Byla e2A-1487-653/2017
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Grinda“

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina rašytinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, atsakovo pusėje, UAB „Grinda“, ir

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo 455,17 EUR žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad 2015 m. sausio 13 d. Vilniuje, Minsko pl., automobiliui Audi A6, valst. Nr. ( - ) (toliau sprendime – Automobilis), įvažiavus į duobę, buvo apgadintas Automobilis. Automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių (toliau sprendime – KET) nepažeidė. Dėl Automobilio apgadinimo padaryta

    4571,02 EUR dydžio žala. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 455,17 EUR dydžio draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus asmenis. Nurodė, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė, būdamas gatvių savininkas, privalo gatves prižiūrėti, taisyti, remontuoti, organizuoti saugų eismą jam priklausančiose gatvėse. Atsakovas atsako už gatvių (statinių) padarytą žalą.

  2. Atsakovas su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Nurodė, kad atsakovas su trečiuoju asmeniu UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36-UK) (toliau – Sutartis), pagal kurią UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, jog rangovas (UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Minėta Sutartimi ir Susitarimu atsakovas perdavė gatves valdyti UAB „Grinda“, būtent UAB „Grinda“ turėjo visas galimybes Vilniaus miesto gatvėms daryti ūkinį bei fizinį poveikį. Taigi statinio (gatvės) valdytoju buvo UAB „Grinda“, kuriai perduotas gatvės valdymas, eksploatavimas, todėl būtent

    5UAB „Grinda“ atsako už žalą, padarytą dėl netinkamo gatvės priežiūros darbų atlikimo. Nurodė, jog atsakovo atžvilgiu nėra civilinės atsakomybės sąlygų. Teigė, kad žalos atsiradimą lėmė ir Automobilio vairuotojo veiksmai, kuris turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą. Įvykio metu kelio danga buvo šlapia, lauke buvo tamsu, todėl vairuotojas turėjo atsižvelgti į prastą matomumą ir būti atidus.

  3. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad Automobilio vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, kyla pareiga elgtis taip, kad neatsirastų žalos. Vairuotojas privalo atsižvelgti į vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas ir pan. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikimo, ar kelyje nėra kliūčių, todėl žala galėjo visiškai ar iš dalies atsirasti dėl vairuotojo veiksmų. Nurodė, kad policijos dokumentais apie įvykį nėra konstatuota, kad visi Automobilio apgadinimai atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio. Teigė, kad žalos dydis byloje neįrodytas, kadangi nėra įrodyta, ar atliktas Automobilio remontas buvo eismo įvykio pasekmė. Nurodė, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“, pagal Sutartį atlikdamas gatvių remonto darbus, veikė pagal atsakovo nurodymus, todėl jam nekyla atsakomybė kaip statinio (gatvės) valdytojui.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinį tenkino –nusprendė ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ naudai priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 455,17 EUR skolą, penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (455,17 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2016 m. lapkričio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 15 EUR žyminį mokestį.
  2. Teismas nustatė, kad 2015 m. sausio 13 d. 18:44 val. Minsko pl. Vilniuje eismo įvykio metu įvažiavus į duobę, kurios gylis 0,72 m, buvo apgadintas automobilis Audi A6, valstybinės registracijos Nr. ( - ) (toliau sprendime - Automobilis), kurį vairavo D. T.. Eismo įvykis įvykio esant šlapiai kelio dangai, tamsiu paros metu. Eismo įvykio metu buvo apgadintas Automobilio kairysis priekinis ratas. Automobilio vairuotojas D. T. Kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Automobilis buvo draustas nuo 2014 m. liepos 26 d., 00:00 val. iki 2015 m. liepos 25 d., 24:00 val., AB „Lietuvos draudimas“, transporto priemonių draudimo liudijimas

    8LD Nr. ( - ). Žala ieškovo atlyginta.

  3. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d. Susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau – Susitarimas) dėl Sutarties pakeitimo atsakovas ir trečiasis asmuo susitarė, kad rangovas

    9(UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti užsakovui (Vilniaus miesto savivaldybei) ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Sutarties bei Susitarimo nuostatos patvirtina, kad atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pirko ne tik gatvių remonto, bet ir gatvių priežiūros darbus.

