Byla e2A-1598-430/2020
Dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir M. Ž. (M. Ž.)

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta Braždienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės draudimo bendrovės „Compensa Vienna Insurance Group“ ieškinį atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, uždaroji akcinė bendrovė „Grinda“ ir M. Ž. (M. Ž.).

3Teismas

Nustatė

4I.

5Ginčo esmė

61.

7Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“ (toliau – ADB „Compensa Vienna Insurance Group“) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 185,54 Eur žalos atlyginimą, 6 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir patirtas bylinėjimosi išlaidas.

82.

9Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. ieškovė ir uždaroji akcinė bendrovė „Vilmira“ (toliau – UAB „Vilmira“) sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis automobilis SKODA SUPERB, v/n ( - ) 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniuje, Pietario–Savanorių gatvių sankryžoje, apdraustas automobilis įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus ir nustatė, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta ir įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų, taip pat nenustatytas galimas vairuotojo neatsargumas. Dėl šio įvykio buvo apgadinti draudėjo automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, kėbulo dugno apdaila, posparnis. Už transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą ieškovas išmokėjo 1 185,54 Eur draudimo išmoką. Pažymėjo, kad Pietario ir Savanorių gatvių savininkė yra Vilniaus miesto savivaldybė, dėl to turi atlyginti padarytą žalą, kuri atsirado dėl kelio konstrukcijos trūkumų.

103.

11Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį nesutiko su ieškinio reikalavimais, pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovę byloje, atsakove traukiant ne administraciją, o uždarąją akcinę bendrovę „Grinda“ (toliau – UAB „Grinda“). Nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija nėra tinkamas atsakovas byloje, nes pagal teisės aktų reikalavimus Vilniaus miesto savivaldybės administracija 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė su trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ darbų atlikimo sutartį, kuri buvo papildyta 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu, kurio 4.2 punkte numatyta, jog UAB „Grinda“ įsipareigoja nuolat vesti jai perduodamų gatvių ir kiemų stebėseną. Susitarimu UAB „Grinda“ prisiėmė nuolatinės gatvių stebėsenos pareigą, gatvių valdytojo pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnį statusą, ir atsakomybę dėl netinkamos gatvių būklės, dėl to atsakove šiame ginče (dėl žalos atlyginimo, kuri atsirado Pietario–Savanorių gatvių sankryžoje, turi būti UAB „Grinda‘. Atsakovės įsitikinimu, sudaryta sutartis ir susitarimai su UAB „Grinda“, įrodo, jog Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai rūpinosi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perdavė jas valdyti šios srities profesionalams. Atsakovės nuomone, ieškovė taip pat neįrodė padarytos žalos dydžio, kuris nėra tinkamai pagrįstas. Be to, įvykis greičiausiai įvyko tamsiu paros metu dėl automobilio SKODA SUPERB, v/n ( - ) vairuotojo, kuris vairavo padidinto pavojaus šaltinį, didelio neatsargumo, kuris turėjo stebėti eismo sąlygas kelyje ir galėjo pastebėti kelyje buvusią kliūtį ir imtis visų atsargumo priemonių, kad savo vairavimu nesukeltų žalos sau ir aplinkiniams, dėl to priteistinos žalos dydis turi būti mažintinas.

124.

13Ieškovė dublike pasisakė, kad teismai ne kartą vertino atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir UAB „Grinda“ sudarytos sutarties dėl gatvių priežiūros turinį ir ne kartą buvo padaryta išvada, jog statinio valdymas trečiajam asmeniui nebuvo perduotas, o buvo pavesta vykdyti tik gatvių techninę priežiūrą. Draudimo išmoka buvo apskaičiuota pagal Kelių transporto priemonių vertinimo instrukcijos nuostatas. Pagrindo atsirasti apdraustos transporto priemonės vairuotojo civilinei atsakomybei ar mažinti atsakovės priteistinos žalos dydį nėra.

145.

15Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje gali būti tik trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“, nes jai pagal sutartį buvo pavesta nuolatinė gatvių priežiūra, o ne pavieniai darbai, dėl to savivaldybė yra perleidusi trečiajam asmeniui kelių valdytojo teises ir pareigas. Mano, kad ieškovė nepagrindė žalos dydžio. 2016 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio aplinkybių policijos pareigūnai netyrė, dėl to nėra aišku, kodėl buvo nutraukta administracinio teisės pažeidimo teisena trečiojo asmens M. Ž. atžvilgiu. Pagal ieškovės nurodytas aplinkybes nėra aišku, kuo pasireiškė gatvės kelio trūkumas, esant duobei, ar esant iškilusiam šuliniui. Pažymėjo, kad 2016 m. gruodžio 23 d. įvykio priežastimi galėjo būti leistino greičio nesilaikymas.

166.

17Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime nurodė, kad teismų praktika patvirtina tai, jog tokio pobūdžio ginčuose atsakinga yra savivaldybė, nes UAB „Grinda“ nėra gatvės statinių savininkė ar valdytoja, o yra tik rangovė. Trečiojo asmens įsitikinimu, nagrinėjamu atveju buvo didelis automobilio SKODA SUPERB, v/n ( - ) vairuotojo neatsargumas dėl 2016 m. gruodžio 23 d. eismo įvykio, dėl to savivaldybė ir trečiasis asmuo atleistini nuo atsakomybės arba žalos dydis turėtų būti mažintinas bent jau 50 procentų.

