Byla e2A-580-524/2017
Dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Irmos Čuchraj, Erikos Misiūnienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Almanto Padvelskio,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės M. G. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „( - )“ ieškinį atsakovei M. G., tretieji asmenys R. G., I. G., atsakovės pusėje nepareiškę savarankiškų reikalavimų, institucija, teikianti išvadą byloje, VĮ Registrų centro Klaipėdos filialas, dėl servituto nustatymo. Teisėjų kolegija

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. BUAB „( - )“ nuosavybės teise priklauso namas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ) Šis turtas bus parduodamas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka ir iš pardavimo lėšų bus dengiami bankrutavusios UAB „( - )“ kreditorių reikalavimai. UAB „( - )“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo (kadastro Nr. ( - )), esančio ( - ).
  2. Ieškovė nurodė, kad raštu kreipėsi į atsakovę su prašymu dėl servituto nustatymo, prašydama sudaryti notarinę sutartį, kurioje būtų susitarta dėl servituto atsakovės žemės sklype nustatymo (CK 4.125 str.). Ieškovė atsakovei pasiūlė susitarti dėl tokio servituto atsakovei nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ) (tarnaujantysis daiktas), nustatant atlygintinį, neterminuotą 281 kv. m ploto servitutą (pažymėta pridedamame MG „Geo vakarai“ parengtame plane taškais 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiantį teisę gyvenamojo namo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), savininkui naudotis šiuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamąjį namą. Prašo iš ieškovės atsakovės M. G. naudai priteisti 4537,03 Eur atlyginimą už servituto nustatymą.
  3. Atsakovė atsiliepimu į ieškinį nurodė, jog su ieškiniu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą ir neįrodytą. Nurodė, kad ieškovė ieškinyje nurodo neteisingas aplinkybes, kad nenustačius žemės sklypo servituto ji negali baigti įmonės bankroto procedūrų, nes priverstinio pardavimo procedūroje, kokia yra taikoma ieškovei, yra galimas ir įmanomas jai nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo pardavimas ir nenustačius tokio servituto. Nurodė, kad ieškovė nėra pakankamai įtikinamai pagrindusi servituto būtinumo; atkreipė dėmesį į tai, kad toks poreikis ieškovei iškilo tik 2016 m., nors žemės sklypo kadastro duomenys yra nustatyti 2002 m., o infrastruktūra sukurta tik šiek tiek vėliau.
  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
  1. Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2016-12-02 sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir nustatė neterminuotą servitutą, suteikiantį viešpataujančiojo daikto savininkei BUAB „( - )“ teisę nevaržomai naudotis žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), 281 kv. m dalimi pagal MG „Geo vakarai“ parengtą planą (taškai) 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiantį teisę savininkui naudotis šiuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamąjį namą. Taip pat priteisė iš ieškovės BUAB „( - )“ 4537,03 Eur vienkartinę kompensaciją dėl M. G. nuosavybės teise priklausančiame 1216 kv. m žemės sklype, esančiame ( - ), unikalus Nr. ( - ), nustatyto 281 kv. m ploto neterminuoto servituto (pažymėta taškais 1, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30, 31, 32, 33, 34), suteikiančio BUAB „( - )“ teisę naudotis šiuo plotu kaip pėsčiųjų taku ir važiuoti transporto priemonėmis, valdyti, naudoti, eksploatuoti, tvarkyti, remontuoti, rekonstruoti gyvenamąjį namą. Priteisė iš atsakovės M. G. 2014,86 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei BUAB „( - )“ ir 41,00 Eur bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) valstybės naudai.
