Byla 2A-2428-896/2017
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolios Indreikienės, Virginijos Lozoraitytės ir Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės V. S. apeliacinį skundą dėl Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-26-598/2017 pagal ieškovo A. M. ieškinį atsakovei V. S. dėl nepagrįsto praturtėjimo ir pagal atsakovės V. S. priešieškinį ieškovui A. M. dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ginčo esmė

5Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 1 448,10 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 5 procentų dydžio metines įstatymines palūkanas už be pagrindo įgytą 1 448,10 Eur pinigų sumą už laikotarpį nuo 2007 m. birželio 23 d. iki ieškinio pateikimo teismui dienos (2016 m. birželio 20 d.) 651,65 Eur, 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad jis 2007 m. birželio 23 d. su atsakove žodžiu susitarė, kad ji parduos jam apie 1/5 dalį 0,4375 ha ploto žemės sklypo (reg. Nr. ( - ), unikalus Nr. ( - )), esančio ( - ), Jonavos r. Atsakovė žemės sklypo dalį įsipareigojo parduoti už 45 000 Lt iki 2007 m. rugsėjo 1 d. ir tą pačią dieną (2007 m. birželio 23 d.) paėmė iš ieškovo 5 000 Lt avansą. Atsakovė savo įsipareigojimus ir aplinkybes apie gautą avansinio mokėjimo 5 000 Lt sumą įformino raštu ir pasirašė pakvitavimą. 2007 m. rugsėjo 1 d. atsakovė vienašališkai pareiškė, kad anksčiau nurodyto sklypo dalies pardavimą atideda, nes neva nėra iki galo sutvarkyti žemės nuosavybės dokumentai. Nurodyto sklypo dalies pardavimą atsakovė atidėjo dar ne kartą, kol galiausiai 2016 m. gegužės 30 d. jis sužinojo, kad sklypo dalies parduoti ji visai nebeketina. Į daugkartinių telefoninių pokalbių metu ir betarpiškai jai išsakytus reikalavimus grąžinti jai sumokėtą 5 000 Lt sumą, atsakovė nereagavo. Žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės veiksmų (neveikimo), nes žemės nuosavybės ir performavimo dokumentai buvo tvarkomi per ilgai (pažeistas susitarimo sudaryti pagrindinę sutartį terminas), ieškovas nebuvo informuotas apie tai, kad 2012 m. užbaigti sklypo padalijimo darbai ir suformuotas parduodamas sklypas, kad naujai suformuotas sklypas neatitiko jų susitarimo sąlygų, t. y. jis buvo mažesnis bei jame apribota statyba. Atsakovė pareiškė priešieškinį, prašydama iš ieškovo priteisti 5 584,80 Eur nuostolių atlyginimo, patirtų dėl nesąžiningų derybų pirkti žemės sklypą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (5 584,80 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos, priteisti 1 000 Eur neturtinės žalos. Atsakovė nurodė, kad dėl neteisėtų ieškovo veiksmų, t. y. dėl nesąžiningų ieškovo derybų, neketinant sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, ji patyrė didelius nuostolius. Žemės sklypo vertė pagal rinkos kainas, kai ieškovas informavo, jog neketina pirkti žemės sklypo, buvo žymiai mažesnė, nei ta, kuri buvo pradėjus derybas su ieškovu, todėl šio sklypo jau niekaip negalėjo ir šiuo metu negalėtų parduoti už tokią kainą, kuri buvo sutarta su ieškovu, t. y. už 13 032,90 Eur (45 000 Lt). Remiantis nekilnojamojo turto portalais www.aruodas.lt; www.capital.lt šiuo metu ( - ), Jonavos raj. vyrauja tokios žemės sklypų kainos: 10-15 a. sklypų kainos - 5 500–7 000 Eur; 13-18 a. – 6 500–9 500 Eur, todėl už savo sklypą šiuo metu gautų iki 6 000 Eur, prarasta konkreti piniginė vertė, palyginus su kaina, kuria pagrindinė sutartis būtų buvusi sudaryta, yra 7 032,90 Eur (13 032,90 Eur – 6 000 Eur). Iš 7 032,90 Eur atėmus 1 488,10 Eur (5 000 Lt ieškovo sumokėtą avansą), nuostoliai už neparduotą žemės sklypą sudaro 5 584,80 Eur (7 032,90 Eur - 1448,10 Eur). Pinigų suma, kurią atsakovė gavo iš ieškovo, buvo naudojama ne asmeniniais jos tikslais, o būtent tikslu sutvarkyti žemės dokumentus ir parengti galutinę notariškai patvirtintą pirkimo–pardavimo sutartį ir žemės sklypą perduoti ieškovui. Dėl netinkamo ieškovo elgesio, jo apgavystės ir nesąžiningumo, ji patyrė daug dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, sutriko tiek fizinė, tiek psichologinė sveikata, kadangi niekada gyvenime nebuvo taip šmeižiama ir kaltinama nebūtais ir išgalvotais dalykais. Ji yra ne kartą patyrusi ieškovo buvusios sugyventinės ir jos tėvo J. psichologinį smurtą, neteisėtus veiksmus, suderintus su pačiu ieškovu, kadangi ne J., o ieškovas atsakovę šmeižia neteisėtu praturtėjimu. Atsakovė prašė priteisti ieškovo neteisėtais veiksmais padarytą 1 000 Eur neturtinę žalą.