Byla 2K-323/2012

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Viktoro Aiduko, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Valerijaus Čiučiulkos,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. V. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo nuteistojo E. V. ir jo gynėjo advokato Anatolijaus Burinsko apeliacinis skundas patenkintas iš dalies ir Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendis pakeistas: vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, E. V. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė, pagal BK 300 straipsnio 1 dalį paskirta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį paskirta aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė subendrinta bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams.

3Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžiu E. V. nuteistas: pagal BK 182 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams; pagal 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams; pagal 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu ir galutinė bausmė E. V. paskirta laisvės atėmimas dvejiems metams šešiems mėnesiams.

4Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. O. ir R. P. , tačiau dėl jų kasaciniai skundai nepaduoti.

5Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą,

Nustatė

6E. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. O. apgaule jos naudai įgijo turtinę teisę į nepagrįstai ir neteisėtai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, t. y. būdamas UAB „R“ (buvusi UAB „E“), įmonės kodas ( - ), registruotos 2003 m. lapkričio 21 d., Vilniuje, Birbynių g. 4, direktoriumi, iš anksto susitaręs ir veikdamas bendrininkų grupe su V. O. , žinodamas, kad ji laukiasi vaiko ir kad remiantis Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000 m. gruodžio 21 d. Nr. IX-110, Žin., 2000, Nr.III-3574) 6 straipsniu motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpa jai bus skaičiuojama pagal jos draudžiamąsias pajamas, turėtas 2008 metų pirmąjį ir antrąjį ketvirtį, turėdamas tikslą apgaule jos naudai įgyti turtinę teisę į nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, mokėtinas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžeto, susitarė su V. O. dėl jos fiktyvaus vadybininkės darbo UAB „R“ nuo 2008 m. vasario 11 d., nustatant jai 6000 Lt darbo užmokestį. Dėl to 2007 m. rugsėjo 22 d. įsakymo pagrindu nutraukė V. O. vaiko priežiūros iki trejų metų atostogas nuo 2008 m. vasario 11 d. ir apie tai 2008 m. vasario 21 d. pranešimu Nr. 80222 informavo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrių, esantį Vilniuje, Laisvės pr. 28.

7Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. O. realiai neatliko darbo funkcijų, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui pateikė 2008 m. balandžio 13 d. pranešimą Nr. 8413 apie UAB „R“ apdraustuosius už 2008 metų I ketvirtį (forma SAM) su priedais, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie V. O. darbo užmokestį, t.y. kad V. O. priskaičiuota 13 600 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetą apskaičiuota 4621,28 Lt įmokų, ir 2008 m. liepos 18 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui UAB „R“ fiktyvaus direktoriaus R. P. vardu pateikė 2008 m. liepos 14 d. pranešimą Nr. 8714 apie UAB „R“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį (forma SAM) su priedais, kuriuose nurodė melagingus duomenis apie V. O. darbo užmokestį, t.y. kad V. O. priskaičiuota 18 000 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 6116,40 Lt įmokų. Tokiu būdu deklaruodamas V. O. draudžiamąsias pajamas, sudarė sąlygas jai apgaule įgyti turtinę teisę į nepagrįstai padidintas motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas.

8Tęsiant šią nusikalstamą veiką, E. V. bendrininkė V. O. , žinodama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui yra pateikti duomenys apie jos nepagrįstai ir neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2008 m. liepos 8 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, pateikė prašymą skirti motinystės pašalpą bei 2008 m. liepos 1 d. UAB „Vilniaus sveikatos namai“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0088878. V. O. ir E. V. pateiktų UAB „R“ dokumentų pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus darbuotojai, apgaulės paveikti, manydami, kad V. O. turi teisę gauti motinystės pašalpą, 2008 m. liepos 10 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-20340 „Dėl V. O. teisės į motinystės pašalpą“, kuriuo nusprendė nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. lapkričio 3 d. skirti V. O. 23 108,94 Lt dydžio motinystės pašalpą iš nepagrįstai ir neteisėtai padidintų UAB „R“ draudžiamųjų pajamų.

