Byla 2A-52-372/2015
Dėl paskolos teisinio sandorio nuginčijimo ir turtinės žalos atlyginimo

1Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Burbulienės, Vytauto Kursevičiaus, Birutės Simonaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo G. S. apeliacinį skundą dėl Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-22-875/2014, pagal ieškovo UAB „Horo mechanika“ ieškinį atsakovui ūkininkui G. S. dėl skolos priteisimo ir atsakovo ūkininko G. S. priešieškinį ieškovui UAB „Horo mechanika“ dėl paskolos teisinio sandorio nuginčijimo ir turtinės žalos atlyginimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas UAB „Horo mechanika“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo ūkininko G. S. negražintą 59315,00 Lt paskolą, kurią suteikė atsakovui pagal 2011 m. gegužės 9 d. Paskolos sutartį, 8182,38 Lt mokėjimo palūkanas, priskaičiuotas nuo 2011-05-10, kai paskolos suma buvo pervesta atsakovui, iki 2013-03-20, kai šalys raštu suderino visų skolų likutį, kuris, šalių sutarimu nurodytą dieną sudarė 68273,00 Lt, įskaitant ieškovo taip pat reikalaujamą priteisti 775,62 Lt skolą, kurią sudaro nepriemoka už traktorių ( - ), pagal PVM sąskaitas faktūras HR Nr. 14177 ir HR Nr. 14446. Taip pat ieškovas reikalauja priteisti iš atsakovo 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo įsakymo visiško įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovas ūkininkas G. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti apsimestiniu, t. y. tik dėl akių sudarytu sandoriu ieškovo pateiktą Paskolos sutartį, kurioje paskolos davėju nurodytas ieškovas, o paskolos gavėju – atsakovas, be to, priteisti iš ieškovo 92227,36 Lt turtinės žalos atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas.

6Nurodė, kad ieškovo parengtos Paskolos sutarties nepasirašė, teigė, kad pinigų iš ieškovo nesiskolino, o tuo labiau – už palūkanas. Pripažino, kad gavo 2011-05-10 mokėjimo nurodymu ieškovo jam pervestus 59315,00 Lt ir neneigia savo pareigos šią sumą grąžinti ieškovui, bet mano, kad šią pareigą tinkamai įvykdė, grąžindamas ieškovui traktorių. Nurodė, kad mokėjimo nurodyme mokėjimo paskirtis buvo įvardinta kaip „avansas“ ne todėl, kad ieškovas ketino ką nors pirkti iš atsakovo, o todėl, kad ieškovas tikėjosi, jog gautus pinigus atsakovas iškart perves jam atgal, kaip avansą už žemės ūkio techniką, kurią ketino pirkti iš ieškovo. Toks variantas tiko ir ieškovui, ir atsakovui, nes ieškovas buvo suinteresuotas parduoti žemės ūkio techniką, o atsakovas buvo suinteresuotas ją įsigyti, pasinaudodamas Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 m. programos priemonės „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ parama, kurios lėšos išmokamos tik kompensuojant programos dalyvio patirtas išlaidas. Dėl turtinės žalos atlyginimo priteisimo nurodė, kad pagal pirkimo-pardavimo sutartį įsigijo iš ieškovo traktorių ( - ), kurį ieškovas perdavė, pažeisdamas terminą: turėjo perduoti 2011-03-31, o perdavė dviem mėnesiais vėliau. Dėl to atsakovas buvo priverstas prašyti Nacionalinės mokėjimo agentūros atidėti mokėjimo prašymo pateikimo datą iki 2011-12-10. Be to, atsakovui perduotas traktorius gedo, naudojant jį pagal paskirtį, o ieškovas už gedimų šalinimą ir traktoriaus transportavimą reikalavo mokėti, išrašydamas už tai PVM sąskaitas faktūras, nors galiojant garantijai gedimus ieškovas turėjo šalinti savo sąskaita. Atsakovo teigimu, traktorius buvo grąžintas ieškovui 2011 m. lapkričio mėn. pabaigoje. Ieškovas vengė ir iki šiol vengia tai įforminti dokumentais. Negalėdamas naudotis traktoriumi ( - ), atsakovas nuomojosi traktorių ( - ) ( - ) iš UAB „MLVS“ pagal 2011-12-17 ir 2013-04-25 nuomos sutartis ir sumokėjo iš viso 60500,00 Lt nuomos mokestį, kurį laiko turtiniu nuostoliu. Dar 32727,36 Lt turtinį nuostolį atsakovas teigia patyręs dėl nenaudojamo traktoriaus ( - ) nusidėvėjimo nuo 2011 m. lapkričio pabaigos iki 2013 m. gruodžio pradžios, kaip tai atvaizduota atsakovo pateiktoje ilgalaikio turto nusidėvėjimo apskaitos kortelėje.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį patenkino visiškai, o priešieškinį atmetė. Priteisti iš atsakovo ieškovui 60090,62 Lt skolą, 8182,38 Lt mokėjimo palūkanas, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 68273,00 Lt sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013-07-30 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 2048,00 Lt žyminį mokestį ir 5699,00 Lt teisinės pagalbos išlaidas. Priteisė iš atsakovo 3887,00 Lt žyminio mokesčio ir 50,85 Lt pašto išlaidas valstybei.

9Teismas nurodė, kad tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių, sudaromas sandoris yra tariamas. Tuo tarpu sandoris, kuris sudaromas kitam sandoriui pridengti, yra apsimestinis. Konstatavo, kad apsimestinis sandoris negali būti aiškinamas kaip sudarytas tik dėl akių, todėl ieškovo ir atsakovo susitarimas, kad ieškovas perves į atsakovo sąskaitą 59315,00 Lt, o atsakovas šiuos pinigus panaudos atlikti mokėjimui už žemės ūkio technikos įsigyjamą iš ieškovo, nėra tariamas sandoris, nes ieškovas realiai pervedė sutartą sumą į atsakovo sąskaitą, o atsakovas 39315,00 Lt iš nurodytos sumos panaudojo mokėjimui už žemės ūkio techniką atlikti, be to, dar 20000,00 Lt panaudojo apskritai savo nuožiūra. Sprendė, kad aptariamas ieškovo ir atsakovo susitarimas taip pat nėra apsimestinis sandoris, nes juo nesiekiama pridengti jokio kito sandorio, o ieškovas ir atsakovas elgėsi iš esmės taip, kaip ir buvo susitarę. Pažymėjo, kad nei atsakovas, nei jo atstovas taip ir neįvardino jokio kito sandorio, kurį būtų siekiama pridengti ginčijamu sandoriu. Konstatavo, kad ieškovas iš esmės suteikė atsakovui paskolą, kad atsakovas turėtų lėšų, būtinų paramos gavėjo statusui įgyti. Todėl atmetė atsakovo priešieškinio reikalavimą pripažinti sandorį tariamu ar apsimestiniu.

