Byla 2-792/2011
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti teismo nutartį, bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-465-258/10

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Milašienės ir Vyto Miliaus,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas išaiškinti teismo nutartį, bankrutavusios akcinės bendrovės „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ bankroto byloje Nr. B2-465-258/10.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” iškėlė bankroto bylą, bankroto administratoriumi paskyrė UAB „Vermosa“. Teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi minėtas bankroto administratorius atstatydintas, o įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Bankroto eiga“. Bendrovė teismo 2005 m. rugpjūčio 18 d. nutartimi pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto.

6Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi išnagrinėjęs kreditorių UAB „Šklėriai“, A. M., VšĮ „Ditus“, bendrai turinčių apie 4,5 proc. balsų kreditorių susirinkime, prašymus, nustatė UAB „Vermosa“ ir UAB ,,Bankroto eiga” terminą atlikti likusių BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto grupė“ dokumentų priėmimą – perdavimą; įpareigojo UAB ,,Bankroto eiga” ne vėliau kaip iki 2010-11-08 pateikti teismui dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti, taip pat išsprendė kitus prašymus. Teismas nurodė, kad yra pasibaigęs Įmonių bankroto įstatymo (toliau ĮBĮ) 33 straipsnio 6 dalyje nustatytas 24 mėn. terminas parduoti ir perduoti bankrutavusios įmonės turtą, tačiau administratorius nededa maksimalių pastangų įmonės likvidavimo procedūrai baigti. Dėl to teismas nustatė terminą administratoriui pateikti ataskaitą apie ĮBĮ 31 straipsnyje nustatytų pareigų įvykdymą, ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus, Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą.

7Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi minėtą teismo nutartį paliko nepakeistą. Nurodė, kad įmonės bankroto procesas negali tęstis neribotą laiką, todėl laikė, jog teismas pagrįstai nustatė įmonės administratoriui terminą dokumentams, reikalingiems sprendimui dėl įmonės pabaigos pateikti, terminą UAB „Vermosa“ ir UAB „Bankroto eiga“ atlikti likusių bankrutavusios įmonės dokumentų perėmimą-perdavimą, nes minėti veiksmai yra būtini bankroto proceso eigai bei šio proceso užbaigimui, o tuo pačiu ir bankroto proceso tikslų įgyvendinimui. Teisėjų kolegija pažymėjo, kad pagal ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalies 9 punkto nuostatas, administratorius turi pareigą organizuoti įmonės turto bei jos dokumentų perėmimą ir apsaugą.

8BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius UAB ,,Bankroto eiga” 2011-02-22 pateikė teismui prašymą išaiškinti, ką teismas laiko maksimaliomis pastangomis dėl likusių dokumentų perėmimo iš UAB „Vermosa“, kokių dokumentų trūksta sprendimui dėl įmonės likvidavimo priimti, nes kreditorių susirinkimas nėra priėmęs sprendimo dėl įmonės pabaigos. Nurodė, kad jis atliko visus veiksmus, kad būtų perimti visi įmonės dokumentai iš atstatydinto administratoriaus, todėl teismo argumentas, jog jis nedėjo maksimalių pastangų yra nemotyvuotas, iš jo nėra aišku, kokie veiksmai nebuvo atlikti. Teigė, kad 2009-08-10 pateikė teismui visus dokumentus, kurie yra reikalingi sprendžiant dėl įmonės pabaigos ar bankroto procedūros tęsimo, o teismas nenurodė, kokių dokumentų trūksta.

9II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

10Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi administratoriaus prašymą atmetė. Nurodė, kad prašydamas išaiškinti dėl to, ką teismas laiko maksimaliomis pastangomis, administratorius prašo naujo jo nurodytų faktinių aplinkybių bei teisės aktų taikymo išaiškinimo ar pagrindimo, o tai akivaizdžiai pakeistų sprendimo turinį. Teismas pažymėjo, kad motyvuojamoje dalyje vadovaujantis bylos medžiaga yra konstatuotas faktas, kad administratorius nededa maksimalių pastangų, vykdydamas bankroto procedūrą. Teismas nurodė, kad nutartyje yra aiškiai išvardyti dokumentai, kuriuos turi pateikti administratorius (ataskaita apie ĮBĮ 31 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodyti dokumentai ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažyma), o prašymas nurodyti, kokių dokumentų trūksta sprendimui dėl įmonės pabaigos priimti yra susijęs su trūkumų šalinimo institutu. Teismas pažymėjo, kad neprivalo aiškinti ĮBĮ normų, kuriose yra aiškiai bei konkrečiai reglamentuoti administratoriaus veiksmai, nes toks asmuo specializuojasi bankroto bylose, todėl privalo žinoti, kokius dokumentus reikia pateikti teismui, sekti bankroto proceso eigą, būti atidus.

11III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

12BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius atskiruoju skundu prašo panaikinti šią teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės – išaiškinti teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį. Skunde nurodomi tokie argumentai:

131. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes išvada, kad UAB „Bankroto eiga“ nedėjo maksimalių pastangų perimti dokumentus iš atstatydinto administratoriaus, yra abstrakti, neapibrėžta, dviprasmiška, užkerta kelią bankrutuojančiai įmonei pasinaudoti teisminės gynybos teise dėl neapibrėžtų kaltinimų. Jis kreipėsi į teismą 3 kartus dėl vykdomojo rašto išdavimo, tam kad galėtų iš buvusio administratoriaus perimti dokumentus, tačiau teismas nesiėmė jokių veiksmų.

142. Teismui nuo 2009-08-10 yra pateikti visi dokumentai (kreditorių susirinkimo protokolai, bendrovės balansas, pažyma iš Aplinkos ministerijos), kurie yra reikalingi sprendžiant dėl įmonės pabaigos ar bankroto procedūros tęsimo, o teismas nenurodė, kokių dar dokumentų trūksta. Turi būti išaiškina, kaip jam pateikti ĮBĮ 31 straipsnio 8 dalyje nurodytus dokumentus, jei kreditorių susirinkimas atsisako perleisti, grąžinti, nurašyti, ar kitaip ĮBĮ 33 straipsnio 6 punkte numatyta tvarka likviduoti likusį didelės vertės finansinį turtą (debitorinius įsiskolinimus), nesuteikė administratoriui įgaliojimų kreiptis į teismą dėl įmonės pabaigos, kreditorių susirinkimo pirmininkas yra pateikęs teismui prašymą pratęsti terminą bankroto procedūrai atlikti, teisme yra nagrinėjamos dvi civilinės bylos dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.

153. Teismas turėjo išnagrinėti pateiktą prašymą ir jį patenkinti arba nepatenkinti, todėl nepagrįstai jo nenagrinėjo. Be to, teismas išnagrinėjo prašymą tik gavęs UAB „Šklėriai“ nuomonę dėl jo, o šis kreditorius yra susijęs su bankrutavusios įmonės direktoriumi A. M.. Dėl to teismo nutartis yra šališka, ginanti tik buvusį įmonės vadovą A. M. bei su juo susijusius asmenis.

16Atsiliepime į skundą kreditorius UAB „Radimas“ nurodo, kad sutinka su administratoriaus skundu, nes negali būti priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos, kol nėra baigti kiti teisminiai ginčai.

17IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

18Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar yra pagrįsta bei teisėta teismo nutartis atsisakyti išaiškinti teismo nutartį, kuria bankroto administratorius įpareigotas perimti dokumentus iš atstatydinto administratoriaus ir teismui pateikti dokumentus, būtinus priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos (CPK 263 str. 1 d.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad nagrinėjamos kategorijos civilinėse bylose yra viešasis interesas, nagrinėdama šį atskirąjį skundą, neapsiriboja jame, o taip pat atsiliepime į šį skundą išdėstytais argumentais (CPK 320 str. 2 d.).

19Aukščiau nustatyta, kad teismas skundžiama nutartimi netenkino bankroto administratoriaus prašymo išaiškinti teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartį, nusprendęs, kad ji yra aiški, nes yra išvardyti dokumentai, kuriuos administratorius yra įpareigotas pateikti, o pasisakymu dėl maksimalių pastangų tik konstatuojamas faktas. Apeliantas su tuo nesutinka teigdamas, jog nėra aišku, kokių veiksmų jis neatliko, siekdamas perimti įmonės dokumentus iš atstatydinto administratoriaus, jog negali pateikti teismo nurodytų dokumentų, nes turtą, kurį teismas reikalauja nurašyti (debitorių skolos), kreditoriai tikisi atgauti ir nesuteikia jam įgaliojimų kreiptis dėl įmonės pabaigos.

20Kaip žinoma, remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu, taip pat savo iniciatyva išaiškinti sprendimą, nekeisdamas turinio, jei jis yra neaiškus. Taigi nutarties, kaip teismo procesinio sprendimo, išaiškinimo tikslas - ne revizuoti, ar pildyti savo priimtą sprendimą, o pašalinti netikslaus ar neaiškaus sprendimo trūkumus, jį sukonkretinant ar patikslinant (CPK 270 str.).

21Dėl atsisakymo išaiškinti teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą argumentą dėl administratoriaus maksimalių pastangų perimant dokumentus

22Kaip nustatyta aukščiau, atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas neišaiškino 2010 m. spalio 6 d. nutarties motyvo, jog bankroto administratorius nedėjo maksimalių pastangų perimti įmonės dokumentus iš atstatydinto administratoriaus UAB „Vermosa“. Apeliantas teigia, jog nėra aišku, kokių konkrečių veiksmų jis neatliko. Taigi apeliantas suprato šios nutarties tiek motyvuojamąją, tiek rezoliucinę dalį, susijusią su dokumentų perėmimu. Iš bylos medžiagos matyti, kad ją vykdydamas 2010-10-11 kreipėsi į buvusį administratorių UAB „Vermosa“ dėl dokumentų perdavimo ir patvirtino, kad 2010-10-18 reikalautus dokumentus gavo (t. 6, b. l. 9, 35, 50). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismo sprendimo (nutarties) neaiškumas neapima teismo motyvų platesnio atskleidimo ar argumentų parinkimo motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-09-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2006). Dėl to teisėjų kolegija sprendžia, kad teismas pagrįstai atsisakė išaiškinti šią nutarties motyvuojamąją dalį (CPK 291 str.). Be to, kaip yra žinoma, teismo sprendimą leidžiama išaiškinti tik tuo atveju, jeigu jis yra neįvykdytas (CPK 278 str. 2 d.).

23Dėl atsisakymo išaiškinti teismo nutarties dalį, kuria bankroto administratorius įpareigotas pateikti dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos

24Apeliantas teigia, kad iš teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties jam nėra aišku, kokius dokumentus jis turi pateikti dėl įmonės pabaigos. Teisėjų kolegija sprendžia, jog šie skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą teismo nutartį, nes tiek 2010 m. spalio 6 d. nutartyje, tiek skundžiamoje teismo nutartyje teismas šiuos dokumentus išvardijo: ataskaitą apie ĮBĮ 31 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte nurodytus dokumentus ir Aplinkos ministerijos regiono aplinkos apsaugos departamento pažymą. Tai, kad teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartis šiuo klausimu apeliantui buvo suprantama, patvirtina ir tai, kad jis vėliau sušaukė kreditorių susirinkimą, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl turto (debitorių skolų) realizavimo, įmonės pabaigos, administratoriaus ataskaitos tvirtinimo ir kt. (t. 6, b. l. 83-91). Pažymėtina, jog ĮBĮ numato, kad sprendimą dėl įmonės pabaigos priima teismas, esant ĮBĮ 31, 32 straipsnyje numatytiems pagrindams. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, jog teismas teisingai konstatavo, kad administratoriaus pateiktas prašymas išaiškinti minimos teismo nutarties dalį neatitinka CPK 278 straipsnio nuostatų, o skundo argumentai neduoda pagrindo priešingai išvadai (CPK 185 str.).

25Dėl kitų aplinkybių, aktualių sprendžiant klausimą dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pabaigos

26Aukščiau yra nustatyta, kad šioje byloje įsiteisėjusia teismo 2010 m. spalio 6 d. nutartimi, kuri buvo palikta nepakeista Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartimi (civilinė byla Nr. 2-1455/2011), yra nustatytas įpareigojimas administratoriui pateikti dokumentus, reikalingus sprendimui dėl įmonės pabaigos.

27Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bankroto teisinių santykių specifiką, į galutinį šio proceso tikslą patenkinti kreditorių reikalavimus, į tai, kad teismas privalo kontroliuoti bankroto proceso eigą ir imtis aktyvių veiksmų, jog nebūtų pažeisti bankrutuojančios bendrovės bei jos kreditorių interesai, o taip pat viešasis interesas, apimantis ir tai, kad procesiniai veiksmai tokioje byloje būtų atliekami operatyviai, sklandžiai, koncentruotai, į tai, kad kiekvienas klausimas yra nagrinėjamas konkrečių bylos aplinkybių kontekste, - yra pagrindas paminėti kitas reikšmingomis aplinkybes, sprendžiant dėl BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ pabaigos (CPK 320 str.).

28Kaip yra žinoma, tinkamai įvykdžius visas būtinas bankroto procedūras, įskaitant ir veiksmus, susijusius su bankrutavusios įmonės likvidavimu, atsiranda pagrindas administratoriui teikti ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte ir 32 straipsnio 4 dalyje nustatytus dokumentus, o bankroto bylą nagrinėjančiam teismui atsiranda pareiga spręsti dėl bankrutavusios įmonės pabaigos. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad tokį sprendimą teismas gali priimti tik išanalizavęs visas galinčias turėti reikšmės faktines aplinkybes, išsamiai ištyręs ir įvertinęs įrodymus, kai nelieka abejonių, jog visi įstatyme numatyti būtinieji bankroto proceso darbai atlikti ir procedūros baigtos tinkamai, išnaudotos visos galimybės kuo geriau patenkinti bankrutavusios įmonės kreditorių finansinius reikalavimus (CPK 263 str., 265 str. 1 d.). Tokios aplinkybės turi būti itin kruopščiai aiškinamos tais atvejais, kai kreditoriai teikia argumentus dėl to, jog dar nėra pakankamo pagrindo priimti sprendimą dėl bankrutavusios įmonės pabaigos, nes bankroto procese yra neišnaudotos visos galimybės išreikalauti be teisėto pagrindo prarastą turtą ir kuo pilniau patenkinti kreditorių reikalavimus. Pažymėtina, jog net ir gavus iš bankrutavusios įmonės administratoriaus dokumentus, formaliai būtinus sprendžiant klausimą dėl įmonės pabaigos, teismas neprivalo priimti tokio sprendimo (Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-01-25 nutartis priimta civilinėje byloje Nr.2A-213/2007).

29Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos dėl šios bankroto proceso stadijos pradžios ir yra kilęs konfliktas tarp BAB ,,Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė” kreditorių. Byloje yra nustatyta, kad teismo 2005 m. vasario 21 d. nutartimi iškėlus šią bankroto byla, administratoriumi buvo paskirtas UAB „Vermosa“, kuris teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartimi buvo atstatydintas, o juo paskirtas UAB „Bankroto eiga“.

30Kaip žinia, administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas, turintis įstatymo, įmonės kreditorių susirinkimo suteiktus įgalinimus įmonės bankroto procese, nuo kurio veiksmų didžiąja dalimi priklauso tinkama visų kreditorių bei pačios įmonės teisėtų interesų apsauga, bankroto procedūrų vykdymo skaidrumas bei sklandumas (ĮBĮ 2 str. 6 d., 11 str., 14 str. 1 d.). Taip pat yra žinoma, kad bankroto procedūra vykdoma vadovaujantis specialia ĮBĮ nustatyta tvarka, o bankroto proceso tikslai pasiekiami bendradarbiaujant administratoriui ir kreditoriams. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, kad ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktas privalomai įpareigoja administratorių patikrinti bankrutuojančios įmonės sandorius, sudarytus per ne mažesnį kaip 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo ir pareikšti ieškinius dėl sandorių, priešingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004-10-18 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2004).

31Nustatyta, jog bankroto procesas šioje byloje tęsiasi daugiau nei 6 metus. Taigi net ir atsižvelgiant į reikšmingas aplinkybes, susijusias su administratorių pasikeitimu, šis laiko tarpas pats savaime leidžia spręsti, jog vykdant bankroto procedūras nebuvo laikomasi pirmiau paminėtų ĮBĮ reikalavimų. Tačiau kartu šis faktas neduoda pagrindo klausimą dėl įmonės pabaigos spręsti neatsižvelgiant į aplinkybes, egzistuojančias šioje proceso stadijoje.