187.

19Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Ž. atsiliepime (paaiškinimuose) nurodė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., maždaug apie 17.20 val., tamsiu poros metu, važiavo su įjungtais šviesos žibintais automobiliu SKODA SUPERB, v/n ( - ) Pietario gatve, link Žemaitės gatvės. Įvažiuojant į sankryžą (Pietario g.–Savanorių pr.), iš priekio važiavo automobilis Opel Insignia, kuris staiga pradėjo stabdyti. Tuo pačiu pradėjo stabdyti ir trečiasis asmuo M. Ž., kuris vėliau išgirdo ir pajuto smūgį dešinėje automobilio pusėje. Sustojus tiek automobiliui Opel Insignia, tiek SKODA SUPERB, v/n ( - ) ir išlipus apžiūrėti automobilių, buvo pastebėta, kad automobilio SKODA SUPERB, v/n ( - ) nuleistos abi dešinės pusės padangos, o automobilio Opel Insignia buvo nuleista tik priekinio rato padanga. Pažymėjo, kad po avarinio sustojimo, t. y. trečiasis asmuo sustojo iškart už sankryžos, vėliau automobilį patraukė į už kelių metrų esamą autobuso stotelę, taip nesukeliant kliūties ir pavojaus tiek kitiems eismo dalyviams, tiek mašinoje buvusiems keleiviams. Vėliau buvo iškviesti policijos pareigūnai, kurie atliko matavimus, pamatavo duobės gylį ir užpildė eismo įvykio dokumentus.

208.

212020 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą nagrinėti viešame teismo posėdyje 2020 m. balandžio 9 d. 2020 m. balandžio 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismas nutartimi nutarė atšaukti žodinį bylos nagrinėjimą ir bylą skyrė nagrinėti rašytinio proceso nustatyta tvarka, atsižvelgiant į Lietuvoje paskelbtą karantiną.

22II.

23Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

249.

25Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – priteisė ieškovei iš atsakovės 1 185,54 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (1 185,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 27 Eur bylinėjimosi išlaidų.

2610.

27Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., Vilniuje, Pietario g.–Savanorių pr. sankryžoje, apytiksliai apie 17.19 val., automobilis Skoda Superb, v/n ( - ) vairuojamas M. Ž. įvažiavo į kelyje esančią duobę, dėl to buvo apgadintas minėtas automobilis. Vilniaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas (toliau – Vilniaus apskrities VPK), išnagrinėjęs eismo įvykio medžiagą, 2016 m. gruodžio 29 d. vyresniojo specialisto nutarimu nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. Ž. atžvilgiu ir konstatavo, kad dėl įvykio transporto valdytojo kaltės nėra. Ieškovė, sudarytos transporto priemonės draudimo sutarties pagrindu, išmokėjo nukentėjusiajam bendrai 1 185,54 Eur draudimo išmoką. Teismas taip pat nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija ir trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarė darbų atlikimo sutartį Nr. A72-2191(3.136-UK), kuria trečiasis asmuo UAB „Grinda“ įsipareigojo atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus. Atsakovė ir trečiasis asmuo 2012 m. gegužės 7 d. pasirašė papildomą susitarimą Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.136-UK) pakeitimo“ (toliau – Papildomas susitarimas), kuriuo 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutartis buvo papildyta 4.2.10 papunkčiu, jį išdėstant taip, jog rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą (Vilniaus miesto savivaldybės administraciją). Rangovas (UAB „Grinda“) nuo šio susitarimo pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti Vilniaus miesto savivaldybei ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas (Vilniaus miesto savivaldybės administracija) savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią Sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

2811.

29Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo bei vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. Teismas pažymėjo, kad nagrinėjant bylas, kuriose aplinkybės yra panašios į nagrinėjamos bylos, analizuojant atsakovės ir trečiojo asmens 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties sąlygas ir vertinant 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą dėl 2011 m. gruodžio 29 d. darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191 (3.136-UK) pakeitimo, buvo padarytos išvados, kad nurodyta sutartis ir su jos pakeitimais neįrodo, jog Vilniaus miesto gatvių valdytoja yra trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1045-275/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1155-661/2017; Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-125-232/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1487-653/2017, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-675-262/2018, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-844-392/2018, Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020). Dėl nurodyto Vilniaus miesto gatvių, t. y. šiuo atveju Pietario g.–Savanorių pr. sankryžos valdytoja laikytina atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė, kuri yra atsakinga už žalą, atsiradusią dėl gatvės trūkumų.

3012.

31Teismas vertino, kad šios bylos aplinkybių visuma patvirtina išvadą, jog trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ negalėjo ir negali savarankiškai įgyvendinti gatvių valdymo teisės, o tik sutarties pagrindu įsipareigojo vykdyti kelių ir gatvių priežiūrą bei remontą. Tą papildomai patvirtina ir atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos ir trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ 2011 m. gruodžio 29 d. sudarytos darbų atlikimo sutarties 3.1 papunktis, numatantis, jog darbai finansuojami iš Vilniaus miesto savivaldybės biudžeto lėšų ir kitų finansavimo šaltinių, taip pat 3.3 papunktis, kuriuo remiantis darbai atliekami pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) rangovui (UAB „Grinda“) pateiktą užsakymą ir jame nurodytus kiekius ir darbų atlikimo terminus. 2012 m. gegužės 7 d. susitarimą, kuriuo sutartis buvo papildyta 4.2.10 papunkčiu, aiškinant kartu su visomis sutarties sąlygomis, pripažintina, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ papildomu susitarimu įsipareigojo tik atlyginti žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, jei šių objektų priežiūra yra jai perduota ir atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra užsakiusi atlikti konkrečius darbus. Padarius išvadą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nebuvo Pietario g. – Savanorių pr. sankryžos, Vilniuje, valdytoja, buvo atmestas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentas, kad savivaldybė nėra atsakinga už ieškovės patirtą žalą ir jai nekyla pareiga atlyginti minėtą žalą.