  2. Nurodė, kad gyvenamasis namas, nuosavybės teise priklausantis ieškovei, adresu ( - ), stovi žemės sklype, kuris nuosavybės teise priklauso atsakovei M. G.. Darė išvadą, jog, nenustačius servituto, savininkei – ieškovei BUAB „( - )“ nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis naudotis priklausančiu namu, t. y. būtų neįmanomas netrukdomas patekimas į namą ir jo tinkamas naudojimas pagal paskirtį. Be to, nenustačius servituto yra sudėtingas gyvenamojo namo pardavimas, nes ieškovė yra bankrutuojanti įmonė, gyvenamasis namas yra parduodamas iš varžytynių, tačiau jo, ieškovės manymu, niekas neperka, nes gyvenamajam namui nėra nustatytas žemės sklypo servitutas ir tai yra pagrįsta prielaida, žinant naudojimosi tokio pobūdžio nekilnojamuoju turtu specifiką.
  3. Taip pat nurodė, jog reikalavimas nustatyti tokios apimties servitutą 1216 kv. m ploto atsakovės žemės sklype yra pagrįstas, nes ieškovė negali tinkamai naudotis jai nuosavybės teise priklausančiu gyvenamuoju namu. Atsakovė nenurodė aplinkybių ir nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovės reikalavimas pažeidžia jos teises labiau, nei tai yra būtina pagal LR CK 4.113 str. nuostatas, todėl atsižvelgiant į atsakovės žemės sklypo plotą (1216 kv. m) ir servituto turinį, nelaikytina, kad atsakovės teisių ribojimas neatitinka proporcingumo bei abiejų savininkų interesų pusiausvyros principų.
  4. Pažymėjo, kad priverstinio servituto nustatymo būtinumas paprastai siejamas su servituto atlygintinumu, nes civiliniams teisiniams santykiams būdingas atlygintinumas, kai viena šalis, įgydama naudą, turi suteikti ekvivalentinę naudai kitai šaliai, nebent šalių susitarimu nustatyta kitaip (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. K. v. J. J.). Nurodė, kad ieškovė prašė nustatyti atlygintinį servitutą, ir sutinka, kad iš jos atsakovės naudai būtų priteistas 4537,03 Eur atlyginimas už servituto nustatymą. Atsakovės atstovas su atlyginimu už servitutą nesutiko, motyvuodamas tuo, kad žemės sklypo vertė yra didesnė nei 28 tūkstančiai eurų, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tokią sklypo rinkos vertę, teismui nepateikė. Tuo tarpu ieškovė teismui pateikė VĮ Registrų centro išrašą, kad vidutinė žemės sklypo, adresu ( - ), rinkos vertė yra 19 600,00 Eur, ir teismas, kuriam nebuvo pateikta kitokių duomenų, šią vertę laiko pagrindu, pagal kurį skaičiuojama kompensacija atsakovei.
  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovės M. G. atstovas advokatas A. J. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimą civilinėje byloje Nr. e2-1197-729/2016 ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės ieškinį atmesti.
