Byla 2A-800-381/2015
Dėl įmonės pabaigos

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dalios Kačinskienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal kreditoriaus AB SEB banko apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. B2-33-357/2015, kuriuo tenkintas bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Remivilas“ administratoriaus prašymas priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios UAB „Remivilas“ pripažinimo pasibaigusia. Šiaulių apygardos teismas 2010 m. vasario 24 d. nutartimi UAB „Remivilas“ iškėlė bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB „Valdsita“. Šiaulių apygardos teismo 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi UAB „Remivilas“ taikytas supaprastintas bankroto procesas, UAB „Remivilas“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto, tačiau teismo 2011 m. kovo 17 d. nutartimi supaprastintas procesas nutrauktas. 2015 m. vasario 26 d. UAB „Remivilas“ bankroto administratorius teismui pateikė prašymą dėl UAB „Remivilas“ pabaigos.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pripažino, kad bankrutavusios UAB „Remivilas“ veikla pasibaigė.

7Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus. Lietuvos apeliacinis teismas, aiškindamas šias formaliai sureglamentuotas sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti būtinas sąlygas, yra pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus klausimui dėl įmonės pabaigos išnagrinėti, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinių reikalavimų (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013, 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinė byloje Nr. 2A-2224/2013). Bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo tinkamai atliktos privalomos bankroto procedūros bei panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga) (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesne apimti, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų apie realią galimybę patenkinti kreditorių reikalavimus didesne apimtimi) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-979/2014). Šią išvadą patvirtina ir vienas iš kasacinio teismo praktikoje suformuluotų teisminio bankroto proceso tikslų – kiek įmanoma operatyviau užbaigti bankroto procedūras (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-16/2014).

8Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2015 m. vasario 17 d. kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 5, 2015 m. vasario 6 d. įmonės likvidavimo akto ir administratoriaus prašymo matyti, kad reikalavimams tenkinti lėšų ir turto įmonėje nėra. Į bylą taip pat yra pateikta Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūros pažyma dėl įmonės išregistravimo, kurioje nurodoma, kad bankrutavusiai UAB „Remivilas“ Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamento Šiaulių miesto agentūra pretenzijų neturi. Nors didžiausias bankrutavusios UAB „Remivilas“ kreditorius AB SEB bankas nesutinka su administratoriaus kreipimusi į teismą dėl bankrutavusios UAB „Remivilas“ veiklos pabaigos, nes mano, jog bankroto administratorius neatliko pareigos patikrinti visų įmonės per ĮBĮ numatytą laikotarpį sudarytų sandorių teisėtumą, tačiau 2011 m. rugsėjo 15 d. vykusiame kreditorių susirinkime patvirtintoje bankroto administratoriaus ataskaitoje ginčytinų sandorių nenustatyta, todėl administratorius savo pareigos nepažeidė. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad BUAB „Remivilas“ bankroto procedūra tęsiasi nuo 2010 m., įmonė veiklos nebevykdo, įmonė turto neturi ir sprendė, kad yra pagrindas priimti sprendimą dėl bankrutavusios UAB „Remivilas“ pabaigos.

9III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Kreditorius AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m. kovo 25 d. Šiaulių apygardos teismo sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės, t. y. bankroto administratoriaus prašymą dėl įmonės pabaigos atmesti. Nurodo šiuos svarbiausius argumentus:

  1. Bankroto administratorius neišnaudojo visų galimybių patenkinti kreditorių finansinius reikalavimus BUAB „Remivilas“ bankroto byloje, bankroto procedūras vykdė netinkamai, neatliko būtinųjų darbų. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus, sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje bylos Nr. 2A-1265/2013, 2012 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012, 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007). Tačiau šiuo atveju bankroto administratorius neatliko praktiškai jokių veiksmų tam, kad patenkintų kreditorių finansinius reikalavimus. Kreditorius turi įtarimų, kad administratorius bankroto procedūrą vykdė formaliai ir neskaidriai, buvo akivaizdžiai suinteresuotas bankroto bylos eiga, reiškė ieškinius tik apeliantui, kaip atsakovui, tačiau nepareiškė nei vienos pretenzijos įmonės direktoriui, akcininkams ar kitiems asmenims, nesiaiškino galimybių iš jų atgauti nepagrįstai iššvaistytas įmonės lėšas, tuo sumažindamas kreditoriams galimybes padengti savo reikalavimus.
  2. Apie galimybes bankroto administratoriui aiškintis, kur buvo panaudotos didelės į BUAB „Remivilas“ sąskaitą patekusios lėšos, apeliantas ne kartą buvo užsiminę savo raštuose, t.y. kreditorius ne kartą prašė bankroto administratoriaus paaiškinti, kur buvo panaudota 3 976 204,19 Lt suma, kurią UAB „Remivilas“ gavo pagal 2006 m. gruodžio 21 d. pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „SEB VB lizingas“; pateikti duomenis apie BUAB „Remivilas“ sudarytus sandorius iki bankroto bylos iškėlimo, kurie galėjo turėti realios įtakos įmonės nemokumui; nurodyti, kodėl staiga sumažėjo BUAB „Remivilas“ iki bankroto bylos iškėlimo turėtas turtas, t. y. palyginus su 2006 m. ir 2007 m. įmonės turėtu turtu; pateikti išvadą ar BUAB „Remivilas“ vadovų veiksmai (neveikimas) nenulėmė įmonės nemokumo ir ar nėra pagrindo BUAB „Remivilas“ bankrotą pripažinti tyčiniu; pateikti 2011 m. rugsėjo 15 d. Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos rašte prašomą pateikti informaciją (kadangi tos pačios informacijos teiravosi ir minėta valstybinė institucija) ir pan. Tačiau apeliantas nei į vieną raštą negavo deramo atsakymo, nes bankroto administratorius ne kartą tik formaliai nurodė, kad jokių įmonės vadovo neteisėtų veiksmų nenustatyta, todėl jis nemato jokio pagrindo imtis teisinių veiksmų aukščiau paminėtoms aplinkybėms tirti.
  3. 2015 m. vasario 17 d. vyko BUAB „Remivilas“ kreditorių susirinkimas, kuriame buvo svarstomi du klausimai: 1) dėl likvidavimo akto tvirtinimo; 2) dėl įmonės pabaigos. Nors kreditorių susirinkime šiems klausimams buvo nepritarta (už balsavo 3,99 proc. visų kreditorių, prieš – 82,02 proc.), tačiau nepaisant to bankroto administratorius kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl įmonės pabaigos, ko pasėkoje pirmosios instancijos teismas priėmė skundžiamą sprendimą.
  4. BUAB „Remivilas“ bankroto administratorius neišnaudojo visų realių galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, kadangi nesiaiškino, kur buvo panaudotas BUAB „Remivilas“ turtas, pas bankrutuojančią įmonę buvusios piniginės lėšos, t.y. neatliko pareigos, numatytos ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punkte - patikrinti įmonės sudarytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas privalomai įpareigoja administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. spalio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2004).
  5. Šiuo metu Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Kauno apygardos valdybos yra atliekamas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-2-00145-10, kuriame yra paimti ir BUAB „Remivilas“ aktualūs dokumentai. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas pagal 2010 m. rugpjūčio 31 d. AB SEB banko pranešimą „Apie galimai padarytas nusikalstamas veikas“. Nors šiame pranešime minimos ir kitos bendrovės, tačiau jų tarpe teigiama, kad į nusikalstamas veikas buvo įsitraukusi ir UAB „Remivilas“, t.y. UAB „Remivilas“ galimai dalyvavo nusikaltimuose iš AB „SEB lizingas“ gaunant nepagrįstai didelius išmokėjimus pagal išperkamosios nuomos sutartis. Pirmosios instancijos teismui 2015 m. kovo 25 d. priėmus sprendimą dėl įmonės pabaigos, buvo sudarytos prielaidos apsunkinti ir baudžiamosios bylos tyrimą, nes įsiteisėjus skundžiamam sprendimui ir BUAB „Remivilas“ išregistravus iš juridinių asmenų registro, nusikalstamų veikų tyrimas bus apsunkintas, t. y. teisėsaugos institucijoms nebus galima gauti reikiamų dokumentų ar paaiškinimų iš įmonės bankroto administratoriaus, visi dokumentai bus perduoti į archyvą ir pan.
  6. Bankroto proceso greitas pabaigimas neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Vis tik daug svarbiau, kad būtų užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išsiaiškinimas. Tokią poziciją patvirtina ir Lietuvos apeliacinio teismo praktika, t.y. kad bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013). Sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, yra svarbi ir didžiausių kreditorių nuomonė, o aplinkybė, kad bankroto procesas tęsiasi ilgą laiką, neduoda pagrindo klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias šioje proceso stadijoje ir kad didžioji dauguma kreditorių prieštarauja tokio sprendimo priėmimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-792/2011). Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė, jog BUAB „Remivilas“ kreditoriai didžiąja balsų dauguma (82,02 proc.) pasisakė prieš BUAB „Remivilas“ pabaigą.
  7. Bankroto administratorius visą BUAB „Remivilas“ bankroto procesą veikė išimtinai prieš kreditoriaus AB SEB banko interesus: 1) 2010 m. birželio 1 d. ieškiniu dėl sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo administratorius pareiškė piniginius reikalavimus (2 105 944,86 Lt) AB „SEB lizingas“, tačiau Šiaulių apygardos teismo 2011 m. gegužės 23 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-332-357/2011, šis administratoriaus reikalavimas buvo atmestas; 2) bankroto administratorius ieškiniu kreipėsi į Šiaulių apygardos teismą dėl išperkamosios nuomos sutarties punkto pripažinimo negaliojančiu ir piniginių sumų (2 559 499,55 Lt) priteisimo iš AB „SEB lizingas“, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2013 m. gegužės 22 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-364-267/2013, tokį bankroto administratoriaus reikalavimą atmetė; 3) bankroto administratorius ginčijo AB „SEB lizingas“ pirmą kartą (2010 m. gegužės 17 d.) teikiamą 257 498,96 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2010 m. gruodžio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1441-357/2010, patvirtino minėtą AB „SEB lizingas“ kreditorinį reikalavimą prašytai sumai; 4) 2014 m. birželio 1 d. AB SEB bankui patikslinus kreditorinį reikalavimą (2 777 909,29 Lt), bankroto administratorius šį patikslinimą taip pat ginčijo teisme, bet Šiaulių apygardos teismas šį padidintą kreditorinį reikalavimą patvirtino 2014 m. spalio 15 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-1025-357/2014.

