Byla 2-1200-881/2016
Dėl nuostolių atlyginimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Ritai Sindikaitei, dalyvaujant ieškovo OÜ ,,Alfa Wagons“ atstovui advokatui Gediminui Blaškevičiui, atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atstovei M. L., trečiojo asmens UAB ,,Vagon“ atstovui A. G.,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-1200-881/2016 pagal ieškovo OÜ ,,Alfa Wagons“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“, dalyvaujant tretiesiems asmenims UAB ,,Vagon“ ir UAB DK ,,PZU Lietuva“ dėl nuostolių atlyginimo,

Nustatė

3ieškovas OÜ ,,Alfa Wagons“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 486 844,80 Lt dydžio nuostolius. Nurodo, kad atsakovas nuo 2013 m. balandžio 8 d. neribotam laikui uždraudė tuščių ir nuomotų universaliųjų dengtų vagonų (išskyrus specializuotus) siuntimą pakrovai iš kitų geležinkelių į visas Lietuvos geležinkelių stotis, visiems gavėjams, o nuo 2013 m. balandžio 10 d. neribotam laikui uždraudė kitų geležinkelių tuščių filinginių, universaliųjų platforminių, vagonų tipo 918 ir specializuotų junginių refrižeratoriniams konteineriams vežti, siuntimą iš kitų geležinkelių į įvairias Lietuvos geležinkelių stotis visiems gavėjams. Konvencinis draudimas buvo paskelbtas 2013 m. balandžio 8 d. GTT te. Nr. DI-495. 2013 m. gegužės 20 d. konvenciniai draudimai buvo atšaukti. Neteisėtai taikydamas konvencinius draudimus, piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdamas išskirtines teises konkretiems ūkio subjektams, atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovas patyrė žalą. Pagal 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartį Nr. 3/13 su UAB ,,Vagon“, ieškovas įsipareigojo išsinuomoti 80 universalių dengtų geležinkelio vagonų (138 m2 tūrio), kuriuos ketino pernuomoti kitam asmeniui. UAB ,,Vagon“ ieškovui ketino išnuomoti Ukrainoje registruotus vagonus. Dėl atsakovo neteisėtai pritaikytų konvencinių draudimų, ieškovas neteko galimybės pernuomoti vagonų, be to, UAB ,,Vagon“ kreipusis į teismą su ieškiniu dėl 973 689,60 Lt dydžio baudos už sutarties nevykdymą priteisimo, ir teismui patvirtinus taikos sutartį dėl 50 proc. baudos, ieškovas patyrė 486 844,80 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas.

4Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškinį ginčija ieškinio pagrįstumą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad ieškovas neįrodė būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti. Visų pirma, atsakovas neatliko jokių neteisėtų veiksmų, todėl negali būti atsakingas už ieškovo patirtus nuostolius. Atsakovas siekė ne apriboti konkurenciją, bet sureguliuoti tuščių vagonų apyvartą, taip įgyvendinant viešosios geležinkelio infrastruktūros valdymo funkcijas. Konvenciniais draudimais, esant tam tikroms aplinkybėms, viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas gali laikinai uždrausti tam tikros rūšies vagonų siuntimą pakrovai į Lietuvos geležinkelių sotis. Nors nuo 2013 m. balandžio 10 d. atsakovas buvo uždraudęs kitų geležinkelių tuščių filinginių, universaliųjų platforminių, vagonų tipo 918 ir specializuotų junginių refrižeratoriniams konteineriams vežti, siuntimą iš kitų geležinkelių į įvairias Lietuvos geležinkelių stotis visiems gavėjams, tačiau 2013 m. balandžio 19 d. telegrama Nr. 7(KR)-900 pakeitė anksčiau paskelbtus konvencinius draudimus, leisdamas priimti pakrovai kitų geležinkelių tuščius nuosavus ir nuomotus universalius 158 m³ ir didesnio tūrio dengtuosius vagonus, taip pat leido priimti pakrovai tuščias nuosavas ir nuomotas 24 m. ilgio filingines platformas bei Ukrainos ir Estijos geležinkelių tuščius UAB ,,Railana“ išnuomotus universalius 138 m³ tūrio dengtuosius vagonus. 2013 m. gegužės 17 d. telegrama apskritai buvo atšaukti konvenciniai draudimai. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 1 dalį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Pagal to paties kodekso 24 straipsnį, valdytojas privalo užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelio infrastruktūros priežiūrą, valdyti ir organizuoti traukinių eismą, užtikrinti saugų traukinių eismą bei įgyvendinti kitas teisės aktų numatytas funkcijas. Draudimas įvežti tam tikros rūšies tuščius vagonus yra taikomas kaip priemonė apriboti vagonų susikaupimus ir didinti geležinkelių pralaidumą. Tokie draudimai pagal nusistovėjusią praktiką taikomi ir Latvijos, Ukrainos, Uzbekijos, Baltarusijos, Kazachstano bei kitų šalių geležinkeliuose. 2013 m. Lietuvos geležinkelių stotyse susikaupė daug vagonų, kas trukdė tinkamai organizuoti saugų traukinių eismą. Kadangi stočių keliai yra skirti organizuoti krovinių vežimą ir su tuo susijusių operacijų atlikimą, jų užimtumas tuščiais vagonais trikdė tinkamą eismo valdymo organizavimą. Siekiant stabilizuoti padėtį ir buvo laikinai įvesti konvenciniai draudimai, kurių įvedimo tvarką numato Geležinkelių tarybos 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintos Kitų valstybių prekinių vagonų naudojimo, numerinės apskaitos ir atsiskaitymo už jų nuomą naudojimo taisyklės. Ieškovas laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio – gegužės, t. y. tuomet, kai laikinai galiojo konvenciniai draudimai, nesikreipė į atsakovą, prašydamas leisti siųsti į Lietuvos geležinkelių stotis universalius 138 m³ tūrio dengtuosius vagonus, būtent tokios rūšies vagonus, kokius pagal 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartį Nr. 3/13 išsinuomojo iš UAB ,,Vagon“. Tuo tarpu atsiradus poreikiui organizuoti vežimą tokio tipo vagonais ir UAB ,,Railana“ kreipusis dėl tokių vagonų siuntimo pakrovai, kadangi tuo metu atsakovas negalėjo klientams pasiūlyti pakrovai 138 m³ tūrio dengtųjų vagonų, konvenciniai draudimai buvo pakoreguoti, leidžiant siųsti pakrovai paminėto tipo vagonus. Taigi išimtis UAB ,,Railana“ buvo pritaikyta ne atsižvelgiant į konkretų subjektą, bet įvertinus konkretaus tipo vagonų poreikį. Jei ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su motyvuotu prašymu, atsakovas galimai ir jam būtų pritaikęs konvencinio draudimo išimtį. Taigi atsakovas nepiktnaudžiavo dominuojančia padėtimi, sudarydamas išskirtines sąlygas tik vienam ūkio subjektui. Pažymi, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kuriais atsakovo veiksmai būtų pripažinti pažeidžiančiais Lietuvos Respublikos teisės aktus, be to, vien įstatymo nuostatos pažeidimas negali būti pakankamas pagrindas ieškovui reikalauti žalos atlyginimo, tokiu atveju būtina nustatyti visas civilinės atsakomybės sąlygas, tuo tarpu ieškovas jų neįrodė. Ieškovas nurodo, kad jam teko atsisakyti vagonų nuomos iš UAB ,,Vagon“, kadangi Ukrainoje registruoti vagonai negalėjo būti kraunami Lietuvos geležinkelių stotyse, t. y. ieškovas neteko galimybės jų pernuomoti. Toks ieškovo argumentas yra deklaratyvus ir nepagrįstas jokiais įrodymais. Nėra aišku, ar ieškovas apskritai turėjo realią galimybę šiuos vagonus pernuomoti UAB ,,Vagon“ ar turėjo valdymo teisėje išnuomotą kiekį atitinkamo tipo vagonų. Be to, nei atsakovo veiksmai, nei tarp ieškovo ir UAB ,,Vagon“ sudaryta geležinkelio vagonų nuomos sutartis neapribojo ieškovo galimybės šiuos vagonus siųsti pakrovai į kitų šalių geležinkelio sotis, kad ir į Estijos, kurioje registruotas ieškovas, geležinkelio stotis. Juolab, kad geležinkelio vagonų nuomos sutarties 1.2 punkte numatyta, kad vagonai skirti naudoti ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Suomijoje, Ukrainoje ir NVS valstybėse narėse. Taigi negalima daryti išvados, kad atsakovo veiksmai apribojo ieškovo galimybę naudotis išnuomotais vagonais, kadangi ieškovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jo ketinimus siųsti šiuos vagonus iš Lietuvos Respublikoje esančių geležinkelio stočių ar patvirtinančių realią ieškovo galimybę juos pernuomoti. Taigi, ieškovas neįrodė ir priežastinio ryšio tarp atsakovo veiksmų ir jam kilusios žalos. Vagonus ieškovas pagal sutarties 4.2 punktą iš UAB ,,Vagon“ įsipareigojo priimti per 30 dienų nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2013 m. balandžio 11 d. Geležinkelio vagonų nuomos sutartyje nebuvo apibrėžta nuomojamų vagonų registracijos vieta, taigi ieškovas, žinodamas, kad 2013 m. balandžio 4 d. telegrama laikinai yra įvestas draudimas siųsti pakrovai į Lietuvos Respubliką ne Lietuvoje registruotus vagonus, turėjo galimybę reikalauti iš UAB ,,Vagon“ perduoti nuomai būtent Lietuvoje registruotus vagonus. Dėl šios priežasties, ieškovas galėjo reikalauti UAB ,,Vagon“ sutartinės atsakomybės, nes negavo iš nuomotojo nuomos sutarties dalyką atitinkančių vagonų. Vien tai, kad ieškovas bendrovei UAB ,,Vagon“ taikos sutarties, sudarytos kitoje byloje, pagrindu sumokėjo 486 844,80 Lt sumą, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įrodė nuostolius nagrinėjamo ginčo atveju, juolab, kad ginčo atveju byloje dalyvauja kiti asmenys. Šio ginčo atveju ieškovas privalo įrodyti ir tai, kad UAB ,,Vagon“ teisme pareikštas reikalavimas sumokėti 973 689,60 Lt baudų buvo pagrįstas bei tai, kad ieškovas pagrįstai sudarė taikos sutartį. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti taikos sutarties, kuria remiasi įrodinėdamas žalos dydį. Ieškovas kitoje byloje apskritai nepagrįstai sutiko sumokėti baudą UAB ,,Vagon“, nes 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartis Nr. 3/13 buvo vienašališkai nutraukta, nepristačius vagonų.

5Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ palaiko atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ poziciją ir ieškinį prašo atmesti, kaip nepagrįstą. Nurodo, kad tarp atsakovo ir trečiojo asmens buvo sudaryta įmonės vadovų civilinės atsakomybės draudimo sutartis, kuria laikotarpiu nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2014 m. gruodžio 31 d., apdraudė vadovų, vadovaujančiųjų darbuotojų ir AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ arba bet kurio iš jų civilinę atsakomybę už tretiesiems asmenims neteisėtais veiksmais padarytus nuostolius, taip pat administracinę ir/ar kitos rūšies, išskyrus baudžiamąją, atsakomybę bei sutartyje numatytas išlaidas ir mokėjimus, susijusius su apdrausta atsakomybe. Su atsakovu sudarytoje draudimo sutartyje iš anksto aptarti nedraudžiamieji įvykiai, kurių atveju draudikui nekyla atsakomybė apdraustojo atžvilgiu dėl bet kokio reikalavimo, numatyto draudimo sutarties 7 dalyje. Draudimo sutarties 7.2 punkte numatyta, kad draudikas neturi pareigos mokėti draudimo išmoką dėl apdraustojo veiksmų, kuriuos paskatino / prie kurių prisidėjo / kurie buvo sąlygoti apdraustojo nepagrįsto praturtėjimo arba siekio nepagrįstai praturtėti, su sąlyga, kad šis nedraudžiamasis įvykis taikomas tik, jei minėtus atvejus patvirtina galutinis (neskundžiamas) teismo arba alternatyvaus ginčų sprendimo organo priimtas sprendimas arba rašytinis tokio apdraustojo prisipažinimas. Ieškinys pagrįstas tik deklaratyviais teiginiais, todėl turi būti atmestas. Atsakovas, kaip viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas gali laikinai uždrausti tam tikros rūšies vagonų siuntimą pakrovai į Lietuvos geležinkelių stotis. Konvencinių draudimų įvedimu atsakovas siekė sureguliuoti tuščių vagonų apyvartą, tokiu būdu įgyvendinant viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojo funkcijas. Ieškovas neįrodė, kad atsakovas, įvesdamas konvencinį draudimą, atliko neteisėtus veiksmus, be to, nenurodė, kokius teisės aktų reikalavimus jis pažeidė. Ieškovas taip pat neįrodė žalos fakto. Kaip nurodoma ieškinyje, ieškovui atsisakius nuomotis vagonus iš UAB ,,Vagon“, pastarasis kreipėsi į teismą su ieškiniu dėl 973 689,60 Lt dydžio baudos priteisimo. Teisme tarp minėtų asmenų buvo sudaryta bei teismo patvirtinta taikos sutartis, pagal kurią mokėtinos baudos suma buvo sumažinta 50 procentų, t. y. iki 486 844,80 Lt. Vien ta aplinkybė, kad kitoje byloje, kurioje AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ net nebuvo proceso dalyviu, taikos sutarties pagrindu ieškovas sumokėjo minėtą sumą, nereiškia, kad ieškovas patyrė tokio dydžio nuostolius ar jam nebereikia šioje byloje įrodinėti realių nuostolių, kuriuos jis patyrė (jei tokių apskritai patyrė). Priešingu atveju ieškovui būtų sudaryta galimybė nepagrįstai praturtėti. Pagal CK 6.221 straipsnio 1 dalį, sutarties nutraukimas atleidžia abi šalis nuo sutarties vykdymo. UAB ,,Vagon“ vienašališkai 2013 m. balandžio 18 d. nutraukus sutartį, tarp UAB ,,Vagon“ ir ieškovo sutartiniai santykiai nutrūko, todėl pasibaigė ieškovo prievolė priimti vagonus bei mokėti už juos nuomos mokestį. Nutraukus sutartį, nebeliko teisinio pagrindo skaičiuoti netesybas iki 2013 m. gruodžio 2 d. taigi ieškovas neįrodė visų būtinųjų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, todėl ieškinys turėtų būti atmestas.