9Tęsdama šią nusikalstamą veiką, E. V. bendrininkė V. O. , žinodama, kad Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai yra pateikti duomenys apie jos nepagrįstai ir neteisėtai padidintas draudžiamąsias pajamas, nuo kurių skaičiuojamos pašalpos, mokamos iš Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto, 2008 m. lapkričio 20 d. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui, esančiam Vilniuje, Laisvės pr. 28, pateikė prašymą dėl motinystės (tėvystės) pašalpos bei pačios pagamintą netikrą 2008 m. lapkričio 4 d. įsakymą dėl V. O. vaiko priežiūros atostogų iki vaikui sukaks dveji metai – nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d., tariamai pasirašytą UAB „R“ direktoriaus R. P. . V. O. ir E. V. pateiktų dokumentų pagrindu Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus darbuotojai, apgaulės paveikti, manydami, kad V. O. turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008 m. lapkričio 27 d. priėmė sprendimą Nr. 6-24-32962 „Dėl V. O. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriuo nusprendė nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. V. O. skirti 119 141,96 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2009 m. sausio 31 d. išmokėjus V. O. 13 754,63 Lt (atskaičiavus pajamų mokestį) motinystės (tėvystės) pašalpos, likusią jai mokėtiną dalį Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius sustabdė nuo 2009 m. vasario 1 d., kilus įtarimui dėl pateiktų dokumentų – 2008 m. lapkričio 4 d. UAB „R“ pranešimo Nr. 0836, pateikto 2009 m. sausio 19 d., apie motinai suteiktas atostogas vaikui prižiūrėti, pasirašyto tariamai UAB „R“ direktoriaus R. P. , tikrumo.

10Tokiu būdu E. V. su V. O. šios naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 17 885,36 Lt dydžio motinystės pašalpą (atskaičiavus pajamų mokestį), iš kurių 11 961,11 Lt pašalpa buvo skirta iš neteisėtai ir nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų, ir 94 642,46 Lt (atskaičius pajamų mokestį) dydžio motinystės (tėvystės) pašalpą, iš kurių 82 106,08 Lt pašalpa buvo skirta iš neteisėtai ir nepagrįstai padidintų draudžiamųjų pajamų.

11E. V. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą, t.y., būdamas UAB „R“ (buvusi UAB „E“), registruotos 2003 m. lapkričio 21 d., adresu Vilniuje, ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi ir akcininku, užimamų pareigų pagrindu pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnį, būdamas atsakingas už priemonių, užtikrinančių dokumentų saugumą, nustatymą, apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų išsaugojimą, pažeisdamas Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos respublikos Vyriausybės 1996 m. vasario 22 d. įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatus, nustatančius, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo saugoti 10 metų apskaitos dokumentus, surašomus ūkinės operacijos metu arba tuoj pat jai pasibaigus, numatydamas, kad, paslėpus UAB „R“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, bus trukdoma nustatyti UAB „R“ veiklą, jos turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, nusikalstamu būdu organizavo UAB „R“ visų akcijų pardavimą bei vadovo pakeitimą, t.y. 2008 m. liepos mėnesį, tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, pagaminęs netikrus dokumentus – 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, 2008 m. liepos 10 d. UAB „E“ akcininko sprendimą, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ visų akcijų savininko sprendimą, perdavė juos ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje I. M. , kad ji kreiptųsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Vilniuje, Lvovo g. 25, įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „R“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą. Tokiu būdu sudaręs tariamai teisėtą UAB „R“ akcijų bei įsipareigojimų perleidimo R. P. įvaizdį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje paslėpė UAB „R“ apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus, dėl to buvo visiškai nebuvo galima nustatyti UAB „R“ 2007-2008 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

12E. V. taip pat nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, t.y., veikdamas bendrininkų grupe kartu su R. P. , turėdamas tikslą paslėpti vadovaujamos įmonės UAB „R“, įmonės kodas ( - ), dokumentus ir tokiu būdu sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, nusikalstamu būdu organizavo UAB „R“ visų akcijų pardavimą R. P. vardu bei šio asmens paskyrimą įmonės vadovu nuo 2008 m. liepos 8 d., t.y. žinodamas, kad R. P. neįgyja ir neįgis UAB „R“ (buvusi UAB „E“), įmonės kodas ( - ), akcijų, neperima ir neperims UAB „R“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, 2008 m. liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu laiku ir vietoje, kompiuterinės technikos pagalba pagamino netikrus dokumentus – 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, 2008 m. liepos 10 d. UAB „E“ akcininko sprendimą, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ visų akcijų savininko sprendimą, kuriuose melagingai įtvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad R. P. iš E. V. už 1 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „R“ akcijų, perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą. Pagaminęs šiuos netikrus dokumentus, juos su R. P. pasirašė ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje perdavė I. M. , kad ji kreiptųsi į VĮ Registrų centro Vilniaus filialą, esantį Lvovo g. 25, įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „R“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą.

13Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį, o jeigu skundžiamas teismo nuosprendis bus paliktas nepakeistas, pakeisti jam paskirtą bausmę ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba bausmės vykdymą atidėti. Kasatorius mano, kad yra nuteistas nepagrįstai ir neteisėtai, nes teismai ne iki galo išaiškino reikšmingas bylai aplinkybes, neteisingai aiškino įstatymą bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis), todėl teismo išvados neatitinka surinktų įrodymų. E. V. teigia, kad yra nuteistas vadovaujantis sampratomis ir prielaidomis ir kitų nuteistųjų, kuriems paskirtos daug švelnesnės bausmės prieštaringais paaiškinimais, o jo kaltė grindžiama tik kaltinimui palankiais įrodymais ir visiškai nepasisakoma dėl jo kaltę neigiančių faktinių duomenų, todėl skundžiami nuosprendžiai neatitinka BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų ir prieštarauja BK 2 straipsnio nuostatoms.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. V. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad jis pagamino netikrus dokumentus ir tik imitavo įmonės pardavimą. Kasatorius teigia, kad teismai nenagrinėjo jo kaltės klausimo, o apeliacinės instancijos teismo išvados, kad E. V. dokumentus suklastojo, paremtos tik R. P. paaiškinimais, kad jis neturėjo tikslo įsigyti akcijų ir neturėjo vadovavimo patirties, tačiau tokios teismo išvados neatitinka tikrovės ir nepatvirtina E. V. tyčios. Kasatorius teigia, kad R. P. parodymai yra prieštaringi ir tendencingi siekiant išvengti bet kokios atsakomybės už savo veiksmus, tačiau ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai ir teismai nepašalino šių prieštaravimų ir jų pagrindu pripažino E. V. kaltu. D. S. , I. M. ir D. Š. patvirtino, kad E. V. siekė parduoti akcijas, tinkamai įforminti akcijų pardavimą bei direktoriaus pasikeitimus. Kasatorius teigia, kad R. P. patvirtino, jog sutiko būti direktoriumi, ir tai patvirtino pasirašydamas dokumentus. Anot kasatoriaus, byloje nėra jokių duomenų, kad R. P. būtų panaudota apgaulė, grasinimai ar kitokia įtaka jo valios susiformavimui, todėl klausimas dėl E. V. kaltės formos turėjo būti išspręstas ne vadovaujantis R. P. , kuris buvo taip pat kaltinamas minėto nusikaltimo padarymu, paaiškinimais, o byloje esančių įrodymų visuma. E. V. teigia apeliaciniame skunde nurodęs, kad išvada dėl dokumentų suklastojimo nepagrįsta jokiais įrodymais, nepateikti jokie jo kaltę patvirtinantys motyvai, tačiau apeliacinės instancijos teismas, užuot įvertinęs byloje esančius įrodymus ir pasisakęs dėl jų įrodomosios reikšmės, perrašė pirmosios instancijos teismo padarytą išvadą dokumentų suklastojimo klausimu, todėl tinkamai neišnagrinėjo jo skundo ir pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus - padarė esminį BPK pažeidimą.

15Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasatorius nurodo, kad Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 9 dalis nurodo, kad už apskaitos organizavimą atsako ūkio subjekto vadovas. Pasak E. V. , R. P. , imdamasis vadovauti bendrovei, žinojo ir turėjo žinoti, kad perimdamas bendrovę iš buvusio vadovo privalėjo imtis veiksmų, jog nustatyta tvarka būtų užfiksuota bendrovės ūkinė finansinė būklė, perimti finansiniai dokumentai, nes pats teisme nurodė, kad sutiko būti įmonės direktoriumi, vadinasi, suprato, kad įgijo bendrovės vadovo statusą ir privalėjo vykdyti bendrovės vadovo pareigas. Todėl BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektu galėjo būti tik R. P. , bet ne E. V. , kuris nebebuvo ūkio subjekto vadovu. 2010 m. sausio 27 d. Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvada Nr. 140-(00527)-ISI-691 patvirtina, kad R. P. buvo atsakingas už bendrovės finansinę apskaitą ir dokumentų išsaugojimą. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismų praktikoje, sprendžiant atsakomybės klausimus civiliniuose santykiuose, vienareikšmiškai pripažįstama, kad imdamas vadovauti bendrovei asmuo privalo įvertinti ir užfiksuoti įmonės finansinę būklę, nes prisiima visą riziką dėl galimų nuostolių ar kitokių pasekmių (kasacinė nutartis Nr. 2-182 /2011), todėl teismas be jokio teisinio pagrindo perkėlė R. P. įstatymais nustatytų pareigų vykdymą E. V. . R. P. , anot kasatoriaus, pripažino, kad sutiko būti direktoriumi, niekada nepareiškė jokių pretenzijų dėl to, kad jam nebūtų perduoti kokie nors dokumentai (tokių įrodymų nėra ir byloje). Dokumentai, kurie buvo pateikti viešo registro įmonei bei notarui, anot kasatoriaus, yra išlikę ir patvirtina jo veiksmų teisėtumą, o įmonės finansiniai ir kiti dokumentai, kurie buvo perduoti R. P. , neišliko, tačiau teismai padarė išvadą, kad jie nebuvo perduoti, nes tai neigė pats R. P. . Kasatoriaus nuomone, jam negali būti taikoma atsakomybė už tai, kad R. P. nevykdė įstatymais nustatytų pareigų, o teismas netinkamai aiškino BK 222 straipsnio 1 dalį ir ją pritaikė asmeniui, kuris nėra subjektas.

16E. V. teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jį teisinančių įrodymų, tai laikytina esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu. 2008 m. II ketvirčio darbo užmokesčio pajamas pagal 2008 m. liepos 14 d. prašymą Nr. 8714 pasirašė jau ne E. V. , o R. P. kaip įmonės direktorius (tai nustatė 2010-09-06 specialistų išvada Nr. 11-1834 (10)), ir dokumentai buvo surašomi ir pasirašomi jo vardu. Nors nustatyta, kad juos pasirašė ne R. P. , tačiau nėra jokių duomenų, kad tą dokumentą galėjo pasirašyti ar kaip nors daryti įtaką jį pasirašant E. V. Tai, kad jis nebevykdė direktoriaus pareigų, patvirtina R. O. parodymai dėl pažymos, reikalingos pateikti VSDFV, ir buhalterės D. S. parodymai.

17Kasatorius taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, jog jis galėjo paslėpti dokumentus. Vadovautasi tik vienintelio R. P. paaiškinimais, kurie prieštarauja jo paties pasirašytam perdavimo-priėmimo aktui. Teismas nepateikė jokių argumentų, kodėl taip sureikšmino R. P. paaiškinimus ir jiems suteikė didesnę įrodomąją galią. Be to, anot E. V., nėra įrodyta ir jo tyčia paslėpti dokumentus, nes jis pardavė realiai veikiančią įmonę, kuri turėjo daugiau skolininkų nei savo mokestinių įsipareigojimų, tačiau ekonominio sunkmečio sąlygomis daugumos statybos srityje veikusių įmonių padėtis buvo kritinė, todėl skolų padengimas nevyko taip sparčiai kaip norėjosi. Kasatorius teigia, kad dėl pašlijusios sveikatos pats nebenorėjo pradėti teisinių procedūrų skolininkams, todėl bendrovę pardavė asmeniui, kuris, jo nuomone turėjo imtis skolų išieškojimo ir toliau vystyti įmonės veiklą. Jam pardavus akcijas bendrovei „E“, liko skolingos UAB „RVK“, UAB „NTV S“, UAB DK „PZU Lietuva“ , UAB „LSL S“ ir daug kitų įmonių. Bendra įsiskolinimo suma bendrovei „E“ tuo metu gerokai viršijo 100 000 Lt, ir jam nėra žinoma, ar R. P. ir kiti jo vardu su juo veikę asmenys neišsiieškojo iš skolininkų nesumokėtų lėšų, galbūt dėl to R. P. ir paslėpė dokumentus. Nurodytos aplinkybės nebuvo tiriamos, dėl jų visiškai nepasisakė ir teismas.

18Kasatorius taip pat ginčija jo nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimais yra išaiškinta, kad: „Konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja jurisprudencijos tęstinumą“; „... tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat, t. y. jos turi būti sprendžiamos ne sukuriant naujus teismo precedentus, konkuruojančius su esamais, bet paisant jau įtvirtintų“. Nagrinėjama byla, pasak E. V. , pagal nustatytas faktines aplinkybes ir reikštus kaltinimus yra analogiška kasacinėms nutartims Nr. 2K-448/2010, 2K-606/2010, 2K-331/2011, kuriose pabrėžta, kad darbo užmokesčio dydis yra dviejų šalių - darbdavio ir darbuotojo - susitarimo dalykas; net tais atvejais, kai darbo užmokestis galėtų būti vertinamas kaip per didelis, nėra pagrindo išvadai, kad tokio dydžio atlyginimas objektyviai yra neįmanomas; sukčiavimu darbuotojo ir darbdavio veiksmai gali būti pripažinti, pavyzdžiui, įrodžius, jog darbuotojas nedirbo jokio darbo, bet atlyginimą gavo, ar panašios aplinkybės; vien tai, kad bendrovei trūkstant apyvartinių lėšų darbdavys kredituoja įmonę, nėra pagrindas manyti, jog įmonės finansinė padėtis yra tiek sunki, kad jai grėstų bankrotas ir kad santykinai didelio atlyginimo nustatymas vienam iš darbuotojų turėtų būti vertinamas kaip sukčiavimas.

