Byla 2-974/2010

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Milašienės, Gintaro Pečiulio ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB Lietuvos radijo ir televizijos centro atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro ieškinį atsakovui VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ dėl skolos ir delspinigių priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

8Ieškovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ 5 154 624,29 Lt dydžio skolą, 236 259,41 Lt dydžio delspinigius, procesines palūkanas bei patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad sutarčių pagrindu teikia atsakovui televizijos ir radijo programų siuntimo bei kitas elektroninio ryšio paslaugas. Atsakovas šiomis paslaugomis naudojasi, tačiau už jas nevisiškai atsiskaito, todėl susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas.

9Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas taikė nepagrįstas ir nesąžiningas kainas už teikiamas paslaugas, dalį paslaugų teikė netinkamai. Kitoje dalyje atsakovas turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl valstybės veiksmų – sumažinto finansavimo.

10Pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu atsakovas pateikė prašymą sustabdyti šią bylą iki įsiteisės sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieškinį AB Lietuvos radijo ir televizijos centrui dėl neteisėtų veiksmų vykdant sutartis nutraukimo ir nuostolių atlyginimo. Nurodė, kad abiejose bylose vyksta ginčas dėl pagal tas pačias sutartis teikiamų paslaugų ir jų tarifų bei kainų pagrįstumo. Sprendimas byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieškinį turės prejudicinę galią šiai bylai, todėl pastaroji turi būti sustabdyta.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo prašymą tenkino ir bylą sustabdė CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu.

13Teismas nurodė, kad tarp aptariamų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys. Nagrinėjamoje byloje ieškovas savo pagrindinį reikalavimą dėl skolos sumokėjimo kildina iš atsakovo sutartinės prievolės. Tuo tarpu kitoje civilinėje byloje pagal VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ ieškinį yra nustatinėjama, ar tose pačiose šalių sudarytose sutartyse AB Lietuvos radijo ir televizijos centras nuo 2006 metų nebuvo nustatęs nesąžiningų ir per didelių kainų už savo paslaugų teikimą. Taigi, kitoje byloje nustačius, jog šios sutarčių sąlygos yra teisėtos ir galiojančios, atitinkamai bus nustatyta, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ privalo šias teisėtas sąlygas vykdyti, t. y. galutiniu sprendimu nustatyti faktai turės tiesioginę teisinę (prejudicinę) reikšmę priimant galutinį teismo sprendimą dėl ieškinio reikalavimo (jo dalies) pagrįstumo šioje byloje.

14Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, jog ši byla nėra stabdytina, nes teismas pats gali nustatyti kitoje civilinėje byloje nustatinėjamus faktus, atmetami kaip nepagrįsti, nes šiuo atveju byla sustabdyta dėl prejudicinio ryšio, o ne dėl to, kad kitoje byloje nustatinėjami šiai bylai reikšmingi faktai, kurių pats teismas neturi galimybės ar kompetencijos nustatyti.

15Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad šios bylos nagrinėjimas negali būti stabdomas, nes bus nepagrįstai užvilkintas civilinis procesas. Teismas pažymėjo, kad greitu bylos išnagrinėjimu turi rūpintis ne tik teismas, bet ir byloje dalyvaujantys asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra atstovaujami advokatų, turinčių itin aukštą teisinę kvalifikaciją, iš ko seka, kad abi šalys neabejotinai žino apie savo procesinę teisę reikšti šiose prejudiciniu ryšiu susijusiose bylose priešieškinius, tačiau ja nesinaudoja, o inicijuoja dvi atskiras civilines bylas, manytina, kad šalys taip pat prisiėmė ir riziką dėl to, kad teisinio ginčo tarp šalių šioje byloje išnagrinėjimas ir taikos atkūrimas užsitęs, nes civilinė byla bus privalomai sustabdyta iki bus išnagrinėta kita civilinė byla, kurioje nustatinėjami šiai civilinei bylai turintys teisinės reikšmės faktai. Be to, šiuo atveju bylos sustabdymas padės išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose priėmimo, maksimaliai sumažins teisminių ginčų atnaujinimo tikimybę bei užtikrins teisingą bylos išnagrinėjimą.