6Trečiasis asmuo UAB ,,Vagon“ atsiliepimu ieškinį, palaiko ieškovo argumentus ir prašo ieškinį tenkinti. Nurodo, kad savo veikloje verčiasi tiek nuosavų, tiek tretiesiems asmenims priklausančių vagonų nuoma. 2013 m. jam nuosavybės teise priklausė 114 vienetų vagonų. Nagrinėjamu atveju ieškovas buvo įsipareigojęs priimti iš UAB ,,Vagon“ vagonus per 30 dienų nuo sutarties pasirašymo dienos. Per šį laikotarpį nuomininkas turi pasirinkti konkrečią geležinkelio stotį, kurioje jis priims vagonus. Įprastai nuomotojui apie tai būna pranešama prieš 14 dienų. Tik sužinojęs, kurioje konkrečioje geležinkelio stotyje nuomininkas pageidauja priimti vagonus, nuomotojas pradeda ieškoti jam priklausančių, jo išsinuomotų, o esant būtinybei, galimų išsinuomoti vagonų, esančių artimiausiose geležinkelio stotyse. Kadangi iš anksto nėra žinoma konkreti geležinkelio stotis, nuomos sutartyje niekuomet nėra nurodomi konkretūs vagonai ir jų identifikaciniai numeriai, kurie bus perduodami. Tokia veiklos praktika sutaupo lėšų ir užtikriną tinkamą geležinkelių vagonų eismą. Suradęs arčiausiai esančius vagonus, nuomotojas užpildo SMGS važtaraštį ir išsiunčia užsakyto tipo vagonus į nuomininko nurodytą stotį. Vagonams atvykus į konkrečią stotį, tarp šalių pasirašomas vagonų priėmimo perdavimo aktas, kuriame detalizuojami vagonų numeriai ir kiti duomenys. 2013 m. kovo 12 d. vagonų nuomos sutartis, dėl kurios kilo ginčas, nebuvo vienkartinis tarp ieškovo ir trečiojo asmens sudarytas sandoris. Ieškovas su trečiuoju asmeniu tokiu principu bendradarbiauja nuo 2011 metų. Trečiojo asmens vidutinė apyvarta iš vagonų nuomos 2011 metais sudarė 35 968,42 Eur, 2012 m. – 8 900,18 Eur, 2013 m. – 147 884,87 Eur, 2014 m. – 12 983,7 Eur. Ieškovas vienintelį kartą neperėmė pagal nuomos sutartį jam ruošiamų vagonų 2013 m. balandžio mėnesį, kai atsakovas įvedė konvencinius draudimus ir nepribotam laikui uždraudė tuščių nuosavų ir nuomotų universalių vagonų (išskyrus specializuotus) siuntimą pakrovai iš kitų geležinkelių į visas atsakovo stotis, visiems gavėjams. Kadangi sutartis buvo sudaryta 2013 m. kovo 12 d., ieškovas vagonus turėjo priimti iki 2013 m. balandžio 12 d. Ieškovas šios sutarties neįvykdė ir išsinuomotų vagonų neperėmė ir savo kaltę pripažino tarp ieškovo ir UAB ,,Vagon“ kilusiame ginče dėl nuomos sutarties ir nuostolių atlyginimo. Ieškovui pažeidus sutartį, trečiasis asmuo turėjo teisę taikyti civilinę atsakomybę ir kreiptis į ieškovą dėl nuostolių atlyginimo. Jei teismo būtų pripažinta, kad konvenciniai draudimai buvo įvesti pagrįstai, tai negalėtų pakeisti fakto, kad nuomos sutartis nebuvo įvykdyta, taigi ieškovui kilo pareiga atlyginti trečiojo asmens patirtus nuostolius ir sumokėti baudą. Nuomos sutartyje numatytas baudos dydis atitiko protingumo kriterijus, kadangi bauda neviršijo rinkoje esančio įprasto baudos dydžio ir iš esmės padengė trečiojo asmens negautas pajamas dėl vagonų nuomos.

7 Ieškinys tenkinamas iš dalies.

8Pagal Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 1 dalį, viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas yra atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“. Pagal to paties kodekso 24 straipsnį, valdytojas privalo užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelio infrastruktūros priežiūrą, valdyti ir organizuoti traukinių eismą, užtikrinti saugų traukinių eismą bei įgyvendinti kitas teisės aktų numatytas funkcijas.

9Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. balandžio 4 d. telegrama Nr. 7(KR)-788 informavo, kad nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki atkeitimo uždraustas tuščių nuosavų ir nuomotų universalių dengtų vagonų (išskyrus specializuotus) siuntimas pakrovai iš kitų geležinkelių į visas Lietuvos geležinkelių stotis visiems gavėjams (Konvencinis draudimas paskelbtas 2013 m. balandžio 3 d. GTT telegrama Nr. DI-468).

10Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. balandžio 9 d. telegrama Nr. 7(KR)-818 informavo, kad nuo 2013 m. balandžio 10 d. uždraustas kitų geležinkelių tuščių filinginių, universaliųjų platforminių, vagonų tipo 918 ir specializuotų junginių refrižeratoriniams konteineriams vežti, siuntimas iš kitų geležinkelių į įvairias Lietuvos geležinkelių stotis visiems gavėjams (Konvencinis draudimas paskelbtas 2013 m. balandžio 8 d. GTT telegrama Nr. DI-495).

112013 m. balandžio 19 d. telegrama Nr. 7(KR)-900 atsakovas pakeitė anksčiau paskelbtus konvencinius draudimus, leisdamas priimti pakrovai kitų geležinkelių tuščius nuosavus ir nuomotus universalius 158 m³ ir didesnio tūrio dengtuosius vagonus, taip pat leido priimti pakrovai tuščias nuosavas ir nuomotas 24 m ilgio filingines platformas bei Ukrainos ir Estijos geležinkelių tuščius UAB ,,Railana“ išnuomotus universalius 138 m³ tūrio dengtuosius vagonus.

122013 m. gegužės 17 d. telegrama NR. 7(KR)-1095 konvenciniai draudimai buvo atšaukti nuo 2013 m. gegužės 20 d.

13Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, neteisėtai taikydamas konvencinius draudimus, piktnaudžiaudamas dominuojančia padėtimi rinkoje, suteikdamas išskirtines teises konkretiems ūkio subjektams, atliko neteisėtus veiksmus, dėl ko ieškovas patyrė žalą.

14Atsakovas įrodinėja, jog konvenciniais draudimais, esant tam tikroms aplinkybėms, viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas gali laikinai uždrausti tam tikros rūšies vagonų siuntimą pakrovai į Lietuvos geležinkelių sotis. Draudimas įvežti tam tikros rūšies tuščius vagonus yra taikomas kaip priemonė apriboti vagonų susikaupimus ir didinti geležinkelių pralaidumą, todėl tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais, atitinkamai atsakovui negali kilti civilinė atsakomybė už tiesioginį viešųjų funkcijų vykdymą.

15Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris kreipėsi į teismą pažeistos teisės ar teisėto intereso gynybos, reikalavimas būtų patenkintas, turi būti identifikuotas materialusis teisinis santykis, kuris sieja ginčo šalis, ir iš jo kylanti ieškovo reikalavimo teisė (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-56/2007; 2012 m. kovo 20 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2012; kt.).

16Kadangi ginčo šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, nagrinėjamu atveju sprendžiamas deliktinės atsakomybės taikymo klausimas.

17Civiliniame kodekse reglamentuota, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, nesusijusios su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 str. 4 d., 6.292 str. 1, 3, 4 d., 6.299 str. 1 d. 1, 2 p.). Civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas jos kilimo sąlygas: neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

18Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų

19Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Taigi neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei. Juo laikomas ne tik konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. CK 6.263 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; 2 dalyje nustatyta pareiga asmeniui, atsakingam už žalą, padarytą asmeniui ar turtui, o įstatymų nustatytais atvejais – ir neturtinę žalą, visiškai ją atlyginti. Tai yra specialioji deliktinės atsakomybės norma, kurioje kartu su bendrąja CK 6.246 straipsnio 1 dalies norma įtvirtintas vadinamasis generalinis deliktas, kurio esmė yra užtikrinti pagrindinę civilinės atsakomybės funkciją – kompensuoti nukentėjusiam asmeniui jo teisių pažeidimu padarytą žalą. Pagal generalinio delikto taisyklę atsakomybės pagrindas yra bendro pobūdžio rūpestingumo ir atsargumo pareigos pažeidimas, sukėlęs kitam asmeniui žalos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012; kt.).