32Kaip matyti iš byloje esančių kreditorių susirinkimų 2005-10-26, 2006-09-19, 2006-10-03, 2007-03-10 protokolų, nuo pat pirmųjų susirinkimų kreditoriai kėlė klausimus dėl bendrovės sudarytų sandorių teisėtumo bei tyčinio bankroto tikėtinumo, dėl buvusio įmonės administracijos vadovo A. M. galimų nusikalstamų veiksmų, atsakomybės už įmonės bankrotą, nes, anot kreditorių, 2001 m. įmonė turėjo 600 000 Lt vertės turto, 2004-01-01 įmonės balanse buvo nurodyta, jog įmonė turi 246 547 Lt vertės transporto priemonių, tačiau administratoriui 2005-03-23 aktu buvo perduotos tik 4 Lt vertės transporto priemonės. Kreditorių susirinkimu protokoluose pažymima, kad per 3 metus iki bankroto bylos iškėlimo įmonės turtas sumažėjo dešimteriopai, nes jis buvo perleistas su administracijos vadovu susijusiems asmenims ir kt. (t. 1, b. l. 114-121, t. 2, b. l. 22, 110). Administratorius UAB „Vermosa“, kuris šias pareigas atliko beveik 3 metus, kreditoriams tiek asmeniškai, tiek kreditorių susirinkimuose teigė, kad patikrino įmonės sandorius ir veiklą už 36 mėn. iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau tyčinio bankroto požymių, buvusio įmonės administracijos vadovo A. M. neteisėtų veiksmų nenustatė. Tvirtino, kad 2004-12-12 skolos perkėlimo sutartis, pagal kurią įmonė perleido su buvusiu direktoriumi A. M. susijusiai UAB „Šklėriai“ 4 naujus automobilius, 2004-12-23 perleidimo sandoris, pagal kurį, padengiant, kaip teigiama, abejotiną skolą, UAB „Inter partes“ buvo perleistos 5 puspriekabės Kogel, o taip pat su AB FMĮ „Finasta“ sudarytos sutartys yra teisėtos ir administratorius nemato galimybės jų ginčyti teisme, kad minėti sandoriai atitiko įmonės interesus ir buvo įmonei naudingi (t. 2, b. l. 24, b. l. 111, 140, 160-165).

33Dėl nurodytų aplinkybių kreditorių susirinkimas dar 2005-10-26 buvo atsisakęs patvirtinti administratoriaus veiklos ataskaitą už laikotarpį nuo 2005-05-26 – 2005-10-26 bei nustatęs 1 mėn. terminą papildyti bendrovės sandorių, sudarytų per 36 mėn. laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo analizę ir išvadas dėl galimybės juos ginčyti teisme. Pažymėtina, kad prieš tokį sprendimą balsavo tik kreditoriaus buvusio įmonės direktoriaus A. M. įgaliotas atstovas. Jau minėtame kreditorių susirinkime 98,81 proc. finansinių reikalavimų turinčių kreditorių sutarimu buvo nutarta išsiaiškinti dėl įmonės sandorių, sudarytų su A. M. susijusiais asmenimis (UAB „Šklėriai“ UAB „Inter partes“) (t. 1, b. l. 245-248). Dėl šių aplinkybių administratoriaus UAB „Vermosa“ veiklos ataskaitos taip pat nebuvo patvirtintos ir 2006-09-19, 2006-10-03, 2007-03-10 kreditorių susirinkimuose (t. 2, b. l. 110-113, 116-120, 139-143, t. 3, b. l. 111-114). Administratorius skundė tokius kreditorių susirinkimo nutarimus, Vilniaus apygardos teismas 2006-12-19 sprendimu, 2007-07-05 nutartimi šiuos skundus buvo patenkinęs, tačiau Lietuvos apeliacinis teismas 2007-03-08 nutartimi (civilinė byla Nr. 2A–258/2007), 2007-10-04 nutartimi (civilinė byla Nr. 2-609/2007) paminėtus pirmosios instancijos teismo procesinius sprendimus panaikino tuo pagrindu, kad teismas neišsiaiškino tarp kreditorių ir administratoriaus kilusio ginčo dėl bankroto eigos ataskaitos esminių aplinkybių, susijusių su įmonės sandorių patikrinimu ir ieškinių pareiškimu, kad administratorius nevykdė kreditorių susirinkimo reikalavimų (ĮBĮ 13 str. 3 d. 20 p.). Teismas iš naujo nagrinėdamas klausimą, atmetė administratoriaus reikalavimą patvirtinti bankroto veiklos ataskaitą.

34Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats kreditorių susirinkimas 2006-11-21 nutarė kreiptis į teismą dėl administratoriaus pakeitimo (t. 2, b. l. 188), šis klausimas buvo išspręstas teismo 2007-11-15 nutartimi ir administratorius UAB „Vermosa“ buvo atstatydintas, administratoriumi paskiriant UAB „Bankroto eiga“. Iš bylos medžiagos matyti, kad netgi po šios teismo nutarties atstatydintasis administratorius ne iš karto perdavė bankrutavusios įmonės dokumentus, dėl jų perėmimo buvo sprendžiama kreditorių susirinkimuose, teismo 2010-10-06 nutartimi. Kreditorių susirinkimuose klausimas dėl paminėtų ieškinių pareiškimo teismui buvo svarstomas 2008-02-19 kreditorių susirinkime, kuriame visi dalyvavę kreditoriai (AB Turto bankas, turintis 26,33 proc., UAB „Aris Baltija“ ir Sp.zo.o „Aris Polska“ - 36,25 proc., I. B. ĮĮ „Aguonų žiedas“ - 7,13 proc.) tam pritarė (t. 4, b. l. 58-59), o 2009-04-10 įvykęs kreditorių susirinkimas nutarė pavesti administratoriui pareikšti tokius ieškinius (t. 5, b. l. 85-86). Pagal bylos duomenis šie kreditorių susirinkimo nutarimai nebuvo apskųsti ir yra galiojantys.

35Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos matyti, kad tik 2009 m. vasarą, tai yra praėjus daugiau kaip 4 metams nuo bankroto bylos iškėlimo, Vilniaus apygardos teisme buvo pareikšti ieškiniai: 1) UAB „Šklėriai“ dėl 2004-12-02 skolos perkėlimo sutarties pripažinimo negaliojančia ir restitucijos taikymo pinigais, priteisiant 309 160 Lt (civilinė byla Nr. 2-124-450/2011), šioje byloje neįsiteisėjusiu 2011-04-04 teismo sprendimu ieškinys yra patenkintas iš dalies; 2) UAB „Inter partes“ dėl turto perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo pinigais priteisiant 140 000 Lt (civilinė byla Nr.2-5630-262/2009) (byla yra baigta nagrinėti, teismo sprendimo paskelbimas atidėtas 2011-06-27); 3) buvusiam administratoriui UAB „Vermosa“ dėl ne pagal paskirtį panaudotų 105 770 Lt priteisimo, pirmosios instancijos teismo 2010-03-05 sprendimu ieškinys buvo atmestas, apeliacinės instancijos teismo 2010-11-30 nutartimi sprendimas paliktas nepakeistas, kasacinės instancijos 2011-05-11 sprendimu ši nutartis panaikinta ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, byla neišnagrinėta. Pažymėtina, kad kasacinis teismas, pasisakydamas dėl UAB „Vermosa“ argumentų, nurodė, jog, priešingai nei sprendė apeliacinės instancijos teismas, tuo atveju, kai kreditorių susirinkimas yra atsisakęs patvirtinti administratorius veiklos ataskaitą, jis gali pretenduoti į atlyginimą už darbą, tik įrodęs, kad įmonės administravimas iš esmės atitiko ĮBĮ nuostatas (Vilniaus apygardos teismo byla Nr.2-877-623/2010, Lietuvos apeliacinio teismo byla Nr.2A-732/2010, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo byla Nr.3K-3-234/2011).

