Byla N1-109-309/2014

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Zigmo Kavaliausko, teisėjų Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorams Mariui Fokui, Laimai Mažeikienei, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams A. M., S. M., V. N., gynėjams advokatams Eleonorai Kvasauskienei, Ričardui Raliui, Sofijai Kručienei,

2teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R. asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, ( - ) vidurinės mokyklos moksleivis, gyv. ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą;

4V. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( - ), neteistas,

5M. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, nepilno vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. ( - ), neteistas,

6kaltinami pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, 159 straipsnį.

7Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Nustatė

8V. B. ir M. B. nugirdė vaiką, t. y. 2013 m. liepos 1 d. laikotarpiu nuo 13 val. iki 24 val., ( - ), I. B. priklausančiame gyvenamajame name, gėrė kartu su nepilnamečiu G. R., gim. ( - ), alų ir taip nugirdė vaiką.

9Be to G. R., M. B. ir V. B. itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. 16 val. iki 2013 m. liepos 2 d. ryto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, ( - ), I. B. priklausančiame gyvenamajame name, būdami apsvaigę nuo alkoholio, o tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdami bendrininkų grupėje, dėl asmeninių paskatų bendrais veiksmais panaudojo fizinį smurtą nukentėjusiojo Z. M. atžvilgiu, t. y. tyčia G. R. ir M. B. sudavė rankomis ir spyrė kojomis ne mažiau kaip 8 smūgius Z. M. į galvos sritį ir ne mažiau kaip 29 smūgius į krūtinės ir pilvo sritis, o V. B. metaliniu strypu sudavė ne mažiau nei 2 kartus Z. M. į nugaros sritį ir medine lentele ne mažiau nei 2 kartus į galvos sritį, tokiu būdu bendrais veiksmais nukentėjusiajam Z. M. padarydami poodines kraujosruvas krūtinėje, pilve, kairėje rankoje, odos nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, masyvią kraujosruvą krūtinės priekinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose su šios traumos poveikio pasėkoje įvykusių netiesioginių kairės pusės VIII, dešinės pusės IX šonkaulių lūžiais užpakalinėse pažastinėse linijose, t. y. nesunkų sveikatos sutrikdymą, muštines žaizdas abiejų akių vokuose, apatinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių sumušimais ir kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose abiejų akiduobių, dešinio žando, apatinės lūpos, dešinio smilkinio, dešinės ausies, pakaušio-viršugalvio srityse, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl to nuo sužalojimų į galvą visumos išsivystė kraujosruvos po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui, 2013 m. liepos 2 d. ryte, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą valandą, Z. M. įvykio vietoje mirė, taip bendrais tyčiniais veiksmais itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį Z. M..

10Be to, V. B. ir M. B. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. 16 val. iki 2013 m. liepos 2 d. ryto, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos valandos, ( - ), I. B. priklausančiame gyvenamajame name, dėl asmeninių paskatų ėmus mušti nukentėjusįjį Z. M., taip asmeniniu pavyzdžiu paskatindami nepilnametį G. R., gim. ( - ), t. y. neturintį 18 metų vaiką, kartu su jais suduoti daugybinius smūgius rankomis ir kojomis nukentėjusiajam Z. M. į galvos, krūtinės ir pilvo sritis, ir taip jį itin žiauriai nužudyti, taip įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką.

11Kaltinamasis G. R. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais V. ir M. B. susitikinėdavo. 2013 m. liepos 1 d., apie 16 valandą, ( - ), prie mokyklos, susitiko su V. B., šis pasiūlė nuvažiuoti pas jį į namus pasižiūrėti filmo. V. B. turėjo pinigų alui pirkti, nupirko 9 butelius alaus, 7,5 stiprumo. V. B. buvo blaivus. Po to jie vienu dviračiu nuvažiavo pas V. B. į namus. Namuose rado M. B. ir Z. M., kurie jau buvo neblaivūs. Tada keturiese gėrė alų. V. B. susiginčijo su Z. M.. Ginčijosi dėl kažkokios vagystės. Z. M. sėdint ant lovos V. B. sudavė po tris smūgius per šonus. Po to jis sudavė po du smūgius į abu šonus. Už ką jį mušė, paaiškinti negali. Kai sudavė, Z. M. nugriuvo ant lovos, po to vėl atsisėdo. Po to sėdinčiam ant lovos Z. M. tris kartus spyrė į pilvą M. B.. Z. M. išėjo namo, ėjo keliuku. Tada pribėgo V. B. ir spyrė Z. M., kuris pagriuvo ant žemės. Gulinį Z. M. V. B. apšlapino. Tada jis M. B. pakėlė Z. M. ir parvedė į namą. Z. M. sunkiai paėjo, todėl ir parvedė į namą, kad permiegotų. M. B. padėjo kėdę prie spintos ir pasodino Z. M.. M. B. pradėjo spardyti Z. M. į veidą. Spyrė apie 10 kartų. M. B. buvo apsiavęs šlepetes. Z. M. nuo smūgių nukrisdavo. Visi kartu Z. M. pasodindavo. Po to pats G. R. vieną kartą spyrė. Buvo apsiavęs šlepetes. Nuo jo smūgio Z. M. nukrito ant žemės. V. B. iš po spintos išsitraukė metalinį vamzdį ir Z. M. sudavė per nugarą. Po to dar atsigėrė alaus. M. B. ir jis nuėjo miegoti. V. B. dar gėrė su Z. M.. Ryte atsikėlęs matė, kaip Z. M. miegojo ant žemės ir knarkė. Jie jį pradėjo žadinti, negalėjo pakelti, tada V. B. Z. M. lentele ne daugiau kaip du kartus trenkė per galvą. Tada jis išėjo namo. Kai jis išėjo namo, Z. M. kvėpavo. Jam niekas neliepė Z. M. mušti, negali paaiškinti, kodėl mušė. V. ir M. B. žinojo, kad jis yra nepilnametis. Kai padėjo mušti Z. M., jautėsi išgėręs. Matė, kad B. muša Z. M., ir jis mušė. Būdamas blaivus taip būtų nedaręs.

12Kaltinamasis V. B. teismo posėdyje parodė, kad G. R. pažįsta nuo vaikystės, žinojo, kad jis nepilnametis. 2013 m. liepos 1 d. susitiko G. R. prie mokyklos, pasiūlė jam eiti pas jį pažiūrėti filmų, išgerti alaus. Nupirko 7,5 stiprumo alaus. Grįžus į namus, ten buvo jo brolis M. B. ir Z. M.. Begeriant jis pradėjo ginčytis su Z. M., kuris buvo jų namą apvogęs. R. U. taip pat buvo kartu. R. U. tik matė, kaip R. R. mušė Z. M.. Dėl ko G. R. pradėjo mušti Z. M., nežino. G. R., pasiguldęs Z. M. ant lovos, mušė rankomis ir kojų keliais. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo. Po to jis porą sykių sudavė Z. M. metaliniu strypu į šoną. Po to Z. M. ėjo namo, bet jie pagalvojo, kad yra per daug girtas ir gali nepareiti namo, ir jie jį parsivedė. Lauke Z. M. nugriuvo ir niekas jo neapšlapino. Parsivedę Z. M. jo atžvilgiu smurto nenaudojo. M. B. Z. M. atžvilgiu smurto nenaudojo, nes miegojo. Ryte atsikėlė ir pamatė, kad Z. M. gulėjo ant žemės. Z. M. nesikėlė, gal buvo gerai įmigęs, knarkė. Po kiek laiko jį žadino, bet šis nesikėlė. Jis lenta sudavė į žemę, o ne į galvą Z. M.. Jis ir tyrėjai sakė, kad sudavė lenta į žemę. Kad Z. M. nekvėpuoja, pastebėjo praėjus 15 minučių po Z. M. kėlimo. Jis iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Z. M. anksčiau buvo smarkiai sumuštas, vaistus alkoholiu užsigerdavo. Gal jam tų kelių smūgių ir užteko. Išsigando iš karto ir pasakė, kad šis nuo dviračio nukrito. Z. M. gal atsitrenkė į sieną, gal griuvo. Pripažįsta, kad du kartus sudavė strypu, ir dėl jo kaltės Z. M. negalėjo mirti. Dėl kieno kaltės Z. M. mirė, nežino. Kad G. R. įtraukė į nusikaltimą kaip nepilnametį, pripažįsta. Viskas įvyko dėl alkoholio. Civiliniai ieškiniai per dideli.

13Kaltinamasis M. B. teismo posėdyje parodė, kad atsisako nurodyti, kokius veiksmus atliko jo brolis kaltinamasis V. B.. 2013 m. liepos 1 d., ryte apie 11 val., Z. M. atėjo pas jį pasiimti dviračio. Z. M. dviratis buvo pas juos. Z. M. atėjo būdamas neprimuštas. Atėjus Z. M. telefonu paskambino R. U., kad ateitų, nes turėjo alaus. Jis Z. M. davė pinigų, kad nupirktų alaus ir cigarečių. Parnešė alaus. Visi pradėjo gerti alų. Grįžo V. B. su G. R., kurie dar parsinešė alaus, ir toliau visi gėrė alų. Žinojo, kad G. R. nepilnametis, jie jam neliepė gerti alaus. R. U. išvažiavo namo, jis nuėjo miegoti. Kai atsikėlė, matė, kad G. R. daužo Z. M. užsivertęs ant lovos. Kumščiais daužė, nespardė. Sudavė penkis ar šešis smūgius. Nežino, dėl kokios priežasties mušė. G. R. pats liovėsi mušti. Z. M. pasakė „Suskis atsikėlė“. Tada jis ranka sudavė, Z. M. vis tiek nenutilo. Spyrė Z. M. du kartus į veidą, buvo basas. Į žandikaulį iš abiejų pusių spyrė. Toliau gėrė. Z. M. atsisėdo ant kėdės. Sėdint Z. M. ant kėdės, G. R. spyrė jam du kartus į veidą. Apie 18 val. atėjo R. U.. Prieš ateinant R. U. G. R. jau buvo vartojęs smurtą. Ar V. B. vartojo smurtą, nematė, nes miegojo. Ryte Z. M. miegojo prie jo lovos, knarkė. Z. M. buvo prie vienos akies mėlynė. G. R. pasakė, kad strypu mušė Z. M.. Buvo susitarimas, kad reikia meluoti. Per visus tris gal buvo Z. M. suduota 10 smūgių. Dėl ko jis buvo mušamas, nežino. Nebuvo ką veikti ir daužė. Z. M. žadino, galvojo, kad miega. Po to suprato, kad jam blogai. Jis tik vieną kartą Z. M. įspyrė sėdinčiam ant kėdės. V. B. lauke apšlapino Z. M.. Gavo iš brolio laiškų, kad prisiimtų kaltę, kad G. R. nekištų. Kaltės neprisiima, jis vienas Z. M. nenužudė. Jie G. R. neliepė gerti alaus.

14Nukentėjusioji O. M., mirusi ( - ) (1 t.78 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad Z. M. buvo jos sūnus. Apie sūnaus mirtį sužinojo 2013 m. liepos mėnesio viduryje, kai sūnus jau buvo palaidotas. Byloje reiškia 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti dėl sūnaus nužudymo (1 t. 74, 76 b. l.).

15Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. jos tėvas. 2013 m. liepos 2 d., apie 13 valandą, jai telefonu paskambino V. B. ir pasakė, kad mirė jos tėvas. V. B. aiškino, kad ne jie jo nenužudė, kad tėvas važiavo dviračiu į parduotuvę alaus parsivežti ir daug kartų griuvinėjo, buvo susižalojęs. Pasakė, kad ryte atsikėlus rado jį mirusį. Pasakė, kad praneštų kitiems artimiesiems. Tėvas pas B. nuvažiuodavo dviračiu ir su jais išgerdavo, nes jam vienam nebūdavo ką veikti. Prieš tai tėvas buvo labai sumuštas. Jis išgėręs būdavo agresyvus. Civilinio ieškinio nereiškia, nes jai pinigiai tėvo nesugrąžins.

16Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. teismo posėdyje parodė, kad mirusysis Z. M. jo brolis. 2013 m. vasario 13 d. Z. M. buvo išmušta akis, dėl to buvo du kartus operuotas. Z. M. jam yra sakęs, kad gauna žinutes, kur rašoma, kad tave užmušim, pakarsim, sudeginsim. Sakė, kad tai rašo A. Mr.. Tai buvo užsakytas nužudymas, tai jo nuomonė. Negali pasakyti, kas Z. M. sumušė. 2013 m. liepos 2 d. sužinojo apie brolio mirtį. Pareiškė 20 tūkstančių litų civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Išgyvena, dėl brolio į ligoninę atsigulė, o motina dėl brolio žūties pati mirė. Gyvena ( - ) ir jam reikės prižiūrėti kapines, o tam žmogų reikės samdyti. Brolis palaidotas ( - ) rajone. Su broliu bendravo. Pusseserė V. N. palaidojo brolį. Už paminklą sumokėta daugiau nei pusantro tūkstančio litų.

17Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. jos pusbrolis. Jai telefonu paskambino A. M. ir pasakė, kad jam skambino V. B. ir pranešė apie Z. M. mirtį. Po to teko V. B. vežti automobiliu, ir jis pasakojo, kad niekuo dėtas, kad paliktas jo dviratis. Pasisiūlė duobę iškasti kaip draugas. Kad būtų kritęs nuo dviračio, nieko nesakė. Buvo pasiėmęs mirusiojo telefoną, ji paprašė, kad gražintų. Z. M. nėra skundęsis, kad jį muštų B.. Žino, kad nuo L. M. buvo labai nukentėjęs ir neįgaliu tapo. Ji palaidojo Z. M.. Civilinį ieškinį yra pareiškusi dėl 5034,39 Lt, yra paminklo sąmata. Prie laidojimo išlaidų niekas neprisidėjo. Kapą prižiūri ji ir A. M..

18Liudytoja A. M. 2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. buvęs jos sutuoktinis. Duktė paskambino ir pasakė, kad tėvą užmušė. Ji pasakė, kad jai V. B. paskambino ir pasakė, kad iš ryto rado negyvą, ir dar pasakė, kad paskambintų artimiesiems. Ji paskambino vyrui, jo telefonu atsiliepė V. B. ir pasakė, kad Z. M. važiavo dviračiu alaus pirkti ir grįžo labai smarkiai apsidaužęs, buvo girtas. V. B. kalbėjo drebančiu balsu. Pasakė, kad Z. M. knarkė visą naktį, o ryte rado jį iškritusį iš lovos ant žemės, pradėjo judinti, suprato, kad jam blogai, iškvietė greitąją pagalbą, policiją. Keliese jie buvo, nesakė. Jai teko iš vakaro kalbėti su Z. M. apie 13–14 val., jis buvo išgėręs. Paklausė: „Tai vėl baliavoji ir kur“, jis pasakė, kad ant kalniuko, ten, kur gyvena V. B.. Dar pasakė, kad visi jau nulūžo, jis vienas geria alų. Pasakė, kad eitų namo. Jis pasakė: „Gėriau ir gersiu“. Po to jam skambino po poros valandų, atsiliepė jaunas balsas, paprašius pakviesti Z. pasakė, kad jis miega, ir Z. M. nepakvietė. Tas vaikinas pasakė, kad ji yra nepasotinama, kad ji atvažiuotų, jie ją pasotins. Buvo girdėti ir muzika, ir balsai. Su mirusiuoju pakalbėti nedavė.

19Z. M. ne vieną kartą minėjo, kad jį apstoja, kai jis važiuoja į miestelį apsipirkti. Prašo cigarečių, gąsdina, o kas tokie, vardų neminėjo. Išgėręs Z. M. buvo piktybiškas, priekabiaudavo prie žmonių, su kuriais girtaudavo.

20Liudytoja A. M. 2014 m. birželio 17 d. teismo posėdyje papildomai parodė, kad prieš mirtį Z. M. gyveno pas ją. Po pirmo sumušimo jo niekas nepriėmė: nei brolis, nei motina. Jis su savo artimaisiais nebendravo. Su savo sūnumi G. važiavo pas Z. M., jis buvo labai sumuštas sugyventinės. Jie kapinių netvarko, ji tvarko. A. M. taip pat kapinėmis nesirūpina. Vyras nei su seserimi K. nebendravo, o dabar giminaičiai kelia begalinius ieškinius.

21Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. buvęs draugas, kaimynas, bendraudavo dažnai ir telefonu pasiskambindavo. Prieš įvykį Z. M. buvo minėjęs, kad B. iš jo daiktus atiminėja, dviratį ir telefoną buvo paėmę. Buvo privertę pasirašyti, kad jis padovanojo jiems garažą, pasirašė ant lapo. 2013 m. liepos 2 d. po 24 val. buvo skambutis iš jo telefono, skambino M. B., kvietė jį atvykti pas juos ir aiškintis dėl vagystės, nes juos buvo apvogęs Z. M. ir jis neva dalyvavo. Sakė, kad padaužė Z., o V. B. nuolat rėkė: „Atvažiuok ir tave užmušim“. Pokalbis truko penkias minutes, Z. M. balso nesigirdėjo. V. sakė: „Atvažiuok ir tave padaužysim“. Jokių kitų balsų negirdėjo. G. R. balso kalbant telefonu negirdėjo. Savo telefoną išjungė. Ryte skambino Z. M., telefonas buvo išjungtas. Vėliau sužinojo, kad atsitiko nelaimė. Z. M. dažnai eidavo pro B. namus, ir jie jį nuolat užkabindavo – tai rūkyti prašydavo, pasikviesdavo jį išgerti. Jeigu pergerdavo, Z. M. būdavo piktas, agresiją parodydavo žodžiais. Nelabai tikėtų, kad M. B. taip galėjo padaryti. V. B. – nenuspėjamas, nesugyvenamas žmogus, neaišku, ką jis gali padaryti.

22Liudytojas R. U. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais pažįstamas. Su Z. M. jokių santykių nebuvo. 2013 m. liepos 1 d. jis važiavo pas M. B. atsigerti alaus. Begeriant atėjo Z. M. ieškoti dviračio, Z. M. atėjo truputi išgėręs, sumuštas nebuvo. Jie kalbėjosi ir grįžo G. R. su V. B., jie parsivežė alaus pakuotę. Pradėjo išgėrinėti. Tarp Z. M. ir G. R. buvo žodinis konfliktas. Pirmas G. R. užsivertęs lovoje pradėjo Z. M. rankomis mušti į galvą. Smūgių buvo ne vienas. Z. M. pradėjo kraujas bėgti iš burnos. Paskui V. B. irgi pradėjo mušti Z. M. užsivertęs lovoje. M. B. suduodant Z. M. nematė. Pamatęs kraują, nebenorėjo būti ir išvažiavo, kas ten toliau vyko, nežino. Ryte sužinojo, kad Z. M. miręs. Ryte paskambino M. B. dėl „chalturkės“, šis pasakė: „Netrukdyk, turiu bėdą“ ir padėjo ragelį.

23Liudytoja J. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. R. jos sūnus. Apie įvykį jai niekas nežinoma. Sūnus nepilnametis, gal porą kartų buvo parėjęs išgėręs. Ji sūnui drausdavo draugauti su B.. Sūnus mokėsi, buvo lėtas, tylus, nebuvo nusiskundimų iš mokyklos. Sūnus namuose padeda, nes jie gyvena kaime ūkiškai. Matė, kad policija nuvažiavo pas B., sūnus pasakė, kad Z. M. mirė. Sūnus pasisakė, kad tą naktį nakvojo pas B.. Vienas ieškinys yra 20 000 Lt, tokios sumos negalės atlyginti. Laidojimo išlaidas atlygins visas.

24Civilinis atsakovas E. R. teismo posėdyje parodė, kad 20 000 Lt civilinis ieškinys per didelis. Žino, kad Z. M. su broliais nebendraudavo. Turtinę žalą sutinka atlyginti.

252013-07-02 ir 2013-07-03 įvykio vietos apžiūros protokoluose (1 t. 17–21, 22–35 b. l.) užfiksuota, kad įvykio vieta yra ( - ). 2013-07-02 įvykio vietos apžiūros metu rastas Z. M. lavonas. 2013-07-03 įvykio vietos apžiūros metu rasta ir paimta: 1) 8 plastikiniai 1 litro talpos alaus buteliai su užrašu „Biržiečių“; 2) metalinis strypas; 3) 5 vokai su galimais biologiniais pėdsakais.

262013-08-07 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. R. (2 t. 13–40 b. l.) parodė, kur ir kaip jis veikdamas kartu su V. B. ir M. B. sudavė rankomis ir spyrė Z. M. į galvos, krūtinės ir pilvo sritis, o V. B. sudavė metaliniu strypu ir medine lentele į galvos sritį.

272013-08-13 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. (2 t. 125–147 b. l.) parodė, kur ir kaip jis veikdamas kartu su R. R. ir M. B. sudavė Z. M. metaliniu strypu į šoną, o G. R. ir M. B. sudavė rankomis ir spyrė kojomis Z. M. į galvos, krūtinės ir pilvo sritis.

282013-08-21 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. B. (3 t. 23–37 b. l.) parodė, kur ir kaip jis veikdamas kartu su R. R. sudavė Z. M. sudavė rankomis ir spyrė kojomis į galvos sritį, taip bendrai nužudė Z. M..

29VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 45–51 b. l.) konstatuota, kad Z. M. mirtis ištiko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, progresuojant galvos smegenų suspaudimui ir strigimui. Mirtis ištiko apie 1–1,5 paros iki palaikų autopsijos. Tai patvirtina lavoninių reiškinių išsivystymo stadija. Apie keliolika valandų iki mirties Z. M. buvo vartojęs etilo alkoholį bei antidepresantų grupės medikamentus – sertraliną bei amitriptiliną. Z. M. lavono kraujyje rasta 0,19 % (promilės) etilo alkoholio, šlapime rasta 2,03 % (promilės) etilo alkoholio. Kraujyje ir šlapime metilo, propilinių, butilinių, amilinių alkoholių ir acetono nerasta. Z. M. lavono šlapime rasta sertralino ir amitriptilino pėdsakų. Šlapime barbitūratų, benzodiazepinų, fenotiazinų, metamizolio, opijatų, amfetaminų ir difenhidramino nerasta. Imuninės analizės duomenimis, šlapime kokaino, kokaino metabolitų ir kanabinoidų nerasta. Nustatyta 0,19 % (promilės) etilo alkoholio koncentracija girtumu nevertinama, tačiau reikia prisiminti, jog mirtis ištiko vystantis komai per kelias ar net keliolika valandų. Z. M. kūne nustatyta daug ir įvairaus pobūdžio bei senumo sužalojimų: sunkiausi, mirtį sukėlę sužalojimai, yra galvoje. Tai muštinės žaizdos abiejų akių vokuose, apatinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių sumušimais ir kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose abiejų akiduobių, dešinio žando, apatinės lūpos, dešinio smilkinio, dešinės ausies, pakaušio-viršugalvio srityse. Nuo šių sužalojimų išsivystė kraujosruvos po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui, ištiko mirtis. Nuo sužalojimo padarymo iki mirties praėjo apie vieną parą laiko. Sužalojimai galvoje padaryti kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis bei kojomis ir suduodant ne mažiau kaip 8 (aštuonis) smūgius į abiejų akiduobių, dešinio skruosto, lūpų, dešinės kaktos, smilkinio bei dešinės ausies sritį. Visi išvardyti sužalojimai galėjo sukelti trauminį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais ir todėl tiek jų visuma, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi. Minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva pakaušio-momens srityje padarytas vėliau – apie kelias valandas iki mirties ir pagal lokalizaciją, pobūdį greičiausiai išsivystė žmogui griūvant. Ar šis konkretus vėliau padarytas sužalojimas turėjo esminės įtakos mirčiai, motyvuotai spręsti negalima, nes tuo metu žmogaus būklė neabejotinai jau buvo sunki dėl progresuojančio galvos smegenų pabrinkimo ir spaudimo. Odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje greičiausiai išsivystė agonijos metu žmogui kontaktuojant su kietu plokščiu paviršiumi. Šis sužalojimas paviršinis, vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas ir neturėjo įtakos mirčiai. Ar po patirtų sužalojimų žmogus buvo praradęs sąmonę (tai labai tikėtina), motyvuotai atsakyti negalima. Neabejotina, jog po traumos buvęs „šviesus periodas“, kada žmogus galėjo atlikti aktyvius veiksmus – vaikščioti ir pan., ir tik vėliau, progresuojant galvos smegenų suspaudimui, žmogus prarado sąmonę, išsivystė koma ir galiausiai ištiko mirtis. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairėje rankoje, netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti maždaug tuo pat metu, kaip ir sužalojimai galvoje, t. y. apie parą laiko iki mirties. Iš visų šių sužalojimų sunkiausias yra vienas – masyvi kraujosruva krūtinės priekinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose su dėl šios traumos poveikio įvykusių netiesioginių kairės pusės VIII, dešinės pusės IX šonkaulių lūžiais užpakalinėse pažastinėse linijose. Šis sužalojimas padarytas vienu poveikiu, greičiausiai spyriu koja, ir atskirai paėmus vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visos kitos poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairėje rankoje padarytos dar 29 (dvidešimt devyniais) smūgiais kietu buku, turinčiu ribotą paviršių, daiktu ir greičiausiai smūgiuojant rankomis ir kojomis. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Išvados 5.2. ir 5.2.1. punktuose išvardyti sužalojimai greičiausiai neturėjo esminės įtakos mirčiai, tačiau neabejotinai apsunkino bendrą sveikatos būklę. Visi minėti sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir todėl nėra galimybės tiksliau detalizuoti žalojusį daiktą. Konstatuotos paviršinės besirezorbuojančios kraujosruvos dešinėje šlaunyje padarytos maždaug prieš 3–7 paras iki mirties kietu buku daiktu, paviršinės, atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus ir neturėjo įtakos mirčiai.

30VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 54–58 b. l.) konstatuota, kad Z. M. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Formaliai sunkiausi ir mirtį betarpiškai sukėlę sužalojimai padaryti galvoje. Tai muštinės žaizdos abiejų akių vokuose, apatinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių sumušimais ir kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose abiejų akiduobių, dešinio žando, apatinės lūpos, dešinio smilkinio, dešinės ausies, pakaušio-viršugalvio srityse. Nuo šių sužalojimų išsivystė kraujosruvos po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui ištiko mirtis. Nuo sužalojimo padarymo iki mirties praėjo apie vieną parą laiko. Sužalojimai galvoje padaryti kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis bei kojomis, ir suduodant ne mažiau kaip 8 (aštuonis) smūgius į abiejų akiduobių, dešinio skruosto, lūpų, dešinės kaktos, smilkinio bei dešinės ausies sritį. Visi išvardyti sužalojimai galėjo sukelti trauminį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais ir todėl tiek jų visuma, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi. Kiti kūne konstatuoti sužalojimai padaryti dar ne mažiau kaip 29 (dvidešimt devyniais) smūgiais. Neabejotina, kad jau į sužalotą kūno dalį galėjo būti suduoti dar vienas ar net keli papildomi smūgiai ir tokiu būdu smūgių galėjo būti suduota žymiai daugiau, nei buvo konstatuota sužalojimų. Šiuo atveju nėra galimybės spręsti, ar sužalojimai išsivystė nuo vienintelio smūgio į tą pačią sritį, ar ši sritis per trumpą laiko tarpą buvo traumuojama pakartotinai. Sužalojimai galvos minkštuosiuose audiniuose, nuo kurių galėjo išsivystyti ir išsivystė trauminės kilmės mirtį sukėlęs kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais (išskyrus aprašytus nubrozdinimus kairėje kaktos pusėje) padaryti ne mažiau kaip aštuoniais smūgiais. Smūgiai suduoti mažiausiai du – į akiduobių sritis, mažiausiai du – į apatinės lūpos sritį, ne mažiau kaip trys – į dešinio žando, dešinio smilkinio sritį, vienas – pakaušio-viršugalvio srityje. Nuo kiekvieno smūgio, sukėlusio sužalojimus šiuose galvos minkštuosiuose audiniuose, galėjo išsivystyti trauminis kraujo išsiliejimas po galvos smegenų dangalais. Taigi kiekvienas iš šių sužalojimų galvoje vertinamas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Nėra galimybės išskirti kurio nors vienintelio, neabejotinai mirtinas pasekmes sukėlusio sužalojimo. Taip pat nėra galimybės detaliau apibūdinti kiekvieną sužalojimą padariusį daiktą ar paviršių. Sužalojimai rodo tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius ir neatspindi individualių šių daiktų (paviršių) savybių. Šiuo atveju, kaip jau minėta, išsiskiria tik paviršiniai odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje (galėjo būti padaryti suduodant lentele) bei minkštųjų audinių sumušimas su odos nubrozdinimu viršugalvio-pakaušio srityje. Šis sužalojimas būdingas kontaktui su kietu plokščiu paviršiumi ir, labiausiai tikėtina, išsivystė griūvant, ir, tikėtina, egzekucijos pabaigoje. Sužalojimai Z. M. padaryti per trumpą laiko tarpą, galbūt per kelias valandas. Vienu metu visi sužalojimai dėl jų gausumo ir įvairios lokalizacijos kūne negalėjo būti padaryti. Spręsti, kokioje padėtyje Z. M. buvo jam padarytų sužalojimų metu, galima tik žinant situaciją. Iš pateiktų fotolentelių galima teigti, jog konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti nukentėjusiajam esant nurodytose padėtyse. Mušamas Z. M. jautė fizinį skausmą. Tai neabejotina, atsižvelgiant netgi į tai, jog smurto metu greičiausiai buvo apsvaigęs nuo alkoholio ar pavartojęs antidepresinius medikamentus. Toks gausus ir įvairus smūgių sudavimas gali būti prilyginamas kankinimui. Ne medicinos eksperto kompetencija spręsti teisinio pobūdžio klausimus, t. y. negalima nustatyti, kuris iš minimų įtariamųjų padarė vienus ar kitus sužalojimus. Sprendžiant pagal pateiktą papildomą informaciją, nukentėjusiajam į galvos sritį smūgiavo visi įtariamieji. Nugaroje sužalojimų, kurie galėjo išsivystyti nuo stiprių smūgių metaliniu strypu ar kitu daiktu, ar įrankiu, nėra. Odos nubrozdinimai kairėje kaktos pusėje galėjo būti padaryti suduodant medine lentute, ir tik šie sužalojimai iš visų sužalojimų galvoje turėjo minimalią įtaką mirčiai.

31VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 60–61 b. l.) konstatuota, kad labiausiai tikėtina, jog Z. M. įvykio vietos apžiūros metu išimtu strypu nebuvo žalotas. Tai patvirtina strypo matmenys ir palyginti didelė masė. Taigi neabejotina, jog smūgiai tokiu masyviu strypu būtų sukėlę didelės apimties sužalojimus ir ypač skeleto lūžius. Išvada tik tikimybinė, nes, kaip minėta jau ankstesnėse išvadose, sužalojimai atspindi tik bendruosius traumos kietu buku daiktu požymius.

322013-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 190 b. l.) užfiksuota kad VTMT prie LR TM Kauno skyriaus darbuotojas M. Š. pateikė mirusiojo Z. M. rūbus – 1) bliuzoną; 2) languotus ilgomis rankovėmis marškinius; 3) pilkos spalvos trumpomis rankovėmis marškinius; 4) mėlynos spalvos sportines kelnes; 5) juodos spalvos vyriškas kelnaites; 6) porą kojinių; 7) porą batų.

33Iš 2013-10-30 Bendrojo pagalbos centro ( - ) skyriaus rašto Nr. ( - ) (1 t. 213 b. l.) matyti, kad 2013-07-02 nuo 7.00 val. iki 12.00 val. Centro informacinėje sistemoje nėra užfiksuota pranešimų apie tai, kad ( - ), buvo rastas Z. M. lavonas.

34Iš 2013-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 214–215 b. l.) matyti, kad nepilnamečio kaltinamojo G. R. atstovė pagal įstatymą J. R. pateikė G. R. laišką, kurio turinys rodo norą pakeisti parodymus.

35Iš 2014-01-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 216–217 b. l.) matyti, kad kaltinamasis M. B. pateikė 9 vnt. laiškų, iš kurių galima suprasti apie V. B. prašymą pakeisti parodymus.

36Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo

37Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129 straipsnį kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo mirtis – dėsningas, neatsitiktinis kaltininko veikos rezultatas. Šis ryšys yra būtinas, nes be jo negalima nustatyti, kad kaltininko veika lėmė padarinių atsiradimą.

38Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamųjų D. R., V. B. ir M. B., liudytojų R. U., R. B., A. M. parodymais, įvykio vietos apžiūros ir daiktų paėmimo protokolu, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, specialistų išvadomis – nustatyta, kad 2013 m. liepos 1 d., apie 11 valandą, nukentėjusysis Z. M. atėjo į namus pas kaltinamąjį M. B. ( - ), ir jie pradėjo girtauti. Pasikviečia ateiti R. U.. Jiems girtaujant grįžo kaltinamieji G. R. ir V. B., kurie parsinešė keletą plastmasinių butelių stipraus alaus. Nukentėjusysis Z. M. nesumuštas, jokių akivaizdžių kūno sužalojimų nesimatė, sveikata nesiskundė. Tarp kaltinamojo V. B. ir nukentėjusiojo Z. M. kilo konfliktas, kai kaltinamasis V. B. Z. M. apkaltino vagyste. Liudytojas R. U. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. R. užsivertęs lovoje pradėjo Z. M. rankomis mušti į galvą. Smūgių buvo ne vienas. Z. M. bėgo kraujas iš burnos. Po to kaltinamasis V. B. užsivertęs lovoje taip pat pradėjo mušti Z. M.. Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad 2013 m. liepos 2 d. po 24 val. buvo skambutis iš Z. M. telefono, skambino M. B., kvietė jį atvykti pas juos ir aiškintis dėl vagystės, nes juos buvo apvogęs Z. M. ir jis neva dalyvavo. Sakė, kad padaužė Z., o V. B. nuolat rėkė: „Atvažiuok ir tave užmušim“. Pokalbis truko penkias minutes, Z. M. balso nesigirdėjo. V. sakė: „Atvažiuok ir tave padaužysim“. Kaltinamasis G. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis V. B. susiginčijo su Z. M.. Ginčijosi dėl kažkokios vagystės. Z. M. sėdint ant lovos V. B. sudavė po tris smūgius per šonus. Po to jis sudavė po du smūgius į abu šonus. Už ką jį mušė, paaiškinti negali. Kaltinamasis M. B. tris kartus spyrė į pilvą sėdinčiam ant lovos Z. M.. Kaltinamasis V. B. ir spyrė Z. M., šis pagriuvo ant žemės. Kaltinamasis M. B. sėdinčiam ant kėdės Z. M. spardė kojomis į veidą, sudavė apie 10 smūgių. G. R. teigė, kad jis pats vieną kartą spyrė Z. M. į veidą, nuo jo smūgio Z. M. nukrito ant žemės. Kaltinamasis V. B. iš po spintos išsitraukė metalinį vamzdį ir Z. M. sudavė per nugarą. Ryte kaltinamasis V. B. lentele ne daugiau kaip du kartus trenkė per galvą gulinčiam Z. M.. Kaltinamasis V. B. teismo posėdyje parodė, kad girtaujant jis pradėjo ginčytis su Z. M., kuris buvo jų namą apvogęs. Kaltinamasis G. R., pasiguldęs Z. M. ant lovos, mušė rankomis ir kojų keliais. Kiek smūgių sudavė, neskaičiavo. Po to jis pats porą kartų sudavė Z. M. metaliniu strypu į šoną. Kaltinamasis M. B. teismo posėdyje parodė, kad matė, kaip kaltinamasis G. R. daužo Z. M. užsivertęs ant lovos. Kumščiais daužė, nespardė. Sudavė penkis–šešis smūgius. Z. M. pasakė: „Suskis atsikėlė“. Tada jis ranka jam sudavė, Z. M. vis tiek nenutilo. Spyrė Z. M. du kartus į veidą, buvo basas. Į žandikaulį iš abiejų pusių spyrė. Sėdint Z. M. ant kėdės, G. R. spyrė du kartus į veidą. Ryte Z. M. miegojo prie jo lovos, knarkė. Z. M. buvo prie vienos akies mėlynė. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 45–51 b. l.) konstatuota, kad Z. M. mirtis ištiko nuo trauminio kraujo išsiliejimo po galvos smegenų kietuoju dangalu, progresuojant galvos smegenų suspaudimui ir strigimui. Z. M. kūne nustatyta daug ir įvairaus pobūdžio bei senumo sužalojimų: sunkiausi, mirtį sukėlę sužalojimai yra galvoje. Tai muštinės žaizdos abiejų akių vokuose, apatinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių sumušimais ir kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose abiejų akiduobių, dešinio žando, apatinės lūpos, dešinio smilkinio, dešinės ausies, pakaušio-viršugalvio srityse. Nuo šių sužalojimų išsivystė kraujosruvos po kietuoju ir minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir, progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui, ištiko mirtis. Nuo sužalojimo padarymo iki mirties praėjo apie vieną parą laiko. Sužalojimai galvoje padaryti kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis bei kojomis ir suduodant ne mažiau kaip 8 (aštuonis) smūgius į abiejų akiduobių, dešinio skruosto, lūpų, dešinės kaktos, smilkinio bei dešinės ausies sritį. Visi išvardyti sužalojimai galėjo sukelti trauminį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais ir todėl tiek jų visuma, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi. Minkštųjų audinių sumušimas su poodine kraujosruva pakaušio-momens srityje padarytas vėliau – apie kelias valandas iki mirties ir pagal lokalizaciją, pobūdį greičiausiai išsivystė žmogui griūvant. Ar šis konkretus vėliau padarytas sužalojimas turėjo esminės įtakos mirčiai, motyvuotai spręsti negalima, nes tuo metu žmogaus būklė neabejotinai jau buvo sunki dėl progresuojančio galvos smegenų pabrinkimo ir spaudimo. Poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairėje rankoje, netiesioginiai šonkaulių lūžiai padaryti maždaug tuo pat metu, kaip ir sužalojimai galvoje, t. y. apie parą laiko iki mirties. Iš visų šių sužalojimų sunkiausias yra vienas – masyvi kraujosruva krūtinės priekinio paviršiaus minkštuosiuose audiniuose su šios traumos poveikio pasėkoje įvykusių netiesioginių kairės pusės VIII, dešinės pusės IX šonkaulių lūžiais užpakalinėse pažastinėse linijose. Šis sužalojimas padarytas vienu poveikiu, greičiausiai spyriu koja, ir atskirai paėmus vertinami kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visos kitos poodinės kraujosruvos krūtinėje, pilve, kairėje rankoje padarytos dar 29 (dvidešimt devyniais) smūgiais kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir greičiausiai smūgiuojant rankomis ir kojomis. Šie sužalojimai atitinka nežymaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Išvados 5.2. ir 5.2.1. punktuose išvardyti sužalojimai greičiausiai neturėjo esminės įtakos mirčiai, tačiau neabejotinai apsunkino bendrą sveikatos būklę. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 54–58 b. l.) konstatuota, kad Z. M. mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Formaliai sunkiausi ir mirtį betarpiškai sukėlę sužalojimai padaryti galvoje. Tai muštinės žaizdos abiejų akių vokuose, apatinės lūpos gleivinėje su minkštųjų audinių sumušimais ir kraujosruvomis minkštuosiuose audiniuose abiejų akiduobių, dešinio žando, apatinės lūpos, dešinio smilkinio, dešinės ausies, pakaušio-viršugalvio srityse. Nuo šių sužalojimų išsivystė kraujosruvos po kietuoju ir. minkštaisiais galvos smegenų dangalais, ir progresuojant galvos smegenų pabrinkimui, suspaudimui ir strigimui ištiko mirtis. Nuo sužalojimo padarymo iki mirties praėjo apie vieną parą laiko. Sužalojimai galvoje padaryti kietu, buku, turinčiu ribotą paviršių daiktu ir, labiausiai tikėtina, smūgiuojant rankomis bei kojomis, ir suduodant ne mažiau kaip 8 (aštuonis) smūgius į abiejų akiduobių, dešinio skruosto, lūpų, dešinės kaktos, smilkinio bei dešinės ausies sritį. Visi išvardyti sužalojimai galėjo sukelti trauminį kraujo išsiliejimą po galvos smegenų dangalais ir todėl tiek jų visuma, tiek kiekvienas atskirai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris šiuo atveju pasibaigė nukentėjusiojo mirtimi. Kiti kūne konstatuoti sužalojimai padaryti dar ne mažiau kaip 29 (dvidešimt devyniais) smūgiais. Neabejotina, kad jau į sužalotą kūno dalį galėjo būti suduoti dar vienas ar net keli papildomi smūgiai ir taip smūgių galėjo būti suduota žymiai daugiau, nei buvo konstatuota sužalojimų.

39Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines aplinkybes, įrodymus, kurie tarpusavyje susiję, konstatuoja, kad tarp kaltinamųjų G. R., M. B. ir V. B. padarytos veikos ir padarinių (nukentėjusiojo Z. M. mirties) yra priežastinis ryšys, t. y. nukentėjusiojo Z. M. mirtis – tiesioginis kaltinamųjų G. R., M. B. ir V. B. veikos rezultatas: kaltinamieji G. R., M. B. ir V. B. laikotarpiu nuo 2013 m. liepos 1 d. 16 valandos iki 2013 m. liepos 2 dienos ryto, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, ( - ), I. B. priklausančiame name, konflikto metu G. R. ir M. B. suduodami rankomis ir kojomis ne mažiau kaip aštuonis kartus į galvos sritį ir ne mažiau kaip dvidešimt devynis kartus į kitas kūno vietas, o V. B. ne mažiau kaip du kartus medine lentele (maistui pjaustyti) į galvą ir ne mažiau nei du kartus metaliniu strypu į nugaros sritį Z. M., tyčia jį nužudė. Teismas atmeta kaltinamojo V. B. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, kad jis medine lentele Z. M. nesudavė, o medine lentele daužė į grindis. Šie kaltinamojo V. B. parodymai paneigiami nuosekliais kaltinamojo G. R. parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu. Netikėti kaltinamojo G. R. parodymais teismas neturi pagrindo, nes jie nuoseklūs, o kaltinamasis V. B. stengdamasis išvengti baudžiamosios atsakomybės davė nenuoseklius parodymus, tvirtino, kad Z. M. atėjo jau būdamas sužalotas, tardymo izoliatoriuje kaltinamajam M. B. rašė laiškus, kuriuose siekė, kad pastarasis duotų melagingus parodymus.

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose dėl tyčinio nužudymo keli asmenys atsako kaip bendrininkai tiek tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta nuo bendrininkų suduotų smūgių visumos, tiek ir tuo atveju, kai nukentėjusysis miršta ne nuo visų bendrininkų smūgių ar tik nuo vieno smūgio, tačiau nustatoma, kad visi bendrininkai turėjo tyčią nužudyti ar neapibrėžtą tyčią dėl padarinių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2008, 2K-561/2005, 2K-508/2005, 2K-276/2005, 2K-265/2005, 2K-324/2009, 2K-118/2013, 2K-146/2014).

41Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų smurtinius veiksmus, kurie sekė vienas paskui kitą, iš esmės išprovokavo konfliktas dėl įtarimų, jog nukentėjusysis apvogė kaltinamuosius B.. Šie smurtiniai veiksmai faktiškai išreiškė bendrą nuteistųjų susitarimą mušti nukentėjusįjį ir taip jį pamokyti. Šioje byloje kaltinamųjų susitarimas pasireiškė konkliudentiniais veiksmais, t. y. veiksmais, rodančiais, kad kaltinamieji vieni kitų veiksmams pritaria, vieni su kitų neteisėtais veiksmais sutinka, taip išreikšdami savo tikrąją valią – panaudoti smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Kaltinamieji buvo vykdytojai (bendravykdytojai), nes kiekvienas atliko dalį veiksmų, priskiriamų objektyviesiems nužudymo požymiams.

42Z. M. mirė dėl sužalojimų, padarytų bendrais G. R., M. B. ir V. B. veiksmais, visumos, visi kaltininkai nusikaltime dalyvavo nuo konflikto su nukentėjusiuoju pradžios iki pat jo mirties, G. R. ir M. B. smūgiavo rankomis ir spardė nukentėjusįjį į galvą, šonus, krūtinę. V. B. metaliniu strypu du kartus smogė nukentėjusiajam į nugaros sritį ir du kartus medine lentele trenkė į galvą. Ekspertas išvadoje nurodė, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko nuo sunkių kūno sužalojimų galvoje. Bylos duomenimis, nustatytus nukentėjusiajam sužalojimus padarė kiekvienas iš kaltinamųjų atlikdamas dalį veiksmų suduodant smūgius. Iš nustatytų objektyvių aplinkybių, pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad kiekvienas iš jų suvokė savo veiksmų pavojingumą ir veiksmų, kuriuos atliko kiti asmenys, visumos pavojingumą nukentėjusiojo gyvybei, tačiau nė vienas jų savo veiksmų nenutraukė, neišreiškė nepritarimo kitų veiksmams, priešingai – dalyvavo žalojant nukentėjusįjį, vėliau jį dar gyvą esant paliko gulėti grindų. Pagal nustatytas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nukentėjusįjį nužudė veikdami netiesiogine tyčia, t. y. suvokdami veiksmų pavojingumą, nors ir nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti.

43Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas itin žiauriai yra ne tik tada, kai gyvybė atimama kankinant ar itin skausmingu būdu, bet ir tais atvejais, kai nukentėjusiajam padaroma daug kūno sužalojimų, jei kaltininkas suvokė itin žiaurų gyvybės atėmimo būdą. Sąvoka „itin žiauriai“ yra vertinamasis požymis, kuris nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo trukmę, intensyvumą, įrankius, padarytų sužalojimų kiekį, jų lokalizaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014).

44Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį Z. M. naudojo smurtą, sudavė labai daug smūgių, ne mažiau nei aštuonis smūgius į galvos sritį ir ne mažiau nei dvidešimt devynis smūgius į kitas kūno dalis, kaip pažymėta specialisto išvadoje, kad neabejotina, kad jau į sužalotą kūno dalį galėjo būti suduoti dar vienas ar net keli papildomi smūgiai ir taip smūgių galėjo būti suduota žymiai daugiau, nei buvo konstatuota sužalojimų. Smurtas tęsėsi labai ilgą laiką – keletą valandų, panaudojus smurtą ir praėjus kiek laiko smurtas vėl buvo naudojamas. Smūgiai buvo suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas: galvą, krūtinę. Smūgiai buvo suduodami rankomis, kojomis, metaliniu strypu, medine lentele (maistui pjaustyti), nukentėjusiajam sukeliant didelį fizinį skausmą – sulaužyti šonkauliai, sumušta galva, padaryta daugybinės kraujosruvos, sumuštas nukentėjusysis buvo paliktas gulėti ant žemės ir tai tęsėsi apie parą laiko, nukentėjusysis mirė nuo padarytų sužalojimų galvoje visumos, todėl įrodyta, kad kaltinamieji itin žiauriai nužudė nukentėjusįjį Z. M.. Teismų praktikoje sprendžiama, kad, jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, ir šis mirė nuo padarytų sužalojimų visumos, tai pagal BK 129 straipsnį atsako visi kūno sužalojimus padarę asmenys. Jei tokiu atveju nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė nors ir vienas padarytas sužalojimas, bet nustatyta, kad smurtą naudojo keli asmenys, o smurto pobūdis ir intensyvumas liudija apie tyčią nužudyti arba apie neapibrėžtą tyčią, kuri apima ir gyvybės atėmimą, tai už nužudymą atsako ne tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-83/2013).

45Byloje neginčytinai nustatyta, kad visi trys kaltinamieji dalyvavo mušant nukentėjusįjį, nukentėjusysis buvo mušamas su pertraukomis ne mažiau kaip keletą valandų. Nustatyta, kad Z. M. sužalojimai padaryti mažiausiai 37 trauminiais poveikiais, smurtavimo metu nukentėjusysis buvo paliktas ilgą laiką gulėti. Šiais bendrais smurtiniais veiksmais kaltinamieji sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo sveikatą, dėl patirtos sunkios galvos traumos nukentėjusysis mirė.

46Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų G. R., M. B. ir V. B. veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

47Nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, objektyvusis požymis – nepilnamečio vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką. Įtraukimo į nusikalstamą veiką būdai gali būti labai įvairūs, todėl BK 159 straipsnio dispozicijoje išvardyta tik dalis jų: įtikinėjimas, prašymas, papirkimas, grasinimas, apgaulės panaudojimas. Šis sąrašas nėra užbaigtas. Straipsnio dispozicijoje nustatyta, kad, be nurodytų būdų, vaikas gali būti įtrauktas į nusikalstamą veiką ir kitokiu būdu.

48Kaltinamieji M. B. ir V. B. žinojo, kad G. R., gimęs ( - ), buvo nepilnametis, t. y. 16 metų amžiaus sulaukęs vaikas (BK neapibrėžia vaiko sąvokos, todėl teismų praktikoje priimta vadovautis 1995 m. liepos 3 d. Lietuvos Respublikos Seimo įstatymu ratifikuotos 1989 m. lapkričio 20 d. Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos priimtos Vaiko teisių konvencijos 1 straipsniu, kuriame numatyta, kad vaiku laikomas kiekvienas žmogus, neturintis 18 metų, jei pagal taikomą įstatymą pilnametystė nepripažinta anksčiau bei analogiška Vaiko teisių konvencija remiantis 1996 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos Seimo priimto Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo nuostata: „Vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų, išskyrus atvejus, kai įstatymai numato kitaip“), nuo 2013 m. liepos 1 d. 16 valandos iki 2013 m. liepos 2 d. ryto, valanda ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyta, savo veiksmais – V. B. išprovokavo konfliktą su nukentėjusiuoju Z. M., naudojo jo atžvilgiu smurtą ir taip skatino G. R. naudoti smurtą. Z. M. norint eiti į namus, lauke jo atžvilgiu vėl panaudojo smurtą. M. B. parvedus Z. M. į namo vidų, pasodinus ant kėdės, jo atžvilgiu naudojo smurtą ir tokiais savo veiksmais skatino tai daryti ir G. R., kuris Z. M. atžvilgiu naudojo smurtą. Smurto naudojimas tęsėsi labai ilgą laiką, buvo suduota rankomis ir kojomis labai daug smūgių ir taip Z. M. buvo nužudytas. M. B. ir V. B. veika teisingai kvalifikuojama pagal BK 159 straipsnį, nes jie savo asmeniniu elgesiu – žodžiais ir veiksmais provokavo vaiką daryti nusikaltimą – mušti Z. M. ir taip jį nužudyti.

49Kaltinamieji V. B. ir M. B. su kaltinamuoju G. R. gyveno netoli vieni kitų, bendravo. Kaltinamieji žinojo, kad G. R. nepilnametis, to jie niekada neneigė.

50Pagal BK 161 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įtraukė vaiką girtauti. Įtraukimas įgirtavimą objektyviai pasireiškia davimu vaikui gerti alkoholinius gėrimus sistemingai. Byloje nenustatyta, kad kaltinamieji M. B. ir V. B. G. R. būtų davę gerti alkoholinius gėrimus sistemingai, t. y. ne mažiau kaip tris kartus. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji girtavo tik vieną kartą – 2013 m. liepos 1 d. ir nors tai tęsėsi ilgą laiką, tai negali būti laikoma įtraukimu į girtavimą.

51Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir privertimu gerti svaigiuosius gėrimus. Veika laikoma baigta, kai asmuo apsvaigsta. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas turi suvokti, kad vaikui duoda svaigiųjų gėrimų, numatyti vaiko apsvaigimą ir to norėti. Aplinkybę, kad girdomas asmuo yra vaikas, kaltininkas turi žinoti. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad V. B. ir M. B. veika pasireiškė siūlymu gerti alkoholinius gėrimus – V. B. jau susitikęs nepilnametį G. R. prie mokyklos teritorijos jis siūlė jam kartu išgerti alaus, pats nupirko alkoholinių gėrimų, pasiūlė G. R. vykti pas jį į namus ir kartu su M. B. jį skatino gerti alų, ir taip jį tyčia nugirdė. Apie tai, kad G. R. buvo apsvaigęs, nustatyta iš paties G. R. parodymų, kad jis buvo girtas.

52Kaltinamųjų V. B. ir M. B. veika perkvalifikuotina iš BK 161 straipsnio 1 dalies į BK 161 straipsnio 2 dalį, nes jie vaiką nugirdė, o ne įtraukė į girtavimą.

53Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių

54BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir kartu nustatomas bent vienas šių momentų: 1) kaltininkas nuoširdžiai gailisi; 2) padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką; 3) padėjo išaiškinti joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas pagal susiformavusią teismų praktiką teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai jis savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Kaltininko teisingi parodymai apie padarytą nusikalstamą veiką, duoti dėl byloje surinktų įrodymų, patvirtinančių jo kaltę, nelaikomi prisipažinimu BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme. Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, tačiau neigiamai vertina savo poelgius, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-327/2010, 2K-471/2009, 2K-201/2007, 2K-276/2006, 2K-613/2011).

55Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis nustatomas pagal bylos aplinkybių visumą – pranešimo apie padarytą nusikalstamą veiką aplinkybes, duotus parodymus, teisėsaugos institucijoms suteiktą pagalbą ir pan. Kaltinamasis G. R. ikiteisminio tyrimo metu nuo pat pirmos apklausos 2013 m. liepos 4 d. (2 t. 7–8 b. l.) nuosekliai nurodė, kaip buvo padaryta nusikalstama veika (BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktas), kas ir kokius veiksmus atliko, teismo posėdyje parodymų nekeitė, t. y. savo noru prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailėjosi ją padaręs, parodymų nekeitė, o tai padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, todėl teismas kaltinamojo G. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

56Kaltinamieji M. B. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius parodymus, neigė savo kaltę, nurodė, kad Z. M. pats susižalojo, atsisakė nurodyti, kokius veiksmus prieš Z. M. atliko brolis, V. B. neteisėtai rašė laiškus, nurodydamas kokius parodymus reikia duoti, todėl, nors teismo posėdyje ir pripažino savo kaltę, tai nelaikytina jų atsakomybe lengvinančia aplinkybe, nes tai jie padarė esant byloje surinktiems įrodymams.

57BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios aplinkybės turinį sudaro du tarpusavyje susiję momentai: a) kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų ir b) apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Apsvaigimas nuo alkoholio, kaip asmens, vartojusio alkoholį, būsena nustatoma pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles, nes BPK nenustatyta kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų. Teismų praktikoje asmens apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas ne tik alkoholio kiekio matuoklio duomenimis, bet ir remiantis liudytojų, paties kaltininko parodymais, taip pat kitais duomenimis, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais.

58Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G. R., M. B. ir V. B. iki nusikalstamos veikos padarymo girtavo. Teismo posėdyje visi parodė, kad nusikalstamos veikos motyvų paaiškinti negali, būdami blaivūs smurto Z. M. atžvilgiu nebūtų naudoję, todėl teismas konstatuoja, kad kaltinamieji nusikalstamą veiką padarė būdami apsvaigę nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, apsvaigimas paskatino kaltinamųjų nusikalstamą elgesį (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

59BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kai veiką padaro bendrininkų grupė. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Konstatuojant, kad nusikalstama veika padaryta bendrininkaujant, būtina nustatyti tiek objektyviuosius (kelių asmenų dalyvavimą padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumą), tiek subjektyviuosius (tyčią ir susitarimą padaryti nusikalstamą veiką) bendrininkavimo požymius. Susitarimas padaryti nusikalstamą veiką gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki bus pasiektas nusikalstamas rezultatas ir gali būti išreikštas bet kokia forma – tiek žodžiu, tiek ir konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), be to, nusikaltimo darymo metu bendrininkai turi galimybę koreguoti susitarimo ribas. Konstatuojant susitarimo buvimą, nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-339/2010, 2K-630/2011, 2K-10/2012, 2K-295/2012).

60Byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. R., M. B. ir V. B. smurtą Z. M. atžvilgiu naudojo bendrais veiksmais, mirtis ištiko nuo suduotų smūgių visumos, todėl teismas konstatuoja, kad nusikalstamą veiką kaltinamieji padarė bendrininkų grupėje ir tai pripažįsta jų atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

61Bausmės skyrimas

62Kaltinamajam G. R. nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės.