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Jonavos rajono apylinkės teismas 2017 m. liepos 14 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Teismas priteisė ieškovui A. M. iš atsakovės V. S. 1 448,10 Eur be teisinio pagrindo įgytų lėšų, 2,18 Eur 5 proc. metinių įstatyminių palūkanų už laikotarpį nuo 2016 m. birželio 9 d. iki 2016 m. birželio 20 d., 5 procentų metines palūkanas nuo priteistos be teisinio pagrindo įgytų lėšų sumos (1 448,10 Eur) nuo ieškinio padavimo teismui dienos 2016 m. birželio 23 d. iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir 918,56 Eur bylinėjimosi išlaidų; likusioje dalyje ieškinį atmetė; priteisė valstybei iš atsakovės V. S. 152,41 Eur bylinėjimosi išlaidų. Teismas nustatė, kad ieškovas A. M. ir atsakovė V. S. (buvusi pavardė – N.) 2008 m. birželio–liepos mėn. susitarė, kad atsakovė parduos ieškovui dar nesuformuotą žemės sklypą (ieškovo paaiškinimu – 12 arų, atsakovės – 10 arų), kuris tuo metu buvo namų valdos 4375 kv. m žemės sklypo, esančio Jonavos r. sav., ( - ), dalis. Atsakovė pažadėjo namų valdos žemės sklypą padalinti į tris savarankiškus žemės sklypus, iš kurių vieną ateityje parduoti ieškovui už 45 000–50 000 Lt (ieškovo paaiškinimu ir atsakovės atsiliepime į ieškinį nurodyta sutarta sklypo pardavimo kaina buvo 45 000 Lt, o teismo posėdyje atsakovė nurodė, kad kaina buvo 50 000 Lt). Būsimo sandorio užtikrinimui ieškovas davė atsakovei 5 000 Lt (1 448,10 Eur) dydžio avansą, kuris ateityje sudarant pirkimo–pardavimo sutartį turėjo būti įskaitytas į parduodamo sklypo kainą. Atsakovės paaiškinimu, šie pinigai turėjo būti ir buvo panaudoti žemės sklypo performavimo dokumentų tvarkymui. Rašytinė preliminari žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis sudaryta nebuvo, tačiau sumokėto 5 000 Lt avanso fakto atsakovė neginčijo, tai patvirtino ir atsakovės rašytinis patvirtinimas (be datos), kad ji iš A. M. gavo atitinkamo dydžio avansą už parduodamą žemės sklypo dalį, bei liudytojai L. B., N. J., J. J., E. N. ir D. V.. Ieškovo paaiškinimu pagrindinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis turėjo būti sudaryta 2008 m. rudenį, kai atsakovė sutvarkys žemės nuosavybės dokumentus. Ieškovo ketinimą pirkti žemės sklypą patvirtino ir abiejų šalių nurodytos aplinkybės, kad po susitarimo ieškovas atsakovės sutikimu į minėtą sklypo dalį atsivežė statybines medžiagas (blokelius), bei pradėjo kirsti menkaverčius medžius, tačiau statybos darbai nebuvo pradėti, nes nesuformavus ir neįteisinus žemės sklypo, nebuvo galimybės pradėti rengti ir statybos projektą. Nekilnojamojo turto registro išrašų duomenimis teismas nustatė, kad šalių preliminaraus susitarimo momentu 4375 kv. m namų valdos žemės sklypas ne tik buvo nepadalintas, bet ir buvo neprivatizuotas, jį atsakovė iš valstybės įgijo tik 2009 m. rugsėjo 2 d., t. y. praėjus daugiau kaip vieneriems metams po susitarimo. Žemės sklypo padalijimo detaliojo plano projektinė dokumentacija buvo pradėta rengti tik 2011 m. gegužės mėnesį, t. y. praėjus dvejiems metams po namų valdos žemės sklypo privatizavimo (įgijimo) ir trejiems metams po susitarimo parduoti sklypo dalį. Žemės sklypo padalijimo detaliojo plano projektinė dokumentacija buvo užbaigta 2012 m. birželio 21 d. Atsakovės 4375 kv. m namų valdos žemės sklypas buvo padalintas į tris savarankiškus sklypus: 2232 kv. m, esantis ( - ) (kuriame liko atsakovei priklausantys statiniai); 1225 kv. m., esantis ( - ); 918 kv. m, esantis ( - ) (kuris pagal šalių susitarimą turėjo būti parduotas ieškovui). Visi trys sklypai Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo 2012 m. spalio 17 d. sprendimo Nr. 5VĮ-(14.5.2)-1416 pagrindu buvo suformuoti ir Nekilnojamojo turto registre įregistruoti 2012 m. spalio 19 d., t. y. atsakovė tik nuo šios datos įgijo disponavimo teisę į naujai suformuotą 918 kv. m ginčo sklypą. 