36Taigi minimo klausimo nagrinėjimo metu bankrutavusi įmonė yra pareiškusi 3 ieškinius, kuriuose pareikštų reikalavimų bendra suma yra 554 930 Lt, ir bylos pagal šiuos ieškinius jau yra jau baigiamos nagrinėti. Tuo tarpu bendra patvirtintų kreditorių reikalavimų suma yra tik 195 645,90 Lt. Būtent dėl šių aplinkybių (ieškinių), kaip matyti iš kreditorių susirinkimų, įvykusių 2007-03-20, 2009-06-18, 2009-12-15, 2011-11-22 protokoluose užfiksuotų duomenų, kreditoriai nepritarė siūlymui realizuoti reikalavimo teises ir siūlymui dėl įmonės pabaigos (t. 3, b. l. 121-124, t. 5, b. l. 110-111, 167-168, t. 6, b. l. 129-131). Tokie sprendimai kreditorių susirinkimo priimti atsižvelgiant ir į tai, kad, kaip teigia kreditoriai, per visą bankroto procesą jų reikalavimų suma iš esmės nesumažėjo. Be to, iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų taip pat matyti, kad 2011-06-15 yra pareikštas ieškinys buvusiam įmonės administracijos vadovui A. M. dėl 498 155,56 Lt priteisimo (civilinė byla Nr. 2-6025-301/2011). Tuo tarpu, kaip yra žinoma, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje laikomasi nuostatos, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiškėjus, jog įmonė yra pajėgi įvykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali būti nutraukta pagrindais, nurodytais ĮBĮ 27 straipsnio 1 dalyje (Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-13 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-358/2008).

37Teisėjų kolegija mano, jog taip pat yra tikslinga pažymėti, kad nagrinėjamus prašymus, kuriuose keliami klausimai, susiję su teismo sprendimo įmonės pabaigos priėmimu, pateikė, UAB „Šklėriai“, A. M., VšĮ „Ditus“, kurie, kaip jau buvo minėta, bendrai turi apie 4,5 proc. balsų kreditorių susirinkime (t. 5, b. l. 87-88). Tuo tarpu, kaip buvo nurodyta, kreditoriui UAB „Šklėriai“ yra pareikštas ieškinys dėl 309 160 Lt priteisimo (civilinė byla Nr. 2-124-450/2011), o kreditorius ir buvęs likviduojamos bendrovės vadovas A. M., kaip teigiama byloje, yra giminystės ryšiais susijęs su UAB „Šklėriai“, taip pat yra jos akcininkas. Trečias pareiškėjas kreditorius VšĮ „Ditus“ (0,3 proc. balsų kreditorių susirinkime), kuris įstojo į bylą, perėmęs reikalavimą iš AB FMĮ „Finasta“. Tuo tarpu pagal bylos medžiagą visi kiti kreditoriai, iš jų ir VSDFV Vilniaus skyrius, prieštarauja, kad esant tokioms aplinkybėms, būtų priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir byloje nėra duomenų, kad išvardinti kreditorių susirinkimo nutarimai turto (debitorių skolų) pardavimo klausimu būtų panaikinti, ar apskųsti teismui (ĮBĮ 24 str. 5 d.) (t. 6, b. l. 83).

38Be to, kaip jau buvo minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per 24 mėnesius nuo teismo nutarties pripažinti įmonę bankrutavusia įsiteisėjimo dienos lieka neparduoto ir kreditoriams neperduoto bankrutavusios įmonės turto ir kreditorių nepatenkintų reikalavimų, šis turtas, kaip neturintis rinkos vertės, kreditorių, kurių reikalavimams tenkinti neužteko lėšų, sprendimu turi būti nurašytas; kreditorių susirinkimo prašymu šioje dalyje nurodytą 24 mėnesių terminą teismas gali pratęsti. Tokio sprendimo kreditoriai nėra priėmę, priešingai, jie yra aiškiai išreiškę savo poziciją, neparduoti esamo turto (debitorių skolų). Tuo tarpu nesant ĮBĮ 31 straipsnio 8 punkte numatytų likusio įmonės turto panaudojimą patvirtinančių aktų, nėra pagrindo pagal ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalį priimti sprendimą dėl įmonės pabaigos.

39Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas, vykdydamas 2009-06-18 kreditorių susirinkimo nutarimą, 2009-07-08 buvo pateikęs teismui prašymą dėl minimo termino pratęsimo, nurodęs, kad neišreikalavus iš buvusio administratoriaus UAB „Vermosa“ lėšų ir nepridavus archyvo negalima įvykdyti ĮBĮ 32 straipsnio 4 dalies reikalavimų (t. 5, b. l. 104-105). Ant šio prašymo yra teisėjos rezoliucija „Prašymą tenkinti“. Taigi ši aplinkybė patvirtina, jog teismas laikė, kad nagrinėjamos bylos aplinkybės ir prašymo argumentai duoda pagrindą terminą pratęsti. Be to, įmonės kreditoriai, administratorius savo argumentus dėl negalimumo priimti sprendimo dėl įmonės pabaigos grindžia tuo, kad šis prašymas nėra baigtas nagrinėti (CPK 279 str. 4 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010-02-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-36/2010) (t. 5, b. l. 104, 126, 142, t. 6, b. l. 85).