16III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

17Atskiruoju skundu apeliantas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – atsakovo prašymą dėl bylos sustabdymo atmesti. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą, neteisėtą ir neteisingą nutartį ir nėra pagrindo stabdyti šios bylos nagrinėjimo. Skundas grindžiamas šiais konkrečiais motyvais:

181. Civilinė byla CPK 163 straipsnio prasme sustabdoma dėl įstatyme numatytų objektyvių aplinkybių, kliudančių išspręsti civilinę bylą ir nepriklausančių nuo dalyvaujančių byloje asmenų ar teismo valios, tačiau šioje byloje tokių aplinkybių nebuvo.

192. Teismas nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą normą, nes netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejose bylose. Sustabdytoje byloje pareikšto ieškinio pagrindą sudaro aplinkybės, kad ieškovas 2009 metais atsakovui suteikė paslaugas, kurias atsakovas priėmė ir jų neginčijo, tačiau pagal jas vykdė tik dalinius mokėjimus, apeliuodamas į nepakankamą iš valstybės gaunamą finansavimą. Kitoje byloje pareikšto atsakovo ieškinio dalykas yra suformuluotas neaiškiai ir netinkamai, dalis reikalavimų apskritai yra nesuprantami. Teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad vienintelė kitoje civilinėje byloje nustatytina aplinkybė, turinti teisinę reikšmę, yra ta, ar tarp šalių pasirašytose sutartyse ieškovas nuo 2006 metų nebuvo nustatęs nesąžiningų ir per didelių kainų už savo paslaugų teikimą. Pažymėtina, kad VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ kitoje byloje neginčija (neprašo pripažinti negaliojančiomis) sutarčių sąlygų dėl tarifų ir kainų. Be to, kitoje civilinėje byloje nurodyti atsakovo argumentai dėl piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi nenagrinėti, nes Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas nustato specialias tokių pažeidimų nagrinėjimo procedūras.

203. Teismas nepaisė svarbios aplinkybės, kad atsakovo sustabdytoje byloje pateiktas atsiliepimas savo turiniu yra iš esmės tapatus atsakovo kitoje byloje pareikštam ieškiniui. Taigi pagal atsakovo atsiliepimą sustabdytoje byloje turi būti nagrinėjamos jame keliamos aplinkybės. Visa tai gali padaryti teismas, nagrinėjantis sustabdytą bylą. Esant taip suformuluotam atsakovo ieškiniui kitoje byloje, taip pat įvertinus tai, kad kitoje byloje dar nėra pabaigtas pasirengimas bylos nagrinėjimui, dar nėra paskirtas pirmasis (parengiamasis) teismo posėdis, o sustabdytoje byloje jau įvykdo du parengiamieji teismo posėdžiai, teismui nebuvo teisinio ir faktinio pagrindo nuspręsti sustabdyti šios bylos nagrinėjimą. Nesustabdžius šios bylos ir ją greičiau išnagrinėjus, teismo nustatyti faktai galėtų būti iš naujo nebenustatinėjami kitoje byloje. Teismas tokiu būdu akivaizdžiai ignoravo civilinio proceso tikslus – rūpintis kiek įmanoma greitesniu bylos išnagrinėjimu bei nesudaryti sąlygų bylai vilkinti.

214. Teismo nutartis sudaro sąlygas atsakovui akivaizdžiai piktnaudžiauti procesinėmis teisėmis bei piktybiškai vilkinti civilinės bylos nagrinėjimą, nes atsakovas teismo pagalba siekia išvengti įsiskolinimo už ieškovo suteiktas paslaugas sumokėjimo.

22Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašo skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

231. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejuose bylose ir todėl teisingai konstatavo, kad tarp nagrinėjamos ir kitos civilinės bylos yra tiesioginis teisinis ryšys. Būtent kitoje civilinėje byloje atsakovas ginčija ieškovo veiksmus, tame tarpe sutartyse nustatytas kainas, kurių pagrindu apskaičiuota ieškovo reikalaujama sustabdytoje byloje priteisti suma. Šiuo atveju nėra reikšminga tai, kad atsakovas neprašo pripažinti negaliojančiomis pačių sutarčių, kadangi ginčo pagrindą sudaro ne pačios sutartys, o ieškovo taikomos nepagrįstos ir nesąžiningos sutarčių sąlygos, tame tarpe ir kainos. Atsakovo atsiliepimas sustabdytoje byloje nėra tapatus kitoje byloje pareikštam ieškiniui, nes šiame ieškinyje nurodyta daug papildomų teisinių ir faktinių aplinkybių.