2015 m. atsakovė internete paskelbė parduodanti 918 kv. m sklypą. Liudytoja J. V. parodė, kad perskaičiusi internete skelbimą ir susitikusi su atsakove, ji sumokėjo rankpinigius, tačiau vėliau atsisakė pirkti sklypą dėl jo konfigūracijos (nes netiko jam namo projektas) bei apsaugos zonos, apie kurią jai nieko nebuvo žinoma iš anksto. Teismas, įvertinęs bylos faktines aplinkybes, sprendė, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pagrindinės sutarties, pardavėjas neteko teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK 6.237 straipsnio 2 dalis). Teismas konstatavo, kad atsakovė nebuvo pakankamai atidi ir rūpestinga, nes susitarimo momentu neturėjo dokumentų, būtinų sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandorį, ir objektyviai neįvertino tokių dokumentų rengimo, tvirtinimo ir įregistravimo viešame registre terminų, o vėliau nesiėmė jokių priemonių, kad apie galimybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį būtų informuota kita sandorio šalis, nes šalys turi pareigą atskleisti viena kitai joms žinomą informaciją, turinčią esminės reikšmės sutarčiai sudaryti, o atsakovė šios pareigos nevykdė, todėl teismas padarė išvadą, kad pagrindinė sutartis nebuvo sudaryta dėl atsakovės neveikimo ir nepakankamo rūpestingumo. Dokumentų tvarkymo procesas užtruko ilgai, ketverius metus, ir iš dalies dėl atsakovės kaltės. Ieškovė nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių jos teiginius, kad ji laiku informavo ieškovą apie galimybę sudaryti sutartį, kad perdavė jam dokumentus, kad ieškovas atsisakė pirkti sklypą dėl to, jog nebeturėjo lėšų. Atsakovės nurodyti liudytojai nepatvirtino to fakto, kad ji kokia nors forma informavo ieškovą apie buvusių kliūčių sudaryti pagrindinę sutartį pašalinimą. Apie ketinimą parduoti sklypą kitiems asmenims atsakovė ieškovo taip pat neinformavo. Teismas atmetė atsakovės argumentus, kad ieškovas neketino sudaryti sutarties, nes jo ketinimus patvirtino jo veiksmai iš karto po 2008 m. susitarimo, kai jis į sklypo dalį atvežė statybines medžiagas bei šalino menkaverčius želdinius. Be to, iš ieškovo pateiktos metinės pajamų mokesčio deklaracijos ir individualios veiklos pajamų už 2008 metus teismas padarė išvadą, kad ieškovas galėjo turėti reikiamą lėšų sumą sumokėti visą sutartą žemės sklypo kainą. Teismas nenustatė ieškovo kaltės ar jo neteisėtų veiksmų (nesąžiningumo) šalių ikisutartiniuose santykiuose. Atsakovei teko pareiga pasirengti pagrindinės sutarties sudarymui, atlikti veiksmus, leisiančius ateityje sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį, po kurios sudarymo kiltų pareiga perduoti sutarties objektą pirkėjui. Atsakovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad ji pati buvo sąžininga ir sutvarkiusi žemės nuosavybės dokumentus tinkamai apie šį faktą ir kitas reikšmingas aplinkybes informavo ieškovą. Ieškovas atsisakė pagrindinės sutarties sudarymo praėjus aštuoneriems metams nuo jų susitarimo ir avanso sumokėjimo, nes per tą laiką, nesulaukęs iš atsakovės pasiūlymo ir kitos reikiamos informacijos, jis į sklypą atgabentas statybines medžiagas panaudojo gyvenamojo būsto statybai kitoje vietoje. Be to paaiškėjo, kad naujai suformuotas sklypas nebeatitiko šalių sutartų sąlygų ir sklypo charakteristikos (sumažėjo plotas, nustatyti statybos apribojimai, kurie anksčiau nebuvo žinomi ir pan.). Teismas padarė išvadą, kad byloje ne tik ieškovo neteisėti veiksmai, bet ir padarytos žalos faktas nėra įrodyti, todėl priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą. Nustatęs, jog tik po 2012 m. spalio 19 d. atsakovė objektyviai turėjo galimybę sudaryti žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, teismas sprendė, kad, vertinant