Byla 2-6486-545/2018
Dėl nuostolių, negautų pajamų, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė

2sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui

3dalyvaujant ieškovams V. S., A. S.

4atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui M. K.

5Trečiojo asmens UAB „GRINDA“ atstovui D. K.

6Trečiojo asmens UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui E. Š.

7teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S., A. S. ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei su trečiaisiais asmenimis UAB „GRINDA“, UAB „VILNIAUS VANDENYS“ dėl nuostolių, negautų pajamų, neturtinės žalos bei bylinėjimosi išlaidų priteisimo,-

Nustatė

8ieškovai V. S. a.k. ( - ) A. S. a.k. ( - ) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su patikslintu ieškiniu, prašant priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės A. S. naudai 95 Eur nuostolių (remonto išlaidų), 200 Eur netektų pajamų dėl eismo įvykio, atvykimo į posėdį išlaidas (kelionpinigius) po 10 Eur už kiekvieną posėdį, viso 3 posėdžiai -30 Eur, 1000 Eur neturtinės žalos, viso 1325 Eur; V. S. naudai 699 Eur nuostolių (remonto išlaidų, 231 Eur netektų pajamų už tris posėdžius, t.y. po 77 Eur už kiekvieną posėdžio dieną, atvykimo į posėdį išlaidas (kelionpinigius) po 10 Eur už kiekvieną posėdį, viso 3 posėdžiai -30 Eur, 1000 Eur neturtinės žalos, 26,67 Eur žyminio mokesčio (b.l. 23-24, 150).

9Ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad 2017-08- 13 d. 0.30 val. ieškovui V. S. priklausantis automobilis ( - ) v.n. T16-757 buvo apgadintas įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje A. K. g. ir Draugystės g. sankryžoje, Vilniuje, esantį netinkamai uždarytą kanalizacijos šulinį. Transporto priemonę vairavo ieškovas A. S..

10Pranešimas apie įvykį praneštas bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus Kelių policijos pareigūnai patvirtino įvykio aplinkybes bei surašė pažymą su eismo įvykio schemą. Šulinį uždaryti atvažiavo UAB „GRINDA“ darbuotojai. A. S. nakties metų, po didelio streso įvykio metu, pusantros valandos su žiburėliu ir pastačius būtinus ženklus apsaugojo apie dvidešimt vairuotojų ir jų automobilius nuo galimų autoįvykių. Kitaip žala būtu ženkliai didesnė. Dėl žalos atlyginimo parašytas raštas Vilniaus miesto savivaldybei, kuri atsakė, kad UAB „GRINDA“ darbuotojai įvardijo šio šulinio priežiūrą atliekanti kaltininką UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

11Pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo UAB „VILNIAUS VANDENYS“, šios įmonės atsakingi darbuotojai perdavė informaciją draudimo įmonei. Draudimo įmonės darbuotojai pagal Kelių policijos pažymos ir schemos duomenys nustatė, kad šio šulinio priežiūrą atlieka UAB “GRINDA“, stebėjosi, kodėl UAB „GRINDA“ kratosi atsakomybės.

12UAB „GRINDA“ pateikė ieškovui V. S. 2017-11-03 atsakymą dėl žalos atlyginimo, iš kuriuo matyti, kad UAB „GRINDA“ neprisiima atsakomybės už sutartą darbą, t. y. kanalizacijos šulinių priežiūrą. Be to, nurodė, kad dėl oro sąlygų (žiemos metu staigiai keičiantis oro temperatūrai ar prasidėjus smarkiai liūčiai) nedelsiant pašalinti kelio defektų negali. Ieškovai pabrėžė, kad eismo įvykis buvo vasaros metu, be lietaus, normaliomis oro sąlygomis.

13Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos nutarime 2017-11-0 9d. nurodyta, kad įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes, kaip ir A. S. bei nustatyta, kad nėra įrodymų, patvirtinančių, kad jis sąmoningai nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovo V. S. automobiliui žala padaryta dėl netinkamo UAB „GRINDA“ darbuotojų pareigų vykdymo, t.y. netinkamai uždaryto kanalizacijos šulinio, vadovaujantis CK 6.266 str. pagrindu padaryta turtinė ir neturtinė žala priteistina iš Vilniaus miesto savivaldybės, nes ji yra kelio savininkė (valdytoja).

14Dėl šių faktinių pagrindų ieškovai prašo patenkinti ieškinį.

15Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė į.k. 188710061, pateikė teismui atsiliepimą į V. S., A. S. ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti. (b.l. 53-60).

16Nesutikimą su ieškiniu atsakovė procesiniame dokumente- atsiliepime į ieškinį (b.l. 53-60) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu grindė tuo, kad viena iš savarankiškų savivaldybių funkcijų - organizuoti šilumos ir geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymą. Tai reiškia, jog Vilniaus miesto savivaldybė įvykio metu buvo kanalizacijos šulinio savininkė. Pažymėtina, jog Vilniaus miesto savivaldybė neginčija fakto, jog ji yra A. K. ir Draugystės g. savininkė, tačiau šiuo atveju ji negali būti laikoma atsakinga už dėl kelio trūkumų kilusią žalą dėl toliau išdėstytų aplinkybių.

17Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų yra nustatyta ne tik šių objektų savininkui, bet ir valdytojui. Iš šios įstatymo nuostatos galima daryti išvadą, kad jei minėtų objektų savininkas perduoda šiuos objektus valdyti kitam asmeniui (valdytojui), tai už jų sugriuvimą ar kitais trūkumais padarytą žalą tretiesiems asmenims atsako ne savininkas, o valdytojas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra nurodęs, jei viešame registre nurodytas savininkas įrodo, kad atsakingas už žalą iš tikrųjų yra kitas asmuo, kuris faktiškai valdo daiktą (CPK 12 str., 178 str.), savininko atsakomybės prezumpcija gali būti paneigta ( LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

18Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju turi būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2012-10-23 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3- 436/2012; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005).

19Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau - Kelių įstatymas) 4 str. 3 d., vietinės reikšmės keliai ir gatvės nuosavybės teise priklauso savivaldybėms. Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau - Vietos savivaldos įstatymas) 6 str. 32 p., vietinės reikšmės kelių ir gatvių priežiūra, taisymas, tiesimas bei saugaus eismo sąlygų užtikrinimas priskiriamas savivaldybės funkcijoms. Remiantis Vietos savivaldos įstatymo 5 str. 2 d., viešąsias paslaugas teikia savivaldybių įsteigti paslaugų teikėjai arba pagal su savivaldybėmis sudarytas sutartis - kiti viešai pasirenkami fiziniai bei juridiniai asmenys. Taigi Vietos savivaldos įstatymas suteikia galimybę tam tikras funkcijas, susijusias su viešųjų paslaugų suteikimu, o šiuo konkrečiu atveju - su vietinės reikšmės kelių ir gatvių valdymu, pagal sudarytas sutartis perduoti kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims. Vadovaudamasi šiomis teisės aktų nuostatomis Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 d. sudarė Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2189(3.1.36-UK), kurios 1.1. p. UAB „GRINDA“ įsipareigojo teikti privalomąsias paslaugas, tarp kurių ir lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo, avarinių situacijų lokalizavimo, avarinių gedimų padarinių likvidavimo lietaus nuotakyno tinkluose taip pat savo sąskaita atlyginti visus nuostolius užsakovui (savivaldybei) ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo paslaugų teikimo (4.2.9 p.). Sutarties 3.4 p. nustatyta, kad atsakovas sumoka UAB „GRINDA“ suteiktų paslaugų kainą po to, kai yra priimtas paslaugų rezultatas, tai reiškia, kuomet UAB „GRINDA“ minėtas paslaugas atliko tinkamai, kokybiškai ir laiku. Vadovaujantis minėtos 2011-12-29 paslaugų teikimo sutarties 1 priedu (1.2 p.) UAB „GRINDA“ įsipareigojo vykdyti lietaus nuotekų tinklų priežiūrą ir eksploatavimą, tarp kurių ir lietaus nuotekų šulinių ir šalinėlių priežiūrą. Tai reiškia, jog priežiūra atliekama savarankiškai be atsakovo raštiško užsakymo.

20Atsakovė taip pat sudarė 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191 (3.1.36-UK), kuria UAB „GRINDA“ įsipareigojo 7 metus nuo pasirašymo dienos atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų dangos remontą ir priežiūrą. Taip pat 2012-05-07 d. Susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) (toliau - Susitarimas) buvo papildytas 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties 4.2 p., įtraukiant 4.2.10 p., kuris išdėstomas taip: „Rangovas (UAB „GRINDA“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Susitarime taip pat numatyta, kad UAB „GRINDA“ privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti „Užsakovą“ (atsakovą). UAB „GRINDA“ nuo šio Susitarimo pasirašymo dienos (2012- 05-07) iki sutarties (Darbų atlikimo sutarties) galiojimo pabaigos (2018-12-29) yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Vadovaujantis Darbų atlikimo sutarties priedo Nr. 2 „Techninės specifikacijos“ nuostatomis, kurios yra neatsiejama sudarytos Sutarties dalis, UAB „GRINDA“ įsipareigojo atlikti visą eilę specifikacijos 2 p. numatytų darbų (gatvių ir kiemų asfaltbetonio dangos pažaidų taisymas; kelio dangos įrengimas ir remontas; gatvių defektavimas; taip pat ir nenumatytų darbų vykdymas), kurie turėjo būti tinkamai vykdomi ir šioje byloje nagrinėto eismo įvykio (A. K. ir Draugystės g. sankryžoje) kilusios žalos atveju. Taip pat sutarties atkreiptinas dėmesys į sutarties 1 priedo 14 ir 15 p., kuriuose aiškiai išskirta, jog Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigoja mokėti už gatvių defektavimo ir nenumatytų darbų vykdymą, tai dar kartą įrodoma, jog būtent Vilniaus miesto savivaldybė yra perleidusi kelių valdytojo (CK 6.266 str. 1 d.) pagrindu teises ir pareigas būtent UAB „GRINDA“, veikiant savarankiškai, nepriklausomai nuo atsakovo raštiškų užsakymų.

