Byla 2A-766/2014
Dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Nijolės Piškinaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijaus Žirono, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. A. apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-605-280/2013 pagal ieškovo bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Plastineta“ ieškinį atsakovui V. A. dėl be pagrindo įgytų lėšų priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „Plastineta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V. A., prašydamas priteisti iš atsakovo 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 36 414,80 Lt palūkanų, 41 003,84 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI atliko UAB „Plastineta“ mokestinį patikrinimą ir 2009 m. sausio 12 d. patikrinimo aktu Nr. PAR-4, kuris buvo patvirtintas Panevėžio apskrities VMI 2009 m. kovo 20 d. sprendimu, nustatė, kad UAB „Plastineta“ laikotarpiu nuo 2004 m. birželio 21 d. iki 2006 m. birželio 28 d. pagal 22 PVM sąskaitas faktūras įformino polietileno ir polietileno granulių įsigijimą iš R. B. individualios įmonės ir UAB „Ginbraitas“ iš viso už 145 659,20 Lt. 2009 m. sausio 12 d. patikrinimo akte nurodyta, kad minėtomis 22 sąskaitomis užfiksuotos ūkinės operacijos realiai neįvyko, kad žaliavos nebuvo įsigytos, o tik įforminti apskaitos dokumentai. UAB „Plastineta“ apskundė tokį VMI sprendimą, tačiau Vilniaus apygardos administracinis teismas skundą atmetė skundą.

6Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės buhalterinius dokumentus, nustatė, kad nurodytoms PVM sąskaitoms faktūroms apmokėti iš UAB „Plastineta“ kasos atsakovui buvo išduoti grynieji pinigai, t. y. atsakovas, tuometinis įmonės direktorius ir vienintelis akcininkas V. A., nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d. paėmėm iš kasos 145 659,20 Lt neįvykusiems sandoriams apmokėti. Ieškovo vertinimu, atsakovas nepagrįstai įgijo 145 659,20 Lt, priklausiusius įmonei, todėl, remiantis CK 6.237 straipsnio 1 dalimi, privalo šią sumą grąžinti. CK 6.240 straipsnio 1 dalis numato be teisinio pagrindo pinigines lėšas įgijusio asmens pareigą asmeniui, kurio sąskaita šis nesąžiningai praturtėjo, mokėti 5 proc. dydžio metines palūkanas, skaičiuojamas už be pagrindo įgytų pinigų sumą, todėl prašo iš atsakovo priteisti 36 414,80 Lt metinių palūkanų.

7Ieškovo nuomone, atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko veiksmus, neatitikusius UAB „Plastineta“ interesų, CK 2.87 straipsnyje ir kituose teisės aktuose įtvirtintų pareigų ir draudimų. Dėl tokių veiksmų UAB „Plastineta“ patyrė ne tik nurodytą 182 074,00 Lt (145 659,20 Lt + 36 414,80 Lt) dydžio tiesioginę žalą, bet įmonei taip pat buvo skirta 6 666 Lt PVM bauda, 5 555 Lt pelno mokesčio bauda, 242 Lt socialinio mokesčio bauda ir delspinigiai, kurie bankroto bylos iškėlimo dieną sudarė 28 540,84 Lt. Šios sumos taip pat priteistinos iš atsakovo.

8Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai ir priteisė iš atsakovo V. A. 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 36 414,80 Lt palūkanų, 41 003,84 Lt žalos, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 150 Lt bylinėjimosi išlaidų BUAB „Plastineta“ naudai.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos teismo 2012 m. sausio 6 d. sprendimo dalį, kuria iš V. A. priteista 145 659,20 Lt be pagrindo įgytų lėšų, 36 414,80 Lt palūkanų bei 5 proc. dydžio palūkanų BUAB „Plastineta“ naudai panaikino ir šioje dalyje grąžino bylą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, o sprendimo dalį, kuria iš V. A. priteista 41 003,84 Lt žalos, 5 proc. dydžio palūkanų bei 150 Lt patirtų vykdymo išlaidų BUAB „Plastineta“ naudai paliko nepakeistą.