ar žemės sklypo vertė sumažėjo ir jeigu sumažėjo, tai kokia dalimi, atsakovė turėjo pateikti įrodymus kaip ši vertė pasikeitė ne nuo 2008 m., o nuo 2012 m. spalio 19 d., tačiau atsakovė įrodymų, patvirtinančių tokio sklypo vidutinę rinkos vertę 2012 m., nepateikė. Teismas, remdamasis byloje esančiu 2012 m. birželio 21 d. atliktu 0,0918 ha žemės sklypo rinkos paskaičiavimu, padarė išvadą, jog tuo metu šio sklypo rinkos vertė buvo 5 400 Lt arba 1 563,95 Eur, t. y. parduodamo sklypo vertė sumažėjo dar iki kol pati atsakovė baigė rengti žemės nuosavybės dokumentus. Todėl žemės vertės sumažėjimo rizika laikotarpiu nuo 2008 m. iki 2012 m. tenka ne ieškovui, o atsakovei. Nuo 2012 m. iki 2017 m. nekilnojamojo turto objektų skaičiui augant žemės sklypo vertė padidėjo nuo 1 563,95 Eur iki 4 500 Eur, todėl teismas padarė išvadą, kad šiuo laikotarpiu atsakovė nepatyrė nuostolių. Teismas atmetė kaip nepagrįstą atsakovės reikalavimą dėl 1 000 Eur neturtinės žalos priteisimo. Atsakovė nurodytas aplinkybes, kad ji patyrė neturtinę žalą dėl ieškovo netinkamo elgesio su ja, jo apgavystės ir nesąžiningumo, nepatvirtino jokiais įrodymais.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

9Apeliaciniu skundu atsakovė V. S., atstovaujama advokatės Laimos Razvickienės, prašo panaikinti Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą, ieškovo ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį patenkinti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais: Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išėjo už ieškinio ribų. Sprendime teismas konstatavo, jog dėl atsakovės neveikimo ir nepakankamo rūpestingumo nebuvo sudaryta pagrindinė žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, tačiau ieškinį ieškovas pareiškė dėl nepagrįsto atsakovės praturtėjimo. Teismas netinkamai taikė materialines teisės normas. Esant reikalavimui priteisti be pagrindo įgytą turtą, teismas turėjo teisiškai kvalifikuoti ginčo teisinį santykį: nustatyti kokiu pagrindu turtas gautas ir iš ko kyla (jei kyla) prievolė turtą grąžinti, ir atitinkamai koks įstatymas, reglamentuojantis gauto turto išreikalavimo taisykles, ginčo atveju turi būti taikomas. Ieškovas privalėjo įrodyti, kad atsakovė praturtėjo pasirašytinai paėmusi ieškovo 5 000 Lt sumą nesutvarkytų žemės dokumentų tvarkymui. Atsakovė paimtus 5 000 Lt išleido dokumentų tvarkymui ir už juos teisėtai sumokėjo, tikėdamasi ir labai vildamasi gauti sutartą pinigų sumą iš ieškovo už jau teisėtą žemės sklypą. Ieškovas net neįrodinėjo, kad atsakovė 2008 m. praturtėjo 5 000 Lt. Ieškovas neįrodinėjo, kad jo, kaip verslininko, turinčio stogų dengimo verslą, pajamos sumažėjo ar jis patyrė nuostolius. Ieškovas jokiais įrodymais nepagrindė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, nes neįrodinėjo savo turto sumažėjimo. Ieškovas pats 2012 m. lapkričio–gruodžio mėnesiais neteisėtai praturtėjo atsakovės sąskaita, paimdamas 9 000 Eur už stogo dengimo darbus. Tiek ieškovas, tiek liudytoja N. J. patvirtino teismui stogo dengimo faktą, t. y. patvirtino atsakovės ir ieškovo betarpišką bendravimą būtent 2012 metų pabaigoje, kai buvo galutinai sutvarkyti dokumentai ir buvo galima sudaryti pirkimo–pradavimo sutartį. Teismas šias aplinkybes, įrodymus neteisingai ir tendencingai vertino, neva atsakovė tinkamai ieškovo neinformavo apie galimybę sudaryti pirkimo–pardavimo sutartį. Be to, liudytoja D. V. pati asmeniškai informavo J., kad jau dokumentai sutvarkyti. Teismo sprendimas yra prieštaringas. Sprendime teismas konstatuoja atsakovės kaltę dėl per ilgai tvarkytų dokumentų, tačiau pateisina, kad dokumentų tvarkymas užsitęsė ne dėl atsakovės kaltės. Teismas visiškai nemotyvavo ir nevertino 8 metų termino be pagrindo sumokėtiems pinigams susigrąžinti, senaties, protingo termino civilinėje teisėje reikalavimų. Šioje byloje nėra jokių įrodymų, kad ieškovas, sumokėjęs 5 000 Lt, per 8 metus būtų reikalavęs juos grąžinti. Pagrindinė pirkimo–pardavimo sutartis nebuvo sudaryta tik dėl ieškovo