21LAT yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (LAT 2017-02-03 nutartis civ.byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Vilniaus miesto savivaldybė kaip Vilniaus miesto gatvių savininkė sudarydama minėtą sutartį su UAB „GRINDA“ turėjo tikslą perduoti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių valdymą savo srities profesionalams UAB „GRINDA“, įgalinant juos turėti savo žinioje minėtų miesto dalių gatvių ir kiemų dangos valdymą ir suteikiant teisę tose gatvėse elgtis savo nuožiūra bei daryti ūkinį bei fizinį poveikį savo iniciatyva esant keliančioms grėsmę situacijoms. Tai, kad atsakovas perduoda UAB „GRINDA“ būtent nurodytų Vilniaus miesto dalių (į kurią patenka ir A. K. ir Draugystės g.) valdymą aiškiai išreikšta minėto 2012-05-07 Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) 1 p. Taigi, Sutartimi gatvių valdymas buvo pavestas atlikti UAB „GRINDA“.

22Pagal Susitarimo 1 p. UAB „GRINDA“, vadovaujantis Sutartimis ir susitarimu laisva valia prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. pareigą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės. Šiuo atveju UAB „GRINDA“ privalėjo veikti ne tik pagal užsakovės (atsakovės) nurodymus, bet ir reguliariai tikrindama gatvių būklę bei nustatydama gatvių defektus, imtis iniciatyvos juos šalinti. Iš Sutarties nuostatų visumos matyti, jog UAB „GRINDA“ įsipareigojo ne išimtinai laukti atsakovės nurodymų prieš imantis bet kokių savo kompetencijai priskirtų veiksmų, tačiau atvirkščiai - imtis aktyvių veiksmų užtikrinant tinkamą gatvių būklę, ko šiuo nagrinėjamu atveju UAB „GRINDA“, kaip A. K. ir Draugystės g. valdytoja, galimai neatliko.

23Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2013-09-18 d. įsakymu Nr. 30-2035 patvirtintu Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinerinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašo (toliau - Tvarkos aprašas) 12 p. už eismo įvykio padarinius atsako inžinerinius tinklus eksploatuojančios organizacijos, kai sugedus inžineriniams tinklams įgriuva (įdumba) gatvės danga arba apledėja gatvė; sulūžta šulinių dangčiai (atviri šuliniai) arba netinkamas jų aukštis pagal gatvės dangą. Pagal Tvarkos aprašo 3 p. UAB „GRINDA“ Miesto avarinė dispečerinė tarnyba, gavusi pranešimą apie avariją miesto gatvėse ir nuvykusi į vietą, paženklina avarijos vietą naudodama saugumo priemones su informacija apie pranešimo datą. Išsiaiškinus priežastį (įduba ar įgriuva 1 metro atstumu iki inžinerinio šulinio, šulinio dangčio konstrukcijos avarinis gedimas ir kt.), telefonu ir elektroniniu paštu informuoja tinklo savininką, kuris privalo nedelsdamas pradėti avarijos šalinimo darbus ir per 3 paras ją pašalinti.

24Iš į bylą pateiktos įvykio vietos schemos nėra tiksliai aišku, į kurį konkrečiai šulinį, esantį važiuojamojoje kelio dalyje, įvažiavo automobilis. Kadangi inžinerinių tinklų schemoje matyti, jog A. K. ir Draugystės g. sankryžoje, yra ne viena inžinerinių tinklų trasa bei šių trasų šuliniai, todėl nėra galimybės nustatyti, ar buvo įvažiuota į lietaus kanalizacijos (nuotekų) tinklams priskiriamą šulinį, ar į fekalinės kanalizacijos (buitinių nuotekų) inžineriniams tinklams priskirtiną šulinį. Taip pat, kyla abejonių dėl įvykio vietos ir ieškinyje išdėstytų įvykio aplinkybių, kadangi ieškinyje nurodoma, kad įvykis įvyko A. K. ir Draugystės g. sankryžoje, tačiau iš pateiktos įvykio schemos matyti, kad įvykis nurodytas ne minėtų gatvių sankryžoje.

25Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir transporto departamento Susisiekimo komunikacijų skyriaus atsakymu į pretenziją galima teigti, jog automobiliu buvo įvažiuota į šulinį, priskirtiną buitinių nuotekų inžineriniams tinklams. Tokiu atveju, vadovaujantis Tvarkos aprašo 12 p., atsakingu už atsiradusią žalą laikytinas šiuos tinklus eksploatuojantis asmuo - konkrečiu atveju UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Jeigu automobiliu buvo įvažiuota į šulinį, priskirtiną lietaus nuotekų inžineriniams tinklams, tokiu atveju, vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-12-29 d. sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartimi Nr. A72-2189(3.1.36-UK) su UAB „GRINDA“, pagal kurią UAB „GRINDA“ įsipareigojo atlikti lietaus kanalizacijos (nuotekų) tinklų priežiūros ir eksploatavimo paslaugas vadovaujantis Vilniaus miesto lietaus nuotekų eksploatavimo taisyklėmis (Sutarties 1.1., 4.2.2. punktai, Sutarties 1 priedo 1.2. punktas), atsakinga už atsiradusią žalą laikytina UAB „GRINDA“.

26Atsakovo nuomone, A. K. g. ir Draugystės g. Vilniuje, valdymas sutarties pagrindu buvo perduotas UAB „GRINDA“, tad šios gatvės valdytoju pagal CK 6.266 str. laikytina UAB „GRINDA“, kuriai prievolinės teisės (sutarties) pagrindu yra pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ir tvarkyti Verkių g. ir kuri atsako už žalą, kilusią dėl netinkamos minėtų gatvių priežiūros. Be kita ko, išsiaiškinus aplinkybę, į kurį inžinerinių tinklų šulinį buvo įvažiuota automobiliu, atitinkamai už atsiradusią žalą atsakingu asmeniu laikytina UAB „GRINDA“ arba UAB „VILNIAUS VANDENYS“, todėl atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas atsakovas byloje.

27Atsakovo nuomonė, ieškovai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti žalos, ją sukėlusio asmens neteisėtų veiksmų ir priežastinio ryšio buvimą (išskyrus kaltę, kuri yra preziumuojama), tačiau civilinės atsakomybės sąlygų neįrodė (LAT 2017-12-20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. eSK-S-474-219/201K7; LAT 2017-11-15 nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-393-313/2017; LAT 2011-01-25 nutartis civ.e byloje Nr. 3K- 3-3/2011).

28Atsakovo nuomone, kad nėra aišku, kokios techninės būklės transporto priemonė buvo eismo įvykio metu, nes pateiktas techninės apžiūros talonas, įrodantis, kad ši transporto priemonė buvo techniškai tvarkinga ir galėjo dalyvauti eisme, yra netinkamos kokybės ir nėra galimybės įvertinti jame pateiktą informaciją. Manytina, jog žalos dydis turėtų būti toks, kuris kompensuotų sugadinto automobilio ar jo detalių atkūrimą iki eismo įvykio, taigi atlygintinos žalos dydis turi būti nustatomas pagal tai, kiek kainavo ar kainuotų turtą atstatyti į buvusią iki eismo įvykio padėtį. Nagrinėjamoje byloje žalos dydis nėra įrodytas.

29Atsakovas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių dokumentų, dėl draudimo išmokos dydžio pagrįstumo, ir ar patirti nuostoliai buvo realūs. Atsakovo atstovai nedalyvavo ir nebuvo kviesti dalyvauti automobilio apžiūroje įvertinant galimai kilusią žalą, todėl galime daryti išvadą, kad atliktų remonto darbų reikalingumas bei tikrumas yra pagrįstai kvestionuotinas, vadovaujantis tik ieškovų pateiktais duomenimis. Be to, ieškovai nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad numatomi atlikti remonto darbai automobiliui buvo būtini. Automobilis yra 2002 metų gamybos, įvykis įvyko 2017 metais, automobilio amžius įvykio metu buvo 15 metų senumo. Iš PVM sąskaitos - faktūros matyti, jog automobiliui buvo keistos naujos dalys: kardano sujungimo guma BMW (e39), rato guolis BMW (e39), atraminis amortizatoriaus guolis BMW (e39), svirtis apatinė pr. TRW pagal ieškovų pridėtas 2017-08-22 Nr. EDL0111 ir 2017-08-23 Nr. EDL0114 2016-02-24 UAB „Edler” išrašytas PVM sąskaitas faktūras, bei ratui pagal 2017-08-14 pirkimo - pardavimo sutartį. Atsakovo pastebėjimu, automobilio keistoms detalėms nebuvo (tinkamai) taikytas procentinis detalių nusidėvėjimas. Pagal Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro ir Lietuvos Respublikos Finansų ministro įsakymu „Dėl kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos patvirtinimo“, patvirtintų Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarkos (toliau - Tvarka) 59.3. p. įtvirtina, jog pagal dalių dėvėjimosi kvalifikaciją III grupės dalys yra tos, kurias paveikia natūralus nusidėvėjimas ir aplinkos poveikis proporcingas transporto priemonės ridai ir senumui (pvz., visos kėbulo ir išorinės apdailos dalys, priekinis stiklas, hidraulinės ir pneumatinės pavarų elementai, reduktoriai, važiuoklės elementai ir kt.). Pagal Tvarkos 3 lentelę, III grupės dalims, 15 metų senumo transporto priemonėms taikomas 70 proc. nusidėvėjimas, bet jis nebuvo taikomas.

30Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių ieškovams atsirado žala, neatliko, todėl nėra pagrindo konstatuoti ir kito būtino civilinės atsakomybės pagrindo - priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir atsiradusios žalos.

31Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl ieškovų negautų pajamų (200 Eur). Pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių (žalos) rūšys - tiesioginiai nuostoliai (turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos) ir negautos pajamos. Teismų praktikoje negautos pajamos apibrėžiamos kaip žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas (LAT 2016-11-25 nutartis civ.bvloje Nr. 3K-3-480-687/2016; LAT 2016-11-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-474-684/2016)

32Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų (LAT 2017-06-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-286-313/2017; LAT 2016-11-25 nutartis civ. byloje Nr.3K- 3-480-687/2016). Negautos pajamos gali būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu ieškovas įrodo, kad jos realios, o ne tikėtinos, hipotetinės (LAT 2015-05-22 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-306-916/2015). Įvertinus ieškovų nurodytas aplinkybes, jog A. S. vykdo individualią keleivių vežimo lengvuoju automobiliu taksi veiklą ir tai, kad nuo 2017-08-13 iki 2017-08-23 imtinai veiklos vykdyti negalėjo, todėl neteko 200 Eur dydžio siekiančių pajamų, manytina, kad yra daugiau abejotini nei realiai tikėtini (LAT 2016-12-29 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-576-687/2016).

33Ieškinyje nurodoma, kad A. S. įvykio metu patyrė didelį stresą, todėl šiuo pagrindu reikalauja neturtinės žalos atlyginimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pasisakyta, kad neturtinės žalos atlyginimą reglamentuojančiose teisės normose nenustatyta ribojimo priteisti neturtinę žalą, atsižvelgiant į tai, ar neturtinė žala padaryta sutarties, delikto ar ikisutartinių santykių pažeidimo atvejais. Tačiau neturtinės žalos atlyginimas yra civilinės atsakomybės forma, todėl neturtinei žalai priteisti būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas (LAT 2015-12-28 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Taip pat, atkreiptinas dėmesys, kad vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala). Todėl ieškovai privalo įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir padarytos neturtinės žalos (CK 6.246, 6.247, 6.249 str.). Teismai taip pat pažymėjo, kad tam tikri nepatogumai, sunkumai, įvykiai yra natūralus gyvenimo reiškiniai ir ne kiekvienas teisės pažeidimas kartu reiškia ir neturtinės žalos padarymą. Neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta. Žalos padarymo faktą, remiantis CPK 178 straipsniu, turi įrodyti tai teigianti šalis (nagrinėjamos bylos atveju - ieškovai) (LAT 2015-12-28 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-698-686/2015). Nagrinėjamos faktinės aplinkybės ir kartu su ieškiniu pridėti dokumentai nėra pakankami neturtinės žalos atsakovui padarymo faktui konstatuoti, kadangi prie šios bylos nepateikta informacijos apie tai, kad ieškovai patyrė įtampos, nerimo, taip pat kitų negatyvių padarinių (LAT2010-07-30 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-342/2010). Ieškovų reikalaujama turtinė žala 794 Eur, o tuo tarpu prašoma neturtinė žala 1000 Eur, LAT yra pažymėjęs, kad kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nepagrįstai didelio kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu (LAT 2010-11-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3- 465/2010).

34Be to, atsakovo nuomone, automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies kilo ir dėl vairuotojos kaltės.

35Ieškovų į bylą pateiktais duomenimis eismo įvykis įvyko dienos metu - 00:30 val., taigi, tamsiu paros metu. Esant geroms eismo sąlygoms, gerai apšviestoms gatvėms vairuotojas turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusį inžinerinių tinklų šulinį (sankryžoje sumontuotos apšvietimo lempos) bei imtis visų atsargumo priemonių kelyje, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams. Galimai saugaus greičio nesilaikymas ir neatidumas įvykio metu taip pat galėjo lemti žalos atsiradimą, todėl pagal CK 6.253 str. civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat, asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Tai gali būti nukentėjusiojo asmens sutikimas, kad jam būtų padaryta žalos, arba rizikos prisiėmimas.

36Paaiškinimuose (b.l. 159-160) atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė papildomai, kad CK 6.266 str. nenustato objektų savininkui (valdytojui) pareigos atlyginti neturtinę žalą, tuo tarpu pagal CK 6.250 str. 2 d. neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai, ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais.

37Nagrinėjamu atveju nei vienas iš ieškovų autoįvykio metu sveikatos sužalojimų nepatyrė, automobilio sugadinimo dėl kelio konstrukcijos trūkumų atveju naudoti neturtinės žalos atlyginimo institutą kaip gynybos būdą, negalima, nes įstatymas tokio gynybos būdo šio konkretaus delikto atveju nenustato. Nėra ir kitų CK 6.250 str. 2 d. numatytų sąlygų, kurioms esant atlyginama neturtinė žala. Vien tik turtinės žalos patyrimas nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, kuri neįrodyta, neturtinės vertybės nebuvo pažeistos, todėl neturtinės žalos atlyginimo institutas negali būti taikomas.

38Atsakovo nuomone, ieškovo V. S. negautos pajamos, t.y. 231 Eur už tris posėdžio dienas, po 77 Eur už kiekvieną dieną, negali būti priteistos, nes nėra priežastiniu ryšiu susijusios su pareigos tinkamai prižiūrėti gatves, pažeidimu (jei toks būtų konstatuotas), arba toks priežastinis ryšis yra tiek nutolęs nuo pažeidimo, kad negali būti teisiškai reikšmingas. Atsakovo teigimu, nėra pagrįstas nei šių pajamų realumas nei dydis.

39Trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ į.k. 120153047, pateikė teismui atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad ieškinio nepripažįsta ir su juo nesutinka (b.l. 42-44).

40Procesiniame dokumente –atsiliepime į ieškinį (b.l. 42-44) bei trečiojo asmens atstovas teisminio nagrinėjimo metu parodė, kad ieškovų reikalavimo teisės atsiradimo pagrindas yra CK 6.266 str. 1 d. Ieškovų nuomone, automobiliui buvo padaryta žala netinkamai prižiūrint gatves t.y. nebuvo užtikrinta, kad gatvė būtų techniškai tvarkinga. Ieškovai, siekdami patirtos žalos atlyginimo, privalo įrodyti atsakovo civilinės atsakomybės egzistavimo pagrindus.

41Tuo tarpu, konstatuotina, kad UAB „GRINDA“ 2017-10-10 d. vykdydama kasmetinę tinklų apžiūrą (TV diagnostiką), adresu A. K. / Draugystės g., Vilnius, aptiko pažeistą paviršinių nuotekų vamzdį d300. Tai įvyko 2016 m., kai UAB „VILNIAUS VANDENYS“ vykdė buitinių nuotekų įrengimo darbus, kurių metu buvo padarytas grubus pažeidimas, apie kurį nebuvo informuoti ir iškviesti UAB „GRINDA“ atstovai. Pažeistas paviršinių nuotekų tinklas ženkliai sumažino visos trasos pralaidumą, ko pasėkoje grėsė avarinės situacijos lietaus metu bei materialinė atsakomybė už patirtą žalą fiziniams ir juridiniams asmenims ir toks elgesys prisidėjo prie žalos atsiradimo, sukurdamas sąlygas žalingiems padariniams atsirasti, kas ir įvyko, kai dėl smarkios liūties - nespėjus nubėgti vandeniui buvo pakeltas šulinio dangtis ir to pasėkoje automobilis įvažiavo į atvirą šulinį. UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2017-10-19 d. buvo išsiųstas raštas Nr. 17-PN- (184.1) ir nuotraukos apie nustatytus pažeidimus.

42Ieškovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į važiuojamojoje kelio dalyje esantį atvirą lietaus kanalizacijos šulinį A. K. g. ir Draugystės g. sankryžoje Vilniuje. Šį teiginį ieškovas iš esmės grindžia 2017-08-13 Vilniaus miesto vyriausiojo policijos komisariato nutarimu Nr. AV2-2506 (toliau - Nutarimas). Minėtu nutarimu nėra konstatuota, jog visi automobilio apgadinimai ir patirta žala atsirado būtent dėl blogai prižiūrimo kelio ar UAB „GRINDA“ kaltės. Be to, administracinės atsakomybės nebuvimas (netaikymas) pats savaime nereiškia, jog pašalinama ir civilinė atsakomybė (šiuo atveju kaltės už atsiradusią žalą dalis, tenkanti pačiam vairuotojui). UAB „GRINDA“ sutinka su byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog aukščiau minėtu nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta, tačiau nagrinėjamu atveju sprendžiant dėl civilinės atsakomybės taikymo vertintina, ar vairuotojo veiksmai, net ir nesant administracinio teisės pažeidimo sudėties, gali būti pripažinti dideliu neatsargumu, iš dalies lėmusiu žalos atsiradimą, nes tai yra civilinės teisės, o ne administracinės teisės reguliavimo dalykas. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tą pažymėdamas 2014-09-23 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A525- 1554/2014. Be to, trečiojo asmens nuomone, jog automobilio vairuotojas, neatidžiai vairuodamas, nepastebėdamas kelyje esančios kliūties, sukeldamas eismo įvykį ir tokiu būdu padarydamas žalos sau ir sukeldamas grėsmę aplinkiniams, pažeidė ne tik visą eilę teisės normų reikalavimų, bet ir bendruosius vairuotojams taikomus atsargumo ir atidumo reikalavimus, visa tai sąlygoja išvadą - automobilio vairuotojas patyrė žalą dėl savo paties didelio neatsargumo. todėl UAB „GRINDA“ negali būti atsakinga už eismo įvykio metu ieškovo transporto priemonei padarytą žalą (CK 6.266 str. 1 d., 6.270 str. 1 d.).

43Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 8 str. 2 d. numatytus bendruosius eismo dalyvių elgesio kelyje principus, tai yra „eismo dalyvių elgesys grindžiamas tarpusavio pagarba ir atsargumu“. Taip pat, automobilio vairuotojas pažeidė minėto įstatymo 8 str. 3 d. 3 ir 4 p. p.p, kur yra numatyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, privalo imtis visų būtinų priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba jiems sumažinti. Be to, automobilio vairuotojas pažeidė LR Vyriausybės 2002-12-11 d. Nutarimu Nr. 1950 patvirtintas Kelių eismo taisykles (toliau - KET). Konkrečiai: KET 4 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu; KET 9 p., kur yra nurodyta, jog eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti, privalo imtis visų būtinų priemonių; KET 19 p., kur yra nurodyta, jog vairuotojas privalo imtis visų būtinų priemonių savo ir keleivių saugumui kelionės metu užtikrinti; KET 133 p., kur yra nurodyta, kad vairuotojas privalo važiuoti neviršydamas leistino greičio, jog pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas turi atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties; ir 134 p., kur yra nurodyta, jeigu atsirado kliūtis ar iškilo grėsmė eismo saugumui, vairuotojas (jeigu jis gali tai pastebėti) privalo sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Aukščiau nurodytos normos yra sąlygotos transporto priemonių, kaip padidinto pavojaus šaltinio, keliamos padidintos grėsmės žmonėms ir aplinkai. Transporto priemonių vairuotojams keliami ypatingi atsargumo, atidumo reikalavimai.

44Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar kelyje nėra kliūčių. Būtent dėl šių priežasčių automobilio vairuotojas sukėlė eismo įvykį ir buvo patirta žala. Atitinkamai, atsakovas yra atleistinas nuo civilinės atsakomybės, vadovaujantis CK 6.253 str. 5 d., kurioje yra nurodoma, jog civilinė atsakomybė netaikoma, taip pat asmuo gali būti visiškai ar iš dalies atleistas nuo civilinės atsakomybės, esant nukentėjusiojo asmens veiksmams, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai.

45Be to, trečiasis asmuo pažymėjo, kad jei paaiškėtų, jog eismo įvykį sukėlė būtent lietaus kanalizacijos šulinys, reikia vadovautis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-03 nutartimi civ. byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, kurioje nurodyta, jog nors ir Vilniaus miesto savivaldybė pavedė atlikti atlygintinų paslaugų teikimo sutartyje nurodytus konkrečius lietaus nuotekų tinklų priežiūros ir eksploatavimo darbus, tačiau šis faktas negali būti laikomas pagrindu pripažinti, jog UAB „GRINDA“ perleista ir daikto (gatvių ir kiemų) valdymo teisė ir kad UAB „GRINDA“ tapo gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto pietinėje dalyje valdytoja, o iš pateiktos atlygintinų paslaugų sutarties nematyti, jog už eismo įvykį sukėlusio šulinio priežiūrą buvo atsakinga UAB „GRINDA“. (LAT 2016-04-15 nutartis civ.byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

46Nagrinėjamu atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos žalos dydį, bet ir atsakovo neteisėtus veiksmus bei priežastinį ryšį tarp atsiradusios žalos ir atsakovo neteisėtų veiksmų, tačiau ieškovas tokių aplinkybių visiškai neįrodinėja ir net nenurodo ieškinyje, nepateikia ir jas patvirtinančių įrodymų, dėl ko ieškinys atmestinas.

47Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio, kadangi teismui nepateikiami įrodymai, jog visi sugadinimai yra būtent aptariamo auto įvykio pasekmė. Ieškovas nekvietė atsakovo apžiūrėti automobilio, dėl. ko ieškovo nurodoma žala kelia pagrįstų abejonių.

48Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt patvirtina tik galimą automobilio remontą, tačiau nėra nei vieno įrodymo, kad šis remontas yra ne eilinis remontas, o ieškovo nurodomo autoįvykio pasekmė, kad dėl autoįvykio būtent nurodytas dalis reikia keisti, atlikti joje nustatytus darbus ir pan., dėl ko žalos dydis šioje byloje yra neįrodytas.

49Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek yra būtina atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, negalėjo pastebėti ir sustoti ar kitaip išvengti važiuojamojoje kelio dalyje esančios duobės, įvažiavo į atvirą kanalizacijos šulinį, todėl ieškovo reikalaujamos žalos dydis turėtų būti mažinamas mažiausiai 50 procentų, t.y. per pusę, kadangi iš dalies vairuotojas už žalą yra atsakingas ir pats.

50Trečiojo asmens nuomone, atsakovais šioje civ.byloje galėtų būti Vilniaus miesto savivaldybė ar UAB „VILNIAUS VANDENYS“.

51Trečiasis asmuo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ į.k.120545849, teismui atsiliepimą į V. S., A. S. ieškinį, kuriame su ieškiniu nesutiko bei prašė jį atmesti (b.l. 123-127).

52Trečiasis asmuo procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 123-127) bei jo atstovas teisminio nagrinėjimo metu nurodė, kad eismo įvykis, dėl kurio ieškovai patyrė nuostolius, įvyko važiuojamojoje kelio dalyje, įvažiavus į atidengtą ir važiuojamojoje kelio dalyje esantį šulinį.

53Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d., kelias apibrėžiamas kaip inžinerinis statinys, skirtas transporto priemonių ir pėsčiųjų eismui, o jo elementus sudaro žemės sankasa, važiuojamoji dalis, kelkraščiai, skiriamoji juosta, kelio grioviai ir kitos vandens nuleidimo sistemos, sankryžos, autobusų sustojimo aikštelės, poilsio aikštelės, pėsčiųjų ir dviračių takai, kelio statiniai, techninės eismo reguliavimo priemonės, želdiniai, esantys kelio juostoje, kelio oro sąlygų stebėjimo ir transporto eismo apskaitos, apšvietimo ir kiti įrenginiai su šių elementų užimama žeme. Pažymėtina, kad pateiktoje normoje įtvirtintas kelio elementų sąrašas yra nebaigtinis.

54Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas - tai kelio įrenginių komplekso, jo dalies ar atskiro įrenginio statybinių konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl statybos normų pažeidimų ar netinkamos konstrukcijų priežiūros, ar dėl kitų priežasčių, nepriklausančių nuo savininko (valdytojo) valios. Kelio ar bet kurios jo dalies trūkumai, nesusiję su konstrukcijomis ir atsiradę dėl nepakankamos ar netinkamos kelio priežiūros, negali būti pagrindas taikyti kelio savininkui (valdytojui) CK 6.266 str. 1 d. nustatytą griežtąją civilinę atsakomybę. Tokiais atvejais kelio savininkas (valdytojas) atsako bendraisiais civilinės atsakomybės pagrindais, t. y. nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (LAT 2014-03-31 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-57/2014).

55UAB „Vilniaus vandenys" pažymi, jog iš ieškovo pateiktos avarijos vietos schemos matyti, jog transporto priemonė įvažiavo ne į vieną iš A. K. g. / Draugystės g. sąnkryžoje esančių šulinių, o į keletą metrų atstumu nuo sankryžos nutolusį (Draugystės g.) paviršinių nuotekų šulinį.

56Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo (toliau - GVTNTĮ) 3 str. 28 d., paviršinių nuotekų tvarkytoju laikoma savivaldybės kontroliuojama įmonė, minėto įstatymo nustatyta tvarka įgijusi teisę ir pareigą tvarkyti paviršines nuotekas savivaldybės teritorijoje.

57Be to, GVTNTĮ20 str. 2 d. 4 p. bei 4 d. įtvirtina paviršinių nuotekų tvarkytojo pareigą teisės aktuose nustatyta tvarka naudoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitaip teisėtai valdomą ir (arba) naudojamą geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą, bešeimininkę infrastruktūrą, kitą valdomą turtą, reikalingą geriamojo vandens tiekimui ir nuotekų tvarkymui. Šią nuostatą papildo Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių, patvirtintų Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymu „Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo" Nr. Dl-629, 11 p., kuriuo remiantis, „Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto savininkas yra atsakingas už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto techninę būklę, jo priežiūros organizavimų ir remontų. Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo, paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros objekto priežiūra ir remontas atliekami infrastruktūros objekto savininko lėšomis“.

58Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, trečiasis asmuo UAB „GRINDA" GVTNTĮ prasme yra laikomas paviršinių nuotekų tvarkytoju, kuris turi pateiktose teisės normose įtvirtintą pareigą prižiūrėti jam nuosavybės teise priklausančią paviršinių nuotekų šalinimo infrastruktūrą, įskaitant paviršinių nuotekų šulinius, nepriklausomai nuo jų buvimo vietos.

59Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-11 nutartyje, priimtoje analogiško pobūdžio adm.byloje Nr. A-624-1698/2014, konstatuota, kad kelio savininkas žalos atsiradimo metu nebuvo atsakingas už statinių, įrenginių, antžeminių ir požeminių inžinerinių tinklų, kitų objektų, netgi ir esančių kelių juostose ir jų apsaugos zonose, priežiūrą, nes teisės aktai nustato, kad tokius objektus rekonstruoja, taiso ir prižiūri jų savininkai (valdytojai); žalai atsiradus ne dėl netinkamos kelio, o dėl jo važiuojamoje dalyje esančio nuotekų šulinio, kuris nėra kelio dalis ir nuosavybės teise priklauso ne kelio savininkui, priežiūros, kelio savininkas nėra atsakingas už atsiradusią žalą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015-01-19 nutartis adm.byloje Nr. A-76- 552/2015).

