Byla 2K-151/2006

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko teisėjo Vytauto Piesliako, teisėjos Lidijos Liucijos Žilienės ir pranešėjo teisėjo Jono Prapiesčio, sekretoriaujant L. Baužienei, dalyvaujant prokurorei D. Skorupskaitei-Lisauskienei, gynėjui advokatui I. Borveinui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. R. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo E. R. pripažintas kaltu ir nuteistas laisvės atėmimu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą keturiolikai metų, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį penkeriems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šias bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta keturiolikos metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, prie paskirtos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir pakeistos Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė E. R. paskirta laisvės atėmimas aštuoniolikai metų. Iš nuteistųjų E. R. ir S. S. (S. S.) solidariai priteista 54 334,23 Lt nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. Spręsdamas daiktinių įrodymų likimą, teismas taip pat nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti telefoną „Sagem MC 922“.

2Kasaciniu skundu taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendis, kuriuo, iš dalies patenkinus nuteistojo E. R. apeliacinį skundą, Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendis pakeistas: panaikinus 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo E. R., vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, 9 dalimi, pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes apėmimo būdu subendrinus su bausme, paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir pakeista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, galutinė bausmė E. R. paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų. Į paskirtos bausmės laiką įskaityta bausmė iš dalies atlikta pagal ankstesnį 2005 m. sausio 28 d. nuosprendį, t. y. 2004 m. gegužės 2 d. – 2004 m. gegužės 4 d. ir 2004 m. birželio 30 d. – 2004 m. liepos 2 d. Taip pat panaikinta 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendžio dalis dėl mobilaus telefono „Sagem MC 922“ konfiskavimo – nuspręsta jį po bausmės atlikimo grąžinti E. R. Kita nuosprendžio dalis dėl E. R. palikta nepakeista.

3Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu taip pat nuteistas S. S., tačiau ši nuosprendžio dalis kasacine tvarka neapskųsta.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės, prašiusios kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

5E. R. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2004 m. rugsėjo 16 d., 22.00-24.00 val., plėšimo metu dėl savanaudiškų paskatų tyčia nužudė J. D. (D.) (BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 180 straipsnio 2 dalis), t. y. kartu su S. S., būdami apsvaigę nuo alkoholio, „( - )“, turėdami tikslą užvaldyti svetimą turtą, išdaužę J. D. gyvenamojo namo verandos stiklą, atstūmę durų velkę, įsibrovė į patalpą, kur E. R. užpuolė J. D., kumščio smūgiu į veidą pargriovė nukentėjusįjį ant grindų, mušė kumščiais, spardė kojomis suduodamas jam trylika smūgių į galvą. E. R. sumušus nukentėjusiojo galvą, pastarajam išsiliejo kraujas po galvos smegenų dangalais, sukėlęs sąmonės sutrikimą bei kraujavimą iš nosies ir aspiraciją krauju, dėl to nukentėjusysis J. D. mirė. S. S., pasinaudojęs bendrininko atimta galimybe nukentėjusiajam priešintis – sumuštam J. D. praradus sąmonę – įgyvendindamas nusikalstamą sumanymą, kartu su E. R. pagrobė nukentėjusiojo mobiliojo ryšio telefoną ,,Ericsson“ Nr. 020344-63-548848-2, kainuojantį 100 Lt, ir magnetolą VEF 260-2, kainuojančią 50 Lt.

6Lietuvos apeliacinis teismas, E. R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą ir 180 straipsnio 2 dalį paskirtas bausmes subendrindamas apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 1, 2 dalys, 5 dalies 1, 2 punktai, 9 dalis) su bausme, jam paskirta Švenčionių rajono apylinkės teismo 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiu ir pakeista Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas E. R. galutinę bausmę, turėjo vadovautis ne BK 64 straipsnio, o BK 63 straipsnio taisyklėmis, nes būtent pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje padarė dar ir kitas nusikalstamas veikas (BK 63 straipsnio 9 dalis).

7Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje nurodo, kad E. R. iki nusikalstamų veikų padarymo šioje byloje, t. y. iki 2004 m. rugsėjo 16 d., buvo visiškai atlikęs Švenčionių rajono apylinkės teismo 2003m. spalio 14 d. nuosprendžiu paskirtą ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. sausio 20 d. nuosprendžiu pakeistą bausmę. Aplinkybė, kad E. R. iki 2004 m. rugsėjo 16 d. padarė nusikalstamas veikas 2004 m. balandžio 18 d., 2004 m. gegužės 1 d., 2004 m. gegužės 25 d., 2004 m. birželio 29 d., 2004 m. rugsėjo 12 d. ir už jas buvo nuteistas Švenčionių rajono apylinkės teismo 2004 m. gruodžio 23 d. bei 2005 m. sausio 28 d. nuosprendžiais (galutinė bausmė E. R. už šias nusikalstamas veikas buvo nustatyta Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 31 d. nuosprendžiu), apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos nuomone, „nėra aplinkybė, rodanti, kad jis neatlikęs nuosprendžiu paskirtos bausmės padarė naujas nusikalstamas veikas“.