10Teismas nurodė, kad ieškovo padarytas 2011-05-10 mokėjimo nurodymas Nr. 4169, kuriuo į atsakovo sąskaitą pervesti 59315,00 Lt, patvirtina pinigų perdavimą atsakovui, be to, 2013-03-20 atsakovas pasirašė ieškovo parengtą 2013-02-10 esančių savitarpio skolų suderinimo aktą, kuriame savo įrašu pripažino 68273,00 Lt skolą, įskaitant nurodytus 59315,00 Lt, ir įsipareigojo ją padengti pinigais, kuriuos gaus pardavęs traktorių. Teismas konstatavo, kad nors ieškovo parengtas 2011-05-09 Paskolos sutarties tekstas ir liko atsakovo nepasirašytas, tačiau tai nepaneigia paskolos sutarties sudarymo fakto, nes šios sutartis rašytinės formos reikalavimus visiškai atitinka 2011-05-10 mokėjimo nurodymas Nr. 4169 ir savitarpio skolų suderinimo aktas, kuriame atsakovas įsipareigojo skolą grąžinti iki 2013-04-15. Sprendė, kad atsakovas neįrodė savo teiginių, kad 59315,00 Lt piniginę prievolę ieškovui jau įvykdė, grąžindamas jam traktorių ( - ), todėl iš atsakovo ieškovui priteisė jo reikalaujamą 59315,00 Lt skolą. Teismas konstatavo, kad atsakovas nepaneigė CK 6.872 str. 3 d. įtvirtintos paskolos sutarties atlygintinumo prezumpcijos, todėl priteisė iš atsakovo ieškovui 8182,38 Lt palūkanas, nurodydamas, kad, jei šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu.

11Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 775,62 Lt skolą, teismas nurodė, kad 775,62 Lt skolą sudaro tik 0,01 Lt nepriemoka už traktorių ( - ), pateiktą atsakovui pagal 2011-05-10 PVM sąskaitą faktūrą HR Nr. 14177, ir 775,61 Lt skola už traktoriaus I techninį aptarnavimą bei transportavimą pagal 2011-07-11 PVM sąskaitą faktūrą HR Nr. 14446. Nurodė, kad skola patvirtinta ieškovo pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis, atsakovo atliktų mokėjimų dokumentais ir savitarpio skolų suderinimo akte įrašytu atsakovo įsipareigojimu padengti šią skolą, todėl šį ieškovo reikalavimą patenkino. Teismas pažymėjo, kad priešieškinį pareiškęs atsakovas neįrodė jokių neteisėtų ieškovo veiksmų ir dėl jų patirtos žalos, todėl reikalavimą priteisti 92227,36 Lt turtinio nuostolio atlyginimą atmetė.

12III. Apeliacinio skundo esmė

13Apeliaciniu skundu atsakovas ūkininkas G. S. prašo panaikinti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškinį visiškai atmesti, o priešieškinį visiškai patenkinti.

14Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Teismas nepagrįstai didesnę įrodinėjimo pareigą nustatė atsakovui, sprendžiant ginčą ar sandoris buvo apsimestinis, ar sudarytas tik dėl akių.

162. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė padėčiai, kuri susiklostė 2010-11-12, atsakovui pateikus paraišką Nacionalinei mokėjimų agentūrai, kuomet atsakovas norėjo pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemonę „Žemės ūkio valdų modernizavimas“ antrosios veiklos srities supaprastintas įgyvendinimo taisykles gauti Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai gauti paramą žemės ūkio technikai įsigyti. Veikdamas šia kryptimi tų pačių metų, t. y. 2010 m. balandžio 4 d. atsakovas su Kredito unija „Tikroji viltis“ sudarė kredito sutartį, pagal kurią turėjo gauti 55488,00 Eur žemės ūkio technikos pirkimui. Ieškovas UAB „Horo mechanika“ žinojo visus šiuos teisinius reikalavimus ir teismas teisingai konstatavo, kad atsakovui iškilus grėsmei negauti finansavimo, būtent ieškovas pasiūlė išeitį, o ne pagalbą, kaip tai konstatavo teismas. Ieškovo direktorius pasiūlė pervesti į atsakovo sąskaitą 59315 Lt, kad atsakovas padaryti mokėjimus už įsigyjamą žemės ūkio techniką, o su ieškovu atsiskaitytų tik gavęs iš minėtos kredito unijos finansavimą aukščiau aptartos paramos rėmuose. Tai reiškia, kad ieškovas, būdamas suinteresuotas, kad technika būtų perkama tik iš jo, o ne iš kito tiekėjo, pasiūlė atsakovui sudaryti vaizdą, jog atsakovas naudoja savas lėšas technikos įsigijimui. Tuomet atsakovas nesuvokė, kad toks ieškovo elgesys rodė norą sukurti dirbtinį, tikrovės neatitinkantį vaizdą, kad atsakovas naudoja nuosavas lėšas. Nemanė, kad sutikdamas su tokiu pasiūlymu, atsakovas klaidina patį ieškovą ar kredito uniją, nes niekada nenorėjo pasisavinti ir niekada nepasisavino svetimo turto. Faktiškai nei ieškovas norėjo su atsakovu sukurti paskolos teisinius santykius, nei atsakovas išreiškė savo valią patvirtinti paskolos teisinius santykius. Ieškovas siekė gauti pajamų iš savo prekių apyvartos. Iš tokios teisinės situacijos turtinę naudą siekė turėti tik ieškovas, nes jis rinkoje užsigarantavo pirkėją, kuris rinkos kainomis perka jo produkciją.

173. Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš tris mėnesius iki aptariamo pervedimo - 2011-02-23, ir tai rodo, kad ieškovas siekė ne paskolinti pinigus, o užsitikrinti šio sandorio realizavimą. Teismas, gavęs ieškinį dėl skolos ir palūkanų priteisimo, negalėjo nematyti, kad ieškovas nori antrą kartą iš atsakovo pasipelnyti, piktnaudžiaudamas teise.