242. Apelianto teiginys, kad pats teismas sustabdytoje byloje gali nustatyti visus faktus, todėl nėra pagrindo stabdyti bylos, yra nepagrįstas. Aptariamos bylos yra vienarūšės, jose dalyvauja tos pačios šalys, todėl yra pagrindas stabdyti vieną bylą, kol kitoje bus nustatyti teisiškai reikšmingai faktai. Sustabdytoje civilinėje byloje pareikštų reikalavimų teisėtumas priklauso nuo to, ar ieškovo veiksmai dėl kainų atsakovui sutartyse nustatymo yra teisėti ar ne. Šios aplinkybės sudaro įrodinėjimo dalyką byloje, pradėtoje pagal atsakovo ieškinį, todėl jos teismo turi būti nustatinėjamos būtent toje byloje.

253. Apelianto teiginiai dėl civilinio proceso tikslų ignoravimo yra nepagrįsti. Nagrinėjamu atveju civilinės bylos sustabdymas yra tikslingas ir pagrįstas, atitinka koncentracijos ir ekonomiškumo principus, nes kitoje byloje nustačius sustabdytai civilinei bylai reikšmingus faktus, atnaujinta byla bus išnagrinėta operatyviai bei veiksmingai, o šalys ir teismas sutaupys nemažai finansinių lėšų, be to, tokiu būdu bus išvengta prieštaringų sprendimų priėmimo. Apeliantas klaidina teismą, nes nei vienoje iš aptariamų bylų dar nėra baigtas pasiruošimas bylos nagrinėjimui iš esmės.

26Atsakovas taip pat pažymi, kad jis pradinį ieškinį kitoje byloje pateikė dar iki to momento, kai gavo ieškovo pradinį ieškinį sustabdytoje byloje. Be to, dar anksčiau atsakovas buvo kreipęsis dėl laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo pritaikymo ieškovo atžvilgiu. Dėl šių priežasčių atsakovas ginčija ieškovo taikomus tarifus ir kainas ne šioje, o kitoje civilinėje byloje.

274. Atsakovas sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o apeliantas nepateikė jokių atsakovo nesąžiningumą ar piktnaudžiavimą teise pagrindžiančių argumentų bei įrodymų. Tai pat visiškai nepagrįsti apelianto argumentai dėl atsakovo galimybių atsiskaityti, jo tariamo nemokumo ir šių aplinkybių ryšio su civilinės bylos sustabdymu. Atsakovo atsiliepime pateikti argumentai dėl atleidimo nuo atsakomybės dėl valstybės veiksmų nurodyti visiškai kitame kontekste ir absoliučiai nėra susiję su atsakovo pateiktu ieškiniu ieškovui.

31IV. Apeliacinio teismo argumentai

32Atskirasis skundas tenkintinas.

33Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas (CPK 2 straipsnis). Šis tikslas atspindi tiek privatų (proceso šalių), tiek viešąjį (visos visuomenės) interesą, kad civilinė byla būtų išnagrinėta per kiek įmanoma trumpesnį laiką. Pažymėtina, kad asmens teisę į bylos išnagrinėjimą per protingą terminą garantuoja ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija (6 straipsnis), esanti sudėtinė Lietuvos teisinės sistemos dalis. Norint pasiekti aptariamą civilinio proceso tikslą, įstatymas teismui ir proceso šalims nustato bendrąją pareigą siekti, kad byla būtų išnagrinėta operatyviai. Bendroji pareiga yra detalizuojama įvairiose įstatymo nuostate, tame tarpe ir CPK 7 straipsnyje, įpareigojančiame teismą užkirsti kelią proceso vilkinimui, siekti, kad byla būtų išnagrinėta vieno teismo posėdžio metu, o šalis – sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu. Žinoma, kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas turi būti derinamas su pagrindiniu civilinio proceso tikslu – teisingu ginčo išsprendimu.

34Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio procesinio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas (CPK 163-167 straipsniai). Teismų praktikoje pripažįstama, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje A. P. v. D. P., bylos Nr. 3K-3-404/2009; 2009 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus apygardos vyriausiasis prokuroras v. Teisingumo ministerija ir kt., bylos Nr. 3K-3-309/2009; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Universaliosios valdymo sistemos“ v. UAB „Penki kontinentai“, bylos Nr. 3K-3-221/2008 ir kt.) Visuotinai pripažįstama, kad pagrįstas ir teisėtas bylos sustabdymas yra vienas iš procesinių teisinių garantų, užtikrinančių tinkamą asmenų teisių bei teisėtų interesų gynybą, kuo greitesnį teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimą bei proceso koncentruotumo ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

35Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame įtvirtinta norma nustato privalomąjį bylos sustabdymo atvejį, kai negalima nagrinėti bylos tol, kol nebus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąją ar administracine tvarka. Pagrindiniu kriterijumi, kuriuo remiantis byla turi būti sustabdoma aptariamu pagrindu, yra fakto, kad tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje yra prejudicinis ar kitas tiesioginis teisinis ryšys, konstatavimas, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinę reikšmę priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje teismui, siekiančiam išspręsti byloje pareikštą reikalavimą, arba kad reikalingi tam tikri faktai, kuriuos būtina nustatyti kitoje byloje, ir bylą nagrinėjantis teismas pats negali jų nustatyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Saunų rojus“, bylos Nr. 3K-3-437/2009; 2008 m. rugsėjo 5 d. nutartis civilinėje byloje UAB „Longlita“ v. UAB „Ekorida“, bylos Nr. 3K-3-413/2008; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje K. D. v. AB „Ukmergės gelžbetonis“, bylos Nr. 3K-3-261/2007 ir kt.). Įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo pareiga aptariamu pagrindu sustabdyti bylą paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas.

36Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp sustabdytos civilinės bylos ir atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ pradėtos kitos civilinės bylos egzistuoja prejudicinis ryšys. Su šia išvada negalima nesutikti. Sustabdytoje civilinėje byloje ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo įsiskolinimą, susidariusį pastarajam nevisiškai atsiskaitant pagal šalių sudarytas paslaugų teikimo sutartis (T. 3, b. l. 95-106). Atsakovas nuo pareikšto reikalavimo ginasi teigdamas, kad ieškovas sutartyse taikė nesąžiningus ir nepagrįstus tarifus bei galutines kainas, paslaugas teikė netinkamai, be to, atsakovo nuomone, nuo dalies įsipareigojimų vykdymo jis turėtų būti atleistas dėl valstybės veiksmų (T. 3, b. l. 16-31). Kitoje civilinėje byloje pareikštu ieškiniu atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ siekia, kad būtų nutraukti, atsakovo manymu, neteisėti ieškovo AB Lietuvos radijo ir televizijos centro veiksmai, susiję su nepagrįstų tarifų ir galutinių kainų bei diskriminacinių sąlygų taikymu sutartyse, o taip pat, kad būtų priteisti šiais neteisėtais veiksmais padaryti nuostoliai (T. 3, b. l. 162-196). Tiek ieškovo, tiek atsakovo reikalavimai civilinėse bylose yra susiję su tomis pačiomis šalių sudarytomis sutartimis. Iš išdėstyto akivaizdu, kad teismo sprendimas dėl atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ įvardijamų neteisėtų ieškovo veiksmų ir prašomų atlyginti nuostolių turės teisinę įtaką sprendžiant ieškovo reikalavimus dėl skolos priteisimo. Taigi galima sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atskiras aptariamų bylų nagrinėjimas galima lemti prieštaringus teismų sprendimus, o taip pat ir ginčų atnaujinimo tikimybę.