8Lietuvos apeliacinis teismas, subendrindamas E. R. bausmes apėmimo būdu, nurodo, kad tokį bausmių subendrinimo būdą įpareigoja taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktai, nes J. D. nužudymo ir plėšimo atveju yra ideali nusikaltimų sutaptis, kituose nuosprendžiuose E. R. nuteistas už nusikaltimus, kurie nuo kvalifikuoto nužudymo labai skiriasi pagal savo pavojingumą ir priklauso skirtingoms nusikaltimų kategorijoms. Teismas, priimdamas sprendimą E. R. į bausmės laiką įskaityti ir laisvės atėmimo bausmės dalį, atliktą pagal ankstesnį nuosprendį, vadovavosi BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatomis. Be to, apeliacinės instancijos teismas nurodydamas, kad pagal dabar galiojantį BK turto konfiskavimas yra baudžiamojo poveikio priemonė, skiriama kaltininkui kartu su bausme, kad konfiskuotinas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas (BK 72 straipsnis), 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje konstatavo, jog telefonas, kurį pirmosios instancijos teismas nusprendė, įsiteisėjus 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiui, konfiskuoti, „negali būti priskirtinas konfiskuotinų daiktų kategorijai, nes jis buvo asmeninis E. R. daiktas, kuris atsitiktinai įvykio vietoje buvo neblaivaus E. R. buvo pamestas ir nėra nei nusikaltimo padarymo priemonė, įrankis ar nusikalstamos veikos rezultatas. Todėl šio daikto konfiskavimas naikintinas“.

9Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo jo nusikalstamas veikas, už kurias yra nuteistas, perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 2 dalies į BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį ir sušvelninti jam bausmę, taip pat panaikinti arba sumažinti iš jo priteistą nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. (J. D. seseriai) pinigų sumą.

10Kasatorius nurodo, kad teismai jo byloje neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino padaręs šį nusikaltimą ir padėjo jį atskleisti. Kasatorius taip pat teigia, kad labai gailisi padaręs šį itin sunkų nusikaltimą ir pabrėžia, kad žudyti bei apiplėšti J. D. neplanavo. Kasatorius tvirtina esąs nuteistas neteisingai, vadovaujantis ne jo, o S. S. parodymais.

11Nuteistasis E. R. kasaciniame skunde taip pat nurodo neturįs pinigų sumokėti iš jo nukentėjusiajai L. B. priteistos 54 334,23 Lt sumos.

12Nuteistojo E. R. kasacinis skundas atmestinas.

13Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas

14Nuteistasis E. R. kasaciniame skunde nurodo, kad žudyti bei apiplėšti J. D. neplanavo ir yra nuteistas neteisingai, vadovaujantis ne jo, o S. S. parodymais. Taigi kasatorius iš esmės neigia teismo išvadas dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo ir įrodymų vertinimo.

15Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Baudžiamosios bylos nagrinėjamos kasacine tvarka ir įsiteisėję teismų sprendimai tikrinami teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, numatytus BPK 369 straipsnyje, t. y. jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą arba, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų išdėstytos išvados dėl veikos faktinių aplinkybių nustatymo bei byloje surinktų įrodymų vertinimo nėra kasacinio apskundimo pagrindas ir bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas. Todėl minėti nuteistojo E. R. kasacinio skundo argumentai teisėjų kolegijos paliekami nenagrinėti, nes pagal baudžiamojo proceso įstatymą jie negali būti kasacinio skundo dalykas ir todėl yra už kasacinės instancijos teismo įgaliojimų nagrinėjant kasacinę bylą ribų.

16Be to, kasatorius skunde nurodydamas, kad pirmosios bei apeliacinės instancijos teismai, nuteisdami jį, neatsižvelgė į tai, jog jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi padaręs šį itin sunkų nusikaltimą, teigia, kad jo nusikalstamos veikos iš BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punkto, 180 straipsnio 2 dalies turi būti atitinkamai perkvalifikuotos į BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Pažymėtina, kad kasatoriaus nurodomos lengvinančios aplinkybės – visiškas prisipažinimas kaltu, padėjimas išaiškinti nusikaltimą, nuoširdus gailėjimasis – nusikalstamų veikų kvalifikavimui reikšmės neturi, į jas atsižvelgiama skiriant bausmę. Taigi kasatorius iš esmės nenurodo argumentų, kodėl jo nusikalstamos veikos turi būti kvalifikuotos ne pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą, 180 straipsnio 2 dalį, o pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį. Todėl ir šie kasatoriaus teiginiai taip pat paliekami nenagrinėti.

