Byla 2A-1132-527/2015
Dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolitos Cirulienės (pranešėja ir kolegijos pirmininkė), Nerijaus Meilučio ir Rūtos Palubinskaitės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovės M. T. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2646-192/2015 pagal ieškovės ieškinį atsakovams I. A., N. S. M., H. A. P. ir M. I. M. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu,

Nustatė

2

  1. Ginčo esmė

3Byloje ginčas kilo dėl pripažinimo negaliojančiu akcijų perleidimo sandorio, sudaryto asmens (šiuo metu mirusio), kurio santuoka su sandorį ginčijančia ieškove formaliai nebuvo nutraukta, atsakovei teigiant, kad ji akcijų pardavėjo buvo apgauta ir nebuvo nesąžininga, o taip pat ir dėl vėliau akcijų įgijėjos sudaryto akcijų įkeitimo sandorio.

4Ieškovė (nuo 1973-07-14 iki 2006-10-05 buvusi E. T. T. P., mirusio( - ), sutuoktinė) 2012-04-02 kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama: 1) pripažinti negaliojančia ab initio 2006-03-24 akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – Sutartis), kuria E. T. T. P. (užsieniečio kodas ( - )) pardavė, o atsakovė I. A. įsigijo nuosavybėn 24 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijas (toliau – ginčo akcijos); 2) taikyti restituciją – grąžinti 24 paprastąsias vardines 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijas E. T. T. P. ir ieškovės bendrojon jungtinėn nuosavybėn, o ieškovę ir E. T. T. P. įpėdinius įpareigojant grąžinti I. A. 2 400 Lt akcijų kainą. 2014-03-12 patikslintame ieškinyje (3 t., b. l. 95–99) ieškovė taip pat prašė pripažinti negaliojančia ab initio sutartinio įkeitimo sutartį (toliau – Įkeitimo sutartis), įformintą 2010-03-30 I. A. ir N. S. M. pasirašytu sutartinio įkeitimo lakštu (su visais vėlesniais pakeitimais ir/ar papildymais). Ieškovė prašė Sutartį pripažinti negaliojančia CK 1.80 straipsnio ir 3.96 straipsnio 1 dalies pagrindais, kadangi ginčo akcijos, įgytos UAB „Barker holding“ 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu po 1973 metais ieškovės ir E. T. T. P. sudarytos santuokos, todėl pagal LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktą priklausė sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, o buvęs sutuoktinis be jos sutikimo ir jai nedalyvaujant sandoryje pardavęs vertybinius popierius, nesilaikė LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatų.

5Atsakovai (E. T. T. P. teisių perėmėjai) H. A. P. ir M. I. M. ieškinį prašė tenkinti.

6Atsakovė I. A. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad E. T. T. P., su kuriuo susipažino dar 2001 m., o nuo 2003 metų Lietuvoje apsigyveno kartu kaip šeima ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties 2009-04-16 (kas nustatyta anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose teismų priimtais sprendimais), 2007-03-06 kartu įsigijo butą ( - )(į kurio 9/100 dalį jai pripažinta nuosavybės teisė Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi c. b. Nr. 2A-21-390/2013), ir kuris visada jai ir draugams teigė esąs išsiskyręs, sudarydamas Sutartį jai neatskleidė, kad vis dar yra vedęs ir kad akcijos galimai priklauso ir jo sutuoktinei, t. y. panaudojo apgaulę, todėl sudarant Sutartį atsakovė buvo sąžininga. Nors ieškovės santuoka truko nuo 1973-07-14 iki 2006-10-05, tačiau faktiškai ne vėliau nei nuo 2003 m. sutuoktiniai kartu negyveno ir nevedė bendro ūkio, dėl ko ieškovės santuoka faktiškai iširo ne vėliau nei iki 2003 metų, kas reiškia, jog bendroji jungtinė nuosavybė E. T. T. P. 2004-08-24 įgyjant akcijas negalėjo atsirasti, tuo labiau, kad 2004-08-24 įsteigtos UAB „Barker holding“ visas steigimo išlaidas bei visą 10‘000 Lt įstatinį kapitalą atsakovė apmokėjo savo asmeninėmis lėšomis (1 t., b. 1. 170), o atsakovė pagrįstai tikėjo, kad nėra jokių kliūčių Sutarčiai sudaryti, juo labiau, jog apie akcijų paketo perskirstymą bendrovei įsigijus materialaus turto jie buvo apkalbėję ir susitarę jau steigiant bendrovę, todėl Sutartis buvo tik formalus tokio susitarimo įteisinimas, o Sutartis, kuria jis patvirtino nuosavybės teisę į akcijas (LR CK 6.317 str. 2 d., 6.321 str. 1, 2 ir 5 dalys), buvo ruošta advokatų, jo pavedimu. Net laikant, jog jai buvo žinoma apie santuoką, pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos egzistavimo faktą, bet faktą, kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuoką sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuria gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo, savo nuožiūra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Ieškovė nepateikė nei vieno objektyvaus įrodymo, kuris patvirtintų jos nesąžiningumą Sutarties sudarymo metu, todėl atsakovė pagrįstai laiko, kad ginčo akcijas įsigijo sąžiningai ir nėra nesąžininga (LR CK 1.5 str.). Atsakovė taip pat nesutinka su reikalavimu taikyti restituciją, kuri negalima, nes dėl to jos padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o ieškovės atitinkamai pagerėtų, ji nepagrįstai praturtėtų jos sąskaita (LR CK 6.145 str. 2 d.) (kadangi realiai minėtų akcijų vertė, nustatyta teismo pavedimu atliktos ekspertizės ir 2012-12-31 siekusi net 371‘000 Lt, ne mažiau nei kelis šimtus kartų viršija jų nominalią kainą), paneigtų protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus. Taikius restituciją, ieškovė gautų pelningai veikiančios bendrovės akcijų paketą, kurio vertė 2012-12-31 siekė net 371‘000 Lt, o už jas sumokėtų vos 2 400 Lt. Be to, nebejotinai būtų pažeisti ir LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai, kadangi ji, faktiškai būdama UAB „Barker holding“ veiklos vykdytoja, nuo pat bendrovės įsteigimo rūpinosi bendrovės veikla, siekė jos pelningumo, todėl pagrįstai tikėjosi ir akcijų paketo perskirstymo, kaip buvo sutarę su E. T. T. P.. Ginčo akcijų vertė 2005-12-31, t. y. likus šiek tiek daugiau nei mėnesiui iki buvo pateiktas Suomijos teismui pareiškimas dėl santuokos nutraukimo (2006-02-14), buvo 1 Lt, todėl net jei tai ir būtų buvęs dalytinas turtas, tai ieškovė galėtų pretenduoti tik į tokios vertės akcijas.

7A. N. S. M. su ieškiniu nesutiko. E. T. T. P., kaip akcijų pardavėjas, žinodamas, kam pardavimo metu nuosavybės teise priklauso akcijos, Sutartyje garantavo bei savo parašu patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos šios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiškai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų.“ Jis neatskleisdamas (nutylėdamas) esminę informaciją Sutarties sudarymui pažeidė LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalių reikalavimus, nors, vadovaujantis LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota teismų praktika, apie jas turėjo pranešti I. A.. Be to, savo parašu patvirtindamas tikrovės neatitinkančias aplinkybes apie perleidžiamo turto nuosavybės teisę, pažeidė LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse nuostatas. Juo labiau, jog pardavėjo prievolė patvirtinti daikto nuosavybę yra garantija pagal įstatymą (LR CK 6.317 str. 2 d.). Vien tai, jog pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiškia, kad šis laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes. Faktas, jog sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir buvo sąmoningai nuslėptas, todėl akivaizdu, jog būtent E. T. T. P. pažeidė LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes laikytis LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje numatytų taisyklių pirmiausia buvo jo pareiga. Būtent jis sudarant sandorį neatskleidė I. A. esminės informacijos, ją nutylėjo (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d.), t. y. panaudojo apgaulę. Byloje nėra duomenų, kad ieškovė dalyvavo steigiant bendrovę ar jos valdyme, kad bendra jungtinė nuosavybė į bendrovės akcijas būtų išviešinta, todėl negalima teigti, kad I. A. žinojo, jog perleidžiamos akcijos E. T. T. P. ir ieškovei priklauso bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. I. A. neturėjo pagrindo abejoti dėl nuosavybės formos dar ir dėl to, jog visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš jos asmeninių lėšų. Nėra pagrindo naikinti Įkeitimo sutarties, sudarytos su įkeitimo objekto savininku, t. y. I. A. (LR CK 4.206 str. 2 d.), kurioje I. A. užtikrino, kad „įkeitimo objektas kitiems asmenims neperleistas, neareštuotas, taip pat nėra jokių apribojimų disponuoti šiuo objektu“ bei patvirtino, kad „įkeitimo objektas neišnuomotas, nesuteiktas naudotis, neįkeistas ir neperduotas naudotis kitais pagrindais trečiųjų asmenų žiniai, taip pat nėra jokių kitų įkeisto turto apribojimų ar apsunkinimų“. Sutartinio įkeitimo lakštas tinkamai įformintas ir patvirtintas notarės bei užregistruotas LR hipotekos registre.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Kauno apylinkės teismas 2015-01-15 sprendimu (4 t., b. l. 99–110) ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei I. A. 3 156,52 eurų (10 890 Lt) bylinėjimosi išlaidų ir valstybei 22,25 eurų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

9Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), sprendė, kad Sutartis buvo sudaryta akcijų pardavėjui E. T. T. P. panaudojant apgaulę (tinkamai neatskleidžiant ginčo akcijas įgijusiai I. A. sandoriui reikšmingos informacijos), tačiau, nesant įrodyto jos nesąžiningumo, nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ieškovės nurodytais pagrindais.

10Pagal LR CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius dėl vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė, sudaryti gali tik abu sutuoktiniai arba kai vienas iš sutuoktinių turi kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą sudaryti tokį sandorį, o pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį teismas gali pripažinti negaliojančiais sandorius, sudarytus pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies normas, nepriklausomai nuo to, ar kita sandorio šalis yra sąžininga ar nesąžininga, išskyrus atvejus, kai vienas sutuoktinis arba abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę. Tokiais atvejais sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga.

11LAT praktikoje yra pripažįstama, kad sudarant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatytus sandorius, jų sudarymui numatyti ypatingi reikalavimai suponuoja papildomas pareigas vertybinių popierių pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso pardavėjui; pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (LR CK 6.163 str. 4 d.) (LAT 2013-03-01 nutartis c. b. Nr. 3K-3-59/2013). I. A. įrodinėja, kad E. T. T. P. pažeidė savo kaip pardavėjo pareigą ir neatskleidė jai informacijos, kad jis vis dar yra vedęs ir akcijos yra bendroji jungtinė jo ir jo sutuoktinės nuosavybė. Ieškovė taip pat įrodinėjo pagrįstai galėjusi pasitikėti sugyventiniu ir neabejoti dėl Sutartyje nurodytos informacijos tikrumo, kad jis turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas. Teismas sutiko su atsakove, kad pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę teko būtent pardavėjui. Kilus ginčui dėl reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumo, pardavėjui tenka pareiga įrodyti, jog ji buvo atskleista tinkamai (LR CK 6.321 str. 1, 3, 5 d.) (LAT 2005-11-07 nutartis c. b. Nr. 3K-3-551/2005). Be to, pareiga nurodyti perleidžiamų vertybinių popierių nuosavybę tenka pardavėjui, nepriklausomai nuo to, ar pirkėjas konkrečiai to teiraujasi (LAT 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-138/2013).

12Teismo nuomone, I. A. S. sudarymo metu turėjo pagrindą pasitikėti E. T. T. P. ir manyti, kad Sutartyje nurodytos nuostatos dėl jo teisės sudaryti ginčijamą sandorį atitinka faktinę padėtį ir yra teisingos. Sutarties 4.1. (i) punkte pardavėjas patvirtino ir garantavo, kad turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, <....> teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų (1 t., b. l. 17). P. S. patvirtinus savo teisę sudaryti Sutartį, pirkėjas papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neturėjo pagrindo imtis. Sutarties šalis siejus ilgalaikiams šeimyniniams santykiams, atsakovė pagrįstai galėjo tikėti pateiktų duomenų tikrumu. Teismo nuomone, bylos medžiaga neįrodo, kad E. T. T. P. tinkamai įvykdė pareigą informuoti pirkėją apie tai, kad perleidžiamos akcijos bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausė jam ir sutuoktinei, todėl sprendė, kad sudarant Sutartį buvo panaudota apgaulė, kuria laikoma ir reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (LR CK 1.91 str. 5 d.) (LAT 2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006).

13Vadovaujantis LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prisipažinus, kad Sutartis buvo sudaryta panaudojant apgaulę, ji gali būti pripažinta negaliojančia tik įrodžius I. A. nesąžiningumą sudarant Sutartį. Ieškovė atsakovės nesąžiningumą iš esmės grindė tuo, kad atsakovė žinojo apie E. T. T. P. santuoką, todėl turėjo žinoti, kad Sutartis turėjo būti sudaryta dalyvaujant sutuoktinei. Teismas nesutiko, kad tai, jog 2006 metais E. T. T. P. ir ieškovė gyveno kartu viešbutyje, įrodo atsakovę žinojus apie tai, kad jis vis dar yra vedęs, ir todėl turėjus žinoti, kad ginčo akcijos priklauso abiems sutuoktiniams. Tai, kad atsakovė ir E. T. T. P. nuo 2003 metų gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties, patvirtino ne tik liudytoja I. T. (patvirtinusi, kad jie abu nuo 2003 iki 2005 metų gyveno Jonavoje, name, kurio bendrijos pirmininke tuo metu buvo liudytoja (III t., b. l. 58-61)), bet ir anksčiau išnagrinėtose bylose Kauno miesto apylinkės teismo 2012-02-20 sprendimu c. b. Nr. 2-258-451/2012, Kauno apygardos teismo 2013-01-21 nutartimi c. b. Nr. 2A-21-390/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimu c. b. Nr. 2-1940-151/2012, Kauno apygardos teismo 2012-12-18 nutartimi c. b. Nr. 2A-2602-343/2012, LAT 2013-09-27 nutartimi c. b. Nr. 3K-3-457/2013, Kauno apylinkės teismo 2013-12-04 nutartimi c. b. Nr. 2-635/2013 nustatytos aplinkybės, duodančios pagrindo išvadai, kad atsakovė pagrįstai galėjo manyti, jog E. T. T. P. yra išsiskyręs.