11Atsakovo administratorius su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, o skundžiamą teismo sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

  1. Šiaulių apygardos teismo 2013 m. sausio 23 d. nutartimi buvo patvirtintas apelianto 257 498,69 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, o 2014 m. spalio 15 d. nutartimi patvirtintas papildomas 2 520 410,33 Lt kreditorinis reikalavimas. Nuo 2011 m. birželio 15 d. kreditorių susirinkimo, kuris patvirtino administratoriaus ataskaitą, administratorius jokių kitų procesinių veiksmų, išskyrus civilines bylas su AB SEB banku, neatliko. Bankroto proceso metu dėl užsitęsusios civilinės bylos su AB SEB banku įmonės likvidavimui skirtas laikas buvo pratęstas net du kartus – 2013 m. sausio 21 d. kreditorių susirinkimas likvidavimui skirtą terminą pratęsė iki 2013 m. gruodžio 31 d., o 2014 m. birželio 20 d. įvykęs pakartotinis (nes AB SEB bankas nedalyvavo, t.y. nebalsavo už bankroto procedūros pratęsimą) kreditorių susirinkimas, priėmė sprendimą BUAB „Remivilas“ likvidavimui skirtą terminą pratęsti iki įsiteisės teismo sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-364-267/2014, kuris įsiteisėjo Lietuvos Apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 14 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1471/2014. Likvidavimui skirtas laikas buvo pratęstas tik dėl vienintelės priežasties: iki minėto sprendimo įsiteisėjimo, kuriam įsiteisėjus, administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, todėl nepagrįstas apelianto argumentas, kad bankroto procesas pabaigtas per greitai.
  2. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad bankroto administratorius veikė prieš apeliantą (kreditorių). Priešingai, viso bankroto proceso metu administratorius veikė vadovaudamasis ĮBĮ. Vadovaujantis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 10 punktu bankroto administratorius pagal pareikštus kreditorių reikalavimus teikia teismui tvirtinti kreditorių reikalavimus, ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. AB "SEB lizingas" kreditorinio reikalavimo 257 498,69 Lt sumai administratorius netvirtino, nes manė, jog sandoris, iš kurio kyla reikalavimas, yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio l dalis, 6.568 straipsnis, 1.93 straipsnio 3 dalis). Tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2013 m. sausio 9 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-154/2013, perkvalifikavo teisinius santykius į pirkimą-pardavimą išsimokėtinai, nepatvirtina, jog administratoriaus reiškiami ieškiniai yra nepagrįsti bei patvirtina administratoriaus veikimą prieš kreditorių.
  3. Kreditorius AB SEB bankas prašo pateikti informaciją apie sandorius, sudarytus 2006-2007 metais. Tačiau administratorius ne kartą nurodė apeliantui, jog nėra likę kreditorių, kurie turėtų 2006-2007 metais galiojančią reikalavimo teisę, t.y. kreditoriniai reikalavimai yra atsiradę vėliau. Be to, BUAB "Remivilas" visi dokumentai nuo 2012 m. vasario 13 d. yra perduoti FNTT Kauno apygardos valdybai ir prijungti prie baudžiamosios bylos.
  4. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, jog toliau vykdyti BUAB „Remivilas“ bankroto procedūras nėra lėšų.
  5. Nepagrįsti apelianto argumentai, kad išregistravus BUAB „Remivitas“ iš juridinių asmenų registro, nusikalstamų veikų tyrimas bus apsunkintas. Nuo 2012 m. vasario 13 d. BUAB "Remivilas" dokumentai yra perduoti FNTT Kauno apygardos valdybai ir prijungti prie baudžiamosios bylos.

12IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

13Apeliacinis skundas tenkintinas

14Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina apskųsto sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, analizuoja apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis. Teisėjų kolegija absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė (CPK 329 str. 2 d.).

15Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų yra įgyvendinami tam tikri tikslai. Įmonės likvidavimo etape, kuris prasideda teismui pripažinus įmonę bankrutavusia ir pradėjus likvidavimo procedūras, yra sprendžiami su turto realizavimu ĮBĮ nustatyta tvarka susiję klausimai, kuriuos išsprendus, yra užbaigiamos įmonės bankroto procedūros ir kartu bankroto byla. Šiame bankroto proceso etape vyrauja likvidacinis tikslas, kuris reiškia, kad tiek bankroto administratorius, tiek ir bankroto procedūrų teisėtumo priežiūrą užtikrinantis teismas, turi operatyviai veikti bei priimti tokius sprendimus ir atlikti tokius veiksmus, kurie sudarytų pagrindą kuo greičiau patenkinti kreditorių reikalavimus bei operatyviai ir teisingai išspręsti bylą. Bankroto byla užbaigiama teismo sprendimu dėl įmonės pabaigos. Įsiteisėjus šiam sprendimui, atsiranda pagrindas išregistruoti juridinį asmenį iš Juridinių asmenų registro ir juridinis asmuo, kaip teisės subjektas, pasibaigia (CK 2.95 str. 3 d.). Įmonės likvidavimo procedūros gali būti užbaigtos tik tuomet, kai nebelieka įmonės turto, iš kurio gali būti vykdomas kreditorių reikalavimų patenkinimas. Tuo pačiu pasibaigia ir likviduoto juridinio asmens, jei jis yra ribotos civilinės atsakomybės, prievolės kreditoriams, kurių reikalavimai nebuvo patenkinti bankroto proceso metu (CK 6. 128 str. 3 d.).

16ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog teismas, nagrinėjantis įmonės bankroto bylą, priima sprendimą dėl įmonės pabaigos po to, kai bankroto administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Pagal ĮBĮ 31 straipsnio 8 punktą, likviduojant bankrutavusią įmonę, administratorius pateikia teismui likusio turto grąžinimo, nurašymo arba perdavimo aktus.

17Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2013 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1428/2013; 2013 m. spalio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-2224/2013). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditorius ar kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog bankroto procedūros atliktos ar užbaigtos netinkamai, jog administratorius (likvidatorius) neišnaudojo visų galimybių tenkinant kreditorių reikalavimus, jog priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos dar nėra pakankamo pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-213/2007; 2012 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1851/2012). Taigi bankroto procedūros ĮBĮ 32 straipsnio pagrindu gali būti užbaigiamos, jeigu bankrutavusios įmonės administratorius pateikia teismui ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nustatytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą (procesinio pobūdžio sąlygos) bei įrodymus, jog buvo panaudotos visos protingos ir būtinos priemonės bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimams patenkinti (materialaus pobūdžio sąlyga). Pastarosios sąlygos vertinimas turi būti atliekamas tikslu įsitikinti, ar iš tiesų egzistuoja objektyvios faktinės prielaidos, suponuojančios, jog kreditorių reikalavimai galėtų būti patenkinti didesniu mastu, jeigu administratorius atliktų papildomus veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės bankroto procedūrų vykdymu. Vien tik formalus bankroto procedūrų tęsimas (nesant prima facie įrodymų egzistuojant realią galimybę tokiu būdu patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių reikalavimus didesniu mastu) neužtikrintų nei kreditorių, nei skolininko interesų apsaugos, o atskirais atvejais pažeistų ir bankroto proceso tikslus.

18Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „Remivilas“ Šiaulių apygardos teismas iškėlė 2010 m. vasario 24 d. nutartimi (t.1., b.l. 15-16). Teismo paskirtas BUAB „Remivilas“ bankroto administratorius sudarė įmonės kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą ir pateikė jį tvirtinti teismui, kuris jį patvirtino 2010 m. rugsėjo 24 d. nutartimi (t.1., b.l. 37-38). 2010 m. spalio 20 d. AB „SEB lizingas“ pateikė prašymą dėl jo patvirtinimo BUAB „Remivilas kreditoriumi (t.1., b.l. 39-40). Bankroto administratorius nesutiko su AB „SEB lizingas“ kreditoriniu reikalavimu bei jį ginčijo teisme, tačiau Šiaulių apygardos teismas 2013 m. sausio 23 d. nutartimi patvirtino AB „SEB lizingas“ 257 498,69 Lt dydžio kreditorinį reikalavimą (t.2., b.l. 7-8), o 2014 m. spalio 15 d. nutartimi buvo patvirtintas papildomas 2 520 410,33 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas (LITEKO duomenys, Šiaulių apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-1025-357/2014). Pažymėtina, kad BUAB „Remivilas“ bankroto administratorius taip pat ginčijo UAB „Remivilas“ ir AB „SEB lizingas“ 2006 m. gruodžio 18 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. 2006-120214 ir prašė ją pripažinti niekine ir negaliojančia nuo sudarymo momento (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 6.568 straipsnis, 1.96 straipsnio 3 dalis), tačiau bankroto administratoriaus ieškinys buvo atmestas (t4., b.l. 41-55). Kaip matyti iš 2011 m. rugsėjo 15 d. vykusio BUAB „Remivilas“ kreditorių susirinkimo protokolo Nr. 1., 5.1 punkto darbotvarkės klausimu buvo svarstoma bankroto administratoriaus ataskaita (t.1., 46-48) ir nors administratoriaus ataskaitai buvo pritarta vienbalsiai (100 procentų teismo patvirtintų kreditorinių reikalavimų), tačiau, pabrėžtina, tuo metu didžiojo kreditoriaus AB SEB bankas (anksčiau - AB „SEB lizingas“) reikalavimas BUAB „Remivilas“ dar nebuvo patvirtintas. Kita vertus, kreditorius Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija administratoriaus ataskaitai pritarė su pastabomis, reikalaudamas įpareigoti bankroto administratorių ataskaitą papildyti ir pateikti kreditoriams: 1) per 36 mėnesius iki įmonės bankroto iškėlimo sudarytų sandorių sąrašą; 2) išvadą, ar įmonės sandoris, sudarytas su R. M., neprieštarauja įmonės bei kreditorių interesams; 3) ar kreditoriaus R. M. kreditorinis reikalavimas yra pagrįstas; 4) pateikti visą informaciją apie sudarytus 2007 metais sandorius su UAB „Vicus“ dėl nekilnojamojo turto iš UAB „Vicus“ įsigijimo bei paskesnio šio turto perleidimo UAB „Vicus“, ar šie sandoriai neprieštarauja įmonės ir kreditorių interesams; 5) išvadą, ar įmonės vadovų ir valdymo organų veiksmuose nėra veikų požymių, numatytų BK 208-209 straipsniuose; 6) ar įmonės bankrotas nėra tyčinis (t. 1; b.l. 50). Duomenų, kad bankroto administratorius būtų patikslinęs ataskaitą ir pateikęs reikalaujamus kreditorių duomenis, byloje nėra. Priešingai, iš byloje esančių administratoriaus raštų, siųstų kreditoriui AB SEB bankui, matyti, jog administratorius kreditoriui pateikė tik abstrakčius atsakymus dėl įmonės sandorių analizės, įmonės vadovų bei valdymo organų veiksmų, dėl tyčinio bankroto ir pan. (t. 2., b.l. 56-62, 68-69), tačiau realiai įmonės sudarytų sandorių sąrašo nesudarė, jų analizės neatliko. Iš bankroto administratoriaus ataskaitos matyti, kad joje nėra jokių duomenų apie visus BUAB „Remvilus“ sudarytus sandorius įmonės veiklos metu (t.1., b.l. 55-59), o yra aptariamas tik 2006 m. gruodžio 18 d. tarp UAB „Remivilas“ ir AB „SEB lizingas“ sudarytos Finansinio lizingo sutarties Nr. 2006-120214 galimas neteisėtumas. Bankroto administratorius ataskaitoje tik deklaratyviai konstatavo, jog kiti įmonės sudaryti sandoriai neprieštarauja kreditorių interesams ir nėra priešingi įmonės veiklos tikslams, taip pat nenustatyta, kad vadovas sąmoningai blogai valdė bendrovę, kad įmonės turtas būtų parduotas už nepateisinamai mažą kainą, ar kad įmonės vadovas nesąžiningai elgėsi bendrovės kreditorių atžvilgiu, įmonės vadovo veiksmuose nematyti BK 208 – 209 straipsniuose numatytos veikos požymių (t. 1., b.l. 59). Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje nėra jokių duomenų, kokiais dokumentais vadovaudamasis bankroto administratorius padarė tokias išvadas, kokius duomenis jis tyrė ir vertino, kokie sandoriai buvo tikrinami, kokie faktai patvirtina, kad įmonės vadovai tinkami valdė įmonė ir pan. Tuo tarpu už administratoriaus ataskaitos patvirtinimą didžiąja balsų dalimi (48,7 proc. balsų) balsavo pats įmonės buvęs vadovas ir kreditorius R. M. (t. 1, b. l. 49). Iš 2010 m. rugpjūčio 31 d. AB SEB banko pranešimo Lietuvos Respublikos generalinei prokuratūrai matyti, kad UAB „Remivilas“ laidavo už 6 UAB „Vicus“ grupės įmonių prievoles (6 laidavimo sutartys) (t. 2., b.l. 111). 2015 m. vasario 17 d. įvykusio BUAB „Remivilas“ kreditorių susirinkimo metu buvo svarstomi klausimai dėl likvidavimo akto tvirtinimo ir dėl įmonės pabaigos, tačiau šiems klausimams buvo nepritarta (už balsavo 3,99 proc. visų kreditorių, prieš – 82,02 proc.) (t.2., b.l. 36). Nepagrįstas ir bankroto administratoriaus argumentas, jog nėra prasmės tikrinti įmonės 2006-2007 metais sudarytų sandorių teisėtumą, nes tuo laikotarpiu dar nebuvo atsiradusios kreditorių reikalavimo teisės ir todėl neegzistuoja viena iš actio Pauliana būtinų sąlygų. Administratorius turi patikrinti sandorių teisėtumą visais jų atitikimo įstatymų reikalavimams aspektais ir, esant pagrindui, ginčyti sandorius bei jų padarinius remdamasis bet kuriuo iš įstatymo numatytų sandorių negaliojimo pagrindų (CK 1.78-1.96 straipsniai, CK 6.66 straipsnis ir kt.). Nepaisant nurodytų esminių faktinių bylos aplinkybių, administratorius kreipėsi į teismą dėl įmonės pabaigos, o teismas be pagrindo skundžiamu sprendimu tokį prašymą patenkino.

19ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad bankroto administratorius ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymą gavimo dienos patikrina įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, ir pareiškia ieškinius teisme pagal įmonės buveinės vietą dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (ar) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais, taip pat padaręs prielaidą, kad yra tyčinio bankroto požymių, kreipiasi į bankroto bylą nagrinėjantį teismą dėl bankroto pripažinimo tyčiniu. Šiuo atveju laikytina, kad administratorius apie sandorius sužinojo nuo dokumentų apie šių sandorių sudarymą gavimo dienos. Iš bylos medžiagos matyti, kad UAB „Remvilas“ bankroto byla buvo iškelta 2010 m. vasario 24 d., o jau 2010 m. rugsėjo 14 d. bankroto administratorius prašyme teismui dėl supaprastinto bankroto proceso ir kreditorinių reikalavimų patvirtinimo nurodė, kad jis nustatė, jog įmonės veiklos nebevykdo, pajamų negauna, įmonė turto neturi, t.y. bankroto administratorius patvirtino, jog jis jau buvo susipažinęs su įmonės dokumentais (t. 1., b.l. 31). Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus bankroto administratoriaus argumentus, kad BUAB "Remivilas" visi dokumentai nuo 2012 m. vasario 13 d. yra perduoti FNTT Kauno apygardos valdybai ir prijungti prie baudžiamosios bylos, todėl administratorius negalėjo/negali atlikti BUAB „Remvilas“ sandorių analizės. Pažymėtina, kad iš perduotų FNTT Kauno apygardos valdybai BUAB „Remivilas“ dokumentų sąrašo matyti, kad administratorius nuo 2010 m. balandžio 9 d. iki 2012 m. vasario 13 d. disponavo šiais BUAB „Remivilas“ dokumentais – įmonės sutartimis, bankų dokumentais, pajamų dokumentais, ataskaitomis ir deklaracijomis, didžiąja knyga, sąskaitų likučiais ir pan. (t. 2., b.l; 70), t.y. bankroto administratorius turėjo visas galimybes patikrinti įmonės sandorius, sudarytus per ne trumpesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos bei patikrinti kreditorių teikiamą informaciją bei medžiagą. Teisėjų kolegija pažymi, kad bankroto administratorius, prieš atiduodamas BUAB „Remivilas“ dokumentus FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriui, galėjo pasidaryti jų kopijas, arba, net ir jų (kopijų) nepasidaręs, turėjo galimybę pasinaudoti įstatymų suteikta teise kreiptis į teismą dėl rašytinių įrodymų išreikalavimo (CPK 199 straipsnis). Teisėjų kolegija pažymi, kad teismui rengiant civilinę bylą nagrinėti apeliacine tvarka, 2015 m. rugsėjo 8 d. Lietuvos apeliaciniame teisme buvo gautas FNTT Kauno apygardos valdybos nusikalstamų veikų tyrimo skyriaus 2015 m. rugsėjo 7 d. raštas Nr. 25/11-1-24-15647 „Dėl duomenų pateikimo“ (CPK 179 straipsnio 2 dalis). Iš pateiktos medžiagos matyti, kad atliekant BUAB „Remivilas“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą buvo vadovaujamasi administratoriaus perduotais dokumentais. Nurodyti dokumentai patvirtina, kad vien per 2005-2007 metų laikotarpį UAB „Remvilas“ yra susijęs su 66 žemės sklypų įsigijimu, yra pateikti paskaičiavimai, kaip buvo panaudoti iš UAB „SEB VB lizingas“ gauti 4 950 000 Lt; ikiteisminiame tyrime yra paskirta buhalterinė ekspertizė ir kt. Specialisto išvadoje nurodoma, jog kai kurie žemės sklypai įgyti arba parduoti už daug kartų didesnę arba mažesnę, nei vidutinė rinkos vertė, kainą, apmokėtos už kai kuriuos žemės sklypus sumos neatitinka įmonės apskaitos dokumentuose nurodytų duomenų, iš UAB „Vicus“ už 3 700 000 Lt įgytus 64 žemės sklypus UAB „Remivilas“ perdavė tai pačiai bendrovei „Vicus“ už 3 942 000 Lt vertės akcijas. Byloje nepateikta dokumentų, kuriais remiantis UAB „Remivilas“ 329 000 Lt, gautų pardavus 1 ha žemės sklypą Klaipėdos mieste, pervedė UAB „Vicus“. Specialisto išvadoje taip pat teigiama, jog UAB „Remivilas“ iš PAREX banke gautos paskolos 530 000 Lt pervedė UAB „Vicus“ bei 300 000 LT UAB „Bonitana“ pagal paskolų sutartis, tačiau šios paskolų sutartys nepateiktos ir iš pateiktų dokumentų negalima nustatyti, ar UAB „Remivilas“ skolinosi pinigines lėšas iš nurodytų bendrovių. Taigi vien šios informacijos pakanka įsitikinimui, kad BUAB „Remivilas“ veiklos metu buvo sudaryta ir vykdoma daug įvairių sandorių, apie kurių sudarymo faktą bankroto administratoriui turėjo būti žinoma. Nemokia tapusios įmonės sandorių teisėtumą administratorius privalėjo išanalizuoti bei pateikti tuo klausimu motyvuotą ataskaitą kreditoriams. Atkreiptinas dėmesys, jog administratorius privalo patikrinti sandorių, sudarytų per ne mažesnį kaip 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, o jeigu įmonės bankrotas pripažįstamas tyčiniu – per 5 metų laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo (ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 dalis, 20 straipsnio 5 dalis), teisėtumą. Be to, šie laikotarpiai neriboja administratoriaus, nes, nustatęs neteisėtus sandorius už ilgesnį laikotarpį, administratorius ir juos gali ginčyti įstatymo nustatyta tvarka.

20Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog bankroto proceso greitas pabaigimas neturėtų būti pagrindinis bankroto procedūrų tikslas. Vis tik daug svarbiau, kad būtų užtikrintas teisingas bankroto bylos nagrinėjimas ir visų aplinkybių išsiaiškinimas, nes bankroto proceso operatyvumas per se nėra savitikslis, jis yra tik vienas iš siektinų tikslų, kartu nepaneigiantis nei administratoriaus, nei teismo pareigos užtikrinti, kad visos bankroto procedūros būtų atliekamos tinkamai pagal įstatymus ir atsižvelgiant tiek į pačios įmonės, tiek į kreditorių interesus (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1481/2013). Be to, sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, yra svarbi ir kreditorių daugumos nuomonė, o aplinkybė, kad bankroto procesas tęsiasi ilgą laiką, neduoda pagrindo klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias šioje proceso stadijoje ir kad didžioji dauguma kreditorių prieštarauja tokio sprendimo priėmimui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1224/2012; 2011 m. birželio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-792/2011). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad BUAB „Remivilas“ kreditoriai didžiąja balsų dauguma (82,02 proc.) pasisakė prieš BUAB „Remivilas“ pabaigą. Be to, atsižvelgiant į tai, jog teismas, gavęs iš bankrutavusios įmonės bankroto administratoriaus dokumentus, būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos (nurodytus ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalyje), gali priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos tik tuo atveju, kai nelieka abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus. Iš bylos medžiagos matyti, jog BUAB „Remivilas“ bankroto administratorius visiškai neatliko jokios įmonės sandorių analizės, nevertino įmonės vadovų ir valdymo organų veiksmų valdant įmonę, nevertino ar įmonės bankrotas nėra tyčinis. Todėl konstatuotina, kad yra pagrįsti apelianto argumentai, jog BUAB „Remivilas“ bankroto administratorius neišnaudojo visų realių galimybių patenkinti kreditorių reikalavimus, kadangi nesiaiškino, kur buvo panaudotas BUAB „Remivilas“ turtas, bankrutuojančios įmonės turėtos piniginės lėšos, neatliko pareigos, numatytos ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punkte - patikrinti įmonės sudarytus sandorius per 36 mėnesių laikotarpį.