17Kartu pažymėtina, kad nuteistojo E. R. kasacinio skundo teiginiai dėl jo nusikalstamų veikų perkvalifikavimo iš esmės yra analogiški jo apeliacinio skundo teiginiams, kuriuos, kolegijos nuomone, apeliacinės instancijos teismas išsamiai išanalizavo ir pagrįstai atmetė.

18Dėl kasacinio skundo teiginių apie E. R. paskirtą bausmę

19Kasatorius nurodydamas, kad teismai, nuteisdami jį, neatsižvelgė į tai, kad jis visiškai prisipažino kaltu, padėjo išaiškinti nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi padaręs šį itin sunkų nusikaltimą, mano, jog jam paskirta laisvės atėmimo bausmė turi būti sumažinta.

20Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys).

21Iš pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio matyti, kad teismas, E. R. skirdamas realias, didesnes negu BK 129 straipsnio 2 dalies, 180 straipsnio 2 dalies sankcijų vidurkis, laisvės atėmimo bausmes, nepažeidė bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 straipsnyje, nes atsižvelgė į E. R. baudžiamąją atsakomybę lengvinančias aplinkybes, kad jis visiškai prisipažino kaltu bei nuoširdžiai gailisi padaręs jam inkriminuotus nusikaltimus, ir į sunkinančią aplinkybę, jog nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip pat į E. R. asmenybę, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad priešingai, nei nurodo kasatorius, byloje nėra duomenų, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas, t. y. savanoriškai padėjo išaiškinti svarbiausias nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, surinkti įrodymus ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas, motyvuodamas E. R. už padarytus nusikaltimus skiriamas bausmes, nuosprendyje aprašė byloje nustatytas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, įvertino ir nurodė kiekvienos jų reikšmę nustatant bausmės rūšį ir dydį.

22Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. R. apeliacinio skundo argumentus dėl jam paskirtos bausmės (kaip minėta, iš esmės analogiškus kasacinio skundo motyvams), konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas, paskirdamas E. R. galutinę aštuoniolikos metų laisvės atėmimo bausmę, nepagrįstai taikė BK 64 straipsnio nuostatas ir „neteisingai paskyrė subendrintą bausmę“. Apeliacinės instancijos teismas šią pirmosios instancijos teismo klaidą ištaisė subendrindamas E. R. paskirtas bausmes pagal BK 63 straipsnio 1, 2 dalių, 5 dalies 1, 2 punktų, 9 dalies nuostatas ir galutinę bausmę paskirdamas laisvės atėmimą keturiolikai metų. Taigi apeliacinės instancijos teismas, tinkamai pritaikydamas baudžiamąjį įstatymą ir pagrįstai vadovaudamasis E. R. palankesnėmis bausmių subendrinimo taisyklėmis, jam pirmosios instancijos paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę sumažino ketveriais metais.

23Kolegijos nuomone, E. R. bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, nustatytais BK 54 straipsnyje. Kartu pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatyme numatyta, jog kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu E. R. baudžiamojoje byloje baudžiamasis įstatymas, kolegijos nuomone, ir kvalifikuojant nuteistojo nusikalstamas veikas, ir paskiriant jam bausmę pritaikytas tinkamai.

24Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

25Kasatorius nurodo, kad jis neturi lėšų atlyginti iš jo nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. priteistą 54 334,23 Lt sumą, ir prašo civilinį ieškinį panaikinti arba sumažinti.

26Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Įstatyme nėra nustatyta, kad tais atvejais, kai kaltininkas neturi lėšų, žalos atlyginimo klausimas apskritai nesprendžiamas.

27Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei L. B. iš E. R. ir S. S. solidariai priteistas 54 334,23 Lt civilinis ieškinys, kurį sudaro J. D. laidojimo išlaidos (4334,23 Lt) bei neturtinė žala (50 000 Lt).

28Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Pažymėtina, kad CK nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo – ją įvertinti turi teismas. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Iš pirmosios instancijos nuosprendžio matyti, kad teismas, visiškai patenkindamas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės L. B. civilinį ieškinį, savo sprendimą motyvavo tuo, jog civilinis ieškinys pagrįstas pirminiais buhalteriniais dokumentais, taip pat „neabejotina, kad tragiška brolio netektis nukentėjusiajai sukėlė dideles dvasines kančias, todėl abi ieškinio dalys visiškai pagrįstos ir pilnai tenkintinos“.

29Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė civilinį ieškinį – 54 334,23 Lt – priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, ne iš E. R., bet iš E. R. ir S. S. solidariai. Teismo nuosprendyje, nustačius, jog „byloje nėra įrodyta, kad kaltinamasis S. prieš nukentėjusįjį vartojo fizinį smurtą ir prisidėjo prie jo mirties“, S. S. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą išteisintas ir nuteistas už nusikaltimą, numatytą BK 180 straipsnio 2 dalį. Vadinasi, S. S. už turtinę ir neturtinę žalą, atsiradusią dėl nukentėjusiojo J. D. mirties, nėra atsakingas. Tuo tarpu pagal CK žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo (CK 6.263 straipsnio 2 dalis). Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Tuo atveju, jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusiojo asmens gyvybės atėmimu. Atlyginamos tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos (CK 6.291 straipsnio 1 dalis).

30Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 54 334,23 Lt solidariai iš E. R. ir S. S., šioje byloje netinkamai išsprendė civilinio ieškinio klausimą. Kasacinės instancijos teismas šios pirmosios instancijos teismo padarytos klaidos (nuteistųjų E. R. ir S. S. apeliaciniuose skunduose civilinio ieškinio klausimas nebuvo keliamas) ištaisyti negali, nes tai pablogintų nuteistojo E. R. padėtį. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas pabloginti nuteistojo (išteisintojo) padėtį gali tik tuo atveju, jei to prašoma kasaciniame skunde (BPK 376 straipsnio 3 dalis). Tuo tarpu šioje byloje yra paduotas tik paties nuteistojo E. R. kasacinis skundas, kuriuo, kaip minėta, prašoma sušvelninti jam paskirtą bausmę ir panaikinti arba sumažinti iš jo (nuteistojo) priteistą nukentėjusiajai L. B. pinigų sumą. Pažymėtina, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia (CK 6.282 straipsnio 3 dalis). E. R. nuteistas už plėšimo metu įvykdytą tyčinį nužudymą dėl savanaudiškų paskatų. Todėl nėra pagrindo tenkinti nuteistojo E. R. prašymo panaikinti arba sumažinti iš jo (nuteistojo) priteistą nukentėjusiajai L. B. pinigų sumą.

31Teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių panaikinimo ar pakeitimo pagrindų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 369 ir 383 straipsniuose, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

32Nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kasaciniu skundu taip pat skundžiamas Lietuvos apeliacinio teismo... 3. Tuo pačiu Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešėjo pranešimą, prokurorės,... 5. E. R. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 6. Lietuvos apeliacinis teismas, E. R. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 9 punktą... 7. Apeliacinės instancijos teismas 2005 m. rugpjūčio 18 d. nuosprendyje nurodo,... 8. Lietuvos apeliacinis teismas, subendrindamas E. R. bausmes apėmimo būdu,... 9. Kasaciniu skundu nuteistasis E. R. prašo jo nusikalstamas veikas, už kurias... 10. Kasatorius nurodo, kad teismai jo byloje neatsižvelgė į tai, kad jis... 11. Nuteistasis E. R. kasaciniame skunde taip pat nurodo neturįs pinigų sumokėti... 12. Nuteistojo E. R. kasacinis skundas atmestinas.... 13. Dėl kasacinio skundo argumentų, kurie nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas... 14. Nuteistasis E. R. kasaciniame skunde nurodo, kad žudyti bei apiplėšti J. D.... 15. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus... 16. Be to, kasatorius skunde nurodydamas, kad pirmosios bei apeliacinės... 17. Kartu pažymėtina, kad nuteistojo E. R. kasacinio skundo teiginiai dėl jo... 18. Dėl kasacinio skundo teiginių apie E. R. paskirtą bausmę... 19. Kasatorius nurodydamas, kad teismai, nuteisdami jį, neatsižvelgė į tai, kad... 20. Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios... 21. Iš pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžio matyti,... 22. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs E. R. apeliacinio skundo... 23. Kolegijos nuomone, E. R. bausmė paskirta vadovaujantis bendraisiais bausmės... 24. Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ... 25. Kasatorius nurodo, kad jis neturi lėšų atlyginti iš jo nukentėjusiajai ir... 26. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 27. Pirmosios instancijos teismo 2005 m. gegužės 2 d. nuosprendžiu... 28. Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą (toliau – ir CK) neturtinė... 29. Kartu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė... 30. Taigi, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, priteisdamas 54 334,23... 31. Teisėjų kolegija, nenustačiusi byloje pirmosios ar apeliacinės instancijos... 32. Nuteistojo E. R. kasacinį skundą atmesti....