Byla e2A-1688-513/2015
Dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – D. V., P. Ž., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. S

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos teisėjos Irmos Čuchraj, kolegijos teisėjų Erikos Misiūnienės ir Virginijos Nijolės Griškevičienės, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi ieškovės I. Š. apeliacinį skundą dėl 2015-07-20 Kretingos rajono apylinkės teismo sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. Š. ieškinį atsakovams P. V., O. A. S. dėl dalies sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių bei pareigų perkėlimo, tretieji asmenys – D. V., P. Ž., Kretingos rajono 2-ojo notarų biuro notarė I. S.,

Nustatė

2ieškovė teismo prašė:

31. Pripažinti negaliojančia atsakovų O. A. S. ir P. V. 2014-04-24 sudarytos žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio adresu ( - ), pirkimo–pardavimo sutarties dalį, kuria atsakovui P. V. perleista 7 296 kv. m žemės sklypo dalis, ir perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal šią sutartį į nurodytą sklypo dalį (2014-12-22 žemės sklypo ribų naudojimosi plane pažymėtą raide C) ta kaina, kuria ši sklypo dalis buvo parduota, atsakovę O. A. S. įpareigojant grąžinti atitinkamą sumokėtos kainos dalį atsakovui P. V.;

42. Atsisakius perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą sutartį, pripažinti negaliojančia šios sutarties dalį, kurią atsakovui P. V. perleista 7 296 kv. m žemės sklypo dalis, taikyti restituciją ir grąžinti 7 296 kv. m žemės sklypo dalį atsakovei O. A. S., įpareigojant atsakovę O. A. S. pasiūlyti pirkti ieškovei šią žemės sklypo dalį už kainą, kuria ji buvo parduota atsakovui P. V., atsakovę O. A. S. įpareigojant grąžinti atitinkamą sumokėtos kainos dalį atsakovui P. V..

5Ieškovė nurodė, kad jai ir P. Ž. priklauso po 1/2 dalį pastato – fermos, unikalus Nr. ( - ), esančios adresu ( - ). Pirmiau pastatas priklausė Dupulčių žemės ūkio bendrovei. Ieškovė ir P. Ž. buvo šios bendrovės pajininkai. 1995-07-30 nuspręsta išdalyti bendrovės turtą pajininkams pagal jų pajų vertę. Ieškovė ir P. Ž. 1995-09-21 priėmimo–perdavimo akto ir 1996-12-09 dovanojimo sutarties pagrindu įgijo nuosavybės teisę į nurodytą pastatą. Žemės sklypas po pastatu priklausė valstybei. Nupirkti šio sklypo iš valstybės ieškovė negalėjo, nes pagal Žemės reformos įstatymo 10 str. 1 d. 1 p. bei 11 p., Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 str. 2 d. bei 12 str. nuostatas įgyvendinti nuosavybės teisę į šią žemę pirmiausiai galėjo buvę jos savininkai. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos sprendimu, vadovaujantis Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymu, buvo nuspręsta atkurti nuosavybės teisę į žemę V. Ž.. V. Ž. natūra buvo grąžintas 1,84 ha žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis adresu ( - ), o jam mirus, šį sklypą paveldėjo atsakovė O. A. S.. Ieškovė atsakovei mokėjo sutartinį nuomos mokestį už tai, kad ant šio žemės sklypo stovi jau paminėta ieškovei priklausanti fermos dalis. Atsakovė O. A. S. su atsakovu P. V. 2014-04-24 sudarė pirkimo–pardavimo sutartį, kuria O. A. S. pardavė P. V. žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ). Ieškovei apie šį sandorį nebuvo pranešta, nebuvo pasiūlyta pirmumo teise įsigyti nurodytą žemės sklypą. Ieškovei nebuvo suteikta galimybė pirmumo teise įsigyti atsakovės O. A. S. atsakovui P. V. parduotą žemės sklypą, todėl yra pažeistos imperatyvios įstatymo normos. Ieškovė apie galimai sudarytą sandorį sužinojo 2014 m. lapkričio mėn. iš pašalinių asmenų, po to kreipėsi į profesionalų teisininką bei į matininkų įmonę UAB „Geoplanai“. UAB „Geoplanai“ 2014-12-22 parengė žemės sklypo ribų naudojimosi planą, todėl faktiškai apie ginčijamą sandorį ieškovė sužinojo 2014-12-22.