14Be to, teismo nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog atsakovė net ir žinodama apie vis dar sudarytą santuoką, atitinkamai turėjo žinoti, jog ginčo akcijos yra būtent bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė. Net ir galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokos metu prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn (LR CK 3.86 str. 1 d., Suomijos Respublikos Santuokos akto IV dalies 2 skyriaus 103b (411/1987) skirsnis 2 d. 2 p. – koreguojant sutuoktinių turto paskirstymo tvarką, gali būti priimti tokie nutarimai: (2) tam tikra nuosavybė, kurią sutuoktinis užsidirbo arba gavo, kai sutuoktiniai gyveno atskirai, (...) turi būti visiškai arba iš dalies išskirta iš kito sutuoktinio santuokinės teisės, https://www.finlex.fi/en/). Nustatyta, kad 2003-04-15, t. y. santuokos su ieškove metu, UAB „Barker textiles“ visuotinio akcininkų susirinkimo metu (kuriame kaip vieno iš akcininkų, W. T. OY Ltd., atstovė dalyvavo ir ieškovė) buvo didinamas UAB „Barker textiles“ įstatinis kapitalas ir naujai išleidžiamas akcijas buvo suteikta teisė įsigyti vienam akcininkui E. T. T. P., tuo tarpu byloje nėra duomenų, kad ieškovė UAB „Barker textiles“ akcijų išleidimo metu ar vėliau reikštų savo teises dėl šių taip pat santuokos metu įgytų akcijų ar kitaip veiktų kaip tų akcijų bendrasavininkė. Atsakovė paaiškino, kad E. T. T. P. visada savo akcijas valdė kaip vienintelis jų savininkas ir visus sprendimus priėmė tardamasis tik su ja, su kuria gyveno ir ketino gyventi ateityje. Tai, kad visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas I. A., patvirtina byloje esantis UAB „Barker holding“ banko sąskaitos išrašas (1 t., b. 1. 107). Šios aplinkybės, teismo nuomone, patvirtina, kad atsakovė vis dėlto negalėjo daryti vienareikšmiškos išvados, kad ginčo akcijos negali būti atsakovo asmeninė nuosavybė.

15Be to, tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu atsakovės I. A. prašymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles“ ir UAB „Barker holding“ akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b. Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieškovė atstovavo trečiąjį asmenį W. T. OY Ltd., tačiau šių procesų metu ieškovė niekaip nepasisakė kaip galima minėtų akcijų bendrasavininkė. Be to, ieškovė neginčija ir 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding“ akcijų – 66 vnt., nors, ieškovės teigimu, pusė 99 vnt. UAB „Barker holding“ akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Teismo nuomone, šios aplinkybės leidžia abejoti pačios ieškovės pozicijos nuoseklumu ir sąžiningumu.

  1. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos esmė

16Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti ieškinį visa apimtimi, pripažinti Sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją. Ieškovės įsitikinimu, Sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, priimtas netinkamai aiškinus faktines aplinkybes ir LR teisės normas, netinkamai taikius įrodinėjimą reglamentuojančių procesinių įstatymų nuostatas, todėl naikintinas.

17Teismo išvada, esmingai nulėmusi ieškovės reikalavimų atmetimą, kad sudarydama Sutartį I. A., nežinojusi / negalėjusi žinoti apie E. T. T. P. santuokinius ryšius su ieškove, nebuvo nesąžininga, o E. T. T. P. panaudojo apgaulę, prieštarauja byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms. Didesnė tikimybė, kad Sutarties sudarymo metu I. A. nebuvo „apgauta“ bei, savo ruožtu, nebuvo sąžininga. Ji patvirtino pažinojusi ieškovę, su kuria susipažino jo vizitų į Lietuvą metu, ieškovei atvykus dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose, jai yra tekę vežti ieškovę į dalykinį susitikimą Kaune, kadangi E. T. T. P. neva nepageidavęs to daryti „dėl įtemptų santykių su ieškove“. Tokie atsakovės paaiškinimai suponuoja išvadą, jog atsakovė turėjo pagrindo manyti ar įtarti, jog E. T. T. P. ir ieškovę 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai – jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiškinimų), liudijančių, kad E. T. T. P. klaidingai nurodė atsakovei esąs išsiskyręs, į bylą nepateikta, o vadovaujantis atsakovės turėta informacija visiškai nelogiška/nepagrįsta manyti, jog 2006-03-24 santuoka buvo nutraukta. 2012-11-07 viešbučio „Hotel am Berg“ pažyma patvirtinanti, jog 2006 m. sausio 11–14 dienomis viešbutyje likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo ieškovė su vyru apsistojo viename viešbučio kambaryje, atsakovė – kitame, kas prieštarauja teismo išvadoms, jog sudarant Sutartį atsakovė turėjo pagrindą manyti E. T. T. P. esant išsiskyrusį. Visiškai akivaizdu, jog 2006-03-24 atsakovė ne tik galėjo žinoti, bet ir žinojo apie tebesitęsiančius E. T. T. P. santuokinius ryšius. Tai liudija, jog net jei jis Lietuvoje nuo 2003 m. iš tiesų, ieškovei nežinant, gyveno kartu su atsakove, pastaroji neturėjo jokio pagrindo manyti ir akivaizdu, kad nemanė, jog jo bei ieškovės santuokiniai ryšiai yra nutrūkę. Atsakovei pažįstant ieškovę kaip E. T. T. P. esamą ar neva buvusią sutuoktinę; atsakovei žinant, jog E. T. T. P. ir ieškovės santykiai buvo „įtempti“; bendrų vizitų į užsienį metu atsakovei gyvenant atskirame viešbučio kambaryje, o ieškovei su vyru apsistojant tame pačiame kambaryje, atsakovė turėjo suvokti ir suvokė, jog ginčo sutarties sudarymo metu E. T. T. P. bei ieškovė buvę susiję santuokiniais ryšiais bei jog atsakovė negali būti laikoma „apgauta“ bei/ar „sąžininga“ LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme.

18LAT praktikoje apgaule laikomas sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas. Sprendžiant, ar, sudarant pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota bent vieno iš sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti sandorio šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį ir po jo (LAT 2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006). Šiuo atveju atsakovė iki sandorio sudarymo žinojo apie santuoką. Į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys, jog turėjo pagrindą manyti santuoką esant nutrūkus. Po sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios E. T. T. P., atsakovės bei ieškovės kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieškovė gyveno viename viešbučio kambaryje kaip sutuoktiniai ir tai atsakovei buvo puikiai žinoma. Toks atsakovės bei E. T. T. P. elgesys iki ir po ginčo sandorio sudarymo suponuoja išvadą, jog atsakovė nebuvo suklaidinta/apgauta dėl E. T. T. P. bei ieškovės santykių/ryšių – byloje surinktų duomenų analizė suponuoja išvadą, jog ieškovė, gyvenusi Suomijoje, galėjo būti/buvo apgaudinėjama (klaidinama) ir/ar neturėti informacijos dėl sutuoktinio ir atsakovės asmeninių santykių, tuo tarpu akivaizdu, kad I. A. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme „apgauta“ nebuvo, todėl, vadovaujantis CK 3.92 straipsnio 4 dalimi, Sutartis pripažintina negaliojančia ab initio kaip prieštaraujanti imperatyvioms įstatymo normoms (LR CK 1.80 str.).

19Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį, Sutarties šalys grąžintinos į buvusią padėtį, t. y. konstatuotina, jog atsakovė 2010-03-30 nebuvo teisėta ginčo akcijų savininke, t. y., jog 2010-03-30 ji neturėjo teisės sudaryti Įkeitimo sutarties įkaito davėjo vardu, todėl, pripažinus negaliojančia Sutartį, pripažintina negaliojančia ir Įkeitimo sutartis.

20A. H. A. P. ir M. I. M. (toliau abu vadinami – atsakovais) atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (4 t., b. l. 132–135) prašė ieškovės apeliacinį skundą patenkinti.

21A. I. A. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (4 t., b. l. 149–159) prašė ieškovės apeliacinį skundą atmesti.

22Teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir būtent vadovavosi CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais ir padarė teisingas išvadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sąžininga bei apgauta.

23Nelogiškas ir visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad dalyvavimas bendrovių susirinkimuose ir ieškovės vežimas į dalykinį susitikimą turėjo suponuoti atsakovei pagrindą manyti ar įtarti, jog ieškovę su vyru 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai, juo labiau, nevertinant kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kad jau net nuo 2003 m. atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip šeima, kas yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose. Kita vertus, I. A. neturėjo pagrindo nepasitikėti E. T. T. P. tvirtinimu apie tai, kad jis yra išsiskyręs su ieškove, o juo labiau, gerbdama verslo ir bendrąsias etikos normas, teirautis pačios ieškovės, ar ji iš tiesų yra išsituokusi. Be to, tai, kad buvę sutuoktiniai, kuriuos sieja verslo santykiai, ir toliau bendrauja po faktinio ir/ ar teisinio santuokos iširimo, kartu verslo reikalais vyksta į parodas, nėra retai pasitaikantis reiškinys. Nepaisant to, ir ši aplinkybė jokiu būdu neįrodo ir nepagrindžia, kad I. A. tiek UAB „Barker holding“ steigimo, tiek Sutarties sudarymo metu žinojo apie tai, kad E. T. T. P. iš tiesų nebuvo išsituokęs, o ginčo akcijos galėjo priklausyti ir ieškovei. Juo labiau, šių aplinkybių ieškovė apskritai nei įrodinėjo, nei įrodė (LR CPK 177, 185 str.). Atmestinas argumentas, kad jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiškinimų), liudijančių, kad E. T. T. P. klaidingai nurodė atsakovei esąs išsiskyręs su ieškove, į bylą nepateikta. Priešingai, nei nurodo ieškovė, byloje ne vien atsakovė, bet ir liudytoja apklausta I. T. patvirtino, kad jai E. T. T. P. buvo sakęs, jog yra išsiskyręs (2014-11-20 teismo posėdžio garso protokolo įrašas, 12:02 min.).

24Nesutiktina, kad Vokietijos viešbučio Hotel am Berg 2012-11-07 pažyma patvirtina, jog atsakovė žinojo apie E. T. T. P. sutuoktinę, ją pažinojo, sutuoktinių santykiai nuo jos nebuvo slepiami ir ji tariamai nebuvo apgauta sudarant ginčo sandorį, kadangi ši pažyma jokiu būdu neįrodo, kad atsakovė žinojo apie tai, jog ginčo akcijos galėjo priklausyti ir ieškovei, neturi jokio ryšio su įrodinėjimo dalyku bei neatitinka įrodymų sąsajumo principų (CPK 180 str.). Net jei atsakovė būtų žinojusi, kad E. T. T. P. de jure buvo neišsituokęs, tai jokiu būdu neleistų daryti išvados, kad jis atskleidė visas reikšmingas aplinkybes ar kad atsakovė apie jas žinojo, t. y., kad akcijos priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Vien tai, kad pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiškia, kad šis laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes (LAT 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-138/2013, kurios aplinkybės analogiškos nagrinėjai bylai). Pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos faktą, bet faktą, kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuoką sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiūra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Santuokos faktas pats savaime neįrodo turto teisinio rėžimo, juo labiau, kai akcijos buvo apmokėtos atsakovės asmeninėmis lėšomis.

25Ieškovė visiškai ignoruoja aplinkybę, kad faktiškai nuo 2001 m. ji kartu su vyru negyveno, nes šis atvyko gyventi į Lietuvą; nuo 2003 m. jis vedė bendrą ūkį su atsakove, ginčo akcijos buvo apmokėtos atsakovės lėšomis, tas tik patvirtina, kad jos santuoka neabejotinai buvo faktiškai nutrūkusi, kartu tai reiškia, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, neturėjo jokio pagrindo abejonei, jog ginčo akcijos galėtų priklausyti ir ieškovei, dėl ko būtų turėjusi papildomai išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiami vertybiniai popieriai priklauso akcijų pardavėjui. Nepaisant to, ieškovė remiasi vieninteliu fragmentiniu jos ir vyro apsistojimu viešbutyje ir stengiasi sudaryti įspūdį, kad neva tai toks vienas jų susitikimas patvirtina faktą, kad iš tiesų dar 2006 metais tariamai jų santykiai buvo kaip šeimos, o atsakovė, tariamai tai žinodama, sudarydama Sutartį buvo nesąžininga. Teismas, atmesdamas ieškinį bei konstatavęs apgaulę atsakovės atžvilgiu, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė ne į pavienius įrodymus, bet į byloje esančių įrodymų visetą ir, neskaitant sprendimo išvadų, kad ginčo akcijos yra bendroji jungtinė ieškovės ir E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė, iš esmės priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

26Nesutiktina, kad į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys, liudijantys, jog sandorio sudarymo dienai atsakovė turėjo pagrindą manyti santuoką esant nutrūkus. Priešingai, byloje yra pateikta eilė įrodymų, apie kuriuos ieškovė sąmoningai nutyli, tačiau kurie patvirtina, kad atsakovė turėjo daugiau nei pakankamą pagrindą manyti santuoką esant nutrūkus, o ginčo akcijos priklausė mirusiajam asmeninės nuosavybės teise.

27Dar gerokai iki Sutarties sudarymo E. T. T. P. buvo nurodęs atsakovei bei kitiems asmenims (tą patvirtino liudytoja I. T.), kad jis buvo išsiskyręs su žmona, kuri liko gyventi Suomijoje; nuo 2003 m. atsakovė su juo gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu kūrė ateities planus ir tai nustatyta jau aukščiau nurodytose civilinėse bylose; visą UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalą buvo apmokėjusi pati atsakovė, kas neabejotinai atsakovei leido daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad iš tiesų E. T. T. P. buvo išsiskyręs su ieškove ir akcijos jokiu būdu negalėjo priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas sąlygotų tokio sandorio sudarymui būtinybę gauti ieškovės sutikimą. Jei vadovautis ieškovės logika, tai atsakovė, gyvendama su juo kaip šeima jau nuo 2003 m. bei visų kitų nurodytų aplinkybių kontekste, sudarydama sandorį turėjo suprasti, kad santuoka buvo nenutrūkusi ir dėl to ginčo akcijos priklausė tiek ieškovei, tiek E. T. T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise.