  2. Nurodė, kad priverstinai iš viešųjų varžytynių parduodant bankrutavusios įmonės turtą nėra imperatyvo, draudžiančio parduoti pastatą be žemės sklypo (Įmonių bankroto įstatymo 33 str., 2014-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1475). Todėl ir ieškovės ieškinyje nurodytas argumentas, kad nenustačius žemės sklypui servituto yra negalimas jo pardavimas, yra nepagrįstas. Be to, ir BUAB „( - )“ kreditoriai 2016 m. birželio 14 d. kreditorių susirinkime (nutarimo 1 punktas) yra nusprendę gyvenamąjį namą, adresu ( - ), pardavinėti be žemės sklypo.
  3. Atkreipia dėmesį, kad atsakovė niekada netrukdė ir nesudarė jokių kliūčių potencialiems BUAB „( - )“ nekilnojamojo turto pirkėjams atvykti ir apžiūrėti iš varžytynių parduodamą turtą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas, aiškindamas šias aplinkybes, taip pat patvirtino, kad nebuvo ir nėra jokių kliūčių iš atsakovo pusės atvykti ir potencialiems pirkėjams apžiūrėti parduodamą turtą.
  4. Apeliaciniu skundu pažymima, kad byloje nėra ginčo dėl to, kad žemės sklypas, kuriame yra nustatytas servitutas, yra namų valdos žemės sklypas, skirtas išimtinai gyvenamajam namui naudoti, jame gyventi ir juo naudotis, t. y. likusioje 77 procentų namų valdos dalyje nėra galimi atlikti atsakovei jokie kiti veiksmai (nei pastatyti atskirą statinį, nei kaip nors kitaip naudoti likusią žemės sklypo dalį), likusi 77 procentų namų valdos dalis (žemės sklypo dalis) teismo sprendimu iš esmės yra nusavinta iš atsakovės už ją teisingai ir sąžiningai neatlyginant ir toks teismo sprendimas, koks jis yra priimtas, tik „užprogramuoja“ ateityje teisinius ginčus tarp atsakovės ir būsimo gyvenamojo namo ( - ), savininko.
  5. Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad Nekilnojamojo turto registre yra nurodyta ne 19 600,00 Eur vidutinė žemės sklypo rinkos vertė, kaip nurodo teismas sprendime, o 28 112,00 Eur (registro Nr. 55/36627 2.1 punktas). Nurodė, kad teismo sprendimu atsakovės 23 procentų žemės sklypo dalyje nustačius servitutą ir nesant jokios kitos galimybės atsakovei naudotis likusia 77 procentų žemės sklypo dalimi, iš atsakovės už 4537,03 euro yra nusavintas 28 112,00 eurų vidutinės rinkos vertės žemės sklypas. Todėl ir teismo nurodyta kompensacija negali būti laikoma tinkamu ir adekvačiu kompensavimu už paimtą iš atsakovės valdymo ir naudojimo iš esmės visą žemės sklypą.
  6. Apeliantė nurodė, kad pati ieškovė neturi jokio teisinio intereso, kad teismo sprendimu būtų nustatytas servitutas (nes, kaip jau buvo išdėstyta, gyvenamojo namo nenaudoja, tik jį parduoda iš viešųjų varžytynių), atitinkamai neturi procesinės materialinės teisės į ieškinio pareiškimą ir patenkinimą. Pažymėjo, kad kasacinio teismo praktika, aiškinant materialiosios teisės normas, reglamentuojančias servituto nustatymo sąlygas, nuosekliai plėtojama ta linkme, kad servitutas gali būti nustatomas tik esant būtinumui, kai daikto neįmanoma naudoti kitokiu būdu nei nustačius servitutą, todėl, sprendžiant dėl servituto nustatymo, esminis klausimas yra jo būtinumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. P. v. V. M., bylos Nr. 3K-3-246/2005; 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje G. C. v. A. C., bylos Nr. 3K-3-234/2007; 2012 m. kovo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto apylinkės prokuratūra v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-126/2012).