3213.

33Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus, jog ginčo atveju automobilio vairuotojo neatsakingi veiksmai lėmė rizikos padidėjimą, nes vairuotojas neapdariai ir neatsargiai vairavo automobilį, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę, meteorologines sąlygas, eismo intensyvumą. Pažymėjo, kad Vilniaus apskrities VPK 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu, kuriuo nutraukta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena, t. y. nebuvo nustatyta automobilio vairuotojo kaltė dėl eismo įvykio. Teismas nenustatė pagrindo netikėti trečiojo asmens, nepareiškiančio savarankiškų reikalavimų, M. Ž. pateiktais detaliais paaiškinimais. Be to, automobilio važiavimo greitis buvo apytiksliai apie 40 km/val. ir automobilyje buvo du suaugę ir 3 mažamečiai vaikai, taip pat vairuotojo matomumą sumažino dar kitas priekyje važiavęs automobilis Opel Insignia, kuris taip pat įvažiavo į tą pačią duobę. Prie kelio duobės nebuvo įspėjančio ženklo apie kliūtis kelyje, ir nei atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nei trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nepateikė teismui įrodymų, pagrindžiančių, jog už eismo įvykį galėtų būti atsakingas ir automobilio vairuotojas.

3414.

35Teismas vertino, kad ieškovė pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie pagrindžia prašomos priteisti draudimo išmokos dydį, dėl to teismas neturi pagrindo abejoti išmokėtos draudimo išmokos dydžiu.

3615.

37Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų metinių procesinių palūkanų priteisimo, padarė išvadą, kad savivaldybė nėra tinkamas subjektas mokėti šešių procentų dydžio palūkanas už prievolės neįvykdymą, nes nėra verslininkas ar privatus juridinis asmuo, dėl to ieškovės prašymas dėl metinių procesinių palūkanų priteisimo tenkinamas iš dalies, ir iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (1 185,54 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. gruodžio 18 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

38III.

39Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

4016.

41Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Viliaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą ir priimti naują – ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

4217.

43Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

4417.1.

45Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir nepagrįstas, paremtas išimtinai tik ieškovės pozicijos palaikymu, nevertinant esminių aplinkybių arba jas vertinant selektyviai ir neobjektyviai.

4617.2.

47Byloje buvo netinkamas atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė, jog UAB „Grinda“ negali būti laikomas tinkamu atsakomybės subjektu Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio prasme. Pažymėjo, kad teismas skundžiamame sprendime nepagrįstai sutapatino nekilnojamojo daikto valdymą kaip savarankišką daiktinę teisę, ir gatvės valdymą civilinės atsakomybės taikymo kontekste. Apeliantė įsitikinusi, kad teisės aktai nedraudžia Vilniaus miesto savivaldybės administracijai prievolinės teisės pagrindu perduoti tam tikrų objektų faktinį valdymą kompetentingam subjektui ir nedraudžia susitarti su tokiu subjektu, kad būtent šis prisiima atsakomybę už valdomo daikto trūkumus. Šiuo atveju UAB „Grinda“ turėjo Pietario–Savanorių gatvių sankryžos nuolatinę priežiūrą sutarties pagrindu; turėjo teisę daryti šiai sankryžai ūkinį ir fizinį poveikį; poveikį gatvėms darė savo nuožiūra ir atsakomybe. Šios aplinkybės patvirtina, kad būtent UAB „Grinda“ turėjo gatvių valdymą CK 6.266 straipsnio prasme, o tai sudaro pagrindą administracijai atsakomybės pagal CK 6.266 straipsnį netaikyti. Be to, sutarties 9.3 punkto pagrindu, UAB „Grinda“ įsipareigojo savo sąskaita atlyginti nuostolius užsakovui ir tretiesiems asmenims, kurie atsirado dėl netinkamo sutarties vykdymo ar jos nevykdymo, dėl to už žalą atsakinga ne Vilniaus miesto savivaldybės administracija, o UAB „Grinda“.

4817.3.

49Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016, taip pat žemesnių teismų praktika, kuriose buvo nagrinėtos visai kitos faktinės aplinkybės. Pažymi, kad minėtoje kasacinėje byloje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas analizavo šalių sudarytą kitą, jau nebegaliojančią sutartį, nors galiojančiose Vilniaus miesto savivaldybės ir rangovų sudarytose sutartyse, daug išsamiau apibrėžtos šalių teisės ir pareigos, rangovams suteikiamos platesnio pobūdžio funkcijos, sutartyse jau aiškiai susitariama, kam priklauso gatvių valdymas visą sutarties galiojimo laikotarpį. Atsakovės įsitikinimu, teismas nurodė klaidingai, jog formuojama teismų praktiką, kad analogiškose bylose tinkamu atsakovu yra Vilniaus miesto savivaldybės administracija, nes faktiškai teismuose formuojama nevieninga praktika, nes kitose bylose (pavyzdžiui, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 18 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2-10039-534/2016; 2017 m. sausio 3 d. sprendime civilinėje byloje Nr. e2-3234-608/2017; Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 1 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-954-653/2016) padarytos kitokios išvados.

