Byla 2A-1142/2013

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Konstantino Gurino, Vyto Miliaus ir Marytės Mitkuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-826-479/2012 pagal ieškovo Palangos miesto apylinkės prokuratūros, ginančios viešąjį interesą, ieškinį atsakovams Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, E. J., V. Š., D. S., tretiesiems asmenims Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, V. J. M., V. B., UAB „Vanagupės parkas“, A. B., UAB „Eskom“, Palangos miesto savivaldybės administracijai dėl nepagrįsto praturtėjimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūra 2012-01-09 su patikslintu ieškiniu kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą prašydama iš atsakovo V. Š. priteisti valstybei už be teisėto pagrindo įgytą turtą 11015000 Lt sumai. Nurodė, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2011-10-04 sprendimu panaikino Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 06 02 įsakymus Nr. 136-2160,

5Nr. 13.6-2161, 2005 07 19 įsakymą Nr. 13.6-3061 ir 2005 07 28 įsakymą Nr. 13.6-3249,

62005 06 02 sprendimus Nr. 941, 942, 2005 07 19 sprendimus Nr. 984, Nr. 985 ir 2005 07 28 sprendimus Nr. 988, Nr. 989. Šiais įsakymais ir sprendimais buvo atkurtos nuosavybės teisės

7Z. J. ir V. J., grąžinant natūra žemės sklypus, esančius ( - ). Pagal Klaipėdos miesto notarės V. J. M. išduotus paveldėjimo teisės liudijimus nurodytus žemės sklypus ( - ) paveldėjo atsakovas E. J.. Atsakovas E. J. paveldėtus žemės sklypus perleido atsakovui V. Š.. Atsakovas V. Š. žemės sklypus perleido tretiesiems asmenims V. B., UAB „Eskom“, UAB „Vanagupės parkas“.

82011-10-04 sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas taip pat panaikino paveldėjimo teisės liudijimus, tarp atsakovų sudarytus sandorius pripažino negaliojančiais. Ieškovo teigimu nenustatyta, jog ginčo sklypų įgijėjai V. B., UAB „Eskom“, UAB „Vanagupės parkas“ yra nesąžiningi, todėl išreikalauti šiuos sklypus nėra galimybės. Kadangi atsakovas V. Š. ginčo sklypus įgijo pagal niekinius sandorius, todėl jis nuosavybės teisę įgijo be teisinio pagrindo. Jei be teisinio pagrindo įgyto turto negalima grąžinti natūra, tai prievolė virsta pinigine, tai yra nepagrįstai praturtėjęs asmuo privalo sumokėti piniginę kompensaciją 11015000 Lt.

9Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimu prašė ieškinį nagrinėti teismo nuožiūra.

10Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Nurodė, kad ieškovas pasirinko netinkamą viešojo intereso gynimo būdą. Teismui pripažinus, kad sprendimai dėl nuosavybės teisių atkūrimo Z. J. ir V. J. buvo neteisėti, tačiau pačios žemės valstybei sugrąžinti teisiškai neįmanoma, nes ji yra atitekusi sąžiningiems įgijėjams, žalą valstybei turi atlyginti dėl jos padarymo kalti asmenys ir institucijos, priėmę neteisėtus sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo. Atsakovas teigia, kad žala valstybei bei viešajam interesui jo veiksmais padaryta nebuvo. Atsakovas taip pat pažymėjo, kad žemės sklypus įgijo iš D. S., o šis iš E. J., todėl Lietuvos valstybės turto atsakovas nėra įgijęs. Be to, atsakovas nurodė, kad ieškinyje nurodyta suma 11015000 Lt neturi nieko bendro su turto, kurį Z. J. ir V. J. gavo nuginčytais administraciniais aktais, verte, nes asmuo privalo atlyginti turto vertę, buvusią jo gavimo, sužalojimo ar perleidimo arba restitucijos metu, atsižvelgiant į tai, kuriuo metu to turto vertė buvo mažiausia.