  4. Kadangi žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, į kurią įvažiavo Automobilio ratas ir kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės. Ginčo, jog Vilniaus miesto savivaldybė yra Minsko plento dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė, byloje nėra.
  5. Pagal Sutartį bei Susitarimą, UAB „Grinda“ (rangovas) įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės (užsakovo) nurodymus, pateiktą užsakymą, nurodytus darbų kiekius bei darbų atlikimo terminus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1.1, 3.3 punktai); „Užsakovas“ sumoka „Rangovui“ „Darbų“ kainą po to, kai yra priimtas „Darbų“ rezultatas (Sutarties 3.5 punktas). Sutarties 4.1.1 p. numatyta, kad „Užsakovas“ įsipareigoja vesti atliktų „Darbų“ ataskaitą ir priimti atliktus „Darbus“ kiekvieną mėnesį pagal aktą. Pagal Susitarimo 1 p. UAB „Grinda“ įsipareigojo nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną; defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Šiame Susitarimo punkte nurodoma, kad

    10UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš „Užsakovo“, „Užsakovas“ savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus „Rangovui“ už pagal Sutartį atliktus „Darbus“ suma, lygia priteistiems nuostoliams <...>. Sutartis pratęsta ir eismo įvykio metu galiojo.

  6. Teismas sprendė, jog Sutartimi bei Susitarimu Vilniaus miesto savivaldybė neperdavė UAB „Grinda“ gatvės savarankiškai valdyti. Vien tik Susitarimo 1 p. nuostata, kad – „kad UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės <...>“, nepagrindžia gatvės perdavimo savarankiškai valdyti. Tolimesnės šio punkto nuostatos ir aptartos Sutarties 1.1., 3.3 punktai patvirtina, kad atsakovas UAB „Grinda“, techninės priežiūros pobūdžio darbus atliko pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus. Tai paneigia UAB „Grinda“ savarankišką minėtos gatvės valdymą ir patvirtina, kad atsakovas UAB „Grinda“ privalėjo veikti pagal atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus ir laikydamasis nustatytų taisyklių, t. y. neveikė savarankiškai kaip prižiūrimo turto valdytojas, savo nuožiūra. Tai patvirtina ir šio Susitarimo 1 p. nuostata, kad tuo atveju, jei teismas iš „Užsakovo“ priteistų nuostolius, pastarasis turi teisę savo nuožiūra mažinti mokėjimus Sutarties „Rangovui“ arba reikalauti iš kompensacijos (CK 6.193 straipsnis). Taigi statinio valdymas Sutarties „Rangovui“ neperėjo, todėl UAB „Grinda“ nėra Minsko pl. valdytoja ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė Vilniaus miesto savivaldybė.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai

12

  1. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė prašo skundžiamą sprendimą panaikinti ir ieškovo ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, kurioje buvo nagrinėjamos kitos (šiuo metu jau nebegaliojančios) 2011 m. sausio 25 d. Darbų atlikimo sutarties, sudarytos su UAB „Grinda“, nuostatos. Tuo tarpu laikyti, kad šiai bylai aktualia 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi bei papildomu

    132012 m. gegužės 27 d. Susitarimu, UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio techninės priežiūros teisė, negalima. Teismas šiuo atveju nenustatė Sutarties nuostatų esmės ir tikrųjų Sutarties šalių ketinimų, taip pat neatsižvelgė į gausią teismų praktiką dėl statinio valdytojo nustatymo ir civilinės atsakomybės taikymo perdavus statinio valdymą iš savininko kitam asmeniui, todėl manytina, kad už kilusią žalą atsakingą asmenį, t. y. Vilniaus miesto savivaldybę, teismas nustatė netinkamai. Priešingai nei nagrinėtoje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, šiuo atveju UAB „Grinda“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, privalėjo imtis iniciatyvos juos šalinti. Būtent UAB „Grinda“ realiai ir faktiškai valdė Minsko plento dalį, kurioje įvyko nagrinėjamas eismo įvykis.

  3. Kelių priežiūros tvarkos aprašo 13.5 p. numato, jog vietinės reikšmės kelius prižiūrintys juridiniai asmenys privalo atlikti kelių ir statinių apžiūras, tikrinti konstrukcijų būklę. Šių Apraše minimų gatvių prižiūrėtojų pareigų neriboja jokie sutartiniai įsipareigojimai. Aprašo

    1442 p. nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai, pažeidę šio Aprašo reikalavimus arba nesiėmę reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui, atsako įstatymų nustatyta tvarka. Taigi, Aprašas numato, kad kelius prižiūrintys asmenys atsakingi ne tik tuomet, kai pažeidžia Aprašo reikalavimus, tačiau ir tuomet, kai nesiima reikiamų priemonių, kad laiku būtų uždraustas arba apribotas eismas kelių ruožuose, kai naudojimasis jais kelia grėsmę saugiam eismui – toks reglamentavimas žymi, kad gatvių priežiūros vykdytojams kaip specifiniams subjektams yra numatyti padidinti atidumo ir vykdomų darbų tinkamumo kontrolės reikalavimai, kurie negali būti apriboti gatvių remonto ir priežiūros darbų atlikimo sutartimis.