28Ieškovė ignoruoja tai, kad Sutartis buvo paruošta advokatų kontoros, t. y. profesionalių teisininkų, UAB „Barker textiles“, atstovaujamo E. T. T. P., pavedimu ir būtent jis teisininkams suteikė visą reikiamą informaciją akcijų Sutarčiai sudaryti (t. 1, b. 1. 194). Atsižvelgiant į tai, logiška, kad profesionaliems teisininkams, rengusiems Sutartį, buvo žinomi pardavėjui keliami įstatymo reikalavimai, įskaitant ir pardavėjo pareigą informuoti pirkėją ir atskleisti visą reikiamą bei reikšmingą informaciją sandorio sudarymui. Šis netiesioginis įrodymas leidžia daryti pagrįstą išvadą bei patvirtina atsakovės teiginius, kad prieš sudarant sandorį E. T. T. P. nurodė ir patvirtino, jog jis yra išsiskyręs ir tokiu būdu nebuvo jokių teisinių ir faktinių kliūčių sandorio sudarymui. Jis ne tik žodžiu, bet ir Sutartimi (Sutarties 4.1. p.) garantavo ir savo parašu Sutartyje patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos šios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiškai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“. Tokia E. T. T. P. garantija neabejotinai laikytina atitinkanti LR CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalyse bei LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintas nuostatas.

29E. T. T. P. S. patvirtinus savo teisę vienasmeniškai sudaryti Sutartį, atsakovė imtis papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti neturėjo pagrindo. Sutarties šalis siejanti ilgalaikė pažintis, bendras gyvenimas ir draugystė/ partnerystė, bendri verslo ateities planai, E. T. T. P. sprendimas UAB „Barker holding“ vadovu paskirti atsakovę, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad juos siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti vyro ir moters santykiai, dėl ko atsakovė, sudarydama Sutartį, vertinant pagal protingo ir rūpestingo asmens standartą, pagrįstai galėjo tikėti jo pateiktų duomenų tikrumu bei padaryti išvadą apie parduodamų akcijų priklausymą pardavėjui asmeninės nuosavybės teise. Juo labiau, pagal LR CK 6.317 straipsnio 2 dalį pardavėjo prievolė patvirtinti daiktų nuosavybę yra garantija pagal įstatymą. Ir nors LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, o, vadovaujantis LAT praktika, E. T. T. P. turėjo pareigą prieš sudarant Sutartį atskleisti informaciją apie tai, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas (akcijos) jam priklausė, tačiau akivaizdu, kad aukščiau nurodytų pareigų jis nevykdė, dėl ko neabejotinai suklaidino atsakovę dėl sandorio esmės.

30Nors ieškovė nurodo, kad 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo ieškovė su vyru apsistojo viename viešbutyje, tačiau sąmoningai nutyli faktą, kad 2006-02-14, t. y. praėjus vos mėnesiui po kelionės į Frankfurtą ir likus mėnesiui iki Sutarties sudarymo (2006-03-24), jis pateikė teismui prašymą nutraukti santuoką (t. 1, b. l. 108–112). Įvertinus tai, kad sprendimas nutraukti santuoką nebūna spontaniškas ir jam priimti reikalingas atitinkamas laikas, tam tikrų faktinių aplinkybių atsiradimas, todėl darytina pagrįsta išvada, įvertinus ir tai, kad jau nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. vedė bendrą ūkį bei gyveno kaip šeima, ieškovės teiginiai apie jų tariamai gerus tarpusavio šeimyninius santykius dar 2006 m. atmestini, kaip visiškai nelogiški, neatitinkantys tikrųjų faktinių aplinkybių, o juo labiau neįrodantys atsakovės nesąžiningumo sudarant Sutartį. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina, kad E. T. T. P., sudarydamas Sutartį, neabejotinai suvokė, jog Sutartis sudaroma jam dar formaliai esant santuokoje su ieškove, tačiau minėtą faktą jis sąmoningai ir valingai nuslėpė, taip apgaudamas atsakovę.

31Nors ieškovė nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieškovė gyveno kaip sutuoktiniai viename viešbučio kambaryje, tačiau tai prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi kelionė į Frankfurtą įvyko prieš sandorio sudarymą (2006-03-24), o ne po jo, todėl visiškai neaišku remiantis kokiais įrodymais ieškovė tai nurodo. Kita vertus, į Vokietiją vykta į tekstilės parodą verslo reikalais, atstovaujant atitinkamas bendroves, ir viešbutyje buvo apsistota vos kelias dienas, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė ir E. T. T. P. „gyveno kaip sutuoktiniai“ yra visiškai nelogiškas bei nepaneigia teismo išvadų dėl to, kad atsakovė, sudarant Sutartį, buvo apgauta.

32Šių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad tiek prieš sudarant Sutartį, tiek atsakovės pokalbių metu E. T. T. P. apgavo ne tik atsakovę, bet ir Sutartį ruošusius advokatus, nes sąmoningai nenurodė reikšmingų sandorio aplinkybių (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d., LR CK 3.96 str. 2 d.)., kad iš tiesų formaliai (de jure) nebuvo išsiskyręs su žmona ir neinformavo, kad teisė disponuoti vertybiniais popieriais gali būti apribota ar kad tretieji asmenys gali turėti teises į vertybinius popierius (akcijas), nors vadovaujantis LR CK 6.321 straipsniu, 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota LAT praktika, apie jas neabejotinai turėjo pranešti atsakovei, kaip kitai sandorio šaliai (LAT 2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006). E. T. T. P. akivaizdžiai pasielgė nesąžiningai ir apgavo atsakovę, o toks jo elgesys atitinka LAT apibrėžtą apgaulės sampratą, kuri šiuo atveju pasireiškė tiek aktyviais, tiek ir pasyviais veiksmais – sąmoningu netiesos pasakymu, esminės informacijos nutylėjimu bei tikrovės neatitinkančių aplinkybių garantavimu pačioje Sutartyje.

33Pati ieškovė nurodo, kad ji, gyvendama Suomijoje, galėjo būti / buvo apgaudinėjama (klaidinama) ir / ar neturėti informacijos dėl E. T. T. P. ir atsakovės santykių. Taigi pati ieškovė pripažįsta, kad vyras galėjo ją apgaudinėti. Iš to seka, kad jei ieškovė galėjo būti apgaudinėjama, vadinasi, ir atsakovė lygiai taip pat buvo apgauta dėl Sutarties esmės, ką pagrįstai konstatavo ir teismas. Priešingas aiškinimas reikštų dvigubų standartų ieškovės ir atsakovės atžvilgiu taikymą Tokiu būdu sutiktina su teismo išvadomis, kad pripažinus, jog Sutartis buvo sudaryta panaudojus prieš atsakovę apgaulę, bei nesant atsakovės nesąžiningumo, ieškinys atmestinas kaip nepagestas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

34Ieškovė eskaluoja tariamu atsakovės nerūpestingumu, neatidumu, kelia klausimą dėl bonus pater familias standarto taikymo ir iš to kildina atsakovės nesąžiningumą. Tačiau, atsakovės vertinimu, ieškovė sau ir atsakovei iš esmės taiko dvigubus atidumo ir rūpestingumo standartus. Jei tikėti ir vadovautis ieškovės ieškinyje nurodytais argumentais, tai apie akcijų perleidimą ir apskritai apie ginčo akcijų egzistavimą ji sužinojo tik 2011 m. lapkričio mėnesį iš kitos jau minėtos civilinės bylos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo ir yra W. T. OY Ltd. generalinė direktorė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Taigi, jei laikytis ieškovės pozicijos, kad jos ir vyro santykiai 2006 metais buvo geri, jie tariamai gyveno kaip šeima, tai neaišku kaip ieškovė, būdama verslininke, kuriai, jei taikyti analogiškus atidumo ir rūpestingumo standartus kaip ir atsakovei, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, kuri 2006 metais tariamai buvo geruose šeimos santykiuose su vyru, nieko nežinojo bei nesidomėjo apie UAB „Barker holding“ akcijas iki pat 2011 metų. Ieškovė reikalauja iš atsakovės atidumo ir rūpestingumo bei eskaluoja tuo, kad atsakovė privalėjo pasidomėti prieš sudarant Sutartį, ar akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y., kad akcijų savininkė yra ir ieškovė, kai tuo tarpu pati ieškovė apie tai, kad galimai yra akcijų savininkė, sužinojo tiktai 2011 metais. Pagal ieškovės logiką atsakovė, pati apmokėjusi visą UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalą, turėjo kažkokiu tai būdu suvokti ar žinoti, kad ginčo akcijos priklausė ir ieškovei, kai tuo tarpu pati ieškovė Sutarties sudarymo metu apskritai net nežinojo, kad jai galimai priklauso dalis akcijų. Kitaip tariant, pagal ieškovės logiką atsakovė apie akcijų priklausomybę turėjo sužinoti anksčiau nei pati ieškovė. Toks ieškovės samprotavimas ir iš to kildinamas atsakovės nesąžiningumas prasilenkia su logika bei prieštarauja protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

35Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų argumentų, todėl nėra ir teisinio pagrindo taikyti restituciją. Tačiau net jei ir teismas visgi nuspręstų pripažinti Sutartį negaliojančia, su kuo atsakovė kategoriškai nesutinka, restitucijos taikymas yra negalimas, nes dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagristai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų, kadangi realiai minėtų akcijų vertė ne mažiau nei kelis šimtus kartų viršija jų nominalią kainą.

36Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartis pripažintina niekine bei prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatomis, remiantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, tačiau yra nuginčijamas sandoris. Remiantis LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi pagal pirmiau nurodytas LR CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali būti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandoris nelaikytinas niekiniu, o yra nuginčijamas sandoris, t. y. tik gali būti pripažintas negaliojančiu ieškovei įrodžius tam tikras sandorio pripažinimui negaliojančiu reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas pripažinti negaliojančia ab imtio Sutartį LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu yra visiškai nepagrįstas, todėl atmestinas.

37Nors teismas atmetė ieškinį, tačiau atsakovė yra pareiškusi apeliacinį skundą nesutikdama su sprendimo motyvais, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovės vertinimu, teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetą, paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją. Todėl neatkartojant atsakovės apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų ir argumentų, pažymime, kad ieškovės argumentai, kad ginčo akcijos priklausė ieškovei ir E. T. T. P. bendrosios jungtinės’ nuosavybes teise (LR CK 3.88 str. 1 d.), yra visiškai nepagrįsti bei atmestini, o tai, neskaitant LR CK 3.96 straipsnio 2 dalyje numatyto pagrindo, yra dar vienas pagrindas atmesti ieškovės pareikštą ieškinį kaip visiškai nepagrįstą bei neįrodytą.

38Kadangi atsakovė laikytina sąžiningai įgijusi ginčo akcijas ir tai patvirtina išdėstyti bei Sprendime nurodyti argumentai, todėl būdama teisėta įsigytų akcijų savininkė ir turėdama teisę, įkeitė jas N. S. M. 2010-03-30 sutartinio įkeitimo lakštu, kurio pripažinti negaliojančiu nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškovė ginčija visą hipotekos sandorį, kuriuo I. A. įkeitė N. S. M. 34 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų, kai tuo tarpu 10 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės akcijų jai priklauso 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu ir kurios nėra ginčo objektas šioje byloje. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčija visą sutartinio įkeitimo lakstą, kuriuo buvo įkeistos 34 akcijos, kai ginčo objektu tėra tik 24 vienetai akcijų. Tai rodo akivaizdų ieškovės piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis, o tokį elgesį bylą nagrinėjantis teismas turėtų įvertinti CPK 95 straipsnio kontekste, ir, esant pagrindui, paskirti ieškovei baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis už aiškiai nepagrįstai pareikštą ieškinio reikalavimą.

39Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant klaidingus duomenis ir/ar tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikšmingos informacijos), tačiau nesant įrodyto atsakovės nesąžiningumo fakto nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas. Net ir nevertinant vieno iš atsakovės atsikirtimų pagrindo (panaudotos prieš ją apgaulės) eilė byloje pateiktų įrodymų paneigia LR CK 3.87 straipsnio ir 3.88 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją bei sąlygoja ieškinio nepagrįstumą.

40A. I. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Sprendimo dalį, pašalinant iš Sprendimo motyvuojamosios dalies visas išvadas, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė nuosavybė.

41Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.), netinkamai vertino bylos įrodymus, nes neatsižvelgė į bylos įrodymų visetą, paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 185 str.) bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, taikant ir aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 4 str.).

42Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip sutuoktiniai ir vedė bendrą ūkį, patvirtino ne tik liudytoja I. T., bet ir anksčiau išnagrinėtose civilinėse bylose teismų nustatytos aplinkybės, jog jie nuo 2003 metų faktiškai gyveno kaip šeima, bei vedė bendrą ūkį iki pat jo mirties. Be to, anksčiau išnagrinėtose bylose teismai yra konstatavę, jog juos siejo jungtinės veiklos teisiniai santykiai. Iš to darytina logiška išvada, kad bendrą ūkį ir bendrąją jungtinę nuosavybę kūrė ne ieškovė kartu su sutuoktiniu, su kuriuo jau nuo 2003 m. kartu negyveno bei nevedė bendro ūkio, bet būtent atsakovė, todėl logiškai nepaaiškinama teismo išvada, jog 2004-08-24 įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė.

43Tai, kad ginčo akcijos nėra ir negalėjo būti bendroji jungtinė ieškovės ir E. T. T. P. nuosavybė, patvirtina ir tai, kad visas UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas atsakovės, be to, apie tai, kad akcijos neva priklauso ieškovei, kaip kad nurodė pati ieškovė bylą nagrinėjant teisme, ji sužinojo tik 2011 metais, t. y. praėjus net 7 metams po UAB „Barker holding“ steigimo sutarties sudarymo. Nei intelektualiniu, nei materialiniu ar kitokiu indėliu ieškovė niekada neprisidėjo prie šios nuosavybės sukūrimo. Tai paneigia LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, dėl ko teismo išvada, kad akcijos priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, yra visiškai nepagrįsta bei neįrodyta (CPK 177, 178 str.). Kita vertus, ši teismo išvada niekaip nesuderinamas su bendrosios jungtinės nuosavybės atsiradimo bendraisiais principais ir esme, kad tai turtas, kurį sutuoktiniai įsigyja bendro gyvenimo, bendro verslo ir bendrų šeimos poreikių tenkinimų ir siekių vedini, nei su LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais principais. Tokiu būdu darytina išvada, kad bylos įrodymai patvirtina visiškai priešingas aplinkybes, nei konstatavo teismas – 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra, niekada nebuvo ir negalėjo būti bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CPK 185 str.).

44LAT 2014-12-12 apžvalgoje Nr. AC-40-1 nurodė, kad „prievolės, atsiradusios po to, kai sutuoktiniai pradėjo gyventi skyrium, neįtraukiamos į dalytino bendro sutuoktinių turto balansą“. Darytina logiška išvada, kad ne tik prievolės, bet ir turtas ir/ar turtinės teisės, kuris (-ios) įgytas pradėjus gyventi skyrium, tačiau esant vis dar formaliai nenutrauktai santuokai, lygiai taip pat nėra įtraukiamas į dalytino turto balansą, nes, faktiškai negyvenant sutuoktiniams kartu, nėra sutuoktinių valios kurti bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, kas reiškia, jog toks turtas laikytinas asmenine sutuoktinio nuosavybe. Toje pačioje apžvalgoje nurodyta, kad „asmenine sutuoktinių nuosavybe gali būti pripažintas turtas, formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyvent skyrium arba iškėlus teisme bylą dėl santuokos nutraukimo“. Iš šios teismo praktikos akivaizdu, kad net ir esant formaliai nenutrauktai santuokai bet kuris iš sutuoktinių gali turėti, sukurti, įsigyti ir t.t. atitinkamą turtą ar turtines teises, kuriems netaikytinas įstatyme įtvirtintas bendro sutuoktinių turto teisinis rėžimas (LR CK 3.87 str. 1 d., 3.88 str. 1 d. 1 p.). Lygiai tokia pati išvada darytina ir iš Suomijos Respublikos Santuokos akto IV dalies 2 skyriaus skirsnio 2 dalies 2 punkto nuostatų, kuriomis rėmėsi teismas, nurodydamas, kad galiojant įstatyminei sutuoktinių bendro turto, įgyto santuokoje, prezumpcijai, yra galimas turto įgijimas asmeninėn sutuoktinio nuosavybėn. Vadovaujantis aptartu teisiniu reglamentavimu, teismų procesiniais sprendimais nustatytais faktais bei LAT formuojama praktika akivaizdu, jog ieškovės santuoka laikytina faktiškai iširusia vėliausiai jau nuo 2003 m., kas leidžia daryti logišką išvadą, jog ieškovė su vyru gyveno atskirus gyvenimus, atskirai tvarkė turtinius reikalus ir buvo vienas nuo kito absoliučiai nepriklausomi. Iš to seka, kad santuokos nutraukimo turtinių padarinių sutuoktinių teisėms atsiradimo momentas laikytinas nuo jų pradėjimo de facto gyventi skyrium ir leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog nuo 2003 m. jie nekūrė bendrosios jungtinės nuosavybės, dėl ko ginčo akcijos jokiu būdu negalėjo priklausyti jiems bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes jos priklausė E. T. T. P. asmeninės nuosavybės teise.

45Ginčo akcijos nepriklausė ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę. LAT praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, jog nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas abiejų naudotomis iš bendro ūkio gautomis ir asmeninėmis lėšomis, bendru jų darbu, teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę (LAT 2008-04-08 nutartis c. b. Nr. 3K-3-235/2008; 2009-09-28 nutartis c. b. Nr. 3K-3-336/2009; 2010-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-553/2010 ir kt.). Jeigu kartu gyvenantys santuokos nesudarę asmenys buvo susitarę siekti tam tikro tikslo, vertinama, kad jie saistomi sutartinių teisinių santykių. Pagal minėtą LAT praktiką tai atitinka jungtinės veiklos sutartį. Pagal jungtinės veiklos sutarties nuostatas bendrai siekiamas tikslas yra sukurti ir įgyti bendrosios nuosavybės teisę tam tikrą turtą bendro gyvenimo ar kitiems tikslams. Ir nors nesusituokusių asmenų (sugyventinių) turtiniams santykiams netaikomos teisės normos, reglamentuojančios sutuoktinių turto teisinį statusą, ir nurodytus teisinius santykius reglamentuojantis LR CK trečiosios knygos VI dalies XV skyrius dar negalioja, nes dar nėra priimta specialaus įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką (LR CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 str.), tačiau nuosekliai susiformavusi LAT praktika patvirtina, kad tokių asmenų turtinių santykių apsaugai į bendrai įgytą turtą taikytinos LR CK ketvirtosios knygos normos, kuriose nustatyta bendroji nuosavybės teisė bendraturčiams (LAT 2006-06-13 nutartis c. b. Nr. 3K-7-332/2006; 2011-10-24 nutartis c. b. Nr. 3K-3-410/2011). Tokiu būdu E. T. T. P. ir I. A. jau nuo 2003 m. gyvendami kaip šeima, turėdami bendrą tikslą, 2003 m. UAB „Barker textiles“ veiklą perkėlus iš Jonavos į Kauną, veikdami jungtinės veiklos pagrindais, nusprendė kartu plėtoti verslą ir vykdyti komercinę veiklą įsteigiant UAB „Barker holding“. To pasėkoje, 2004-08-24 buvo pasirašyta UAB „Barker holding“ steigimo sutartis, kuria steigėjai E. T. T. P. ir I. A. įgijo atitinkamai 90 ir 10 vnt. (atitinkamai ir procentinė dalis) paprastųjų vardinių akcijų. Būtent šios akcijos yra atsakovės ir E. T. T. P. bendrų pastangų dėka sukurta nuosavybė, prie kurios kūrimo ieškovė visiškai neprisidėjo. Jei vadovautis teismo logika, tai E. T. T. P. bendrąją nuosavybę kūrė ir su ieškove, ir su atsakove, kas reikštų, jog akcijos neva tai yra trijų asmenų sukurta nuosavybė, nors kokiu būdu ir kaip ieškovė prie šios bendrosios nuosavybės sukūrimo prisidėjo, teismas nenurodė. Vien tai, kad akcijos buvo įgytos vis dar formaliai nenutrauktos, bet faktiškai jau nuo 2003 m. iširusios santuokos tarp ieškovės ir E. T. T. P. metu, nesudaro pagrindo prezumpcijai bei išvadai, kad jos priklausė ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, juo labiau, LAT yra nurodęs, jog prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kaip ir bet kuri kita prezumpcija, gali būti nuginčyta (LAT 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-482/2010). Byloje esančių įrodymų visetu nurodyta prezumpcija, įtvirtinta LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte, buvo paneigta bei nuginčyta.

46Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu I. A. prašymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles” ir UAB „Barker holding” akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b. Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieškovė atstovavo trečiąjį asmenį W. T. OY Ltd, tačiau šių procesų metu ieškovė niekaip nepasisakė kaip galimai esanti minėtų akcijų bendrasavininkė. Be to, 2009-04-16 E. T. T. P. mirus, jo palikimą priėmė M. I. M. bei H. A. P., tuo tarpu ieškovė, siekdama apginti neva savo nuosavybės teisę, nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kaip tai numato LR Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatos, ir neginčijo 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding” akcijų - 66 vnt., nors, ieškovės teigimu, pusė 90 vnt. UAB „Barker holding” akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas) tik įrodo, jog ji niekada nelaikė, kad UAB „Barker holding“ akcijos jai ir E. T. T. P. priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Jei teismas šiuos faktus būtų įvertinęs išsamiai ir objektyviai bei vadovaudamasis logikos dėsniais, būtų padaręs visiškai priešingas išvadas, nei jos buvo nurodytos Sprendimo motyvuojamojoje dalyje, konstatavus, kad neva tai 2004-08-24 UAB ,,Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė

47Nors nurodomi argumentai, į bylą pateikti įrodymai bei paties teismo Sprendime konstatuotos faktinės aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad ginčo akcijos nebuvo bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė ir joms netaikytina LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta prezumpcija, tačiau paneigdamas savo paties nustatytas bylos nagrinėjimo metu faktines aplinkybes bei surinktus įrodymus, teismas padarė visiškai nepagrįstą ir byloje surinktiems įrodymams bei elementariai logikai prieštaraujančią išvadą, kad ginčo akcijos priklausė ieškovei ir E. T. T. P. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe. Tokiu būdu konstatuotina, kad teismas, pripažindamas, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos taikant įrodymų vertinimą, pagal kurią teismas privalo įrodymus vertinti išsamiai, objektyviai ir visapusiškai bei vadovaudamasis logikos dėsniais padaryti nešališkas išvadas.

48Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.). Teismo sprendimo motyvuojamoje dalyje nurodomos teismo nustatytos bylos aplinkybės, argumentai dėl atmestų įrodymų, įstatymai ir kiti teisės aktai, kiti teisiniai argumentai (CPK 270 str. 4 d.). Teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai negali kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių (CPK 279 str. 4 d.). Apeliacine tvarka yra patikrinama faktinė ir teisinė priimto ir neįsiteisėjusio teismo sprendimo pusės. LAT 2003-10-15 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-968 yra išaiškinęs, kad gali būti skundžiamas tiek visas sprendimas, tiek jo motyvuojamoji dalis. Prašymas pašalinti iš teismo sprendimo motyvuojamosios dalies motyvus atitinka reikalavimą iš dalies pakeisti teismo sprendimą (CPK 326 str.). Skundžiami teismo sprendimo motyvai turės prejudicinę galią, o, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių yra kilęs ne vienas teisinis ginčas, neatmestina galimybė, jog atitinkami teismo motyvai gali būti naudojami ateityje.

49Pašalinus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kur konstatuota, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė, atitinkamai sprendime konstatuotina, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos nėra bendroji jungtinė ieškovės ir E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė.

50A. H. A. P. ir M. I. M. atsiliepime į atsakovės I. A. apeliacinį skundą (4 t., b. l. 136–140) prašė apeliacinį skundą atmesti.

51Atsakovai nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė. UAB „Barker holding“ buvo įsteigta 2004-08-24, t. y. ieškovės ir E. T. T. P. santuokos metu. Remiantis LR CK 3.87 straipsnio 1 dalimi, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir 2 dalimi bei Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas" 35 skyriaus 1 punktu, 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu E. T. T. P. įgytos UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė jo ir ieškovės nuosavybė, kadangi atitinkamos akcijos buvo įgytos jų santuokos metu. Kritiškai vertintini I. A. argumentai, kad bendrą ūkį ir bendrą jungtinę nuosavybę kūrė ne ieškovė su E. T. T. P., bet būtent I. A.. I. A. nebuvo sudariusi santuokos su E. T. T. P., todėl ji negalėjo su juo sukurti bendrosios jungtinės nuosavybės. Jei E. T. T. P. būtų norėjęs su ja sukurti bendrąją jungtinę nuosavybę, jis po skyrybų su ieškove būtų ją vedęs, tačiau jų santuoka su niekuomet nebuvo sudaryta, taigi, preziumuotina, jog E. T. T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės su I. A. sukurti nenorėjo. Tol, kol galiojo santuoka su ieškove, bendroji jungtinė nuosavybė buvo kuriama būtent su ieškove. LR CK 3.100 straipsnio 4 punkte yra aiškiai reglamentuota, kad bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia nutraukus santuoką, taigi tol, kol galiojo santuoka su ieškove, bendroji jungtinė nuosavybė buvo kuriama būtent su ja, o ne su I. A.. Tai, kad E. T. T. P. verslo reikalais didelę laiko dalį praleisdavo Lietuvoje, o ne Suomijoje, nepagrindžia I. A. teiginių, kad santuoka faktiškai buvo iširusi jau nuo 2003 metų. Jei santuoka su ieškove būtų iširusi jau nuo 2003 m., sutuoktiniai verslo kelionės metu Vokietijoje 2006 m. sausio 11-14 d. nebūtų apsistoję viename viešbučio kambaryje. Kaip yra žinoma atsakovams, jų tėvas E. T. T. P. iki pat skyrybų artimai bendravo su jų motina (ieškove), jų santykiai iki pat skyrybų buvo šeimyniški, jie bendrai dalyvavo versle, tėvas po verslo reikalų grįžęs į Suomiją, gyvendavo kartu su ieškove. Taigi kritiškai vertintini I. A. argumentai, kad jis jau nuo 2003 m. negyveno kartu su ieškove ir nevedė su ja bendro ūkio, todėl 2004-08-24 įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijos priklausė jam asmeninės nuosavybės teise. Tai, kad I. A. UAB „Barker holding“ jstatinį kapitalą apmokėjo iš savo banko sąskaitos, neįrodo jos teiginių, jog 90 vienetų naujai steigiamos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijų asmeninės nuosavybės teise priklausė E. T. t. P.. Byloje I. A. nurodė, kad ji padėdavo E. T. T. P. verslo reikalais Lietuvoje, todėl tikėtina, kad visas naujai steigiamos bendrovės UAB „Barker holding“ įstatinis kapitalas buvo apmokėtas iš I. A. banko sąskaitos dėl patogumo, o vėliau E. T. T. P. priklausiusią jam sumokėti pinigų sumą už UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalą I. A. grąžino. I. A. nurodo, kad ieškovė nei intelektualiniu, nei materialiniu ir/ ar kokiu kitu indėliu neprisidėjo prie UAB „Barker holding“ sukūrimo, todėl, pasak I. A., laikytina, kad 90 vienetų naujai įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijų priklausė E. T. T. P. asmeninės nuosavybės teise, o ne jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Atsakovai nesutinka su šiais argumentais, nes prie bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės sukūrimo ieškovė prisidėjo augindama bendrus vaikus, rūpindamasi bendrais namais, bendra buitimi, todėl, nepaisant to, kad ieškovė nedalyvavo steigiant UAB „Barker holding“, jos vyro vardu įgytos akcijos (90 vienetų) priklausė jai ir jos vyrui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kadangi jos buvo įgytos jų santuokos metu. Teismas, įvertinęs byloje buvusius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, remdamasis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, padarė pagrįstas išvadas, kad 2004-08-24 įsteigtos bendrovės UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) priklausė E. T. T. P. ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, todėl nėra pagrindų keisti Sprendimą pagal atsakovės I. A. apeliacinį skundą.