5017.4.

51Nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, jog šiuo atveju nėra automobilio vairuotojo atsakomybės. Apeliantė abejoja vairuotojo paaiškinimais. Pažymi, kad byloje nėra duomenų apie tos pačios dienos toje pačioje vietoje įvykdytą kitą eismo įvykį, t. y. jog toje pačioje vietoje į duobę įvažiavo ir kitas automobilis Opel Insignia. Taip pat vairuotojas, nors paaiškinimuose minėjo, kad eismo įvykio vieta ir automobilis buvo nufotografuoti, tačiau nepateikė į bylą tokių įrodymų. Apeliantės įsitikinimu, vairuotojas galėjo dėl savo neapdairumo įvažiuoti į duobę, ir byloje nėra duomenų, kad vairuotojas veikė tiek rūpestingai ir apdairiai, kiek buvo būtina, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes.

5217.5.

53Apeliantės manymu, ieškovas neįrodė žalos dydžio, nepateikė būtinų duomenų žalai įrodyti, nors prašomos žalos atlyginimas yra pakankamai didelis. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas visiškai neatsižvelgė į atsakovės išsakytus neatitikimus byloje, trūkstamus įrodymus žalai nustatyti ir pagrįsti. Be to, apeliantės manymu, šiuo atveju galėjo būti taikoma CK 6.282 straipsnio 1 dalis, t. y. kai paties nukentėjusiojo didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, dėl to reikalavimas dėl žalos atlyginimo galėjo būti sumažintas arba atmestas.

5418.

55Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime prašo atsakovės apeliacinį skundą atmesti ir pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

5618.1.

57Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkama atsakovė, o sutartimi apeliantė ir UAB „Grinda“ susitarė tik dėl techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimo. Pažymi, kad kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina.

5818.2.

59Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas tinkamai neįvertino transporto priemonę vairavusio asmens veiksmus, nes atsakovė neįrodė, jog šiuo atveju buvo nukentėjusio transporto priemonės valdytojo kaltė.

6019.

61Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ atsiliepime prašo atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos apeliacinį skundą tenkinti. Nurodo, kad prašo tenkinti atsakovo apeliacinį skundą tuo pagrindu, jog ieškovas neįrodė prašomos priteisti žalos dydžio. Kitoje dalyje su savivaldybės apeliacinio skundo pagrindu dėl UAB „Grinda“ atsakomybės trečiasis asmuo nesutinka.

6220.

63Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:

6420.1.

65Nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad šioje byloje buvo netinkamas atsakovas, nes tai paneigia teismų praktika ir teisės aktų nuostatos. Pažymi, kad apeliantė klaidingai nurodo, jog UAB „Grinda“, pasirašydama sutartį ir susitarimą, prisiėmė pareigą valdyti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatves (kiemus), kadangi visi sutartyje numatyti darbai (gatvių remontas ir priežiūra) yra atliekami tik pagal užsakovo Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus (sutarties 3.3 punktą), kiekvienu atveju pateikiant specialią darbų užsakymo formą. Be to, teismas padarė teisingą išvadą, spręsdamas, kad sudarius susitarimą, sutarties dalykas nepasikeitė ir statinių (gatvių) valdymas nebuvo perduotas. Susitarime nurodytas 4.2.10 punktas nepatvirtina, kad savivaldybė perdavė gatvių ir kelių (statinių) valdymą UAB „Grinda“, o savivaldybė nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, kad UAB „Grinda“ buvo perduota (nurodyta atlikti) Vilniuje, Pietario–Savanorių gatvių sankirtos, priežiūrą, dėl to UAB „Grinda“ nėra ir negali būti laikoma šių gatvių valdytoja, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, aiškindamas šalių sutarties ir susitarimo nuostatas.

6620.2.

67Pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje (gatvėje) galimai egzistavo kelio trūkumas (duobė) nesudaro pagrindo UAB „Grinda“ civilinei atsakomybei kilti, kadangi negalima objektyviai ar pagal sutartinius įsipareigojimus reikalauti, kad UAB „Grinda“ iškart sužinotų apie kiekvieną savaiminį kelio defektą ir tokius trūkumus nedelsiant (iki atsirandant žalai) pašalintų. Savo pareigą žymėti pavojingus kelio ruožus ir šalinti kelio trūkumus bendrovė vykdė ir vykdo pagal visas objektyviai įmanomas išgales. Trečiojo asmens įsitikinimu, šiuo atveju apeliantė nepagrįstai siekia išplėsti UAB „Grinda“ prisiimtų įsipareigojimų apimtį, nors bendrovė savo nuožiūra darbų neatlieka ir visuomet yra ribojama savivaldybės skiriamo biudžeto. Būtent dėl pastarosios priežasties ir buvo nustatyta tokia sutarties vykdymo tvarka, pagal kurią darbai atliekami tik tuomet, kai yra gaunamas Vilniaus miesto savivaldybės užsakymas, todėl konstatuoti, jog 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo pagrindu UAB „Grinda“ tapo savivaldybei priklausančio turto valdytoja, būtų visiškai nepagrįsta ir toks teismo sprendimas prieštarautų VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms. Atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nurodyta teismų praktika, kadangi nors sutartys formaliai buvo skirtingos, tačiau jų dalykas yra iš esmės analogiškas ir tapatus, t. y. kelių ir gatvių techninė priežiūra ir remontas.

