o neišsprendus klausimo, a bendrija teisėtai įsteigta, negali būti sprendžiamas klausimas pagal tokio juridinio asmens reikalavimą dėl dokumentų ir lėšų perdavimo jai. Trečiojo asmens nuomone, tik teismui priėmus sprendimą, jog bendrija įsteigta teisėtai, bus galima spręsti dėl dokumentų ir piniginių lėšų perdavimo jai, ne, priešingu atveju gyvenamojo namo, adresu Šiaurės pr. 59, Kaune, butų ir kitų patalpų savininkai gali netekti jų pačių sukauptų lėšų ir taip patirti finansinius nuostolius. Be to, teismui išsprendus klausimą dėl bendrijos įsteigimo teisėtumo ir nusprendus, jog nėra pagrindo pripažinti jos įsteigimą neteisėtu, tikėtina, jog administratorius gera valia įvykdys bendrijos prašymą perduoti dokumentus ir lėšas bendrijai ir ginčo šioje civilinėje byloje nebeliks.

10III. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11Byloje keliamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria civilinė byla sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

12CPK 163 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspęsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Kasacinio teismo išaiškinta, kad sustabdyti civilinę bylą nurodytu pagrindu galima tik tada, kai nagrinėjamos bylos yra susijusios taip, jog kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdomai bylai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-09-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-309/2009; 2010-01-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-25/2010; 2012-08-14 nutartis civilinėje byloje ir kt.). Šis privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje ryšys, t. y., kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje; negalimumas išnagrinėti civilinę bylą iki bus išnagrinėta kita byla paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, tačiau bus reikšmingi ir nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-09-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2008; 2012-06-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-332/2012). Jeigu teismas visus teisiškai reikšmingus faktus gali nustatyti nagrinėjamoje byloje, kai tarp bylų nėra prejudicinio ar kito tiesioginio teisinio ryšio, teismas neturi teisės sustabdyti bylos ir savo kompetencijos perkelti kitam teismui ar kitai institucijai. Tai, galima ar ne išnagrinėti civilinę bylą, kol neišspręsti su ja susiję klausimai kitoje nagrinėjamoje byloje, kiekvienu atveju nustato teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005-05-25 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-268/2005; 2012-07-26 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-383/2012 ir kt.).

13Nagrinėjamu atveju teismas pritaria atskirojo skundo argumentui, kad Pirmosios instancijos teismo argumentai, kad bei CPK 163 straipsnio 3 punkto pacitavimas, apeliacinės instancijos teismo nuomone, nėra pakankami nuspręsti dėl bylos sustabdymo pagrįstumo. Apylinkės teismas, atsižvelgdamas į abiejose civilinėse bylose pareikštus reikalavimus, privalėjo ištirti aplinkybių, patvirtinančių tiesioginio prejudicinio ryšio tarp minėtų bylų egzistavimo faktą bei nustatyti, ar civilinės bylos sustabdymas nepažeis ieškovo teisių. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas civilinio proceso normas, visiškai netyrė bei nevertino byloje esančių įrodymų, patvirtinančių CPK 163 straipsnio 3 punkte nurodyto civilinės bylos sustabdymo pagrindo egzistavimą, dėl ko skundžiama teismo nutartis negali būti pripažinta teisėta ir pagrįsta dėl neatskleistos nagrinėjamo klausimo esmės (CPK 183 str., 185 str.).

14Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog civilinės bylos sustabdymo CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu ir bylų sujungimo, numatyto CPK 136 straipsnio 4 dalyje, santykis teismų praktikoje aiškinamas civilinio proceso tikslo – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, įgyvendinimo ir ilgesnės teismo proceso trukmės sustabdžius bylą aspektais. Bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigoja teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas neturi taikyti bylos sustabdymo pagrindų formaliai. Jei panašaus pobūdžio priešiniai reikalavimai nagrinėjami atskirose bylose, teismas, atsižvelgdamas į bylų (bylos) aplinkybes (kilusio ginčo pobūdį, įrodinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančius asmenis), siekdamas greičiau ir operatyviau išnagrinėti abi bylas, gali vienos iš jų nestabdyti, bet jas sujungti ir taip realiai įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principus (CPK 7 str.) bei užtikrinti vieno iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti tarp šalių teisinę taiką (CPK 2 str.), įgyvendinimą (LAT 2008-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2008; Lietuvos apeliacinio teismo 2013-02-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-767/2013; 2012-04-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-342/2012; 2011-06-23 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1448/2011; 2011-04-07 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-884/2011; 2010-08-16 nutartis civilinėje byloje Nr. 2-974/2010). Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios. Nurodyti išaiškinimai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, net ir konstatavęs tarp nagrinėjamų bylų prejudicinį ryšį, visų pirma turėjo išnagrinėti susijusių bylų sujungimo klausimą ir tik nustatęs faktinius bei teisinius pagrindus, dėl ko jos negalėtų būti sujungtos, spręsti dėl civilinės bylos sustabdymo. Teismui sprendžiant, kuriuo institutu (bylos sustabdymo ar bylų sujungimo) naudotis, svarbios visos susijusių bylų aplinkybės: bylose keliamų klausimų pobūdis, bylose dalyvaujančių asmenų skaičius, proceso stadija, kurioje yra susijusios bylos, šalių procesinis elgesys (proceso vilkinimo tikimybė) ir kt. Esant galimybei taikyti tiek bylos sustabdymo, tiek bylų sujungimo institutus, svarbu nustatyti, kurio iš jų taikymas leis greičiausiai, mažiausių teismo ir byloje dalyvaujančių asmenų pastangų dėka pasiekti civilinio proceso tikslus.

15CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatyta, jog nutartyje turi būti nurodyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas padarė išvadas. CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta, kad absoliučiu sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai nutartis yra be motyvų. Kadangi skundžiamoje nutartyje nenurodytas nei vienas motyvas, kuriuo remiantis būtų galima nuspręsti esant prejudicinį ryšį tarp nutartyje nurodytų bylų, be to, net nesvarstytas klausimas dėl galimybės bylas sujungti, teismas konstatuoja, jog nutartis naikintina ir dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, numatyto CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punkte.

16Vadovaujantis CPK 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu (CPK 338 str.) panaikinus pirmosios instancijos teismo nutartį dėl absoliutaus nutarties negaliojimo pagrindo, nutartimi išspręstas bylos sustabdymo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

17Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

18Kauno apylinkės teismo 2015 m. kovo 16 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylos sustabdymo klausimą Druskininkų miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai