Byla 2A-21-390/2013
Dėl nuosavybės teisės gynimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algimanto Kukalio ( kolegijos pirmininkas ir pranešėjas ), Ramūno Mitkaus ir Arvydo Žibo, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų M. I. M. ir H.A. P. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-258-451/2012 pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovams M. I. M. ir H. A. P., tretieji asmenys: turto administratorius Omaisuudenhoitoyhtio Arsenal Oy Selvitystilassa, AB SEB bankas, dėl nuosavybės teisės gynimo,

2Teisėjų kolegija,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4ieškovė I. A. kreipėsi į teismą ieškiniu, nurodydama, kad nuo 2003 m. ieškovė gyveno kartu su E. T. T. P., kartu su juo vedė bendrą ūkį ir įgijo butą, esantį ( - ), todėl prašo:

51. Pripažinti ieškovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto su rūsiu, esančio ( - ).

62. Pripažinti, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto su rūsiu, esančio ( - ).

73. Priteisti ieškovei I. A. iš atsakovų M. I. M. ir H. A. P. solidariai 39 567, 90 Lt piniginę kompensaciją.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį tenkino:

10Pripažino ieškovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto su rūsiu, esančio ( - ).

11Pripažino, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 4/5 dalys buto su rūsiu, esančio ( - ).

12Priteisė ieškovei iš atsakovų M. I. M. ir H.A. P. solidariai 39 567,90 Lt piniginę kompensaciją.

13Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 6 d. tarp pirkėjo E. T. T. P. ir pardavėjų L. R. bei I. R. buvo sudaryta buto, esančio ( - ), pirkimo – pardavimo sutartis (t. I, b.l. 8-12). 2007 m. kovo 6 d. E. T. T. P. šį butą priėmė (t. I, b.l. 13-14). Nekilnojamojo turto registre buto, esančio ( - ), nuosavybės teisė įregistruota E. T. T. P. vardu (t. I, b.l. 15-16). Ieškovė I. A. su E. T. T. P. kartu gyveno jau nuo 2003 m. Konstatavo, kad šias aplinkybes byloje patvirtino ieškovė, mirusiojo sūnus atsakovas H. P. bei abiejų šalių liudytojai M. J. A., S. M., J. O., D. A.. Liudytojai taip pat patvirtino, kad E. T. T. P. gyvendamas su I. A. rūpinosi bendru namų ūkiu, darė ginčo buto remontą, ieškovė gyveno ginčo bute, kuriame ir dabar gyvena. Teismas sprendė, kad bylos duomenys, šalių bei liudytojų paaiškinimai patvirtina apie I. A. ir E.T.T. P. tarpusavio santykius, artimus šeimyniniams santykiams: gyvenimas kartu šešis metus, rūpinimasis bendra buitimi, gyvenimo sąlygų gerinimas darant remontus, komunalinių mokesčių mokėjimas, turto įsigijimas. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė ir mirusysis dirbo vienoje įmonėje, E.T.T. P. vienareikšmiškai pasitikėjo ieškove, ko pasekoje 2005 04 04 mirusysis ieškovei išdavė prokūrą Nr. 01, (b.l.26, II t.), kurios pagrindu ieškovė iki 2009 07 28 vykdė visas UAB „ Barker textiles“ funkcijas, bei sudarinėjo sandorius. Teismas darė išvadą, kad ieškovė bendru darbu, gyvenimu drauge ir bendro ūkio tvarkymu prisidėjo prie bendrosios nuosavybės su mirusiuoju kūrimu, todėl jos reikalavimas priteisti jai ginčo buto nuosavybės dalį yra teisėtas ir pagrįstas. Nustatė, kad ieškovė, buto pirkimo dieną 2007 03 06 pervedė į mirusiojo sąskaitą 9000 litų (b.l.17, I t.), šie pinigai buvo panaudoti pradiniam buto pirkimo įnašui. Ieškovė į ginčo butą papildomai investavo 8680 litų už plastikinius langus bute (b.l. 31, I t., 32, I t.), bei atliko bute remontą už 24590,50 litų (b.l.42, 43 I.t.). Taigi, viso ieškovė į ginčo butą investavo 42270 litų sumą. Iš Nekilnojamo turto duomenų banko išrašo teismas nustatė, jog ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 219 207 litų. Butas yra 79.30 kv.m., todėl sprendė šio buto vieno kvadratinio metro kaina sudaro 2773,10 litų. Konstatavo, jog pagal ieškovės investuotų pinigų sumą, ieškovei priklauso 15,24 kv.m. ginčo buto bendro ploto, ir tai sudaro 1/5 ginčo buto idealinių dalių. Esant šioms aplinkybėms, teismas pripažino, kad ieškovei priklauso 1/5 ginčo buto su rūsiu. Nurodė, jog teismui nustačius, jog ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 1/5 buto, o atsakovams 4/5 - ieškovė įgyja teisę reikalauti iš atsakovų atlyginti jai 4/5 kompensacijos už buto įrangą, kurią ieškovė įgijo iš savo lėšų ir investavo į butą. Teismas nustatė, kad ieškovė apmokėjo už šiuos bute, esančiame ( - ) mieste daiktus: sauną (b.l.30 , I t.) 3504 EUR, kas sudaro 12088,80 litų, virtuvės baldus 14590 litų (b.l.33,34, I t.) ir virtuvės balduose integruotą įrangą 7921,09 litų (b.l.35,36, I t.), baldus – 9060 litų, 5800 litų sumą už sieninę spintą, spintelę ir stalą (b.l.39, I t.). Taigi, iš viso ieškovė investavo į ginčo butą 49459,89 litus, todėl jai priklausanti kompensacija už 4/5 buto įrangą sudaro 39567,90 litų.

14III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.

15Apeliaciniu skundu atsakovai M.I. M. ir H.A. P. prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (t. III, b.l. 61-71). Apeliantų nuomone sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi buvo priimtas netinkamai vertinant liudytojų parodymus, byloje buvusius rašytinius įrodymus bei nukrypstant nuo suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos dėl įrodymų vertinimo. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

  1. Dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės pripažinimo į butą
    1. E. T. T. P. ginčo butą norėjo įsigyti ir įsigijo asmeninės nuosavybės teise, o ne dalinės nuosavybės teise kartu su kažkuo kitu. Tokią mirusiojo E. T. T. P. valią patvirtina tai, kad: i) buto, esančio ( - ), pirkimo pardavimo sutartis buvo sudaryta jo vardu; ii) šis butas Nekilnojamojo turto registre taip pat yra įregistruotas jo vardu; iv) jis pats mokėjo bankui įmokas pagal butui įsigyti suteiktą kreditą. E. T. T. P. valią butą įsigyti asmeninės nuosavybės teise patvirtino atsakovas H.A. P., kuris yra mirusiojo E. T. T. P. sūnus. E. T. T. P. buvo verslininkas, puikiai žinojo kaip yra įgyjama nuosavybė, todėl ginčo butą pirkdamas ir registruodamas savo vardu elgėsi tikslingai, siekdamas jį įsigyti asmenine nuosavybės teise.
    2. Fragmentiškas, laikinas gyvenimas kartu kaip ir laikinas bendro ūkio tvarkymas jokiu būdu negali būti pagrindas pripažinti bendrą dalinę nuosavybę į turtą. Tuo labiau teisės į bendrą dalinę nuosavybę nesukuria bendras darbas vienoje įmonėje. Tai, kad E. T. T. P. išdavė prokūrą ieškovei, patvirtina tai, kad jis suteikė jai įgaliojimus veikti įmonės vardu, o ne E. T. T. P. siekį kartu su ieškove įsigyti nekilnojamąjį turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise.
    3. 9000 Lt pinigų sumą ieškovė paskolino E. T. T. P., o ne sumokėjo jam kaip savo įnašą už bendrai įsigyjamą turtą. Ieškovės pervestą 9000 Lt pinigų sumą E. T. T. P. ieškovei gražino 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu. Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovų argumentą, kad ieškovės paskolintus 9000 Lt E. T. T. P. 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu grąžino ieškovei, tačiau sprendime nemotyvavo, kodėl nesivadovavo šiuo atsakovų argumentu bei byloje buvusiu mokėjimo pavedimu.
    4. Ieškovės pateikti rašytiniai įrodymai nepatvirtino fakto, kad ginčo bute ieškovės lėšomis buvo sumontuoti plastikiniai langai už 8680 Lt sumą. Ieškovė, įrodinėdama aukščiau nurodytą aplinkybę, į bylą yra pateikusi UAB „Sabonio klubas ir partneriai“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą serija SKP PL13 Nr. 000422 8680 Lt sumai, pinigų priėmimo kvitą serija BUH Nr. 0878537
išrašytą 2000 Lt sumai ir kasos pajamų orderį serija SKP Nr. 016345 išrašytą 6680 Lt sumai, tačiau šie buhalteriniai dokumentai neįrodo aplinkybės, kad plastikiniai langai buvo sumontuoti būtent ginčo bute, tuo tarpu jokių kitų papildomų įrodymų, grįsdama atitinkamą aplinkybę, ieškovė į bylą nėra pateikusi. Ieškovė asmeninės nuosavybės teise turi butą, esantį adresu ( - ), todėl labiau tikėtina, kad plastikiniai langai galėjo būti sumontuoti aukščiau nurodytame ieškovės bute ar kokiame kitame objekte.
    1. Ieškovė, grįsdama aplinkybę, jog iš savo asmeninių lėšų ginčo bute padarė remontą už 24 590, 50 Lt, į bylą yra pateikusi: 2007 m. gruodžio 1 d. rangos darbų sutartį Nr. 1, sudarytą tarp ieškovės bei R. L.; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 1510502, išrašytą 10 000 Lt sumai, bei prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitą serija A Nr. 1510503, išrašytą 14 590,50 Lt sumai. Šie dokumentai nepagrindžia fakto, kad ieškovė prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvituose nurodytas pinigų sumas sumokėjo rangovui. Minėti dokumentai yra tik pagrindas rangovui R. L. apskaičiuoti gautinas pajamas, tačiau jokiu būdu nepatvirtina juose nurodytų sumų sumokėjimo fakto. Be kita ko, ieškovė į bylą nebuvo pateikusi atliktų darbų priėmimo -perdavimo aktų. Taigi, abejotina, ar rangos sutartyje nurodyti darbai iš viso buvo atlikti ir ieškovės priimti. Nesant pasirašyto atliktų darbų priėmimo-perdavimo akto, pilnai tikėtina, kad prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai buvo išrašyti fiktyviai, realiai neatlikus darbų bei negavus pinigų.
    2. Ieškovė, reikšdama reikalavimą pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį ginčo buto, turėjo vadovautis pirkimo-pardavimo sutartyje nurodyta parduodamo buto kaina (463 000 Lt), o ne buto vidutine rinkos verte (kuri pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo dieną buvo 219 907 Lt) ir nuo šios kainos skaičiuoti jai tenkančią buto dalį. Ginčo buto pardavimo kaina, priešingai nei masinio vertinimo būdu nustatyta buto vidutinė rinkos vertė, realiai atspindėjo buto vertę. Kad turto vertė pirkimo pardavimo dieną buvo viršijo 400 000 Lt yra nurodžiusi ir banko atstovė 2011 m. gruodžio 1 d. įvykusio teismo posėdžio metu. Pagal ieškinyje nurodytas aplinkybes, ieškovė galėjo pretenduoti tik 1/11 dalį šio buto. Todėl ieškovės reikalavimas pripažinti jai dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį buto yra nepagrįstas ir neteisėtas,
  1. Dėl ieškovės reikalavimo priteisti jai kompensaciją
    1. Iš byloje buvusio tarptautinio mokėjimo pavedimo buvo visiškai neaišku ar sauna į ginčo butą buvo pristatyta ir ten sumontuota. Taigi, teismas neturėjo pakankamų įrodymų tam, kad pripažintų, jog ieškovė ginčo bute už savo pinigus nupirko bei sumontavo sauną, kurios vertė yra 12 088,80 Lt. pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino ir atsakovo teismo posėdžio metu duotus parodymus. Nors atsakovas nurodė, kad matė ginčo bute sauną, tačiau pasakytina, kad nėra įrodymų, jog atsakovo matyta sauna yra ta pati sauna, kuri buvo nurodyta tarptautiniame mokėjimo pavedime.
    2. Grįsdama teiginį, kad už virtuvės baldus sumokėjo 14 590 Lt, ieškovė į bylą pateikė 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba” sąskaitą, išrašytą 14 590,41 Lt sumai bei kvitą už baldus tai pačiai sumai. Nors sąskaitoje nurodytas baldų iškrovimo adresas nesutapo su ginčo buto adresu (sąskaitoje buvo nurodytas adresas ( - ), o ginčo buto adresas yra ( - )), tačiau pirmosios instancijos teismas laikė, kad šie baldai buvo pristatyti ir sumontuoti ginčo bute. Teismo išvada, jog labiau tikėtina, kad baldai buvo pristatyti į vėliau įsigytą butą yra įrodymais nepagrįsta prielaida. Pažymėtina, kad kvitai už rangos darbus buvo išrašyti 2007-12 31 bei 2007-12-15, o ieškovės nurodomi baldai buvo nupirkti 2007-08-08, t.y. dar prieš ieškovės nurodomus remonto darbus. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai taip pat nepatvirtino ieškovės įrodinėjamų aplinkybių. Pažymi, kad ieškovė kompensacijos reikalavo atsižvelgdama į baldų įsigijimo kainą, tačiau nevertindama jų nusidėvėjimo daugiau nei per 4 metus. Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvuose yra nurodyta, jog baldų nusidėvėjimo normatyvas yra 6 metai. Taigi, yra akivaizdu, kad jei ieškovė ir būtų pirkusi ginčo butui virtuvės baldus, ji už juos negalėjo reikalauti kompensacijos remiantis baldų įsigijimo kaina.
    3. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad ji ginčo butui pirko virtuvės balduose integruotą įrangą už 7 921,09 Lt (šaldytuvą, indaplovę, gartraukį, paviršių). Šią aplinkybę ieškovė grindė 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba” sąskaita, išrašyta 7 921,09 Lt sumai, bei 2008-08-08 kvitu tai pačiai sumai. 2007-08-08 UAB „Klaipėdos baldų prekyba“ išrašytoje sąskaitoje įrangos pristatymo adresas nesutapo su ginčo buto adresu (sąskaitoje buvo nurodyta, jog pristatymo adresas yra ( - ), o ginčo butas randasi ( - )). Daugiau jokių įrodymų, patvirtinančių faktą, kad virtuvinė įranga buvo tikrai pristatyta į ginčo butą, byloje nebuvo. Teismas sprendime nieko nepasisakė, kodėl laikė, kad virtuvinė įranga buvo pristatyta būtent į ginčo buto, nors sąskaitoje buvo nurodytas kitas pristatymo adresas. Teismas nepateikė byloje buvusio prieštaringo rašytinio įrodymo vertinimo ir tuo pažeidė LR CPK 270 str. 4 d. 2 p. Pažymi, kad teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją už virtuvinę įrangą, rėmėsi jos įsigijimo kaina, tačiau neatsižvelgė į virtuvinės įrangos nusidėvėjimą. Remiantis Ilgalaikio turto nusidėvėjimo ir amortizacijos normatyvais, virtuvinės įrangos nusidėvėjimo terminas yra 4 metai. Taigi, yra akivaizdu, kad kompensacija ieškovei už pirktą įrangą (jei ji būtų buvusi iš tikrųjų pirkta ginčo butui) iš viso nepriklausytų, kadangi įranga jau yra nusidėvėjusi.
    4. Ieškovė nurodė, kad ji ginčo butui už 9 060 Lt pirko sieninę spintą, sekciją, lovą, spintelę bei sieninę spintą, spintelę ir stalą už 5800 Lt Šias aplinkybes ieškovė grindė UAB „Vesida” 2007-08-17 kasos pajamų orderio kvitu serija DEF Nr. 20195519, UAB „Vesida” 2007-06-25 kasos pajamų orderio kvitu serija DEF Nr. 20180220 bei 2007-09-13 Baldų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 87-427-0921; UAB „Vesida” sąskaitos išrašu bei 2007-09-13 Baldų pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 87-427-0923. Nors baldų pirkimo-pardavimo sutartyje buvo nurodyta, jog baldų pristatymo vieta yra adresu ( - ), tačiau byloje nebuvo jokių įrodymų, pagrindžiančių, kad šiuo adresu baldai buvo iš tikrųjų pristatyti ir, kad jie šiuo metu ten yra. Teismas, priteisdamas ieškovei kompensaciją už baldus, rėmėsi jų įsigijimo kaina, tačiau neatsižvelgė į baldų nusidėvėjimą daugiau nei per ketverius metus. Be to, minėti baldai negali būti laikomi neatsiejamai susiję su ginčo butu ir, kad jų negalima atskirti be žalos butui. Kompensacijos priteisimas už šiuos baldus yra neteisėtas ir nepagrįstas, kadangi ieškovė, visus daiktus, kuriuos ji iš tikrųjų pirko ginčo butui ir iš tikrųjų j jį pristatė, gali pasiimti, kadangi jie atsakovams yra nereikalingi.

16Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą (t. III, b.l. 86-94). Ieškovės nuomone, teismas ieškinį tenkino objektyviai ir visapusiškai įvertinęs visus byloje esančius įrodymus bei vadovaudamasis įrodinėjimo taisyklėmis. Savo nuomonę grindžia šiais argumentais:

  1. Atsakovas H. A. P. Kauno m. apylinkės teisme davė paaiškinimus ir pripažino faktą, kad nuo 2006 metų jo tėvas gyveno su ieškove I. A.. Atsakovas H. A. P. paaiškino teisme, kad lankėsi pas tėvą bute ( - ). Šiame bute kartu su jo tėvu gyveno ir ieškovė bei jos sūnus D. A.. Atsakovas pripažino, kad ieškovė iki dabar gyvena ginčo bute, turi šio buto raktus, moka už butą visus mokesčius, bute yra ieškovei priklausantys daiktai. Atsakovas H. A. P. pirmos instancijos teisme pripažino aplinkybes, kad jo tėvą E. T. T. P., jam lankantis Lietuvoje, ištiko priepuolis ir jis buvo paguldytas į Kauno universitetinę klinikinę ligoninę. Kadangi atsakovas turėjo išvykti į Suomiją, jis paliko sunkiai sergantį tėvą ieškovės globai, nes buvo įsitikinęs, kad jo tėvo ir ieškovės santykiai faktiškai prilygo santuokiniams santykiams, todėl ieškovė tinkamai rūpinsis jo sergančiu tėvu kaip savo sutuoktiniu. Nusprendus, kad Suomijoje E. T. T. P. bus suteikta geresnė medicininė pagalba, I. A. savo lėšomis nusamdė reanimobilį, kuriuo velionis buvo pervežtas į Suomiją. Atsakovai jokių lėšų, susijusių su ligonio transportavimu į Suomiją, ieškovei negrąžino, o ieškovė ir neprašė, nes pagal santykių pobūdį ieškovė su E. T. T. P. buvo faktiškai vyras ir žmona. Todėl ieškovės veiksmai staigiai ir sunkiai susirgus jos faktiniam sutuoktiniui E. T. T. P. dar kartą patvirtino tarp jų buvusį šeimyninių santykių pobūdį, bendro ūkio ir bendrų finansų buvimą. Be to, ieškovė I. A. dalyvavo E. T. T. P. laidotuvėse Suomijoje, kas taip pat patvirtina, kad atsakovai pripažino I. A. buvus faktine savo tėvo sutuoktine. Nepripažįstant ieškovės I. A. ir E. T. T. P. faktinio šeimyninio gyvenimo, bendro ūkio tvarkymo ir bendrosios nuosavybės teisės į butą ( - ), kyla pagrįstas klausimas, kokiu pagrindu ieškovė I. A. naudojasi ginčo butu. Apie jokią buto nuomą ar panaudą atsakovai byloje nekalbėjo.
  2. Apeliantai sąmoningai apeliaciniame skunde nenurodo, kad ieškovės I. A. ir E. T. T. P. susitarimą bendrai įsigyti butą ( - ), patvirtino nekilnojamo turto agentas K. Ž., kuriam tarpininkaujant buvo įsigytas ginčo butas. Šis visiškai nesuinteresuotas bylos baigtimi asmuo, apklausiant liudytoju, patvirtino, kad ieškovę ir E. T. T. P. jis manė esant sutuoktiniais, jie pirko butą šeimai, jiems buvo reikalingi keturi kambariai, nes vienas kambarys turėjo būti skirtas sūnui, ieškovė apžiūrinėjo butą kaip asmuo, ketinantis jį įsigyti, o ne kaip E. T. T. P. vertėja ar konsultantė.
  3. Apklausta liudytoja J. O. patvirtino, kad buvo įsitikinusi ieškovės ir E. T. T. P. šeimyniniais santykiais. Gyvendama kaimyniniame bute ( - ), matė kaip buvo atliekamas ginčo buto remontas. Butas buvo remontuojamas iš pagrindų, nes buvo apleistas. Remontu daugiausiai rūpinosi I. A., ji kontaktavo su darbininkais.
  4. Liudytoja S. M. teismo posėdyje patvirtino kad ieškovė su E. T. T. P. pirmiausia gyveno ieškovės vardu registruotame bute ( - ), tačiau šeimai trūko vietos, todėl jie kartu tarėsi pirkti didesnį butą. Suradus butą ( - ), jis buvo registruotas E. T. T. P. vardu, nes I. A. turėjo banko paskolą buto ( - ) įsigijimui. Dalis kainos už butą ( - ) buvo sumokėta iš I. A. ir E. T. T. P. pinigų, o likusi kainos dalis - iš banko paskolos, kuri buvo įforminta E. T. T. P. vardu. Liudytoja patvirtino, kad visi buto remonto darbai buvo ant I. A. pečių, ji vykdė visus sandorius ir atsiskaitymus. Liudytoja su savo vyru bei I. A. šeima (E. T. T. P., I. A. sūnumi ir motina) kartu keliavo po Suomijos salas, matė jų santykius iš arti ir patvirtino jų šeimyninį pobūdį bei bendro ūkio vedimą. Be to, liudytojai buvo žinoma, kad I. A. su E. T. T. P. planavo registruoti santuoką, tačiau liga sutrukdė tai padaryti.
