Byla 2-585-823/2017
Dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 dalies

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Goda Ambrasaitė - Balynienė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo Klaipėdos apygardos teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 dalies,

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3

  1. Ginčas byloje kilęs dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo.
  2. Pareiškėja prašė atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, iškeltoje pagal ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č., IĮ „Taurų spalvos“ ieškinį atsakovams G. T., R. T., AB bankui „Snoras“, R. Š., A. V., UAB „Verslavita“, UAB DK „PZU Lietuva“, tretiesiems asmenims Jurbarko rajono 2-ojo notarų biuro notarui A. G. ir Tauragės rajono 3-iojo notarų biuro notarei V. J. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, ir restitucijos taikymo. Proceso atnaujinimą grindė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytu pagrindu.
  3. Pareiškėja taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti banko vykdomą išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto. Nurodė, kad nagrinėjamoje byloje yra ginčijami su banku sudaryti sandoriai, kurie yra pagrindas priverstinėms skolų išieškojimo procedūroms vykdyti. Banko vykdomas išieškojimas yra iš ginčo sandorių kilusi pasekmė, kurios nebūtų, jei ieškinys būtų patenkintas, t. y. ginčo sandoriai būtų pripažinti negaliojančiais. Tokiu atveju išieškojimo iš ieškovų įkeisto turto procesas nebūtų pradėtas. Ieškovų turtas jau yra parduodamas, vykdomos varžytynės. Ieškinio patenkinimo atveju turtas gali likti trečiųjų asmenų nuosavybe.

4II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. sausio 3 d. nutartimi prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo netenkino.
  2. Teismas pažymėjo, kad, pagal CPK 372 straipsnio 2 dalį, prašymą atnaujinti procesą nagrinėjantis teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu arba savo iniciatyva turi teisę sustabdyti sprendimo ar nutarties vykdymą, iki bus išnagrinėta byla dėl proceso atnaujinimo. Laikinosios apsaugos priemonės taikomos siekiant užtikrinti ieškinio (pareiškimo) reikalavimus ir neatsiejamai su jais susijusios. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti materialinio reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma.
  3. Teismas nurodė, kad proceso atnaujinimas yra inicijuojamas Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, kurioje Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu buvo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir atsakovams iš jų priteistos bylinėjimosi išlaidos. Teismo vertinimu, prašymas sustabdyti banko vykdomą išieškojimą iš ieškovų įkeisto turto tiesiogiai nesusijęs su reikalavimu dėl proceso atnaujinimo, nėra susijęs su pareiškimo dėl proceso atnaujinimo galutinio išnagrinėjimo rezultatu ir neatitinka laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kriterijų.

