Byla B2-273-881/2017
Dėl BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretiesiems asmenims R. D. ir OÜ Helmton Invest

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė, sekretoriaujant Jurgitai Loginovienei, dalyvaujant pareiškėjo BUAB ,,Ratlita“ atstovui bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniui A. G., trečiųjų asmenų R. D. ir OÜ Helmton Invest atstovei advokatei Giedrei Subačiūtei-Dulinskienei,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo BUAB ,,Ratlita“ administratoriaus ,,Bankroto administravimo grupė“ pareiškimą dėl BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, tretiesiems asmenims R. D. ir OÜ Helmton Invest,

Nustatė

3pareiškėjo BUAB ,,Ratlita“ bankroto administratorius pateikė teismui pareiškimą, prašydamas pripažinti BUAB ,,Ratlita“ bankrotą tyčiniu. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013 m. liepos 30 d. nutartimi UAB ,,Ratlita“ iškėlė bankroto bylą. Nutartis dėl bankroto iškėlimo įsiteisėjo 2013 m. rugpjūčio 10 d. Administratorius, vadovaudamasis ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 8 punktu, patikrinęs įmonės sandoriu, sudarytus per 36 mėnesių laikotarpį iki bankroto bylos iškėlimo dienos, nustatė, jog laikotarpiu nuo 2013 m. vasario 1 d. iki 2013 m. kovo 19 d., UAB „Ratlita“ sudarė sandorius, kurių pagrindu, už žemesnę nei rinkos kainą, buvo perleistas įmonei priklausantis turtas; UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest 2013 m. kovo 8 d. susitarė dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, tokiu būdu UAB „Ratlita“ patenkino pasirinkto vieno kreditoriaus reikalavimą, kas atitinka tyčinio bankroto požymius pagal ĮBĮ 20 straipsnio dispoziciją. UAB „Ratlita“ vadovas R. D. laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. sudarė turto pardavimo sandorius, kurių pagrindu įmonė pardavė didžiąją dalį įmonės turimo turto. Esminė šių sandorių aplinkybė yra ta, jog turtas buvo parduotas už žemesnę nei rinkos vertė kainą. Vertinant šių sandorių naudingumą įmonei, svarbu palyginti turto pardavimo kainas su rinkos kainomis, nustatytomis 2013 m. sausio 8 d. UAB „Ratlita“ Verslo vertinimo ataskaitos Nr. 342/2216 (Vilk): 13, sudarytos UAB „Auditas ir konsultacijos“ kainomis, kurioje yra nustatyta tam tikro UAB „Ratlita“ kilnojamojo turto, taip pat ir prekių atsargų rinkos vertė. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 1 d. buvo parduotos bendrovei priklausančios transporto priemonės. UAB „Ratlita“ priklausančios transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą, nei nurodyta Verslo vertinimo ataskaitoje. Įmonės vadovas sąmoningai pardavė šiuos objektus už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu padarydamas bendrovei 22,650 Lt žalą (krovininis automobilį Fiat Ducato (( - ) pardavė 1 350 Lt pigiau; priekabą NEPTUN – 150 Lt pigiau; lengvąjį automobilį AUDI Q7 – 12 000 Lt pigiau; signalizaciją AUDI Q7 – 1 000 Lt pigiau; krovininį automobilį Fiat Ducato (( - ) – 3 200 Lt pigiau; krovininį automobilį Fiat Ducato (( - ) – 4 150 Lt pigiau; priekabą SYLAND (( - )) – 800 Lt pigiau. UAB „Ratlita“ priklausančių prekių atsargų pardavimą laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. patvirtina PVM sąskaitos faktūros: RAT Nr. 07467, RAT Nr. 07466, RAT Nr. 07465, RAT Nr. 07464, RAT Nr. 07463, RAT Nr. 07460, RAT Nr. 07459, RAT Nr. 07458, RAT Nr. 07457, RAT Nr. 