  5. Vienintelis atsakovų liudytojas M. J. A., nors ir pasakė teismo posėdyje, kad velionis E. T. T. P. norėjo vienas įsigyti butą, o su I. A. velionį daugiausia siejo darbiniai santykiai, negalėjo paneigti, kad jam lankantis svečiuose ( - ) bute buvo ir I. A., kuri jam išėjus pasiliko. Bute taip pat buvo ir vakarieniavo I. A. sūnus. Tokių faktų pripažinimas patvirtina, kad ieškovės ir mirusiojo santykiai nebuvo darbiniai. Be to, liudytojas patvirtino, kad Lietuvoje gyvenantys suomiai kartu švenčia Kalėdas ir tuose Kalėdų vakarėliuose lankomasi su šeimos nariais. Jis patvirtino, kad E. T. T. P. ten dalyvaudavo su I. A.. Liudytojas taip pat patvirtino, kad ieškovė prižiūrėjo velionį jam sergant, organizavo velionio pagerbimą po mirties. Tokie liudytojo parodymai iš esmės patvirtino, kad I. A. su E. T. T. P. siejo ne darbiniai, o faktiniai šeimyniniai santykiai.
  6. 2007 m. kovo 6 d. I. A. pervedė į E. T. T. P. banko sąskaitą AB SEB banke 9000 Lt. Šie pinigai buvo tą pačią dieną E. T. T. P. pervesti į buto ( - ) pardavėjų sąskaitą. Apeliantai apeliaciniame skunde nurodo, kad tai buvo paskolos santykiai ir velionis I. A. skolą grąžino 2007 m. spalio 12 d. mokėjimo pavedimu. Tačiau pats atsakovas H. A. P., duodamas paaiškinimus Kauno m. apylinės teisme, apie jokią 9000 Lt savo tėvo skolą nekalbėjo ir tokios pozicijos laikosi tik atsakovų atstovas advokatas. Atstovas nepateikė jokių rašytinių įrodymų, kad velionis skolinosi iš I. A. 9000 Lt. Šios aplinkybės nepatvirtino ir atsakovų liudytojas. Ta aplinkybė, kad 2007 m. spalio 12 d. E. T. T. P. pervedė I. A. 25000 Lt, nepatvirtina atsakovų atstovo aiškinimo, kad tai yra skolos grąžinimas. 2007 m. spalio 12 d. I. A. pervesta 25000 Lt suma yra žymiai didesnė nei 9000 Lt ir tai įrodo, kad tai nesusiję su skolos grąžinimu.
  7. Susitarimą įsigyti butą bendrosios nuosavybės teise patvirtina ir tai, kad įsigijus butą ( - ), ieškovė papildomai investavo į šį nekilnojamąjį turtą t.y. apmokėjo už plastikinius langus 8680 Lt bei atliko remontą už 24590,50 Lt. Šios ieškovės investicijos yra pilnai įrodytos rašytiniais įrodymais. Atsakovų atstovo teiginiai apeliaciniame skunde, kad neva langai nebuvo sumontuoti ginčo bute, o pinigai už remontą nebuvo sumokėti pagal verslo liudijimą remonto darbus bute atlikusiam R. L., yra niekuo neįrodyti. Atsakovų atstovui neįrodžius savo atsikirtimų, teismas vadovavosi ieškovės pateiktais rašytiniais įrodymais bei liudytojų parodymais.
  8. Apeliacinio skundo argumentai dėl teismo sprendimo dalies, kuria ieškovei iš atsakovų solidariai priteista 39567,90 Lt piniginė kompensacija už buto įrangą, kuri neatskiriama nuo buto (už sauną, virtuvės baldus, integruotą buitinę techniką, integruotas sienines spintas ir kt.), yra pagrįsti tik atsakovo atstovo samprotavimais. Ieškovė pateikė prie ieškinio rašytinius įrodymus, kurie neginčytinai patvirtina, kad ji apmokėjo už minėtą įrangą. To fakto, kad bute yra įrengta sauna, virtuvės baldai, virtuvės buitinė technika, integruotos spintos ir kt. neneigia atsakovas H. A. P.. Pažymi, kad ieškovė savo gyvenamąją vietą buvo deklaravusi adresu ( - ), todėl šį adresą ir nurodė sąskaitoje. Be to, butas ( - ) buvo gana ilgą laiką remontuojamas, todėl ten nebuvo galima sandėliuoti virtuvės baldų ir buitinės technikos. Atsakovas H. A. P. pripažino, kad ginčo bute yra virtuvės baldai ir integruota buitinė technika. Šie baldai ir buitinė technika buvo užsakyti ir apmokėti 2007 m. rugpjūčio 8 d. Butas ( - ) buvo įgytas 2004 m. liepos 26 d. Ieškovė šiame bute gyveno su E. T. T. P. iki persikraustymo į butą ( - ). Todėl apeliacinio skundo motyvai, kad tik po trijų metų ieškovė nupirko virtuvės baldus ir techniką į butą ( - ) yra nesąžiningi ir neprotingi.

17Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

19Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.

20Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

21Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neteisingo byloje pateiktų įrodymų vertinimo priimant spendimą ir teigia, kad teismas nagrinėdamas bylą nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais bei nevertino visų rašytinių bylos įrodymų, o taip pat spręsdamas bylą nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisminės praktikos.

22Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės į butą, esantį Kumelių g. 18-8, Kaune. Ieškovė teigia, kad nuo 2003 metų gyvendama su mirusiuoju E. T. T. P. vedė bendrą ūkį ir įgijo ginčo butą. Atsakovai tvirtina, kad byloje nepateikta įrodymų, kurie patvirtintų, jog ieškovė panaudojo savo lėšas buto pirkimui ir jo remontui.

23Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad ieškovė su mirusiuoju E. T. T. P. nesusituokę gyveno šešis metus, turėjo tarpusavio santykius artimus šeimyniniams, abu rūpinosi bendra buitimi, gerino gyvenimo sąlygas atlikdami buto remontą ir įsigydami turtą.

24Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios teisminės praktikos, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamu pagrindu pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v. L. L., bylos Nr. 3K-3-235/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. G. v. V. G., J. G., bylos Nr. 3K-3-336/2009; 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. B. U., bylos Nr. 3K-3-553/2010; kt.). Šie išaiškinimai pateikti civilinėse bylose, kuriose nustatyta, kad turtą įgijo ar jis bendrai priklausė asmenims, kurie bendrai gyvena neįregistravę santuokos ir nesant tarp jų partnerystės santykių (sugyventiniams).

25Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių teisinių santykių. Pagal paminėtą teisminę praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jos (jungtinės veiklos sutarties) nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ar įgyti bendrosios nuosavybės teisę tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Kaip ir kiekvienos civilinės sutarties atveju, būtina nustatyti, į ką buvo nukreipta sutarties šalių valia, t.y. dėl kokio konkretaus turto įgijimo ar tvarkymo bendrosios nuosavybės teise buvo susitarta.

26Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovė ir mirusysis E. T. T. P. buvo susitarę bendrai įsigyti ginčo butą, todėl galima daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju sugyventinius siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Byloje nustatytos aplinkybės rodo sugyventinių bendrą gyvenimą, rūpinimąsi bendra buitimi, gyvenimo sąlygų gerinimą, turto įsigijimą, piniginių lėšų panaudojimą butui įsigyti bei remonto atlikimą ginčo bute. Iš ieškovės banko sąskaitos (t 1., b.l. 17) matyti, kad ieškovės piniginės lėšos buvo panaudotos ginčo butui pirkti. Ieškovės lėšomis nusipirktame bute buvo pakeisti langai bei atliktas remontas (t. 1., b. l 31, 42, 43). Ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. bendro gyvenimo aplinkybes patvirtino teismo posėdyje apklausti šalių liudytojai M. J. A., S. M., D. A.. Todėl nepagrįstai atsakovų yra teigiama, kad šalys bendro ūkio netvarkė ir savo darbu bei lėšomis nesukūrė bendrosios nuosavybės.

27Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija nagrinėdama civilinę bylą Nr. 3K-3-410/2011 savo 2011 m. spalio 24 d. nutartyje yra pažymėjusi, kad jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties rašytinės formos sudarymo pagal įstatymą reikalavimas (CK 6.969 straipsnio 4 dalis) gyvenimiškai nevykdomas, bet tai per se nedaro šios sutarties negaliojančios, nes tik CK 1. 93 straipsnio 1 dalies atveju, t. y. kai toks padarinys įsakmiai nustatytas įstatymuose, sandorio formos nesilaikymas sandorį daro negaliojantį. Jeigu rašytinės jungtinės veiklos sutarties nesudaryta, tai tokios sutarties sudarymas ir vykdymas gali būti patvirtintas kitomis įstatymo leistinomis įrodinėjimo priemonėmis (šalių paaiškinimais, netiesioginiais rašytiniais įrodymais ir pan.). Taigi nesusituokusių asmenų (sugyventinių) gyvenimas drauge, bendro ūkio tvarkymas, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu gali būti įrodinėjamas visais įmanomais įrodymais.