kaltės. Ieškovas parengiamajame teismo posėdyje pasakė, kad nenori sklypo pirkti, nors atsakovė ir šiandien yra pasiruošusi sklypą parduoti. Ieškovas, atsisakydamas žemės sklypą pirkti nuo 2012 m. iki 2016 m., atsakovei padarė tiesioginius nuostolius, kuriuos privalo atlyginti. Teismas nepagrįstai atmetė reikalavimą priteisti atsakovei neturtinės žalos atlyginimą. Atsakovė buvo viešai pažeminta dėl to, kad neva seniai serganti ir kad nėra jokių pagrindų neturtinei žalai priteisti. Neturtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta medicininiais dokumentais. Be to, teismas pats matė atsakovės fizinę būklę teismo posėdžio metu, kai iš teismo salės atsakovė buvo išvežta greitosios pagalbos automobiliu. Ieškovas A. M., atstovaujamas advokatės Eglės Dargvainės, atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą prašo Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą, atmesti atsakovės apeliacinį skundą, priteisti iš atsakovės 350,00 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai: Nepagrįsti apeliantės argumentai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą išėjęs už ieškinio reikalavimo ribų. Teismas turi pareigą tinkamai kvalifikuoti šalių materialinius teisinius santykius, o šalys turi pareigą pateikti visas jiems žinomas faktines aplinkybes bei suformuluoti aiškius ir suprantamus reikalavimus procesiniame dokumente. Teismas, atsižvelgdamas į šalių suformuotus reikalavimus, turi aiškintis dėl kilusio ginčo teisinio santykio esmės ir taikyti teisės normas bylos konkrečių aplinkybių kontekste. Pirmosios instancijos teismas nuosekliai pagrindė, kodėl teisiškai kvalifikavo ginčo sumą kaip avansą, nurodė teisminę praktiką, kurioje yra aiškiai detalizuojamas šalių sąžiningumo derybų metu aspektas, ir šiuo aspektu vertino abiejų šalių elgesį nuo to momento, kai buvo susitarta dėl pardavimo iki ieškinio padavimo dienos. Ieškovo 2008 m. sudarytas susitarimas dėl žemės sklypo pirkimo ir žemės sklypo planai, visiškai neatitinka nuo 2012 m. spalio 19 d. esančios faktinės situacijos. Ieškovo planai pasistatyti įprastą, t. y. paprasto standartinio išplanavimo, gyvenamąjį namą ne mažesniame nei 12 arų žemės sklype, negali būti įgyvendinti dėl to, jog faktiškai suformuotame 9,18 arų žemės sklype pagal byloje esančius dokumentus, tokio gyvenamojo namo statyba neįmanoma, o ieškovo planuotoje vietoje (prie kelio) yra tiesiog negalima dėl 20 metrų kelio apsaugos zonos. Apeliaciniame skunde, kuris savo esme nelabai skiriasi nuo priešieškinio, ir priešieškinyje yra pakankamai sudėtinga suprasti ar pati atsakovė iš viso suprato ir supranta šios bylos esmę, kadangi atsakovės nuomone, ieškovas jokios žalos nepatyrė, nes ieškovas nepagrindė atsakovės nepagrįsto praturtėjimo, neįrodinėjo teismui ieškinio dalyko - savo turto sumažėjimo. Atsakovė ne tik toliau neigia savo pareigą grąžinti ieškovui iš jo gautą pinigų sumą, t. y. 1448,10 Eur, tačiau skunde atsakovė dar ir nurodo, kad ieškovas neįrodinėjo, kad ji 5 000 Lt 2008 metais praturtėjo. Tokie atsakovės teiginiai yra visiškai nesuprantami nei teisine, nei logine prasme, kadangi vienam asmeniui perdavus kitam asmeniui pinigų sumą, pirmojo turtas šia suma sumažėja, o antrojo padidėja. Tai yra elementari matematika, ir tik tuo atveju, jeigu pirmasis kažką gauna savo naudai iš antrojo, laikoma, kad jie yra vienas kitam neskolingi. Šiuo atveju ieškovas perdavė atsakovei 5 000 Lt (1 448,10 Eur) sumą, o atsakovė šią sumą gavo, ką patvirtina ne tik byloje esantis raštelis, tačiau neneigia ir pati atsakovė. Atsakovė 5 000 Lt sumą kaip avansą išminusuoja iš padarytų „nuostolių“ sumos. Nuostoliai dėl šio konkretaus žemės sklypo vertės sumažėjimo atsakovei kilo tik dėl jos pačios kaltės, kadangi 2008 metais ji negalėjo sudaryti sandorio, nes dar nebuvo privatizavusi žemės, o 2012 metais ji suformavo ženkliai mažesnį žemės sklypą su labai sudėtinga konfigūracija ir keistu užstatymo plotu. Teisėjų kolegija

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.