184. Teismas privalėjo nurodyti ieškovui, kad tai jis privalo įrodyti, kad tarp bylos šalių yra susiklostę paskolos teisiniai santykiai, o taip pat surinkti pakankamai įrodymų, kad atsakovas siekė ir išreiškė valią sudaryti ne kokią nors kitokią, tačiau tik atlygintinę paskolos sutartį. Ieškovas pateikė teismui dokumentą, kurį pavadino Paskolos sutartimi. Apie ją atsakovas pirmą kartą išgirdo teisme. Šis dokumentas visiškai netinkamas leistinumo prasme, nes tiek ieškovas, tiek atsakovas yra verslo subjektai. Tai reiškia, kad visos jų sutartys turi būti rašytinės ir laikomos sudarytomis nuo tada, kai šalių susitarimas išreikštas įstatymų reikalaujama forma (CK 6.181 str. 4 d.). Atsakovas nėra pasirašęs tokios sutarties, todėl savo sutikimo tokiems santykiams ir ieškovo nurodomoms pasekmėms niekada nedavė. Todėl, iškilus abejonėms dėl sutarties fakto ir jos sąlygų, teismas privalėjo taikyti CK 6.193 str. 3 d. nuostatas ir aiškinti ją pasiūliusios šalies, t. y. UAB „Horo mechanika“ nenaudai. Lygiai taip pat vertintinas ir vadinamasis „Skolų suderinimo aktas“. Šį dokumentą paruošė ieškovas, gindamas tik savo interesus ir neatsižvelgdamas į interesų pusiausvyros principus. Be to, laiko atžvilgiu tas aktas nerodo išankstinių atsakovo ar paties ieškovo ketinimų sukurti paskolos teisinius santykius.

195. Nurodo, kad iš tikro ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo atsakovas yra sutaupęs lėšas, lygias ieškovo pervestai sumai – 59315 Lt. Niekada neneigė savo pareigos jų grąžinti, tačiau to negalėjo padaryti anksčiau dėl susiklosčiusios ekonominės-finansinės ūkio padėties. Ieškovas pageidavo turėti poveikio atsakovui įrankį, todėl pareikalavo, kad atsakovas grąžintų jam traktorių ( - ). Ieškovas puikiai suprato ir žinojo, kad traktorius yra įkeistas kredito unijai, nes ta informacija jam buvo žinoma dar iki avanso pervedimo. Tas „avansas“ ir buvo daromas, kad kuo griečiau iš kredito unijos lėšos patektų į ieškovo sąskaitą už žemės ūkio techniką.

206. Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje cituoja CK 6.870 str. 1 d. normą, tačiau ignoruoja faktą, kad atsakovas negavo iš ieškovo pinigų nuosavybėn. Tai rodo tiek įrašas mokėjimo pavedime - „avansas“, tiek faktas, kad pinigai iš karto buvo pervesti į ieškovo sąskaitą už žemės ūkio techniką. Todėl atsakovas įsitikinęs, kad teismas netinkamai taikė ir aiškino CK 6.870 straipsnio nuostatas.

217. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartyje (c. b. Nr. 3K-3-235/2009) teismams išaiškinta, kad tais atvejais, kai rašytinės formos paskolos sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta, kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius civilinius teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises bei pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie santykių tarp šalių pobūdį, visumą. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą liudijantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, tačiau ir kitokių santykių pagrindu. Šiuo atveju atsakovo įsipareigojimas buvo iš karto tuos pačius pinigus pervesti į ieškovo sąskaitą, kaip mokėjimą už žemės ūkio techniką. Jei atsakovas būtų pinigus panaudojęs kitoms reikmėms, tai galėtų reikšti, kad jie perėjo atsakovo nuosavybėn ir atsakovas jais disponuoju savo nuožiūra. Tokiu atveju būtų pagrindas įžiūrėti paskolos civilinius teisinius santykius.

228. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Gali būti, kad priešieškinyje buvo remtasi netinkama teisės norma, tačiau reikalavimas buvo suformuluotas aiškiai. Tad teismas, matydamas reikalavimo esmę, galėjo ir privalėjo parinkti tą materialinės teisės normą, kurią taikyti buvo teisinis pagrindas. Ieškovo socialinė teisė - atgauti iš atsakovo pinigus, kuriuos jis panaudojo savo pajamoms užsitikrinti ir kuriuos atsakovas naudojo be teisinio pagrindo. Vietoje to, kad nurodyti tikrąsias aplinkybes, ieškovas bando sukurti paskolos teisinius santykius vienašališkai parengtais ir tikrovės neatitinkančiais dokumentais, nepagrįstai reikalaudamas neprotingai didelių palūkanų, tuo darydamas žalą atsakovui. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį dėl žalos atlyginimo, vadovaujasi proporcingumo principu, kuris reikalauja tiek viešo, tiek privataus intereso pusiausvyros. Ieškovas, pareikalaudamas iš atsakovo traktoriaus ir jį neteisėtai laikydamas (net be kredito unijos sutikimo) suvokė, kad sukelia atsakovui neigiamas ekonomines ir socialines pasekmes, nes atsakovas neteko darbo ir žemės ūkio gamybos įrankio. Siekdamas patenkinti savo šeimos socialinius poreikius, o ir kreditorių interesus, atsakovas priverstas ieškoti kito darbo įrankio, kurį gauna tik atlygintinai. Taip ieškovas sukuria atsakovui neigiamas sąlygas, t. y. pažeidžia CK 6.158 str. 1 d. ir beveik visas CK 6.200 str. nuostatas, kurios suponuoja nuostolių atsiradimą. Todėl manau, kad įrodė visus turtinės žalos atlyginimo pagrindus, t. y. ir kaltę, ir žalingas pasekmes, ir priežastinį ryšį ir žalos dydį.

239. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovo reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Teismo argumentas, kad atsakovas neįrodė, jog ieškovas vėlavo pateikti traktorių, visai nesusijęs su atsakovo reikalavimu, nes atsakovas kitus traktorius nuomojosi ne ieškovui vėluojant, tačiau tada, kai ieškovas paėmė iš atsakovo traktorių ( - ). Teismo argumentas, kad atsakovas nepateikė traktoriaus gedimo įrodymų taip pat nepagrįstas, nes tikį įrodymą pateikė pats ieškovas, pateikdamas sąskaitą-faktūrą Nr. 14446. Ten nenurodyta, kad taisytas traktorius, tačiau ieškovas suinteresuotas tai nuslėpti, nes garantiniu laikotarpiu gedimus jis privalo šalinti nemokamai. Kitų argumentų nėra, ir tai reiškia, kad teismas netyrė nei neteisėtų veiksmų, nei žalingų pasekmių, nei kitų deliktinei atsakomybei svarbių aplinkybių.

24Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Horo mechanika“ prašo apeliacinį skundą atmesti, o Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą palikti nepakeistą. Priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme.

25Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

261. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis jokios paskolos sutarties nesudarė, yra deklaratyvūs, neparemti jokiais faktiniais įrodymais, todėl atmestini kaip neatitinkantys tikrovės. Atsakovas savo procesiniuose dokumentuose dėsto nenuoseklią poziciją - iš esmės sutinka su prievole gražinti ieškovui jam paskolintus pinigus, bet ieškinio nepripažįsta, vienoje apeliacinio skundo dalyje nurodo, kad paskolos negali grąžinti dėl susiklosčiusios finansinės ūkio padėties, vėliau aiškina paskolos sumą grąžinęs iškart, kai tik ši jam buvo pervesta.

