Byla e2-23069-466/2018

Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, A. K

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas, sekretoriaujant Laimai Šidlauskienei, dalyvaujant atsakovės atstovei I. Z., trečiajam asmeniui A. K.

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“, A. K..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 362,24 Eur žalai atlyginti, kuri susidarė ieškovei išmokėjus draudimo išmoką dėl 2017-04-27 eismo įvykio Džiaugsmo g. 30A, Vilniuje, kai automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), įvažiavo į kelyje esančią duobę, nepažymėtą kelio ženklais. Prašė priteisti 5 procentų metines palūkanas už reikalaujamą sumą ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Atsakovė atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškovės reikalavimais nesutinka. Nurodė, kad pagal teisės aktų reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011-12-29 sudarė su UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutartį, kuri buvo papildyta 2012-05-07 susitarimu. Susitarimu UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal CK 6.266 str. statusą bei atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, todėl atsakove šiame ginče turi būti UAB „Grinda‘. Atsakovės nuomone, ieškovė neįrodė padarytos žalos fakto, taip pat atsakovė ginčijo ir žalos dydį. Atsakovė nurodė, kad įvykis įvyko dėl automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuotojo didelio neatsargumo, todėl priteistinos žalos dydis turi būti mažinamas.

6Ieškovė dublike nurodė, jog atsakovė nenurodė teisės aktų, pagal kurių reikalavimus ieškovė turėjo kviesti ieškovės ar trečiojo asmens atstovus po eismo įvykio, o viešame registre nėra duomenų apie kelio valdytojus. Kelyje buvusi duobė nebuvo pažymėta jokiais įspėjamaisiais ženklais. Policija nenustatė automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuotojo padaryto Kelių eismo taisyklių pažeidimo. Ieškovė neturėjo pagrindo pasitelkti nepriklausomus ekspertus žalos dydžiui nustatyti, o įvertinti žalos dydį turėjo teisę ir ieškovės specialistai. Pagal ieškovę, UAB „Grinda“ yra tik gatvių techninis prižiūrėtojas, o savininkas – Savivaldybė.

7Atsakovė triplike teigė, kad tinkamas atsakovas byloje gali būti tik UAB „Grinda‘. Atsakovės teigimu, dėl 2017-04-27 eismo įvykio yra automobilio Subaru Legacy vairuotojo kaltės, kuris galėjo laiku pamatyti duobę ir jos išvengti. Įvykis buvo netinkamai užfiksuotas ir policijos pareigūnai atvyko tik po įvykio.

8Trečiasis asmuo atsakovės pusėje UAB „Grinda“ atsiliepime nurodė, kad buvo didelis automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ) vairuotojo neatsargumas dėl 2017-04-27 eismo įvykio, dėl ko atlygintina žala turi būti mažinama mažiausiai per pusę. Ieškovė nepateikė aiškių duomenų, ar automobilis Subaru Legacy buvo apgadintas dėl eismo įvykio, ar buvo atliktas tik einamasis automobilio remontas. UAB „Grinda“ nėra gatvės statinių savininkė ar valdytoja, o yra tik rangovė.

9Ieškinys tenkintinas.

10Nustatyta, kad 2017-04-27 adresu Džiaugsmo g. 30A, Vilniuje, apie 915 val. automobilis Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuojamas A. K., įvažiavo į kelyje esančią duobę, dėl ko minėtas automobilis buvo apgadintas. Policijos pareigūnams A. K. paaiškino, kad nepastebėjo ženklais nepažymėtos gatvėje esančios duobės, į kurią įvažiavus buvo apgadintos dešinės pusės automobilio padangos ir ratlankiai (e.c.b. I tomas, 53 b.l.).

11Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-06-23 nutarime valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyresnioji specialistė M. M., išnagrinėjusi eismo įvykio medžiagą, konstatavo, kad dėl įvykio transporto priemonės valdytojo kaltės nėra ir administracinio teisės pažeidimo bylos teisena buvo nutraukta (e.c.b. I tomas, 16,17 b.l.).

12Su ieškove AB „Lietuvos draudimas“ sudarytos Transporto priemonės draudimo sutarties, galiojusios 2016-07-30 – 2017-07-29 pagrindu ieškovė, atskaičiusi 100 Eur besąlyginę išskaitą išmokėjo 362,24 Eur draudimo išmoką (e.c.b. I tomas, 52, 53, 57, 58 b.l.). Žala buvo apskaičiuota remiantis Audatex kompiuterine programa (e.c.b. I tomas, 54 - 56 b.l.). Ieškovė turėjo teisėtą pagrindą vadovautis minėta programa, kurios naudojimą numato Susisiekimo ministro ir Finansų ministro 2000-04-17 įsakymu Nr. 120 ir 2000-04-14 įsakymu Nr. 101 patvirtintos „Kelių transporto priemonių vertės nustatymo tvarka ir kelių transporto priemonių vertinimo instrukcija“.

