Byla 2-1400-900/2012
Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo

1Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma Berniūnaitė, sekretoriaujant Ugnei Patkauskienei, dalyvaujant ieškovui K. V. ir jo atstovui advokatei V. S., institucijos, teikiančios išvadą, atstovei Jolantai Šiuparienei, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo K. V. ieškinį atsakovei I. K., tretysis asmuo be savarankiškų reikalavimų atsakovės pusėje V. B., išvadą teikianti institucija - Šiaulių r. savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo priteisimo.

2Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

3ieškovas K. V. 2012 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismui paduotu ieškiniu prašė: 1) nustatyti bylos šalių sūnaus K. V. gyvenamąją vietą su tėvu - ieškovu; 2) panaikinti Šiaulių rajono apylinkės teismo sprendimu iš ieškovo priteistą išlaikymą sūnui K. V. skaičiuojant nuo 2001 m. vasario 28 d. iki sūnaus pilnametystės ir priteisti po 400 Lt/mėn. išlaikymą sūnui iš atsakovės I. K., skaičiuojant nuo 2012 m. birželio 23 d., iki sūnus taps pilnamečiu (1-3 b. l.). Nurodė, kad 2000 m. vasario 11 d. jiems su atsakove gimė sūnus K. Šiaulių rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 16 d. sprendimu priteisė iš jo sūnaus išlaikymui po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį, skaičiuojant nuo 2001 m. vasario 28 d. iki sūnaus pilnametystės. Paskutinius dvejus metus atsakovė nebeaugina jų sūnaus – berniukas augo pas atsakovės seserį E. J., o nuo 2012 m. birželio 23 d. K. gyvena su ieškovu. Pasak ieškovo, atsakovė materialiai neprisideda tenkinant vaiko poreikius. Siekiant užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas, ieškovo nuomone, reikia bent 990 Lt, iš kurių 400 Lt būtų skirta maistui, 100 Lt – avalynei, drabužiams, 30 Lt – higienos priemonėms, 200 Lt - komunalinių paslaugų dalis, 30 Lt – mokymosi priemonėms, 100 Lt - mobiliam telefonui ir internetui, kuris būtinas mokymosi procese, 50 Lt - laisvalaikiui, 80 Lt – transportui ir kitiems nenumatytiems atvejams.

4Teismo posėdyje ieškovas K. V. sumažino reikalavimus priteisti išlaikymą sūnui nuo 400 Lt/mėn. iki 200 Lt/mėn. Paaiškino, kad 2007 m. vedė, su sutuoktine augina 4 m. dukrytę. Ieškovas gauna minimalų mėnesinį atlyginimą, bet teigia, kad sūnų aprūpina viskuo, ko tik reikia. Jis nesitiki, kad atsakovė mokės išlaikymą sūnui po 200 Lt/mėn., nes nemoka priteisto laikino išlaikymo po 300 Lt/mėn.

5Kiti dalyvaujantys byloje asmenys (atsakovė ir/ar tretysis asmuo) atsiliepimų į ieškinį iki nustatyto termino pabaigos nepateikė. Apie posėdžio vietą, datą ir laiką informuoti teismo šaukimais tinkamai (60, 63 b. l.), į posėdį dėl nežinomų priežasčių neatvyko, neprašė atidėti bylos nagrinėjimo, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant (CPK 246 str. 2 d., 247 str. 2 d.).

6Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius 2012 m. rugpjūčio 9 d. pateikė išvadą (25-27 b. l.). Joje teigiama, kad atsakovė turi du nepilnamečius vaikus: K. V. ir D. B.. Atsakovė sūnumi nesirūpino, nuo 2010 m. spalio 8 d. jis augo pas atsakovės seserį E. J.. Dėl girtavimo ir nesirūpinimo nepilnamečiais vaikais 2011 m. kovo 2 d. I. K. šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Šeimai skirtos socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo namuose paslaugos, bet teigiami pokyčiai šeimoje nevyksta: atsakovė nedirba, nėra užsiregistravusi darbo biržoje, nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, seniūnija gauna skundų iš kaimynų, kad I. K. nuomojamame socialiniame bute dažnai renkasi asocialūs asmenys, kurie girtauja, triukšmauja. I. K. seniūnijos socialinei darbuotojai 2012 m. balandžio 25 d. nurodė, kad negali auginti sūnaus, nes neturi nuolatinių pajamų. K. palaiko ryšį su mama, bet gyventi su ja nenori. Nuo 2012 m. birželio 24 d. berniukas gyvena su tėčiu ir jo naująja šeima. Anot K., jis nori gyventi su tėčiu, nes čia jam gera: sutaria su namiškiais, susirado draugų, galės lankyti tą pačią ( - ) mokyklą. Skyriaus nuomone, vaiko noras atitinka jo interesus, ieškovas sudaro sūnui tinkamas gyventi sąlygas.

7Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė papildomai nurodė, kad Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio mėnesį priėmė sprendimą iškeldinti atsakovę iš nuomojamo socialinio būsto nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

8Ieškinys pagal teismo posėdyje pakoreguotus reikalavimus tenkinamas iš dalies.

9Teismas peržengia ieškinio ribas.

10Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. V., gimusio 2000 m. vasario 11 d., tėvai yra bylos šalys: K. V. ir I. K. (5 b. l.). Šiaulių rajono apylinkės teismas 2001 m. kovo 16 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-258-03/2001) priteisė atsakovei šioje byloje iš ieškovo po ¼ dalį visų rūšių uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL per mėnesį išlaikymą sūnui K. V., skaičiuojant nuo 2001 m. vasario 28 d., iki vaikas taps pilnamečiu (6 b. l.). Pasikeitus faktinėms aplinkybėms, ieškovas prašo nustatyti sūnaus gyvenamąją vietą su juo; panaikinti teismo sprendimu iš jo priteistą išlaikymą, kurį jis teikia geranoriškai, bei priteisti išlaikymą iš atsakovės (CK 3.169 str. 3 d.).

11Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos sprendžiamas vadovaujantis principu, kad abiejų tėvų teisės ir pareigos auklėjant savo vaikus yra lygios, todėl vaikų gyvenamoji vieta nustatoma atsižvelgiant ne į tėvų, bet į vaikų interesus, o būtent, su kuriuo iš tėvų gyvendami vaikai bus geriau prižiūrimi ir auklėjami, kurio pakankamai geros materialinės sąlygos, kad kito iš tėvų atitinkamai remiami jie galėtų deramai augti ir tobulėti. Spręsdamas ginčą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (pakeitimo), kai tėvai gyvena skyrium, teismas turi atsižvelgti į tokius juridinius faktus: 1) kiekvieno tėvo galimybes ir pastangas užtikrinti teisės normose įtvirtintų pagrindinių vaiko teisių ir pareigų įgyvendinimą, įskaitant valstybės teikiamos paramos panaudojimą; 2) kiekvieno tėvo šeimos aplinkos sąlygas, t. y. tas sąlygas, kuriomis vaikui teks gyventi, nustačius jo gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų; 3) vaiko norus ir pažiūras; 4) vaiko prisirišimo laipsnį prie kiekvieno iš tėvų, artimųjų giminaičių, vaiko ir kiekvieno iš tėvų santykius; 5) kiekvieno tėvo dorovinius ir kitokius asmenybės bruožus, požiūrį į vaiko auklėjimą, augimą ir tobulėjimą, dalyvavimą vaiką auklėjant, išlaikant ir prižiūrint iki ginčo atsiradimo ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 6 d. nutartis c. b. R. A. v. A. A., bylos Nr. 3K-3-242/2005; 2006 m. gegužės 10 d. nutartis c. b. A. T. v. D. I., bylos Nr. 3K-3-320/2006; 2007 m. lapkričio 21 d. nutartis c. b. K. C. v. D. C., bylos Nr. 3K-3-513/2007; 2008 m. rugsėjo 3 d. nutartis c. b. T. K. v. G. K., bylos Nr. 3K-3-411/2008; 2008 m. spalio 9 d. nutartis c. b. A. D. v. V. D., bylos Nr. 3K-3-383/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartis c. b. S. V. v. J. V., bylos Nr. 3K-3-24/2010).

12Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 20 d. nutartis c. b. M. P. v. V. P., bylos Nr. 3K-3-49/2009). Juos pirmiausiai nulemia teigiama vaiko, kaip sveikos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, raida, jo poreikiai turėti saugią asmeninę (tiek fizine, tiek socialine prasme) aplinką, kurioje jis galėtų būti, užsiimti jo vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, lavinti savo gabumus, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių ir pan.

13Be to, vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai jis daugiau kaip 1 m. gyvena tam tikroje aplinkoje, – kad ta aplinka neatitinka vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis c. b. A. G. v. V. N., bylos Nr. 3K-3-506/2008). Siekiant tinkamai užtikrinti vaiko teises į saugią aplinką, kuri sudarytų galimybes visapusiškai vystytis, reikia atsižvelgti į objektyvias gyvenimo sąlygas, kurias gali suteikti kiekvienas iš skyrium gyvenančių tėvų, įvertinant, kad vaiko interesai reikalauja suteikti vaikui galimybę turėti savo aplinką (tiek fizine, tiek socialine prasme), kurioje jis galėtų būti, užsiimti vaiko vystymuisi reikalingais dalykais, žaisti, mokytis, būti apsaugotas nuo suaugusių kasdienių rūpesčių, problemų ir pan.

14Ir atvirkščiai, teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo negali nulemti tėvų lytis, t. y. teismas negali suteikti tėvui ar motinai privilegijų, spręsdamas jų ginčą dėl to, su kuriuo iš jų nustatytina vaiko gyvenamoji vieta.

15Iš ieškovo paaiškinimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvados, rašytinių įrodymų (29-45 b. l.) nustatyta, kad atsakovė gyvena asocialų gyvenimo būdą, todėl sūnui K. V. visų pirma yra nesaugu pasilikti su motina. Ji yra linkusi piktnaudžiauti alkoholiniai gėrimais, po kelias dienas išvyksta iš namų ir negrįžta nurodytu laiku; nesidomi sūnumi ir jo pasiekimais; yra bausta administracine tvarka pagal ATPK 181 straipsnį už nepilnamečių vaikų nepriežiūrą, pareigų auginti ir išlaikyti vaikus nevykdymą. Dėl šių priežasčių atsakovės šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą. Moteris oficialiai nedirba, darbo biržoje nėra užsiregistravusi, dirba atsitiktinius darbus. Seniūnijos socialinei darbuotojai atsakovė pripažino, kad neturi nuolatinių pajamų, todėl negali išlaikyti vaikų ir jais tinkamai pasirūpinti. Laikotarpiu nuo 2010 m. spalio 8 d. iki 2012 m. birželio 23 d. K. augo pas atsakovės I. K. seserį (tetą) E. J., po 2012 m. birželio 23 d. – su tėčiu. Kadangi atsakovė reguliariai nemoka mokesčių už komunalinius patarnavimus, sudaro neįmanomas sąlygas gyventi šalia kaimynams, Šiaulių rajono apylinkės teismas 2012 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą (c. b. Nr. 2-1500-900/2012, sprendimas neįsiteisėjęs) iškeldinti atsakovę iš nuomojamo socialinio buto, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (informacinės teismų sistemos LITEKO duomenys).

16Bylos duomenimis, K. daugiau mažiau palaiko ryšius su abiem tėvais. Gyvendamas pas tetą, jis nenorėjo grįžti pas mamą, taip pat nenorėjo gyventi tėčio šeimoje, kurioje jautėsi esąs svetimas. Pasak išvadą teikiančios institucijos atstovės, berniukui suteiktos psichologo konsultacijos.

17Dabar K. gyvena su ieškovu jo uošvienei priklausančiame individualiame name su visais patogumais. Berniukui skirtas atskiras ~ 9 m2 kambarys, kuris pritaikytas vaiko poreikiams, apstatytas reikiamais baldais, visur tvarkinga, švaru. Ieškovo sutuoktinė R. V. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojai teigė neprieštaraujanti, kad K. gyventų su jais ir netikra sesute K.; berniukas problemų nekelia, yra paklusnus.