68Teismas

konstatuoja:

69IV.

70Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7121.

72Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribos yra apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar yra CPK 329 straipsnyje nustatyti absoliutūs sprendimo negaliojimo pagrindai, ar jų nėra. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nagrinėjamoje byloje nenustatyta, todėl pasisakoma dėl apeliacinio skundo faktinių ir teisinių pagrindų.

7322.

74CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnio nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimą dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose nurodytas aplinkybes ir argumentus, tinkamas skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą.

7523.

76Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo iš dalies patenkintas ieškovės ieškinys dėl žalos atlyginimo už netinkamą kelio konstrukcijos priežiūrą, teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas.

7724.

78Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 13 d. ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ ir UAB „Vilmira“ sudarė transporto priemonės KASKO draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas draudėjai priklausantis automobilis SKODA SUPERB, v/n ( - ) 2016 m. gruodžio 23 d. Vilniuje, Pietario–Savanorių gatvių sankryžoje, apdraustas automobilis, vairuojamas trečiojo asmens M. Ž., įvažiavo į važiuojamoje kelio dalyje esančią duobę ir buvo apgadintas. Vilniaus apskrities VPK 2016 m. gruodžio 29 d. nutarimu Nr. AV2-4995 nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną M. Ž. atžvilgiu. Ieškovė atliko žalos administravimo veiksmus ir nustatė, kad duobė, buvusi važiuojamojoje kelio dalyje, nebuvo ženklinta ir įvykio vietoje nebuvo greitį ribojančių kelio ženklų, taip pat nenustatytas galimas vairuotojo neatsargumas. Dėl šio įvykio buvo apgadinti draudėjo automobilio priekinis ir galinis dešinės pusės ratai, kėbulo dugno apdaila, posparnis. Už transporto priemonei padarytos žalos likvidavimą ieškovas išmokėjo 1 185,54 Eur draudimo išmoką. 2019 m. lapkričio 18 d. ieškovė pateikė pretenziją dėl žalos atlyginimo regreso tvarka atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, kurią atsakovė atsisakė geranoriškai patenkinti. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš kelio savininkės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos patirtą žalą. Pirmosios instancijos teismas ieškinį tenkino iš dalies. Teismas sprendimą motyvavo tuo, jog atsakovei taikytina atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu, kadangi būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas. Teismas atmetė atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos argumentus, jog 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“ Pietario–Savanorių gatvių valdymo teisė buvo perduota UAB „Grinda”, ar tai, kad šioje situacijoje buvo vairuotojo didelis neatsargumas. Atsakovė, nesutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimu, pateikė apeliacinį skundą.

7925.

80Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes sutartimi ir susitarimais (2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) ir 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimo Nr. A72-524(3.1.36-UK) „Dėl 2011-12-29 darbų atlikimo sutarties Nr. A72-2191(3.1.36-UK) pakeitimo“) perdavė trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies gatvių ir kiemų valdymą pagal CK 6.266 straipsnį.

8126.

82Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas), jeigu neįrodo, kad buvo šio kodekso 6.270 straipsnio 1 dalyje numatytos aplinkybės. Pagal šio straipsnio 2 dalį, preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina. Kasacinio teismo praktikoje įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, jog pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Kasacinis teismas nurodė, kad teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186-701/2015, 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

8327.

84Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti ne tik asmuo, valdantis daiktą nuosavybės teise, bet ir kitais teisėtais pagrindais – jo valdytojas. Valdytoju gali būti asmuo, kuriam valdymo teisė priklauso tiek kaip savarankiška daiktinė teisė (CK 4.22 straipsnio 1 dalis), tiek kaip nuosavybės teisės sudėtinė dalis (CK 4.37 straipsnio 2 dalis). Kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, jog valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolių teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. spalio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-365/2005). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

8528.

86Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko Vilniaus gatvėse (Pietario–Savanorių gatvių sankryžoje), o vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esančios Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei (Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 4 straipsnio 3 dalis), kuriai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti, kad jie atitiktų jiems keliamus reikalavimus ir atliktų savo funkcijas (VSĮ 6 straipsnio 1 dalies 32 punktas). Taigi, byloje nėra ginčo, kad Vilniuje, Pietario–Savanorių gatvių, savininkė yra atsakovė. Tačiau atsakovė įrodinėja, kad neturi pareigos atlyginti kilusią žalą, kadangi minėtų gatvių valdymo teises susitarimais perleido trečiajam asmeniui UAB „Grinda“. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, kurios padarytos nenukrypstant nuo formuojamos teismų praktikos ir tinkamai aiškinant darbų atlikimo sutarties ir CK 6.266 str. 2 d. nuostatas.

8729.