6Atsakovas P. V. su ieškiniu nesutiko. Rėmėsi Žemės įstatymo 31 str. 1 d. nuostata, jog asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį, ir argumentavo, jog ieškovė neprašo jai perkelti pirmumo teisės pirkti žemės dalies, kurią užima jai priklausantis statinys, o prašo daug didesnės dalies, kurią vertina kaip žemę, būtiną naudoti šiam statiniui pagal paskirtį, motyvuodama, jog toks plotas reikalingas malkų, nupjauto miško, šieno, žemės ūkio technikos, transporto priemonių sandėliavimui bei galvijų ganymui. Fermos pastatas, priklausantis ieškovei, užima tik 411,61 kv. m (ferma įregistruota bendrąja daline nuosavybe po 1/2 dalį jai su P. Ž., todėl fermos bendras plotas dalijamas iš dviejų – 823,22 / 2), o ieškovė reikalauja teisių į beveik aštuoniolika kartų didesnį plotą, motyvuodama jos prašymu parengtu žemės naudojimosi planu ir nekonkretizuodama prašomų priteisti žemės sklypo ploto dalių, reikalingų konkretiems poreikiams tenkinti. Ginčijama sutartis sudaryta dėl žemės sklypo kaip vieneto (nedalaus), kuris nebuvo ir nėra padalytas. Pardavėja O. A. S., parduodama sklypą, privalėjo patvirtinti nuosavybės teisę į daiktus. Sutarties 2.2 p. nurodyta, jog, pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis, žemės sklype yra tik vienas nuosavybės teise žemės savininkui (O. A. S.) nepriklausantis statinys, t. y. pastatas – arklidė, unikalus Nr. ( - ). Šios sutarties 7.1, 7.2, 7.6 p. pardavėja patvirtino, jog jokių kitų objektų, pastatų, statinių ar įrenginių, priklausančių pardavėjai / tretiesiems asmenims, žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties objekte nėra. Sutarties sudarymo metu remtasi Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 6488429, kurioje nebuvo nurodyta apie ieškovei priklausantį pastatą. Sandoris savaime nėra negaliojantis, atsakovas yra sąžiningas įgijėjas. Ieškovė nurodė, kad apie sutarties sudarymą sužinojo 2014-12-22 iš pašalinių asmenų. Tačiau iš Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos pažymos matyti, jog 2014 m. gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į seniūną B. T. dėl informacijos apie sandorį. Todėl vėliausias senaties termino pradžios atskaitos taškas laikytinas 2014-05-31 ir reikalavimas perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas turi būti atmestas, suėjus reikalavimo senaties terminui.

7Atsakovė O. A. S. su ieškiniu nesutiko. Prašė pripažinti, kad ginčo atveju yra praleistas 3 mėnesių ieškinio senaties terminas. Ginčijama sutartis sudaryta 2014-04-24, notarinio registro Nr. 974. Po sandorio sudarymo pirkimo–pardavimo sutartis įregistruota Nekilnojamojo turto registre. Byloje yra Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-01-30 raštas Nr.V4-26 „Dėl informacijos“, kuriuo konstatuojama, kad 2014 m. gegužės mėn. ieškovė žodžiu kreipėsi į seniūną B. T., pranešdama, jog P. V. neteisėtai nupirko ginčo žemės sklypą. Ieškovei buvo išaiškinta, kad ši turi teisę kreiptis į teismą dėl žemės sklypo pirkimo–pardavimo teisėtumo. Ieškovei apie žemės sklypo pardavimą buvo žinoma iki ginčijamos sutarties sudarymo, nes su ja apie būsimą sandorį kalbėta ne kartą. Ieškovė, iki sudarant ginčijamą sandorį, su atsakovu P. V. nuo 2002-01-01 buvo sudariusi terminuotą žemės sklypo panaudos nuomos sutartį, kurios terminas turėjo baigtis 2027-01-01. Taigi aplinkybė, jog atsakovas P. V. faktiškai naudoja atsakovės O. A. S. žemės ūkio paskirties žemę, ieškovei buvo žinoma. Todėl šiuo atveju, net netaikius ieškovės reikalavimui ieškinio senaties, atsakovas P. V., kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudotojas, turėjo faktinę pirmumo eilę įsigyti atsakovei O. A. S. priklausantį žemės sklypą.

8Trečiasis asmuo Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. S. atsiliepime nurodė, kad ginčijama sutartis patvirtinta, vadovaujantis 2014-04-10 VĮ Registrų centro Klaipėdos filialo atliktu duomenų sandoriui tikslinimu, užsakymo Nr. 6488429. Pagal VĮ Registrų centro pateiktus duomenis nustatyta, kad žemės sklype, unikalus Nr. 5657-0003-0091, esančiame adresu ( - ), yra vienintelis pastatas – arklidė, unikalus Nr. ( - ), kuris ginčijama sutartimi taip pat buvo perleistas atsakovui P. V.. Jokių duomenų apie kitus statinius pagal minėto VĮ Registrų centro duomenų tikslinimą Nr. 6488429 nebuvo. O. A. S., pasirašydama sutartį, taip pat patvirtino, kad jokių pastatų, priklausančių jai ir (ar) tretiesiems asmenims perleidžiamame žemės sklype nėra (sutarties 7.6 p.). Notarė neturėjo pagrindo iš atsakovės O. A. S. reikalauti įrodymų apie tai, jog apie žemės sklypo pardavimą pranešta pirmumo teisę pagal Žemės įstatymo 31 str. jį pirkti turintiems asmenims.

9Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-07-20 sprendimu ieškinį atmetė. Priteisė iš ieškovės atsakovams po 1 000 Eur, valstybei – 5,40 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Teismas nustatė, kad sudarant ginčijamą sandorį, VĮ Registro centro duomenų bazėje duomenis apie perleidžiamą turtą šalys tikrino savo iniciatyva, privalomai tikrino notaras. Rašytinių duomenų, kad ant ginčo žemės būtų kokių nors ieškovės statinių, nebuvo. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad sandorio sudarymo metu nebuvo trukdžių sudaryti sandorį, apie jį nepranešant ieškovei. Parduodamas sklypas nebuvo padalytas, atskirtas ar kaip kitaip suformuotas atskiromis dalimis. Sandoris buvo sudarytas dėl vieno žemės sklypo vieneto, kurio dydis 7 296 kv. m, o ieškovės statinio dalis sudaro tik 411,61 kv. m. Atsakovas P. V. kita 2014-04-24 sudaryta dovanojimo sutartimi su J. A. P. ant ieškiniu ginčijamos sutarties objekto – žemės sklypo, įgijo pastatą – arklidę, unikalus Nr. ( - ). P. V. pagrįstai buvo suinteresuotas įsigyti ginčo žemės sklypą. Motyvavo, jog vertinant, kad abu asmenys, faktiškai turintys pastatus ant kito asmens žemės, turi pirmumo teisę įgyti žemės nuosavybę, įstatymas nereglamentuoja, kuris iš jų yra pasirinktinas. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Sąžiningu gali būti laikomas tas įgijėjas, kuris jam prieinamomis priemonėmis pasidomėjo, ar sandorį ketinantis sudaryti asmuo neturi kreditorių ir ar sudarant sandorį nebus pažeisti jų interesai. Sudarant ginčo sutartį notarine forma, remtasi Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 6488429, todėl P. V. galima laikyti sąžiningu įgijėju. Visgi, manant, kad Registrų centro elektroninėje sistemoje atsirado klaida, kuri sąlygojo būtent tokio sandorio sudarymą, kurį ginčija ieškovė, vertintina, kad sandoris sudarytas pažeidžiant įstatymų reikalavimus. Nustatė, kad ieškovė akivaizdžiai praleido ieškinio senaties terminą. Byloje yra rašytinis įrodymas, kad 2014 m. gegužės mėnesį ieškovė kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos seniūną dėl informacijos apie ginčijamą sandorį, jį konkrečiai įvardydama kaip įvykusį, ir seniūnas 2014-05-31 raštu atsakė, kad 2014-04-24 P. V. nupirko ginčo žemės sklypą. Šį raštą teismas laikė vėliausiu senaties termino pradžios atskaitos tašku ir sprendė, jog ieškinio senaties termino pabaiga – 2014-08-31. Ieškovei neprašant atnaujinti ieškinio senaties termino, kurį teismas pripažino praleistu, teismas rėmėsi CK 1.126 str. 2 d., 1.131 str. ir atsakovų prašymu taikė ieškinio senatį ir ieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

10Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2015-07-20 sprendimą ir priimti naują sprendimą – patenkinti apeliantės ieškinį. Pateikia šiuos nesutikimo su skundžiamu sprendimu argumentus. Teismas ieškinį atmetė visiškai nenagrinėjęs ir nepasisakęs dėl antrojo apeliantės ieškinio reikalavimo. Tai sudaro absoliutų sprendimo negaliojimo pagrindą, kadangi pirmosios instancijos teismas išsprendė ne visus byloje pareikštus reikalavimus (CPK 329 str. 2 d. 7 p.)., dėl antrojo ieškinio reikalavimo sprendimas yra be motyvų (CPK 329 str. 2 d. 4 p.). Ginčo atveju buvo pažeistos imperatyvios Žemės įstatymo teisės normos, reglamentuojančios pirmumo teisę įsigyti parduodamą privačios žemės sklypą. Imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas sutapatino ieškinio pagrindą su ieškinio reikalavimu ir pritaikęs ieškinio senaties terminą vienam iš dviejų ieškinio reikalavimų be pagrindo atmetė antrąjį ieškinio reikalavimą, kuriam galioja bendrasis 10 metų ieškinio senaties terminas, taip pat klaidingai atsisakė konstatuoti imperatyvioms įstatymo normoms prieštaraujantį, todėl niekinį ir negaliojantį sandorį (CK 1.80 str. 1 d.). Teismas iš esmės konstatuoja, kad atsakovų sudarytas sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms, todėl yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 str. 1 d.), tačiau nesiėmė CK 1.78 str. 5 d. nustatytos pareigos konstatuoti niekinio sandorio teisines pasekmes bei konstatuoti, jog sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms (Žemės įstatymo 30 str. 1 d., 31 str. 1, 4 d., CK 6.395 str. 1 d., 6.396 str. 1, 2 d.; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2012).

11Pagal įstatymo reikalavimus sudarytame ginčo žemės sklypo plane, pridėtame prie ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutarties, turėjo būti nurodyta, kad sklype yra ieškovei ir trečiajam asmeniui P. Ž. priklausantis pastatas. Taigi notarei buvo pateiktas tikrovės neatitinkantis žemės sklypo planas, kuriame ieškovei priklausantis pastatas nėra pažymėtas. Taip pat sutartyje neaptartas apeliantei priklausančio pastato nuosavybės perėjimo klausimas. Atsakovė O. A. S. notarei melagingai garantavo, jog parduodamas daiktas nėra suvaržytas susitarimais su trečiaisiais asmenimis, kad jokie tretieji asmenys neturi pirmumo teisės įsigyti daiktą ar jo dalį, kad tretieji asmenys neturi jokių teisių ar pretenzijų į daiktą, nuslėpdama aplinkybę, jog apeliantė naudojosi atsakovei priklausiusiu sklypu bei turėjo pirmumo teisę šį sklypą įsigyti. Nesąžiningas buvo ir atsakovas P. V., kuris taip pat žinojo, jog sklype stovi apeliantei priklausantis pastatas, tačiau notarei apie tai nepranešė ir pasirašė tikrovės neatitinkančią ginčo sutartį. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu P. V. patvirtino, kad jam yra žinoma, jog sklype stovi apeliantei priklausantis pastatas, jame yra auginami gyvuliai ir vystoma ūkinė veikla. Visos šios aplinkybės buvo nurodytos ieškinyje, tačiau teismas jų nenagrinėjo, į jas neatsižvelgė ir visiškai nevertino, taigi nevykdė pareigos ištirti ir įvertinti įrodymus (CPK 183, 185 str.).

12Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol nenuginčijami įstatymų nustatyta tvarka (CK 4.262 str.), tačiau ši nuostata galioja tik įrašytiems į registrą duomenims. Duomenys, kurie į registrą dar nėra įrašyti, savaime nėra negaliojantys, jie tiesiog nustatomi ir įrodomi kitais būdais. Duomenys apie apeliantei priklausantį pastatą ginčo sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre dar nebuvo įregistruoti, tačiau tai nepaneigia fakto, jog ant ginčo sklypo visą laiką stovėjo apeliantei priklausantis pastatas. Atsakovas P. V. 2014-04-24 įsigydamas ginčo sklypą į jį neturėjo jokios pirmumo teisės, kadangi tuo metu joks pastatas jam šiame sklype dar nepriklausė. Pastatą ginčo sklype jis įsigijo tą pačią dieną, t. y. 2014-04-24, tačiau jau po to, kai buvo sudaryta ginčo sklypo pirkimo–pardavimo sutartis. Atsakovo P. V. teiginiai apie ankstesnį pastato įsigijimą neparemti jokiais įrodymais, o vien noras daiktą įsigyti negali būti traktuojamas kaip jau sudarytas sandoris.

13Žemės įstatymo 31 str. 1 d. prasme (ne asmuo, o asmenys turi pirmumo teisę pirkti privačią žemę, kurią užima nuosavybės teise jiems priklausantys statiniai ir įrenginiai, taip pat žemę, būtiną naudoti šiems objektams pagal paskirtį), jei yra daugiau nei vienas pastatų savininkas, pasiūlymas pirkti žemę turi būti siunčiamas visiems pastatų savininkams. Atitinkamai teismo išvada, jog atsakovė O. A. S. galėjo pasirinkti, kam parduoti žemės sklypą, yra visiškai nepagrįsta. Nagrinėjamu atveju įsigyti sklypą apskritai galėjo būti siūloma tik apeliantei. Atsakovui P. V. pagal Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinąjį įstatymą pirmumo teisė įsigyti ginčo žemės sklypą nekilo, todėl ginčui yra taikytina tik pirmumo teisė, kylanti pagal Žemės įstatymą. Teismas netinkamai aiškino ir pritaikė materialinės teisės normas (CPK 330 str.).

14Ginčo sklypo plotas – 1,84 ha. Apeliantės šeima naudojosi beveik puse šio žemės sklypo. Šią aplinkybę patvirtina Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-04-17 pažyma apie tai, kad apeliantės šeima ginčo sklype 2012–2014 m. deklaravo 0,89 ha žemės plotą, turėdama tikslą gauti ES išmokas. Apeliantei priklauso pusė pastato – fermos, t. y. didelis pastatas, kurio neįmanoma nepastebėti. Atsakovas P. V. kita žemės sklypo dalimi, kuria nesinaudojo apeliantės šeima, iki ginčo sandorio sudarymo tariamai naudojosi 13 metų. Be to, akivaizdu, kad asmuo, kuris perka žemės sklypą, bent kartą yra jį matęs. Notarė visiškai sutiko su apeliantės ieškiniu, taigi pritarė visoms jame nurodytoms aplinkybėms, dėl kurių ginčo sandoris prieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms, yra niekinis ir negalioja, todėl būdama profesionali teisininkė, tokio sandorio nebūtų tvirtinusi, jei nesąžiningi atsakovai nebūtų nuslėpę jiems žinomų duomenų.

15Teismas iškraipė byloje surinktus įrodymus. Kretingos rajono savivaldybės administracijos Žalgirio seniūnijos 2015-01-30 rašte Nr. V4-26 nėra jokių duomenų apie tai, jog seniūnas apeliantei atsakė 2014-05-31. Šis raštas adresuotas teismui, o ne apeliantei. Be to, rašte nėra jokių duomenų apie konkrečią datą, kada įvyko ginčijamas sandoris. Taigi teismas išgalvojo įrodymus, kuriais iš esmės ir motyvavo skundžiamą sprendimą. Seniūną dėl tariamo pokalbio su apeliante aplinkybių apeliantės atstovas prašė apklausti teisme, tačiau teismas nurodytą asmenį apklausti atsisakė. Seniūnas yra atsakovo P. V. geras pažįstamas ir yra subjektyvus asmuo nagrinėjamo ginčo atveju ir jo subjektyvumą patvirtina tai, kad 2015-01-30 raštą Nr. V4-26 jis (seniūnas), B. T., parašė prašomas atsakovo. Taigi, teismas tinkamai netyrė nurodyto rašytinio įrodymo (CPK 183 str. 3 d.), nesilaikė įrodymų vertinimo taisyklių (CPK 185 str.), nepagrįstai suteikė didesnę įrodomąją galią seniūno išduotai pažymai, nevertino pažymos visapusiško ir objektyvaus aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, nagrinėjimo kontekste, vadovaudamasis įstatymais ir iš esmės pagrindė sprendimą vieninteliu neteisėtai, viršijant kompetenciją, išduotu įrodymu – minėta seniūno išduota pažyma.

16Apeliantei visi būtini ieškinio elementai tapo žinomi ne 2014 m. gegužės mėnesį, o 2014 m. gruodžio mėn., t. y. kai apeliantė kreipėsi į profesionalų teisininką bei į matininkų įmonę UAB „Geoplanai“. Faktiškai apie ginčijamą sandorį, sudarytą pažeidžiant apeliantės teises, apeliantė sužinojo 2014-12-22. Iki tol apeliantė nežinojo ir negalėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, nes apie sandorį ji nebuvo informuota (tai konstatuota ir skundžiamu teismo sprendimu), apeliantės teisių pažeidimas glaudžiai susijęs su specifiniais duomenimis apie ginčo sandorį, jo šalis, sąlygas, turinį, taip pat ginčo sklypą, ir šių duomenų apeliantė pati neturėjo jokios galimybės gauti. Jei apeliantė apie savo teisių pažeidimą būtų sužinojusi anksčiau, būtų anksčiau padavusi ieškinį. Kita vertus, jei būtų praleidusi ieškinio senaties terminą pirmajam iš reikalavimų pareikšti, ieškinyje apeliantė būtų galėjusi prašyti teismo šį terminą atnaujinti. Termino atnaujinimui būtų buvę pakankamai svarbių priežasčių: tai ir apeliantės itin senyvas amžius (gim. 1948 m.), ir jos išsilavinimo stoka, teisinių žinių neturėjimas, patirties stoka dėl sandorių sudarymo.