21Atmestinas kaip nepagrįstas bankroto administratoriaus argumentas, kad, išregistravus BUAB „Remivitas“ iš juridinių asmenų registro, nusikalstamų veikų tyrimas nebus apsunkintas. Pažymėtina, jog priėmus sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, šis juridinis asmuo bus išregistruotas iš juridinių asmenų registro ir nustos egzistuoti Lietuvos Respublikos CK 2.95 str. 3 d. pagrindu, nagrinėjamose bylose nebeliktų civilinių teisinių santykių subjekto materialiąja bei procesine teisine prasme, nes likvidavus įmonę jos teisių ir pareigų perėmimas negalimas.

22Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad nėra jokių abejonių, jog atlikti visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai, tinkamai pabaigtos bankroto procedūros ir išnaudotos visos galimybės kuo daugiau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas, o bankroto byloje procedūros tęstinos.

23Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi klausimo dėl įmonės pabaigos išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktu,

Nutarė

25Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir bankroto bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui tęsti joje bankroto procedūras.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Byloje kilo ginčas dėl bankrutavusios UAB „Remivilas“ pripažinimo... 5. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 6. Šiaulių apygardos teismas 2015 m. kovo 25 d. sprendimu pripažino, kad... 7. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Įmonių bankroto įstatymo (toliau... 8. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad iš byloje esančio 2015 m. vasario... 9. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Kreditorius AB SEB bankas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2015 m. kovo... 11. Atsakovo administratorius su paduotu apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį... 12. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 13. Apeliacinis skundas tenkintinas... 14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis... 15. Bankroto bylos nagrinėjimas susideda iš kelių etapų. Kiekviename iš jų... 16. ĮBĮ reglamentuoja sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo sąlygas. ĮBĮ... 17. Lietuvos apeliacinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas, gavęs... 18. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bankroto bylą BUAB „Remivilas“... 19. ĮBĮ 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas numato, kad bankroto administratorius ne... 20. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, jog bankroto proceso... 21. Atmestinas kaip nepagrįstas bankroto administratoriaus argumentas, kad,... 22. Apibendrindama nurodytus argumentus teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 23. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi klausimo dėl įmonės... 24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 25 d. sprendimą ir bankroto...