88Pirmiausia pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose, o sutarčių aiškinimo klausimais Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika yra gausi, nuosekli ir išplėtota. Sutarties šalims nesutariant dėl tam tikrų jų sudarytos sutarties sąlygų, teismas, spręsdamas šalių ginčą dėl tokių sutarties sąlygų vykdymo ar jų neįvykdymo (netinkamo įvykdymo) teisinių padarinių, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. CK 6.193 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai. Aiškinant sutartį, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize. Kai šalys skirtingai aiškina savo pareigas pagal sutartį ir kai neįmanoma jų nustatyti taikant subjektyvų (šalių tikrųjų ketinimų) sutarties aiškinimo būdą, prioritetas teiktinas pažodiniam sutarties teksto aiškinimui, kaip objektyviausiai atspindinčiam tikrąją šalių valią dėl prisiimtų įsipareigojimų turinio. Pagal CK 6.193 straipsnio 2 dalį, visos sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes. Aiškinant sutartį, reikia atsižvelgti ir į įprastines sąlygas, nors jos sutartyje nenurodytos. CK 6.193 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad kai abejojama dėl sutarties sąlygų, jos aiškinamos tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai. Šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad, aiškinant sutartį, taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių tarpusavio santykių praktiką, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir papročius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-11-701; 2012 m. lapkričio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2012 ir kt.).

8930.

90Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. Nr. A72-2191(3.1.36-UK) trečiasis asmuo UAB „Grinda“ (sutartyje įvardijama rangovu) įsipareigojo pagal užsakovo (Vilniaus miesto savivaldybės administracijos) užsakymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o užsakovas įsipareigojo už atliktus darbus apmokėti sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 3.1 punktą darbai finansuojami iš atsakovės lėšų. Sutarties 3.3 punktas nustatė, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą Rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius bei darbų atlikimo terminus. Šalys 2012 m. gegužės 7 d. susitarimu papildė 2011 m. gruodžio 29 d. sutartį 4.2.10 punktu, kuriame numatė, kad „rangovas (UAB „Grinda“) įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, šalinti (taisyti) nedelsiant ir apie šią aplinkybę informuoti užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės.

9131.

92Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovė ir remiasi 2012 m. gegužės 7 d. Susitarimu dėl 2011 m. gruodžio 29 d. sutarties pakeitimo, tačiau atkreiptinas dėmesys, jog minėtas susitarimas iš esmės nepakeitė kitų sutarties nuostatų ir pačios sutarties esmės. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sisteminis nurodytos sutarties nuostatų aiškinimas nesudaro pagrindo laikyti, kad trečiajam asmeniui UAB „Grinda“ suteikta teisė savarankiškai įgyvendinti ginčo gatvės valdymo teises. Tuo tarpu Susitarimo 4.2.10 punkto nuostata, kad rangovas nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalies valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį, vertintina kaip formali ir neatitinkanti visos sutarties esmės bei minėtų kasacinio teismo suformuotų CK 6.266 straipsnio aiškinimo taisyklių. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia nuostata negali paneigti pačios sutarties esmės (Darbų atlikimo sutartis) ir tikslo, ir kitų sutarties nuostatų, numatančių, kad rangovas gali veikti tik pagal užsakovės nurodymus, bet ne savarankiškai spręsti dėl darbų atlikimo. Be to pažymėtina ir tai, kad tame pačiame sutarties 4.2.10 p. taip pat įtvirtinta, jog tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš užsakovo, užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus rangovui už pagal šią sutartį atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad rangovas per 30 (trisdešimt) kalendorinių dienų nuo pareikalavimo užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams. Taigi, sistemiškai aiškinant sutarties nuostatų visumą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, minėta sutartimi trečiajam asmeniui buvo perduota ne savarankiška gatvių valdymo teisė, o tik techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimas, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbai, kuriuos trečiasis asmuo atlieka pagal užsakovo nurodymus ir pastarajam prižiūrint. Vertinant tikruosius šalių ketinimus (CK 6.193 straipsnio 1 dalis), spręstina, kad šalis sieja statybos rangos santykiai, nors Susitarime kalbama apie gatvių dangos perdavimą atsakovo valdymą, tačiau faktiškai Susitarimu šalys siekė aptarti šalių tarpusavio prievoles kompensuojant užsakovui ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių kelių būklės priežiūros (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2009; 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-105-687/2016).

9332.

94Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymą ir valdymo teisės perdavimą kitiems subjektams reglamentuoja Valstybės ir savivaldybių turto valdymo naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir jau minėto VSĮ nuostatos. Pagal VSĮ 48 straipsnio 2 dalį savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto savininko funkcijas, susijusias su savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu, remdamasi įstatymais įgyvendina savivaldybės taryba, kurios išimtinei kompetencijai priskiriamas sprendimų dėl disponavimo savivaldybei nuosavybės teise priklausančiu turtu priėmimas, šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarkos taisyklių nustatymas, išskyrus atvejus, kai tvarka yra nustatyta įstatymuose ar jų pagrindu priimtuose kituose teisės aktuose (VSĮ 16 straipsnio 2 dalies 26 punktas). Savivaldybės turtą kitos savivaldybės institucijos, įstaigos, organizacijos ir įmonės valdo, naudoja ir disponuoja juo patikėjimo teise Biudžetinių įstaigų, Valstybės ir savivaldybės įmonių, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo ir kitų įstatymų bei savivaldybės tarybos sprendimų nustatyta tvarka (VSĮ 48 straipsnio 3 dalis). Taigi savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymas gali būti perduotas tik patikėjimo teise ir tik tarybos sprendimu. <..> 2012 m. gegužės 7 d. susitarime nurodoma, kad rangovas (UAB „Grinda“) nuo sutarties pasirašymo dienos iki sutarties galiojimo pabaigos laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės ir Centrinės dalyje valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį. Dėl šios nuostatos pažymėtina, kad CK 6.266 straipsnio nuostatos nereglamentuoja savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisės perdavimo, dėl to CK 6.266 straipsnis negali būti pagrindu perduoti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo teisę. Atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės ir trečiojo asmens UAB „Grinda“ 2012 m. gegužės 7 d. susitarime nėra nurodomas savivaldybės tarybos sprendimas, tik kurio pagrindu galėtų būti perduotas savivaldybės turto valdymas. Dėl nurodytų aplinkybių trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB „Grinda“ nelaikytina savivaldybei priklausančio turto valdytoja 2012 m. gegužės 7 d. susitarimo pagrindu, nes tai prieštarauja VSĮ 16 ir 48 straipsnių nuostatoms (Vilniaus apygardos teismo 2017 m. lapkričio 16 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017; 2019 m. lapkričio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1461-656/2019).