07443, RAT Nr. 07442, RAT Nr. 07456. Palyginus prekių atsargų įsigijimo, turto vertinimo ir faktinio pardavimo kainas, įvertinus PVM mokesčio skaičiavimą, paaiškėjo, kad dėl prekių atsargų pardavimo mažesnėmis nei rinkos kainomis buvo patirta 110 478 Lt nuostolių. Verslo vertinimo ataskaitoje yra nustatyta, kad remiantis turto apžiūros metu surinkta informacija, įmonėje nėra didelių kiekių užsigulėjusių prekių, asortimentas nuolat keičiasi, prekės yra tinkamai sandėliuojamos. Kadangi nėra duomenų, kad minėtos prekės turėjo būti parduotos mažesnėmis nei rinkos kainomis, bendrovei priklausančių prekių atsargų pardavimas mažesnėmis nei rinkos kainomis neabejotinai pažeidė įmonės ir jos kreditorių interesus. Be to, 2014 m. vasario 14 d., R. D., veikdamas UAB „Ratlita“ vardu, pardavė bendrovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav. Šis žemės sklypas parduotas UAB „Reston Solutions“ už 40 000 Lt. Šio sandorio egzistavimą patvirtina 2013 m. vasario 26 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei 2013 m. vasario 14 d. UAB „Ratlita“ išrašyta PVM sąskaita-faktūra. Sandorio sudarymo metu UAB „Reston Solutions“ vadovas buvo R. D.. Kaip matyti iš Verslo vertinimo ataskaitos duomenų, auditorių nustatyta žemės sklypo rinkos vertė sudarė 37 800 Lt. Svarbu atsižvelgti ne tik į Verslo ataskaitos nustatytą žemės sklypo vertę, bet ir į 2014 m. liepos 16 d. VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko duomenis, kuriuose nurodyta, jog šio žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra 120 000 Lt. Kadangi žemės sklypas buvo parduotas už 40 000 Lt, o jį buvo galima parduoti už 120 000 Lt, šių kainų skirtumas sudaro 80 000 Lt, kas laikytina įmonės patirtais nuostoliais. Be to, 2014 m. vasario 14 d. R. D., veikdamas UAB „Ratlita“ vardu, pardavė bendrovei priklausančius inžinerinius kiemo statinius, esančius ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav. Turtas buvo parduotas UAB „Vilkaviškio autoklubas“ už 10 000 Lt. Šio sandorio egzistavimą patvirtina 2013 m. kovo 7 d. pirkimo-pardavimo sutartis bei 2013 m. vasario 14 d. UAB „Ratlita“ išrašyta PVM sąskaita faktūra. Sandorio sudarymo metu UAB „Vilkaviškio autoklubas“ vadovas taip pat buvo R. D.. Vadovaujantis ta pačia Verslo vertinimo ataskaita, inžinerinių kiemo statinių vertė yra 8 000 Lt, todėl vertinant Verslo vertinimo ataskaitoje nustatytas kiemo statinių kainas su realia jų pardavimo kaina, galima teigti, kad jos žymiai nesiskiria, tačiau paanalizavus šią Verslo vertinimo ataskaitą detaliau, kyla abejonių dėl ataskaitoje nurodytos kiemo statinių rinkos vertės kainos, kadangi ji žymiai skiriasi nuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kur nustatyta, jog šių kiemo statinių vidutinė rinkos vertė yra 13 200 Lt. Dėl šių priežasčių žala padaryta įmonei sudaro 3 200 Lt. Taip pat buvo nustatyta, jog 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Ratlita“ įsigijo UAB „Reston Solutions“ akcijų paketą. 