20Kaip jau minėta, ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, pasinaudodamas dominuojančia padėtimi, neteisėtai pritaikė konvencinius draudimus, tuo tarpu, atsakovas tvirtina, kad veikė teisėtai, nes esant tam tikroms aplinkybėms, viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas gali laikinai uždrausti tam tikros rūšies vagonų siuntimą pakrovai į Lietuvos geležinkelių sotis. Draudimas įvežti tam tikros rūšies tuščius vagonus yra taikomas kaip priemonė apriboti vagonų susikaupimus ir didinti geležinkelių pralaidumą, todėl tokie atsakovo veiksmai negali būti pripažįstami neteisėtais.

21Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad konvenciniai draudimai atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ praktikoje buvo pritaikyti pirmą kartą, atsakovas nėra nustatęs taisyklių, kuriomis vadovaujantis yra taikomi ar atšaukiami konvenciniai draudimai, taip pat apibrėžęs sąlygų, kurioms susiklosčius kyla poreikis taikyti ar atšauti konvencinius draudimus. Atsakovas tik pažymėjo, kad konvencinių draudimų taikymas yra atsakovo diskrecijos teisė, kuria jis naudojasi, siekdamas kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas tinkamai įgyvendinti Geležinkelių transporto kodekso 24 straipsnio reikalavimus, t. y. užtikrinti tinkamą ir saugią viešosios geležinkelio infrastruktūros priežiūrą, valdyti ir organizuoti traukinių eismą, užtikrinti saugų traukinių eismą bei įgyvendinti kitas teisės aktų numatytas funkcijas.

22Nustatinėjant atsakovo veiksmų teisėtumą taip pat reikšminga aplinkybė, kad atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ rinkoje veikia ne tik, kaip viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojas, bet ir kaip komercinę ūkinę veiklą pervežimų geležinkeliais srityje vykdantis ūkio subjektas, todėl jam, kaip viešosios geležinkelio infrastruktūros valdytojui, tenka pareiga ne tik rūpintis tinkamu ir saugiu traukinių eismu, bet ir nepiktnaudžiauti išimtine padėtimi ir užtikrinti visų rinkoje veikiančių vežėjų geležinkeliais lygiateisiškumą. Nagrinėjamu atveju reikšminga ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, draudžianti ūkio subjektams atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

23Atsakovas, įrodinėdamas, jog ginčo atveju veikė teisėtai, nurodo, kad 2013 m. Lietuvos geležinkelių stotyse susikaupė daug vagonų, kas trukdė tinkamai organizuoti saugų traukinių eismą. Kadangi stočių keliai yra skirti organizuoti krovinių vežimą ir su tuo susijusių operacijų atlikimą, jų užimtumas tuščiais vagonais trikdė tinkamą eismo valdymo organizavimą. Siekiant stabilizuoti padėtį ir buvo laikinai įvesti konvenciniai draudimai, kurių įvedimo tvarką numato Geležinkelių tarybos 1996 m. gegužės 24 d. patvirtintos Kitų valstybių prekinių vagonų naudojimo, numerinės apskaitos ir atsiskaitymo už jų nuomą naudojimo taisyklės. Taisyklių 1.18 punkte nustatyta, jog sprendimą dėl konvencinio draudimo krauti į tam tikros geležinkelių administracijos stotis priima atitinkamų geležinkelių administracija, į kitų geležinkelių administracijų stotis – geležinkelių administracijos vadovas (geležinkelių infrastruktūros valdytojas). Konvenciniai draudimai priimti vagonus, kuriuos reikia iškrauti ir leisti važiuoti tranzitu į kitus geležinkelius, taip pat tuščius privačius vagonus ir išnuomotus, kuriuos reikia pakrauti ir praleisti tranzitu į kitus geležinkelius, skelbiami geležinkelių administracijų, kurių teritorijoje jie sulaikyti, tarp jų nepriimti į kaimyninius geležinkelius pakrauti, tušti privatūs ar išnuomoti vagonai, paklausimu, adresuotu Tarybos direkcijai. Taigi atsakovo lokalinis teisės aktas nustato galimybę taikyti konvencinius draudimus, taip pat nustato, kas turi teisę taikyti ir atšaukti konvencinius draudimus ir kaip konvencinių draudimų taikymo metu yra vykdomas vagonų ir sąstatų priėmimas konkrečiose tam tikros geležinkelių administracijos stotyse, tačiau šis aktas nenustato kokiais pagrindais, esant kokioms sąlygoms, išskyrus force majeuer, yra taikomi konvenciniai draudimai. Kadangi iš esmės atsakovas nėra lokaliniais teisės aktais apibrėžęs konvencinių draudimų taikymo pagrindų bei sąlygų, be to, atsakovas teismui nepateikė jokių kitų atsakovo priimtų teisės aktų, susijusių su konvencinių draudimų taikymu, teismas atsakovo veiksmus nagrinėjamu atveju vertina atsižvelgdamas į aukščiau pateiktą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, o būtent, kad veiksmų neteisėtumas bendriausia prasme suprantamas kaip asmens elgesio neatitiktis teisei, t. y. ne tik kaip konkretaus įstatymuose ar sutartyje nustatyto įpareigojimo nevykdymas, bet ir bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai pažeidimas. Taip pat vadovaudamasis CK 6.263 straipsnio 1 dalies nuostata, įpareigojančia kiekvieną asmenį laikytis tokio elgesio standartų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos.

24Taigi, nagrinėjau atveju, atsakovas siekdamas įrodyti, kad konvencinius draudimus taikė teisėtai ir pagrįstai, privalėjo įrodyti, kad egzistavo realus pagrindas juos taikyti, o vėliau juos atšaukti, ir, kad tai buvo būtina, siekiant užtikinti saugų ir nepertraukiamą traukinių eismą Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje. Tuo tarpu iš byloje esančių duomenų matyti, kad atsakovas neįrodė, jog konvencinių draudimų taikymas šiuo konkrečiu atveju buvo neišvengiamas, būtinas ir pagrįstas (CPK 178 str.), todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas pažeidė pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai, ir nesilaikė tokio elgesio standartų, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Juolab, kad atsakovui, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui, keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai.

25Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas tvirtina, jog konvenciniai draudimai buvo pritaikyti, nes stotyse susikaupė daug vagonų, kas trukdė tinkamai organizuoti saugų traukinių eismą, tačiau 2013 m. gegužės 10 d. rašte, adresuotame Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos vandens ir geležinkelių transporto departamentui, atsakovas nurodė, kad nuo 2013 m. vasario mėnesio sumažėjus vagonų poreikiui, susikaupė daug nepanaudotų tuščių Lietuvos geležinkelių priklausomybės vagonų. Atsižvelgę į susiklosčiusią situaciją, bei siekdami išvengti nuostolių dėl nepanaudotų vagonų, bendrovė, kaip ir daugelis geležinkelių (Ukrainos, Latvijos, Baltarusijos) nuo 2013 m. balandžio 8 d. įvedė konvencinius draudimus, dėl kitų geležinkelių tuščių nuosavų ir nuomotų dengtų vagonų siuntimo į Lietuvos geležinkelių stotis pakrovai. Tokį atsakovo aiškinimą teismas vertina, kaip siekį išvengti galimų nuostolių dėl atsakovui priklausančių vagonų prastovos, o kartu ir tikrąjį motyvą dėl konvencinių draudimų taikymo. Juolab, kad ne už ilgo po šio rašto išsiuntimo Susisiekimo ministerijai, konvenciniai draudimai buvo atšaukti. Kad atsakovas konvenciniu draudimu siekė ne tik užtikrinti saugų geležinkelių eismą, bet ir išvengti nuostolių dėl jam priklausančių vagonų prastovos, rodo ir 2013 m. balandžio 4 d. raštas ,,Dėl vagonų nuomos“, adresuotas klientams, kuriame atsakovas informuoja, kad yra galimybė papildomai išsinuomoti įvairių tipų vagonus, tarp jų ir tuos, kuriems yra pritaikyti konvenciniai draudimai, pavyzdžiui, 918 tipo, kurio nuomos kaina 88 Lt. Teismas sutinka su ieškovo dėstomais argumentais, jog tokiais savo veiksmais atsakovas pažeidė Geležinkelio kodekso 23 straipsnio 3 dalies nuostatas, draudžiančias viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojui diskriminuoti kitas geležinkelio įmones (vežėjus) ar sudaryti joms kitokias prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros sąlygas, palyginti su sąlygomis, sudarytomis AB ,,Lietuvos geležinkeliai“.

26Kita vertus, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ir aplinkybės, jog Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo susikaupę tiek daug vagonų, kad jie trukdė tinkamai organizuoti saugų traukinių eismą, dėl ko buvo poreikis pritaikyti konvencinius draudimus dėl vagonų, kurie neregistruoti Lietuvoje, įvežimo pakrovai į Lietuvos geležinkelių infrastruktūrą. Atsakovas teismui pateikė duomenis apie keturių Lietuvos geležinkelio stočių pajėgumą ir pralaidumą, o taip pat duomenis apie vagonų skaičių stotyse 2013 m. balandžio – gegužės mėnesiais, iš kurių matyti, kad Panerių stotyje, kurios pajėgumas yra 1 032, konvencinių draudimų įvedimo metu iš viso stovėjo 607 vagonai, Kauno stotyje, kurios pajėgumas yra 1 381, konvencinių draudimų įvedimo metu iš viso stovėjo 794 vagonai, Klaipėdos stotyje, kurios pajėgumas yra 1 218, konvencinių draudimų įvedimo metu iš viso stovėjo 881 vagonas, o Draugystės stotyje (Klaipėda), kurios pajėgumas yra 1 895, konvencinių draudimų įvedimo metu iš viso stovėjo 847 vagonai. Taigi nei vienoje iš stočių nebuvo viršijami stoties pajėgumai, jie nebuvo ir arti maksimalios pajėgumo ribos, todėl atsakovas, pritaikydamas konvencinius draudimus ir uždrausdamas įvežti pakrovai ne Lietuvoje registruotus tam tikro tipo vagonus, nenurodydamas jokių kitų svarbių priežasčių ar ypatingų sąlygų egzistavimo, elgėsi nesąžiningai kitų vežėjų atžvilgiu, taigi, kaip viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, nepagrįstai įvesdamas konvencinius draudimus, neužtikrino kitiems vežėjams lygiavertės prieigos prie viešosios geležinkelių infrastruktūros, kas vertinama kaip neteisėti veiksmai CK 6.246 straipsnio prasme. Minėtai išvadai pagrįsti, teismas taip pat remiasi ieškovo pateiktu 2012 m. ir 2013 m. atskirų stočių apkrovimo palyginimu, iš kurio matyti, kad krovinių vežimas Lietuvos geležinkeliais 2013 m. sausio – gegužės mėnesiais, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2012 metais, augo nežymiai ar net mažėjo. Pavyzdžiui, 2013 m. vasario mėnesį tarptautiniais vežimais į Lietuvą įvežta 1 227,5 kroviniai, o 2012 metais tą patį mėnesį – 1 229,4, tranzitu 2013 metais vasario mėnesį pervežta 1 088,4 kroviniai, o 2012 m. vasario mėnesį – 1 314,5 kroviniai; 2013 m. balandžio mėnesį tarptautiniais vežimais į Lietuvą įvežta 1 238 kroviniai, o 2012 metais tą patį mėnesį – 1 449 kroviniai, tranzitu 2013 metais balandžio mėnesį pervežta 1 011,8 kroviniai, o 2012 m. balandžio mėnesį – 1 257,6 kroviniai. Minėti duomenys paneigia atsakovo argumentus, jog prieš pritaikant konvencinius draudimus, Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje būtų buvusi sudėtinga ar neįprasta situacija susijusi su traukinių eismu, kas būtų suteikę pagrindą, siekiant užtikrinti sklandų traukinių judėjimą Lietuvos geležinkeliais, imtis konvencinių draudimų taikymo.

27Kad atsakovas naudojosi dominuojančia padėtimi ir atliko neteisėtus veiksmus patvirtina ir aplinkybė, jog atsakovas leido priimti pakrovai tuščias nuosavas ir nuomotas 24 m. ilgio filingines platformas bei Ukrainos ir Estijos geležinkelių tuščius UAB ,,Railana“ išnuomotus universalius 138 m³ tūrio dengtuosius vagonus. Tokios išimties taikymą atsakovas paaiškino tuo, jog atsiradus poreikiui organizuoti vežimą tokio tipo vagonuose ir UAB ,,Railana“ kreipusis dėl tokių vagonų siuntimo pakrovai, kadangi tuo metu atsakovas negalėjo klientams pasiūlyti pakrovai 138 m³ tūrio dengtųjų vagonų, konvenciniai draudimai buvo pakoreguoti, leidžiant siųsti pakrovai paminėto tipo vagonus. Taigi išimtis UAB ,,Railana“ buvo pritaikyta ne atsižvelgiant į konkretų subjektą, bet įvertinus konkretaus tipo vagonų poreikį. Toks atsakovo aiškinimas tik patvirtina, jog konvencinio draudimo taikymo tikrasis tikslas buvo ne traukinių tinkamo eismo užtikrinimas, bet poreikis išvengti nuostolių dėl atsakovui nuosavybės teise priklausančių vagonų prastovos, kas laikoma neteisėtu veikimu ir Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies prasme, o būtent, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kuriuos veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

28Atsakovo nurodomi argumentai, jog tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis į atsakovą su motyvuotu prašymu, atsakovas galimai ir jam būtų pritaikęs konvencinio draudimo išimtį, nepaneigia fakto, kad atsakovas be jokio pagrįsto ir teisėto pagrindo pritaikė konvencinius draudimus.

29Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas įrodė vieną iš būtinųjų sąlygų deliktinei atsakomybei kilti, t. y. atsakovo neteisėtus veiksmus. Minėta, jog civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti įstatyme įtvirtintas visas būtinąsias sąlygas, o būtent, neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę (CK 6.246–6.249 str.).

30Dėl atsakovo kaltės

31Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės.

32Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra viešosios geležinkelių infrastruktūros valdytojas, jam taikomi aukštesni rūpestingumo ir atidumo standartai, todėl teismo vertinimu jo kaltė preziumuojama. Paneigti šią prezumpciją, siekdamas išvengti atsakomybės, remdamasis kaltės nebuvimu, turėtų atsakovas (CPK 178 str., 182 str. 4 p.). Kadangi atsakovas, nepaneigė kaltės, teismas sprendžia, jog egzistuoja dar viena būtinoji sąlyga atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

33Dėl žalos (nuostolių)

34Kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

35Ieškovas, įrodinėdamas žalą ir jos dydį, nurodė, jog pagal 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartį Nr. 3/13 su UAB ,,Vagon“, ieškovas įsipareigojo išsinuomoti 80 universalių dengtų geležinkelio vagonų (138 m2 tūrio), kuriuos ketino pernuomoti kitam asmeniui. UAB ,,Vagon“ ieškovui ketino išnuomoti Ukrainoje registruotus vagonus. Dėl atsakovo neteisėtai pritaikyto konvencinio draudimo, ieškovas neteko galimybės pernuomoti vagonus, be to, UAB ,,Vagon“ kreipusis į teismą su ieškiniu dėl 973 689,60 Lt dydžio baudos už sutarties nevykdymą priteisimo, ir teismui patvirtinus taikos sutartį dėl 50 proc. baudos, ieškovas patyrė 486 844,80 Lt žalą, kurią privalo atlyginti atsakovas. Ieškovas tvirtina, jog žala yra akivaizdi, todėl atsakovas ją visą privalo atlyginti. Žalos dydį, pasak ieškovo, įrodo teismo patvirtinta taikos sutartis kitoje civilinėje byloje, ir ieškovas jos atskirai neprivalo įrodinėti.