28Nagrinėjamoje byloje susitarimas dėl bendrosios veiklos sukurti bendrąją dalinę nuosavybę galėjo būti nustatomas visais netiesioginiais įrodymais, o taip pat ir liudytojų parodymais, kurie patvirtino ieškovės ir mirusiojo tarpusavio santykių pobūdį.

29Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnyje įtvirtintas laisvo įrodymų vertinimo principas – galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. J. G. v. G. A. S., bylos Nr. 3K-7-48/2005; 2008 m. spalio 6 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje N. P. v. R. M., A. M., K. M., bylos Nr. 3K-3-479/2008; 2009 m. sausio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. G. v. V. G., bylos Nr. 3K-3-13/2009). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ieškovės pateiktus įrodymus, kurie patvirtino susitarimą dėl bendrosios veiklos sukūrimo, pagrįstai pripažino patikimais ir tinkamais ir juos vertindamas visumoje įrodymų įvertinimo taisyklių nepažeidė (CPK 177, CPK 185 straipsniai ).

30Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais pagrįstai nustatė, kad ieškovė į ginčo butą investavo 42270 Lt. Teismas vadovaudamasis nekilnojamojo turto duomenų banko išrašu nustatė, kad ginčo buto vidutinė rinkos vertė yra 219207 Lt ir ja remdamasis apskaičiavo ginčo buto vieno kvadratinio metro kainą bei atsižvelgdamas į ieškovei tenkantį plotą, jai nuosavybės teise priteisė 1/5 dalį ginčo buto. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo nustatyta buto vertė nėra teisinga. Iš 2007 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties (t. 1., b.l. 8-12) matyti, kad pirkėjas E. T. T. P. ginčo butą pirko už 463000 Lt, todėl ir nuo tokios buto kainos turi būti apskaičiuojama buto vieno kvadratinio metro kaina. Butas yra 79,30 kv. m. ploto (463000 : 79,30 kv. m. = 5838 Lt ). Taigi, vieno kvadratinio metro buto vertė sudaro 5838 Lt. Kaip jau buvo nustatyta, kad ieškovė į ginčo butą investavo 42270 Lt, tai pagal tokią investuotą sumą ieškovei priklausytų 7, 24 kv. m. ploto (42270 : 5838= 7, 24 kv. m.), o tai sudaro 9/100 ginčo buto idealinių dalių. Mirusiajam E. T. T. P. priklausytų 91/100 ginčo buto idealinių dalių. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis yra pagrindas konstatuoti, kad ieškovei ir mirusiajam ginčo butas priklauso bendrosios dalinės nuosavybės teise, ieškovei priklauso 9/100 dalių ginčo buto, o mirusiajam E. T. T. P. 91/100 dalis ginčo buto.

31Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalims pasiūlyta pateikti įrodymus, patvirtinančius ginčo buto vertę 2012 m. vasario mėn. Atsakovai pateikė ginčo buto vertinimo ataskaitą atliktą UAB „Domus Optika“. Teisėjų kolegija atsižvelgdama į ieškovės 2012 m. rugsėjo 11 d. prašymą dėl ekspertizės ir vadovaudamasi šalių teisių ir pareigų lygybės principu byloje paskyrė ginčo buto vertei nustatyti ekspertizę. Dėl didelių kainų svyravimo nekilnojamojo turto rinkoje, tiek atsakovų pateikta ataskaita, tiek ir ekspertizės aktas neatspindi ir nedetalizuoja šalių į ginčo butą investuotų lėšų, šiais dokumentais negalima nustatyti šalių indėlio į turtą, todėl teismas spręsdamas tarp šalių ginčą paminėtais dokumentais nesiremia.

32Nagrinėjamoje byloje ieškovė iškėlė reikalavimą ir prašė iš atsakovų priteisti piniginę kompensaciją už buto įrangą.

33Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ginčo bute įrengtą sauną ir virtuvės baldus bei virtuvės balduose integruotą įrangą apmokėjo. Tai, kad minėti baldai ir įranga yra ginčo bute atsakovai neneigia. Byloje patvirtinta, kad ieškovė apmokėjo už pirktus baldus, įrengė sieninę spintą, spintelę ir stalą, kurie taip pat yra ginčo bute (t. 1., b. l. 39-41). Pirmosios instancijos teismas nustatydamas investuotas pinigines sumas iš esmės rėmėsi rašytiniais įrodymais bei karu teismas vertino ir šalių bei liudytojų parodymus. Taigi, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktą, kad ieškovė į ginčo butą investavo 49459,89 Lt sumą ir tai nustatydamas nepažeidė įrodinėjimo klausimus reglamentuojančių procesinės teisės normų (CPK 177, 185 straipsniai). Kadangi buto įranga yra neatskiriama nuo ginčo buto, tai apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovai privalo kompensuoti ieškovei dalį įrangos vertės. Nustačius, kad mirusiajam E. T. T. P. priklauso 91/100 dalis ginčo buto, atsakovai privalo ieškovei kompensuoti ir 91/100 dalį buto įrangos. Taigi, nustačius, kad ieškovė į ginčo butą investavo 49459,89 Lt, jai priklausanti piniginė kompensacija už 91/100 buto įrangą sudarytų 45008,49 Lt (49459,89 : 100 x 91 = 45008,49 Lt.). Tokiu būdu, nurodyto dydžio kompensacija iš atsakovų priteistina ieškovei. Esant nurodytoms aplinkybėms pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl bendrosios dalinės nuosavybės pripažinimo ir piniginės kompensacijos už buto įrangą priteisimo pakeistinas (CPK 330 straipsnis).