60Nagrinėjamu atveju paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dėl kurios netinkamos priežiūros įvyko eismo įvykis ir ieškovas patyrė nuostolius, savininkas (valdytojas) yra trečiasis asmuo UAB „GRINDA", už žalą atsakingu asmeniu turėtų būti laikomas būtent nurodytas trečiasis asmuo, kaip paviršinių nuotekų tvarkytojas.

61Atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens UAB „GRINDA" atsiliepime į pareikštą ieškinį nurodytus argumentus, jog už įvykį ir su juo susijusias pasekmes yra atsakingas trečiasis asmuo UAB „VILNIAUS VANDENYS". Trečiasis asmuo UAB „GRINDA" nurodo, jog 2017-10-10, vykdant kasmetinę tinklų apžiūrą, nustatė, jog A. K. g. yra nutrauktas paviršinių nuotekų vamzdis d300. Pažymėtina, jog gavusi atitinkamą trečiojo asmens UAB „GRINDA" pranešimą, UAB „VILNAIUS VANDENYS", kaip sąžiningas ir apdairus asmuo, nedelsiant ėmėsi pažeidimų pašalinimo veiksmų bei savo lėšomis sutvarkė UAB „GRINDA" eksploatuojamą paviršinių nuotekų tinklą. Tuo tarpu trečiasis asmuo UAB „GRINDA", grįsdamas UAB „VILNIAUS VANDENYS" atsakomybę už įvykį, nurodo, jog dėl neva kitoje A. K. g. atkarpoje esančio pažeisto vamzdyno ir, atitinkamai, prastai nubėgant paviršinėms nuotekoms, buvo pakeltas šulinio, į kurį įvažiavo Ieškovas, dangtis.

62Šulinio dangtis yra ypatingai sunkus daiktas, taigi jo pakėlimą galėjo sąlygoti tik ypatingai didelis vandens slėgis. UAB „GRINDA" pateikė atstatyto vamzdyno nuotrauką, kurioje matosi, jog aptariamas vamzdynas yra tik 300 mm skersmens ir pagamintas iš plastiko, tad šiuo atveju visiškai akivaizdu, jog net ir esant atsiliepime nurodytai hipotetinei situacijai, būtų užtvindytas šalia vamzdyno esantis žemės plotas arba nuo susidariusio spaudimo įvyktų vamzdžio trūkimas kitoje tinklo vietoje. Be to, byloje nėra duomenų, jog įvykio metu buvo stipti liūtis. Ne ką mažiau svarbu ir tai, jog nuotekų tinklo įrengimo darbai UAB „VILNIAUS VANDENYS" buvo vykdomi 2016 metais, tuo tarpu eismo įvykis įvyko 2017-08-13 d., o pranešimas apie paviršinių nuotekų tinklo pažeidimą (kuriame nėra minimi jokie UAB „„GRINDA" paviršinių nuotekų šuliniuose nustatyti pažeidimai) buvo gautas 2017-10-19, taigi darytina išvada, jog tarp UAB „VILNIAUS VANDENYS" neteisėtų veiksmų ir Ieškovo patirtos žalos neegzistuoja net ir nutolęs priežastinis ryšys, tad trečiojo asmens UAB „GRINDA" nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip teisiškai reikšmingos šioje byloje.

63Trečiojo asmens nuomone, UAB „GRINDA", nors ir būdamas atsakingu už įvykį asmeniu, tiek ieškovui pateikus jam atitinkamą pretenziją, tiek proceso metu nepripažįsta savo netinkamai atliekamų teisės aktuose įtvirtintų pareigų, visais būdais siekia išvengti atsakomybės už dėl jo kaltės kilusį eismo įvykį bei perkelti atsakomybę su įvykiu nesusijusiems tretiesiems asmenims. Trečiojo asmens UAB „GRINDA" atsakomybę, be kita ko, patvirtina jo ir atsakovo sudaryta 2011-12-29 Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis N r. A72-2189 (3.1.36-UK) bei kitos atsakovo atsiliepime nurodytos minėtų asmenų sudarytos sutartys.

64Taip pat, trečiasis asmuo nurodė, kad dėl eismo įvykio ieškovų patirtos transporto priemonės 699 Eur ir 95 Eur remonto išlaidos priteistinos tuomet, jei patirtos eismo įvykio metu. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad ieškovui priklausanti transporto priemonė nėra nauja, detalėms taikytinas nusidėvėjimas, o dėl negautų pajamų bei moralinės žalos jokių įrodymų byloje nėra, todėl šie ieškinio reikalavimai atmestini.

65Ieškinys tenkintinas iš dalies

66Kaip nustatyta byloje, 2017-08-13 d. 00.30 val. ieškovo A. S. vairuojamas automobilis ( - ) v.n. T16-757, priklausantis nuosavybės teise ieškovui V. S., buvo apgadintas įvažiavus į lietaus nuotakymo šulinį netoli A. K. g. ir Draugystės g. sankryžos Vilniuje. Eismo įvykis įvyko dėl to, kad ieškovo A. S. vairuojama transporto priemonė užvažiavo ant kelio važiuojamosios dalies esančio netinkamai pritvirtinto nuotekų šulinio dangčio, kuris pasikėlė ir apgadino nurodytą transporto priemonę, o po to nuskriejo ir nukrito šalia kelio, kur jį rado iškviesti atvykę policijos pareigūnai ir trečiojo asmens UAB „GRINDA“ darbuotojai. Bylos duomenimis, UAB „GRINDA“ darbuotojai radę nuotekų šulinio dangtį šalia kelio, atvirą nuotekų šulinį uždarė, dangtį tinkamai pritvirtinant (b.l.99). Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės bamperis, priekinis dešinės pusės ratas.

67Nustatytas teismo faktines bylos aplinkybes patirtino apklaustas ieškovas A. S., dėl jų ginčo nėra.

68Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės pareigūnas išdavė ieškovui A. S. 2017-08-13 d. pažymą dėl eismo įvykio (b.l. 5, 25) ir nubrėžė schemą (b.l. 6, 26, 51).

69Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2017-11-09 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV-2-2506 teisenos nutraukimo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius, kad ginčo transporto priemonės vairuotojas A. S. pažeidė KET reikalavimus ir yra jo kaltė dėl eismo įvykio (b.l. 7, 27). Administracinio nusižengimo byloje buvo nustatyta, kad važiuojamoje kelio dalyje ženklinimo nebuvo, žmonės nenukentėjo, įvykio vietoje buvęs policijos pareigūnas tarnybiniame pareiškime nurodė tas pačias eismo įvykio aplinkybes, kaip ir A. S..

70Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai sudarė 699 Eur ir 95 Eur. Ieškovams padarytos žalos neatlygino nei UAB „GRINDA“ nei Vilniaus miesto savivaldybė (b.l. 8, 14-15, 28-29, 92-98). Su ieškiniu nesutiko ir UAB „VILNIAUS VANDENYS“, t.y nei atsakovė nei tretieji asmenys, versdami kaltę vieni kitiems. Nagrinėjamoje byloje kilo klausimas dėl tinkamo atsakovo.

71Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. vandens nuotekų tvarkymo organizavimas yra savivaldybių funkcija. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą (Nuotekų tvarkymo reglamentas, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006-05-17d. įsakymu Nr. D1-236) paviršinės nuotekos - ant urbanizuotos teritorijos paviršiaus patenkantis kritulių ir kitoks vanduo, kurį teritorijos valdytojas privalo organizuotai (naudojant nuotekų tvarkymo sistemas) surinkti ir pašalinti į aplinką arba išleisti į kitiems asmenims priklausančias nuotekų tvarkymo sistemas (perduoti nuotekų tvarkytojui). Reglamento 7 p. numato, kad planuojant teritorijas, projektuojant paviršinių nuotekų tvarkymo sistemas, turi būti išnagrinėjami ir esant galimybei, taikomi techniniai sprendimai: „7.1. sumažinantys paviršinių nuotekų susidarymą ir (ar) surinkimą". Statybos techniniu reglamento STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai" 94 p. numatyta, kad sistemos, skirtos lietaus ir sniego tirpimo vandens surinkimui nuo gatvės, gretimų teritorijų iš drenažinių sistemų, projektuojamos kaip vandens surinkimo nuo miesto teritorijos sistemos sudėtinė dalis. Pagal Lietuvos Respublikos valstybės turto perdavimo savivaldybių nuosavybėn įstatymo VIII-546 3 str. 3 d. 3 p. savivaldybių nuosavybėn perduodamas turtas - miestų ir gyvenviečių bendros paskirties komunalinio ūkio objektai, reikalingi savivaldybių funkcijoms atlikti: gatvės ir vietinės reikšmės keliai su visais jiems priklausančiais statiniais (tiltais, viadukais, požeminėmis bei antžeminėmis perėjomis, laiptais, atramos sienelėmis, visuomeninio keleivinio transporto stotelėmis, paviljonais, kelių eismo reguliavimo techninėmis priemonėmis, inžinerine įranga, lietaus kanalizacijos tinklais bei komunikacijomis, automobilių parkavimo ir saugojimo aikštelėmis). Pagal Teritorijų planavimo įstatymo pakeitimo įstatymo (2004-01-15) 20 str. 1 d. detaliojo teritorijų planavimo organizatoriai yra savivaldybės administracijos direktorius, valstybinės žemės valdytojai. Šio įstatymo 13 str. numato, kad specialiojo teritorijų planavimo objektai „inžinierinės ir kitos infrastuktūros, taip pat urbanistinės sistemos ar jų dalys", 19 str. - Detaliojo teritorijų planavimo objektas yra miestų teritorijų dalys. STR 2.03.03:2005 „Inžinierinės teritorijų apsaugos nuo patvenkimo ir užtvinimo projektavimas. Pagrindinės nuostatos." 10 p. numato, kad teritorijų inžinierinė pasauga nuo patvenkimo ir užtvinimo numatoma, jei yra poreikis užtikrinti „įvairių paskirčių statinių ar jų kompleksų nepertraukiamą funkcionavimą, sanitarines- higienines gyventojų sąlygas. Kelių techninio reglamento KTR 1.01:2008 138 p. numato, kad vanduo nu kelio ir jo juostos turi būti nuleidžiamas į šoninius kelio griovius arba pakeles (jei nepažeidžiami žemės naudotojų interesai) arba į uždarą vandens nuleidimo sistemą.

72Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d., vietinės reikšmės viešieji keliai ir gatvės, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką (Kelių įstatymo 2 str. 8 d.). Kelius prižiūrintys asmenys privalo taisyti (remontuoti) važiuojamąją kelio dalį ir kitus kelio įrengimus, kad šie objektai atliktų savo funkcijas, prižiūrėti, kad kelias, jo statiniai būtų techniškai tvarkingi.

73CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo CK 6.270 str. 1 d. nurodytos aplinkybės, tai yra nenugalima jėga arba nukentėjusiojo asmens tyčia ar didelis neatsargumas (LAT 2007-12-11 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-554/2007).

74Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 str. suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (LAT 2005-10-11 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-365/2005; 2009-03-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-62/2009)".

75Teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos ne keturios deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos, o tik trys, be kaltės:

761) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos atsiradimą, valdymo faktas;

772) žalos asmeniui padarymas;

783) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys (LAT 2005-10-11 nutartis civ.byloje Nr.3K-7-365/2005; 2009-03-24 nutartis civ.byloje Nr.3K-3-62/2009).

79Vilniaus miesto savivaldybė yra A. K. ir Draugystės g. gatvių dalies, kurioje įvyko eismo įvykis, savininkė ir kad įvykio dieną - 2017-08-13 d. galiojo UAB „GRINDA“ ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2011-12-29 d. sudaryta Privalomųjų paslaugų teikimo sutartis Nr. A72-2189 (3.1.36.UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvėse atsiradusių įgriuvų, įdubų, inžinierinių šulinių avarinių gedimų operatyvaus šalinimo tvarkos aprašas (b.l. 82-91), 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartis Nr. A72-2191 (3.136-UK), priede Nr. 1 nurodytos UAB „GRINDA“ atliekamų darbų ir teikiamų paslaugų kainos, Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbų techninė specifikacija, bei 2012-05-07 susitarimas Nr. A72-524 (3.1.36-UK) dėl 2011-12-29 d. darbų atlikimo sutarties pakeitimo (b.l. 65-81).

80Vilniaus apygardos teisme ne kartą buvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ civilinės atsakomybės, atsižvelgiant į jų 2011-12-29 sudarytą Privalomųjų paslaugų teikimo sutartį Nr. A72-2191(3.1.36.UK) bei 2012-05-07 susitarimą.

81Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad net ir sudarius 2012-05-07 susitarimą UAB „GRINDA“ netapo Vilniaus miesto savivaldybei priklausančių gatvių valdytoja. Taigi, Vilniaus apygardos teismas analogiškose bylose dėl žalos, kuri atsirado jau po Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 susitarimo, sprendė, kad pagal minėtą susitarimą gatvių valdymo teisė nebuvo perduota UAB „GRINDA“, todėl ji nėra atsakinga pagal CK 2.266 str. o už analogiškomis aplinkybėmis padarytą žalą yra atsakinga Vilniaus miesto savivaldybė (Vilniaus apygardos teismo 2016-12-01 nutartis civ.byloje Nr. e2A-2653-661/2016; 2017-04-12 nutartis civ. byloje Nr. e2A-197-653/2017; 2017-05-18 nutartis civ. byloje Nr. e2A-579-258/2017).

82Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo bei Vietos savivaldos įstatymo (toliau - VSĮ) nuostatos. Pagal VSĮ 48 str. 2 d. Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 str. 2 d. 26 p.). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 str. 3 d.). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. Nagrinėjamu atveju, Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „GRINDA“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 str. Pažymėtina, kad CK 6.266 str. nuostatos reglamentuoja statinių savininko (valdytojo) atsakomybę, šios nuostatos nereglamentuoja valdymo teisės į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą perdavimo, todėl CK 6.266 str. nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą. Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „GRINDA“ 2012-05-07 susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, kurio pagrindu tik ir galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas, taip pat susitarime nėra nurodyta apie valdymo perdavimą patikėjimo teise. Todėl konstatuoti, kad 2012-05-07 d. susitarimo pagrindu UAB „GRINDA“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoju, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų paminėtoms VSĮ 16 ir 48 straipsnio nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1531-590/2017 (b.l. 109-117), , 2017-11-10 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-1487-653/2017, 2017-11-24 d. nutartis civ.byloje Nr. 2A-1412-560/2017, 2018-03-30 d. nutartis civ.byloje Nr. e2A-282-640/2018 ir kt.).

83Atsakove nagrinėjamoje byloje yra laikytina Vilniaus m. esančių gatvių bei inžinierinės įrangos valdytoja, t.y. Vilniaus miesto savivaldybė, kurios neteisėti veiksmai pasireiškė netinkamu pareigų vykdymu, neveikimu, dėl to atsirado žala, tarp neveikimo ir pasekmių yra priežastinis ryšys.

84Negali būti byloje atsakovais nei UAB „GRINDA“ nei UAB „VILNIAUS VANDENYS“. Aplinkybė, kad UAB „VILNIAUS VANDENYS“ 2016 metais (prieš metus iki eismo įvykio) vykdė buitinių nuotekų įrengimo darbus šulinyje (b.l. 45), neturi įtakos nagrinėjamoje byloje, teismo vertinimu, trečiojo asmens netinkamas pareigų vykdymas neįrodytas, be to, teisminio nagrinėjimo metu buvo išaiškinta, kad nurodyti darbai buvo vykdomi kitame šulinyje (b.l. 46-48, 126, 136-147, 152-153, 156-157) (CPK 178 str.).

85Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė prievolė, kurios viena šalis turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius (žalą), o kita šalis privalo atlyginti padarytus nuostolius (žalą).

86Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri įtvirtina kiekvieno asmens pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (LR CK 6.263 str. 1 d.)

87Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms privalomoms jos atsiradimo sąlygoms: žalai (LR CK 6.245 str., 6.249 str.), atsakovo neteisėtiems veiksmams (LR CK 6. 246 ) ir kaltei (LR CK 6.248 str.), priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos (LR CK 6.247 str.).

88Atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ prašo taikyti CK 6.253 str. 5 d. ir atleisti Vilniaus miesto savivaldybę nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo A. S. veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Atsakovo bei trečiojo asmens nuomone, kalti A. S. veiksmai pasireiškė jo neatidumu vairuojant transporto priemonę bei KET pažeidimais. Su atsakovo bei trečiojo asmens teiginiais negalima sutikti, pagrindo atleisti atsakovą nuo civilinės atsakomybės CK 6,.253 str. 5 d. pagrindu nėra.

89Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2017-11-09 d. nutarimu dėl administracinio nusižengimo bylos Nr. AV-2-2506 teisenos nutraukimo administracinio nusižengimo bylos teisena buvo nutraukta nenustačius, kad ginčo transporto priemonės vairuotojas A. S. pažeidė KET reikalavimus ir yra jo kaltė dėl eismo įvykio, t.y. jis KET nepažeidė (b.l. 7, 27). Be to, ieškovui A. S. vairuojant transporto priemonę pastarasis negalėjo numatyti, kad ant kelio važiuojamosios dalies yra netinkamai pritvirtintas nuotekų šulinio dangtis. Bylos duomenimis, nurodytoje važiuojamoje kelio dalyje pažymėtų kliūčių nebuvo, kelias buvo pakankamai apšviestas, nors eismo įvykis ir buvo tamsiu paros metu, esant drėgnai dangai, nelijo (b.l. 135).

90Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens turtui, turi atlyginti atsakingas asmuo pilnutinai.

91Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės bamperis, priekinis dešinės pusės ratas. Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai sudarė 699 Eur (549 Eur ir 150 Eur) ir 95 Eur (b.l. 9-13), tai patvirtina PVM sąskaitos faktūros 2017-08-22 d. EDL Nr. 0111 dėl 549 Eur bei 2017-08-23 d. dėl 150 Eur ir šių sąskaitų apmokėjimo kvitai (mokėtojas ieškovas V. S.).

92Pagal 2017-08-14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas A. S. įgijo padėvėtą 1 BMW ratą style (stilius) -81 R17+ vasarinę padangą R17 235/40 už 95 Eur (b.l. 13).

93Atsakovas nurodė, kad ieškovo V. S. priklausanti transporto priemonė yra 15 metų senumo, todėl automobilio keistoms detalėms nebuvo taikytas procentinis dalių nusidėvėjimas, kuris sudaro 70 procentų. Teismas su atsakovo argumentais nesutinka. Duomenų, kad automobilis ( - ) v.n. T16-757, buvo netvarkingas eismo įvykio diena, nėra. Kaip nustatyta byloje, jis buvo naudojamas kaip taksi automobilis. Techninė apžiūra atliekama kas pusė metų. Kelių policija eismo įvykio diena jokių pretenzijų vairuotojui A. S. neturėjo. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pakeista vairo kolonėlė buvo naudota (b.l. 9), kardano sujungimo gumai, guoliams bei svirčiai bei darbams nusidėvėjimas netaikomas. Ratas bei padanga taip pat yra pirkti naudoti.

94Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos atlyginimą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti ją natūra arba visiškai atlyginti padarytus nuostolius. Atsakovo pareiga yra paneigti ieškovo nurodytas aplinkybes, kurioms patvirtinti jis pateikė įrodymus, ir ne tik samprotavimus nurodyti, kad žala mažesnė ar nepagrįsta. Atsakovas nuo įrodinėjimo pareigos nusišalino.

95Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovas nei tretysis asmuo nepateikė teismui įrodymų, remiantis kuriais galima butų žalos dydį sumažinti ir laikyti nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose bei sutartyje remonto išlaidas nepagrįstomis, patektas PVM sąskaitas-faktūras atmesti, todėl priteistina ieškovo V. S. naudai 699 Eur transporto priemonės remonto išlaidų, o A. S. naudai 95 Eur naudotų rato ir padangos pirkimo išlaidų.

96Ieškovų reikalavimas priteisti atvykimo į teismą išlaidas po 30 Eur kiekvienam už dalyvavimą trijose posėdžiuose tenkintinas iš dalies (b.l. 150).

97Kaip nustatyta byloje, ieškovai į teismą vyko kartu, o ne atskirai, V. S. priklausančia transporto priemone ( - ) v.n. T16-757, todėl už atvykimą į teismą taksi įkainiais negali būti priteista.

98Ieškovai gyvena adresu Pilies 36-38 Vilniuje, atstumas iki teismo pastato (Laisvės per. 79a Vilniuje) yra 7,2 km., todėl už tris posėdžius sudarys 43,2 km. (7,2 km x 6). Automobilio ( - ) 200-2003 m vidutinės kuro sąnaudos sudaro 7,1 ltr/100 km, todėl kuro sąnaudos sudaro 3,06 Ltr. Interneto tinklalapyje degalu-kainos.lt vidutinė dyzelino kaina 2018-07-05 d. yra 1,139 Eur, kainos pokytis 0 %, taigi, priteistina transporto priemonės savininkui ieškovo V. S. naudai (3,06 Ltr x 1,139 Eur) 3,50 Eur kuro sąnaudų, o A. S. ieškinys šioje dalyje atmetamas.

99Kitoje ieškinio dalyje (dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos) V. S. bei A. S. ieškinys atmetamas.

100A. S. prašo priteisti 200 Eur negautų pajamų už 2 savaites, kai transporto priemonė buvo remontuojama nuo 2017-08-13 d. iki 2017-08-23 d., o V. S. 231 Eur (77 Eur x 3 ) už tris darbo dienas vykstant į teismo posėdžius už atitraukimą iš darbo.

101Teismas, atmesdamas ieškovo A. S. reikalavimą dėl negautų pajamų, atsižvelgia į tai, kad byloje nesurinkta jokių įrodymų, kad šios negautos pajamos yra realios, o ne hipotetinės, nes nepateikta jokių įrodymų apie ieškovo gaunamas pajamas vykdant individualią taksi veiklą (CPK 178 str.), todėl nėra galimybės paskaičiuoti, kokio dydžio sudaro negautos pajamos.

102V. S. ieškinio reikalavimas priteisti 231 Eur negautų pajamų nepagrįstas ir atmestinas, nes, kaip jau minėta, ieškovas nepateikė teismui įrodymų, kad tokio dydžio pajamų realiai negavo (t.y. ši suma darbo užmokesčio buvo nesumokėta) vykstant į teismo posėdžius. Pažymėtina ir tai, kad visi trys teismo posėdžiai nebuvo visos dienos trukmės: 2018-03-27 d. 09.00 val. posėdis vyko iki 09.17 val. (b.l. 118); 2018-05-16 d. 14.00 val. posėdis vyko iki 14.34 val.(b.l. 148); 2018-06-21 14.00 val. posėdis vyko iki 16.06 val. (b.l. 164).

103CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kt., teismo įvertinti pinigais. Šio straipsnio 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais.

104Teismų praktikoje laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu turėti omenyje tai, kad neturtinės žalos prigimtis lemia, jog nėra galimybės šią žalą tiksliai apibrėžti, ją apčiuopti, grąžinti nukentėjusį asmenį į buvusią padėtį ar rasti tokios žalos tikslų piniginį ekvivalentą. Dėl to įstatyme nustatyti tik kriterijai, į kuriuos turi atsižvelgti teismas, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį kiekvienu konkrečiu atveju. Kartu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai nereiškia, kad gali būti reikalaujama neproporcingos kompensacijos. Pareikalavus nerealaus kompensacijos dydžio, o teismui ją priteisus, gali būti paneigta neturtinės žalos atlyginimo esmė, paverčiant tai nepagrįstu uždarbiavimu. Atsižvelgiant į tai, piniginės kompensacijos neturtinei žalai atlyginti dydis kiekvienu konkrečiu atveju nustatomas teismo nagrinėjamoje byloje pagal įstatyme nustatytus ir teismo reikšmingais pripažintus kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.), vadovaujantis sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principais (CK 1.5 str.), nagrinėjamos bylos aplinkybių kontekste atsižvelgiant į šiuo klausimu suformuotą teismų praktiką.

105Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis- teisingai kompensuoti patirtą dvasinį skausmą, neigiamus išgyvenimus, nepatogumus. Dėl to turi būti atsižvelgtina į principus, numatytus LR CK 1.5 str., žalą padariusio asmens turtinę padėtį, kaltę bei žalos pasekmes, į specifinius, tik šios kategorijos bylos būdingus kriterijus ir nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parinkdami tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (LAT 2007-10-22 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-417/2007, Lietuvos Apeliacinio Teismo 2013-06-03 nutartis civ.byloje Nr. 2A-386/2013).

106Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į šalies ekonominio gyvenimo vidurkį, bendrą pragyvenimo lygį, vidutinės gyventojų pajamas ir kitus ekonominio pobūdžio faktorius (LAT 2007-06-26 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-263/2007).

107Byloje nenustatyta, kad ieškovų atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas, pakenkimas sveikatai, o kitų neteisėtų veiksmų padarymas nepreziumuoja neturtinės žalos fakto, todėl, esant nusikaltimo, sveikatos sužalojimo ar kitiems įstatymo nustatytiems faktams, neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteistas, jeigu įrodyta, kad neturtinė žala padaryta – asmuo patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, pažeminimą, pablogėjo reputacija, sumažėjo bendravimo galimybės ar kt. (CK 6.250 str. 1 d.). Taigi, tik atitinkamos neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių teisių pažeidimą yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Nagrinėjamu atveju įstatymas nenumato neturtinės žalos atlyginimo.

108Byloje nėra įrodymų, kad buvo pakenkta ieškovo A. S. sveikatai, jis pas gydytojus bendrai nesikreipė ir, bylos duomenimis, jam sveikata sutrukdyta nebuvo, nėra įrodymų, kurie patvirtintų abiejų ieškovų patirtus išgyvenimus, stresą ir kitokius padarinius jo sveikatai.

109Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tik tada, kai dėl jų egzistavimo nėra absoliučiai jokių abejonių. Išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikrų abejonių dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (LAT 2007-03-23 nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-140/2007).

110Teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovai patyrė neturtinę žalą, šios aplinkybės neįrodytos (CPK 178 str.), todėl Aleksandro ir V. S. ieškinio reikalavimas atlyginti po 1000 Eur kiekvienam neturtinę žalą atmestinas. Pažymėtina ir tai, kad toks neturtinės žalos dydis yra ir neadekvatus.

111Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (LAT 2008-03-14 nutartis civ.byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-252/2010 ir kt).

112I. V. S. sumokėjo 26,67 Eur žyminio mokesčio (b.l. 24).

113Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys teismui nepateikė.

114Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas minimalus žyminis mokestis -20 Eur ieškovo V. S. naudai (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.).

115Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,98 Eur ir turėjo būti priteistos iš ieškovų proporcingai atmestai jo ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 str. 3 d.). CPK 96 str. 5 d. numato, kad teismas gali nukrypti nuo CPK 96 str. 3 d. nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgiant į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertinti priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovų procesinis elgesys buvo tinkamas ir ženkliai didesnės sumos atmetimas neįtakojo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų, dydžio, ieškinys patenkintas iš dalies, ieškovai yra fiziniai asmenys, todėl šios išlaidos priteistinos iš atsakovo į valstybės pajamas (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str. 1 d.).

116Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-

Nutarė

117ieškinį patenkinti iš dalies.

118Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 699 Eur (šešis šimtus devyniasdešimt devynis Eur) automobilio remonto išlaidų, 3,50 Eur (tirs Eur 50 ct) kuro sąnaudų, 20 Eur (dvidešimt Eur) žyminio mokesčio V. S. a.k. ( - ) naudai

119Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 95 Eur automobilio rato ir padangos išlaidų A. S. a.k. ( - ) naudai.

120Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

121Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 19,98 Eur (devyniolika Eur 98 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai. Ši suma turi būti įmokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (kodas 188728721) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią „Swedbankas“, AB, banko kodas 73000, SWIFT kodas HABALT22, arba sąskaitą Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, banko kodas 21400, SWIFT kodas NDEALT2X, įmokos kodas 5660. Sumokėjimą patvirtinantį dokumentą būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

122Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė... 2. sekretoriaujant Andriui Šalkevičiui... 3. dalyvaujant ieškovams V. S., A. S.... 4. atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės atstovui M. K.... 5. Trečiojo asmens UAB „GRINDA“ atstovui D. K.... 6. Trečiojo asmens UAB „VILNIAUS VANDENYS“ atstovui E. Š.... 7. teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal V. S., A. S. ieškinį... 8. ieškovai V. S. a.k. ( - ) A. S. a.k. ( - ) kreipėsi į Vilniaus miesto... 9. Ieškovų ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas tuo, kad 2017-08- 13 d.... 10. Pranešimas apie įvykį praneštas bendruoju pagalbos telefonu 112. Atvykus... 11. Pateiktas prašymas dėl žalos atlyginimo UAB „VILNIAUS VANDENYS“, šios... 12. UAB „GRINDA“ pateikė ieškovui V. S. 2017-11-03 atsakymą dėl žalos... 13. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos... 14. Dėl šių faktinių pagrindų ieškovai prašo patenkinti ieškinį.... 15. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė į.k. 188710061, pateikė teismui... 16. Nesutikimą su ieškiniu atsakovė procesiniame dokumente- atsiliepime į... 17. Pagal CK 6.266 str. 1 d. pareiga atlyginti žalą, padarytą dėl pastatų,... 18. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos valdymas pagal LR CK 6.266 str.... 19. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau - Kelių... 20. Atsakovė taip pat sudarė 2011-12-29 d. Darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191... 21. LAT yra nurodęs, jog, konstatuodamas statinio valdymą, teismas turi tirti... 22. Pagal Susitarimo 1 p. UAB „GRINDA“, vadovaujantis Sutartimis ir susitarimu... 23. Be kita ko, pažymėtina ir tai, jog remiantis Vilniaus miesto savivaldybės... 24. Iš į bylą pateiktos įvykio vietos schemos nėra tiksliai aišku, į kurį... 25. Remiantis Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir... 26. Atsakovo nuomone, A. K. g. ir Draugystės g. Vilniuje, valdymas sutarties... 27. Atsakovo nuomonė, ieškovai, siekdami žalos atlyginimo, privalo įrodyti... 28. Atsakovo nuomone, kad nėra aišku, kokios techninės būklės transporto... 29. Atsakovas nurodė, kad ieškovai nepateikė jokių dokumentų, dėl draudimo... 30. Vilniaus miesto savivaldybė jokių neteisėtų veiksmų, dėl kurių... 31. Ieškinyje reiškiamas reikalavimas dėl ieškovų negautų pajamų (200 Eur).... 32. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad apie tai, ar patirti... 33. Ieškinyje nurodoma, kad A. S. įvykio metu patyrė didelį stresą, todėl... 34. Be to, atsakovo nuomone, automobilio sugadinimu patirta žala bent iš dalies... 35. Ieškovų į bylą pateiktais duomenimis eismo įvykis įvyko dienos metu -... 36. Paaiškinimuose (b.l. 159-160) atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė nurodė... 37. Nagrinėjamu atveju nei vienas iš ieškovų autoįvykio metu sveikatos... 38. Atsakovo nuomone, ieškovo V. S. negautos pajamos, t.y. 231 Eur už tris... 39. Trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ į.k. 120153047, pateikė teismui... 40. Procesiniame dokumente –atsiliepime į ieškinį (b.l. 42-44) bei trečiojo... 41. Tuo tarpu, konstatuotina, kad UAB „GRINDA“ 2017-10-10 d. vykdydama... 42. Ieškovas nurodo, jog automobilis buvo apgadintas jam įvažiavus į... 43. Neatsargiai vairuodamas, automobilio vairuotojas pažeidė Saugaus eismo... 44. Vairuotojas nesilaikė pareigos stebėti kelio dangą ir neįsitikino, ar... 45. Be to, trečiasis asmuo pažymėjo, kad jei paaiškėtų, jog eismo įvykį... 46. Nagrinėjamu atveju būtent ieškovo pareiga yra įrodyti ne tik patirtos... 47. Negalima sutikti su tuo, jog visa žala buvo patirta dėl eismo įvykio,... 48. Atkreiptinas dėmesys, kad ieškovo apskaičiuotas žalos dydis galbūt... 49. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad vairuotojas, veikdamas tiek... 50. Trečiojo asmens nuomone, atsakovais šioje civ.byloje galėtų būti... 51. Trečiasis asmuo UAB „VILNIAUS VANDENYS“ į.k.120545849, teismui... 52. Trečiasis asmuo procesiniame dokumente-atsiliepime į ieškinį (b.l. 123-127)... 53. Remiantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 str. 5 d., kelias... 54. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.266 str. 1 d. prasme kelio trūkumas... 55. UAB „Vilniaus vandenys" pažymi, jog iš ieškovo pateiktos avarijos vietos... 56. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų... 57. Be to, GVTNTĮ20 str. 2 d. 4 p. bei 4 d. įtvirtina paviršinių nuotekų... 58. Atsižvelgiant į minėtas nuostatas, trečiasis asmuo UAB „GRINDA" GVTNTĮ... 59. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014-11-11 nutartyje, priimtoje... 60. Nagrinėjamu atveju paviršinių nuotekų tvarkymo infrastruktūros, dėl... 61. Atkreiptinas dėmesys į trečiojo asmens UAB „GRINDA" atsiliepime į... 62. Šulinio dangtis yra ypatingai sunkus daiktas, taigi jo pakėlimą galėjo... 63. Trečiojo asmens nuomone, UAB „GRINDA", nors ir būdamas atsakingu už... 64. Taip pat, trečiasis asmuo nurodė, kad dėl eismo įvykio ieškovų patirtos... 65. Ieškinys tenkintinas iš dalies... 66. Kaip nustatyta byloje, 2017-08-13 d. 00.30 val. ieškovo A. S.... 67. Nustatytas teismo faktines bylos aplinkybes patirtino apklaustas ieškovas A.... 68. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos kelių patrulių rinktinės... 69. Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos 2017-11-09 d. nutarimu dėl... 70. Automobilio atkūrimo (remonto) kaštai sudarė 699 Eur ir 95 Eur. Ieškovams... 71. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 30 p. vandens nuotekų tvarkymo... 72. Be to, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Kelių įstatymo 4 str. 3 d.,... 73. CK 6.266 str. 1 d. numato, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių,... 74. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal... 75. Teismų praktikoje laikoma, kad CK 6.266 str. įtvirtintu objektyviosios... 76. 1) įstatyme nurodyto objekto, kuris turėjo trūkumų, nulėmusių žalos... 77. 2) žalos asmeniui padarymas;... 78. 3) įstatyme nurodyto objekto trūkumų ir padarytos žalos priežastinis... 79. Vilniaus miesto savivaldybė yra A. K. ir Draugystės g. gatvių dalies,... 80. Vilniaus apygardos teisme ne kartą buvo sprendžiama dėl Vilniaus miesto... 81. Vilniaus apygardos teismas padarė išvadą, kad net ir sudarius 2012-05-07... 82. Teismų praktikoje buvo išaiškinta, kad savivaldybei nuosavybės teise... 83. Atsakove nagrinėjamoje byloje yra laikytina Vilniaus m. esančių gatvių bei... 84. Negali būti byloje atsakovais nei UAB „GRINDA“ nei UAB „VILNIAUS... 85. Lietuvos CK 6.245 str. 1 d. numato, kad civilinė atsakomybė-tai turtinė... 86. Nagrinėjamoje civilinėje byloje civilinė atsakomybė yra deliktinė, kuri... 87. Civilinė atsakomybė taikytina tik esant visoms įstatyme numatytoms... 88. Atsakovė bei trečiasis asmuo UAB „GRINDA“ prašo taikyti CK 6.253 str. 5... 89. Kaip nustatyta byloje, Vilniaus apskrities VPK kelių policijos valdybos... 90. Lietuvos CK 6.263 str. 2 d. numato, kad žalą, padarytą fizinio asmens... 91. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonės bamperis, priekinis... 92. Pagal 2017-08-14 d. pirkimo-pardavimo sutartį ieškovas A. S. įgijo... 93. Atsakovas nurodė, kad ieškovo V. S. priklausanti transporto priemonė yra 15... 94. Lietuvos CK 6.281 str. 1 d. numato, kad teismas, priteisdamas žalos... 95. Atsižvelgtina ir į tai, kad nei atsakovas nei tretysis asmuo nepateikė... 96. Ieškovų reikalavimas priteisti atvykimo į teismą išlaidas po 30 Eur... 97. Kaip nustatyta byloje, ieškovai į teismą vyko kartu, o ne atskirai, V. S.... 98. Ieškovai gyvena adresu Pilies 36-38 Vilniuje, atstumas iki teismo pastato... 99. Kitoje ieškinio dalyje (dėl negautų pajamų ir neturtinės žalos) V. S. bei... 100. A. S. prašo priteisti 200 Eur negautų pajamų už 2 savaites, kai transporto... 101. Teismas, atmesdamas ieškovo A. S. reikalavimą dėl negautų pajamų,... 102. V. S. ieškinio reikalavimas priteisti 231 Eur negautų pajamų nepagrįstas... 103. CK 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas,... 104. Teismų praktikoje laikoma, kad nustatant neturtinės žalos dydį, svarbu... 105. Neturtinės žalos atlyginimo instituto paskirtis- teisingai kompensuoti... 106. Teismų praktikoje, nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgiama į... 107. Byloje nenustatyta, kad ieškovų atžvilgiu buvo padarytas nusikaltimas,... 108. Byloje nėra įrodymų, kad buvo pakenkta ieškovo A. S. sveikatai, jis pas... 109. Civiliniame procese įrodinėjimas turi savo specifiką – nenustatyta, kad... 110. Teismo vertinimu, byloje nesurinkta įrodymų, kad ieškovai patyrė neturtinę... 111. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti procesinį... 112. I. V. S. sumokėjo 26,67 Eur žyminio mokesčio (b.l. 24).... 113. Kitas bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų šalys teismui... 114. Patenkinus ieškinį iš dalies, iš atsakovo priteistinas minimalus žyminis... 115. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, sudaro 19,98 Eur ir... 116. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 270 str.,-... 117. ieškinį patenkinti iš dalies.... 118. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 699 Eur (šešis... 119. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 95 Eur automobilio... 120. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.... 121. Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės į.k. 188710061, 19,98 Eur... 122. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...