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės ir išvados.

52Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinių skundų ribas nenustatė.

53Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.

54Ieškovė apeliaciniame skunde nuodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pritaikytos įrodymų vertinimo bei įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės, kadangi nebuvo atsižvelgta į atsakovės patvirtinimą, jog ji pažinojo ieškovę; kad atsakovė susipažino su ieškove pastarosios vizitų į Lietuvą metu, kadangi ieškovė atvykdavo į Lietuvą dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose; atsakovė vežė ieškovę į dalykinį susitikimą Kaune, nes E. T. T. P. neva nepageidavęs to daryti dėl įtemptų santykių su ieškove; taip pat į Vokietijos viešbučio 2012-11-07 pažymą, kas tariamai patvirtina, kad atsakovė turėjo pagrindą manyti ar įtarti, jog E. T. T. P. ir ieškovę 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai ir tokiu būdu atsakovė nebuvo apgauta bei, savo ruožtu, nebuvo sąžininga. Su tokiais apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka.

55Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir būtent vadovavosi CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais ir padarė teisingas išvadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sąžininga bei apgauta.

56Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento bei motyvo, kaip konkrečiai ir kodėl bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nebuvo tinkamai pritaikytos įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklės bei kokios aplinkybės bei įrodymai tai pagrindžia (LR CPK 306 str. 1 d. 4 p.), vien dėl ko kolegija šio argumento nepripažįsta pagrįstu.

57Ieškovė cituoja atsakovės paaiškinimus, kad „<...ieškovė atvykdavo į Lietuvą dalyvauti bendrovių valdymo organų susirinkimuose...> ... <...atsakovei yra tekę vežti ieškovę į dalykinį susitikimą Kaune, kadangi E. T. T. P. neva nepageidavęs to daryti dėl įtemptų santykių su ieškove...>“. Tačiau, kolegijos nuomone, šie argumentai patvirtina tik tai, jog ieškovę su E. T. T. P. siejo tik su verslo reikalai (ko atsakovė niekada neneigė), bet ne šeimyniniai santykiai. Atsižvelgiant į tai, visiškai nepagrįstu ir nelogišku laikytinas ieškovės apeliacinio skundo argumentas, kad dalyvavimas bendrovių susirinkimuose ir ieškovės vežimas į dalykinį susitikimą turėjo suponuoti atsakovei pagrindą manyti ar įtarti, jog ieškovę ir E. T. T. P. 2006-03-24 tebesiejo sutuoktinių teisiniai santykiai, juo labiau, nevertinant kitų šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių bei pateiktų įrodymų, kad jau net nuo 2003 m. atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip šeima, kas, kaip teisingai nurodyta skundžiamame pirmosios instancijos teismo sprendime, yra konstatuota įsiteisėjusiuose teismų sprendimuose.

58Visiškai pritartina atsakovės I. A. atsiliepimo argumentui, jog ji neturėjo jokio pagrindo nepasitikėti E. T. T. P. tvirtinimu apie tai, kad jis yra išsiskyręs su ieškove, o juo labiau, gerbdama verslo ir bendrąsias etikos normas, teirautis pačios ieškovės, ar ji iš tiesų yra išsituokusi, tuo labiau, kad tai, jog buvę sutuoktiniai, kuriuos sieja verslo santykiai, po faktinio ir/ ar teisinio santuokos iširimo ir toliau bendrauja, kartu verslo reikalais vyksta į parodas, nėra retai pasitaikantis reiškinys tarp išsituokusių verslininkų. Tačiau, nepaisant to, net ir ši aplinkybė, kolegijos nuomone, jokiu būdu neįrodo ir nepagrindžia, kad I. A. tiek UAB „Barker holding“ steigimo, tiek Sutarties sudarymo metu žinojo apie tai, kad E. T. T. P. iš tiesų nebuvo išsituokęs, o svarbiausia – kad ginčo akcijos priklausė jam ir ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybes teise, tuo labiau, kad šių aplinkybių ieškovė apskritai nei įrodinėjo, nei įrodė (CPK 177, 185 str.). Kolegijos nuomone, bylą nagrinėjęs teismas nepažeidė CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių ir, vadovaudamasis CPK 3 straipsnyje įtvirtintais principais bei logikos dėsniais, padarė teisingas išvadas, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sąžininga bei apgauta.

59Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad jokių įrodymų (neskaitant subjektyvių pačios atsakovės paaiškinimų), liudijančių, kad E. T. T. P. klaidingai nurodė atsakovei esąs išsiskyręs su ieškove, į bylą nepateikta. Priešingai, nei nurodo ieškovė, byloje ne vien atsakovė paaiškino, bet ir liudytoja I. T. 2014-11-20 teismo posėdžio metu (garso įrašo 12:02 min.) patvirtino, kad jai E. T. T. P. buvo sakęs, jog yra išsiskyręs. Vadinasi, faktas, kad E. T. T. P. buvo nurodęs esantis išsiskyręs, byloje yra patvirtintas ir įrodytas įrodinėjimo priemonėmis, t. y. nuosekliais šalies (atsakovės) ir liudytojos paaiškinimais (CPK 177 str. 1, 2 d.), kuriais abejoti kolegija neturi jokio pagrindo.

60Kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad Vokietijos viešbučio Hotel am Berg 2012-11-07 pažyma, kur nurodyta, jog 2006 m. sausio 11–14 dienomis viešbutyje buvo apsistoję 10 kambaryje E. T. T. P. ir ieškovė, o 22 kambaryje I. A., yra rašytinis įrodymas, patvirtinantis atsakovę žinojus apie E. T. T. P. sutuoktinę, kad sutuoktinių santykiai nuo jos nebuvo slepiami ir kad ji tariamai nebuvo apgauta sudarant ginčo sandorį. Kolegijos nuomone, ši pažyma nepaneigia bei nepagrindžia šiai bylai reikšmingiausios aplinkybės, t. y., ji jokiu būdu neįrodo, kad atsakovė ginčo sandorio sudarymo metu žinojo apie tai, jog ginčo akcijos priklausė (galėjo priklausyti) ieškovei ir E. T. T. P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

61Antra vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas laikyti atsakovę žinojus, kad iš tiesų E. T. T. P. su ieškove de jure buvo neišsituokęs, šis faktas jokiu būdu nepatvirtintų ir neleistų daryti išvados, kad prieš sudarant ginčo sandorį E. T. T. P. atskleidė atsakovei visas reikšmingas ginčo sandorio sudarymui aplinkybes ar kad atsakovė apie jas žinojo, t. y., kad akcijos jam ir ieškovei priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kaip LAT nurodė 2013-01-18 nutartyje c. b. Nr. 3K-3-138/2013, vien tai, kad pirkėjas galbūt žinojo, jog pardavėjas yra santuokoje, nereiškia, kad šis laikomas tinkamai įvykdęs pareigą atskleisti reikšmingas sandorio sudarymo aplinkybes. Pardavėjas turėjo atskleisti ne santuokos faktą, bet faktą, kad sandoris sudaromas dėl akcijų, kurios yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, kadangi ir santuoką sudaręs asmuo gali turėti asmeninės nuosavybės teise priklausančio turto, kuriuo gali disponuoti be sutuoktinio sutikimo savo nuožiūra (LR CK 3.92 str. 4 d., 3.97 str. 1 d.). Priešingai nei nurodo ieškovė, santuokos faktas pats savaime neįrodo turto teisinio rėžimo, juo labiau, kai akcijos buvo apmokėtos atsakovės asmeninėmis lėšomis. Kolegija, atsižvelgdama į tai, apeliacinio skundo argumentą, kad atsakovė nebuvo apgauta, nes tariamai žinojo apie ieškovės ir E. T. T. P. santuoką, atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

62Pažymėtina, jog ieškovė šiuo vieninteliu fragmentiniu jos ir sutuoktinio apsistojimu viešbutyje remiasi atsietai nuo kitų bylos įrodymų ir aplinkybių, t. y., kad nuo 2001 m. ji kartu su E. T. T. P. kartu faktiškai negyveno, nes šis atvyko gyventi į Lietuvą, kad nuo 2003 m. atsakovė vedė su juo bendrą ūkį ir kad ginčo akcijos buvo apmokėtos atsakovės lėšomis, kas patvirtina ne tik tai, kad ieškovės faktiniai santuokiniai ryšiai buvo nutrūkę, bet ir tai, kad atsakovė, sudarydama ginčo sandorį, neturėjo jokio pagrindo įtarti, jog ginčo akcijos galėtų priklausyti taip pat ir ieškovei, dėl ko būtų turėjusi papildomai išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamos akcijos priklauso jų pardavėjui. Vertinant įrodymus taip, kaip juos vertina ieškovė, kolegijos nuomone, tai pažeistų CPK 185 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles bei prieštarautų kasacinio teismo suformuotai praktikai, pagal kurią išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą ne vienu įrodymu ir jo pagrindu daromomis prielaidomis, bet visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (LAT 2008-02-15 nutartis c. b. Nr. 3K-3-98/2008; 2010-11-02 nutartis c. b. Nr. 3K-3-428/2010). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą.

63Kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos teismas, konstatavęs E. T. T. P. apgaulę atsakovės atžvilgiu, tinkamai taikė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, atsižvelgė ne į pavienius įrodymus, bet į byloje esančių įrodymų visetą ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d.).

64Ieškovės vertinimu, I. A. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme nebuvo apgauta, kadangi iki ginčo sandorio sudarymo žinojo apie E. T. T. P. ir ieškovės santuoką; į bylą nebuvo pateikti jokie objektyvus duomenys apie tai, jog sandorio sudarymo metu atsakovė turėjo pagrindą manyti ieškovės santuoką esant nutrūkus; po sandorio sudarymo vykusios E. T. T. P., atsakovės bei ieškovės kelionės metu E. T. T. P. ir ieškovė gyveno viename viešbučio kambaryje kaip sutuoktiniai, apie ką atsakovei buvo tariamai puikiai žinoma. Su tokiais ieškovės apeliacinio skundo argumentais atsakovė nesutinka.

65LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams, susijusiems su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe esančio nekilnojamojo daikto ar daiktinių teisių į jį disponavimu ar jų suvaržymu, taip pat sandoriams dėl bendros įmonės perleidimo ar teisių į ją suvaržymo bei vertybinių popierių, kurie yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, perleidimu ar teisių į juos suvaržymu. Tokius sandorius turi teisę sudaryti tik abu sutuoktiniai, perleidžiantys bendrą turtą, arba vienas sutuoktinis, turėdamas kito įgaliojimą. Aiškinant šią teisės normų taikymą LAT praktikoje pabrėžiama, kad toks įstatyme įtvirtintas reguliavimas suponuoja papildomas pareigas pirkimo–pardavimo sutarties šalims: pirkėjui – pareigą prieš sudarant sandorį išsiaiškinti, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas priklauso pardavėjui, pardavėjui – pareigą atskleisti šią informaciją (LR CK 6.163 str. 4 d.). Jeigu turtas, nurodytas LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje, priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybė teise ir yra perleistas vieno iš jų, neturint antrojo sutuoktinio įgaliojimo, toks sandoris gali būti pripažįstamas negaliojančiu, nepaisant kitos sandorio šalies sąžiningumo. Įstatyme taip pat nustatyta šios taisyklės išimtis: tokiu atveju, kai vienas ar abu sutuoktiniai sudarydami sandorį panaudojo apgaulę arba kai jie valstybės registrus tvarkančioms ar kitoms institucijoms ar pareigūnams suteikė neteisingų duomenų, pripažinti sandorį negaliojančiu galima tik tada, kai kita sandorio šalis yra nesąžininga (LR CK 3.96 str. 2 d.).

66LAT (2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006; 2013-01-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-138/2013) dėl nurodytų teisės normų aiškinimo ir taikymo formuoja praktiką, kad vieno ar abiejų sutuoktinių apgaule, sudarant sandorius dėl jiems bendrąja jungtine nuosavybe priklausančio turto, pripažįstami tokie veiksmai, kuriais siekiama suklaidinti kitą sandorio šalį dėl esminių sudaromo sandorio aplinkybių, apgaule taip pat laikomas ir sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių nepranešimas, jeigu, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, apie jas turėjo būti pranešta kitai šaliai (LR CK 1.91 str. 5 d.). Sprendžiant, ar, sudarant pagal LR CK 3.96 straipsnio 2 dalį ginčijamą sandorį, buvo panaudota vieno ar abiejų sutuoktinių apgaulė, būtina įvertinti šalių elgesį ikisutartinių santykių metu, sudarant sandorį, taip pat vėliau. Pardavėjas turi pranešti pirkėjui apie trečiųjų asmenų teises į parduodamą turtą, pretenzijas bei teisinius ginčus dėl jų, ar jo teisė disponuoti šiuo turtu neapribota it kt. reikšmingą informaciją. Jei po sandorio sudarymo pirkėjas ginčija reikšmingos sandoriui informacijos atskleidimo tinkamumą, pardavėjas privalo įrodyti, kad ji buvo atskleista tinkamai (LR CK 6.321 str. 1, 3, 5 d.).

67Kolegija nepritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys, jog sandorio sudarymo dienai atsakovė turėjo pagrindą manyti E. T. T. P. santuoką esant nutrūkus. Priešingai nei nurodo ieškovė, byloje yra pateikta eilė įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovė turėjo daugiau nei pakankamą pagrindą manyti E. T. T. P. santuoką buvus nutrauktą. Byloje apklausta liudytoja I. T. patvirtino, kad dar gerokai iki Sutarties sudarymo E. T. T. P. atsakovei bei kitiems asmenims buvo nurodęs, kad jis buvo išsiskyręs su žmona, kuri liko gyventi Suomijoje; nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. gyveno kaip šeima, vedė bendrą ūkį, kartu kūrė ateities planus ir tai nustatyta pirmosios instancijos teismo minėtose civilinėse bylose; visą UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalą buvo apmokėjusi pati atsakovė, kas neabejotinai atsakovei leido daryti pagrįstą išvadą apie tai, kad E. T. T. P. buvo išsiskyręs su ieškove ir kad akcijos jokiu būdu negalėjo priklausyti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, kas būtų sąlygoję tokio sandorio sudarymui būtinybę gauti ieškovės sutikimą. Vadovaujantis ieškovės logika, atsakovė, pati gyvendama su E. T. T. P. kaip šeima jau nuo 2003 m. bei visų kitų nurodytų aplinkybių kontekste, sudarydama sandorį 2006 m. turėjo suprasti, kad E. T. T. P. tebebuvo santuokoje su ieškove ir kad dėl to ginčo akcijos priklausė ieškovei i T. T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Kolegijos nuomone, tokie apeliacinio skundo argumentai prasilenkia su elementaria logika bei prieštarauja teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams (LR CK 1.5 str.).