10II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

11Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė iš atsakovo V. A. 145 659,20 Lt žalos atlyginimo, 5 proc. metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ieškovo BUAB „Plastineta“ naudai.

12Teismas nustatė, kad UAB „Plastineta“ direktoriumi ir akcininku buvo atsakovas V. A., kuriam nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d. kasos išlaidų orderiais buvo išduoti 145 659,20 Lt. Avansų išmokėjimo paskirtis – atsiskaitymams su tiekėjais. Panevėžio apskrities VMI 2009 m. kovo 20 d. sprendimu 2004 m. birželio 2 d. – 2006 m. birželio 30 d. PVM sąskaitas faktūras pripažino neturinčiomis juridinės galios, nes jose nurodytos operacijos neįvyko. Nurodė, kad bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ne kartą atsakovo prašymu, sudarant jam galimybes teikti įrodymus, tačiau atsakovas nepagrindė teiginių, kad gautus pinigus panaudojo bendrovės interesams. Žaliavos sunaudojimo pirminiai dokumentai nepateikti, o medžiagų apskaitos kortelės bei gaminių pagaminimo aktai surašyti paties V. A., juose apskaitytos medžiagos, kurių realiai iš R. B. IĮ bei UAB „Ginbraitas“ negauta.

13Teismas nenustatė už kokią sumą ir kam buvo panaudoti avansu iš kasos V. A. išmokėti pinigai, nenustatė, kad už juos buvo įgyta žaliava, kuri panaudota produkcijai gaminti. Pagal pateiktus įrodymus negalima nustatyti tikrojo ūkinių operacijų tapatumo dėl prekių pirkimo, todėl spėjimais grįsti fakto, kad V. A. avansu jam išmokėtus pinigus panaudojo bendrovės interesais negalima.

14Teismas nustatė, kad atsakovas V. A., kaip įmonės vadovas ir vienasmenis akcininkas, vykdė bendrovės kasininko pareigas, pats sau avansu atsiskaitymui išmokėjo atitinkamas pinigų sumas iš kasos. Tam buvo teisinis pagrindas, nes iš kasos išduoti lėšas atsiskaitytinai galima. Atsakovas, atsiskaitydamas už gautų lėšų panaudojimą, pateikė vėliau pripažintas neturinčiomis juridinės galios PVM sąskaitas faktūras, pagal kurias ūkinė operacija neįvyko. Atsižvelgdamas į tai, teismas priėjo išvadą, kad atsakovas V. A. tinkamai neatsiskaitė už jam išmokėtas sumas, tuo padarydamas bendrovei žalą. Nustatytos visos sąlygos padarytai žalai atlyginti (CK 6.246-6.249 str., 6.263 str.). Nurodė, kad nors ieškovas prašymą priteisti 145 659,20 Lt vertino kaip nepagrįstą praturtėjimą, tačiau teismui ieškovo pateiktas teisinis santykių kvalifikavimas nėra privalomas. Pagal nustatytas aplinkybes akivaizdu, kad atsakovas V. A. pinigus iš kasos ėmė žaliavai įsigyti, tačiau atsiskaitymui pateikė fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, todėl jam kyla deliktinė atsakomybė. Atsižvelgęs į tai, kad turtas įgytas be teisinio pagrindo ir neįrodžius jo panaudojimo bendrovės interesais, šis turtas turi būti grąžintas, todėl iš atsakovo priteistina 145 659 Lt.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

16Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

17Nurodė, kad teismas nepagrįstai suabejojo buhalterinės apskaitos duomenimis, apie pagamintos ir parduotos produkcijos kiekį. Nebuvo jokio ginčo dėl to, kad visa produkcija, kuri nurodyta ieškovo apskaitoje, buvo pagaminta ir parduota. Atlikus ieškovo apskaitos patikrinimą, Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba, po to ir Valstybinė mokesčių inspekcija nenustatė, kad būtų padaryti apskaitos pažeidimai, fiksuojant pagamintos ir parduotos produkcijos kiekį, todėl teismo sprendime nurodyti argumentai, jog neįrodyta, kad produkcijos realizuota tiek, kiek nurodyta dokumentuose, nepagrįsti. Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba ir Valstybinė mokesčių inspekcija labiau tyrė PVM sumokėjimą, o ne kitas aplinkybes, todėl vienareikšmiškai teigti, kad prekės (žaliavos) nebuvo faktiškai gautos, negalima. Gautas lėšas atsakovas panaudojo bendrovės interesais, už jas nupirkdamas medžiagų, kurios perdirbtos, o gauta produkcija realizuota, gautas pelnas. Gautus pinigus panaudojo medžiagų įsigijimui. Medžiagas pateikė R. B., teigdamas, jog parduoda prekes, veikdamas UAB „Ginbraitas“ vardu. Nenustatyta, kad šiai įmonei atsakovas nesumokėjo pinigų. Sulyginus pirktų medžiagų kainą iš UAB „Ginbraitas“ ir kitų asmenų, matyti, kad kaina iš esmės sutampa, todėl prekės nupirktos už teisingą kainą.

18Nurodė, kad teismas viršijo ieškinio ribas, nes iš atsakovo priteisė žalą, nors ieškovas prašė priteisti be pagrindo įgytas lėšas.

19Ieškovas BUAB „Plastineta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atsisakyti priimti naujus įrodymus, pateiktus su apeliaciniu skundu, atmesti atsakovo apeliacinį skundą ir Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:

  1. Atsiskaitymo už gautas materialines vertybes faktą turi įrodyti asmuo, kuris šia aplinkybe remiasi. Atsakovas turėjo įrodyti UAB „Plastineta“ pinigų panaudojimo įmonės interesais faktą. Atsakovas nei civilinės bylos nagrinėjimo iš esmės metu, nei apeliaciniame skunde neginčijo, kad iš ieškovo kasos paėmė 145 659,20 Lt, tačiau nesutiko, kad lėšos nebuvo panaudotos įmonės naudai, nurodydamas, kad 145 659,20 Lt už žaliavas sumokėjo UAB „Ginbraitas“ ir R. B. įmonei. Byloje neginčijamai nustatyta, kad žaliavos nebuvo ir negalėjo būti įsigytos iš UAB „Ginbraitas“ ir V. B. įmonės pagal 22 PVM sąskaitas faktūras. Šios sąskaitos faktūros pripažintos neturinčiomis juridinės galios Panevėžio apskrities VMI 2009 m. kovo 20 d. sprendimu, Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi.
  2. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad byloje nagrinėjamas klausimas kaip iš tiesų atsakovas panaudojo iš kasos paimtus pinigus, ar už juos pirko plastmasės granulių, kurios panaudotos gamyboje ir parduotos bei teisingai nustatė, kad atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių 145 659,20 Lt panaudojimą UAB „Plastineta“ naudai. Nei užsakymai produkcijai, kuri tariamai pagaminta iš žaliavų, įsigytų už 145 659,20 Lt, nei pirkimus ar pardavimus patvirtinantys dokumentai į bylą nebuvo pateikti.

20IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

21Apeliacinis skundas netenkintinas.

22Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis.

23Byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d. iš UAB „Plastineta“ kasos įmonės vadovui ir akcininkui V. A. buvo išduodamos piniginės lėšos (1 t. 31-84). Avanso apyskaitose bei kasos išlaidų orderiuose nurodyta piniginių lėšų išdavimo paskirtis – atsiskaitymams su tiekėjais. Ginčas byloje kilo dėl 145 659,20 Lt panaudojimo, kurie, kaip teigia apeliantas, buvo skirti tiekėjams R. B. įmonei ir UAB „Ginbraitas“ už įsigytą plastmasės žaliavą apmokėti. Nustatyta, kad atsakovui iš kasos išduotiems 145 659,20 Lt pagrįsti vėliau buvo pateiktos R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Šios sąskaitos faktūros Panevėžio apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos 2009 m. kovo 20 d. sprendimu buvo pripažintos neturinčiomis juridinės galios, nes jose nurodytos operacijos neįvyko (1 t., 8-17). Minėtą VMI sprendimą apskundus, tiek Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi buvo nustatyta, kad ūkinės operacijos tarp UAB „Plastineta“ ir sąskaitose faktūrose nurodytų subjektų R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ neįvyko (1 t., 18-30).

24Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 145 659,20 Lt atsakovas buvo paėmęs iš įmonės kasos. Ginčas byloje iš esmės kilo dėl to, kur ir kaip buvo panaudotos iš įmonės kasos paimtos piniginės lėšos: ar paminėtas lėšas atsakovas panaudojo įmonės veikloje, ar jas pasisavino.

25Apelianto teigimu, gautas lėšas jis panaudojo bendrovės interesais, už jas nupirkdamas medžiagų, kurios buvo perdirbtos, o gauta produkcija realizuota. Nurodė, kad medžiagas pardavė R. B., veikdamas UAB „Ginbraitas“ vardu.

26CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje. Šiuo atveju įsiteisėjusiais teismų sprendimais (Vilniaus apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. sprendimu bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. sausio 10 d. nutartimi) nustatyta, jog realiai R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ PVM sąskaitose faktūrose nurodytų prekių UAB „Plastineta“ niekada netiekė, o tik įformino jų tiekimą. Klaipėdos m. apylinkės teismo 2009 m. kovo 20 d. apkaltinamuoju nuosprendžiu buvo nustatyta, kad R. B. (R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ savininkas) išrašydavo fiktyvias PVM sąskaitas faktūras, kurias parduodavo kitoms įmonėms, taip pat ir UAB „Plastineta“ (administracinės bylos Nr. I-165-95/2010 76-97 b. l.). Šios aplinkybės paneigia apelianto skundo argumentus, jog žaliavą jis įsigydavo iš R. B. (UAB „Ginbraitas ir R. B. IĮ savininkas), veikusio UAB „Ginbraitas“ vardu.

27Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). CPK 178 straipsnis numato, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Apeliantas, teigdamas, jog iš kasos paimtus 145 659,20 Lt panaudojo bendrovės interesais, nepateikė jokių konkrečių įrodymų šiems argumentams pagrįsti. Byloje nėra duomenų, įrodančių už kokią sumą, kada ir kam buvo panaudoti apeliantui avansu iš bendrovės kasos išmokėti pinigai. Nenustatyta, kad už šias lėšas V. A. įsigijo plastmasės žaliavos, kuri buvo panaudota produkcijai gaminti.

28Kartu su apeliaciniu skundu V. A. pateikė UAB „Plastineta“ kitoms įmonėms išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat apskaitos korteles, gaminių pagaminimo aktus (3 t., 9-195 b. l., 4 t., 1-162 b. l.), tačiau skunde nepaaiškino, ką šiais pateiktais naujais dokumentais apeliantas siekia įrodyti ar paneigti teismų nustatytas faktines aplinkybes. CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Taigi įstatymo nustatytais atvejais apeliacinės instancijos teismui suteikta teisė nepriimti naujų įrodymų ir kartu užtikrinti galimybę sukliudyti proceso šalims piktnaudžiauti procesu. Tuo siekiama skatinti greitesnį bylos išnagrinėjimą. Kita vertus, kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog naujų įrodymų pateikimo apeliacinės instancijos teismui draudimas nėra absoliutus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką teismas turi taikyti įstatymus tik patikimais duomenimis nustatęs bylai svarbias faktines aplinkybes, todėl kai nustatinėjamas fakto klausimas, gali būti priimami naujai sužinoti, išreikalauti įrodymai, jeigu šalis šia teise nepiktnaudžiauja (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-371/2005).

29Nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip minėta, pateikdamas naujus dokumentus ne tik nepaaiškino, kokias aplinkybes šiais naujais dokumentais jis įrodinėja, bet ir nenurodė, kodėl jų (dokumentų) pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, t. y. bylą apeliacine tvarka nagrinėjant jau antrą kartą. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad civilinė byla pagal ieškovo BUAB „Plastineta“ ieškinį atsakovui V. A. nagrinėjama nuo 2011 m. birželio 23 d. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovui teismai ne kartą sudarė galimybes pateikti reikiamus įrodymus. Lietuvos apeliacinis teismas pirmosios instancijos teismo sprendimą buvo panaikinęs ir grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, apeliantui nurodžius, jog teismas atsisakė prijungti administracinę bylą, kurioje yra įrodymai, patvirtinantys jo (apelianto) turėtas išlaidas, atsiskaitant su produkcijos tiekėjais. Bylą grąžinus nagrinėti iš naujo ir pirmosios instancijos teismui išreikalavus minėtą administracinę bylą, apeliantas paminėtos administracinės bylos medžiaga, kurioje nebuvo duomenų, įrodančių V. A. prieš tai nurodytas aplinkybes apie turėtas išlaidas produkcijai įsigyti, jau nebesirėmė ir apeliacinės instancijos teismui teikė naujus dokumentus.

30Pažymėtina, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai (CPK 42 str. 5 d.). Apelianto veiksmai, kuomet nauji rašytiniai įrodymai teismui pateikiami bylą nagrinėjant apeliacine tvarka jau antrą kartą, nenurodant priežasčių, kodėl šių dokumentų pateikimo būtinybė iškilo tik dabar, taip pat nepateikiant jokių paaiškinimų, ką šiais dokumentais apeliantas siekia įrodyti, vertintini kaip nesąžiningi ir vilkinantys bylos nagrinėjimą. Teisėjų kolegija pažymi ir tai, kad apelianto naujai pateikti dokumentai (UAB „Plastineta“ išrašytos PVM sąskaitos faktūros kitoms įmonėms, UAB „Plastineta“ apskaitos kortelės bei gaminių pagaminimo aktai) patvirtina buvus ūkines operacijas tarp ieškovo UAB „Plastineta“ ir kitų įmonių, tačiau nepatvirtino, jog iš kasos V. A. išmokėtos lėšos buvo panaudotos bendrovės veikloje (CPK 178 str.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija V. A. pateiktus naujus dokumentus atsisako priimti (CPK 314 str.).

31Taigi apeliantui neįrodžius, kad iš UAB „Plastineta“ kasos paimtus pinigus, kuriais neva atsiskaitė su R. B. IĮ ir UAB „Ginbraitas“ už įsigytas plastmasės žaliavas, jis (apeliantas) panaudojo įmonės veikloje, darytina išvada, jog V. A. 145 659,20 Lt įgijo be teisinio pagrindo, tuo padarydamas įmonei žalos.

32Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai nei eiliniam bendrovės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas atstovauja bendrovei, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-228/2011). Jeigu įmonės administracijos vadovas nevykdo arba netinkamai vykdo CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytas pareigas, tai jis privalo atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą visiškai (CK 2.87 str. 7 d.).

33Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį ir kaltę (CK 6.246–6.249 str.). Tokio pobūdžio bylose ieškovas privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį (CPK 178 str.). Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė būtų preziumuojama (CK 6.248 str. 1 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2011 m. kovo 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011; kt.). Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad bendrovės vadovo ir jos dalyvių neteisėtais veiksmais padarytos žalos įstatymai nepreziumuoja, vien įmonės vadovo neteisėtos veikos nepakanka jo civilinei atsakomybei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006); kad bendrovės vadovas už įstatymuose įtvirtintų pareigų pažeidimus atsako tada, kai jo veiksmais padaroma žalos (nuostolių), kuri yra ne tik viena būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, bet ir pagrindas konkrečius bendrovės vadovo veiksmus (neveikimą) vertinti kaip neteisėtus ir lėmusius žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2012). Taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę yra pagrindas tada, kai ieškovas įrodymais pagrindžia žalos (nuostolių) faktą ir dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-610/2013).

34Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog apeliantas V. A. nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d. paimdamas iš bendrovės kasos 145 659,20 Lt ir jų negrąžindamas bei nepateikdamas įrodymų apie teisėtą lėšų panaudojimą UAB „Plastineta“ veikloje, padarė žalą bendrovei. Nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamoje byloje egzistuoja visos sąlygos apelianto, kaip įmonės vadovo ir akcininko, civilinei atsakomybei taikyti, todėl pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš V. A. 145 659,20 Lt žalos atlyginimo, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

35Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas išėjo už ieškinio ribų, nes skundžiamu sprendimu priteisė žalą, nors ieškovas reikalavo priteisti be pagrindo įgytas lėšas. Teismų praktikoje ne kartą buvo pažymėta, jog ieškovas ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys gali nurodyti materialiosios teisės normas, kurias, jų nuomone, reikia taikyti ginčo santykiui, tačiau teisinė ieškinio aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, todėl ieškovo nurodytas teisinis ieškinio kvalifikavimas teismui neprivalomas ir šio nesaisto, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi pirmosios instancijos teismas, taikydamas ne nepagrįstą praturtėjimą, o civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas bei priteisdamas iš apelianto žalos atlyginimą, neviršijo ieškinio ribų.

36Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš esmės teisėtą ir pagrįstą pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

37Dėl bylinėjimosi išlaidų

38CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios pusės, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Netenkinus apelianto V. A. apeliacinio skundo, jo patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme neatlyginamos.

39Ieškovas BUAB „Plastineta“ bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių dokumentų nepateikė, todėl šios išlaidos nėra priteisiamos.

40Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

41Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „Plastineta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui V.... 5. Nurodė, kad Panevėžio apskrities VMI atliko UAB „Plastineta“ mokestinį... 6. Bankroto administratorius, patikrinęs bendrovės buhalterinius dokumentus,... 7. Ieškovo nuomone, atsakovas, kaip įmonės vadovas, atliko veiksmus,... 8. Panevėžio apygardos teismas 2012 m. sausio 6 d. sprendimu ieškinį tenkino... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. kovo 18 d. nutartimi Panevėžio apygardos... 10. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 11. Panevėžio apygardos teismas 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu ieškinį tenkino... 12. Teismas nustatė, kad UAB „Plastineta“ direktoriumi ir akcininku buvo... 13. Teismas nenustatė už kokią sumą ir kam buvo panaudoti avansu iš kasos V.... 14. Teismas nustatė, kad atsakovas V. A., kaip įmonės vadovas ir vienasmenis... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 16. Atsakovas V. A. pateikė apeliacinį skundą, prašydamas Panevėžio apygardos... 17. Nurodė, kad teismas nepagrįstai suabejojo buhalterinės apskaitos duomenimis,... 18. Nurodė, kad teismas viršijo ieškinio ribas, nes iš atsakovo priteisė... 19. Ieškovas BUAB „Plastineta“ pateikė atsiliepimą, prašydamas atsisakyti... 20. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 21. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 22. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 23. Byloje nustatyta, kad nuo 2004 m. birželio 2 d. iki 2006 m. birželio 30 d.... 24. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje nėra ginčo, kad 145 659,20 Lt... 25. Apelianto teigimu, gautas lėšas jis panaudojo bendrovės interesais, už jas... 26. CPK 182 straipsnio 2 dalis numato, kad nereikia įrodinėti aplinkybių,... 27. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 28. Kartu su apeliaciniu skundu V. A. pateikė UAB „Plastineta“ kitoms... 29. Nagrinėjamu atveju apeliantas, kaip minėta, pateikdamas naujus dokumentus ne... 30. Pažymėtina, jog šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo... 31. Taigi apeliantui neįrodžius, kad iš UAB „Plastineta“ kasos paimtus... 32. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra... 33. Bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos... 34. Byloje esantys įrodymai patvirtino, jog apeliantas V. A. nuo 2004 m. birželio... 35. Nepagrįstas apelianto skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas... 36. Į esminius apeliacinio skundo argumentus atsakyta. Keisti ar naikinti iš... 37. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 38. CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad šaliai, kurios naudai... 39. Ieškovas BUAB „Plastineta“ bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių... 40. Teisėjų kolegija, remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso... 41. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą palikti...