6III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

7

  1. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės - taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
  2. Teismas neįsigilinęs į prašymą nustatė, kad pateiktas prašymas nesusijęs su Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu, kuriuo atmestas ieškovų ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais.
  3. Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. birželio 29 d. sprendime nustatė, kad 3,6235 ha žemės sklypas yra su įrengta infrastruktūra, įrengti privažiavimo keliai, sudalintas sklypeliais, yra ir detalusis planas, jo nustatyta rinkos vertė 3 000 000 Lt. Teismas vertino plyną lauką, o vertę nustatė kaip įrengto žemės sklypo. Žemės sklypo vertė nustatoma, tik Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka. Turto vertinimo 2008 m. sausio 31 d. ataskaita yra nepagrįsta. Pareiškėja žemės sklypą įsigijo išsimokėtinai su banko paskola, kurios negavus, sandoris yra nutraukiamas. Taigi, kredito sutartis yra lemianti, o nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartis yra kredito sutarties pasekmė.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutartis patvirtina, kad įkeičiamo žemės sklypo vertė turi būti ne mažesnė kaip 3 000 000 Lt, nes preliminaraus vertinimo rezultatas yra toks pat kaip 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo, kuris pripažintas preliminariu. Pačios vertinimo ataskaitos (2008 m. sausio 31 d.) panaudojimas turėjo būti suderintas tik raštu su banku, tai imperatyvi nuostata įrašyta kredito sutartyje, kuri nebuvo įvykdyta. Tai naujos aplinkybės, kurios turi būti teismo įvertintos.
  5. Apeliantė atskiruoju skundu taip pat prašo nušalinti bylą nagrinėjančią teisėją, kadangi ji yra nagrinėjusi civilinę bylą Nr. 2-1501-253/2015.
  6. Ieškovas A. K. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimą į atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
  7. Kredito sutarties objekto rinkos vertė nustatoma vieninteliu būdu – Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka. Sutartyje aiškiai išreikšta, kad kredito lėšos bus išmokėtos, kai paskolos gavėjas pateiks pilną turto vertinimo ataskaitą, sudarytą Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme numatyta tvarka, pagal kurią nustatyta rinkos vertė būtų ne mažesnė, nei nurodyta šio turto preliminarioje įvertinimo ataskaitoje. Teismai išnagrinėjo bylą nenustatę, kokia vertė yra nustatyta preliminarioje šio turto įvertinimo ataskaitoje.
  8. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. išnagrinėjo civilinę bylą Nr. 2A-657-798/2016, kurioje nustatė, kad preliminari turto įvertinimo atskaita yra 2007 m. gegužės 28 d. turto vertinimo ataskaita, todėl kredito sutartis negali būti galiojanti. Be to, tokį vertinimą suorganizavo pats bankas kartu su žemės sklypo pardavėjais. Pripažinus kredito sutartį negaliojančia, negalioja ir pats sandoris.
  9. Teismas nesigilino į proceso atnaujinimo esmę ir jo įtaką priimtiems sprendimams, dėl kurių ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės. Todėl teismo išvada be jokių motyvų turi būti panaikinta ir taikomos laikinosios apsaugos priemonės.
  10. Ieškovas Š. Č. atsiliepimu į atskirąjį skundą sutinka su skundu, prašo jį tenkinti ir pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones. Atsiliepimą grindžia šiais argumentais:
  11. Procesą prašoma atnaujinti byloje, kurioje taip ir nebuvo nustatyta pagrindinė bylos aplinkybė, kokia turėjo būti turto vertė paskolos išdavimo metu. Kreditas buvo suteiktas net nežinant tikrosios turto vertės.
  12. Nėra jokio realaus pagrindo netaikyti laikinųjų apsaugos priemonių. Antstoliai vykdo išieškojimą banko, kuris iš esmės ir pažeidė kredito sutarties esminius punktus, suklaidindamas ieškovus dėl turto vertės, naudai. Antstoliai šiuo metu realiai parduoda turtą.