11II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

12Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino ieškovo Palangos miesto apylinkės prokuratūros ieškinį ir priteisė iš atsakovo V. Š. Lietuvos valstybei dėl nepagrįsto praturtėjimo įgytą turtą 11015000 Lt. Teismas taip pat priteisė iš atsakovo V. Š. valstybei 30000 Lt žyminio mokesčio. Skundžiamame teismo sprendime nurodyta, kad ieškovas ieškinyje nurodė, jog atsakovas nepagrįstai praturtėjo ir privalo grąžinti neteisėtai įgyto turto vertę. Su šia ieškovo ieškinio nuostata teismas sutiko. LR CK 6.237 str. 1 d. nustatyta asmens pareiga grąžinti turtą jeigu yra panaikinamas turto įgijimo pagrindas. Nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad 2005-12-27, 2005-06-22, 2007-04-12 sudarytos žemės sklypų ( - ) pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos neteisėtai bei jos pripažintos negaliojančiomis (Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-04 sprendimas). Taigi atsakovas V. Š., parduodamas žemės sklypus tretiesiems asmenims, gavo pinigines lėšas ir šių lėšų įgijimo pagrindas yra panaikintas. Dėl to teismas nenustato nei sandorio, nei įstatymo, kuriuo būtų patvirtinamas teisėtas anksčiau valstybei priklausiusio turto perdavimas atsakovui V. Š.. Tai yra viena iš sąlygų taikyti nepagrįsto praturtėjimo instituto teisės normas. Kita esminė sąlyga taikyti nepagrįstą praturtėjimą yra ta, kad ieškovas negali taikyti restitucijos, nes turtas yra perduotas sąžiningiems tretiesiems asmenims. Apeliacinės instancijos teismo sprendimu taip pat konstatuota, kad restitucijos taikymas nėra galimas. Ieškovo veiksmai reikalaujant turto vertės grąžinimo yra teisėti, nes valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas buvo perduotas atsakovams ir perdavimo pagrindą patvirtinę administraciniai aktai, sandoriai yra panaikinti. Tai patvirtina, kad ieškovas įrodė visas nepagrįsto praturtėjimo normų taikymą nustatančias sąlygas (LAT nutartis Nr. 3K-3-355/2009).

13Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-04 sprendimu konstatuota, jog tarp atsakovų sudarytos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, turtą faktiškai įgijo atsakovas V. Š.. Analogiškos nuostatos laikosi ir ieškovas, patikslintu ieškiniu prašydamas teismo skolą priteisti iš atsakovo V. Š. kaip nepagrįstai praturtėjusio asmens.

14Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje susiklostė teisiniai santykiai dėl žalos atlyginimo valstybei ir ją privalo atlyginti dėl to kalti valstybės pareigūnai, nes atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų nuosavybės teisių atkūrimo procese. Su šia atsakovo nuostata teismas nesutiko. Nors atsakovas nurodo apie žalos padarymo faktą, tačiau ieškinys yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl nepagrįsto praturtėjimo. Taigi žalos padarymo aplinkybės šioje byloje nėra įrodinėjimo dalyku ir teismas šiuo atsakovo atsikirtimu vadovautis negali.

15Atsakovas V. Š. atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad jis teisėtai įgijo žemės sklypus iš atsakovo E. J. įsigijo už 560000 Lt ir nesusiklostė jokie nepagrįsto praturtėjimo teisiniai santykiai. Su šia atsakovo nuostata teismas taip pat nesutiko. Kaip nurodyta Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-04 sprendime, tarp atsakovų sudarytos sutartys yra apsimestiniai sandoriai, turtą faktiškai įgijo atsakovas V. Š.. Teismas atsižvelgia ir į tai, kad atsakovas E. J. pripažino, jog visus žemės sklypų pirkimo-pardavimo klausimus pagal E. J. įgaliojimą sprendė atsakovas V. Š. (b.l. 92, 93 t. 1). Atsakovas E. J. taip pat nurodė, kad jis negali patvirtinti, ar buvo pasirašyti dokumentai, patvirtinantys 560000 sumokėjimą atsakovui E. J.. Atsakovas V. Š. 2008-03-20 patvirtino, kad negali nurodyti atsakovui E. J. sumokėtos sumos dydžio, nes sumokėjimą patvirtinantys dokumentai neišliko (b.l. 101 t. 1). Nežiūrint į tai, 2010-02-09 Klaipėdos apygardos teismui buvo pateikti laisvos formos pakvitavimai apie tai, kad 2004, 2005 metais atsakovas V. Š. sumokėjo atsakovui E. J. 525472 Lt bei 10000 EUR už žemės sklypus. Šios aplinkybės patvirtina, jog įrodymai apie 560000 Lt sumokėjimą yra prieštaringi, jais vadovautis negalima. Bylos duomenys patvirtina, kad faktiškai ginčo žemės sklypus įgijo bei realizavo atsakovas V. Š.. Dėl to teismas konstatavo, kad dėl nepagrįsto žemės sklypų įgijimo praturtėjo tik atsakovas V. Š..

16Atsakovas V. Š. atsiliepime taip pat nurodė, kad restitucija turi būti taikoma ne atsakovui V. Š., bet turtą įgijusiems V. J. bei Z. J.. Su šia atsakovo nuostata teismas nesutinka. Atsižvelgtina į tai, kad ieškiniu nėra prašoma taikyti restituciją. Tai, kad restitucija nėra taikytina nurodyta ir Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-04 sprendime. Dėl to atsakovo V. Š. atsikirtimai dėl restitucijos taikymo šioje byloje yra atmestini.

17Atsakovas V. Š. atsiliepime nurodė, kad teismas privalo įvertinti V. J. bei Z. J., jų turto paveldėtojų sąžiningumą įgyjant ginčo sklypus. Su šia atsakovo nuostata sutikti taip pat negalima. Atsižvelgtina į tai, kad turtą įgijusio asmens sąžiningumas nešalina jo pareigos grąžinti be pagrindo įgytą turtą (LR CK 6. 237 str.). Sąžiningumas gali turėti įtakos tik turto grąžinimo būdui, turto vertės apskaičiavimui (LR CK 6. 237, 6. 238 str.). Taigi V. J. bei Z. J., jų turto paveldėtojų sąžiningumas nėra įrodinėjimo dalyku šioje byloje ir neturi įtakos atsakovo V. Š. pareigai grąžinti turto vertę.

18Atsakovas V. Š. atsiliepime nurodė ir tai, kad ieškinyje nurodyta neteisinga grąžintino turto vertė, ji turėtų būti apskaičiuojama pagal teisių įgijimo metu buvusią turto vertę (LR CK 6. 147 str.). Atsižvelgtina į tai, kad atsakovas vėl vadovaujasi restituciją nustatančiomis teisės normomis, nors ieškovas neprašė teismo taikyti restituciją. LR CK 6. 240 str. 4 d. nustato, kad be teisinio pagrindo gauta turto vertė turi būti atlyginama. Pinigais atlyginama tikroji turto vertė (LR CK 6. 237 str. 2 d.). Atsakovas V. Š. pagal apsimestinius bei pripažintus negaliojančiais sandorius gavo 11015000 Lt. Atsakovas nepateikė teismui įrodymų, kad jis dėl parduotų tretiesiems asmenims sklypų turėjo būtinų išlaidų ir grąžintino turto vertė turėtų būti mažesnė (LR CK 6. 240 str. 2 d.). Dėl to ginčo sklypų vertė 11015000 Lt, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose su trečiaisiais asmenimis V. B., UAB „Eskom“, UAB „Vanagupės parkas“, patvirtina tikrąją žemės sklypų vertę.

19III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

20Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

211. Skundžiamame sprendime teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos priteisti iš atsakovo jo įgytą ir perleistą turtą - žemės sklypus, gautas pajamas, kaip nepagrįstai įgytą turtą. Tačiau su tokia išvada sutikti negalima.

222. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (LR CPK 185 str.).

233. Sprendime teismas nurodo, jog „atsakovas nurodo apie žalos padarymo faktą, tačiau ieškinys yra pareikštas ne dėl žalos atlyginimo, bet dėl nepagrįsto praturtėjimo“. Pažymėtina, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir netinkamu pagrindu, kad tikslindamas ieškinį ieškovas vėl pasirinko netinkamą viešojo intereso gynimo būdą. Tai, jog ieškinys pareikštas „dėl nepagrįsto praturtėjimo“, negali atsakovo argumentų, jog jis turėjo būti pareikštas dėl žalos valstybei padarymo iš ją galimai padariusių asmenų.