2013 m. vasario 15 d. UAB „Ratlita“ perleido šias akcijas motininei įmonei OÜ Helmton Invest už 2 878 822,90 Eur. 2013 m. vasario 15 d. OÜ Helmton Invest, veikdamas UAB „Ratlita“ akcininko vardu, priėmė sprendimą dėl pelno paskirstymo ir dividendų išmokėjimo, kurio pagrindu įgavo 3 625 861,33 Eur reikalavimą UAB „Ratlita“ atžvilgiu. Aukščiau išvardytų aplinkybių pagrindu, UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest 2013 m. kovo 8 d. sudarė sutartį, kurios pagrindu buvo įskaityta OÜ Helmton Invest 2 878 822,90 Eur skola UAB „Ratlita“ atžvilgiu ir tokiu būdu OÜ Helmton Invest atsiskaitė su UAB „Ratlita“ už parduotas akcijas. Administratoriaus nuomone, priešpriešinių reikalavimų įskaitymas turi būti vertinamas ne kaip atskiras sandoris, o kaip kitų, tarp UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudarytų sandorių pasekmė. Tarp UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudaryta akcijų perleidimo sutartis faktiškai nebuvo apmokėta, jos apmokėjimą priešpriešinių reikalavimų įskaitymo būdu lėmė OÜ Helmton Invest, kaip UAB „Ratlita“ akcininko, įgyvendinta teisė į dividendus, kurio pagrindu tapo įmanoma atlikti priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Juridine prasme, UAB „Ratlita“ akcininkas laikytinas tinkamai atsiskaitęs už UAB „Reston Solutions“ akcijas, tačiau faktiškai UAB „Ratlita“ ne tik neteko reikalavimo teisės į OÜ Helmton Invest dėl 2 878 822,90 Eur skolos sumokėjimo, tačiau ir tokiu būdu sumažino galimybę atsiskaityti su kitais kreditoriais, kadangi šiuo sandoriu buvo dalinai patenkintas OÜ Helmton Invest 12 519 374 Lt dydžio reikalavimas, tokiu būdu buvo iš esmės sumažintas UAB „Ratlita“ turtas. Atsižvelgiant i tai, jog OÜ Helmton Invest sandorio sudarymo metu buvo UAB „Ratlita“ akcininkas, preziumuojama, jog bendrovei turėjo būtu žinoma anie finansinę UAB „Ratlita“ padėtį, t. y., tai, kad bendrovei grėsė nemokumas. Dėl šių priežasčių, priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandoris tarp UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest laikytinas pažeidžiančiu kreditorių interesus. UAB „Ratlita“ vadovas – R. D., susipažinęs su Verslo vertinimo ataskaitoje pateiktais duomenimis, t. y. nustatytomis rinkos kainomis, sąmoningai sudarinėjo įmonei nepelningus sandorius, kurių pagrindu perleido įmonės turtą už mažesnę nei rinkos vertės kainą. Sandoriai dėl UAB „Ratlita“ priklausančio nekilnojamojo turto pardavimo buvo sudaryti su bankrutavusios bendrovės valdymo organo – R. D. susijusiomis įmonėmis. Sandorių sudarymo metu tiek UAB „Vilkaviškio autoklubas“, tiek UAB „Reston Solutions“ vadovavo tas pats asmuo – R. D., taigi šiais sandoriais nebuvo siekiama gauti tam tikrą pelną iš parduoto įmonės turto, o buvo bandoma perleisti UAB „Ratlita“ turtą kitoms susijusioms įmonėms. Akivaizdu, jog R. D., būdamas visų sandorių šalių valdymo organu, žinojo realią UAB „Ratlita“ turtinę padėtį, ir turėjo suvokti, kad įmonei gresia nemokumas, tačiau nepaisant to, nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, o toliau vykdė tokią įmonės veiklą, kuri sudarė teisinį pagrindą visą likvidų turtą parduoti įmonei nenaudinga kaina. Sutartis dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo buvo sudaryta su UAB „Ratlita“ susijusiu asmeniu – patronuojančia bendrove, todėl šiuo sandoriu buvo patenkintas vieno iš bendrovės kreditorių reikalavimas, suvokiant, kad UAB „Ratlita“ neturės galimybės atsiskaityti su kitais kreditoriais. Taigi formuojamos Kasacinio teismo praktikos kontekste nekyla abejonių, jog 2013 m. kovo 8 d. sutarties pagrindu atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą faktiškai buvo suteikta pirmumo teisė daliai OÜ Helmton Invest finansinio reikalavimo patenkinimui, tokiu būdu pažeidžiant kitų UAB „Ratlita“ kreditorių teises.