13Dėl subjekto, atsakingo už žalą, atsiradusią dėl transporto priemonės, įvažiavusios į gatvėje esančią duobę, apgadinimo

14Nustatyta, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72- 2191(3.1.36-UK), kuria UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus (e.c.b. I tomas, 93-95 b.l.). Atsakovė ir trečiasis asmuo 2012-05-07 pasirašė papildomą susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo 2011-12-29 darbų atlikimo sutartis buvo papildyta 4.2.10 papunkčiu jį išdėstant taip, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Rangovas (UAB „Grinda“) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir/arba netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams (e.c.b. I tomas, 102 b.l.).

15Dėl atsakovės ir trečiojo asmens sudaryto Papildomo susitarimo pažymėtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo bei Vietos savivaldos įstatymai (toliau - VSĮ). Remiantis VSĮ 48 straipsnio 2 dalimis savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba (VSĮ 48 straipsnio 2 dalis). Teigtina, kad savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik savivaldybės tarybos sprendimu. Į bylą pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės ir UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „Grinda“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Dėl šios nuostatos pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos nereglamentuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisės perdavimo, todėl CK 6.266 straipsnis negali būti pagrindu perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisę. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2012-05-07 susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, tik kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2012-05-07 susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms.

16Teismas pažymi, kad nagrinėjant bylas, kuriose aplinkybės yra panašios į šios bylos, analizuojant atsakovės ir trečiojo asmens 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties sąlygas bei vertinant 2012-05-07 susitarimą dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.1.36-UK) pakeitimo, buvo padarytos išvados, kad nurodyta sutartis ir su jos pakeitimais neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra UAB „Grinda“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017-03-06 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017-09-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1487-653/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018-06-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018-07-10 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-844-392/2018). Dėl nurodyto Vilniaus miesto gatvių, t.y. šiuo atveju ir Džiaugsmo gatvės valdytoja laikytina Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra atsakinga už žalą, atsiradusia dėl gatvės trūkumų.

17Pagal Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalį, žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Atsakomybė, taikoma statinio savininkui arba valdytojui už dėl statinių trūkumo padarytą žalą yra objektyvioji, t.y. griežtoji, kai atsakingo už žalą asmens kaltė preziumuojama. Kasacinis teismas formuoja praktiką, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus (kaip nustatyta ir šiame ginče) tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017-02-03 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

18Vertinant aplinkybių šioje byloje visumą darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ negalėjo ir negali savarankiškai įgyvendinti gatvių valdymo teisės, o tik Sutarties pagrindu įsipareigojo vykdyti kelių ir gatvių priežiūrą bei remontą. Tą papildomai patvirtina ir Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ 2011-12-29 sudarytos darbų atlikimo sutarties 3.1 papunktis, numatantis, jog darbai finansuojami iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių, taip pat 3.3 papunktis, kuriuo remiantis darbai atliekami pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) rangovui (UAB „Grinda“) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. 2012-05-07 susitarimą, kuriuo Sutartis buvo papildyta 4.2.10 papunkčiu, aiškinant kartu su visomis Sutarties sąlygomis, pripažintina, kad UAB „Grinda“ papildomu susitarimu įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra yra jai perduota ir Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra užsakiusi atlikti konkrečius darbus. Padarius išvadą, kad UAB „Grinda“ nebuvo Džiaugsmo gatvės Vilniuje valdytoja, atmetamas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad Savivaldybė užtikrino tinkamą minėtos gatvės priežiūrą.

19Dėl automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuotojo veiksmų vertinimo ir žalos dydžio

20Teismas atmeta kaip nepagrįstus atsakovės bei trečiojo asmens argumentus, jog automobilio vairuotojo neatsakingi veiksmai lėmė rizikos padidėjimą, nes vairuotojas neapdairiai ir neatsargiai vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Minėtus argumentus paneigia vienas iš rašytinių įrodymų - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos 2017-06-23 nutarimas nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną, t.y. nebuvo nustatyta automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio. Nėra pagrindo netikėti trečiojo asmens A. K., prisiekusio teisme kalbėti tiesą, bylos nagrinėjimo metu duotais paaiškinimais apie tai, kad prieš įvažiuodamas į duobę jis važiavo 30 - 40 km/h greičiu, nes priekyje važiavo autobusas ir už jo buvo susidariusi automobilių eilė, dėl ko greičiau važiuoti buvo neįmanoma. Be to, toje vietoje aplink yra gyvenamieji namai, yra pėsčiųjų perėjos, kas nesudarė sąlygų didinti važiavimo greitį. Kadangi priekyje nedideliu atstumu važiavo kitas automobilis, tai gerokai sumažino A. K. galimybę iš anksto pastebėti gatvėje esančią duobę ir jos išvengti. Pažymėtina, kad eismo įvykio dieną prie kelio duobės nebuvo įspėjančio ženklo apie kliūtis kelyje. Taip teigė automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), vairuotojas A. K. ir tai nurodyta Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos 2017-06-23 nutarime nutraukti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Atsakovė tos aplinkybės nepaneigė. Argumentai, kad A. K. nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų atmestini, todėl nėra pagrindo vadovaujantis CK 6.253 straipsnio 5 dalies ir CK 6.282 straipsnio 1 dalies nuostatomis atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusio asmens didelio neatsargumo.