37Visgi, nepaisant aukščiau išdėstyto, teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrindo stabdyti civilinės bylos nagrinėjimą nebuvo. Teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar susiklosčiusioje situacijoje nurodytos grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Šalių procesiniai dokumentai, o taip pat ir pačių šalių teiginiai atskirajame skunde ir atsiliepime į jį patvirtina, kad civilinės bylos yra glaudžiai susijusios: bylose dalyvauja tos pačios šalys, jų reikalavimai susiję su tomis pačiomis sutartimis, ginčo išsprendimas didžiąja dalimi priklausys nuo ieškovo veiksmų, sutartyse nustatant atsakovo ginčijamus tarifus, galutines kainas ir kitas sąlygas, vertinimo. Be to, šiuo metu nei vieną bylą nepradėta nagrinėti iš esmės. Esant tokioms aplinkybėms, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas privalėjo spręsti klausimą dėl aptariamų civilinių bylų sujungimo, nes egzistavo visos sąlygos šio procesinio instituto taikymui (CPK 136 straipsnio 4 dalis). Būtent bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti šalių ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius: išvengta prieštaringų sprendimų, nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupomos tiek šalių, tiek teismo lėšos ir laikas. Minėta, kad civilinės bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad egzistuoja objektyvios kliūtys bylos išnagrinėjimui, be kita ko, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas yra teismo procesinė teisė ir pareiga. Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas nurodė, kad šalys, nereikšdamos priešieškinių ir pradėdamos dvi skirtingas bylas, prisiėmė riziką dėl proceso užtęsimo, tačiau, teisėjų kolegijos manymu, pats teismas taip pat nebuvo aktyvus ir nesiėmė priemonių užkirsti kelią šalių delsimo taktikos apraiškoms, nors tai daryti įstatymas jį įpareigoja įstatymas (CPK 2, 7 straipsniai).

38Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė bylos sustabdymo institutą, nesiėmė procesinių priemonių greitesniam bylos išnagrinėjimui, todėl priėmė neteisėtą nutartį, kuri naikintina. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis civilinio proceso tikslais ir principais, privalo spręsti klausimą dėl aptariamų civilinių bylų sujungimo.

39Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

40Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, o atsakovo VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ prašymą stabdyti civilinę bylą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto AB Lietuvos... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 8. Ieškovas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras kreipėsi į teismą,... 9. Atsakovas prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad ieškovas taikė nepagrįstas... 10. Pasirengimo nagrinėti bylą iš esmės metu atsakovas pateikė prašymą... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. kovo 26 d. nutartimi atsakovo prašymą... 13. Teismas nurodė, kad tarp aptariamų bylų egzistuoja prejudicinis ryšys.... 14. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovo argumentai, jog ši byla nėra... 15. Teismas taip pat atmetė ieškovo argumentus, kad šios bylos nagrinėjimas... 16. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 17. Atskiruoju skundu apeliantas AB Lietuvos radijo ir televizijos centras prašo... 18. 1. Civilinė byla CPK 163 straipsnio prasme sustabdoma dėl įstatyme numatytų... 19. 2. Teismas nepagrįstai taikė CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintą normą,... 20. 3. Teismas nepaisė svarbios aplinkybės, kad atsakovo sustabdytoje byloje... 21. 4. Teismo nutartis sudaro sąlygas atsakovui akivaizdžiai piktnaudžiauti... 22. Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas VšĮ „Lietuvos nacionalinis... 23. 1. Teismas teisingai nustatė įrodinėjimo dalyką abiejuose bylose ir todėl... 24. 2. Apelianto teiginys, kad pats teismas sustabdytoje byloje gali nustatyti... 25. 3. Apelianto teiginiai dėl civilinio proceso tikslų ignoravimo yra... 26. Atsakovas taip pat pažymi, kad jis pradinį ieškinį kitoje byloje pateikė... 27. 4. Atsakovas sąžiningai naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o apeliantas... 31. IV. Apeliacinio teismo argumentai... 32. Atskirasis skundas tenkintinas.... 33. Vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp... 34. Civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą,... 35. Nagrinėjama byla buvo sustabdyta CPK 163 straipsnio 3 punkto pagrindu. Jame... 36. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavo, kad tarp... 37. Visgi, nepaisant aukščiau išdėstyto, teisėjų kolegijos įsitikinimu,... 38. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 39. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 2 punktu,... 40. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. kovo 26 d. nutartį panaikinti, o atsakovo...