19E. V. teigia, kad, 2008 m. vasario 11 d. V. O. grįžus į darbą iš vaiko priežiūros atostogų, jai buvo padidintas atlyginimas iki 6000 Lt, nes ji prižadėjo surasti gerų klientų, padidėjo jos kelionės į darbą išlaidos. Teismas taip pat konstatavo, kad V. O. „atlikdavo bendrovės naudai kai kuriuos darbus“, vadinasi, realiai dirbo įmonėje, todėl tai, kad realiai dirbančiai V. O. , teismo manymu, buvo mokamas per didelis atlyginimas, nėra pagrindas išvadai, kad buvo padarytas sukčiavimas. Ikiteisminio tyrimo metu V. O. detaliai paaiškino, kokio pobūdžio darbus atlikdavo, tačiau vėliau pakeitė parodymus, E. V. nurodžiusi, kad tokiu atveju jai pažadėta su laisvės atėmimu nesusijusi bausmė. Kasatorius teigia, kad dėl ikiteisminio tyrimo metu jaučiamo begalinio spaudimo jis atsisakė duoti parodymus, tikėdamas, kad teismas įvykdys teisingumą, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tačiau buvo priimtas visiškai deklaratyvus nuosprendis.

20E. V. teigia, kad 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikytinas baigtas pasikėsinimo stadijoje ir nesukėlęs neigiamų padarinių, be to, būtent Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymas bei Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatai numatė asmenims teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpas, apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, ir asmenys naudojosi įstatyme numatyta teise. Anot kasatoriaus, teismų praktikoje yra išaiškinta, kad naudojimasis teise negali būti baudžiamas. Kasatorius nurodo, kad patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus, pašlijo sveikata, reikalinga sudėtinga stuburo išvaržos operacija, išlaiko du nepilnamečius vaikus, todėl užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą bei BK 41 straipsnyje nustatytą bausmės paskirtį ir vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi yra pagrindas skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu (kasacinė nutartis Nr. 2K-674/2011).

21Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Regimantas Žukauskas siūlo nuteistojo kasacinį skundą atmesti. Prokuroras nurodo, kad, priešingai negu teigia kasatorius, jis pagrįstai pripažintas kaltu dėl didelės vertės turtinės teisės įgijimo apgaule nuteistosios V. O. naudai. Atsiliepime nurodoma, kad teismai įrodymus įvertino nepažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, o tai, kad bylos įrodymai buvo įvertinti ne taip, kaip to nori nuteistasis, neduoda pagrindo teigti, kad teismas baudžiamąją bylą išnagrinėjo šališkai ir neobjektyviai. Teismas pagrįstai nustatė, kad gauti padidintą motinystės pašalpą V. O. neturėjo teisės, nes ji nuosprendyje nurodytu laikotarpiu UAB „E“ faktiškai nedirbo, 6000 Lt darbo užmokestis jai nebuvo mokamas, o tik socialinio draudimo mokesčiai nuo tariamai apskaičiuoto ir gauto darbo užmokesčio, todėl E. V veiksmai, anot prokuroro, teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nes dėl jo nusikalstamų veiksmų V. O neteisėtai įgijo teisę gauti didesnės negu 250 MGL vertės svetimą turtą.

22Prokuroras teigia, kad teismas pagrįstai E. V. nuteisė ir pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis, žinodamas, kad R. P. jo vadovaujamos bendrovės akcijų neįgyja ir neįgis, neperims bendrovės buhalterinės apskaitos ir kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, kompiuterinės technikos pagalba atspausdino 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo aktą, 2008 m. liepos 10 d. UAB „E“ akcininko sprendimą, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ visų akcijų savininko sprendimą, įrašydamas juose žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis, kad R. P. iš E. V. už 1 Lt įgijo 100 paprastų vardinių bendrovės akcijų ir perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą. Šiuos žinomai tikrovės neatitinkančius duomenis minėtuose dokumentuose E. V. ir R. P. patvirtino savo parašais, taigi, veikdami bendrai, pagamino netikrus dokumentus, kuriuos vėliau panaudojo VĮ Registrų centre įregistruojant tikrovės neatitinkančius duomenis apie neva pasikeitusį bendrovės akcininką ir vadovą.

23Prokuroro nuomone, visiškai teisingai nuteistojo E. V. veiksmai buvo kvalifikuoti ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs E. V. nusikalstamus veiksmus, pagaminant netikrus bendrovės akcijų pardavimo ir bendrovės turto bei dokumentų perdavimo dokumentus, bei aplinkybes, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo institucijoms nepateikė bendrovės apskaitos dokumentų ir nenurodė, kur šie dokumentai iš tiesų yra, padarė pagrįstą išvadą, jog E. V. šiuos dokumentus paslėpė, siekdamas sutrukdyti ateityje nustatyti šios įmonės veiklą, turtą, nuosavą kapitalą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą. Pasak prokuroro, akivaizdu, kad, nesant jokių bendrovės apskaitos dokumentų už 2007-2008 m., negalima buvo nustatyti UAB „E“ (vėliau UAB „R“) veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ir struktūros, todėl šie E. V. veiksmai sudaro BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Prokuroro nuomone, kasacinio skundo teiginiai, kad nuo 2008 m. liepos 8 d. už UAB „E" (vėliau UAB „R") buhalterinių dokumentų išsaugojimą buvo atsakingas R. P. , nepagrįsti, nes bylos įrodymais neginčijamai nustatyta, kad 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo fiktyvi, bendrovės buhalteriniai dokumentai R. P. realiai nebuvo perduoti, todėl už UAB „E“ (vėliau UAB „R“) buhalterinių dokumentų išsaugojimą ir toliau buvo atsakingas E. V. .

24Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. V. už atskirus nusikaltimus paskyrė teisingas laisvės atėmimo bausmes, kurios yra žymiai mažesnės už baudžiamųjų įstatymų sankcijose nustatytą bausmės vidurkį. Apeliacinės instancijos teismas taisydamas pirmosios instancijos teismo klaidą, padarytą bendrinant E. V. už atskirus nusikaltimus paskirtas bausmes, taikė nuteistajam palankesnį bausmių bendrinimo būdą - bausmių apėmimą ir dalinį sudėjimą, prie griežčiausios bausmės pridėdamas tik tris mėnesius laisvės atėmimo, todėl darytina išvada, kad E. V. paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta. Taikyti E. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų ir skirti jam bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, pasak prokuroro, nėra pagrindo.

25Kasacinis skundas atmestinas.

26Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo

27Teiginį, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos jis nepadarė, kasatorius grindžia tuo, kad jokios apgaulės V. O. teisei į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas įgyti jis nenaudojo. Anot kasatoriaus, V. O. byloje tirtu laikotarpiu dirbo vadybininke UAB „R“ ir jai buvo ne tik nustatytas, bet ir realiai mokamas 6000 Lt dydžio darbo užmokestis, o nuo šio užmokesčio buvo mokamos valstybinio socialinio draudimo įmokos.

28Iš tokių teiginių matyti, kad kasatorius ginčija teismo nustatytas bylos aplinkybes, nes žemesnių instancijų teismų sprendimais nustatyta, jog nuo 2008 m. vasario 11 d. V. O. buvo įdarbinta UAB „R“ (nutraukus jos vaiko priežiūros iki trejų metų atostogas) fiktyviai, o pinigus socialinio draudimo įmokoms E. V. duodavo ji pati. Teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas, nes BPK 376 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad kasacinės instancijos teismas patikrina apskųstus nuosprendžius ir nutartis tik teisės taikymo aspektu. Tai reiškia, kad bylos aplinkybių nustatymo teisingumas gali būti ginčijamas tik apeliacine tvarka. Teisėjų kolegija sprendžia, kad, pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuojant E. V. šioje nutarties dalyje aptariamus veiksmus pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes byloje nustatyta, kad E. V. , veikdamas bendrininkų grupe su V. O. , jos naudai apgaule įgijo didelės vertės turtinę teisę į motinystės ir motinystės (tėvystės) pašalpas, mokamas iš Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto. Kasatorius skunde kelia šios veikos baigtumo klausimą, teigdamas, kad ji nutrūko pasikėsinimo stadijoje, tačiau šio teiginio neargumentuoja. Iš skundo turinio galima spręsti, kad kasatorius turi mintyje aplinkybę, jog visa didelės vertės pašalpa V. O. nebuvo išmokėta – išmokėta tik nedidelė jos dalis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė kasatoriaus veikos kvalifikavimui reikšmės neturi, nes jis nuteistas ne už didelės vertės svetimo turto įgijimą apgaule, o už didelės vertės turtinės teisės V. O. naudai įgijimą apgaule. Tos turtinės teisės dydis yra apibrėžtas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus 2008 m. liepos 10 d. ir 2008 m. lapkričio 27 d. sprendimais. Pirmuoju iš jų nuspręsta paskirti V. O. motinystės pašalpą už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį nuo 2008 m. liepos 1 d. iki 2008 m. lapkričio 3 d., antruoju – paskirti V. O. motinystės (tėvystės) pašalpą vaiko priežiūros atostogų, iki vaikui sukaks dveji metai, laikotarpiu nuo 2008 m. lapkričio 4 d. iki 2010 m. rugpjūčio 21 d. Šių pašalpų suma kelis kartus viršija BK 190 straipsnyje numatytą 250 MGL dydžio sumą, todėl nekyla abejonių, kad apgaule įgyta turtinė teisė yra didelės vertės.

29Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

30Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde teigia, kad jis organizavo ne fiktyvų, o realų UAB „R“ (buvusi UAB „E“) akcijų pardavimą R. P. ir šios bendrovės vadovo pakeitimą. Anot kasatoriaus, nuo 2008 m. liepos 8 d. bendrovės „R“ vieninteliu akcininku ir vadovu buvo R. P. , kuris pagal tos pačios dienos dokumentų ir turto perdavimo-priėmimo aktą perėmė iš kasatoriaus visus bendrovės dokumentus ir turtą. Kasatorius mano, kad būtent R. P. galėjo paslėpti bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus. Todėl, kasatoriaus nuomone, kito asmens pareigos bei atsakomybė buhalterinės apskaitos srityje be jokio pagrindo buvo perkelta kasatoriui.

31Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 221 straipsnio 1 dalį, kasatorius ir vėl neigia teismo nustatytas aplinkybes, nes byloje nustatyta, kad UAB „R“ (buvusi UAB „E“) akcijų ir įsipareigojimų pardavimas R. P. buvo fiktyvus, o buhalterinės apskaitos dokumentus ir registrus paslėpė E. V. (pasinaudodamas fiktyvaus dokumentų ir turto perdavimo R. P. priedanga), dėl to visiškai buvo negalima nustatyti UAB „R“ 2007-2008 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Kaip jau minėta, teismo nustatytų aplinkybių neigimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, o pagal nustatytas aplinkybes kvalifikuojant aptariamą kasatoriaus nusikalstamą veiką pagal BK 222 straipsnio 1 dalį baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

32Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo

33Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde tvirtina, kad jis netikrų dokumentų – 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ akcijų pirkimo-pardavimo sutarties, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ blankų, antspaudo, įstatų, turto perdavimo-priėmimo akto, 2008 m. liepos 10 d. UAB „E“ akcininko sprendimo, 2008 m. liepos 8 d. UAB „E“ visų akcijų savininko sprendimo – nepagamino, nes tuose dokumentuose nurodyti duomenys apie tai, kad R. P. iš E. V. už 1 Lt įsigijo 100 paprastų vardinių UAB „R“ akcijų ir perima šios bendrovės buhalterinius dokumentus, antspaudą, turtą bei valdymą, yra tikri. Taip kasatorius dar kartą ginčija teismo nustatytas aplinkybes, nes byloje nustatyta, kad minėtuose dokumentuose nurodyti duomenys yra žinomai melagingi, nes dokumentuose užfiksuotų juridinių faktų tikrovėje nebuvo. Nustatytų faktinių aplinkybių neigimas nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, todėl minėti kasatoriaus argumentai paliekami nenagrinėti. Pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai, nes atsakomybė už netikro dokumento pagaminimą numatyta būtent BK 300 straipsnio 1 dalyje.

34Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo

35Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai ne iki galo išaiškino reikšmingas bylai aplinkybes, neteisingai aiškino įstatymą bei netinkamai vertino byloje esančius įrodymus, taip pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, todėl teismo išvados neatitinka surinktų įrodymų. E. V. skunde teigia, kad jis yra nuteistas vadovaujantis sampratomis ir prielaidomis, kitų nuteistųjų, kuriems paskirtos daug švelnesnės bausmės, prieštaringais paaiškinimais, o jo kaltė grindžiama tik kaltinimui palankiais įrodymais, visiškai nepasisakoma dėl jo kaltę neigiančių faktinių duomenų. Be to, anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to prašoma jo apeliaciniame skunde, taip pažeisdamas BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. padarydamas esminį BPK reikalavimų pažeidimą. Argumentuodamas šį teiginį kasatorius skunde nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas jo apeliacinio skundo dalį dėl pagal BK 300 straipsnio 1 dalį kvalifikuotos veikos, užuot įvertinęs byloje esančius įrodymus, tik perrašė pirmosios instancijos teismo išvadą dokumentų suklastojimo klausimu.

36Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis kasatoriaus teiginių apie BPK reikalavimų pažeidimus yra deklaratyvūs, o kita dalis – prieštaraujantys bylos medžiagai. Teiginys apie BK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą yra deklaratyvus, nes kasatorius nenurodo, kurios bylos aplinkybės, jo nuomone, liko neištirtos, kurie jo kaltę neigiantys faktiniai duomenys liko neįvertinti.

37Iš bylos duomenų matyti, kad ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal nuteistojo E. V. ir jo gynėjo apeliacinį skundą, kuriame prašoma skundžiamą apkaltinamąjį nuosprendį panaikinti ir bylą nutraukti. Apeliantai skunde ginčija nuosprendžio pagrįstumą, tvirtindami, kad E. V. neatliko jokių neteisėtų veiksmų, tarp jų ir veiksmų, kvalifikuotų pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Apeliantai skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog E. V. veika tinkamai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nepagrįsta įrodymais, ši išvada grindžiama tik pamąstymais ir išvedžiojimais. Iš skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad apeliacinės instancijos teismas dar kartą įvertino byloje surinktus įrodymus ir padarė išvadą, jog pirmosios instancijos teismas juos ištyrė ir įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų. Apeliacinės instancijos teismas įvertino ir E. V. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį pareikštą kaltinimą patvirtinančius įrodymus (nuteistojo R. P. , liudytojo D. Š. parodymus, rašytinius įrodymus), todėl priešingas kasacinio skundo teiginys yra nepagrįstas, kartu nepagrįstas ir teiginys, kad apeliacinės instancijos teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

38Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

39Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas paskirti jam su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį. Šį teiginį kasatorius pagrindžia tokiais argumentais. Nuteistasis tvirtina, kad dėl patraukimo baudžiamojon atsakomybėn jis jau patyrė didžiulius emocinius išgyvenimus. Be to, kasatorius skunde nurodo, kad pašlijo jo sveikata, kad reikalinga sudėtinga stuburo išvaržos operacija. Kasatorius skunde pamini ir tai, kad jis išlaiko du nepilnamečius vaikus.

40BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje lėmė tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtiniais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

41Nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti nuteistajam E. V. BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. To kasaciniame skunde neprašo ir pats nuteistasis. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad E. V. kasaciniame skunde nurodytos jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę apibūdinančios aplinkybės yra daugiau tipinės nei išimtinės. Iš teismų praktikos matyti, kad už sunkių nusikaltimų padarymą gana dažnai laisvės atėmimu nuteisiami turintys nepilnamečių vaikų, sergantys asmenys, todėl taikyti nuteistajam E. V. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl jo kasaciniame skunde nurodytų priežasčių nėra pagrindo.

42Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus teismų sprendimus dėl nuteistojo E. V. kasaciniame skunde nurodytų motyvų nėra pagrindo.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vilniaus miesto 3–iojo apylinkės teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d.... 4. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti V. O. ir R. P. , tačiau dėl jų kasaciniai... 5. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Valerijaus Čiučiulkos pranešimą,... 6. E. V. nuteistas už tai, kad veikdamas bendrininkų grupe su V. O. apgaule jos... 7. Tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. O. realiai neatliko darbo... 8. Tęsiant šią nusikalstamą veiką, E. V. bendrininkė V. O. , žinodama, kad... 9. Tęsdama šią nusikalstamą veiką, E. V. bendrininkė V. O. , žinodama, kad... 10. Tokiu būdu E. V. su V. O. šios naudai apgaule įgijo turtinę teisę į 17... 11. E. V. taip pat nuteistas už tai, kad apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę... 12. E. V. taip pat nuteistas už tai, kad pagamino netikrus dokumentus, t.y.,... 13. Kasaciniu skundu nuteistasis E. V. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad E. V. nepagrįstai nuteistas pagal BK 300... 15. Dėl nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasatorius nurodo, kad... 16. E. V. teigia, kad teismas nevertino ir nepasisakė dėl jį teisinančių... 17. Kasatorius taip pat teigia, kad byloje nėra jokių įrodymų,... 18. Kasatorius taip pat ginčija jo nuteisimą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir... 19. E. V. teigia, kad, 2008 m. vasario 11 d. V. O. grįžus į darbą iš vaiko... 20. E. V. teigia, kad 182 straipsnyje numatytas nusikaltimas laikytinas baigtas... 21. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 22. Prokuroras teigia, kad teismas pagrįstai E. V. nuteisė ir pagal BK 300... 23. Prokuroro nuomone, visiškai teisingai nuteistojo E. V. veiksmai buvo... 24. Prokuroras teigia, kad pirmosios instancijos teismas E. V. už atskirus... 25. Kasacinis skundas atmestinas.... 26. Dėl BK 182 straipsnio 2 dalies taikymo... 27. Teiginį, kad BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos veikos jis nepadarė,... 28. Iš tokių teiginių matyti, kad kasatorius ginčija teismo nustatytas bylos... 29. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 30. Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde teigia, kad jis organizavo ne fiktyvų, o... 31. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad, ginčydamas jo nuteisimą... 32. Dėl BK 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 33. Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde tvirtina, kad jis netikrų dokumentų –... 34. Dėl BPK 20 straipsnio 5 dalies, 320 straipsnio 3 dalies taikymo... 35. Kasatorius skunde tvirtina, kad teismai ne iki galo išaiškino reikšmingas... 36. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalis kasatoriaus teiginių apie BPK... 37. Iš bylos duomenų matyti, kad ši byla apeliacine tvarka išnagrinėta pagal... 38. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 39. Nuteistasis E. V. kasaciniame skunde teigia, kad yra pagrindas paskirti jam su... 40. BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje... 41. Nagrinėjamoje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų... 42. Iš to, kas išdėstyta, išplaukia, kad naikinti ar keisti skundžiamus... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Nuteistojo E. V. kasacinį skundą atmesti....