10Dėl ieškinio reikalavimo teisinio santykio kvalifikavimo ir ieškinio pagrįstumo Tarp šalių kilo ginčas dėl 1448,10 Eur, perduotų ieškovo atsakovei, pasirašius raštelį (t. 1, b.l. 8), paskirties. V. N. ir A. M. pasirašė raštelį, kuriame nurodyta, jog V. N. parduoda jai priklausančio sklypo dalį, avansu gavo 5000 Lt (1448,10 Eur). Tarp šalių nėra ginčo jog raštelį pasirašė abi šalys, kad raštelis pasirašytas 2008 m. birželio – liepos mėn., kad žemės sklypo dalies sutarta kaina buvo 45000 Lt (13032,90 Eur). Byloje pripažįstama aplinkybė, jog abi šalys tarėsi dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo. Tuo tikslu tarp šalių buvo pasirašytas raštelis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neretai civilinių teisinių santykių dalyviai, siekdami suderinti skirtingus interesus, atlieka daugybę veiksmų, kuriuos galima pavadinti ikisutartiniais santykiais. Prieš pasirašydamos konkrečią sutartį, šalys pereina ilgesnį ar trumpesnį ikisutartinių santykių etapą. Jo trukmė priklauso nuo sutarties dalyko, jo svarbos, vertės ir daugelio kitų aplinkybių. Derybų proceso metu, iki tam tikros sutarties sudarymo, šio proceso dalyviai gali pasirašyti įvairius dokumentus, kuriuose fiksuojami tam tikri derybų rezultatai. Tokių dokumentų reikšmė gali būti nevienareikšmė. Kasacinis teismas yra konstatavęs, kad kai ikisutartinių santykių šalys raštu užfiksuoja tam tikrų vienašalių ar dvišalių įsipareigojimų, vieni iš tokių dokumentų šalis teisiškai įpareigoja, taigi, už juose nurodytų įsipareigojimų nevykdymą gali atsirasti civilinė (ikisutartinė) atsakomybė, tuo tarpu kiti gali reikšti tam tikrus moralinius, bet ne teisinius, šalių įsipareigojimus, taigi, tokie dokumentai nelaikomi sukeliančiais teisinių padarinių ir prievarta negalima reikalauti jų laikytis. Šalys, įformindamos ikisutartinius susitarimus, įvairiai pavadina pasirašomus dokumentus: derybų ar ketinimų protokolas, sutarties projektas, preliminarioji sutartis ar paprasčiausiai – susitarimas. Kilus ikisutartinių santykių dalyvių ginčui, apie kiekvieno jų pasirašyto dokumento esmę ir teisinę reikšmę būtina spręsti ne pagal šio dokumento pavadinimą, bet pagal jo turinį, aiškinant jį vadovaujantis sutarčių aiškinimo taisyklėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2006 m. lapkričio 6 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-382/2006) LR CK 6.165 str. reglamentuojama preliminarioji sutartis, t. y. šalių susitarimas, pagal kurį jame aptartomis sąlygomis šalys įsipareigoja ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį, t. y. šalių susitarimas dėl kitos sutarties sudarymo ateityje. Pagal CK 6.165 straipsnyje įtvirtintą preliminariosios sutarties sampratą galima išskirti tokius šios sutarties bruožus: pirma, aiškus šalių susitarimas ateityje sudaryti kitą – pagrindinę – sutartį; antra, šalių sutarimas dėl būsimos pagrindinės sutarties dalyko ir esminių pagrindinės sutarties sąlygų aptarimas; trečia, terminas, per kurį turi būti sudaryta pagrindinė sutartis; ketvirta, šio susitarimo įforminimas rašytine forma. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad tarp šalių nebuvo pasirašyta preliminarioji sutartis. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tarp šalių pasirašytas raštelis nelaikytinas preliminariąja sutartimi, nes neatitinka visų šiai sutarčiai keliamų reikalavimų, t.y. nenurodytos pirkimo -pardavimo sutarties esminės sąlygos, pvz., kaina, kuri yra nekilnojamojo daikto pirkimo – pardavimo sutarties sąlyga (CK 6.397 str. 1 d.), nenurodytas konkretus žemės sklypas, nes tuo metu jo dar nebuvo. Tarp šalių nekyla ginčas dėl 5000 Lt (1448,10 Eur) perdavimo atsakovei, tačiau šalys skirtingai vertina šios sumos paskirtį. Ieškovas šią sumą vertina kaip avansą, atsakovė – kaip rankpinigius. CK 6.309 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad pinigų sumokėjimas parduoti daiktą įsipareigojusiam asmeniui pripažįstamas dalies kainos sumokėjimu (avansu), jeigu šalys nėra susitarusios kitaip. Kasacinio teismo praktikoje avansas apibrėžiamas kaip išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis – apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Jis paprastai atlieka mokėjimo funkciją – yra įskaitomas į būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomąją funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutartį ateityje), bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-593/2008, 2011 m. gegužės 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-238/2011). Šalių perduodama pinigų suma, pavadinta avansu, gali turėti užtikrinamąją funkciją tik tada, kai iš sutarties turinio galima daryti išvadą apie šios sutarties šalių išreikštą bendrą ketinimą dėl atsakomybės už sutartyje nustatytų įsipareigojimų nevykdymą netesybų forma (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012). Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme tarp šalių nekilo ginčas, kad 5000 Lt (1448,10 Eur) ieškovo atsakovei buvo perduoti kaip dalies kainos už būsimą žemės sklypą sumokėjimas ir tam, kad atsakovė už šias lėšas galėtų rengti dokumentus žemės sklypo nuosavybės atstatymui, žemės sklypo kadastriniams matavimams, žemės sklypų atidalinimui. Atsakovė teigia, kad šias lėšas tokiam tikslui ir skyrė. Šalių pasirašytame raštelyje nenurodyta, kad 5000 Lt (1448,10 Eur) yra prievolės užtikrinimo būdas, pvz., bauda, nuostoliai. Tokio susitarimo egzistavimo šalys neįrodinėjo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Pirkimo-pardavimo sutartis tarp šalių nebuvo sudaryta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad šalims nesusitarus, jog 5000 Lt (1448,10 Eur) yra skiriami sutarties užtikrinimui, jie nelaikytini rankpinigiais. Atsižvelgusi į išdėstytas į aplinkybes, teisėjų kolegija, sprendžia, kad ieškovas ginčijamą sumą atsakovei sumokėjo kaip avansą už iš atsakovės ketinamą įsigyti nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą, tai yra, ieškovas, perduodamas avansą, siekė žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties su atsakove sudarymo. Kvalifikavus ginčo sumą kaip avansą, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, pardavėjas netenka teisinio pagrindo disponuoti šiais pinigais ir jie turi būti grąžinami arba priteisiami ieškovui kaip be teisinio pagrindo įgytas turtas (CK6.237 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. liepos 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-308/2007; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2009; 2009 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2009; . 2011 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2011; 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-534/2011; kt.). CK 6.237–6.242 straipsniuose įtvirtintomis taisyklėmis įgyvendinamas vienas pagrindinių civilinės teisės principų – niekas negali praturtėti svetimo nuostolio sąskaita be įstatyme ar sutartyje numatyto pagrindo. Kartu tai reiškia teisę išreikalauti iš kito asmens tai, ką šis nepagrįstai sutaupė, ar kitokią naudą, gautą kreditoriaus sąskaita. Teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankišku prievolės atsiradimo pagrindu, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje dažnai nurodomas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Dėl tokios nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo savybės, kaip vienos šio instituto taikymo sąlygos, nuosekliai pasisakoma ir kasacinio teismo praktikoje (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 15 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006; 2008 m. kovo 26 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-166/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-355/2009; 2012 m. kovo 19 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-99/2012; ir kt.). Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais – sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės – gynybos būdais arba jos apginamos ne visiškai. Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos. Kadangi byloje nustatyta, kad šalys nebuvo sudariusios preliminariosios sutarties, taip pat nebuvo sudariusios susitarimo dėl netesybų taikymo, apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovas turi teisę reikalauti grąžinti sumokėtą avansą, todėl ieškovo ieškinys pagrįstas, o pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo ginčo teisinį santykį ir priėmė teisingą sprendimą, kurio keisti nėra pagrindo. Dėl priešieškinio reikalavimo pagrįstumo Atsakovei pareiškus priešieškinį dėl nuostolių priteisimo, tarp šalių kilo ginčas dėl žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežasčių. Šalims pradėjus derybas dėl tam tikros sutarties sudarymo, tarp jų susiklosto tam tikri (ikisutartiniai) santykiai. Ikisutartiniai šalių veiksmai bei susiklostę santykiai tampa reikšmingi tais atvejais, kai tokios derybos nepasibaigia sutarties pasirašymu. Ikisutartiniams santykiams yra svarbus sąžiningumas, nes tik sąžiningai šalims elgiantis ikisutartinių santykių stadijoje galima tikėtis, kad šie santykiai transformuosis į sutartinius. Dėl to, nors ir nėra šalių pareigos sudaryti sutartį, tačiau sąžiningumas reikalauja, kad toli pažengusios derybos nebūtų nutrauktos be pakankamos priežasties, nes tokiose derybose viena ar kita šalis jau turi visiškai pagrįstą pagrindą tikėtis, jog priešingos šalies ketinimai yra rimti ir sutartis tikrai bus sudaryta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-592/2007). Atsakovė nurodo, jog ir šiuo metu yra pasirengusi sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį su ieškovu. Ieškovas pirkimo-pardavimo sutarties sudaryti nesutinka, nori atgauti sumokėtą avansą. Be to, nurodė, kad 2016 m. jis sužinojo, jog pati atsakovė žemės sklypo jam parduoti neketina. Vertintinas ieškovo atsisakymo sudaryti sutartį pagrįstumas. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas pirkimo-pardavimo sutarties nesudarymo priežastis, priėmė teisingą sprendimą. Teismas teisingai įvertino, jog 2008 m. šalys neturėjo galimybės sudaryti pirkimo-pardavimo sutarties, nes nebuvo sutarties objekto – žemės sklypo. Atidalytas žemės sklypas buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre tik 2012 m. spalio 19 d., t.y. parengtas sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, kad daugiau nei ketveri metai atlikti žemės sklypo privatizavimo ir atidalijimo procedūras yra nepateisinamai ilgas laikotarpis, ir jis iš dalies užtruko dėl nesavalaikių atsakovės veiksmų. Tuo tarpu ieškovas niekaip negalėjo įtakoti žemės sklypo privatizavimo ir atidalijimo procedūrų trukmės. Pažymėtina, jog per šį laikotarpį iš esmės pasikeitė žemės sklypo kaina. Tai patvirtina byloje esantys rašytiniai įrodymai ir šalių paaiškinimai. Šalys 2008 m. buvo sutarusios, jog žemės sklypo vertė yra 45000 Lt (13032,90 Eur), tuo tarpu iš žemės sklypo vertės apskaičiavimo, atlikto 2012 m. (t. 2, b.l. 9), matyti, kad žemės sklypo vertė yra 5440 Lt (1563,95 Eur). Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad net ir nevertinant šalių veiksmų po 2012 m. spalio 19 d. ieškovas turėjo pagrindą atsisakyti pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, nes iš esmės pasikeitė sąlygos. Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, po 2012 m. spalio 19 d. būtent pardavėjai (šiuo atveju – atsakovei) teko pareiga pasirengti sutarties sudarymui, o kilus ginčui atsakovei teko pareiga įrodyti, jog ji atliko visus veiksmus, t.y. kad tinkamai informavo ieškovą apie galimybę sudaryti sutartį. Teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo ir tai, jog atsakovė neįrodė žalos, nes turėjo pateikti įrodymus kaip pasikeitė žemės sklypo vertė nuo 2012 m. spalio 19 d. iki priešieškinio padavimo dienos, tačiau tokių įrodymų nepateikė, tuo tarpu iš byloje esančių įrodymų matyti, kad per šį laikotarpį žemės sklypo vertė ne sumažėjo, o padidėjo. Bet kuriai civilinės atsakomybės rūšiai (tiek sutartinei, tiek deliktinei) taikyti reikia nustatyti visas būtinąsias civilinės atsakomybės sąlygas: nukentėjusios šalies patirtą žalą (nuostolius) (CK 6.249 straipsnis); atsakingos dėl žalos atsiradimo šalies neteisėtus veiksmus (neteisėtą neveikimą) (CK 6.246 straipsnis); kaltę, kuri preziumuojama, išskyrus įstatymo numatytus atvejus (CK 6.248 straipsnis), ir priežastinį neteisėtų veiksmų (neteisėto neveikimo) ir padarytos žalos (nuostolių) ryšį (CK 6.247 straipsnis). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovė neįrodė ne tik ieškovo neteisėtų veiksmų, tačiau ir žalos, todėl darytina išvada, jog atsakovė neįrodė, jog dėl nesudarytos pirkimo-pardavimo sutarties dėl ieškovo veiksmų patyrė nuostolių, todėl priešieškinis atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo yra išvestinis iš pagrindinio priešieškinio reikalavimo, todėl, atmetus reikalavimą dėl nuostolių priteisimo, atmestinas ir reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama, kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 03 14 nutartis byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 06 01 nutartis byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 03 16 nutartis byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.). Dėl bylinėjimosi išlaidų Atmetus atsakovės apeliacinį skundą, yra pagrindas ieškovo naudai priteisti apeliacinės instancijos teisme turėtas bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovas apeliacinės instancijos teisme patyrė 350 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Šios išlaidos priteistinos ieškovui iš atsakovės.

11Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Jonavos rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.

13Priteisti iš V. S., a.k. ( - ) 350 Eur (tris šimtus penkiasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidas A. M., a.k. ( - ).

14Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.