68Kaip matyti iš ,,N. B.“ 2012-10-17 pažymos (t. 1, b. 1. 194), Sutartis buvo paruošta advokatų kontoros, t. y. profesionalių teisininkų, UAB „Barker textiles“, atstovaujamo E. T. T. P., pavedimu ir suteikusio teisininkams visą reikiamą informaciją akcijų pirkimo–pardavimo sutarčiai sudaryti. Kadangi profesionaliems teisininkams, rengusiems Sutartį, turėjo būti žinomi pardavėjui keliami įstatymo reikalavimai, įskaitant ir pardavėjo pareigą informuoti pirkėją ir atskleisti visą reikiamą bei reikšmingą informaciją sandorio sudarymui, šis netiesioginis įrodymas, kolegijos nuomone, tik patvirtina atsakovės teiginius, kad ji neturėjo pagrindo abejoti E. T. T. P. jai žodžiu nurodyta informacija, kad jis yra išsiskyręs. Be to, E. T. T. P. šiuo konkrečiu atveju ne tik žodžiu, bet ir Sutartimi (Sutarties 4.1. p.) garantavo ir savo parašu Sutartyje patvirtino, kad „pardavėjas turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos šios sutarties sudarymo metu ir nuosavybės teisių į jas perėjimo metu yra visiškai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“. Tokia E. T. T. P. garantija, kolegijos nuomone, neabejotinai laikytina atitinkanti LR CK 6.317 straipsnio 1, 2 dalyse bei LR CK 6.321 straipsnio 1, 2 ir 5 dalyse įtvirtintas nuostatas. E. T. T. P. S. patvirtinus savo teisę vienasmeniškai sudaryti Sutartį, kolegijos nuomone, nėra pagrindo abejoti atsakovės sąžiningumu dėl to, kad ji nesiėmė papildomų veiksmų šioms aplinkybėms išsiaiškinti. Sutarties šalis siejusi ilgalaikė pažintis, bendras gyvenimas ir draugystė / partnerystė, bendri verslo ateities planai, E. T. T. P. sprendimas UAB „Barker holding“ vadovu paskirti atsakovę, kolegijos nuomone, pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad E. T. T. P. ir atsakovę siejo tarpusavio pasitikėjimu pagrįsti vyro ir moters santykiai, dėl ko atsakovė, sudarydama Sutartį, vertinant pagal protingo ir rūpestingo asmens standartą, pagrįstai galėjo tikėti pardavėjo pateiktų duomenų tikrumu bei padaryti išvadą apie parduodamų akcijų priklausymą pardavėjui asmeninės nuosavybės teise. Nors LR CK 6.163 straipsnio 1, 4 dalyse numatyta, kad šalys privalo elgtis sąžiningai ir kad privalo atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, o vadovaujantis aukščiau nurodyta LAT praktika, E. T. T. P. turėjo pareigą prieš sudarant Sutartį atskleisti informaciją apie tai, kokia nuosavybės teisės forma perleidžiamas turtas (akcijos) jam priklausė, tačiau akivaizdu, kad nurodytų pareigų E. T. T. P. nevykdė, dėl ko neabejotinai suklaidino atsakovę dėl sandorio esmės.

69Nors 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2 mėnesiams iki Sutarties sudarymo, ieškovė ir E. T. T. P. ir buvo apsistoję viename viešbučio kambaryje, tačiau pažymėtina tai, jog, kas matyti iš S. T. miesto apygardos teismo sprendimo 7800 (t. 1, b. l. 108–112), 2006-02-14, t. y. praėjus vos vienam mėnesiui po kelionės į Frankfurtą ir likus mėnesiui iki Sutarties sudarymo (2006-03-24), E. T. T. P. pateikė teismui prašymą nutraukti jo ir ieškovės santuoką. Kadangi sprendimas nutraukti santuoką paprastai nebūna spontaniškas ir jam priimti reikalingas atitinkamas laikas, tam tikrų faktinių aplinkybių atsiradimas, įvertinus ir tai, kad jau nuo 2003 m. atsakovė su E. T. T. P. vedė bendrą ūkį bei gyveno kaip šeima, kolegija ieškovės teiginius apie jos ir sutuoktinio tariamai gerus tarpusavio šeimyninius santykius 2006 m. atmeta kaip visiškai nelogiškus, neatitinkančius tikrųjų faktinių aplinkybių bei kaip neįrodančius atsakovės nesąžiningumo sudarant Sutartį. Be to, nurodytos aplinkybės patvirtina faktą, kad pats E. T. T. P., sudarydamas Sutartį, neabejotinai suvokė, jog Sutartį sudaro formaliai būdamas santuokoje su ieškove, tačiau minėtą faktą E. T. T. P. sąmoningai ir valingai nuslėpė, taip apgaudamas atsakovę.

70Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio mėn.) vykusios E. T. T. P., atsakovės bei ieškovės kelionės į užsienį metu E. T. T. P. ir ieškovė gyveno kaip sutuoktiniai viename viešbučio kambaryje, tačiau šie faktai, kaip teisingai pažymėjo atsakovė I. A. atsiliepime į apeliacinį skundą, prieštarauja byloje nustatytoms aplinkybėms, kadangi kelionė į Frankfurtą įvyko prieš sandorio sudarymą (2006-03-24), o ne po jo, todėl šį ieškovės apeliacinio skundo argumentą kolegija vertina kaip absoliučiai nepagrįstą ir neįrodytą. Kita vertus, į Vokietiją ieškovė, E. T. T. P. ir atsakovė 2006 m. sausio mėn. vyko į tekstilės parodą vien tik verslo reikalais, kaip verslo partneriai atstovaudami parodoje atitinkamas bendroves (ieškovė, pavyzdžiui, būdama direktorė ir savininkė, atstovavo užsienio bendrovę W. T. OY Ltd, kuri buvo UAB ,,Barker textiles“ klientas ir agentas Suomijoje) ir viešbutyje buvo apsistoję vos kelias dienas, todėl nepripažintina, jog vien ši aplinkybė galėtų kaip nors patvirtinti ieškovės apeliacinio skundo argumentą, kad ieškovė ir E. T. T. P. „gyveno kaip sutuoktiniai“, bei nepaneigia teismo išvadų dėl to, kad atsakovė sudarant Sutartį buvo apgauta. Kaip teismo posėdžio metu paaiškino I. A. atstovas, prieš parodą I. A. su E. smarkiai susipyko, nes išsiskyrė jų verslo vizijos, jos paruošti kainininkai su gerokai paaukštintomis kainomis gerokai supykdė Esą, reikalavusį tas kainas sumažinti, o, jai nesutikus to padaryti, įvyko didelis konfliktas, skrydžio metu jie nekalbėjo, o, atvykus į vietą, E. pareiškė, kad su ja negyvens ir numetė jai vienviečio kambario raktą. Pažymėtina, jog ieškovė šių nurodytų aplinkybių nepaneigė.

71Šių faktinių aplinkybių visetas, kolegijos nuomone, leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad E. T. T. P. ne tik atsakovei, bet ir Sutartį ruošusiems advokatams sąmoningai nenurodė reikšmingų sandorio aplinkybių (LR CK 6.163 str. 1 d., 4 d., LR CK 3.96 str. 2 d.)., kad iš tiesų formaliai (de jure) nebuvo išsiskyręs su žmona ir neinformavo, kad teisė disponuoti vertybiniais popieriais gali būti apribota ar kad tretieji asmenys gali turėti teises į vertybinius popierius (akcijas), nors, vadovaujantis LR CK 6.321 straipsniu, 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais bei suformuota LAT praktika, apie jas neabejotinai turėjo pranešti kitai sandorio šaliai (LAT 2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006). E. T. T. P. akivaizdžiai pasielgė nesąžiningai ir apgavo atsakovę, o toks jo elgesys atitinka minėtoje LAT praktikoje apibrėžtą apgaulės sampratą, kuri šiuo atveju pasireiškė tiek aktyviais, tiek ir pasyviais veiksmais – sąmoningu netiesos pasakymu, esminės informacijos nutylėjimu bei tikrovės neatitinkančių aplinkybių garantavimu pačioje Sutartyje.

72Tokiu būdu sutiktina su teismo išvadomis, kad pripažinus, jog Sutartis buvo sudaryta panaudojus prieš atsakovę apgaulę, bei nesant atsakovės nesąžiningumo, ieškinys atmestinas kaip nepagestas ir neįrodytas (LR CPK 178 str.).

73LR Konstitucinis Teismas (toliau – LR KT) 2007-10-24 nutarime yra išaiškinęs, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas. LR KT 2006-03-28 nutarime suformuluotos oficialios konstitucinės teismo precedento doktrinos nuostatos yra šios. Rėmimasis precedentais yra vienodos (nuoseklios neprieštaringos) teismų praktikos, taigi ir visaverčio teisingumo vykdymo, sąlyga. Todėl teismų precedentų negalima nemotyvuotai ignoruoti sprendžiant analogiškas bylas. Teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų precedentų – sprendimų analogiškose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų sprendimų, kurie tų kategorijų bylose turi precedento reikšmę. Aukštesnės instancijos teismai, peržiūrėdami žemesnės instancijos teismų sprendimus privalo tuos sprendimus vertinti vadovaudamiesi visuomet tais pačiais teisiniais kriterijais, kurie turi būti aiškūs ir exante (iš lot. k. „iš anksto“) žinomi teisės subjektams, inter alia (iš lot. k. „tarp kitko, be to“) žemesnės instancijos teismams, nes teismų jurisprudencija turi būti prognozuojama. Esami aukštesnės instancijos teismų sukurti precedentai atitinkamų kategorijų bylose susaisto ne tik žemesnės instancijos teismus, priimančius sprendimus analogiškose bylose, bet ir tuos precedentus sukūrusius aukštesnės instancijos teismus. Teismai turi vadovautis tokia atitinkamų teisės nuostatų (normų, principų) turinio, taip pat šių teises nuostatų taikymo samprata, kokia buvo suformuota ir kokia buvo vadovaujamasi taikant tas nuostatas (normas, principus) ankstesnėse bylose, inter alia anksčiau sprendžiant analogiškas bylas.

74Visiškai pritartina atsakovei, jog LAT 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-138/2013 faktinės bylos aplinkybės praktiškai yra analogiškos arba labai panašios į nagrinėjamos bylos, t. y. raito decidendi sutampa. Tiek nagrinėjamoje, tiek šioje LAT nutartyje pardavėjo apgaulė pasireiškė tuo, kad sudarydamas ginčo sandorį pardavėjas nepranešė pirkėjui, jog akcijos yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y. neatskleidė sandoriui reikšmingų aplinkybių. Toje byloje nustatyta faktinė aplinkybė, kad ginčo sutartyje nurodyta, jog „pardavėjas pareiškia ir garantuoja, kad jis turi jokiais apribojimais nesuvaržytą nuosavybės teisę į perkamas akcijas, jos nėra įkeistos ir joms nėra jokių kitų draudimų, suvaržymų, trečiųjų asmenų pretenzijų; kad jis turi absoliučią ir neapribotą teisę, įgaliojimus ir kompetenciją pasirašyti sutartį bei vykdyti joje numatytus įsipareigojimus“. Nagrinėjamos bylos atveju Sutartyje lygiai taip pat yra pardavėjo E. T. T. P. patvirtinimas, kad „pardavėjas turi neapribotą nuosavybės teisę į parduodamas akcijas, akcijos šios sutarties sudarymo metu ir nuosavybes teisių į jas perėjimo metu yra visiškai apmokėtos, nėra įkeistos, joms neuždėtas areštas, teisminių ginčų dėl jų nėra, nėra jokių turtinių ar neturtinių apribojimų dėl akcijų“. Sulyginus abejose bylose sutartyse esančius pardavėjų patvirtinimus, akivaizdu, kad jie savo esme yra vienodi, o LAT tokį pardavėjo patvirtinimą bei elgesį sudarant akcijų pirkimo–pardavimo sutartį laikė kaip atitinkantį LAT praktikoje suformuotą apgaulės sampratą ir atsisakė pripažinti sutartį negaliojančia, t. y. gynė sąžiningo pirkėjo teises. Kolegija, remiantis nurodytais LR KT nutarimais, LR Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalies nuostatomis, šioje byloje vadovaujasi šiuo LAT precedentu sprendžiant iš esmės analogišką bylą ir sprendžiant klausimą dėl apgaulės sudaryto sandorio pripažinimo negaliojančiu ir netenkina ieškovės apeliacinio skundo bei ieškinio reikalavimo dėl Sutarties pripažinimo negaliojančia.