17Ginčo žemės sklypas yra dalus ir gali būti padalytas apeliantės ieškinyje ir pateiktame sklypo plane nurodytu būdu. Atitinkamai apeliantės reikalavimas dėl dalies ginčo sklypo sandorio pripažinimo negaliojančiu, pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo į tokią dalį yra logiškas, pagrįstas ir atitinkantis įstatymą. Niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktą teismas konstatuoja ex officio (savo iniciatyva) (CK 1.78 str. 5 d.). Vadinasi, teismui suteikta teisė (ir pareiga) išeiti už ieškinio ribų, kas konkrečiu atveju reiškia, jog teismas gali pripažinti niekiniu ir negaliojančiu visą ginčo sandorį apskritai. Apeliantės teisių toks sprendimas taip pat nepažeistų, kadangi apeliantė neprieštarautų įsigyti tiek ginčijamą sklypo dalį, tiek visą sklypą. Visą ginčo sandorį pripažinus negaliojančiu atsakovė O. A. S. turėtų galimybę padalyti ginčo sklypą taip, kad vieną jo dalį įsigytų atsakovas P. V., o kitą – apeliantė.

18Atsakovas P. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, jog apeliacinis skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas pagrįstas ir teisėtas. Teismas teisingai taikė ieškinio senatį reglamentuojančias teisės normas, tinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Teismo spendimas taikyti ieškinio senatį priimtas įvertinus pateiktų įrodymų visetą bei pagal vidinį įsitikinimą padarius nešališkas išvadas (CPK 185 str.). Paaiškina, jog ieškovė, kaip asmuo, mokėjęs nuomos mokestį už jam reikalingą disponuoti daiktą, per 8 mėnesių laikotarpį (nuo sutarties sudarymo 2014-04-24 iki ieškovės nurodytos datos apie sandorio sudarymo sužinojimą –2014-12-22) negalėjo nepastebėti nuomotojo pasikeitimo, t. y. jog vietoje atsakovės O. A. S. moka nuomos mokestį naujajam žemės sklypo savininkui – P. V. (nors būtent atsakovui P. V. jokio nuomos mokesčio nėra mokėjusi, kas vėlgi suponuoja išvadą apie ieškovės suvokimą dėl pasikeitusio žemės sklypo savininko). Atsižvelgiant į objektyvias laiko aplinkybes dėl nuosavybės teisės įforminimo, nepaisant atsakovės O. A. S. Žemės įstatymo 31 str. 4 d. pažeidimo, būtų galima teigti, jog atsakovas, dovanojimo sutartimi įgijęs pastatą – arklidę, taipogi pretendavo pirmumo teise įsigyti žemės sklypą, o kadangi teismų praktikoje nėra išaiškinta kelių statinių savininkų pirmumo teisės į parduodamą žemės sklypą hierarchija, ieškovės ieškinys laikytinas apskritai nepagrįstu. Ieškovės reikalavimai yra identiški, todėl sprendime nebuvo pasisakyta dėl kiekvieno iš jų atskirai. Nurodo, jog ieškovė prašė taikyti restituciją dėl 7296 kv. m žemės sklypo dalies, todėl vadovaujantis teismų praktika, ginčas turėjo būti pripažintinas turtiniu ir apmokestintas žyminiu mokesčiu (CPK 80 str. 1 d. l p.). Atsakovas sutartį sudarė dėl žemės sklypo kaip vieneto, o žinodamas ieškovės nurodomas aplinkybes, nebūtų buvęs suinteresuotas sudaryti sutartį. Taigi patenkinus ieškovės prašymą dėl dalies sandorio negaliojimo, negaliotų visa ginčijama sutartis, todėl ieškovės reikalavimas taikyti sandorio negaliojimo institutą jo daliai negalėjo būti patenkintas. Aplinkybė, jog ginčijamo sandorio sudarymo metu Nekilnojamojo turto registre nebuvo įregistruotas apeliantei priklausantis nekilnojamasis turtas, sudaro situaciją, jog neregistravusios sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais (CK 1.78 str. 2 d.). Taigi ieškovė, neįregistravusi nekilnojamųjų objektų viešajame Nekilnojamojo turto registre, pati prisiėmė neigiamų padarinių riziką. Sutarties sudarymo metu remtasi Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 6488429, taigi akivaizdu, kad atsakovas laikytinas sąžiningu įgijėju. Atsakovas buvo suinteresuotas nusipirkti visą žemės sklypą, t. y. kaip vienetą, todėl ieškovės reikalavimas taikyti sutarties negaliojimo padarinius daliai sutarties neįmanomas CK 4.6 ir 1.96 straipsnių pagrindais. Pareiga teismui ex officio taikyti niekinio sandorio pasekmes vien todėl, kad sandoriu pažeista Žemės įstatymo 31 str. 1 d., nekyla, nes toks sandoris pripažįstamas nuginčijamu, o ne niekiniu, juolab nustačius, jog šiuo atveju praleistas trijų mėnesių terminas reikalavimui dėl pirkėjo teisių ir pareigių perkėlimo pareikšti.

19Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, skundžiamą teismo sprendimą vertina kaip pagrįstą ir teisėtą. Apeliacinio skundo argumentus laiko nepagrįstais ir teigia, jog teismas, taikydamas ginčo santykiui ieškinio senatį abiem ieškovės reikalavimams, bylą išnagrinėjo tinkamai, todėl negalima pripažinti, jog yra absoliutūs teismo sprendimo negaliojimo pagrindai. Jeigu ginčo žemės sklype buvo ir yra apeliantei priklausantys statiniai, tai ji turėjo įregistruoti nuosavybės teises į statinius, tačiau elgėsi pasyviai daugelį metų. Sudarant ginčijamą sutartį notarine forma, remtasi Nekilnojamojo turto registro pažyma Nr. 6488429, taigi atsakovas P. V. buvo ir yra sąžiningas žemės įgijėjas. Apeliantė buvo pasyvi, nerodė jokio noro pirkti žemę, nors apie žemės pardavimą aiškiai žinojo. Apeliantės teisės ir teisėti interesai šiuo atveju nėra pažeisti. Net netaikius ieškinio senatį reglamentuojančio instituto, atsakovas P. V., kaip žemės ūkio paskirties žemės sklypo faktinis naudotojas, turėjo faktinę pirmumo eilę įsigyti atsakovei O. A. S. priklausantį žemės sklypą. Apeliantės nurodomos aplinkybės apie žemės naudojimą nuo 2002 m. dėl neįregistravimo žemės panaudos sutarties negali pakeisti teismo sprendimo. Teismų praktikoje yra pripažįstama, kad teisiškai neįregistruoti statiniai yra vertinami kaip statybinis laužas, kuris neturi aiškiai apibrėžto ir suformuoto daikto, išviešintų nuosavybės teisių. Todėl ir šiuo atveju nėra pagrindo kaltinti atsakovų ar notarės, kalbant apie faktiškai žemės sklype buvusius statinius, jog atsakovai buvo nesąžiningi. Mano, kad teismo sprendimas yra nuoseklus ir aiškus, nėra pagrindo tvirtinti, jog sprendimas neatitinka CPK keliamų reikalavimų.

20Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

21Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.).

22Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą, pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo motyvus ir išvadas, apeliacinio skundo ir atsiliepimuose į jį išdėstytus argumentus, daro išvadą, jog teismas neatskleidė bylos esmės:

23- nesiaiškino ir netyrė ieškovės ieškinio reikalavimų faktinių ir teisinių aspektų iš esmės, nors išsakė ir nepašalino abejonių dėl sandorio galimo neteisėtumo, o formaliai taikydamas ieškinio senaties institutą atmetė ieškinį kaip nepagrįstą (CPK 185 str.). Pažymėtina, kad ieškinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 str. 1 d. 2 p. privalo suformuluoti ieškovas, – tai faktinio pobūdžio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieškinio dalyką – materialųjį teisinį reikalavimą, o teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad ieškovas turi pareigą tiksliai suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką, t. y. suformuluoti juos taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos ją nagrinėjant. Tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu išspręsti ginčą ir apginti pažeistas teises. Be to, aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo bei rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo jo priklauso atsikirtimų į ieškinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gruodžio 23 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB „Raimeta“ v. UAB „Eivora“, bylos Nr. 3K-3-710/2013; 2014 m. kovo 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Shaia Kopelianski ir kt. v. UAB „L&M Vilnius“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-81/2014). Ieškovė ieškinį, inter alia, grindė aplinkybe dėl pirmumo teisės pirkti ginčo žemės sklypą. Atsižvelgiant į tai, pažymėtina, jog pirmumo teisės gynimo būdo nustatymas padeda šios teisės turėtojui išvengti neigiamų jo teisės pažeidimo padarinių arba, neigiamiems padariniams jau kilus, juos pašalinti ar kiek įmanoma sumažinti. Jeigu specialaus pažeistos pirmumo teisės gynimo būdo nebūtų nustatyta, tai asmuo negalėtų realiai įgyvendinti turimos teisės. Taigi pažeistą pirmumo teisę jos turėtojas gali realiai apginti iš esmės tik tokiu teisėtu būdu, kuris jam suteiktų galimybę tapti trečiajam asmeniui parduoto žemės sklypo savininku. Toks gynimo būdas lemia mažiausias neigiamas teisės pažeidimo pasekmes ir užtikrina faktinį pirmumo teisės įgyvendinimą. Žinoma, galimi ir kiti tokio asmens teisių gynimo būdai, pavyzdžiui, nuostolių atlyginimas ar sandorio panaikinimas, bet jie mažiau atitinka pirmumo teisės turėtojo interesus, sukelia didesnių neigiamų pasekmių. Svarbu tai, kad pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimas yra greitesnis bei pigesnis pirmumo gynimo būdas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. sausio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2007). Iš ieškinio dalyko (reikalavimų) turinio matyti, jog iš esmės tai nėra alternatyvūs ieškovės teisių gynimo būdai, o savarankiški (tai, be kita ko, svarbu sprendžiant dėl mokėtino žyminio mokesčio už ieškinį). Taip pat matyti, jog tiek pirmasis, tiek antrasis ieškinio reikalavimai suformuluoti teisiškai neteisingai (negalima prašyti pripažinti negaliojančia sandorio dalį ir kartu perkelti pirkėjo teises ir pareigas į šio sandorio dalyką (jo dalį); neaišku, kaip teismas turėtų išspręsti reikalavimą dėl įpareigojimo atsakovės atitinkamą sumą grąžinti atsakovui, nėra nustatyta žemės sklypo naudojimosi tvarka ir kt.), todėl turėtų būti siūloma ieškovei patikslinti ieškinio reikalavimus (CPK 225 str. 6 d.);