40Apibendrindama, kas paminėta, ir turėdama omenyje tai, kad apeliacinės instancijos teismas galiojančia nutartimi yra konstatavęs (civilinė byla Nr. 2-1455/2011), jog pirmosios instancijos teismas turėjo teisę įpareigoti administratorių pateikti išvardytus dokumentus, reikalingus spręsti klausimą dėl įmonės pabaigos savo iniciatyva, t. y. nesant atitinkamo kreditorių susirinkimo nutarimo, teisėjų kolegija, mano, jog svarstant šį klausimą turi būti atsižvelgta į visas nagrinėjamos bankroto bylos aplinkybes (CPK 185 str.).

41Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis paliekama nepakeista, atsakovo BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratoriaus atskirasis skundas netenkinamas (CPK 263 str. 1 d.).

42Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Vilniaus apygardos teismas 2005 m. vasario 21 d. nutartimi AB ,,Vilniaus... 6. Teismas 2010 m. spalio 6 d. nutartimi išnagrinėjęs kreditorių UAB... 7. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011... 8. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius UAB... 9. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 10. Vilniaus apygardos teismas 2010 m. lapkričio 22 d. nutartimi administratoriaus... 11. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 12. BAB „Vilniaus pirmoji autotransporto įmonė“ administratorius atskiruoju... 13. 1. Teismas pažeidė CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punktą, nes išvada, kad... 14. 2. Teismui nuo 2009-08-10 yra pateikti visi dokumentai (kreditorių susirinkimo... 15. 3. Teismas turėjo išnagrinėti pateiktą prašymą ir jį patenkinti arba... 16. Atsiliepime į skundą kreditorius UAB „Radimas“ nurodo, kad sutinka su... 17. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 18. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas ar yra pagrįsta bei teisėta... 19. Aukščiau nustatyta, kad teismas skundžiama nutartimi netenkino bankroto... 20. Kaip žinoma, remiantis CPK 278 straipsnio 1 dalimi, sprendimą priėmęs... 21. Dėl atsisakymo išaiškinti teismo nutarties motyvuojamoje dalyje nurodytą... 22. Kaip nustatyta aukščiau, atskirasis skundas yra grindžiamas tuo, kad teismas... 23. Dėl atsisakymo išaiškinti teismo nutarties dalį, kuria bankroto... 24. Apeliantas teigia, kad iš teismo 2010 m. spalio 6 d. nutarties jam nėra... 25. Dėl kitų aplinkybių, aktualių sprendžiant klausimą dėl BAB „Vilniaus... 26. Aukščiau yra nustatyta, kad šioje byloje įsiteisėjusia teismo 2010 m.... 27. Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsižvelgiant į bankroto teisinių... 28. Kaip yra žinoma, tinkamai įvykdžius visas būtinas bankroto procedūras,... 29. Kaip matyti iš nagrinėjamos bylos medžiagos dėl šios bankroto proceso... 30. Kaip žinia, administratorius yra bankrutuojančios įmonės valdytojas,... 31. Nustatyta, jog bankroto procesas šioje byloje tęsiasi daugiau nei 6 metus.... 32. Kaip matyti iš byloje esančių kreditorių susirinkimų 2005-10-26,... 33. Dėl nurodytų aplinkybių kreditorių susirinkimas dar 2005-10-26 buvo... 34. Kaip matyti iš bylos medžiagos, pats kreditorių susirinkimas 2006-11-21... 35. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų, bylos medžiagos matyti,... 36. Taigi minimo klausimo nagrinėjimo metu bankrutavusi įmonė yra pareiškusi 3... 37. Teisėjų kolegija mano, jog taip pat yra tikslinga pažymėti, kad... 38. Be to, kaip jau buvo minėta, ĮBĮ 33 straipsnio 6 dalis numato, kad jeigu per... 39. Iš bylos medžiagos matyti, kad kreditorių susirinkimo pirmininkas,... 40. Apibendrindama, kas paminėta, ir turėdama omenyje tai, kad apeliacinės... 41. Skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartis... 42. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 43. Vilniaus apygardos teismo 2010 m. lapkričio 22 d. nutartį palikti...