36Atsakovas gi, tvirtina, jog ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo ją ir jos dydį įrodyti. Vien tai, kad ieškovas bendrovei UAB ,,Vagon“ taikos sutarties, sudarytos kitoje civilinėje byloje, pagrindu sumokėjo 486 844,80 Lt sumą, nėra pagrindas pripažinti, kad ieškovas įrodė nuostolius nagrinėjamo ginčo atveju, juolab, kad ginčo atveju byloje dalyvauja kiti asmenys. Šio ginčo atveju ieškovas privalo įrodyti ir tai, kad UAB ,,Vagon“ teisme pareikštas reikalavimas sumokėti 973 689,60 Lt baudų buvo pagrįstas bei tai, kad ieškovas pagrįstai sudarė taikos sutartį. Atsakovo vertinimu, ieškovas neturėjo jokio teisinio pagrindo sudaryti taikos sutarties, kuria remiasi įrodinėdamas žalos dydį. Ieškovas kitoje byloje apskritai nepagrįstai sutiko sumokėti baudą UAB ,,Vagon“, nes 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartis Nr. 3/13 buvo vienašališkai nutraukta, nepristačius vagonų.

37Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos ir nuosekliai plėtojamos kasacinio teismo praktikoje. Teismo sprendimo prejudicinė galia reiškia, kad įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytų faktų ir teisinių santykių šalys, kiti dalyvaujantys byloje asmenys ir jų teisių perėmėjai nebegali ginčyti kitose bylose (CPK 279 str. 4 d.). Tai yra vadinamasis pozityvusis res judicata principo taikymo efektas – teismo sprendimas gali būti kaip reikalavimo pagrindas kitoje byloje. Pozityviojo efekto išraiška įtvirtinta CPK 182 straipsnio 2 punkte, kuriame nustatyta, kad šalis ar kitas dalyvavęs byloje asmuo kitose bylose gali remtis teismo sprendimu nustatytomis aplinkybėmis kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu ir tų aplinkybių jam nereikės įrodinėti (prejudiciniai faktai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs tokias teismo sprendimo prejudicialumo galią patvirtinančias nuostatas (byloje turi būti nustatytas jų visetas): pirma, prejudiciniais faktais laikytinos teismo sprendimu kitoje byloje nustatytos aplinkybės; antra, prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukuria teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems asmenims; trečia, pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad nustatomas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-97/2009; 2010 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-306/2010; kt.).

38Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5644-653/2013 pagal ieškovo UAB ,,Vagon“ ieškinį atsakovui OÜ ,,Alfa Wagon“ dėl baudos priteisimo, 2013 m. lapkričio 5 d. buvo patvirtinta taikos sutartis, kuria atsakovas OÜ ,,Alfa Wagon“ sutiko sumokėti ieškovui UAB ,,Vagon“ 486 844,80 Lt dydžio baudą. Remdamasis tuo, kad taikos sutarties pagrindu OÜ ,,Alfa Wagon“ bendrovei UAB ,,Vagon“ sumokėjo 486 844,80 Lt dydžio baudą, ieškovas teigia, kad neprivalo atskirai įrodinėti žalos ir jos dydžio, nes ji akivaizdi ir nustatyta kitoje byloje. Tuo tarpu teismas daro išvadą, kad ieškovas negali remtis minėtoje byloje nustatytomis aplinkybėmis, nes jos neturi prejudicialumo atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atžvilgiu. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į aukščiau nurodytas prejudicialumo nustatymo taisykles, o būtent, kad

39prejudicinių faktų galią kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys. Nagrinėjamu atveju atsakovas nedalyvavo tarp UAB ,,Vagon“ ir OÜ ,,Alfa Wagon“ kilusiame ginče, todėl šioje byloje ieškovas OÜ ,,Alfa Wagon“ negali remtis kitoje civilinėje byloje nustatytais faktais, taigi privalo įrodyti, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jis patyrė žalą, be to, įrodyti ir pagrįsti žalos dydį.

40Pateikęs papildomus rašytinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad ieškinio faktinį pagrindą, kuriuo grindžiamas reikalavimas priteisti 141 000 Eur sumą, sudaro visos trys nuostolių rūšys, o būtent, turėtos išlaidos baudai sumokėti, negautos pajamos iš 2013 m. kovo 12 d. sandorio su UAB ,,Vagon“ ir 2013 m. kovo 29 d. sandorio su UAB ,,Vagolita“ atsakovo dėl neteisėtų veiksmų gauta nauda. Bendras nuostolių dydis, jei visos nuostolių rūšys būtų sumuojamos, jos ženkliai viršytų ieškinio reikalavimus, todėl ieškovas tvirtina, kad pasirenka civilinių teisių įgyvendinimo būdą, prašydamas priteisti iš atsakovo kaip žalą konkrečią sumą, o būtent 141 000 Eur, kurią grindžia visomis trimis nuostolių rūšimis. Be to, ieškovas pažymi, kad nesąžininga konkurencija padaryta žala gali pasireikšti įvairiai. Dėl nesąžiningos konkurencijos ieškovas gali prarasti rinkos dalį, gali sumažėti jo pardavimų apimtys, nesąžininga konkurencija taip pat gali pasireikšti negautomis pajamomis. Ieškovas pateikia negautų pajamų, kaip nuostolių, patirtų dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, apskaičiavimą, nurodydamas, kad grynasis ieškovo pelnas pagal 2013 m. kovo 12 d. ir 2013 m. kovo 29 d. sandorį yra 141 906,84 Eur.

41Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų, išaiškino, jog negautos pajamos – tai negauta nauda, kuri buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla. Nustatant negautų pajamų dydį, vertinama, kiek pajamų būtų gauta įprastomis sąlygomis, kokios aplinkybės būtų lėmusios naudos gavimą konkrečioje situacijoje, o taip pat būtina nustatyti ne hipotetiškas, o realias pajamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2007 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2007). Tokių pajamų realumą visais atvejais turi įrodyti ieškovas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2006 m. lapkričio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-585/2006).

42Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, nuostolių atlyginimo klausimais, daro išvadą, kad ieškovas neįrodė, kad dėl atsakovo neteisėtų veiksmų jo patirti nuostoliai sudaro 141 000 Eur.