  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė prašo atmesti atsakovės apeliacinį skundą ir Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimą palikti nepakeistą. Taip pat prašo priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo argumentais, kuriais jis grindžiamas, nurodant, kad neva siekiant parduoti iš viešųjų varžytynių bankrutavusiai įmonei priklausantį nekilnojamąjį daiktą nėra objektyvios būtinybės nustatyti ieškovės prašomą servitutą. Nes bankroto administratoriaus veiksmai rodo, kad daiktas jau yra pardavinėjamas iš viešųjų varžytynių, potencialiems pirkėjams iš atsakovės pusės nėra daroma jokių trukdžių apžiūrėti parduodamą daiktą. Teigia, kad byloje pateiktais e-varžytynių sistemos pranešimais įrodyta, kad jau yra įvykusios pirmosios (pradžios data nuo 2016-06-29 iki 2016-07-29) bei pakartotinės (pradžios data nuo 2016-08-23 iki 2016-09-22) pastato ( - ), varžytynės. Pranešimuose yra nurodyta, kad pastatas yra parduodamas be žemės sklypo, turto apžiūra – iš anksto susitarus. Be to, nėra imperatyvo, draudžiančio parduoti pastatą be žemės sklypo (Įmonių bankroto įstatymo 33 str., 2014-12-23 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 1475), priverstinai iš viešųjų varžytynių parduodant bankrutavusios įmonės turtą.
  9. Nurodė, kad aplinkybė, jog buvo paskelbtos pastato ( - ), varžytynės ir turtas nebuvo parduotas, savaime nekeičia esamo teisinio reguliavimo. Pažymėjo tai, kad administratoriui informavus apie teisinį reguliavimą įmonės kreditorius, kreditoriai turto nepardavus varžytynėse apskritai nusprendė iš naujo nespręsti klausimo dėl ginčo turto pardavimo, kol nebus išspręstas klausimas dėl servituto nustatymo, ir šiuo metu ginčo namas nėra parduodamas.
  10. Taip pat nurodė, kad nesutinka su apeliantės pozicija, jog teismo sprendimu iš esmės yra nusavinta iš atsakovės žemė, už kurią teisingai ir sąžiningai neatlyginta. Teigia, kad ginčo žemės sklypo plotas yra 1216 kv. m, ieškovė prašo nustatyti 281 kv. m ploto servitutą, kas sudaro 23 procentus viso sklypo ploto. Taigi ieškovei lieka daugiau kaip 900 kv. m sklypo ploto. Be to, šiuo atveju sklypas dviejose pusėse ribojasi su gatve, todėl egzistuoja galimybė kitą namą pastatyti prie pat sklypo ribos bent dviejose vietose (vakarinėje ir pietinėje sklypo dalyse).
  11. Be to, ginčija teismo nustatytos kompensacijos už servitutą dydį nurodydama, kad atsakovė bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog visa sklypo kaina yra 19 600,00 Eur. Minėta vertė nustatyta remiantis VĮ Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte. Atsakovė neteikė kitų įrodymų apie sklypo vertę. Sklypo vertė gali kisti bylos nagrinėjimo metu ir tai yra normalu. Todėl nesant atsakovės prieštaravimų, bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, spręsdamas dėl sklypo vertės, teismas pagrįstai rėmėsi VĮ Registrų centro nustatyta vidutine rinkos verte. Taip pat nesutinka ir su apeliantės pozicija, jog pastarajai turi būti priteista visa sklypo vertė. Teigia, kad tokia pozicija prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 str.). Tenkinus tokį apeliantės prašymą ieškovė būtų priversta sumokėti visą turto kainą, tačiau nuosavybės teise jo neįgytų, įgytų teise naudotis tik 23 procentų sklypo dalimi.
  12. Atsakovės atstovas 2017-03-29 pateikė techninio pobūdžio duomenis, kuriuose nurodo, jog sklypo užstatymo tankumas (10 procentų) yra išnaudotas, todėl jame statyti nieko nebegalima.

4Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir motyvai

5Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

6

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies teisėtumą bei pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 str., 338 str.).
  2. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, byloje dalyvaujančių asmenų procesiniuose dokumentuose ir pirmosios instancijos teisme nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.
  3. Atsakovės atstovas 2017-03-29 pateikė techninio pobūdžio duomenis, kuriuos atsisakytina priimti, nes iš esmės jais apeliantė pildo apeliacinį skundą. CPK 323 str. nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą yra draudžiama. Be to, CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Įrodymų rinkimas ir pateikimas vėlesniame procese netoleruotinas, jei yra žinoma apie įrodymų egzistavimą, jų neabejotiną svarbą bylos aplinkybėms nustatyti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-110-313/2016). Paminėtais motyvais tokia forma pateiktas raštas dėl techninio pobūdžio duomenų pateikimo negali būti priimtas.
  4. Byloje nustatyta, kad BUAB „( - )“ nuosavybės teise priklausantis gyvenamasis namas yra pastatytas ant atsakovei nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, esančio ( - ). Nagrinėjamoje byloje įrodyta, kad nekilnojamojo daikto savininkas nėra žemės sklypo, kuriame tas daiktas yra, savininkas, ir kai toks nekilnojamasis daiktas parduodamas, pirkėjas įgyja teisę naudotis atitinkama žemės sklypo dalimi tokiomis pat sąlygomis kaip nekilnojamojo daikto pardavėjas. Pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda įstatyme nustatytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 1 dalis). Šioje byloje iš nekilnojamojo turto įregistravimo pažymėjimo nustatyta, jog ieškovė nuosavybės teisę įgijo iš UAB ,, ( - )“, Šiaulių apygardos teisme 2009-04-15 nutartimi patvirtinus taikos sutartį civilinėje byloje Nr. L2-634-267/2009. Byloje iš paminėto įregistravimo pažymėjimo nustatyta, jog servitutas šiame sklype nebuvo nustatytas, todėl apeliacinio skundo motyvai dėl poreikio nustatyti servitutą nepagrįsti.
  5. CK 6.394 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartis, kurioje neaptartos pirkėjo teisės į žemės sklypą, negali būti notaro tvirtinama, o jeigu patvirtinta, tai yra negaliojanti, šiuo atveju ieškovės namas yra parduodamas iš varžytynių bankroto procese, todėl akivaizdu, jog ieškovės teisės į šį žemės sklypą privalo būti aptartos, nes varžytynių aktas yra prilyginamas pirkimo–pardavimo sutarčiai. Parduodant turtą iš varžytynių yra sukuriama jo pardavimo teisėtumo prezumpcija, nes procesą vykdo bankrutuojančios įmonės administratorius bankroto byloje, todėl jis privalo vykdyti įstatymo reikalavimus ir suformuoti bankrutuojančios įmonės turtą pardavimui taip, kad pardavimas nepažeistų imperatyviųjų įstatymų normų. Pagal pastato pirkimo–pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda įstatyme nustatytas teises į tą žemės sklypo dalį, kurią tas daiktas užima ir kuri būtina jam naudoti pagal paskirtį (CK 6.394 straipsnio 1 dalis), todėl apeliacinio skundo motyvai dėl tikslingumo nustatyti servitutą ieškovei yra nepagrįsti.
  6. Atkreiptinas dėmesys, jog Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas įrodo, jog ieškovės nebaigto statyti namo statybos darbų pradžia įregistruota 2006 m., o atsakovė nuosavybės teisę į žemės sklypą įgijo 2006-12-27 turto pasidalijimo sutartimi, todėl akivaizdu, jog prieš įsigyjant šį žemės sklypą atsakovei namo statybos faktas buvo žinomas, statybos jau buvo pradėtos, buvo išduotas statybos leidimas, kuriam yra būtinas sklypo savininko sutikimas pagal statybos procesą reglamentuojančias teisės normas, todėl byloje įrodyta, jog įsigyjant šį sklypą apie statomą namą atsakovei turėjo būti žinoma, todėl ji, vadovaujantis teisėtų lūkesčių principu (CK 1.2 str.), negalėjo tikėtis visą žemės sklypą skirti išimtinai tik savo reikmėms ir apeliacinio skundo motyvai dėl sklypo nusavinimo yra nepagrįsti. 2006 metais galiojusi Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. redakcija nustatė, jog išduodant statybos leidimą buvo būtina pateikti sutartį su žemės savininku dėl sklypo laikino naudojimo statybos metu, dėl šio sklypo servitutų naudojant pastatytą statinį ir kompensacijų už naudojimąsi žemės sklypu bei žalos (jeigu ji padaroma) tais atvejais, kai pagal statinio projektavimo sąlygų sąvadą inžineriniai tinklai, susisiekimo komunikacijos numatomi tiesti statytojui (užsakovui) nepriklausančiame žemės sklype ar kai tokio sklypo dalį numatoma panaudoti statybvietei įrengti. Todėl akivaizdu, jog įsigyjant šį žemės sklypą turto pasidalijimo sutartimi atsakovei namo statybos faktas buvo žinomas.
  7. Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, kad servituto būtinumas turi būti objektyvus, įrodytas ir vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-157/2009; kt.), todėl ieškovės turimo daikto rūšis ir šios nutarties 24 p. paminėtas teisinis reglamentavimas įrodo, jog servituto nustatymas yra vienintelis būdas išspręsti daikto savininko interesų įgyvendinimą. Atmesdamas apeliacinio skundo motyvus dėl servituto nustatymo pagrįstumo apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo motyvams. Tokia teismo sprendimo motyvavimo pareigos tinkamo įvykdymo samprata pateikiama ne vien kasacinio teismo, bet ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje

    7Nr. 3K-3-219/2009; Van de Hurk v. the Netherlands, judgement of 19 April 1994, par. 61).

  8. Dėl kompensacijos už servituto nustatymą
  9. Kasacinio teismo praktikoje servituto nustatymo bylose išaiškinta, kad civilinių teisinių santykių teisingumo, interesų derinimo, atlygintinumo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuojami dėl servituto patirti netekimai. Įgydama naudos viena civilinių santykių šalis turi suteikti ekvivalentinę naudą kitai šaliai, nebent šalių susitarimu būtų nustatyta kitaip. Servituto turėtojas įgyja teisę naudotis svetimu daiktu, o šio daikto savininkas patiria atitinkamų teisių ribojimų, kurie turi būti kompensuojami. Kai viena šalių siekia servituto nustatymo, teisingo atlyginimo klausimas privalo būti svarstomas, net ir nesant pareikšto savarankiško reikalavimo atlyginti nuostolius CK 4.129 straipsnio pagrindu. Procesinė viešpataujančiojo daikto savininko pareiga kelti kompensacijos dydžio klausimą logiškai išplaukia iš reikalavimo siekti abiejų daiktų savininkų interesų pusiausvyros. Šio reikalavimo turi laikytis ne tik bylą nagrinėjantis teismas, bet ir sąžininga proceso šalis, prašanti nustatyti servitutą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2011; kt.).
  10. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad servitutas pagal savo prigimtį yra atlygintinis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-472/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje J. T. v. UAB „Dzūkijos statyba“, bylos Nr. 3K-3-217/2011; 2015 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-86/2015).
  11. Teisėjų kolegija pažymi, kad, nustatant kompensacijos dydį, būtina įvertinti abiejų susijusių nekilnojamojo turto objektų savininkų interesus bei teisingą jų derinimą. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes. Teisės aktuose reglamentuojama nuostolių dėl konkretaus servituto nustatymo apskaičiavimo metodika gali būti reikšminga aplinkybė nustatant kompensacijos dydį, tačiau jį nustato teismas, o ne nurodytas teisės aktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. vasario 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. M. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-69/2009).
  12. Nustatydamas kompensacijos už servitutą dydį, apeliacinės instancijos teismas atsižvelgia į tai, kad atsakovė negali naudotis visu žemės sklypu, tačiau atsakovė byloje neįrodinėja, jog ji anksčiau naudojosi visu žemės sklypu, nutarties 25 p. motyvais įrodyta, jog ieškovė šį žemės sklypą įsigijo jau prasidėjus namo statybai, todėl ji pagal teisėtų lūkesčių principą negalėjo pagrįstai tikėtis naudotis visu žemės sklypu, tačiau pagrįstas apeliacinio skundo motyvas, jog vienkartinė kompensacija už servituto nustatymą šios bylos kontekste turėjo būti apskaičiuota nuo nekilnojamojo turto registro pažymėjimo Nr. 55/36627 2.1 p. nurodytos vidutinės žemės sklypo vertės – 28 112 Eur.
  13. Šalys šioje byloje neteikė nekilnojamojo turto vertinimo ataskaitų, individualiai paruošto įvertinimo nepateikė ir atsakovė net su apeliaciniu skundu, neprašė skirti ekspertizės, tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi ieškovės pateikta vidutine rinkos verte, nustatyta per interneto paieškos svetainę (t. 1, b. l. 74). Akivaizdu, jog ši rinkos vertė yra kintamoji, ji niekur neregistruojama, neaiškūs jos nustatymo kriterijai, tai tik interneto puslapis orientacinei rinkos vertei nustatyti. Be to, ji gerokai skiriasi nuo registro pažymėjime pateiktos vertės, o žemės sklypo savininko interesais nustatant servitutą yra įstatyme nustatyta teisingos kompensacijos apsauga, nes servitutu yra suvaržoma jo nuosavybės teisė. Šioje byloje ieškovė ieškinyje nurodė, jog vienkartinę kompensaciją apskaičiavo nuo 19 600 Eur vertės, skaičiuodama už 23 procentų sklypo dalį, nes servitutą prašo nustatyti sklypo, kurio bendras plotas 1216 kv. m, 281 kv. m ploto daliai. Atsakovė šio kompensacijos skaičiavimo mechanizmo neginčijo, tik nurodė kitą sklypo vertę, t. y. 28 112 Eur kuri buvo užfiksuota Nekilnojamo turto registro centrinio duomenų banko išraše, pateiktame su ieškiniu, todėl yra pagrindas priteistos kompensacijos dydį padidinti ir remiantis išdėstytais motyvais skaičiuoti 23 procentus nuo 28 112 Eur sklypo vertės, kuri nurodyta ir išviešinta oficialiame pažymėjime, todėl priteistos kompensacijos dydis padidintinas iki 6 465,76 Eur.
  14. Vienkartinė kompensacija atitinka CK 1.5 straipsnyje įtvirtintus teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus bei nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros.
  15. Paminėtais motyvais skundžiamas teismo sprendimas keistinas, nes pirmosios instancijos teismas klaidingai nustatė, jog dėl 28 112 Eur sklypo vertės nebuvo pateiktas įrodymas, šį įrodymą su ieškiniu pateikė pati ieškovė, tačiau jo teismas neįvertino (CPK 326 str. 1 d. 3 p., 329 str. 1 d.).
  16. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