24- neišsiaiškino, kada ieškovei tapo žinomas ginčijamo sandorio turinys ir (ar) kada ir kokiu būdu žemės sklypo savininkė atsakovė O. A. S. informavo ieškovę apie sprendimą parduoti ginčo žemės sklypą ir pardavimo sąlygas (Žemės įstatymo 31 str. 1, 4 d.);

25- byloje neabejotinai yra viešojo intereso požymių, nes akivaizdu, kad byloje turi būti vertinami oficialūs VĮ Registro centro duomenis ir notarės veiksmai, teismas netyrė ir nesiaiškino aplinkybių dėl notarės, patvirtinusios ginčijamą sandorį, veiksmų pagrįstumo, o būtent nepareikalavo / nepasiūlė į bylą pateikti Nekilnojamojo turto registro pažymos Nr. 6488429, kuria notarė rėmėsi vertindama aplinkybę, ar ginčo sklype (be atsakovo (pirkėjo) P. V.) kiti asmenys turi nuosavybės teise jiems priklausančių statinių ir įrenginių, t. y. ar yra kitų asmenų, turinčių pirmumo teisę pirkti privačią ginčo žemę (Notariato įstatymo 2 str. 1 d., 26 str. 1 p., Žemės įstatymo 31 str. 1 d., CPK 179 str. 1, 2 d.). Atsižvelgiant į ieškovės byloje pateikto UAB „Geoplanai“ žemės sklypo ribų naudojimosi plano turinį (jame pažymėti ieškovei priklausančio statinio (jo dalies) pamatai, jų buvimo vieta), į tai, jog viešajame registre nuo 1996-12-10 galioja įrašas apie tai, jog ieškovei ginčo žemės sklype nuosavybės teise priklauso pastatas – ferma (nusidėvėjimas 55 proc.), į notarės atsiliepimo argumentus, pirmosios instancijos teisme spręstina dėl VĮ Registrų centro įtraukimo į bylą proceso dalyviu (byloje kvestionuojamas Nekilnojamojo turto registro įrašo teisingumas, CPK 47 str.), be to, institucija turėtų pateikti visus turimus įrodymus, tiek apie ginčo žemės sklype esančius statinius, tiek apie ieškovės statinio (jo dalies) pažymėjimą žemės sklypo plane ir kt.) bei notarės procesinės padėties pakeitimo. Be to, UAB „Geoplanai“ pažymėjo, kad dalis pastato neišliko, neaišku ar išlikę pamatai ar jų dalis apsikritai yra statinys pagal Statybų įstatymą, naudojimosi pastatu tvarka nenustatyta, bendraturčiai (ieškovė ir trečiasis asmuo P. Ž.) nepateikė, o teismas nepasiūlė pateikti įrodymus apie bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą ar atidalijimą. Kolegijos vertinimu, nesant tokių įrodymų neįmanoma nustatyti, kas naudojasi ginčo statinių (jo dalimi), kieno teisės galbūt pažeidžia ginčo sandoris;

26- neįvertino aplinkybės, jog atsakovas P. V. statinį (arklidę) ginčo sklype dovanojimo sutarties pagrindu įgijo tą pačią dieną, kai buvo sudaryta ginčijama žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis (pas tą pačią notarę), t. y. netyrė aplinkybių, ar žemės sklypo savininkė šį asmenį įstatymo nustatyta tvarka informavo apie sprendimą parduoti žemės sklypą ir pardavimo sąlygas. Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, jog J. A. P. ir atsakovo P. V. dovanojimo sutartis, kuria P. V. nuosavybės teise įgijo statinį ginčo žemės sklype, sudaryta netgi ir laiko atžvilgiu vėliau nei ginčijama žemės sklypo pirkimo–pardavimo (CPK 185 str.). Atsižvelgiant į tai, jog šalys neginčija bei faktiniai bylos duomenys leidžia daryti išvadą, jog abu atsakovai žinojo apie ieškovės nuosavybės teise turimą (ar turėtą) statinį (jo dalį) ginčo sklype (atsakovas P. V. naudojosi ginčo žemės sklypu ir kt.), spręstina dėl atsakovų (ne) sąžiningumo sudarant ginčijamą sandorį ir iš to kylančių teisinių padarinių.

27Dėl ieškinio senaties

28Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbios priežasties, pažeistoji teisė turi būti ginama, o praleistas ieškinio senaties terminas atnaujinamas (CK 1.131 str. 2 d.). Pirmosios instancijos teismo išvada, jog ginčo atveju yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, vertintina kritiškai, nes teismas nenustatė, kada ginčijamas sprendimas ieškovei buvo išsiųstas / įteiktas, kada ieškovė jį faktiškai gavo ir tokiu būdu jai tapo žinomas ginčijamo sandorio turinys. Vien sužinojimas apie tai, jog yra sudarytas ginčijamas sandoris (ieškovė nurodo, jog apie sandorį sužinojo iš pašalinių asmenų 2014 m. lapkričio mėn., po to kreipėsi į teisininką, į UAB „Geoplanai“ ir iš gautų Nekilnojamo turto registro duomenų 2014-12-22 faktiškai sužinojo apie ginčijamą sandorį; į teismą su ieškiniu ieškovė kreipėsi 2015-01-21; 2015-01-12 ieškovė sudarė sutartį dėl teisinės pagalbos (atstovas advokato padėjėjas M. C.), per se nesudaro pagrindo spręsti, jog ieškovei ginčijamo sandorio turinys tapo realiai žinomas anksčiau, nei apie šio sandorio sudarymą ji sužinojo iš viešojo registro duomenų 2014-12-22. Be to, apeliacinės instancijos teismas mano, kad 2015-01-21 paduodama ieškinį pirmosios instancijos teismui ieškovė elgėsi sąžiningai ir apdairiai, ginčo situacijos nevilkino (CPK 185 str.).

29Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas formaliai taikė ieškinio senaties institutą, t. y. neįvertino ginčo pobūdžio, jo esmės ir kitų anksčiau šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių, todėl ieškinio senaties terminas atnaujintinas. Teismas atmetė ieškinį tik dėl senaties, todėl sprendimas naikintinas.

30Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl tirtinų aplinkybių apimties ir pobūdžio yra pagrindas išvadai, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reiškia, jog yra pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme ir perduoti bylą nagrinėti iš naujo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009, 2010 m. gruodžio 14 d. nutartį civilinėje byloje V. D. v. V. U., V. U., I. Ž., V. Ž., A. D., bylos Nr. 3K-3-527/2010).

31CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais; jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus CPK nustatytas išimtis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas. Įrodymų vertinimas pagal CPK 185 str. reiškia, jog bet kokios ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Įrodymų pakankamumo klausimas turi būti sprendžiamas atsižvelgiant į ginčo pobūdį ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Vertindamas įrodymus pagal įstatymo reikalavimus teismas turi spręsti apie visų byloje surinktų faktinių duomenų (įrodymų) tikrumą, sąsajumą, leistinumą, tarpusavio ryšį, pakankamumą įrodinėjimo dalyko faktams konstatuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-171/2008). Įvertindamas įrodymus teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-427/2008; 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-447/2008, 2009 m. balandžio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2009; kt.). Nurodytomis įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklėmis teismui siūlytina remtis nagrinėjant ginčą iš naujo.

32Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog toks pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas atitinkančiu CPK 263 str. įtvirtintus teisėtumo ir pagrįstumo kriterijus.

33Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius ieškovei klausimus, ieškinio reikalavimų pobūdį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pagal byloje pateiktus įrodymus šios bylos negalima išnagrinėti iš esmės apeliacinės instancijos teisme, taip šalys prarastų galimybę į apeliaciją, be to, spręstinas klausimas dėl kitų asmenų dalyvavimo byloje, todėl yra pagrindas skundžiamą sprendimą panaikinus perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (CPK 326 str. 1 d. 4 p., 327 str. 1 d. 2 p.).

34Dėl bylinėjimosi išlaidų

35Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, paliekant jį spręsti bylą iš naujo nagrinėsiančiam teismui (CPK 93 str.).

36Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 325, 330 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

37Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti, atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė teismo prašė:... 3. 1. Pripažinti negaliojančia atsakovų O. A. S. ir P. V. 2014-04-24 sudarytos... 4. 2. Atsisakius perkelti ieškovei pirkėjo teises ir pareigas pagal minėtą... 5. Ieškovė nurodė, kad jai ir P. Ž. priklauso po 1/2 dalį pastato – fermos,... 6. Atsakovas P. V. su ieškiniu nesutiko. Rėmėsi Žemės įstatymo 31 str. 1 d.... 7. Atsakovė O. A. S. su ieškiniu nesutiko. Prašė pripažinti, kad ginčo... 8. Trečiasis asmuo Kretingos rajono 2-ojo notaro biuro notarė I. S. atsiliepime... 9. Kretingos rajono apylinkės teismas 2015-07-20 sprendimu ieškinį atmetė.... 10. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės... 11. Pagal įstatymo reikalavimus sudarytame ginčo žemės sklypo plane, pridėtame... 12. Įrašyti į viešą registrą duomenys laikomi teisingais ir išsamiais, kol... 13. Žemės įstatymo 31 str. 1 d. prasme (ne asmuo, o asmenys turi pirmumo teisę... 14. Ginčo sklypo plotas – 1,84 ha. Apeliantės šeima naudojosi beveik puse šio... 15. Teismas iškraipė byloje surinktus įrodymus. Kretingos rajono savivaldybės... 16. Apeliantei visi būtini ieškinio elementai tapo žinomi ne 2014 m. gegužės... 17. Ginčo žemės sklypas yra dalus ir gali būti padalytas apeliantės ieškinyje... 18. Atsakovas P. V. atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka. Teigia, jog... 19. Atsakovė atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, skundžiamą teismo... 20. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.... 21. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 22. Teisėjų kolegija, išsamiai išanalizavusi ir įvertinusi bylos medžiagą,... 23. - nesiaiškino ir netyrė ieškovės ieškinio reikalavimų faktinių ir... 24. - neišsiaiškino, kada ieškovei tapo žinomas ginčijamo sandorio turinys ir... 25. - byloje neabejotinai yra viešojo intereso požymių, nes akivaizdu, kad... 26. - neįvertino aplinkybės, jog atsakovas P. V. statinį (arklidę) ginčo... 27. Dėl ieškinio senaties ... 28. Jeigu teismas pripažįsta, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl... 29. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos... 30. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jeigu dėl... 31. CPK 185 str. nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo... 32. Remdamasi šiomis aplinkybėmis teisėjų kolegija sprendžia, jog toks... 33. Atsižvelgdama į naujai nagrinėtinus esminius ieškovei klausimus, ieškinio... 34. Dėl bylinėjimosi išlaidų... 35. Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo, nesprendžiamas bylinėjimosi... 36. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi CPK 325, 330 straipsniais,... 37. Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 20 d. sprendimą panaikinti,...