9533.

96Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra tinkamas atsakovas šioje byloje. Tokios praktikos laikosi apygardos teismai ir kitose bylose (pvz., Vilniaus apygardos teismo 2020 m. birželio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-1033-430/2020; 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-633-619/2020; 2020 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-407-934/2020; 2020 m. vasario 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2A-310-661/2020 ir kt.).

9734.

98Apeliantė skunde taip pat teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės ir įrodymai dėl automobilio vairuotojo atsakomybės ir padarytos žalos dydžio. Apeliantės vertinimu, teismas turėjo sumažinti priteistinos žalos dydį atsižvelgiant į nukentėjusio asmens neatsargumą CK 6.282 straipsnio 1 dalies pagrindu.

9935.

100Pabrėžtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti. Vadovaujantis įrodinėjimo naštos paskirstymo taisykle (CPK 178 straipsnis), įrodinėti privalo tas, kas teigia, o ne tas, kas neigia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2011).

10136.

102Šiuo atveju, apeliantė nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusiojo automobilio vairuotojo (trečiojo asmens M. Ž.) veiksmų. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme argumentus dėl vairuotojo kaltės grindė abstrakčiais teiginiais ir prielaidomis, apeliantės abejonėmis, tačiau byloje nenustatyta, kad nukentėjusiojo automobilio vairuotojas buvo nepakankamai atidus ar nerūpestingas, būtų viršijęs greitį ar būtų pažeidęs kokias nors kelių eismo taisykles, dėl ko galėjo prisidėti prie kilusios žalos. To nenustatė ir Vilniaus apskrities VPK, kuris nutraukė administracinę teiseną trečiojo asmens M. Ž. atžvilgiu, nenustatęs vairuotojo kaltės (galimų pažeidimų) dėl šio įvykio. Priešingai, byloje esantys duomenys patvirtina, kad duobė nebuvo pažymėta įspėjamaisiais ženklais, todėl spręstina, kad vairuotojas negalėjo numatyti, kad kelyje bus duobė. Be to pažymėtina, jog duobė kelio važiuojamojoje dalyje, nesant jokių įspėjamųjų ženklų gali būti netikėta kliūtis, jei ją užstoja pavyzdžiui kitas priekyje važiuojantis automobilis. Taip pat atsakovė neįrodė, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai apskaičiavo apgadintam automobiliui padarytos žalos dydį (nepateikė jokių kitų priešingų įrodymų, kurie galėtų įrodyti kitokį žalos dydį, neprašė byloje skirti ekspertizės). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje esanti Vilniaus apskrities VPK medžiaga (Kelių policijos pareigūno 2016 m. gruodžio 23 d. tarnybinis pranešimas, eismo įvykio schema, papildomi duomenys apie eismo įvykį, trečiojo asmens M. Ž. paaiškinimas, tikėtinai patvirtina, kad Vilniuje, Pietario–Savanorių gatvių sankryžoje, buvo kelio trūkumų (duobė), kurie nulėmė prašomos priteisti žalos atsiradimą – ginčo automobilio apgadinimą. Policijos pareigūnai, buvę įvykio vietoje, pažymėjo automobilio sugadinimus (t. y. priekinis dešinės pusės ratas ir užpakalinis dešinės pusės ratas). Automobilio sugadinimus taip pat patvirtina autoserviso sąmata ir fotonuotraukos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokie sugadinimai kaip padangų prakirtimai, ratlankių ir automobilio dugno apdailos detalių apgadinimai (nubrozdinimai) laikytini atitinkančiais aptariamo eismo įvykio pobūdį, dėl to manyti, jog tokie pažeidimai nebuvo padaryti ar jie nesusiję su eismo įvykiu, nėra pagrindo. Ieškovė apmokėjo autoservisui už draudėjo automobilio suremontavimą. Byloje pateikti žalos faktą ir dydį pagrindžiantys įrodymai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo atleisti atsakovę nuo civilinės atsakomybės ar sumažinti priteistinos žalos dydį, ar laikyti, jog ieškovė neįrodė žalos dydžio, o apeliantės skundo argumentai (t. y. jog neva teismo sprendimu nebuvo tinkamai įvertintos ir išnagrinėtos visos faktinės bylos aplinkybės) ar įrodymai, susiję su vairuotojo kalte ir žalos dydžiu, laikomi deklaratyviais, nepateikiant šiuos teiginius pagrindžiančių objektyvių įrodymų (duomenų) (CPK 178 straipsnis).

10337.

104Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, konstatavęs, jog pirmosios instancijos teismas yra visiškai atskleidęs nagrinėjamos bylos esmę, atmesdamas apeliacinį skundą, iš esmės gali pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams, nenagrinėdamas visų atmetamame skunde pateiktų argumentų ir dėl jų nepasisakydamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad kiti apeliacinio skundo argumentai nėra teisiškai reikšmingi ir neturi įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui, todėl atskirai dėl jų nepasisako.

10538.

106Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai vertino įrodymus, teisingai aiškino ir taikė materialinės ir procesinės teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurį apeliacinio skundo motyvais naikinti ar keisti nėra pagrindo, dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimas paliekamas nepakeistas.

107Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

108Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Loreta... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę... 3. Teismas... 4. I.... 5. Ginčo esmė... 6. 1.... 7. Ieškovė akcinė draudimo bendrovė „Compensa Vienna Insurance Group“... 8. 2.... 9. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. balandžio 13 d. ieškovė ir uždaroji akcinė... 10. 3.... 11. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į ieškinį... 12. 4.... 13. Ieškovė dublike pasisakė, kad teismai ne kartą vertino atsakovės Vilniaus... 14. 5.... 15. Atsakovė triplike papildomai nurodė, kad tinkamas atsakovas byloje gali būti... 16. 6.... 17. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 18. 7.... 19. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, M. Ž.... 20. 8.... 21. 2020 m. kovo 2 d. nutartimi Vilniaus miesto apylinkės teismas nutarė bylą... 22. II.... 23. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 24. 9.... 25. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. gegužės 28 d. sprendimu ieškinį... 26. 10.... 27. Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 23 d., Vilniuje, Pietario... 28. 11.... 29. Teismas padarė išvadą, kad trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų... 30. 12.... 31. Teismas vertino, kad šios bylos aplinkybių visuma patvirtina išvadą, jog... 32. 13.... 33. Teismas atmetė kaip nepagrįstus atsakovės ir trečiojo asmens argumentus,... 34. 14.... 35. Teismas vertino, kad ieškovė pateikė pakankamai rašytinių įrodymų, kurie... 36. 15.... 37. Teismas, vertindamas ieškovės reikalavimą dėl 6 procentų metinių... 38. III.... 39. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 40. 16.... 41. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybės administracija pateikė apeliacinį... 42. 17.... 43. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 44. 17.1.... 45. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, nemotyvuotas ir... 46. 17.2.... 47. Byloje buvo netinkamas atsakovas ir pirmosios instancijos teismas neteisingai... 48. 17.3.... 49. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nepagrįstai... 50. 17.4.... 51. Nesutinka su skundžiamo teismo sprendimo motyvais, jog šiuo atveju nėra... 52. 17.5.... 53. Apeliantės manymu, ieškovas neįrodė žalos dydžio, nepateikė būtinų... 54. 18.... 55. Ieškovė ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ atsiliepime prašo... 56. 18.1.... 57. Ieškovės įsitikinimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracija yra... 58. 18.2.... 59. Nesutinka su apeliantės argumentais, jog teismas tinkamai neįvertino... 60. 19.... 61. Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, UAB... 62. 20.... 63. Atsiliepimas grindžiamas šiais motyvais:... 64. 20.1.... 65. Nesutinka su apeliantės skundo teiginiais, kad šioje byloje buvo netinkamas... 66. 20.2.... 67. Pažymi, kad vien ta aplinkybė, kad konkrečiu momentu konkrečioje vietoje... 68. Teismas... 69. IV.... 70. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 71. 21.... 72. Vadovaujantis CPK 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės... 73. 22.... 74. CPK 321 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas... 75. 23.... 76. Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo... 77. 24.... 78. Byloje nustatyta, kad 2016 m. balandžio 13 d. ieškovė ADB „Compensa Vienna... 79. 25.... 80. Apeliantė skunde teigia, kad ji nėra tinkama atsakovė, nes sutartimi ir... 81. 26.... 82. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CK 6.266 straipsnio 1 dalyje... 83. 27.... 84. Kaip matyti iš CK 6.266 straipsnio 2 dalies, atsakomybės subjektu gali būti... 85. 28.... 86. Byloje nėra ginčo dėl to, kad šiuo atveju įvykis atsitiko Vilniaus... 87. 29.... 88. Pirmiausia pažymėtina, kad sutartinių santykių teisinio kvalifikavimo ir... 89. 30.... 90. Nagrinėjamu atveju 2011 m. gruodžio 29 d. Darbų atlikimo sutartimi Nr. Nr.... 91. 31.... 92. Pažymėtina, jog nors nagrinėjamu atveju atsakovė ir remiasi 2012 m.... 93. 32.... 94. Pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje pripažinta, jog savivaldybei... 95. 33.... 96. Esant nurodytoms aplinkybėms pripažintina, jog pirmosios instancijos teismas... 97. 34.... 98. Apeliantė skunde taip pat teigia, kad skundžiamu teismo sprendimu nebuvo... 99. 35.... 100. Pabrėžtina, kad pagal CPK 12 straipsnį kiekviena šalis privalo įrodyti tas... 101. 36.... 102. Šiuo atveju, apeliantė nenurodė konkrečių kaltų nukentėjusiojo... 103. 37.... 104. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 105. 38.... 106. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su pirmosios instancijos... 107. Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio... 108. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gegužės 28 d. sprendimą palikti...