  4. Taip pat pirmosios instancijos teismas turėjo svarstyti dėl patirtos žalos dydžio sumažinimo, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą. Apeliantas laikosi nuomonės, jog automobilio sugadinimu patirta žala iš dalies kilo ir dėl paties vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio, kaltės.
  5. Keičiamoms padangoms turėjo būti taikomas nusidėvėjimas pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas, tačiau jokių panašių skaičiavimų pagal bylos medžiagą nebuvo atlikta.
  6. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atlygintinos žalos dydis nustatytas pagal byloje pateiktus dokumentus, kurie bylos nagrinėjimo metu nebuvo paneigti jokiais šalių dokumentais. Transporto priemonės techninės apžiūros akte nurodyta, jog sugadinta „priekinė kairės pusės padanga Continental TS850 2005/55 R16 - 8 mm“. Apžiūros akte nurodytas padangos protektoriaus gylis (8 mm) leidžia daryti išvadą, jog sugadinta padanga buvo nauja, kadangi naujų padangų gylis pagal gamintojų normatyvus yra nuo 8 mm iki 9 mm gylio (duomenys gauti telefonu susisiekus su Continental gamykla Vokietijoje). Nuostolio suma (368,03 EUR) apskaičiuota vadovaujantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Taip pat atlyginta

    15202,99 EUR už sugadintas padangas pagal pateiktą UAB „Beriva“ PVM sąskaitą faktūrą

    16Nr. 0008274.

  7. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB „Grinda“ prašo tenkinti apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Nurodo, jog apeliantas klaidingai teigia, jog UAB „Grinda“ pasirašydama ginčo Sutartį ir Susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi Sutartyje numatyti darbai (gatvių remonto ir priežiūros) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (Sutarties 1.1 p.), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą.
  8. Aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, jog UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą.
  9. Apeliantas nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, kadangi ji savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama Savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia Sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, kadangi Vilniaus miesto savivaldybė neturėtų pakankamai lėšų atsiskaityti už visus UAB „Grinda“ nuožiūra atliktus darbus ar patikrinimus ir kiltų nesutarimų dėl to, ar tam tikrus darbus buvo būtina atlikti.

17IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18

  1. Apeliacinis skundas atmestinas.
  2. Apeliacinės instancijos teismas turi patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas teisingai išsprendė bylą faktiniu ir teisiniu aspektais, o nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas apsprendžia apeliacinio skundo teisiniai argumentai bei motyvai, taip pat absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Šiuo atveju sprendimo absoliutaus negaliojimo pagrindų nenustatyta.
  3. Byloje sprendžiama dėl civilinės atsakomybės, kylančios dėl kelio defektais padarytos tretiesiems asmenims žalos atlyginimo ir dėl atsakomybės subjekto pagal CK 6.266 straipsnį.
  4. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2011-12-29 pasirašyta darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. 2015 m. sausio 13 d. automobilio Audi A6, valst. Nr. ( - ), vairuotojas D. T. įvažiavo į kelio ženklais nepažymėtą duobę Vilniuje, Minsko plente. Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo užfiksuotas. Automobiliui padarytą 455,17 Eur žalą vairuotojui atlygino ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pagal transporto priemonių draudimo liudijimą LD Nr. 101713506. Pagal CK 6.1015 straipsnį, reglamentuojantį draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita, draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens (1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką naudos gavėjui, įgijo teisę iš už žalos padarymą atsakingo asmens reikalauti, kad būtų grąžinta draudimo išmokos suma.