21Atsakovė bei trečiasis asmuo rėmėsi argumentu, kad jų atstovai nebuvo kviečiami į įvykio vietą, dėl ko buvo apribotos jų galimybės įvertinti įvykio aplinkybes bei galimos žalos dydį. Pažymėtina, kad jos nenurodė teisės aktų, numatančių imperatyvią draudiko pareigą tokiu atveju kviesti visus galimai suinteresuotus asmenis dėl žalos dydžio įvertinimo. Įvykis atsitiko 915 val., kuomet, labai tikėtina, yra intensyvus transporto eismas, todėl trečiasis asmuo negalėjo, dėl automobilių spūsties susidarymo, kelias valandas laikyti automobilį padėtyje, kokioje buvo automobilis iš karto jį apgadinus dėl įvažiavimo į duobę. Mažai tikėtina, kad Savivaldybės ar UAB „Grinda“ atstovas būtų operatyviai atvykę į įvykio vietą. Teismas atkreipia dėmesį į A. K., dažnai važinėjančio darbo reikalais Džiaugsmo gatvėje, bylos nagrinėjimo metu duotą paaiškinimą, kad jau sekančią dieną prie duobės buvo pastatytas įspėjantis ženklas, o dar po kelių dienų duobė buvo užlyginta, t.y., kai paaiškėjo labai tikėtinas žalos padarymo faktas buvo imtasi priemonių gatvei suremontuoti.

22Automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), ratlankių ir padangų apgadinimo faktui patvirtinti ieškovė pateikė žalų tyrimo eksperto M. S. ekspertinę pažymą, kurioje nurodyta, jog labai tikėtina, kad automobilio Subaru Legacy, valst. Nr. ( - ), dešiniosios pusės ratai buvo apgadinti automobiliui įvažiavus į duobę vairuotojo nurodytomis aplinkybėmis (e.c.b. II tomas, 38, 39 b.l.). Bylos nagrinėjimo metu A. K. paaiškino, kad apgadinus dvi padangas jam teko keisti visas keturias, nes jo automobilio visi ratai yra varantieji. Dėl to A. K. patyrė didesnes išlaidas, nei buvo išmokėta draudimo išmoka. Teismas nesutinka su atsakove, kad ieškovės specialistai negalėjo nustatinėti žalos dydžio pažymint tai, kad buvo apgadinti du automobilio ratlankiai ir dvi padangos, kas, nustatinėjant apgadinimų pobūdį ir žalos mastą nesudarė pagrindo kreiptis nepriklausomus ekspertus. Be to, ieškovės – draudimo įmonės bendrovėje dirbantys turto vertinimo specialistai laikytini turto ar verslo vertintojų kvalifikaciją atitinkančiais asmenimis, kitaip draudimo bendrovėms nebūtų prasmės samdytis tokius darbuotojus. Ieškovė pateikė paaiškinimą dėl 16,16 Eur sumos minusavimo sąmatoje, t.y., kad yra pritaikytas nusidėvėjimo 31 proc. nuo keičiamų naujų originalių dalių 53,74 Eur sumos (e.c.b. I tomas, 55,116 b.l.). Dėl nurodyto ieškovės nurodytas 362,24 Eur žalos dydis pripažintinas pagrįstu.

23CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje numatyta teisė draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už žalos atsiradimą asmens, jeigu ko kito nenustatyta draudimo sutartyje. Nagrinėjamu atveju, ieškovas dėl minėto eismo įvykio išmokėjęs draudimo išmoką, pareiškė regresinį reikalavimą už žalą atsakingam asmeniui. Vilniaus miesto savivaldybei nepaneigus savo, kaip Džiaugsmo gatvės, Vilniuje, valdytojos statuso įvykio metu, nustačius visas atsakovės civilinės atsakomybės sąlygas, ieškovei, išmokėjus draudimo išmoką nukentėjusiajam asmeniui, ieškinys tenkintinas. Ieškovei iš atsakovės priteistina 362,24 Eur turtinei žalai atlyginti (CK 6.263 straipsnis, 6.266 straipsnis, 6.1015 straipsnis).

24Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Remiantis CK 6.210 straipsnio 1 dalimi terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito, todėl iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteisiamą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (2018-06-05) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

25Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės ieškovei priteistina 15 Eur žyminio mokesčio, kurį ieškovė sumokėjo pateikdama ieškinį. Taip pat iš atsakovės valstybės naudai 8,56 Eur priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 92, 96 straipsniai).

26Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263, 270, 307 straipsniais, 371 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

Nutarė

27ieškinį tenkinti.

28Priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės, į. k. 111109233, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, į.k. 110051834, 362,24 Eur žalai atlyginti, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą (362,24 Eur ) nuo bylos iškėlimo teisme - 2018-06-05, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 15 Eur bylinėjimosi išlaidų.

29Priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, į. k. 188710061, valstybės naudai 8,56 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidos turi būti sumokėtos Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) į vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, nurodytų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos interneto tinklapyje, įmokos kodas 5660 ).

30Sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.