43Visų pirma, teismas daro išvadą, kad taikos sutarties pagrindu ieškovas neįgijo teisės į 141 000 Eur žalos atlyginimą, nes baudą sumokėjo geranoriškai, nors teismo vertinimu tam apskritai nebuvo teisinio pagrindo. Teismas tokią išvadą daro įvertinęs paties ieškovo elgesį ir poziciją nagrinėjamoje ir anksčiau išnagrinėtoje bylose, o būtent, ieškovas, laikydamasis pozicijos, kad 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutarties Nr. 3/13 su UAB ,,Vagon“ jis neįvykdė dėl atsakovo neteisėtai pritaikytų konvencinių draudimų, kartu patvirtina, kad jis mano, jog jo kaltės dėl sutarties neįvykdymo nėra. Tokius argumentus ieškovas nurodė ir išnagrinėtoje civilinėje byloje, kaip savo atsikirtimų į ieškinį faktinį pagrindą. Tokiu atveju teismas sprendžia, jog laikantis nuoseklios ieškovo pozicijos, nebuvo teisinio pagrindo mokėti baudos UAB ,,Vagon“, nes dėl sutarties neįvykdymo nebuvo OÜ ,,Alfa Wagon“ kaltės, taigi, ieškovas, sumokėdamas baudą trečiajam asmeniui UAB ,,Vagon“, veikė savo rizika, todėl negali šiuo pagrindu prašyti atsakovo atlyginti nuostolius.

44Antra, kaip jau buvo minėta, ieškovas privalo įrodyti realius, o ne hipotetinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl atsakovo neteisėtų veiksmų. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, jog ginčo atveju, ieškovui turi būti priteisiamos tik negautos pajamos, kurias buvo planuota gauti, jeigu nebūtų sutrikdyta įprastinė veikla.

45Pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio teismo praktikoje, yra tai, kad negautos pajamos, kaip nuostoliai, kurie suprantami kaip grynasis pelnas, turi būti įrodyti; netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. birželio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-391/2013; 2014 m. spalio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-418/2014; kt.).

46Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų; nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su neteisėtais kalto asmens veiksmais (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012).

47Ieškovas su UAB ,,Vagon“ 2013 m. kovo 12 d. sudarė vagonų nuomos sutartį Nr. 3/13, pagal kurią OÜ ,,Alfa Wagon“ įsipareigojo išnuomoti 80 universalių dengtų geležinkelio vagonų. Išnuomotus vagonus ieškovas planavo pernuomoti pagal 2013 m. kovo 29 d. sudarytą sutartį Nr. 33/2013 su UAB ,,Vagolita“. Pasak ieškovo, bendrasis ieškovo pelnas pagal šį sandorį apskaičiuojamas iš pardavimo pajamų atėmus pardavimo savikainą ir padalinus iš pardavimo pajamų. Pardavimo pajamos – tai planuota gauti pajamų suma iš 2013 m. kovo 29 d. sutarties su UAB ,,Vagolita“ ir ieškovo už vagonų pernuomojimą planuojama gauti suma. Pardavimo savikaina – tai planuota bendrovei UAB ,,Vagon“ sumokėti suma pagal 2013 m. kovo 12 d. geležinkelio vagonų nuomos sutartį. Ieškovas vagonus iš UAB ,,Vagon“ buvo išsinuomojęs už 30 Eur už vieną vagoną parai (2013 m. kovo 12 d. sutarties 3.1 p.), o bendrovei UAB ,,Vagolita“ vagonus būtų pernuomojęs už 50 JAV dolerių už vieną vagoną parai (2013 m. kovo 29 d. sutarties 8.3 p.).

48Ieškovas tvirtina, kad pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį su UAB ,,Vagolita“ vagonų perdavimas vėliausiai galėjo įvykti 2013 m. balandžio 26 d., o visas vagonų nuomos terminas iki 2013 m. gruodžio 31 d. būtų sudaręs 8 mėnesius ir 5 dienas, t. y. 250 dienų. Tačiau teismas sprendžia, jog ieškovui gali būti priteisiamos tik negautos pajamos už atsakovo neteisėtais veiksmais pritaikytų konvencinių draudimų galiojimo laikotarpį, t. y. už laikotarpį nuo 2013 m. balandžio 8 d. iki 2013 m. gegužės 20 d., t. y. už 43 dienas. Teismas tokią išvadą daro atsižvelgdamas į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, nes sprendžia, jog ieškovas, kaip savo srities profesionalas, atšaukus konvencinius draudimus galėjo ir privalėjo imtis visų įmanomų priemonių sudaryti naujas vagonų nuomos sutartis ir tokiu būdu išvengti pajamų praradimo. Be to, teismo vertinimu, tik už šį laikotarpį ieškovui kilusi žala yra susijusi priežastiniu ryšiu su atsakovo neteisėtais veiksmais.

49Kadangi ieškovas nurodo, jog 2013 m. kovo 29 d. sutartimi buvo sutarta išnuomoti visus 80 vagonų, per 250 dienų (iki 2013 m. gruodžio 31 d.), ieškovas už vagonų nuomą būtų gavęs 738 112,8 Eur pardavimo pajamų, o bendrasis pelnas būtų sudaręs 153 412,8 Eur. Atsižvelgiant į tai, bendrasis ieškovo sandorio pelningumo koeficientas yra 20 procentų. Siekiant apskaičiuoti sandorio grynąjį pelną, būtina iš ieškovo gautų pajamų atskaityti visas sąnaudas. Pagal ieškovo pateiktą 2013 m. pelno (nuostolių) ataskaitą grynasis pelnas iš tipinės paslaugų/prekių pardavimo veiklos sudarė 3 361 556 Eur, įprastinės veiklos sąnaudos – 273 057 Eur, grynasis pelnas iš tipinės paslaugų/prekių pardavimo veiklos, įskaitant geležinkelio nuomos veiklos, buvo 3 361 556 Eur, taigi vienam grynojo pelno eurui teko 0,075 Eur sąnaudų. Nustatant 2013 m. kovo 12 d. iki 2013 m. kovo 29 d. sandorių grynąjį pelną iš sandorių bendrojo ieškovo pelno (153 412,8 Eur) atimamos šiam pelnui gauti patirtos bendrosios sąnaudos, taigi grynasis ieškovo pelnas pagal minėtus sandorius už 250 dienų laikotarpį yra

50141 906,84 Eur. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė išvadą, jog priežastiniame ryšyje su atsakovo neteisėtais veiksmais yra tik neteisėtai taikytų konvencinių draudimų galiojimo laikotarpis, t. y. 43 dienos (nuo 2013 m. balandžio 8 d., kuomet buvo pritaikyti konvenciniai draudimai, iki 2013 m. gegužės 20 d., kuomet konvenciniai draudimai buvo atšaukti), ieškovo dėl atsakovo neteisėtų veiksmų negautos pajamos, kurios priteisiamos ieškovui iš atsakovo, yra 24 408 Eur (141 906,84 Eur x 43 diena / 250 dienų = 24 408 Eur).

51Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos

52CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu.

53Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo procesą sąlygiškai galima padalinti į du etapus. Pirmame etape, naudojant conditio sine qua non testą (ekvivalentinio priežastinio ryšio teorija), nustatomas faktinis priežastinis ryšys. Šiame etape sprendžiama, ar žalingi padariniai kyla iš neteisėtų veiksmų t. y. nustatoma, ar žalingi padariniai būtų atsiradę, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Antrame etape nustatomas teisinis priežastinis ryšys, kai sprendžiama, ar padariniai teisiškai nėra pernelyg nutolę nuo neteisėtų veiksmų (deliktinės atsakomybės ribas siaurinanti priežastinio ryšio teorija). Nustatant teisinį priežastinį ryšį reikia įvertinti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip protingas ir apdairus asmuo, galimybę neteisėtų veiksmų atlikimo metu numatyti žalos atsiradimą neteisėtais veiksmais pažeistos teisės ar teisėto intereso prigimtį ir vertę bei pažeisto teisinio reglamentavimo apsauginį tikslą. Taip pat svarbi yra atsakomybės prigimtis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. lapkričio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-345/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2008). Tam, kad būtų konstatuotas priežastinio ryšio buvimas ar nebuvimas, būtina visapusiškai analizuoti atsakovo veiksmus ir bylos faktines aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-554/2007).

54Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismų formuojamą praktiką ginčo klausimais, atsakovo neteisėtų veiksmų pobūdį, ieškovo patirtą žalą, teismas daro išvadą, jog tarp atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. nepagrįsto konvencinių draudimų taikymo, ir ieškovo patirtos žalos, kuomet jis negalėjo gauti suplanuotų pajamų iš realiai sudarytų sandorių su trečiaisiais asmenimis, egzistuoja tiek faktinis, tiek teisinis priežastinis ryšys, todėl, nustačius visas privalomąsias sąlygas civilinei atsakomybei kilti, ieškovo reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo, negautų pajamų forma (grynasis pelnas), yra tenkinami.

55Dėl procesinių palūkanų

56Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo civilinės bylos iškėlimo dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Įstatymas numato, jog skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str. 2 d.). Šis ieškovo reikalavimas tenkinamas, nes CK 6.210 straipsnio 2 dalis nustato, jog tais atvejais, kai abi sutarties šalys yra verslininkai ar privatūs juridiniai asmenys, tai už termino praleidimą mokamos 6 procentų dydžio metinės palūkanos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato kitokio palūkanų dydžio, todėl ieškovui priteisiamos 6 procentų dydžio metinės palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

57Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.

58Dėl bylinėjimosi išlaidų

59Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, priteisiamos iš antrosios šalies. CPK 93 straipsnio 2 dalis nustato, jog tuo atveju, jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai.

60Ieškovas už ieškinį sumokėjo 2 568,35 Eur (8 868 Lt) žyminio mokesčio. Taip pat nurodė, kad sumokėjo 1 000 Eur už teisines paslaugas. Kadangi ieškinį teismas tenkina iš dalies, t. y. ~ 17 proc., ieškovui iš atsakovo priteisiama 437 Eur žyminio mokesčio ir 170 Eur už teisines paslaugas.

61Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80 straipsniu, 93 straipsniu, 259 straipsniu, 269-270 straipsniais, teismas

Nutarė

62Ieškovo OÜ ,,Alfa Wagon“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ tenkinti iš dalies.

63Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas 110053842) ieškovo OÜ ,,Alfa Wagon“ (juridinio asmens kodas 120029733) naudai 24 408 Eur (dvidešimt keturis tūkstančius keturis šimtus aštuonis eurus) nuostoliams atlyginti, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos 24 408 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2014 m. balandžio 4 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 437 Eur žyminio mokesčio ir 170 Eur už teisines paslaugas.

64Kitoje dalyje ieškinį atmesti

65Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. ieškovas OÜ ,,Alfa Wagons“ ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydamas... 4. Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ atsiliepimu į ieškinį ginčija... 5. Trečiasis asmuo UAB DK ,,PZU Lietuva“ palaiko atsakovo AB ,,Lietuvos... 6. Trečiasis asmuo UAB ,,Vagon“ atsiliepimu ieškinį, palaiko ieškovo... 7. Ieškinys tenkinamas iš dalies.... 8. Pagal Geležinkelių transporto kodekso 23 straipsnio 1 dalį, viešosios... 9. Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. balandžio 4 d. telegrama Nr.... 10. Atsakovas AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ 2013 m. balandžio 9 d. telegrama Nr.... 11. 2013 m. balandžio 19 d. telegrama Nr. 7(KR)-900 atsakovas pakeitė anksčiau... 12. 2013 m. gegužės 17 d. telegrama NR. 7(KR)-1095 konvenciniai draudimai buvo... 13. Ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, neteisėtai taikydamas konvencinius... 14. Atsakovas įrodinėja, jog konvenciniais draudimais, esant tam tikroms... 15. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad tam, jog asmens, kuris... 16. Kadangi ginčo šalių nesieja sutartiniai teisiniai santykiai, nagrinėjamu... 17. Civiliniame kodekse reglamentuota, kad deliktinė civilinė atsakomybė yra... 18. Dėl atsakovo neteisėtų veiksmų... 19. Remiantis CK 6.246 straipsniu, civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius... 20. Kaip jau minėta, ieškovas įrodinėja, jog atsakovas, pasinaudodamas... 21. Bylos nagrinėjimo metu atsakovas nurodė, kad konvenciniai draudimai atsakovo... 22. Nustatinėjant atsakovo veiksmų teisėtumą taip pat reikšminga aplinkybė,... 23. Atsakovas, įrodinėdamas, jog ginčo atveju veikė teisėtai, nurodo, kad 2013... 24. Taigi, nagrinėjau atveju, atsakovas siekdamas įrodyti, kad konvencinius... 25. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į tai, kad nors atsakovas... 26. Kita vertus, teismas sprendžia, jog ieškovas neįrodė ir aplinkybės, jog... 27. Kad atsakovas naudojosi dominuojančia padėtimi ir atliko neteisėtus veiksmus... 28. Atsakovo nurodomi argumentai, jog tuo atveju, jei ieškovas būtų kreipęsis... 29. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog ieškovas... 30. Dėl atsakovo kaltės ... 31. Pagal CK 6.248 straipsnio 1 dalį, civilinė atsakomybė atsiranda tik tais... 32. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas yra viešosios geležinkelių... 33. Dėl žalos (nuostolių) ... 34. Kita būtinoji civilinės atsakomybės sąlyga yra žala. CK 6.249 straipsnio 1... 35. Ieškovas, įrodinėdamas žalą ir jos dydį, nurodė, jog pagal 2013 m. kovo... 36. Atsakovas gi, tvirtina, jog ieškovas, siekdamas žalos atlyginimo, privalo ją... 37. Pagrindinės teismo sprendimo prejudicialumo vertinimo taisyklės suformuluotos... 38. Anksčiau išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-5644-653/2013 pagal ieškovo... 39. prejudicinių faktų galią kitoje byloje nustatytos aplinkybės turi tik tuo... 40. Pateikęs papildomus rašytinius paaiškinimus, ieškovas nurodė, kad... 41. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl negautų pajamų,... 42. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, Lietuvos Aukščiausiojo... 43. Visų pirma, teismas daro išvadą, kad taikos sutarties pagrindu ieškovas... 44. Antra, kaip jau buvo minėta, ieškovas privalo įrodyti realius, o ne... 45. Pagrindiniai negautų pajamų priteisimo kriterijai, suformuluoti kasacinio... 46. Tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba... 47. Ieškovas su UAB ,,Vagon“ 2013 m. kovo 12 d. sudarė vagonų nuomos sutartį... 48. Ieškovas tvirtina, kad pagal 2013 m. kovo 29 d. sutartį su UAB ,,Vagolita“... 49. Kadangi ieškovas nurodo, jog 2013 m. kovo 29 d. sutartimi buvo sutarta... 50. 141 906,84 Eur. Atitinkamai, atsižvelgiant į tai, kad teismas padarė... 51. Dėl priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir žalos... 52. CK 6.247 straipsnis nustato, jog atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję... 53. Pagal suformuotą Lietuvos teismų praktiką priežastinio ryšio nustatymo... 54. Įvertinęs byloje surinktus įrodymus, teismų formuojamą praktiką ginčo... 55. Dėl procesinių palūkanų... 56. Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines 6 procentų dydžio... 57. Kitoje dalyje ieškinys atmetamas.... 58. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 59. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos išlaidos, susijusios... 60. Ieškovas už ieškinį sumokėjo 2 568,35 Eur (8 868 Lt) žyminio mokesčio.... 61. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 79 straipsniu, 80... 62. Ieškovo OÜ ,,Alfa Wagon“ ieškinį atsakovui AB ,,Lietuvos... 63. Priteisti iš atsakovo AB ,,Lietuvos geležinkeliai“ (juridinio asmens kodas... 64. Kitoje dalyje ieškinį atmesti... 65. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui,...