Byla 2-884/2011

2Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Nijolės Piškinaitės ir Viginto Višinskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

3teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės bendrovės „Swedbank“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Doleta“ dėl įsiskolinimo priteisimo.

4Teisėjų kolegija

Nustatė

5I. Ginčo esmė

7Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas AB „Swedbank“ (toliau – ir bankas) nurodė, kad kredito linijos sutartimi suteikė atsakovui UAB „Doleta“ kreditą. Pastarajam netinkamai vykdant savo įsipareigojimus, kredito sutartis buvo nutraukta. Su sutarties nutraukimu atsakovas nesutiko ir kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl jo pripažinimo neteisėtu. Kadangi nurodytoje byloje atsakovas paties prievolių nevykdymo fakto neginčija, iš atsakovo turėtų būti priteista skolos dalis.

8Vykstant pasiruošimui bylą nagrinėti iš esmės, atsakovas nurodė, kad ankstesnėje byloje pakeitė ieškinio dalyką, todėl, tenkinus ieškinį, banko šioje byloje pareikštas reikalavimas negalės būtų patenkintas. Taigi tarp šalių pradėtų bylų yra prejudicinis ryšys, todėl banko užvesta byla turėtų būti sustabdyta iki įsiteisės teismo sprendimas byloje pagal atsakovo ieškinį. Tuo tarpu bankas prašė ne stabdyti bylas, o jas sujungti ir perduoti nagrinėti Vilniaus apygardos teismui, nes šalių reikalavimai yra susiję ir abu ginčai operatyviau ir teisingiau būtų išspręsti vienoje byloje.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino banko prašymo dėl bylų sujungimo, o nagrinėjamą bylą sustabdė iki įsiteisės teismo sprendimas pagal atsakovo ieškinį pradėtoje byloje. Teismas nurodė, kad nėra pagrindo tenkinti prašymą sujungti bylas, nes, bankui teikiant šį prašymą tiesiogiai Kauno apygardos teismui, būtų pažeista tokį procesinį veiksmą reglamentuojanti CPK 35 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Tačiau nagrinėjamą bylą būtina stabdyti, kadangi nuo teismo sprendimo atsakovo pradėtoje byloje priklausys banko ieškinio šioje byloje tenkinimo galimybė (CPK 163 str. 3 p.).

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

12Apeliantas AB „Swedbank“ prašo pirmosios instancijos teismo nutarties dalį dėl bylos sustabdymo panaikinti. Nurodo, kad bylas prašė sujungti CPK 136 straipsnio 4 dalies, o ne CPK 35 straipsnio 1 dalies pagrindu, todėl teismas nepagrįstai konstatavo, jog tokiam sujungimui reikalingas aukštesnės instancijos teismo pirmininko sprendimas. Padaręs tokią išvadą, teismas nepagrįstai netenkino jo prašymo. Manytina, kad esant pagrindui bylas sujungti, pirmenybė turėtų būti teikiama būtent sujungimui, o ne vienos bylų sustabdymui, nes ginčas būtų greičiau ir teisingiau išspręstas vienoje byloje.

13Atsakovas UAB „Doleta“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nėra pateikiama savarankiškų argumentų dėl bylos sustabdymo neteisėtumo, o sprendimas nesujungti bylų negali būti skundžiamas atskiruoju skundu. Pažymi, kad šalių pradėtos bylos nėra betarpiškai susijusios ir neturi būti nagrinėjamos kartu.

14IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15Dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo santykio

16Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis yra civilinių bylų sujungimo ir civilinių bylų sustabdymo institutų santykio klausimas. Atsakymui į jį svarbūs Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartyje, priimtoje byloje AB „Lietuvos radijo ir televizijos centras“ v. VšĮ „Lietuvos nacionalinis radijas ir televizija“ (bylos Nr. 2-974/2010), pateikti išaiškinimai, nes abu ginčai savo esme yra tapatūs. Aktuali ši teismo pozicija. Pirma, vienas civilinio proceso tikslų yra kuo greitesnis teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimas. Antra, civilinės bylos sustabdymas neabejotinai reiškia ilgesnį teismo procesą, todėl šio instituto taikymui įstatymas nustato griežtas sąlygas. Bylos sustabdymo paskirtis – pašalinti tam tikras objektyviai esančias įstatyme nurodytas kliūtis, nepriklausančias nei nuo dalyvaujančių byloje asmenų, nei nuo teismo valios, dėl kurių teismas negali išnagrinėti civilinės bylos. Trečia, teismo pareiga stabdyti bylą CPK 163 straipsnio 5 punkto pagrindu paaiškinama siekiu išvengti prieštaringų sprendimų tarpusavyje susijusiose bylose, taip pat tuo, kad nereikėtų tų pačių faktų nustatinėti kelis kartus, būtų taupoma tiek byloje dalyvaujančių asmenų, tiek teismo lėšos ir laikas. Ketvirta, teismo pareiga rūpintis kuo greitesniu teisinės taikos tarp ginčo šalių atkūrimu įpareigojo teismą būti aktyviam ir spręsti, ar grėsmės, kylančios atskirai nagrinėjant aptariamas bylas, negali būti pašalintos taikant kitus, priimtinesnius nei bylos sustabdymas, civilinio proceso teisės institutus. Penkta, bylų sujungimas leistų greičiau išnagrinėti ginčą, nes, skirtingai nei bylos sustabdymo atveju, nereikėtų laukti vieno proceso pabaigos, kad galėtų būti tęsiamas kitas procesas. Sujungus bylas būtų pasiekti tie patys tikslai, kaip ir vieną bylų sustabdžius. Šešta, konstatavus, kad civilinės bylos sustabdymo galima išvengti sujungus susijusias bylas, negalima pripažinti, kad bylos išnagrinėjimui egzistuoja objektyvios kliūtys, nepriklausančios nuo teismo valios – bylų sujungimas yra teismo procesinė teisė ir pareiga.

17Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad tarp nagrinėjamų bylų yra prejudicinis ryšys, to iš esmės neginčija ir šalys. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylų aplinkybes, pagrindo daryti priešingą išvadą neturi. Teismų informacinės sistemos duomenys patvirtina, kad abejose susijusiose bylose baigtas pasirengimas jų nagrinėjimui, pereita į teismo posėdį, tačiau nagrinėjimas iš esmės nepradėtas

18Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais išaiškinimais ir šios bylos aplinkybėmis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas bylas turėjo sujungti, o ne vieną jų stabdyti. Pirmosios instancijos teismas turėtų iš naujo spręsti šalių pareikštus prašymus. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad CPK 136 straipsnio 4 dalyje įtvirtina teismo teisė ir pareiga sujungti bylas, šiuo atveju turi būti suprantama taip, kad kito teismo bylą prie savo nagrinėjamos bylos prisijungia tas teismas, kuriam kilo ar kuriame buvo iškeltas klausimas dėl negalėjimo bylas nagrinėti atskirai. Tai reiškia, kad teismas šiuo pagrindu negali savo nagrinėjamą bylą perduoti susijusią bylą nagrinėjančiam teismui.

19Dėl kitų bylos aspektų

20Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas apelianto prašymą sujungti bylas, visiškai nepagrįstai rėmėsi CPK 35 straipsniu. Nurodytame straipsnyje reglamentuojamas bylos perdavimas kitam teismui esant išimtinėms aplinkybėms, o ne bylos sujungimas su kitame teisme nagrinėjama byla. Tuo tarpu bylų sujungimo institutas įtvirtintas CPK 136 straipsnio 4 dalyje.

21Nagrinėjamoje byloje ginčijamas būtent teismo sprendimas stabdyti bylą, todėl negalima sutikti su atsakovu, teigiančiu, kad atskirojo skundo negalima nagrinėti, nes jo argumentai iš esmės susiję su neskundžiamu sprendimu nesujungti bylų. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuo skundo argumentų pagrįstumo priklauso jo tenkinimo galimybė, tačiau ne teisė pateikti skundą.

22Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino bylos sustabdymo ir bylų sujungimo institutų santykį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį, kuri naikintina, o klausimas perduotinas nagrinėti iš naujo.

23Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 3 punktu,

Nutarė

24Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą perduoti nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui.

Proceso dalyviai
Ryšiai
2. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 3. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto akcinės... 4. Teisėjų kolegija... 5. I. Ginčo esmė... 7. Pagrindinis ginčas šioje byloje kilo dėl įsiskolinimo priteisimo. Ieškovas... 8. Vykstant pasiruošimui bylą nagrinėti iš esmės, atsakovas nurodė, kad... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Kauno apygardos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi netenkino banko... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai... 12. Apeliantas AB „Swedbank“ prašo pirmosios instancijos teismo nutarties... 13. Atsakovas UAB „Doleta“ prašo skundą atmesti. Nurodo, kad skunde nėra... 14. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 15. Dėl bylos sustabdymo ir bylų sujungimo santykio... 16. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje apeliacinėje byloje esminis yra... 17. Skundžiamoje nutartyje konstatuota, kad tarp nagrinėjamų bylų yra... 18. Teisėjų kolegija, remdamasi pateiktais išaiškinimais ir šios bylos... 19. Dėl kitų bylos aspektų... 20. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atmesdamas... 21. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas būtent teismo sprendimas stabdyti bylą,... 22. Teisėjų kolegija, remdamasi išdėstytu, konstatuoja, kad pirmosios... 23. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 24. Kauno apygardos teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį panaikinti ir klausimą...