19Dėl tinkamo atsakovo

  1. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad žala atsirado dėl kelyje buvusios duobės, kuri priskirtina prie statybinių konstrukcijų trūkumų, t. y. statinio trūkumų, todėl atsakomybė už netinkamą statinio būklę jo savininkui (valdytojui) taikytina pagal CK 6.266 straipsnį, be kaltės.
  2. Apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, jog kelio valdymas buvo perduotas atsakovui UAB „Grinda“.
  3. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką, taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016).
  4. 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartimi rangovas UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už darbus apmokėti Sutartyje nustatyta tvarka (Sutarties 1. punktas.) (el. b.l. l. 79-81). Pagal Sutarties 3.3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu, jog Minsko plentas neperduotas UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, o Sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovas atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovas veikia tik pagal užsakovo nurodymus. Nors Vilniaus miesto savivaldybė užsako UAB „Grinda“, kaip rangovui, tam tikrų darbų, susijusių su gatvių priežiūra ir remontu, atlikimą, tačiau, kaip teisingai aiškino sutartį pirmosios instancijos teismas, tokios sutarties sudarymas negali būti vertiniams savininko teisės valdyti miesto tam tikrų gatvių perdavimu.
  5. Pagal 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą, tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sutartyje šalys, numatydamos minėtus tarpusavio įsipareigojimus, pripažino, jog už gatvių ir kiemo dangos trūkumus prieš trečiuosius asmenis atsako Vilniaus miesto savivaldybė.
  6. Taigi, pirmosios instancijos teismas konstatuotina, kad dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė.
  7. Apelianto argumentai, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nukrypo nuo teismų praktikos laikytini nepagrįstais. Visų pirma, pagal CPK 4 str. vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, tuo tarpu apelianto nurodyti teismų sprendimai ir nutartys buvo arba priimti arba iki aktualios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-7-105-687/2016, arba juose buvo nagrinėjamas priteistinos žalos dydžio klausimas, o ne tinkamo atsakovo klausimas.
  8. Atmestini ir apelianto argumentai, jog atsakovui atsakomybė kyla ne tik iš pasirašytos ginčo Sutarties, bet ir iš Kelių priežiūros tvarkos aprašo. Kaip buvo konstatuota šioje byloje,

    20UAB „Grinda“ nebuvo kelio valdytoja, todėl klausimas ar ji tinkamai atliko savo sutartinius įsipareigojimus dėl darbų atlikimo, nesudaro šios bylos dalyko.

  1. Dėl žalos dydžio.
  2. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog priteistinos žalos dydis turėtų būti mažintinas, atsižvelgiant į automobilio vairuotojo, kaip padidinto pavojaus šaltinio valdytojo, neatsargumą ir į tai, kad į duobę įvažiavusio automobilio padangos buvo nenaujos, todėl priteisiant žalą už keičiamas padangas turėjo būti skaičiuojamas jų nusidėvėjimas. Apeliacinis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs byloje esančius įrodymus, padarė pagrįstą išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti vairuotojo kaltės, o apeliantas nepateikė šią pirmosios instancijos teismo išvadą, paneigiančių argumentų. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliantas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kitaip vertina tuos pačius įrodymus, tačiau nenurodė jokių argumentų, patvirtinančių, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Vien kitokia apelianto nuomonė dėl tam tikrų įrodymų turinio neduoda pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo išvadomis, pagrįstomis byloje esančių įrodymų visumos vertinimu.
  3. Nagrinėjant pakeistų padangų vertės klausimą, pažymėtina, jog, apeliantas, atsakydamas į ieškovo 2015-02-10 pretenziją Nr. R0001550809, reikalaujamos kompensuoti žalos dydį ginčijo tik argumentu dėl galimo vairuotojo neatsargumo (el. b.l. 27-28). Be to, iš byloje esančio Transporto priemonės techninės apžiūros akto (el. b. l. 14) matyti, jog sugadinta priekinė kairės pusės padanga Continental TS850 2005/55 R16 - 8 mm. Taigi, byloje nepaneigta, jog buvo sugadinta naujos padangos protektoriaus gylio kriterijus atitinkanti padanga, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė padangos nusidėvėjimo. Kita vertus, apeliantas, kritikuodamas žalos dydžio nustatymą, savo kitokių patikslintų paskaičiavimų nepateikė.
  4. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą bei apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino bei taikė teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, todėl nėra pagrindo keisti ar naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

21Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio

221 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

23Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina... 2. I. Ginčo esmė... 3.
  1. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 4. 571,02 EUR dydžio žala. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo... 5. UAB „Grinda“ atsako už žalą, padarytą dėl netinkamo gatvės... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017 m. sausio... 8. LD Nr. ( - ). Žala ieškovo atlyginta.
    2. Pagal 2011 m. gruodžio 29 d.... 9. (UAB „Grinda“) nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties pabaigos yra... 10. UAB „Grinda“ laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės,... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą argumentai... 12.
      1. Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto... 13. 2012 m. gegužės 27 d. Susitarimu, UAB „Grinda“ buvo perduota tik statinio... 14. 42 p. nurodyta, kad už kelių priežiūrą atsakingi asmenys ir pareigūnai,... 15. 202,99 EUR už sugadintas padangas pagal pateiktą UAB „Beriva“ PVM... 16. Nr. 0008274.
      2. Atsiliepimu į apeliacinį skundą trečiasis asmuo UAB... 17. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 18.
        1. Apeliacinis skundas atmestinas.... 19. Dėl tinkamo atsakovo
          1. Nagrinėjamoje byloje... 20. UAB „Grinda“ nebuvo kelio valdytoja, todėl klausimas ar ji tinkamai atliko... 21. Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326... 22. 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,... 23. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 12 d. sprendimą palikti...