18Įvertinęs bylos šalių aplinkos sąlygas, elgesį, požiūrį į vaiko auklėjimą, priežiūrą, asmenybės bruožus, bylos šalis charakterizuojančią medžiagą, teismas sprendžia, kad motina nepajėgi užtikrinti sūnui saugių, ramių, stabilių gyvenimo, vystymosi, mokymosi sąlygų. 2012 m. rugpjūčio 8 d. K. išreiškė norą gyventi su tėčiu. Nenustatyta, kad vaiko noras prieštarautų vaiko interesams, dėl ko jo nereikėtų paisyti (CK 3.174 str. 2 d.). Ieškovas, atvirkščiai, tinkamai įgyvendina tėvo valdžią sūnaus atžvilgiu fizine ir finansine, emocine ir psichologine prasmėmis, todėl tenkinamas reikalavimas nustatyti K. gyvenamąją vietą su juo.

19Teismas pabrėžia, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu tėvai nepriklausomai, ar jie gyvena su vaikais kartu ar skyrium. Nustačius sūnaus gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, šiuo atveju – su ieškovu, negyvenančiai kartu motinai išlieka teisė ir pareiga bendrauti su vaiku, dalyvauti jį auklėjant, o tėvas, su kuriuo vaikas gyvena, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su sūnumi, dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 str.). Sūnaus gyvenamosios vietos nustatymas su ieškovu reiškia, kad ieškovas įgyja tam tikrų papildomų pareigų, iš kurių svarbiausia, o dažnai ir sunkiausiai užtikrinama - vaiko bendravimas su tuo iš tėvų, su kuriuo vaikas negyvena nuolat.

20Tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų valdžios dalis (CK 3.155 str. 2 d., 3.192 str. 1 d.). Kai tėvai gyvena skyrium, vieno iš tėvų, kuris gyvena atskirai nuo vaiko, pareigų prižiūrėti vaiką ir įgyvendinti tėvų valdžią (materialiai išlaikyti jį) turinys nesikeičia, kinta tik vykdymo sąlygos. Nustačius K. gyvenamąją vietą su ieškovu, spręstinas išlaikymo jam iš motinos priteisimo klausimas.

21Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nagrinėjimo dalyką sudaro vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis, kurie bus analizuojami išsamiau.

22Dėl nepilnamečio vaiko poreikių

23Vaiko išlaikymas skiriamas patenkinti jo kasdienius buitinius poreikius, sudaryti tinkamas sąlygas vystytis vaiko fizinei ir protinei būklei, kad jis užaugtų pasiruošęs savarankiškam gyvenimui. Koks išlaikymo dydis užtikrina kasdieninių vaiko poreikių tenkinimą, vystymosi sąlygas, sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečią situaciją. Kasdieniniai vaiko poreikiai susiję su maistu, apranga, sveikata, būstu, mokslu, laisvalaikiu, poilsiu, kultūriniu ir kitokiu ugdymu. Vaikui, priklausomai nuo jo gebėjimų (polinkio, talentų) ir pageidavimų, turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti papildomuose užsiėmimuose, kaip antai, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti įvairių priemonių lavinti jo gabumus, žaidimams ir t. t. Kitaip tariant, vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumo principas reikalauja, kad jeigu tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis, jeigu ne - išlaikymo dydis turi patenkinti bent būtinus vaiko poreikius. Vis dėlto siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu. Visais atvejais svarbu užtikrinti, kad vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, ugdyti ir tobulinti savo gebėjimus, o ne tik išgyventi (egzistuoti).

24Ieškovas ieškinyje nurodė detalią sūnaus išlaikymo suvestinę, tačiau jos nepagrindė (CPK 178 str.). Sprendimo priėmimo metu berniukas yra 12 m. amžiaus, nenustatyta, kad jis turi specialių poreikių. Lietuvos teismų praktikoje orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams tenkinti, pripažįstamas vienos minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, nuo kurio galima nukrypti priteisiant mažesnį išlaikymą išimtiniais atvejais, kai tėvai dėl objektyvių priežasčių negali teikti vaikui didesnio išlaikymo. Iš bylos medžiagos matyti, kad, Kornelijui augant pas tetą, kiekvienas tėvas duodavo po 200 Lt/mėn. vaiko išlaikymui (iš viso - 400 Lt/mėn.). Kodėl išlaikymo suma, K. apsigyvenus pas ieškovą, staiga išaugo 2,5 karto, ieškovas paaiškinti nesugebėjo.

25Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties

26Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams bei jo tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaiko poreikių tenkinimą. Tėvų turtinė padėtis vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, išsilavinimą, profesiją, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamų vaikui išlaikyti. Teismas pažymi, kad tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu, išvykimu ir pan., juo labiau išlaikymo tiekėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu.

27VSDFV duomenimis, ieškovas nuo 2012 m. liepos 17 d. dirba J. R. IĮ, gauna MMA. Atkreiptinas dėmesys, kad, iki K. apsigyveno pas ieškovą, ieškovas oficialiai niekur nedirbo. Ieškovas paveldėjimo teisės pagal testamentą pagrindu turi įgijęs nekilnojamojo turto (8-12 b. l.), be to, nuosavybės teise valdo du automobilius (13 b. l.). Kaip minėta, turi dar vieną nepilnametį vaiką (išlaikytinį) – K. V..

28Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, išsilavinimą, profesiją ir pan. byloje nėra. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų bazės (Šiaulių rajono apylinkės teismo 2012 m. rugsėjo 6 d. išnagrinėtos civilinės bylos Nr. 2-853-641/2012) žinoma tai, kad iš atsakovės priteistas po 400 Lt/mėn. išlaikymas dukrai D. B., kuri turi ypač didelių specialių poreikių. Atsakovė nagrinėjamoje byloje nepasinaudojo teise atsikirsti į ieškinį, todėl jai tenka su tuo susijusi neigiamų padarinių atsiradimo rizika.

29Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir abiejų jo tėvų materialinių galimybių tokį išlaikymo dydį užtikrinti, teismas atsižvelgia ne tik į su darbo santykiais susijusias pajamas, jų dydį ar tokių pajamų nebuvimo faktą, bet taip pat įvertina ir kitas reikšmingas aplinkybes, leidžiančias nustatyti, kiek kiekvienas iš tėvų prisideda prie vaiko išlaikymo.

30Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pajamų negavimas ar minimalios gaunamos pajamos, tėvui esant sveikam ir darbingam, negali pateisinti pareigos išlaikyti vaiką nevykdymą ar netinkamą vykdymą, nes apdairus, rūpestingas tėvas gali ir privalo susirasti savo amžių ir profesines galimybes atitinkantį darbą bei vykdyti imperatyvią pareigą išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Bet kokios abejonės dėl tėvo (motinos) turtinės padėties turi būti vertintinos nepilnamečių vaikų interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. spalio 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-1017/2003; 2004 m. sausio 7 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-5/2004; 2004 m. kovo 29 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-231/ 2004 ir kt.). Tuo atveju, jeigu yra abejonių dėl tėvų turtinės padėties, jų gaunamų pajamų ir pan., preziumuojama, jog tėvų turtinė padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 19 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-286/2004).

31Nė viena iš bylos šalių (pirmiausia ieškovas, kuriam pagal CPK 178 straipsnį tenka onus probandi) nepateikė įrodymų, kiek išleidžia tenkindamas sūnaus minimalius maitinimo, aprangos, būsto išlaikymo, gydymo, kelionės ar kitus būtinus vaiko vystymosi, lavinimo, pažinimo skatinimo, socializacijos ir pan. poreikius.