8Pirmosios instancijos teismas, patenkindamas ieškinį, priteisė ieškovei 2014,86 Eur bylinėjimosi išlaidas, prieš tai jas sumažindamas 500 Eur suma, atsakovė savo kompensacijos dydžio nenurodė, ieškovė dėl sprendimo dalies dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinio skundo nepateikė. Apeliacinės instancijos teisme vienkartinė kompensacija buvo padidinta 42,5 procento, todėl 2014,86 Eur bylinėjimosi išlaidos, priteistos ieškovei, sumažintinos 42,5 procento iki 1 158,54 Eur (CPK 93 str. 2 d., 5 d.).

9Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 325–333 straipsniais, teismas

Nutarė

10Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo dalį, kuria iš BUAB ,, ( - )“ M. G. priteista 4537,03 Eur vienkartinė kompensacija dėl neterminuoto servituto, pakeisti ir priteistą sumą padidinti iki 6 465,76 Eur.

11Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2016-05-02 sprendimo dalį, kuria iš M. G. priteista 2014,86 Eur bylinėjimosi išlaidų BUAB ,, ( - )“, pakeisti ir priteistą sumą sumažinti iki 1 158,54 Eur.

12Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

13Atsisakyti priimti atsakovės 2017-03-29 pateiktus techninio pobūdžio duomenis ir juos grąžinti padavusiam asmeniui.

Proceso dalyviai
Ryšiai