34Pakeitus apylinkės teismo sprendimą pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų tarp šalių paskirstymo. Ieškovei iš atsakovų priteistina žyminio mokesčio dalis mažintina iki 1792,25 Lt. Atsakovai pirmosios instancijos teisme pateikė prašymą priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad patyrė 24 879,88 Lt bylinėjimosi (atstovavimo) išlaidų (t. III, b.l. 6-8). Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys patenkintas iš dalies, į bylos sudėtingumą, advokato darbo ir laiko sąnaudas, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr.1R-85 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) nuostatas bei teisingumo, protingumo bei sąžiningumo principus (CPK 3 str. 1 d.), atsakovams prašomos priteisti išlaidos, patirtos bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, mažintinos iki 4000 Lt. Vadovaujantis išdėstytu iš ieškovės atsakovams H. A. P. ir M. I. M. priteistina po 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti (CPK 93 str., 98 str.).

35Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies atsakovams iš ieškovės priteistina 859,25 Lt (po 429,62 Lt kiekvienam) už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio (CPK 93 str.).

36Teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas taikytų ginčo butui laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas paliktina nepakeista.

37Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, kolegija,

Nutarė

38Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

39Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.

40Pripažinti ieškovei I. A. (a/k ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 9/100 dalių buto su rūsiu, esančio ( - ), (unikalus Nr. ( - )).

41Pripažinti, kad mirusiajam E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso 91/100 dalis buto su rūsiu, esančio ( - ), (unikalus Nr. ( - )).

42Teismo sprendimu ieškovei I. A. priteistą iš atsakovų H. A. P. (a.k. ( - )) ir M. I. M.(a.k. ( - )) piniginę kompensaciją už buto įrangą padidinti iki 45008,49 Lt.

43Teismo sprendimu ieškovei I. A. iš atsakovų H. A. P. ir M. I. M. priteistą žyminio mokesčio dalį sumažinti iki 1792,25 Lt, iš kiekvieno atsakovo priteisiant po 896,13 Lt.

44Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.

45Iš ieškovės I. A. priteisti atsakovams H. A. P. ir M. I. M.po 2000 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti bei po 429,62 Lt už apeliacinį skundą sumokėto žyminio mokesčio.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija,... 3. I. Ginčo esmė... 4. ieškovė I. A. kreipėsi į teismą ieškiniu, nurodydama, kad nuo 2003 m.... 5. 1. Pripažinti ieškovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5... 6. 2. Pripažinti, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 7. 3. Priteisti ieškovei I. A. iš atsakovų M. I. M. ir H. A. P. solidariai 39... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Kauno miesto apylinkės teismas 2012 m. vasario 20 d. sprendimu ieškinį... 10. Pripažino ieškovei I. A. bendrosios dalinės nuosavybės teisę į 1/5 dalį... 11. Pripažino, kad velioniui E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 12. Priteisė ieškovei iš atsakovų M. I. M. ir H.A. P. solidariai 39 567,90 Lt... 13. Teismas nustatė, kad 2007 m. kovo 6 d. tarp pirkėjo E. T. T. P. ir... 14. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai.... 15. Apeliaciniu skundu atsakovai M.I. M. ir H.A. P. prašo panaikinti Kauno miesto... 16. Atsiliepimu į atsakovų apeliacinį skundą ieškovė I. A. prašo apeliacinį... 17. Kitų atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 19. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas.... 20. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 21. Apeliantai apeliaciniame skunde kelia klausimą dėl neteisingo byloje... 22. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės... 23. Pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą nustatė, kad ieškovė su... 24. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuoseklios teisminės praktikos, kad... 25. Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam... 26. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 27. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija... 28. Nagrinėjamoje byloje susitarimas dėl bendrosios veiklos sukurti bendrąją... 29. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, kad teismo sprendimas ar nutartis... 30. Pirmosios instancijos teismas remdamasis byloje pateiktais įrodymais... 31. Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme šalims pasiūlyta pateikti... 32. Nagrinėjamoje byloje ieškovė iškėlė reikalavimą ir prašė iš atsakovų... 33. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė už ginčo bute įrengtą sauną ir... 34. Pakeitus apylinkės teismo sprendimą pakeistina ir teismo sprendimo dalis dėl... 35. Apeliacinį skundą tenkinus iš dalies atsakovams iš ieškovės priteistina... 36. Teismo sprendimo dalis, kuria išspręstas taikytų ginčo butui laikinųjų... 37. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,... 38. Apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.... 39. Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 20 d. sprendimą pakeisti.... 40. Pripažinti ieškovei I. A. (a/k ( - ) bendrosios dalinės nuosavybės teisę... 41. Pripažinti, kad mirusiajam E. T. T. P. bendrosios dalinės nuosavybės teise... 42. Teismo sprendimu ieškovei I. A. priteistą iš atsakovų H. A. P. (a.k. ( - ))... 43. Teismo sprendimu ieškovei I. A. iš atsakovų H. A. P. ir M. I. M. priteistą... 44. Kitas teismo sprendimo dalis palikti nepakeistas.... 45. Iš ieškovės I. A. priteisti atsakovams H. A. P. ir M. I. M.po 2000 Lt...