272. Atsakovas netinkamai aiškina teisę, teigdamas, kad absoliučiai visos tarp jo ir ieškovo sudaromos sutartys galioja tik tada, jei yra rašytinės, taip pat nepagrįstai teigia, kad skolų suderinimo aktą surašė tik ieškovas vienašališkai. Atsakovas pats savo ranka padarė papildomus įrašus skolų suderinimo akte, todėl darytina išvada, kad prieš pasirašydamas šį dokumentą turėjo galimybę tiek reikalauti jį ištaisyti, tiek apskritai atsisakyti jį pasirašyti.

283. Ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl palūkanų pagal paskolos sutartį mokėjimo patvirtina byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2013-03-20 atsakovas pasirašė skolų suderinimo aktą, kuriame aiškiai ir nedviprasmiškai sutiko su ieškovo jam priskaičiuotomis palūkanomis, tačiau šį faktą teisme neigia. Pastebėtina, kad tiek ieškovas, tiek atsakovas yra profesionalūs verslininkai, kuriems tarpusavio santykiuose taikomi padidinti atidumo ir rūpestingumo standartai. Darytina išvada, kad atsakovas, būdamas profesionalus verslininkas, aiškiai supranta, kad joks kitas verslo subjektas jam neskolintų pinigų neatlygintinai. Bylos duomenimis paskolos sutarties sudarymo dieną vidutinė bankinė palūkanų norma suteiktoms paskoloms buvo 8,27 proc., todėl tas taktas, kad bylos šalys susitarė tarpusavyje už naudojimąsi paskolą mokėti 8 proc. metinių palūkanų yra aiškiai numanomas tiek iš atsakovo veiksmų, jam pasirašant skolų suderinimo aktą, tiek iš paskolų rinkoje buvusių vidutinių palūkanų normų, todėl ieškovo ir atsakovo susitarimas dėl palūkanų dydžio yra aiškus ir neabejotinas, šalių sutarta palūkanų norma atitinka protingumo kriterijų ir tuo metu buvusią rinkos situaciją.

294. Nesutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu, pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisę, bei nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl atsakovo priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Atsakovas reikalauja ieškovo atlyginti žalą dėl traktoriaus buhalterinio nuvertėjimo ir dėl kitų traktorių nuomos patirtas išlaidas. Atsakovas, siekdamas įrodyti traktoriaus nuvertėjimą, teismui pateikė ilgalaikio turto apskaitos kortelę . Pastebėtina, kad atsakovo buhalterijoje apskaitytų daiktų nuvertėjimas dėl amortizacijos niekaip nepriklauso ir negali priklausyti nuo trečiųjų asmenų veiksmų, todėl nėra ir negali būti priežastinio ryšio tarp kokių nors ieškovo veiksmų ir atsakovui priklausančio traktoriaus nuvertėjimo dėl amortizacijos. Atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai apie tai, kad ieškovas, neva, naudojo atsakovui priklausantį traktorių ( - ) ūkio darbams, neatitinka tikrovės ir yra nepagrįsti jokiais įrodymais.

305. Kartu su priešieškiniu teismui atsakovas yra pateikęs traktorių nuomos sutartis ir sąskaitas. Šiuos traktorius jis, neva, privalėjo nuomotis dėl to, kad negalėjo naudotis jam priklausančiu traktoriumi ( - ). UAB „Horo mechanika“ niekada neribojo atsakovo teisės naudotis jam priklausančiu traktoriumi ( - ). Priešingai, pats atsakovas vienašališkai savo iniciatyva paliko jam priklausanti traktorių UAB „Horo mechanika“ teritorijoje, kurį ieškovas saugojo, negaudamas jokio užmokesčio. Šias aplinkybes patvirtina ir byloje surinkti įrodymai. Atsakovas reikalauįa ieškovo atlyginti patirtas sąnaudas, kurias sukėlė pats savo neapdairiais veiksmais.

31IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

32Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

33Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (LR CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą tik apskųstoje dalyje ir tik analizuojant apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (LR CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329 straipsnis).

34Dėl materialinės teisės normų taikymo teismo nuožiūra

35Pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, nes jis ieškovo nuorodomis į teisės normas nėra saistomas ir gali išspręsti bylą pritaikydamas kitą teisės normą. Tačiau ši teisė nėra besąlyginė, ją riboja atitinkamas draudimas teismui ginčo teisenoje išeiti iš ieškinio ribų. Teismas gali vertinti galimus šalių atsakomybės pagrindus tiek pagal įstatymą, tiek pagal sudarytas sutartis. Be to, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Dėl šios priežasties kolegija daro išvadą, kad apeliantas nepagrįstai teigia, kad pirmosios instancijos teismas perkėlė įrodinėjimo pareigą būtent apeliantui. Pateikdamas priešieškinį, apeliantas tuo pačiu tampa ieškovu, o jo pareiga įrodyti savo reikalavimus negali būti perkeliama kitai šaliai.

36Dėl sutarties aiškinimo

37CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos, kai kyla ginčas dėl sutarties turinio ir atskirų jos sąlygų. Pagal kasacinio teismo jurisprudenciją, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sauliuta“ v. AB „Lytagra“, bylos Nr. 3K-3-813/2003; 2004 m. rugsėjo 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Auksinis varnas“ v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-424/2004; 2004 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Libra Vitalis“ v. UAB „ Homo Faber“, bylos Nr. 3K-3-274/2004; 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. B. firma „ Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „ Celarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Sarteksas“ v. UAB „ Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. M. v. bendra Lietuvos-Ukrainos įmonė UAB „ Azovlitas“, bylos Nr. 3K-3-201/2008; 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „NT Service“ v. SIA „ Radio Telecommunication Network“, bylos Nr. 3K-3-231/2008; 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Vilkaviškio agrotiekimas“ v. J. N., bylos Nr. 3K-3-406/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Via Unica“ v. UAB „ Interselas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-107/2009; 2010 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,, Ervin“ v. Ageratec AB, bylos Nr. 3K-3-128/2010; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje AB „ City Service“ v. Klaipėdos miesto savivaldybės administracija, bylos Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „ Autopunktas“ v. UAB „ Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „ Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „ Fegda“ v. UAB „Via Baltika Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.).

38Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl to, ar atsakovas privalo grąžinti skolą, tačiau ar ši skola atsirado paskolos sutarties pagrindu. Šiuo atveju kolegija sprendžia, kad pagal ginčo sutarties turinį ir sąlygas ji neturi aiškiai išreikštų požymių, kurie sudarytų teisinį pagrindą ją kvalifikuoti išskirtinai kaip paskolos sutartį. Sutarties sąlygomis nustatytos šalių teisės ir pareigos rodo, kad ginčo sutartis turi kelių – paskolos ir pirkimo-pardavimo – sutarčių požymių. Nors civilinės teisės normos nedraudžia šalims sudaryti mišrią sutartį, t. y. turinčią kelių rūšių sutarčių požymių, svarbu, kad ji atitiktų sutartims keliamus reikalavimus ir neprieštarautų imperatyviosioms teisės normoms. Nagrinėjamu atveju pats apeliantas teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme, taip pat apeliaciniame skunde patvirtino, kad jis nėra grąžinęs ieškovui 59315 Lt skolos. Posėdyje taip pat išsiaiškinta, kad šias lėšas ieškovas suteikė atsakovui dėl to, kad pirkdamas traktorių iš ieškovo, atsakovas neturėjo pakankamai lėšų. Taigi, darytina išvada, kad tarp šalių iš tiesų buvo sudaryta mišrioji sutartis. Pats faktas, kad ieškovas siekė tarp šalių susiklosčiusius santykius vertinti kaip paskolos sutartį, nerodo, kad atsakovas su tuo sutiko. Tačiau nesutikdamas, kad tarp šalių buvo sudaryta paskolos sutartis, jis neįvardino kitokios sutarties rūšies. Tokiu atveju kolegija daro išvadą, kad mišrioji sutartis įteisina šalių sudarytus santykius, nepažeisdama jų teisių ir pareigų. Apeliantas nepagrįstai teigia, kad ieškovas siekia du kartus pasipelnyti piktnaudžiaudama teise. Byloje yra tik vienas pagrindinis reikalavimas – priteisti 59315 Lt, kiti reikalavimai yra išvestiniai. Kaip beįvardinsi šalių sudarytą skolą, apeliantas privalo ją grąžinti ir to fakto neginčija.

39Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas raštu patvirtino, kad ieškovui skolingas 68273 Lt (28 b. l., 1 t.). Teismo posėdyje pirmosios instancijos teisme ir apeliaciniu skundu jis patvirtino, kad tikrai skolingas 59315 Lt, tačiau nesutiko, kad skola atsirado iš paskolos santykių, nurodydamas, kad ieškovo jam sumokėtas 59315 Lt avansas buvo panaudotas minėtą pinigų sumą sumokant ieškovui už įsigytą traktorių ( - ). Kolegijai nustačius sutarčių pobūdį, pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė ieškovui iš atsakovo 59315 Lt skolą, tačiau negalima sutikti su palūkanų ir išlaidų techniniam aptarnavimui priteisimu.

40Kaip jau minėta, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama, nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes (CK 6.193 str.).

41Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Horno mechanika“ 2011 m. gegužės 10 d. mokėjimo nurodymu į atsakovo G. S. sąskaitą pervedus 59315,00 Lt ir mokėjimo paskirtyje nurodant, kad tai yra „avansas“, o ne „paskola“ (b. l. 23, 1 t.), nedelsiant, t. y. tą pačią dieną ieškovas UAB „Horno mechanika“ išrašo PVM sąskaitą faktūrą HR Nr. 14177, iš kurios matyti, kad atsakovui ūkininkui G. S. ieškovas parduoda traktorių ( - ) už 99000 L sumą, o atsakovas įsipareigoja šią sumą sumokėti iki 2011-05-13 (24 b. l., 1 t.). Iš ieškovo pateikto 2013-02-07 skolų suderinimo akto matyti, kad anksčiau nurodyta PVM sąskaita faktūra HR Nr. 14177, kurios suma 99000 Lt, atsakovas apmokėjo 2011-05-13, išskyrus 0,01 Lt, nors įrodymų, kad būtų likusi 0,01 Lt skola nepateikta (28 b. l., 1 t.) , todėl yra pagrindas sutikti su atsakovu, jog iš ieškovo avansu gautus pinigus atsakovas panaudojo, įsigydamas traktorių iš paties ieškovo. Tai reiškia, jog realiai atsakovas ieškovo pinigais nesinaudojo, o įgijo iš paties ieškovo jo parduodamą žemės ūkio techniką – traktorių, ir kurį parduodamas ieškovas neabejotinai gavo pelno. Šios nustatytos aplinkybės patvirtina, kad labiau tikėtina, jog ginčo sutarties šalių tikslas buvo sudaryti ne paskolos sutartį, o sukurti sąlygas, jog atsakovas gautų finansavimą iš Europos struktūrinių fondų lėšų pagal parengtą projektą, pagal kurį buvo planuojama pirkti žemės ūkio techniką, tačiau tam atsakovas privalėjo prisidėti dalimi savo lėšų, o ieškovas tokiu būdu gautų pajamų iš atsakovui parduotos žemės ūkio technikos. Kad šalys turėjo šį tikslą patvirtina ir jų elgesys tiek iki 2011 m. gegužės 10 d. ginčo sutarties sudarymo, tiek po jos sudarymo. Byloje yra pateikta 2011 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartis, iš kurios matyti, kad ieškovas UAB „Horo mechanika“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas ūkininkas G. S. įsigyti už 17545,00 Lt žemės ūkio techniką – Skutiką, kurio markės modelis ( - ), ir kuris atsakovui perduotas 2011 m. balandžio 20 d. (b. l. 144, 145, t. 1). 2011 m. vasario 23 d. pirkimo-pardavimo sutartimi ieškovas UAB „Horo mechanika“ įsipareigojo parduoti, o atsakovas ūkininkas G. S. įsigyti už 44770,00 Lt žemės ūkio techniką – Diskinę pneumatinę sėjamąją su trašądėže, kurios markės modelis ( - ), ir kuri atsakovui perduota 2011 m. gegužės 2 d. (b. l. 147, 148, t. 1). Kaip jau minėta, ginčo sutarties sudarymo dieną, t. y. 2011 m. gegužės 10 d., ieškovas UAB „Horno mechanika“ išrašo PVM sąskaitą faktūrą HR Nr. 14177, iš kurios matyti, kad atsakovui ūkininkui G. S. ieškovas parduoda traktorių ( - ) už 99000 L sumą (24 b. l., 1 t.).