  13. Atsakovė BAB bankas SNORAS atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo atmesti. Atsiliepime pateikia šiuos atsikirtimus:
  14. Pareiškėjos reikalavimai prima facie nepagrįsti, todėl nėra galimas pareiškėjai palankaus teismo sprendimo priėmimas. Nors pareiškime pateikiami tik nerišlūs teiginiai, manytina, kad pareiškėja naujai paaiškėjusia aplinkybe laiko Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. spalio 27 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2A-657798/2016 rezoliucinėje dalyje aprašytus faktus: „UAB „Čelta“ ir jos vadovas A. K. Č. buvo supažindinti su preliminaria UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo ataskaita, tačiau patys pilnos turto vertės nustatymo ataskaitos neparengė, nes patikėjo jiems banko pateikta“. Pareiškėja remiasi aplinkybėmis, kurios neturi nei vieno naujai paaiškėjusių aplinkybių požymių, nes: nurodytos aplinkybės nėra naujai paaiškėjusios, šios aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai, t. y. kitas sprendimas šioje byloje nebūtų priimtas.
  15. Prašymas dėl proceso atnaujinimo šioje išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010 jau buvo nagrinėtas. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. sausio 29 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. A2-671-253/2016, pareiškėjų UAB „Čelta“ ir kitų ieškovų prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkino. Nutartyje teismas konstatavo, kad pareiškėjų nurodytos aplinkybės, susijusios su netinkamu turto vertinimo atlikimu (vertinimas atliktas neapžiūrėjus objekto), bei kitoje civilinėje byloje nustatytos aplinkybės, negali būti vertinamos kaip naujai paaiškėjusios. Taigi, byloje pakartotinai teikiamas prašymas dėl proceso atnaujinimo. Teismai jau yra pasisakę tiek dėl turto vertės, tiek dėl kainos.
  16. Teismas pagrįstai konstatavo, kad pareiškėjos prašymas stabdyti vykdomą išieškojimą nėra susijęs su pareiškimo dėl proceso atnaujinimo galutinio išnagrinėjimo rezultatu. Prašymo dėl proceso atnaujinimo priėmimas yra tik tarpinis procesinis sprendimas, savaime nelemiantis bylos baigties ir šalių materialiųjų teisių bei pareigų apimties, todėl šioje stadijoje nėra tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  17. Atsakovai R. T. ir G. T. atsiliepimu į atskirąjį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:
  18. Pareiškėja nei prašyme dėl proceso atnaujinimo, nei atskirajame skunde nenurodė jokių aplinkybių, teisinių argumentų, pagrindžiančių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybę. Atskirajame skunde iš esmės motyvuojama būtinybė atnaujinti procesą civilinėje byloje.
  19. Pareiškėja neįvertino aplinkybės, kad ne visi sprendimai dėl išieškojimo iš ieškovų turto yra priimti Klaipėdos apygardos teismo civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti. Todėl pareiškėja tokius prašymus turėtų teikti ir kitose bylose. Pareiškėjos prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nėra tiesiogiai susijęs su išnagrinėta byla ir joje pareikštais reikalavimais.
  20. Pareiškėja jau trečią kartą kreipiasi į Klaipėdos apygardos teismą dėl proceso atnaujinimo. Taip pat pareiškėja teikia ir prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kurie buvo atmesti Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-1220-513/2015, 2015 m. gruodžio 11 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1501-253/2015, 2016 m. sausio 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-671-253/2016. Pareiškėjos atskirieji skundai buvo motyvuotai atmesti Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. kovo 24 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-601-302/2016, 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-776-464/2016. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prielaidos jau yra įvertintos nurodytose teismų nutartyse. Pareiškėja nenurodė jokių naujų aplinkybių, lemiančių poreikį stabdyti išieškojimą pagal įsiteisėjusius teismo sprendimus.

8IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9

  1. Apeliacijos objektu yra pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria teismas atsisakė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nenustatęs šių priemonių taikymo pagrindų, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
  2. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui (pareiškėjui) galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos įtvirtina laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012).
  3. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai palankaus pareiškėjui teismo sprendimo įvykdymą, sprendžiant, ar konkreti prašoma taikyti laikinojo apsaugos priemonė gali būti taikoma, būtina nustatyti, ar ji yra susijusi su sprendimo byloje, kurioje prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, įvykdymo apsauga. Laikinosios apsaugos priemonės, nesusijusios su būsimo teismo sprendimo byloje įvykdymu, teismo negali būti taikomos.
  4. Šiuo atveju laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma proceso atnaujinimo stadijoje. Pareiškėja prašo atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010, kurioje ieškovai prašė pripažinti negaliojančia 2008 m. sausio 23 d. UAB „Verslavita“ žemės sklypo vertinimo ataskaitą, pripažinti negaliojančia 2008 m. kovo 21 d. nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartį, taip pat pripažinti negaliojančiomis ieškovų ir BAB bankas „SNORAS“ sudarytas kredito bei laidavimo sutartis ir kitus, su žemės sklypo įsigijimu bei paskolos gavimu susijusius, ieškovų sudarytus sandorius. Minėtu teismo sprendimu ieškovų ieškinys buvo atmestas, iš jų atsakovams priteistos bylinėjimosi išlaidos. Prašydama atnaujinti bylos procesą pareiškėja iš esmės siekia priešingo, nei Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. birželio 29 d. sprendimu įtvirtintas, bylos nagrinėjimo rezultato, t. y. sandorių pripažinimo negaliojančiais. Tuo tarpu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo prašoma sustabdyti vykdomą išieškojimą iš ieškovų nekilnojamojo turto BAB bankas „SNORAS“ naudai.
  5. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad nors pareiškėja nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė tikslių duomenų apie tai, koks antstolis ir kokiu teisiniu pagrindu vykdo išieškojimą iš ieškovų turto, kurį teismo prašoma stabdyti, tačiau akivaizdu, kad pareiškėjos prašoma laikinoji apsaugos priemonė – išieškojimo vykdymo sustabdymas, niekaip nėra susijusi su sprendimo šioje byloje apsauga, t. y. nesustabdžius vykdomo išieškojimo negalėtų būti apsunkintas nei teismo nutarties atnaujinti procesą, nei teismo sprendimo pripažinti sandorius negaliojančiais, jei toks būtų priimtas, įvykdymas. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pareiškėjos prašomos taikyti laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje negali būti taikomos, kadangi jos nėra susijusios su būsimo galimai pareiškėjai palankaus teismo sprendimo įvykdymu.
  6. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. vasario 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-978-253/2017 atsisakė atnaujinti procesą Klaipėdos apygardos teisme išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-372-622/2010. Nors ši teismo nutartis dar nėra įsiteisėjusi, ir ginčas apeliacine tvarka dar nėra išspręstas, tačiau paminėta aplinkybė leidžia daryti labiau tikėtinas prielaidas apie laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nebūtinumą šioje byloje. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, jog pagrįstos abejonės dėl ieškovui palankaus sprendimo priėmimo yra ir tada, kai dėl ginčo esmės yra priimtas ieškovui nepalankus teismo sprendimas, nepriklausomai nuo to, kad jis yra priimtas po teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir (ar) yra neįsiteisėjęs (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-222/2014; 2016 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-312-407/2016).
  7. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, naikinti ją remiantis atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo, todėl atskirasis skundas atmetamas o ginčijama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.
  8. Apeliacinės instancijos teismas nepasisako dėl pareiškėjos atskirajame skunde pareikšto prašymo dėl teisėjos nušalinimo, kadangi toks prašymas turi būti pareikštas pagal CPK 64-69 straipsniuose nustatytas taisykles ir jo nagrinėjimas nepriklauso apeliacinės instancijos teismo kompetencijai.
  9. Atmetus atskirąjį skundą, atsakovams iš pareiškėjos priteisiamos bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnio 3 dalis).
  10. Atsakovai R. T. ir G. T. prašė priteisti iš pareiškėjos 150 Eur bylinėjimosi išlaidas už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Atsakovai pateikė teismui šias bylinėjimosi išlaidas patvirtinančius dokumentus (b.l. 65), juose nurodyta suma neviršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatyto maksimalaus dydžio už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, todėl 150 Eur suma priteisina atsakovams iš pareiškėjos.
  11. Atsakovė BAB bankas „SNORAS“ apeliacinės instancijos teismui pateikė duomenis apie turėtas 1 464,10 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidas. Kadangi nurodyta suma viršija Teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio nustatytą maksimalų dydį už atsiliepimo į atskirąjį skundą parengimą, atsakovės prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo teismo tenkinamas iš dalies, priteisiant iš pareiškėjos atsakovei 317 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų (CPK 98 straipsnio 2 dalis).

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

11Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. sausio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

12Priteisti atsakovams R. T. ir G. T. lygiomis dalimis iš pareiškėjos UAB „Čelta“ 150 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

13Priteisti atsakovei BAB bankas „SNORAS“ iš pareiškėjos UAB „Čelta“ 317 Eur bylinėjimosi apeliacinės instancijos teisme išlaidų.

Proceso dalyviai
Ryšiai