244. Teismo priteista suma nieko bendro neturi su žemės rinkos verte tuo metu, kai pagal panaikintus administracinius aktus ji atiteko Z. ir V. J..

25Atsiliepime į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir teisingas, teismas teisingai taikė materialines ir procesines teisės normas, todėl sprendimas paliktinas galioti, o atskirasis skundas atmestinas, kaip nepagrįstas.

26Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį skundą, prašo restitucijos taikymo klausimo teisėtumą, tai yra atsakovo V. Š. apeliaciniame skunde pateiktus prašymus, spręsti teismo nuožiūra.

27IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,

28teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis skundas netenkintinas.

30Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo tenkintas ieškovo ieškinys laikytinas pagrįstu ir teisėtu. Klausimas analizuojamas vadovaujantis atsakovo V. Š. skundo faktiniu ir teisiniu pagrindu bei patikrinama, ar nėra absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str.). CPK 320 str. 2 d. įtvirtintoms apeliacijos riboms būdinga tai, kad šioje bylos nagrinėjimo stadijoje tiriama, ar pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamai įrodymų savo išvadoms pagrįsti, ar tuos įrodymus tinkamai ištyrė bei įvertino, ar nepažeidė įrodinėjimo taisyklių.

31Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis jų neatkartoja ir pritaria skundžiamame teismo sprendime nurodytiems motyvams. Teismo sprendimas turi būti teisėtas ir pagrįstas, t. y. priimtas byloje surinktais įrodymais tiksliai nustačius faktines aplinkybes ir atitikti materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus (CPK 263 str.). Teisėjų kolegija, remdamasi bylos medžiaga, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai išnagrinėjo bylos aplinkybes, svarbias kilusio ginčo išsprendimui, surinktus įrodymus ištyrė ir įvertino, laikydamasis CPK 176-185 straipsniuose numatytų taisyklių, tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir nagrinėjamus teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas ir, atmesdamas ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str.), kurį keisti ar naikinti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo.

32Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4 d. sprendimu pripažino negaliojančiais Klaipėdos apskrities viršininkės 2005 06 02 įsakymus Nr. 136-2160, Nr. 13.6-2161, 2005 07 19 įsakymą Nr. 13.6-3061 ir 2005 07 28 įsakymą Nr. 13.6-3249, 2005 06 02 sprendimus Nr. 941, 942, 2005 07 19 sprendimus Nr. 984, Nr. 985 ir 2005 07 28 sprendimus Nr. 988, Nr. 989; 2005 06 15 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-8221 ir 2005 08 04 paveldėjimo teisės liudijimą pagal įstatymą Nr. MV7-10699; bei Pirkimo-pardavimo sutartis sudarytas tarp atsakovų dėl žemės sklypų esančių, ( - ), o restitucijos taikymo klausimą perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Informacinės sistemos Liteko duomenimis minėto sprendimo dalis, kuria pripažinta negaliojančiais administraciniai aktai, paveldėjimo teisės liudijimas ir sandoriai nebuvo apskųsta, todėl įsiteisėjo ir šiuo atveju minėtas teismo sprendimas turi prejudicinę galią. CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normose įtvirtintas teismo sprendimo privalomumas individualios bylos atžvilgiu – nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai) (CPK 182 straipsnio 2 punktas); teismo sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti dalyvavę byloje asmenys, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių ieškinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius (CPK 279 straipsnio 4 dalis). Pasisakydamas dėl prejudicinių faktų nustatymo ir jų taikymo atvejų, kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, jog įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. LUAB „Osterotas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2009; 2010 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB bankas Hansabankas v. R. N., bylos Nr. 3K-7-173/2010; 2012 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje AB ,,Swedbank“ v. A. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-587/2012; kt.). Nors minėtos įstatymo nuostatos numato atvejus kuomet nereikia įrodinėti kitose civilinėse bylose nustatytų faktų, tačiau šiuo atveju taikytina analogija, nes teismo sprendimo dalis yra įsiteisėjusi nagrinėjamoje civilinėje byloje. Apeliantas skunde dėsto argumentus dėl restitucijos taikymo bei nuginčytais administraciniais aktais turtą įgijusių asmenų sąžiningumo, tačiau teisėjų kolegija dėl šių argumentų nepasisako, nes šie klausimai yra išspręsti įsiteisėjusiu Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu.

33Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad yra visos įstatymo numatytos sąlygos priteisti iš atsakovo jo įgytą ir perleistą turtą - žemės sklypus, gautas pajamas, kaip nepagrįstai įgytą turtą. Teisėjų kolegija su šiuo apelianto argumentu sutikti negali ir laiko, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai šioje byloje taikė nepagrįstą praturtėjimą ar turto gavimą reglamentuojančias teises normas. Nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas yra tokia situacija, kai asmuo be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgyja tai, ko jis negalėjo ir neturėjo gauti (CK 6.237 str. 1 d.). Be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas (CK 6.242 str.). Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad konstatuoti, jog asmuo nepagrįstai praturtėjo, galima tik nustačius šias sąlygas: 1) nėra įstatymo arba sandorio, iš kurių atsiranda prievolė; 2) kreditoriaus veiksmai, kuriais skolininkas gavo turtą, yra teisėti; 3) turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją); 4) kreditorius atliko veiksmus išimtinai savo interesais ir savo rizika. Jeigu asmuo gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-140/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2010 m. birželio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-276/2010; 2011 m. spalio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-372/2011). Nagrinėjamos bylos atveju yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo pripažinta, kad pirkimo-pardavimo sutartys yra sudarytos neteisėtai bei jos pripažintos negaliojančiomis, tai reiškia, kad neliko sandorių, kurių pagrindu V. Š. gavo pinigus. Apeliacinės instancijos teismo sprendime yra konstatuota, kad restitucija šiuo atveju nėra galima, todėl laikytina, kad yra dar viena sąlyga - turto negalima išreikalauti kitais civilinių teisių gynybos būdais (taikant restituciją, vindikaciją). Kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, ieškovo veiksmai reikalaujant turto vertės grąžinimo yra teisėti, nes valstybei nuosavybės teise priklausęs turtas buvo perduotas atsakovams ir perdavimo pagrindą patvirtinę administraciniai aktai, sandoriai yra panaikinti, kas patvirtina, kad buvo įrodytos visos nepagrįstą praturtėjimą normų taikymą nustatančios sąlygos.

34Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą reglamentuojančias procesinės teisės normas, todėl neteisingai nustatė šioje civilinėje byloje reikšmingas aplinkybes ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

35Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK185 straipsnį reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001 m. kovo 26 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-260/2001; 2002 m. kovo 20 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-462/2002; 2007 m. spalio 19 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-416/2007; ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo sklypų vertė 11015000 Lt, nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyse, sudarytose su trečiaisiais asmenimis V. B., UAB „Eskom“, UAB „Vanagupės parkas“, kas patvirtina šalių išreikštą valią, o taip pat patvirtina tikrąją žemės sklypų vertę, todėl laikytina, kad ieškovas tinkamai nurodė be teisinio pagrindo įgyto turto vertę ir teismas ją pagrįstai priteisė iš atsakovo.

36Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinys pareikštas netinkamam atsakovui ir netinkamu pagrindu. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Šioje teisės normoje nustatytas teisminės gynybos prieinamumo principas tiesiogiai susijęs su anksčiau nurodytu CPK 13 straipsnyje įtvirtintu dispozityvumo principu, kuris reiškia, kad asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009). Teismas gina pažeistas asmens teises CK 1.138 straipsnyje išvardytais būdais. Kokį įstatyme numatytą teisių gynimo būdą pasirinkti, atsižvelgdamas į ginčo santykių teisinį reguliavimą bei įrodytinas teisinei kvalifikacijai reikšmingas faktines aplinkybes, sprendžia asmuo, kuris kreipiasi į teismą. Šias faktines aplinkybes (ieškinio faktinis pagrindas) bei reikalavimą, kaip prašoma apginti pažeistas teises (ieškinio dalykas), ieškovas privalo nurodyti ieškinyje (CPK 135 str. 1 d. 2 p., 4 p.). Besikreipiančio į teismą asmens nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas apibrėžia teisminio nagrinėjimo ribas.

37Bylos duomenimis, apeliantui V. Š. 2012 m. liepos 31 d. nutartimi buvo atidėtas 15000 Lt dydžio žyminio mokesčio už apeliacinį skundą sumokėjimas iki teismo sprendimo (nutarties) priėmimo (111-112 b.l., t. 3), todėl atsižvelgiant, kad apeliacinis skundas netenkinamas, to pagrindu iš apelianto V. Š. 15000 Lt žyminio mokesčio suma priteistina į valstybės biudžetą.

38Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, todėl sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

39Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija nepasisako, nes jie neturi reikšmės teisingam klausimo išsprendimui.

40Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

41Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti nepakeistą.

42Priteisti iš V. Š. (a.k. ( - ) 15000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį skundą į valstybės biudžetą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas Palangos miesto apylinkės prokuratūra 2012-01-09 su patikslintu... 5. Nr. 13.6-2161, 2005 07 19 įsakymą Nr. 13.6-3061 ir 2005 07 28 įsakymą Nr.... 6. 2005 06 02 sprendimus Nr. 941, 942, 2005 07 19 sprendimus Nr. 984, Nr. 985 ir... 7. Z. J. ir V. J., grąžinant natūra žemės sklypus, esančius ( - ). Pagal... 8. 2011-10-04 sprendimu Lietuvos apeliacinis teismas taip pat panaikino... 9. Atsakovas Nacionalinės žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos... 10. Atsakovas V. Š. su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip... 11. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 12. Klaipėdos apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. sprendimu tenkino ieškovo... 13. Teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011-10-04... 14. Atsakovas V. Š. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad šioje byloje... 15. Atsakovas V. Š. atsiliepime bei teismo posėdyje nurodė, kad jis teisėtai... 16. Atsakovas V. Š. atsiliepime taip pat nurodė, kad restitucija turi būti... 17. Atsakovas V. Š. atsiliepime nurodė, kad teismas privalo įvertinti V. J. bei... 18. Atsakovas V. Š. atsiliepime nurodė ir tai, kad ieškinyje nurodyta neteisinga... 19. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 20. Atsakovas V. Š. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo Klaipėdos... 21. 1. Skundžiamame sprendime teismas konstatuoja, kad yra visos įstatymo... 22. 2. Skundžiamą sprendimą priėmęs teismas pažeidė įrodymų vertinimo... 23. 3. Sprendime teismas nurodo, jog „atsakovas nurodo apie žalos padarymo... 24. 4. Teismo priteista suma nieko bendro neturi su žemės rinkos verte tuo metu,... 25. Atsiliepime į atsakovo V. Š. apeliacinį skundą trečiasis asmuo Valstybinė... 26. Trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepimu į apeliacinį... 27. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės,... 28. teisiniai argumentai ir išvados... 29. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 30. Šio apeliacinio proceso dalyką sudaro patikrinimas ir įvertinimas, ar... 31. Teisėjų kolegija iš esmės sutikdama su pirmosios instancijos teismo... 32. Kaip matyti iš bylos medžiagos Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. spalio 4... 33. Apeliantas skunde nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, kad yra visos... 34. Apeliantas skunde nurodo, kad teismas pažeidė įrodymų tyrimą ir vertinimą... 35. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teismų praktiką dėl CPK... 36. Teisėjų kolegija taip pat nesutinka su apelianto argumentu, kad ieškinys... 37. Bylos duomenimis, apeliantui V. Š. 2012 m. liepos 31 d. nutartimi buvo... 38. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad... 39. Dėl kitų apeliaciniame skunde nurodytų argumentų teisėjų kolegija... 40. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 41. Klaipėdos apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. sprendimą palikti... 42. Priteisti iš V. Š. (a.k. ( - ) 15000 Lt žyminio mokesčio už apeliacinį...