63Kaltinamiesiems M. B. ir V. B. nustatyta po dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes; atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

64Viena iš būtinų prielaidų paskirti įstatymo reikalavimus atitinkančią ir individualizuotą bausmę yra ta, kad teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes, turi nustatyti ir įvertinti visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes. Jų sąrašą pateikia BK 54 straipsnio 2 dalis, o kai bausmė skiriama nepilnamečiui – BK 91 straipsnio 2 dalis.

65BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bausmės teisingumo principas vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų baudžiamajame įstatyme. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą.

66Skirdamas bausmę kaltinamajam G. R., teismas atsižvelgia į jo padaryto nusikaltimo sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t. 94 b. l.); administracine tvarka nebaustas (2 t. 95 b. l.); VšĮ ( - ) psichikos sveikatos centre nėra registruotas dėl psichikos ir priklausomybės sutrikimų (2 t. 97 b. l.); ( - ) rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriuje J. ir E. R. 2003 m. įrašyti į socialinės rizikos šeimų apskaitą. Įrašymo priežastis – tėvų girtavimas ir vaikų nepriežiūra. Vaikams nustatyta laikinoji globa ( - ) globos institucijoje. Tėvai menkai rūpinosi sūnaus G. R. mokymusi, G. R. blogai lankė mokyklą, dažnai bėgdavo iš pamokų. J. ir E. R. šeima 2012-11-29 buvo išbraukta iš socialinės rizikos šeimų (2 t. 104 b. l.); nėra įrašytas į Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato ( - ) rajono policijos komisariatą dominančių vaikų apskaitą ir profilaktinę įskaitą (2 t. 106 b. l.); ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos charakterizuojamas patenkinamai (2 t. 108 b. l.), nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, gailisi padaręs nusikaltimą, nusikaltimas padarytas netiesiogine tyčia. BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkto sankcija numato tik laisvės atėmimo bausmę. Laisvės atėmimo bausmės vidurkis 7 metai (BK 91 straipsnio 3 dalis). G. R. nukentėjusiajam Z. M. sudavė daug smūgių rankomis ir kojomis į gyvybiškai pavojingas kūno vietas, smurtą naudojo be jokios priežasties ir ilgą laiką, todėl, atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas, bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, jam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis atitinka nusikaltimo sankcijoje numatytą bausmės vidurkį.

67Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir nenustatyta jokių išimtinių aplinkybių, sudarančių pagrindą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

68Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; BK 159 straipsnyje padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 161 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama baudžiamiesiems nusižengimams (BK 12 straipsnis); kaltinamojo asmenybę – neteistas (2 t. 197 b. l.); ne kartą baustas administracine tvarka (2 t. 198–200 b. l.); ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (2 t.209 b. l.), nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

69Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam V. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamajam V. B. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

70Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į jo padarytų nusikaltimų sunkumą – BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis), kurio pasekmės yra negrįžtamos; BK 159 straipsnyje padarytas nusikaltimas priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), BK 161 straipsnio 2 dalyje padaryta nusikalstama veika priskiriama prie baudžiamųjų nusižengimų (BK 12 straipsnis); kaltinamojo asmenybę – neteistas (3 t. 103 b. l.), baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi (3 t. 104 b. l.), VšĮ ( - ) psichikos sveikatos centre registruotas dėl psichikos sutrikimo, diagnozuotas lengvas protinis atsilikimas F70.0 (3 t. 106 b. l.), ( - ) rajono savivaldybės administracijos ( - ) seniūnijos charakterizuojamas neigiamai (3 t. 130 b. l.), nedirbantis, neturintis legalaus pragyvenimo šaltinio, darbo biržoje nėra registruotas, nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

71Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo padarymo aplinkybes, kaltinamajam M. B. skirtina laisvės atėmimo bausmė, artima straipsnio sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Kaltinamajam M. B. nėra galimybės skiriant bausmę taikyti BK 62 straipsnį, nes nėra tam pagrindų ir sąlygų.

72Dėl laidojimo išlaidų (V. N. ieškinys)

73Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. parodė, kad Z. M. buvo jos pusbrolis. Z. M. laidotuvėmis rūpinosi ji, todėl byloje reiškia 5034,39 Lt civilinį ieškiklį turtinei žalai atlyginti. Kaltinamieji ir civiliniai atsakovai su pareikštu ieškiniu dėl turtinės žalos (laidojimo išlaidų) atlyginimo sutiko. Nukentėjusiosios V. N. civilinis ieškinys dėl 5034,39 Lt laidojimo išlaidų atlyginimo yra pagrįstas dokumentais (1 t. 100–114 b. l.), todėl tenkintinas priteisiant šią sumą iš kaltinamųjų, kurie turi atlyginti nusikalstamais veiksmais padarytą žalą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6. 263 straipsnis, 6.291 straipsnis). G. R., M. B. ir V. B. nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, padarė kartu, t. y. veikdami bendrininkų grupėje, todėl nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei padarytą žalą privalo atlyginti solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

74Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18 metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės. Tėvai bei rūpintojai atsako tik esant kaltei, tačiau jų kaltė preziumuojama. Kaltinamajam G. R., gim. ( - ), neturint lėšų ir turto padarytai žalai atlyginti, ši žala solidariai priteistina iš jo tėvų.

75Dėl neturtinės žalos priteisimo

76BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal BPK 113 straipsnio 1 ir 2 dalis civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau tais atvejais, kai dėl civilinio ieškinio iškyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos baudžiamojo proceso normoms neprieštaraujančios civilinio proceso normos. Pagal šią normą, sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, taikomos ne tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso, bet ir CK normos, neprieštaraujančios BPK.

77Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliami specialūs (imperatyvūs) reikalavimai civilinio ieškinio pareiškimo turiniui (BPK 112 straipsnis), tačiau teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinta tik tuo atveju, kai ieškinio turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame išsamiai nurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiamas materialinis reikalavimas.

78Nukentėjusioji O. M. pareiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. 76–77 b. l.). O. M. mirė. Pagal CK 5.1 straipsnio 3 dalį nepaveldimos neturtinės teisės, todėl O. M. civilinis ieškinys paliktinas nenagrinėtas.

79Nukentėjusysis A. M. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. 81–82 b. l.). Ieškinyje nurodo, kad Z. M. jo brolis, dėl kurio mirties patyrė stiprų emocinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus. Teismo posėdyje parodė, kad ateityje kapo priežiūrai reikės samdyti žmogų ir jam už tai reikės mokėti.

80Nukentėjusioji V. K. pareiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti (1 t. 92–93 b. l.).

81Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Fiziniam asmeniui neturtinė žala padaroma fizinio ir dvasinio pobūdžio pakenkimais, kurie sukelia kančias ir išgyvenimus. Tai – asmeniui nenaudingas poveikis. Asmeniui jis dėl to yra nepalankus, nepriimtinas ir bet kurio protingo asmens požiūriu neturi būti daromas.

82A. M. ir V. K. pareikšti civiliniai ieškiniai neatitinka ieškiniui keliamų turinio ir formos reikalavimų. Nenurodyta, kuriems atsakovams pareiškiami civiliniai ieškiniai, ieškinių turinys neinformatyvus, juose tik po vieną sakinį, o tai užkerta kelią proceso dalyviams suprasti juose keliamų reikalavimų esmę, nenurodytos aplinkybės ir įrodymai, kuriais grindžiami materialiniai reikalavimai. Byloje nustatyta, kad A. M. ir V. K. su nukentėjusiuoju broliu Z. M. praktiškai nebendravo, tik kartai pakalbėdavo telefonu, nesirūpino jo laidotuvėmis, jį palaidojo mirusiojo pusseserė, kuri rūpinasi ir kapo priežiūra. Tai rodo, kad tarp nukentėjusiųjų ir mirusiojo Z. M. nebuvo glaudūs tarpusavio santykiai.

83Byloje civiliniais ieškovais pripažinti trys asmenys, susiję įvairiais giminystės ryšiais – motina, brolis ir sesuo. Žuvusiojo Z. M. duktė S. M. civilinio ieškinio nepareiškė. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos. Tokio asmens tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo jis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (partnerystė) (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 1.138 straipsnio 6 punktas, 6.250 straipsnis, 6.284 straipsnio 1 dalis), teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą paprastai turi šio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-453/2011, 2K-118/2013). Kadangi nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai A. M. ir V. K. į tokių asmenų sąrašą nepatenka, todėl jų civiliniai ieškiniai paliekami nenagrinėti.

84Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketas (3 t. 154 b. l.) paliktini prie bylos.

85Laikinas nuosavybės teisių apribojimas

862014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos nepilnamečio kaltinamojo G. R. tėvui civiliniam atsakovui E. R. nuosavybės teisės į jam priklausantį turtą 6 mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 20 d. (1 t. 181–187 b. l.), pratęstinas 3 mėnesiams, nes iš kaltinamojo G. R. solidariai priteisiamos laidojimo išlaidos.

87Proceso išlaidos

88Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodo, kad už kaltinamajam M. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato užmokestis sudaro 576 Lt 80 centų; 2014 m. rugsėjo 1 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodo, kad už kaltinamajam V. B. suteiktą antrinę teisinę pagalbą advokato užmokestis sudaro 500 Lt.

89Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka; kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, turi teisę nuspręsti iš kalinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus.

90Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamųjų M. B. ir V. B. priteistinos išlaidos valstybei už advokatų suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą.

91Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 299 straipsniais, 303 straipsniu, 307, 308 straipsniais,

Nutarė

92G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir nuteisti laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

93Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. spalio 8 d.

94Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. spalio 8 d.

95Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

96V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 159 straipsnyje, 161 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

97pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

98pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

99pagal BK 161 straipsnio 2 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.

100Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

101Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. spalio 8 d.

102Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 3 d. iki 2014 m. spalio 8 d.

103Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

104M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte, 159 straipsnyje, 161 straipsnio 2 dalyje ir nuteisti:

105pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai) metų;

106pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;

107pagal BK 161 straipsnio 2 dalį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.

108Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskiras bausmes subendrinti griežtesnei bausmei apimant švelnesnes bausmes, ir galutinę bausmę paskirti laisvės atėmimą 15 (penkiolikai) metų.

109Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo – 2014 m. spalio 8 d.

110Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2013 m. liepos 15 d. iki 2014 m. spalio 8 d.

111Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią – suėmimą.

112Priteisti solidariai iš V. B., M. B. ir G. R., o jam neturint lėšų iš jo tėvų J. R. ir E. R. V. N. naudai 5034,39 Lt (penkis tūkstančius trisdešimt keturis litus 39 centus) turtinei nusikaltimu padarytai žalai atlyginti.

113O. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

114A. M. ir V. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.

115Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: paketą (3 t. 154 b. l.) palikti prie bylos.

116Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 6 dalimi 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotas nepilnamečio kaltinamojo G. R. tėvui civiliniam atsakovui E. R. nuosavybės teises į jam priklausantį turtą šešių mėnesių laikotarpiui, terminą skaičiuojant nuo 2014 m. kovo 20 d. (1 t. 181–187 b. l.), pratęsti trims mėnesiams.

117Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio 1 dalimi priteisti iš M. B. 576 Lt 80 centų iš V. B. 500 Lt proceso išlaidų valstybės naudai.

118Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems M. B., V. B. ir G. R. nuo nuosprendžio nuorašo įteikimo dienos, gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. R. asmens... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129... 4. V. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 5. M. B., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 6. kaltinami pagal BK 161 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą,... 7. Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,... 8. V. B. ir M. B. nugirdė vaiką, t. y. 2013 m. liepos 1 d. laikotarpiu nuo 13... 9. Be to G. R., M. B. ir V. B. itin žiauriai nužudė kitą žmogų, t. y.... 10. Be to, V. B. ir M. B. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, t. y.... 11. Kaltinamasis G. R. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais V. ir M. B.... 12. Kaltinamasis V. B. teismo posėdyje parodė, kad G. R. pažįsta nuo... 13. Kaltinamasis M. B. teismo posėdyje parodė, kad atsisako nurodyti, kokius... 14. Nukentėjusioji O. M., mirusi ( - ) (1 t.78 b. l.), ikiteisminio tyrimo metu... 15. Nukentėjusioji S. M. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. jos tėvas. 2013 m.... 16. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. M. teismo posėdyje parodė, kad... 17. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. teismo posėdyje parodė, kad Z.... 18. Liudytoja A. M. 2014 m. balandžio 24 d. teismo posėdyje parodė, kad Z. M.... 19. Z. M. ne vieną kartą minėjo, kad jį apstoja, kai jis važiuoja į miestelį... 20. Liudytoja A. M. 2014 m. birželio 17 d. teismo posėdyje papildomai parodė,... 21. Liudytojas R. B. teismo posėdyje parodė, kad Z. M. buvęs draugas, kaimynas,... 22. Liudytojas R. U. teismo posėdyje parodė, kad su kaltinamaisiais pažįstamas.... 23. Liudytoja J. R. teismo posėdyje parodė, kad kaltinamasis G. R. jos sūnus.... 24. Civilinis atsakovas E. R. teismo posėdyje parodė, kad 20 000 Lt civilinis... 25. 2013-07-02 ir 2013-07-03 įvykio vietos apžiūros protokoluose (1 t. 17–21,... 26. 2013-08-07 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis G. R. (2 t. 13–40... 27. 2013-08-13 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis V. B. (2 t.... 28. 2013-08-21 parodymų patikrinimo vietoje metu kaltinamasis M. B. (3 t. 23–37... 29. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 45–51 b.... 30. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 54–58 b.... 31. VTMT prie LR TM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) (1 t. 60–61 b.... 32. 2013-10-29 daiktų, dokumentų pateikimo protokole (1 t. 190 b. l.) užfiksuota... 33. Iš 2013-10-30 Bendrojo pagalbos centro ( - ) skyriaus rašto Nr. ( - ) (1 t.... 34. Iš 2013-12-11 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 214–215 b. l.)... 35. Iš 2014-01-22 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (1 t. 216–217 b. l.)... 36. Dėl įrodymų vertinimo ir veikų kvalifikavimo... 37. Baudžiamoji atsakomybė už kito žmogaus gyvybės atėmimą pagal BK 129... 38. Faktiniais bylos duomenimis – kaltinamųjų D. R., V. B. ir M. B., liudytojų... 39. Teismas, ištyręs byloje esančius duomenis apie padarytos veikos faktines... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad bylose dėl... 41. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamųjų smurtinius veiksmus,... 42. Z. M. mirė dėl sužalojimų, padarytų bendrais G. R., M. B. ir V. B.... 43. Nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai... 44. Byloje nustatyta, kad visi trys kaltinamieji prieš nukentėjusįjį Z. M.... 45. Byloje neginčytinai nustatyta, kad visi trys kaltinamieji dalyvavo mušant... 46. Įvertinęs visas aplinkybes teismas konstatuoja, kad kaltinamųjų G. R., M.... 47. Nusikaltimo, numatyto BK 159 straipsnyje, objektyvusis požymis –... 48. Kaltinamieji M. B. ir V. B. žinojo, kad G. R., gimęs ( - ), buvo... 49. Kaltinamieji V. B. ir M. B. su kaltinamuoju G. R. gyveno netoli vieni kitų,... 50. Pagal BK 161 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas įtraukė vaiką girtauti.... 51. Nugirdymas objektyviai gali pasireikšti tiek vaiko skatinimu, tiek ir... 52. Kaltinamųjų V. B. ir M. B. veika perkvalifikuotina iš BK 161 straipsnio 1... 53. Dėl atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių... 54. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 55. Prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis... 56. Kaltinamieji M. B. ir V. B. ikiteisminio tyrimo metu davė nenuoseklius... 57. BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytos atsakomybę sunkinančios... 58. Faktiniais bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamieji G. R., M. B. ir V. B.... 59. BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė,... 60. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji G. R., M. B. ir V. B. smurtą Z. M.... 61. Bausmės skyrimas... 62. Kaltinamajam G. R. nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė ir dvi... 63. Kaltinamiesiems M. B. ir V. B. nustatyta po dvi atsakomybę sunkinančias... 64. Viena iš būtinų prielaidų paskirti įstatymo reikalavimus atitinkančią ir... 65. BK 41 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti... 66. Skirdamas bausmę kaltinamajam G. R., teismas atsižvelgia į jo padaryto... 67. Byloje nėra nustatyta būtinų sąlygų BK 62 straipsnio nuostatų taikymui ir... 68. Skirdamas bausmę kaltinamajam V. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 69. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 70. Skirdamas bausmę kaltinamajam M. B., teismas vadovaujasi bendrais bausmių... 71. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes ir nuostatas bei faktines nusikaltimo... 72. Dėl laidojimo išlaidų (V. N. ieškinys)... 73. Nukentėjusioji ir civilinė ieškovė V. N. parodė, kad Z. M. buvo jos... 74. Pagal CK 6.276 straipsnio 2 dalį tais atvejais, kai nepilnametis nuo 14 iki 18... 75. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 76. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 77. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos... 78. Nukentėjusioji O. M. pareiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei... 79. Nukentėjusysis A. M. pareiškė 20 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei... 80. Nukentėjusioji V. K. pareiškė 200 000 Lt civilinį ieškinį neturtinei... 81. Neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai,... 82. A. M. ir V. K. pareikšti civiliniai ieškiniai neatitinka ieškiniui keliamų... 83. Byloje civiliniais ieškovais pripažinti trys asmenys, susiję įvairiais... 84. Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 85. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas... 86. 2014 m. kovo 20 d. prokuroro nutarimu laikinai apribotos nepilnamečio... 87. Proceso išlaidos... 88. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2014 m. rugsėjo... 89. Pagal BPK 106 straipsnio 1 dalį, kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam... 90. Remiantis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis iš kaltinamųjų M. B. ir V. B.... 91. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297,... 92. G. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 93. Bausmę paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Bausmės pradžią... 94. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 95. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 96. V. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 97. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai)... 98. pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 99. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį areštu 50 (penkiasdešimčiai) parų.... 100. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bausmes... 101. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 102. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 103. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 104. M. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 105. pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą laisvės atėmimu 15 (penkiolikai)... 106. pagal BK 159 straipsnį laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams;... 107. pagal BK 161 straipsnio 2 dalį areštu 40 (keturiasdešimčiai) parų.... 108. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu paskiras... 109. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo... 110. Į bausmės laiką įskaičiuoti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir... 111. Kardomąją priemonę iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti tą pačią –... 112. Priteisti solidariai iš V. B., M. B. ir G. R., o jam neturint lėšų iš jo... 113. O. M. civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 114. A. M. ir V. K. civilinius ieškinius palikti nenagrinėtus.... 115. Daiktus ir dokumentus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 116. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio... 117. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 105 straipsnio... 118. Nuosprendis per 20 dienų, o nuteistiesiems M. B., V. B. ir G. R. nuo...