75Vadovaujantis LAT formuojama praktika, sandorių negaliojimo instituto paskirtis yra ne tik siekti, jog civiliniuose santykiuose būtų užtikrintas teisėtumas, tačiau ir užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumą, įgytų teisių ilgaamžiškumą ir jų gerbimą. Sandorio pripažinimas negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų šiam stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikišimo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (LR CK 1.2, 1.5 str.) (LAT 2012-05-18 nutartis c. b. Nr. 3K-3-232/2012). Tai reiškia, kad sandorių negaliojimo instituto normos skirtos ne tik apsaugoti viešąjį interesą (eliminuojant iš civilinės apyvartos tokius susitarimus, kuriais būtų pažeidžiama viešoji tvarka, imperatyviosios įstatymo nuostatos, atspindinčios įstatymų leidėjo siekiamą civilinių santykių reglamentavimo rezultatą, taip pat visuomenėje nustatyti sąžiningo elgesio principai) bei sąžiningų sutartinių santykių šalių interesus nuo jų pažeidimo nesąžiningos šalies veiksmais, bet ir užtikrinti civilinės apyvartos stabilumą, užkertant kelią siekiams piktnaudžiauti sandorių negaliojimo institutu, pasinaudoti jo normomis nesąžiningais tikslais. Dėl to, tais atvejais, kai šalių sudarytas susitarimas nėra absoliučiai negaliojantis ir egzistuoja teisinė galimybė jį išsaugoti, jis turi būti išsaugomas siekiant civilinių santykių pastovumo, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo bei laikantis sutarties stabilumo (favor contractus) principo. Nagrinėjamos bylos atveju sutarties nutraukimas be pakankamo teisinio pagrindo prieštarautų teisėtų lūkesčių, teisinio tikrumo ir apibrėžtumo principų įgyvendinimui, juo labiau, nuo Sutarties sudarymo jau praėjo beveik devyneri metai.

76Ieškovė apeliaciniame skunde atsakovės nesąžiningumą kildina iš atsakovės nerūpestingumo, neatidumo, kelia klausimą dėl bonus pater familias standarto taikymo. Tačiau, pritariant atsakovei I. A., pažymėtina, jog ieškovė sau ir atsakovei iš esmės taiko dvigubus atidumo ir rūpestingumo standartus. Ieškovės teigimu ieškinyje, apie akcijų perleidimą ir apskritai apie ginčo akcijų egzistavimą ji sužinojo tik 2011 m. lapkričio mėnesį iš kitos civilinės bylos. Byloje pateikti įrodymai patvirtina, kad ieškovė buvo ir yra W. T. OY Ltd. generalinė direktorė, kas leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog ieškovė yra verslininkė, kuriai keliami didesni atidumo ir rūpestingumo reikalavimai. Jeigu būtų pagrindas sutikti su ieškovės argumentais, kad jos ir sutuoktinio santykiai 2006 m. buvo geri, jie gyveno kaip šeima, tuomet nesuprantama, kaip ieškovė, būdama verslininke, kuriai kaip ir atsakovei taikytini analogiški atidumo ir rūpestingumo standartai, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo kriterijai, galėjo nieko nežinoti apie UAB „Barker holding“ akcijas iki pat 2011 metų. Nagrinėjamos bylos atveju ieškovė reikalauja iš atsakovės atidumo ir rūpestingumo, teigdama, kad atsakovė privalėjo pasidomėti prieš sudarant Sutartį, ar akcijos nėra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, t. y., kad akcijų savininkė yra ir ieškovė, kai tuo tarpu pati ieškovė apie tai, kad galimai yra akcijų savininkė, teigia sužinojusi tik 2011 metais. Pagal ieškovės logiką atsakovė, pati apmokėjusi visą UAB „Barker holding“ įstatinį kapitalą, turėjo kažkokiu tai būdu suvokti ar žinoti, kad ginčo akcijos priklausė ir ieškovei, kai tuo tarpu pati ieškovė pripažįsta Sutarties sudarymo metu apskritai net nežinojusi, kad jai galimai priklauso dalis akcijų. Kitaip tariant, pagal ieškovės logiką atsakovė apie akcijų priklausomybę turėjo sužinoti anksčiau nei pati ieškovė. Toks ieškovės samprotavimas ir iš to kildinamas atsakovės nesąžiningumas, kolegijos nuomone, visiškai prasilenkia su elementaria logika bei prieštarauja LR CK 1.5 straipsnyje įtvirtintiems protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principams.

77Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai procesai, kurių metu I. A. prašymu buvo naikinamos E. T. T. P. 2006-03-31 sudarytos sutartys dėl UAB „Barker textiles” ir UAB „Barker holding” akcijų perleidimo broliui P. A. E. P. (Kauno miesto apylinkės teismo 2013-12-04 sprendimas c. b. Nr. 2-635-151/2013, Kauno miesto apylinkės teismo 2012-09-12 sprendimas c. b. Nr. 2-1940-151/2012, III t., b. l. 150-176), ir kuriuose ieškovė atstovavo trečiąjį asmenį W. T. OY Ltd, tačiau šių procesų metu ieškovė niekaip nepasisakė kaip galimai esanti minėtų akcijų bendrasavininkė. Be to, 2009-04-16 E. T. T. P. mirus, jo palikimą priėmė M. I. M. bei H. A. P., tuo tarpu ieškovė, siekdama apginti neva savo nuosavybės teisę, nesikreipė į notarą dėl nuosavybės teisės liudijimo išdavimo, kaip tai numato LR Notariato įstatymo 52 straipsnio nuostatos, ir neginčijo 2013-11-19 paveldėjimo teisės liudijimo, kuriuo E. T. T. P. turto paveldėtojams perduota kita dalis UAB „Barker holding” akcijų - 66 vnt., nors, ieškovės teigimu, pusė 90 vnt. UAB „Barker holding” akcijų, kaip įgytų santuokos metu, priklauso jai. Tokie ieškovės veiksmai (neveikimas), kolegijos nuomone, tik įrodo pačios ieškovės pozicijos nenuoseklumą ir patvirtina atsakovės I. A. sąžiningumą sudarant Sutartį.

78Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų argumentų, todėl nėra ir teisinio pagrindo taikyti restituciją.

79Tačiau, net jei ir egzistuotų pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia, kolegijos nuomone, restitucijos taikymas ieškovės prašomu būdu yra negalimas. LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagristai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Pažymėtina tai, kad abstrakčiam grįžimui į pradinę padėtį, t. y. principui „tarsi sutarties niekuomet nebuvo“, priešinasi materiali ir ekonominė realybė, kuri yra iki priimant teismo sprendimą dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu. Todėl įstatyme nustatyta galimybė teismui išimtiniais atvejais restitucijos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų (LR CK 6.145 str. 2 d.) (LAT 2008-04-29 nutartis c. b. Nr. 3K-3-229/2008; 2009-01-27 nutartis c. b. Nr.3K-3-41/2009). Teismo pavedimu atlikta UAB „Barker holding“ 24 proc. akcijų paketo rinkos vertės nustatymo ekspertizė akivaizdžiai patvirtina, kad 2012-12-31 UAB „Barker holding“ akcijų vertė, palyginus su nominalia jų verte ir ta verte, kuri buvo bendrovės įsteigimo dienai ar Sutarties sudarymo dienai, yra ženkliai didesnė, nes ją įtakoja UAB „Barker holding“ išvystyta ir pelninga veikla, pelningai dirbančios UAB „FINNTEX“ 50 proc. akcijų paketas, įdėtas intelektualinis kapitalas bei kitas turtas. Akivaizdu, jog ieškovės prašomas taikyti restitucijos būdas yra visiškai neadekvatus, prieštaraujantis elementariai logikai, neatitinkantis jokių teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų (LR CK 1.5 str.) bei reikštų nepagrįstą ieškovės praturtėjimą atsakovės sąskaita, kadangi realiai minėtų akcijų vertė ne mažiau nei kelis šimtus kartų viršija jų nominalią kainą. UAB „Barker holding“ yra verslo subjektas, kurio tikslas yra pelno siekimas. Bylos duomenys patvirtina, jog atsakovė kartu su E. T. T. P. buvo UAB „Barker holding“ steigėja, nuo pat bendrovės įsteigimo kartu su E. T. T. P. vykdė šios bendrovės veiklą, siekė jos pelningumo, tuo tarpu ieškovė niekada niekaip neprisidėjo nei prie bendrovės steigimo, nei prie jos plėtojimo. Taikius restituciją ieškovės nurodomu būdu, ieškovė gautų pelningai veikiančios bendrovės akcijų paketą, kurio vertė 2012-12-31 siekė net 371‘000 Lt, o už jas sumokėtų vos 2‘400 Lt. Be to, nebejotinai būtų pažeisti ir LR CK 1.2 straipsnio 1 dalyje įtvirtinti teisinio apibrėžtumo bei teisėtų lūkesčių principai, kadangi, kaip minėta, atsakovė faktiškai būdama UAB „Barker holding“ veiklos vykdytoja, nuo pat bendrovės įsteigimo rūpinosi bendrovės veikla, siekė bendrovės pelningumo, todėl pagrįstai tikėjosi ir akcijų paketo perskirstymo. Sandoriai – tai sąmoningai laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato: sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (LR CK 1 63 str. 1 d.), todėl, kolegijos nuomone, netoleruotina ir bet kokiai elementariai logikai bei teisingumo ir sąžiningumo principams prieštaraujanti būtų situacija, jeigu ieškovė, visiškai neprisidėjusi prie bendrovės kūrimo ir jos plėtojimo, apie akcijas, kaip pati nurodė, sužinojusi tik 2011 m., o už ginčo akcijas taikant restituciją sumokėjusi (grąžinusi sumokėtą kainą) tik 2‘400 Lt, įgytų teisę į 371‘000 Lt vertės turtą. Pažymėtina ir tai, kad ginčo akcijų vertė 2005-12-31 dienai, t. y. likus šiek tiek daugiau nei vienam mėnesiui iki to laiko, kol E. T. T. P. pateikė Suomijos teismui pareiškimą dėl santuokos su ieškove nutraukimo (2006-02-14), buvo tik 1 Lt. Šiuo atveju teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo, teisinio saugumo principai suponuoja teisingumą vykdančios institucijos, t. y. teismo, pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą apsaugoti asmenų (nagrinėjamos bylos atveju – atsakovės) teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, dėl ko šis principas neatsiejamas nuo teisės viešpatavimo principo. Todėl, teismui taikius restituciją ieškovės prašomu būdu, akivaizdžiai būtų paneigti ne tik aukščiau nurodyti principai, bet ir CPK 3 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurias teismas taikydamas ir aiškindamas įstatymus privalo vadovautis protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principais. LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nurodoma, jog išimtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos būdą arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iš šalių padėtis nepagrįstai ir nesąžiningai pablogėtų, o kitos atitinkamai pagerėtų. Nors visuma aplinkybių patvirtina, kad atsakovė sudarydama Sutartį buvo sąžininga, dėl ko nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia ir taikyti restituciją, ką pagrįstai konstatavo ir pirmosios instancijos teismas, tačiau, netgi jeigu ir būtų pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia, šiuo konkrečiu atveju restitucija ieškovės prašomu būdu, vadovaujantis LR CK 6.145 straipsnio 2 dalyje, 1.5 straipsnyje bei CPK 3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintomis nuostatomis, kolegijos nuomone, neturėtų būti taikoma. Tokia restitucijos netaikymo būtinybė įtvirtinta ne tik įstatyme, bet ir teismų praktikoje (LAT 2004-06-23 nutartis c. b. Nr. 3K-3-357/2004). Be to, restitucijos taikymą apsunkintų ir ta aplinkybe, kad ginčo akcijos yra įkeistos trečiajam asmeniui, o pagal LR CK 6.153 straipsnį restitucijos taikymo atveju ginami sąžiningi tretieji asmenys.

80Kolegija taip pat kaip visiškai nepagrįstą vertina ir apeliacinio skundo argumentą, kad Sutartis pripažintina niekine bei prieštaraujančia imperatyvioms įstatymo nuostatomis, remiantis LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu, nes LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas pažeidžiantis sandoris nėra niekinis, tačiau yra nuginčijamas sandoris. Remiantis LR CK 1.78 straipsnio 1 dalimi, niekiniu laikomas sandoris, kuris, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu. Be to, šalys negali niekinio sandorio patvirtinti. Kadangi pagal nurodytas LR CK nuostatas sandoris, sudarytas pažeidžiant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalies nuostatas, ne tik kad gali būti patvirtintas, bet jis negalioja tik tuo atveju, jei yra teismo sprendimas jį pripažinti negaliojančiu, tai toks sandoris nelaikytinas niekiniu, o yra nuginčijamas sandoris, t. y. gali būti pripažintas negaliojančiu tik ieškovei įrodžius tam tikras sandorio pripažinimui negaliojančiu reikšmingas aplinkybes. Dėl šios priežasties ieškovės reikalavimą pripažinti negaliojančia ab imtio Sutartį LR CK 1.80 straipsnio 1 dalies pagrindu kolegija laiko visiškai nepagrįstu ir jį atmeta.

81Kadangi atsakovė laikytina sąžiningai įgijusi ginčo akcijas, ką patvirtina išdėstyti bei Sprendime nurodyti argumentai, todėl ji, būdama teisėta įsigytų akcijų savininkė ir turėdama teisę, įkeitė jas N. S. M. 2010-03-30 sutartinio įkeitimo lakštu, kurio pripažinti negaliojančiu, kolegijos nuomone, taip pat nėra jokio teisinio pagrindo. Be to, ieškovė ginčija visą hipotekos sandorį, kuriuo I. A. įkeitė N. S. M. 34 vienetus paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų, kai tuo tarpu 10 vienetų paprastųjų vardinių 100 Lt nominalios vertės UAB „Barker holding“ akcijų jai priklauso 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu ir kurios nėra ginčo objektas šioje byloje. Todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu ieškovė ginčija visą sutartinio įkeitimo lakštą, kuriuo buvo įkeistos 34 akcijos, kai ginčo objektu tėra tik 24 vienetai UAB „Barker holding“ akcijų.

82Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant klaidingus duomenis ir/ar tinkamai neatskleidžiant sandoriui reikšmingos informacijos), tačiau nesant įrodyto atsakovės nesąžiningumo fakto nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia, ką pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas.

83Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija ieškovės apeliacinį skundą atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

84Dėl atsakovės apeliacinio skundo

85Pirmosios instancijos teismas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad: „Remiantis tiek LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punktu, tiek Suomijos Respublikos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas“ 35 skirsnio 1 punktu (kuriame nustatyta, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtą, t. y. atitinkamas turtas lygtomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams <...> preziumuojama, kad 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji jungtinė nuosavybė, todėl, atsižvelgiant į tai, kad sandoriui šalių susitarimu taikoma LR teisė, pripažintina, kad sandorį dėl akcijų perdavimo trečiajam asmeniui (šiuo atveju ieškovei I. A.) turėjo sudaryti arba abu sutuoktiniai kartu, arba vienas iš jų turėdamas kito sutuoktinio išduotą įgaliojimą (CK 3.92 str. 4 d.) “.

86Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su Sprendimo motyvais, kur teismas yra konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos buvo bendroji ieškovės ir E. T. T. P. jungtinė sutuoktinių nuosavybė (LR CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Atsakovės vertinimu, bylą nagrinėjęs teismas neatsižvelgė į byloje esančių įrodymų visetą, paneigiantį LR CK 3.87 straipsnio 1 dalį, 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtintą bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, dėl ko pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.) bei nukrypo nuo LAT suformuotos praktikos, taikant ir aiškinant įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas (CPK 4 str.).

87Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, byloje, beje, net nesant pareikšto atsakovės I. A. priešieškinio reikalavimo dėl ginčo akcijų pripažinimo asmenine E. T. T. P. nuosavybe, pagrįstai konstatavo, jog 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu įgytos akcijos (90 vienetų) buvo bendroji jungtinė ieškovės ir mirusiojo E. T. T. P. sutuoktinių nuosavybė. Į bylą pateikti rašytiniai įrodymai patvirtina, kad ieškovės ir E. T. T. P. 1973-07-14 sudaryta santuoka truko iki 2006-10-05. UAB „Barker holding“ buvo įsteigta 2004-08-24, t. y. ieškovės ir E. T. T. P., santuokos metu. LR CK 3.87 straipsnio 1 dalyje reglamentuota, kad įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. LR CK 3.88 straipsnio 1 dalies 1 punkte reglamentuota, kad bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. LR CK 3.88 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sutuoktinių turto bendrumo prezumpcija, pagal kurią visas santuokoje įgytas turtas yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Analogiškas teisinis reglamentavimas yra įtvirtintas ir Suomijos teisėje – Suomijos Respublikos Santuokos akto II dalies 2 skyriaus „Sutuoktinių turtas“ 35 skyriaus 1 punkte nustatyta, jog kiekvienas iš sutuoktinių turi vedybinę teisę į kito sutuoktinio turtą, t. y. atitinkamas turtas lygiomis dalimis priklauso abiems sutuoktiniams. Taigi, remiantis nurodytu teisiniu reglamentavimu, atsakovei I. A. nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, E. T. T. P. ir ieškovės santuokos metu 2004-08-24 steigimo sutarties pagrindu E. T. T. P. įgytos UAB „Barker holding“ akcijos (90 vienetų) teismo pagrįstai buvo laikytos bendrąja jungtine E. T. T. P. jo ir ieškovės nuosavybe.

88Atsakovės I. A. teigimu apeliaciniame skunde, ginčo akcijos nepriklausė ieškovei ir E. T. T. P. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę. Tačiau kolegija pažymi, jog, vadovaujantis LR CK 6.969 straipsnio 4 dalimi, galiojančia nuo 2001-07-01, jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis turi būti rašytinė, o įstatymo numatytais atvejais – notarinės formos; jeigu sutarties formos reikalavimų nesilaikoma, sutartis tampa negaliojanti. Pažymėtina, jog sandorio formai taikomi jo sudarymo metu galioję įstatymai (CK patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 8 straipsnis). Šiuo atveju, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo vadovautis suformuota teismų praktika, pagal kurią konstatuojama, jog nesusituokusių asmenų santykiai atitiko 1964 m. CK 472 straipsnyje (kuris rašytinės formos nereikalavo) apibrėžtus jungtinės veiklos sutarties pagrindu atsirandančius santykius (žr., pvz., LAT 2010-11-30 nutartis c. b. Nr. 3K-3-482/2010; 2010-12-21 nutartis c. b. Nr. 3K-3-553/2010). Kadangi teismui nepateikta jokia rašytinė I. A. ir E. T. T. P. sudaryta jungtinės veiklos sutartis dėl 24 vnt. ginčo akcijų, įgytų E. T. T. P. 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo sutarties pagrindu, kolegijos nuomone, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad šios ginčo akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, sukūrus bendrąją dalinę nuosavybę.

89CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vieno arba abiejų sutuoktinių kreditoriai gali įstoti į bylą dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, padalijimo kaip tretieji asmenys, pareiškiantys savarankiškus reikalavimus. Pripažintina, jog šioje byloje plačiąja prasme ginčas kilo dėl sutuoktinių (ieškovės ir E. T. T. P.) turto (akcijų, kurios, ieškovės teigimu, nepagrįstai ir neteisėtai jos tuometinio sutuoktinio buvo perleistos atsakovei), kuris nutraukus santuoką liko nepadalintas, padalijimo. Kadangi šioje byloje pareikšto ieškinio patenkinimo atveju atsakovė I. A. taptų sutuoktinių, vienas iš kurių yra miręs (todėl jo teises perėmė paveldėtojai), kreditore (nes, praradusi akcijas, turėtų teisę reikalauti įvykdyti restituciją), laikytina, kad pagal CK 3.126 straipsnio analogiją ji savo teises galėjo ginti tik pareikšdama savarankišką reikalavimą dėl akcijų pripažinimo asmenine E. T. T. P. nuosavybe.

90Atsakovei byloje net nereiškus savarankiško reikalavimo dėl ginčo akcijų pripažinimo asmenine E. T. T. P. nuosavybe ir tokiu būdu įstatyme nustatyta nenuginčijus įstatyme įtvirtintos prezumpcijos, be to, nesant jokio pagrindo pripažinti, kad ginčo akcijos I. A. ir E. T. T. P. buvo įgytos jungtinės veiklos pagrindu, kolegija, nebepasisakydama dėl kitų atsakovės apeliacinio skundo argumentų, kaip nebereikšmingų šios apeliacijos galutiniam rezultatui, šį apeliacinį skundą atmeta kaip nepagrįstą.

91Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, netenkinusi abiejų apeliacinių skundų, pirmosios instancijos teismo sprendimą palieka nepakeistą.

92Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

93ieškovės M. T. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus atmesti.

94Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-2646-192/2015 palikti nepakeistą.

1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2.
  1. Ginčo esmė
...
3. Byloje ginčas kilo dėl pripažinimo negaliojančiu akcijų perleidimo... 4. Ieškovė (nuo 1973-07-14 iki 2006-10-05 buvusi E. T. T. P., mirusio( - ),... 5. Atsakovai (E. T. T. P. teisių perėmėjai) H. A. P. ir M. I. M. ieškinį... 6. Atsakovė I. A. su ieškiniu nesutiko ir nurodė, kad E. T. T. P., su kuriuo... 7. A. N. S. M. su ieškiniu nesutiko. E. T. T. P., kaip akcijų pardavėjas,... 8. Kauno apylinkės teismas 2015-01-15 sprendimu (4 t., b. l. 99–110) ieškinį... 9. Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo... 10. Pagal LR CK 3.92 straipsnio 4 dalį sandorius dėl vertybinių popierių, kurie... 11. LAT praktikoje yra pripažįstama, kad sudarant LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje... 12. Teismo nuomone, I. A. S. sudarymo metu turėjo pagrindą pasitikėti E. T. T.... 13. Vadovaujantis LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies nuostatomis, prisipažinus, kad... 14. Be to, teismo nuomone, byloje esantys duomenys nepatvirtina aplinkybės, jog... 15. Be to, tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme vyko kiti teisminiai... 16. Ieškovė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo... 17. Teismo išvada, esmingai nulėmusi ieškovės reikalavimų atmetimą, kad... 18. LAT praktikoje apgaule laikomas sąmoningas reikšmingų sandorio aplinkybių... 19. Pripažinus negaliojančia nuo sudarymo momento Sutartį, Sutarties šalys... 20. A. H. A. P. ir M. I. M. (toliau abu vadinami – atsakovais) atsiliepime į... 21. A. I. A. atsiliepime į ieškovės apeliacinį skundą (4 t., b. l. 149–159)... 22. Teismas nepažeidė LR CPK 185 straipsnyje įtvirtintų įrodymų vertinimo... 23. Nelogiškas ir visiškai nepagrįstas ieškovės argumentas, kad dalyvavimas... 24. Nesutiktina, kad Vokietijos viešbučio Hotel am Berg 2012-11-07 pažyma... 25. Ieškovė visiškai ignoruoja aplinkybę, kad faktiškai nuo 2001 m. ji kartu... 26. Nesutiktina, kad į bylą nepateikti jokie objektyvūs duomenys, liudijantys,... 27. Dar gerokai iki Sutarties sudarymo E. T. T. P. buvo nurodęs atsakovei bei... 28. Ieškovė ignoruoja tai, kad Sutartis buvo paruošta advokatų kontoros, t. y.... 29. E. T. T. P. S. patvirtinus savo teisę vienasmeniškai sudaryti Sutartį,... 30. Nors ieškovė nurodo, kad 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2... 31. Nors ieškovė nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo (2006 m. lapkričio... 32. Šių faktinių aplinkybių visetas leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad... 33. Pati ieškovė nurodo, kad ji, gyvendama Suomijoje, galėjo būti / buvo... 34. Ieškovė eskaluoja tariamu atsakovės nerūpestingumu, neatidumu, kelia... 35. Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų... 36. Nepagrįstas ir apeliacinio skundo argumentas, kad Sutartis pripažintina... 37. Nors teismas atmetė ieškinį, tačiau atsakovė yra pareiškusi apeliacinį... 38. Kadangi atsakovė laikytina sąžiningai įgijusi ginčo akcijas ir tai... 39. Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant... 40. A. I. A. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Sprendimo dalį, pašalinant iš... 41. Teismas, konstatavęs, kad 2004-08-24 UAB „Barker holding“ steigimo... 42. Teismas konstatavo, jog aplinkybę, kad atsakovė ir E. T. T. P. gyveno kaip... 43. Tai, kad ginčo akcijos nėra ir negalėjo būti bendroji jungtinė ieškovės... 44. LAT 2014-12-12 apžvalgoje Nr. AC-40-1 nurodė, kad „prievolės, atsiradusios... 45. Ginčo akcijos nepriklausė ieškovei bendrosios jungtinės sutuoktinių... 46. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme... 47. Nors nurodomi argumentai, į bylą pateikti įrodymai bei paties teismo... 48. Teismo sprendimo motyvuojamoji dalis yra teismo sprendimo dalis (CPK 270 str.).... 49. Pašalinus teismo sprendimo motyvuojamosios dalies argumentus, kur konstatuota,... 50. A. H. A. P. ir M. I. M. atsiliepime į atsakovės I. A. apeliacinį skundą (4... 51. Atsakovai nurodo, jog teismas pagrįstai konstatavo, jog 2004-08-24 UAB... 52. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 53. Ieškovės apeliacinis skundas atmestinas.... 54. Ieškovė apeliaciniame skunde nuodo, kad bylą nagrinėjant pirmosios... 55. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas nepažeidė LR CPK 185... 56. Kadangi ieškovė apeliaciniame skunde nepateikia nei vieno argumento bei... 57. Ieškovė cituoja atsakovės paaiškinimus, kad „<...ieškovė atvykdavo... 58. Visiškai pritartina atsakovės I. A. atsiliepimo argumentui, jog ji neturėjo... 59. Kolegija nesutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentu, kad jokių... 60. Kolegija taip pat atmeta kaip visiškai nepagrįstą ieškovės apeliacinio... 61. Antra vertus, net ir tuo atveju, jei būtų pagrindas laikyti atsakovę... 62. Pažymėtina, jog ieškovė šiuo vieninteliu fragmentiniu jos ir sutuoktinio... 63. Kolegijos nuomone, priešingai nei nurodo ieškovė, pirmosios instancijos... 64. Ieškovės vertinimu, I. A. LR CK 3.96 straipsnio 2 dalies prasme nebuvo... 65. LR CK 3.92 straipsnio 4 dalyje nustatyti ypatingi reikalavimai sandoriams,... 66. LAT (2006-10-16 nutartis c. b. Nr. 3K-3-558/2006; 2013-01-18 nutartis c. b. Nr.... 67. Kolegija nepritaria ieškovės apeliacinio skundo argumentui, kad į bylą... 68. Kaip matyti iš ,,N. B.“ 2012-10-17 pažymos (t. 1, b. 1. 194), Sutartis buvo... 69. Nors 2006 m. sausio 11–14 dienomis, t. y. likus vos 2 mėnesiams iki... 70. Nors ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad po ginčo sandorio sudarymo... 71. Šių faktinių aplinkybių visetas, kolegijos nuomone, leidžia daryti... 72. Tokiu būdu sutiktina su teismo išvadomis, kad pripažinus, jog Sutartis buvo... 73. LR Konstitucinis Teismas (toliau – LR KT) 2007-10-24 nutarime yra... 74. Visiškai pritartina atsakovei, jog LAT 2013-01-18 nutartyje civilinėje byloje... 75. Vadovaujantis LAT formuojama praktika, sandorių negaliojimo instituto... 76. Ieškovė apeliaciniame skunde atsakovės nesąžiningumą kildina iš... 77. Teismas pagrįstai konstatavo, kad tarp bylos šalių Kauno apylinkės teisme... 78. Kadangi nėra pagrindo pripažinti Sutartį negaliojančia dėl nurodytų... 79. Tačiau, net jei ir egzistuotų pagrindas pripažinti Sutartį negaliojančia,... 80. Kolegija taip pat kaip visiškai nepagrįstą vertina ir apeliacinio skundo... 81. Kadangi atsakovė laikytina sąžiningai įgijusi ginčo akcijas, ką... 82. Akivaizdu, kad ginčo sandoriui esant sudarytam panaudojus apgaulę (pateikiant... 83. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, kolegija ieškovės apeliacinį skundą... 84. Dėl atsakovės apeliacinio skundo... 85. Pirmosios instancijos teismas Sprendimo motyvuojamojoje dalyje konstatavo, kad:... 86. Atsakovė apeliaciniame skunde nesutinka su Sprendimo motyvais, kur teismas yra... 87. Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, byloje, beje, net nesant... 88. Atsakovės I. A. teigimu apeliaciniame skunde, ginčo akcijos nepriklausė... 89. CK 3.126 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog vieno arba abiejų sutuoktinių... 90. Atsakovei byloje net nereiškus savarankiško reikalavimo dėl ginčo akcijų... 91. Kolegija, atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, netenkinusi abiejų... 92. Kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 93. ieškovės M. T. P. ir atsakovės I. A. apeliacinius skundus atmesti.... 94. Kauno apylinkės teismo 2015-01-15 sprendimą civilinėje byloje Nr....