32Kompleksiškai įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, darytina išvada, kad bylos šalių galimybės teikti vaikui išlaikymą nelygios, tiesa, iš dalies dėl pačios atsakovės kaltės (asocialaus gyvenimo būdo). Teismas mano, kad 400 Lt/ mėn. suma yra per maža išlaikyti vaiką, tačiau dėl skirtingos turtinės padėties tėvai turėtų nevienodu laipsniu prisidėti prie vaiko poreikių tenkinimo. Teismas nukrypsta nuo tėvų lygių dalių išlaikymo prievolėje principo ir iš atsakovės priteisia išlaikymą sūnui po 200 Lt/mėn., pradedant skaičiuoti nuo sprendimo priėmimo, iki vaikas taps pilnamečiu. Kitaip nei prašė ieškovas, išlaikymas priteisiamas ne nuo 2012 m. birželio 23 d., o nuo sprendimo priėmimo, nes buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – Kornelijui iš atsakovės priteistas laikinas išlaikymas, kuris automatiškai nustoja galios nuo sprendimo priėmimo (CK 3.65 str.) (46-47 b. l.). Ieškovas skiriamas sūnaus lėšų uzufruktoriumi.

33Šią bylą nagrinėjantis teismas negali panaikinti tęstinės ieškovo prievolės mokėti išlaikymą sūnui, nustatytos įsiteisėjusiu Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 16 d. sprendimu (c. b. Nr. 2-258-03/2001). Priėmus priešingą sprendimą, t. y. dėl išlaikymo sūnui priteisimo iš atsakovės, atsiranda pagrindas nutraukti išieškojimą, jeigu toks buvo, pagal ankstesnį sprendimą. Todėl teismas peržengia ieškinio ribas, nutraukia išieškojimą pagal aną sprendimą, o likusią ieškinio dalį atmeta.

34Išaiškinti bylos šalims, kad jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo iš atsakovės priteistos periodinės išmokos, iš esmės pasikeičia aplinkybės, turinčios įtakos išmokų dydžiui nustatyti ar jų trukmei, tai kiekviena šalis turi teisę, pareikšdama naują ieškinį, reikalauti pakeisti išmokų dydį ir/ar terminus (CPK 279 str. 5 d.). Reikalavimas dėl periodinių išmokų dydžio pakeitimo negali būti reiškiamas į praeitį - jis taikomas ir galioja tik ateičiai (lot. ex nunc) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. gegužės 11 d. nutartis c. b. Nr. 3K-3-306/2005 ir kt.).

35Dėl bylinėjimosi išlaidų

36Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma apskaičiuojama pagal bendrą išmokų už 1 m. sumą (CPK 85 str. 1 d. 3 p.). Aptariamu atveju ji sudaro 2 400 Lt (200 Lt/mėn. x 12 mėn.). Už tokio dydžio ieškinį mokėtinas 72 Lt (2 400 Lt x 0,03) žyminis mokestis (CPK 80 str. 1 d. 1 p.). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai ex lege atleidžiami nuo žyminio mokesčio (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Iš bylą pralaimėjusios atsakovės priteisiamos bylinėjimosi išlaidos: 140 Lt žyminis mokestis ieškovui už neturtinį reikalavimą (4 b. l.), 72 Lt žyminis mokestis ir 45,20 Lt procesinių dokumentų siuntimo išlaidų į valstybės biudžetą (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 92-93 str., 96 str. 1 ir 6 d., Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“).

37Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 301 ir 307 straipsniais, 376 straipsnio 3 dalimi, teismas

Nutarė

38ieškinį pagal pakoreguotus reikalavimus tenkinti iš dalies, peržengiant ieškinio ribas.

39Nepilnamečio sūnaus K. V., a. k. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su tėvu - ieškovu K. V., a. k. ( - ).

40Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. ( - ), nepilnamečio sūnaus K. V., a. k. ( - ), išlaikymą po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo sprendimo priėmimo dienos (2012 m. gruodžio 5 d.), iki vaikas taps pilnamečiu.

41Nepilnamečio K. V., a. k. ( - ), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju (uzufruktoriumi) skirti ieškovą K. V..

42Kitą ieškinio dalį atmesti.

43Nutraukti išieškojimą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo 16 d. sprendimą (c. b. Nr. 2-258-03/2001), kuriuo atsakovės šioje byloje I. K. naudai iš ieškovo K. V. buvo priteistas po ¼ dalį visų rūšių jo uždarbio (pajamų), bet ne mažiau kaip 1 MGL išlaikymas sūnui K. V., gimusiam 2000 m. vasario 11 d., skaičiuojant nuo 2001 m. vasario 28 d. iki vaiko pilnametystės.

44Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.