4Trečiasis asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Nurodo, kad UAB „Ratlita“ juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. gruodžio 12 d. Nuo pat bendrovės įsteigimo jos vadovu buvo R. D.. Pagrindinė bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Didžioji dalis bendrovės prekių buvo parduodamos ne Lietuvoje, prekyba buvo vykdoma su Europos ir ne Europos Sąjungos valstybėmis. Pagrindinė bendrovės parduodama prekė – įvairių rūšių automobilių ratlankiai, mažesnę parduodamų prekių dalį sudarė automobilių padangos ir įvairūs priedai. UAB „Ratlita“ sandorių sudarymo metu buvo mokus, stabiliai veikiantis ir sėkmingai ūkinę komercinę veiklą vykdantis juridinis asmuo. Remiantis bendrovės 2012 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, UAB „Ratlita“ turėjo turto už 12 973 403 Lt (ilgalaikio turto – 10 306 639 Lt, trumpalaikio turto – 2 666 764 Lt, iš jo 758 859 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų). 2012 metais UAB „Ratlita“ veikė pelningai ir gavo 2 251 825 Lt pelno. Laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., UAB „Ratlita“, siekdama gauti daugiau apyvartinių lėšų, realizuoti nepaklausų, nusidėvėjusį, reikalingą remontuoti, pajamų negeneravusį ir nuostolingą turtą, sudarė turto pardavimo sandorius, kurių pagrindu už rinkos vertę arba net už didesnę negu rinkos vertę, perleido bendrovei priklausiusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą. Visos piniginės lėšos, gautos už parduotą UAB „Ratlita“ turtą, buvo įneštos į bendrovės kasą arba banko pavedimu pervestos į bendrovės banko sąskaitą. Pareiškėjo nurodytu UAB „Ratlita“ sudarytų sandorių laikotarpiu, t. y. nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., bendrovė neturėjo jokių kreditorinių įsipareigojimų, neabejotiną ir neginčijamą reikalavimo teisę turintiems, kreditoriams. Pareiškėjas tik labai abstrakčiai nurodo, kad UAB „Ratlita“, sudarydama sandorius, pažeidė kreditorių teises, tačiau nepateikė duomenų apie dar iki sandorių sudarymo UAB „Ratlita“ atžvilgiu užvestas civilines bylas, kuriose potencialūs bendrovės kreditoriai būtų pareiškę turtinio pobūdžio reikalavimus, pareiškime nėra paminėta įsipareigojimų kreditoriams atsiradimo pradžia, be to, pareiškimo prieduose nėra jokių dokumentų, įrodančių apie tokių įsipareigojimų buvimo faktą. Vilniaus apygardos teismo 2013 m. liepos 30 d. nutartimi UAB „Ratlita“ buvo iškelta bankroto byla. Paskutinis UAB „Ratlita“ turto perleidimo sandoris buvo sudarytas dar 2013 m. balandžio 23 d. Trečiojo asmens vertinimu, tai yra pakankamai ilgas laiko tarpas prisiimti ar atsirasti naujiems finansiniams įsipareigojimas. Pareiškėjas savo prašymą dėl UAB „Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu iš esmės grindžia skirtingais sandoriais, dėl kurių kiekvieno šiuo metu teismuose yra nagrinėjamos arba pirmoje instancijoje jau išnagrinėtos civilinės bylos. UAB Auditas ir konsultacijos 2013 m. sausio 8 d. parengtos Verslo vertinimo ataskaitos objektas buvo UAB „Ratlita“ 100 vnt. 100 Lt nominalios vertės paprastųjų vardinių akcijų (100 proc.) paketo rinkos vertės nustatymas, o ne tam tikro (konkretaus) įmonei priklausančio turto vidutinės rinkos vertės nustatymas. Taigi Verslo vertinimo ataskaitoje buvo vertinamas pats verslas ir jo rinkos vertė 2012 m. gruodžio 31 d., taikant pajamų, o ne turto požiūrio metodų derinį, būtent kuriuo ir yra nustatoma atskirtų bendrovės vertinamo turto elementų suma (rinkos vertė). Verslo vertinimo dalis UAB „Ratlita“ priklausančio turto, dėl jo specifikos ir padėties (atskiri turto elementai – transporto priemonės, automobilių ratlankiai, padangos) nebuvo pilnai ir detaliai įvertinti, arba išviso nebuvo vertinami. Verslo vertinimo ataskaita buvo atlikta UAB „Ratlita“ užsakymu, dėl šios priežasties, UAB „Auditas ir konsultacijos“, atlikdami bendrovei priklausančių transporto priemonių vidutinės vertės nustatymą, privalėjo vadovautis tiek Vertės