42Sistemiškai vertindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pervesdamas 59315 Lt avansą atsakovui, ieškovas neturi teisės reikalauti, kad atsakovas už šią pinigų sumą mokėtų palūkanas. Pažymėtina, kad palūkanos yra mokamos už paskolos gavėjo naudojimąsi paskolos davėjo pinigais (CK 6.872 str.), todėl nagrinėjamu atveju nustačius, kad atsakovas ieškovo pervestus pinigus panaudojo žemės ūkio technikos įsigijimui iš paties ieškovo, konstatuotina, kad tokiu būdu ieškovui už naudojimąsi jo pinigais atsakovas atsilygino, nes ieškovas gavo pajamų iš savo prekių apyvartos, rinkoje užsigarantavo pirkėją, kuris rinkos kainomis nupirko jo parduodamą žemės ūkio techniką. Nagrinėjamu atveju konstatavus, kad tikrieji šalių ketinimai nebuvo siekis sudaryti paskolos sutartį, teisiškai nereikšmingas tampa ieškovo nurodomas skolų suderinimo aktas (28 b. l., 1 t.), juolab, kad jis ieškovo surašytas 2013-02-07, o atsakovo pasirašytas 2013-03-20, ir kurį pasirašydamas atsakovas mini apie ketinimus panaikinti traktoriui įkeitimą, jį parduoti ir taip atsiskaityti su ieškovu. Be to, iš skolų suderinimo akto turtinio neaišku, ar atsakovui buvo žinoma apie palūkanų skaičiavimą, nėra įrodymų, kad atsakovas būtų gavęs 2012-09-10 ir 2013-02-07 sąskaitas Nr. 20120910 ir Nr. 20130207 (26, 27 b. l., 1 t.) , kuriose, beje, nurodyta, kad jose paskaičiuotas sumas sudaro delspinigiai. Todėl nėra pagrindo išvadai, kad atsakovas sutiko su ieškovo paskaičiuotomis palūkanomis už, neva, suteiktą paskolą atsakovui (CPK 185 str.). Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškinio reikalavimas, dalyje dėl palūkanų priteisimo, atmestinas.

43Dėl kitų ieškinio piniginių reikalavimų

44Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylos, kokia yra nagrinėjama, neturi viešojo intereso gynimo pobūdžio, teismas negali būti aktyvus ir rinkti įrodymus ar siūlyti tikslinti reikalavimus, kadangi abi šalys yra verslininkai, turintys teisę naudotis teisine pagalba ir šia teise pasinaudoję. Iš teismui pateiktos PVM sąskaitos faktūros Nr. 14446 nematyti, kokios transporto priemonės techninis aptarnavimas buvo atliekamas. Duomenų apie tai, kad apeliantui šis dokumentas anksčiau buvo įteiktas, teismui nepateikta (25 b. l., 1 t.). Tuo tarpu apeliantas iš ieškovo pirko 3 prekes – traktorių, skutiką ir diskinę pneumatinę sėjamąją su trąšądėže (144-145, 147-148 b. l., 1 t). Traktoriaus pirkimo pardavimo sutartis nepateikta, todėl neįmanoma patikrinti, ar būtent jo techninis aptarnavimas minimas PVM sąskaitoje faktūroje Nr.14446. Teismas negali remtis prielaidomis, todėl 775,61 Lt suma taip pat neturėjo būti priteisiama. Be to, byloje nėra ginčo, kad už traktorių ( - ) atsakovas su ieškovu atsiskaitė, ieškovas nepateikė sąskaitos išklotinių, iš kurių matytųsi, kad pagal PVM sąskaita faktūra HR Nr. 14177 atsakovas būtų likęs skolingas ieškovui 0,01 Lt, todėl ir ši (mažareikšmiška suma) neturėjo būti priteisiama. Todėl šioje dalyje pirmosios instancijos teismo sprendimas keistinas ir ieškinio reikalavimas, dalyje dėl 775,62 Lt priteisimo, atmestinas.

45Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą

46Kaip nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo, atsakovas pats patvirtino, kad traktorių pristatė ieškovui ir juo nesinaudojo, nors turėjo galimybę bet kuriuo metu jį pasiimti. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kad nuosavybės teisė į traktorių atsakovui nebuvo ribojama, išskyrus jo įkeitimą už Paskolos (kreditavimo) sutarties Nr. 11-00058 įvykdymą (152-155 b. l., 1 t.). Kaip matyti iš rašytinio jo patvirtinimo, apeliantas ketino traktorių parduoti ir atsiskaityti su ieškovu (28 b. l., 1 t.). Tokiu atveju darytina išvada, kad dėl ieškovo kaltės apeliantui nebuvo reikalo nuomoti papildomą techniką iš UAB „MLVS“ ir jis neprivalo atlyginti atsakovo turėtų nuostolių, jei jie atsirado (158-160,168-169 b. l., 1 t.). Amortizacija yra fizinio turto realios vertės kasmetinis sumažėjimas, sisteminis šio turto vertės dalies nurašymas ir įskaičiavimas į produkcijos savikainą. Bendriausia prasme amortizacija reiškia fizinio turto susidėvėjimą. Kaip ekonominė kategorija ji yra pagrindinio kapitalo vertės dalis, kurios netenkama per tam tikrą laiką. Galimi trys amortizacijos atvejai:1) naudojamas pagrindinis kapitalas fiziškai susidėvi; 2) laikui bėgant kinta pinigų perkamoji galia, pagrindinio kapitalo paklausa ir pasiūla bei kitos rinkos sąlygos, todėl kapitalas gali nuvertėti neatsižvelgiant į tai, ar jis naudojamas, ar ne; 3) dėl mokslinės technologinės pažangos gerėja naujo pagrindinio kapitalo savybės, o senasis kapitalas mažiau vertinamas, t. y. nuvertėja.

47Taigi, atsakovui priklausančio traktoriaus amortizacinės išlaidos šiuo atveju atsiranda tiek jį eksploatuojant, tiek nenaudojant, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė apelianto reikalavimą ir šioje dalyje.

48Dėl procesinių palūkanų priteisimo

49Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Sutarties neįvykdymu laikomas bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Sutarties šaliai neįvykdžius arba netinkamai įvykdžius sutartį, kita sutarties šalis, atsižvelgiant į aplinkybes, įgyja teisę naudotis sutartyje ir įstatyme nustatytais teisių gynimo būdais. Nagrinėjamoje byloje kolegija daro išvadą, kad apeliantas, pripažindamas 59315 Lt skolą, savo prievolės nevykdo. Tokiu atveju yra pagrindo teigti, kad jis plačiąja prasme pats pažeidžia sutarčių vykdymo principus ir iki šiol nesąžiningai naudojasi ieškovo lėšomis. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė procesines palūkanas nuo ieškinio priėmimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.

50Dėl proceso normų pažeidimo

51Kaip jau nurodyta anksčiau, civiliniame procese galiojantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo, įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis). Teismo funkcija – tirti ir vertinti šalių pateiktus įrodymus ir padaryti išvadą apie įrodinėjimo dalyką sudarančių faktinių aplinkybių buvimą ar nebuvimą (CPK 176 straipsnis). Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis). Kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pakankamai išsamus, motyvuotas, paremtas teismui pateiktais įrodymais. Apelianto teiginiai, neva teismas pažeidė CPK normas, susijusias su teismo sprendimo motyvų nebuvimu, yra nepagrįsti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantas nenurodo konkrečių pirmosios instancijos teismo padarytų teisės normų pažeidimų vertinant įrodymus, o, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, tiesiog pareiškia savo nuomonę dėl tų pačių įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Teisėjų kolegijos nuomone, tai, kad apeliantas turi kitokią nuomonę dėl byloje pateiktų įrodymų vertinimo ir jų įrodomosios reikšmės, nesuponuoja išvados, jog buvo pažeisti įrodinėjimo procesą nustatantys procesiniai įstatymai.

52Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme

53Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Horno mechanika“ už ieškinį yra sumokėjęs 2048 Lt žyminio mokesčio (3, 21 b. l., 1 t.).

54Ieškovas UAB „Horno mechanika“ pateikė įrodymus, kad jo teisinės pagalbos išlaidos pirmosios instancijos teisme buvo 5699 Lt (6, 30, 31, 191, 192 b. l., 1t., 1-9 b. l., 2 t.), kurias sudaro 484 Lt už pareiškimo dėl teismo įsakymo išdavimo parengimą; 1815 Lt – už ieškinio parengimą; 1000 Lt- už atsiliepimo į priešieškinį parengimą; po 600 Lt, iš viso 2400 Lt už dalyvavimą teismo posėdyje (1 b. l., 2 t.).

55Atsakovas ūkininkas G. S. už priešieškinį yra sumokėjęs 144 Lt žyminį mokestį (75 b. l., 1 t.), o 3887 Lt žyminio mokesčio sumokėjimas Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 20 d. nutartimi ja buvo atidėtas iki sprendimo priėmimo (182 b. l., 1 t.).

56Atsakovas turėjo 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų (10, 11 b. l., 2 t.).

57Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus atsakovo apeliacinį skundą, pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas iš dalies, atmetant dalį ieškinio reikalavimų dėl 8182,38 Lt palūkanų, 775,62 Lt skolos priteisimo t. y. atmetant 13 proc. ieškinio reikalavimų, o sprendimą, dalyje dėl priešieškinio atmetimo paliekant nepakeistą, atitinkamai pakeistinas ir bylinėjimosi išlaidų paskirstymas (CPK 93 str. 5 d.).

58Nagrinėjamu atveju palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas priešieškinis, paliktina nepakeista teismo sprendimu paskirstytų bylinėjimosi išlaidų dalis, kuria iš atsakovo ūkininko G. S. priteista valstybei 1125 Eur (3887,00 Lt) žyminio mokesčio.

59Atmetus ieškinio 13 proc. reikalavimų, iš ieškovo atsakovui atitinkamai turėtų būti priteista patirtų teisinės pagalbos išlaidų. Nagrinėjamu atveju atsakovui patyrus 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų pripažintina, jog 13 proc. skaičiuotina ne nuo 400 Lt sumos, o nuo 200 Lt sumos, nes, kaip jau minėta, atsakovo priešieškinis buvo atmestas, todėl formaliai pripažintina, kad 1/2 teisinės pagalbos išlaidų susijusios su priešieškiniu, o kita ½ su atsikirtimais į ieškinį, todėl atsakovui iš ieškovo priteistina 7,53 Eur (26 Lt) teisinės pagalbos išlaidų pirmosios instancijos teisme.

60Ieškovo ieškinį patenkinus 87 proc., iš atsakovo priteistina ieškovui 516,03 Eur (1781,76 Lt) žyminio mokesčio.

61Nagrinėjamu atveju patenkinus 87 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo ieškovui turėtų būti priteista 1435,97 Eur (4958,13 Lt) teisinės pagalbos išlaidų.

62Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato (padėjėjo) darbo bei laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose „Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad šios civilinės bylos apimtis nėra didelė, ieškovo teikiamame ieškinyje, atsiliepime į priešieškinį nebuvo keliamos itin sudėtingos teisinės problemos, dėl kurių ieškovo advokato paslaugų sąnaudos galėjo žymiai išaugti, be to, 2013-09-24, 2013-10-24, 2013-11-20 parengiamieji teismo posėdžiai bendrai truko apie 30 min. (48-49, 55, 58-59 b. l., 1 t.), byla išnagrinėta per vieną teismo posėdį (13-15 b. l., 2 t.), atsakovo turėtos teisinės išlaidos buvo tik 400 Lt, kai tuo tarpu ieškovo net 5699 Lt, todėl, atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), ieškovo prašomos priteisti teisinės pagalbos išlaidos mažintinos iki 1158,48 Eur (4000 Lt), todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų dalį, iš atsakovo priteistina ieškovui 1007,88 Eur (3480 Lt) (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 2 d.).

63Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1523,91 Eur (5223,96 Lt) bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme.

64Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios instancijos teisme yra 50,85 Lt, todėl priešieškinį atmetus, o ieškinį patenkinus 87 proc., iš atsakovo priteistina valstybei 12 Eur (44,23 Lt), o iš ieškovo jos nepriteistinos, nes neviršija CPK 96 str. 6 d. nurodyto dydžio.

65Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

66Už apeliacinį skundą atsakovas yra sumokėjęs 1000 Lt žyminį mokestį (49 b. l., 2 t.), o nuo likusios dalies žyminio mokesčio sumokėjimo Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. liepos 22 d. nutartimi atsakovas yra atleistas (44-45 b. l., 2 t.), t. y. atsakovas yra sumokėjęs tik 27 proc. mokėtino žyminio mokesčio, o nuo 70 proc. mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimo buvo atleistas. Duomenų apie turėtas teisinės pagalbos išlaidas apeliacinės instancijos teisme atsakovas nėra pateikęs.

67Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinį skundą, dalyje dėl priešieškinio, tačiau patenkinus atsakovo apeliacinį skundą, dalyje dėl ieškinio reikalavimų dėl 8182,38 Lt palūkanų ir 775,62 Lt skolos priteisimo, pripažintina, kad tokiu būdu yra patenkinta 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, o už juos mokėtino žyminio mokesčio dalis būtų 77 Eur (268,74 Lt). Todėl atsakovui esant atleistam net nuo 70 proc. mokėtino žyminio mokesčio, iš ieškovo priteistina 77 Eur žyminio mokesčio valstybei (CPK 96 str. 1 d.).

68Ieškovas UAB „Horno mechanika“ pateikė įrodymus, jog turėjo 2904 Lt teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (55, 56 b. l., 2 t.), kurias visas iš esmės sudarė atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimas, kuris yra nedidelės apimtis (51-53 b. l., 2 t.), jo parengimui nereikėjo papildomai analizuoti jokių teisnių problemų ar pateikti naujų argumentų, kurių ieškovas nebuvo nurodęs ieškinyje ar atsiliepime į priešieškinį, todėl atsižvelgiant į CPK 98 str. 2 d., į anksčiau minėtas Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas „Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“, jos mažintinos iki 289,62 Eur (1000 Lt). Todėl, atsižvelgiant, kad patenkinta 6 proc. apeliacinio skundo reikalavimų, iš atsakovo ieškovui priteistina 272,24 Eur (940 Lt) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

69Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

70Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą ir jo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

71„ Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.

72Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas 300545402) 17178,81 Eur (septyniolika tūkstančių vieną šimtą septyniasdešimt aštuonis eurus ir 81 euro centą ) skolą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą 17178,81 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. 2013-07-30, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 1523,91 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus dvidešimt tris eurus ir 91 euro centą) bylinėjimosi išlaidas.

73Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) valstybei 1125 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą dvidešimt penkis eurus) žyminį mokestį ir 12 Eur (dvylika eurų) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

74Priteisti iš ieškovo UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas 300545402) atsakovui G. S. (a. k. ( - ) 7,53 Eur (septynis eurus ir 53 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų.

75Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“

76Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas 300545402) 272,24 Eur (du šimtus septyniasdešimt du eurus ir 24 euro centus) teisinės pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

77Priteisti iš ieškovo UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas 300545402) valstybei 77 Eur (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio, jį sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. ( - ) (gavėjo įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 5660).

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas UAB „Horo mechanika“ kreipėsi į teismą ieškiniu, kuriuo... 5. Atsakovas ūkininkas G. S. pateikė priešieškinį, kuriuo prašė pripažinti... 6. Nurodė, kad ieškovo parengtos Paskolos sutarties nepasirašė, teigė, kad... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Akmenės rajono apylinkės teismas 2014 m. gegužės 26 d. sprendimu ieškinį... 9. Teismas nurodė, kad tik dėl akių, neketinant sukurti teisinių pasekmių,... 10. Teismas nurodė, kad ieškovo padarytas 2011-05-10 mokėjimo nurodymas Nr.... 11. Dėl ieškovo reikalavimo priteisti 775,62 Lt skolą, teismas nurodė, kad... 12. III. Apeliacinio skundo esmė... 13. Apeliaciniu skundu atsakovas ūkininkas G. S. prašo panaikinti Akmenės rajono... 14. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 15. 1. Teismas nepagrįstai didesnę įrodinėjimo pareigą nustatė atsakovui,... 16. 2. Teismas nepakankamą dėmesį skyrė padėčiai, kuri susiklostė... 17. 3. Traktoriaus pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta prieš tris mėnesius... 18. 4. Teismas privalėjo nurodyti ieškovui, kad tai jis privalo įrodyti, kad... 19. 5. Nurodo, kad iš tikro ieškovo sąskaita be teisinio pagrindo atsakovas yra... 20. 6. Teismas sprendimo motyvuojančioje dalyje cituoja CK 6.870 str. 1 d. normą,... 21. 7. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartyje (c. b. Nr.... 22. 8. Atsakovas pareiškė priešieškinį dėl sandorio pripažinimo... 23. 9. Teismas nepagrįstai ir nemotyvuotai atmetė atsakovo reikalavimą dėl... 24. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas UAB „Horo mechanika“ prašo... 25. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:... 26. 1. Atsakovo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, kad jis jokios paskolos... 27. 2. Atsakovas netinkamai aiškina teisę, teigdamas, kad absoliučiai visos tarp... 28. 3. Ieškovo ir atsakovo susitarimą dėl palūkanų pagal paskolos sutartį... 29. 4. Nesutinka su atsakovo pareikštu priešieškiniu, pirmosios instancijos... 30. 5. Kartu su priešieškiniu teismui atsakovas yra pateikęs traktorių nuomos... 31. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 32. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 33. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 34. Dėl materialinės teisės normų taikymo teismo nuožiūra... 35. Pagal suformuotą teismų praktiką, ginčo santykio teisinis kvalifikavimas... 36. Dėl sutarties aiškinimo... 37. CK 6.193 straipsnyje nustatytos sutarčių aiškinimo taisyklės taikomos, kai... 38. Kolegija sprendžia, kad nagrinėjamoje byloje kilo ginčas ne dėl to, ar... 39. Kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, apeliantas raštu patvirtino, kad... 40. Kaip jau minėta, kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio,... 41. Byloje nustatyta, kad ieškovui UAB „Horno mechanika“ 2011 m. gegužės 10... 42. Sistemiškai vertindama byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija... 43. Dėl kitų ieškinio piniginių reikalavimų... 44. Teisėjų kolegija pažymi, kad tokio pobūdžio bylos, kokia yra nagrinėjama,... 45. Dėl priešieškinio reikalavimo priteisti turtinę žalą... 46. Kaip nustatyta iš teismo posėdžio garso įrašo, atsakovas pats patvirtino,... 47. Taigi, atsakovui priklausančio traktoriaus amortizacinės išlaidos šiuo... 48. Dėl procesinių palūkanų priteisimo... 49. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo... 50. Dėl proceso normų pažeidimo... 51. Kaip jau nurodyta anksčiau, civiliniame procese galiojantis rungimosi... 52. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo pirmosios instancijos teisme... 53. Byloje nustatyta, kad ieškovas UAB „Horno mechanika“ už ieškinį yra... 54. Ieškovas UAB „Horno mechanika“ pateikė įrodymus, kad jo teisinės... 55. Atsakovas ūkininkas G. S. už priešieškinį yra sumokėjęs 144 Lt žyminį... 56. Atsakovas turėjo 400 Lt teisinės pagalbos išlaidų (10, 11 b. l., 2 t.).... 57. Atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismui, išnagrinėjus... 58. Nagrinėjamu atveju palikus nepakeistą teismo sprendimo dalį, kuria atmestas... 59. Atmetus ieškinio 13 proc. reikalavimų, iš ieškovo atsakovui atitinkamai... 60. Ieškovo ieškinį patenkinus 87 proc., iš atsakovo priteistina ieškovui... 61. Nagrinėjamu atveju patenkinus 87 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo... 62. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad išlaidos, susijusios su teisine... 63. Iš viso ieškovui iš atsakovo priteistina 1523,91 Eur (5223,96 Lt)... 64. Valstybės patirtos procesinių dokumentų siuntimo išlaidos pirmosios... 65. Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme... 66. Už apeliacinį skundą atsakovas yra sumokėjęs 1000 Lt žyminį mokestį (49... 67. Nagrinėjamu atveju netenkinus apeliacinį skundą, dalyje dėl... 68. Ieškovas UAB „Horno mechanika“ pateikė įrodymus, jog turėjo 2904 Lt... 69. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 70. Pakeisti Akmenės rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 26 d. sprendimą... 71. „ Ieškinį patenkinti iš dalies, o priešieškinį atmesti.... 72. Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Horo mechanika“... 73. Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) valstybei 1125 Eur (vieną... 74. Priteisti iš ieškovo UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas... 75. Likusioje dalyje ieškinį atmesti.“... 76. Priteisti iš atsakovo G. S. (a. k. ( - ) ieškovui UAB „Horo mechanika“... 77. Priteisti iš ieškovo UAB „Horo mechanika“ (juridinio asmens kodas...