45Priteisti iš atsakovės I. K. 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų) žyminį mokestį už neturtinį reikalavimą ieškovui K. V..

46Priteisti iš atsakovės I. K. 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį mokestį už turtinį reikalavimą ir 45,20 Lt (keturiasdešimt penkis litus 20 ct.) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.

47Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per šį apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių rajono apylinkės teismo teisėja Alma... 2. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 3. ieškovas K. V. 2012 m. liepos 27 d. Šiaulių rajono apylinkės teismui... 4. Teismo posėdyje ieškovas K. V. sumažino reikalavimus priteisti išlaikymą... 5. Kiti dalyvaujantys byloje asmenys (atsakovė ir/ar tretysis asmuo) atsiliepimų... 6. Šiaulių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius... 7. Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos atstovė papildomai... 8. Ieškinys pagal teismo posėdyje pakoreguotus reikalavimus tenkinamas iš... 9. Teismas peržengia ieškinio ribas.... 10. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad K. V., gimusio 2000 m. vasario 11 d.,... 11. Ginčas dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos sprendžiamas... 12. Vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos... 13. Be to, vienas iš kriterijų keisti vaiko gyvenamąją vietą tuo atveju, kai... 14. Ir atvirkščiai, teismo sprendimo dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos... 15. Iš ieškovo paaiškinimų, Šiaulių rajono savivaldybės administracijos... 16. Bylos duomenimis, K. daugiau mažiau palaiko ryšius su abiem tėvais.... 17. Dabar K. gyvena su ieškovu jo uošvienei priklausančiame individualiame name... 18. Įvertinęs bylos šalių aplinkos sąlygas, elgesį, požiūrį į vaiko... 19. Teismas pabrėžia, kad vaiko interesų patenkinimą turi užtikrinti abu... 20. Tėvų pareiga iki pilnametystės išlaikyti savo vaikus yra sudėtinė tėvų... 21. Bylose dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo nagrinėjimo dalyką... 22. Dėl nepilnamečio vaiko poreikių... 23. Vaiko išlaikymas skiriamas patenkinti jo kasdienius buitinius poreikius,... 24. Ieškovas ieškinyje nurodė detalią sūnaus išlaikymo suvestinę, tačiau... 25. Dėl nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties... 26. Kaip minėta, išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydis turi būti proporcingas... 27. VSDFV duomenimis, ieškovas nuo 2012 m. liepos 17 d. dirba J. R. IĮ, gauna... 28. Duomenų apie atsakovės turtinę padėtį, sveikatos būklę, išsilavinimą,... 29. Spręsdamas dėl nepilnamečiam vaikui priteistino išlaikymo dydžio ir... 30. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, jog pajamų negavimas ar minimalios... 31. Nė viena iš bylos šalių (pirmiausia ieškovas, kuriam pagal CPK 178... 32. Kompleksiškai įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo,... 33. Šią bylą nagrinėjantis teismas negali panaikinti tęstinės ieškovo... 34. Išaiškinti bylos šalims, kad jeigu įsiteisėjus teismo sprendimui, kuriuo... 35. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 36. Bylose dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis ieškinio suma... 37. Vadovaudamasis CPK 185, 259, 263-270 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1... 38. ieškinį pagal pakoreguotus reikalavimus tenkinti iš dalies, peržengiant... 39. Nepilnamečio sūnaus K. V., a. k. ( - ), gyvenamąją vietą nustatyti su... 40. Priteisti iš atsakovės I. K., a. k. ( - ), nepilnamečio sūnaus K. V., a. k.... 41. Nepilnamečio K. V., a. k. ( - ), išlaikymui skiriamų lėšų tvarkytoju... 42. Kitą ieškinio dalį atmesti.... 43. Nutraukti išieškojimą pagal Šiaulių rajono apylinkės teismo 2001 m. kovo... 44. Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo nukreipti vykdyti skubiai.... 45. Priteisti iš atsakovės I. K. 140 Lt (vieną šimtą keturiasdešimt litų)... 46. Priteisti iš atsakovės I. K. 72 Lt (septyniasdešimt dviejų litų) žyminį... 47. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas Šiaulių...