nustatymo tvarka, tiek ir Vertinimo instrukcija. Tačiau nustatant UAB „Ratlita“ priklausiusių transporto priemonių rinkos kainas minėtais teisės aktais ir turto vertintojams imperatyviomis jų nuostatomis nebuvo vadovaujamasi, dėl ko Verslo vertinimo ataskaitos dalyje „Transporto priemonių rinkos vertės nustatymas“, yra pateikti subjektyvūs, nepatikimi, klaidingi ir realios transporto priemonių rinkos situacijos, o tuo pačiu ir vertintų transporto priemonių rinkos kainos, neatitinkantys duomenys. Verslo vertinimo ataskaitoje nėra pateikta duomenų apie vertinamų transporto priemonių tikrosios ir vidutinės statistinės ridos skirtumus, t. y. nėra nurodyta koks buvo skirtumas tarp bendrovei priklausiusių vertinamų transporto priemonių ridos nuo transporto priemonių su kuriomis jos buvo lyginamos naudojant lyginamąjį metodą. Verslo vertinimo ataskaita neatitinka Vertinimo instrukcijoje nurodyto kriterijaus, kadangi nėra pateikiama nei pati vertės apskaičiavimo formulė, nei jos apskaičiavimo kriterijai, kurių pagrindu ir yra nustatoma tikroji transporto priemonės rinkos vertė. Transporto priemonių vertinime yra pateikiamas AUDI Q7 signalizacijos rinkos vertės vertinimas, nors signalizacija, kaip vienas iš daugelio neatsiejamų automobilio komponentų, iš viso negalėjo būti vertinama atskirai nuo transporto priemonės, kurioje tuo metu jau yra įmontuota. Visos transporto priemonės buvo parduotos už tuo metu buvusią, realią rinkos kainą, atsižvelgiant į esminius transporto priemonių kainą sąlygojančius faktorius, t. y. jų techninį stovį, prekinę išvaizdą, ridą, papildomos įrangos vertę, komplektaciją ir panaudojimo paskirtį. Be to, už transporto priemonių pardavimą gauta 82 850 Lt lėšų suma yra didelė, kadangi buvo parduodamas juridiniam asmeniui priklausęs turtas, kuris buvo naudojamas kasdieninėje jo veikloje ir intensyviai eksploatuojamas, pvz., automobilio Fiat Ducato, v. n. ( - ) rida 2012 m. balandžio 17 d. buvo 326 887 km., automobilio Audi Q7, v. n. ( - ) rida 2011 m. gruodžio 22 d. buvo 192 424 km., Fiat Ducato, v. n. ( - ) rida 2012 m. lapkričio 9 d. buvo 268 037 km. Akivaizdu, jog turto perleidimo sandorių sudarymo dieną visų transporto priemonių rida buvo dar didesnė, o tai žymiai sąlygojo mažesnę transporto priemonių kainą. UAB „Ratlita“, dar prieš sudarydama automobilio AUDI Q7 perleidimo sandorį, kreipėsi į transporto priemonių remonto paslaugas teikiančią įmonę NIKSTAS, R. A. firmą, dėl automobilio remonto. Minėta įmonė 2013 m. sausio 22 d., įvertinusi automobilio AUDI Q7, v. n. ( - ) techninį stovį ir reikalingus atlikti remonto darbus, pateikė komercinį pasiūlymą, kuriame nurodė, jog bendra remonto darbų sąmata sudaro 15 064,5 Lt įskaitant PVM. Automobilio AUDI Q7 techniniai trūkumai buvo atsiradę dar iki Verslo vertinimo ataskaitos parengimo, tačiau, akivaizdu, jog nustatinėjant vidutinę šios transporto priemonės rinkos vertę į juos atsižvelgta nebuvo. Taigi R. D., būdamas UAB „Ratlita“ direktoriumi, racionaliai ir atsakingai įvertinęs automobilio remonto kaštus, prekinę išvaizdą, techninį stovį bei nusidėvėjimą nusprendė jį parduoti. Taigi tokiu būdu R. D. ne tik, kad į UAB „Ratlita“ kasą įnešė papildomus 48 000 Lt, bet ir perleisdamas nusidėvėjusį, reikalingą remontuoti, negeneravusį pajamą, o tik nuostolius (remonto kaštai), daiktą sutaupė 15 064,5 Lt įskaitant PVM UAB „Ratlita“ lėšų. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos kitos civilinė bylos Nr. 2-50-101/2015 teismo posėdžio, vykusio 2015 m. sausio 6 d., metu pats BUAB „Ratlita“ administratoriaus įgaliotas asmuo A. G. pripažino, jog kitos UAB „Ratlita“ priklausiusios transporto priemonės ir priekabos buvo parduotos už realią rinkos vertę, o įmonei dėl šių sandorių sudarymo žala nebuvo padaryta. Pareiškėjas nepagrįstai nurodo, jog Verslo vertinimo ataskaitoje buvo nustatyta, jog 5 444 vnt. įvairių automobilių ratlankių rinkos kaina be PVM sudarė 396 062 Lt, tačiau faktinė jų pardavimo kaina be PVM buvo tik 286 093 Lt, dėl šios priežasties bendrovė patyrė 109 969 Lt žalą. Tačiau Verslo vertinimo ataskaitos 3.3.2. dalyje „Prekių, skirtų perparduoti rinkos vertės nustatymas“ nurodoma, jog atsižvelgiant į tai, kad nuo 2010 metų yra apribota turto disponavimo teisė, šio turto rinkos vertė nėra nustatoma ir prilyginama 0 Lt. Tokia Verslo vertinimo ataskaitos išvada, suponuoja, jog minėtų automobilių ratlankių, dėl jiems taikyto nuosavybės teisių apribojimo, ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10, rinkos kaina išviso nebuvo nustatinėjama ir prilyginta 0 Lt. Vien tas faktas, jog automobilių ratlankių savikaina buvo 396 062 Lt, negali patvirtinti teiginių, jog pats turtas buvo parduotas per pigiai, nes atitinkamo turto kaina laisvoje prekių ir paslaugų rinkoje nustatoma atsižvelgiant, be kita ko, į pasiūlą ir paklausą, o ne į turto savikainą. UAB „Ratlita“ savalaikiai nerealizavo, dar 2009 – 2010 m. laikotarpyje, įsigytų ir skirtų perparduoti automobilių ratlankių dėl objektyvių priežasčių, nepriklaususių nei nuo trečiojo asmens R. D., nei nuo pačios bendrovės valios. Akivaizdu, jog praėjus daugiau kaip trijų metų laikotarpiui nuo minėtų automobilių ratlankių įsigijimo iki procesinių prievartos priemonių ikiteisminiame tyrime baudžiamojoje byloje Nr. 38-1-00040-10 panaikinimo, jų vertė rinkoje ženkliai pakito (paseno bendrovės parduodamų automobilių ratlankių dizainas; net tinkamai laikomų ir sandėliuojamų ratlankių aliuminio metalo lydinio savybės per tokį ilgą laikotarpį pakito, metalas oksidavosi, kai kurių ratlankių dažai pradėjo skilinėti ir luptis, dėl šios priežasties prekės prarado prekinę išvaizdą; parduodamų ratlankių rinkos kainą žymiai įtakojo situacija pačioje rinkoje, kadangi UAB ,,Ratlita“ turėjo derinti savo kainas prie kitų pardavėjų siūlomų tapačių prekių kainų; prieš daugiau kaip 3 metus tokių pačių automobilių ratlankių savikaina buvo kur kas didesnė, negu juos įsigyjant 2013 metais R. D., kaip UAB „Ratlita“ vadovas, veikdamas išimtinai bendrovės interesais ir siekdamas pašalinti bet kokią apmokėjimo už aliuminio ratlankių iš viso neparduoti arba bandęs parduoti gerokai didesnėmis, negu tuometinės rinkos kainomis, labai tikėtina, jog šiai dienai jų vertė būtų buvusi dar mažesnė, o galiausiai bankroto administratoriui būtų tekę juos utilizuoti kaip aliuminio metalo laužą). Nurodytos aplinkybės tik dar kartą įrodo, jog R. D. tuometinėje situacijoje ieškojo optimalaus bei ekonomiškai pagrįsto sprendimo, elgėsi sąžiningai, apdairiai ir rūpestingai, veikdamas išimtinai bendrovės naudai ir jos interesams, juo labiau, kad lėšos gaidos už perparduotas prekes buvo įneštos į bendrovės kasą arba banko pavedimu pervestos į bendrovės banko sąskaitą, o patys sandoriai, įvertinus jų sudarymo egzistavusias objektyvias aplinkybes, turėtų būti vertintini kaip bendrovei ekonomiškai naudingi sprendimai. Pareiškėjui į bylą nepateikus tinkamų įrodymų, kad automobilių ratlankiai tuometinėje situacijoje galėjo būti parduoti už ženkliai didesnę pinigų sumą negu 286 093 Lt, nėra pagrindo išvadai, dėl trečiojo asmens sudarant aptariamą sandorį tyčios ar siekio privesti bendrovę prie bankroto. Pareiškėjas, vadovaudamasis Verslo vertinimo ataskaitos duomenimis, kurios vertinimo objektas, buvo ne konkretus specifinis turtas, šiuo atveju automobilių padangos, o pats verslas ir jo rinkos vertės nustatymas, pareiškime nepagrįstai teigia, jog dėl to, kad trečiasis asmuo R. D. automobilių padangų likutį pardavė už mažesnę negu Verslo vertinimo ataskaitoje nurodytą kainą, bendrovei buvo padaryta 509 Lt nuostolio. UAB „Ratlita“ laikotarpyje nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. vasario 19 d., pardavė skirtingų gamintojų ir išmatavimų 71 vnt. automobilių padangų likutį, kuris bendrovės sandėlyje buvo užsilikęs nuo 2010 m. Aplinkybę, jog UAB „Ratlita“ parduotos padangos yra laikomas likučiu, patvirtina tai, jog minėtas padangas bendrovė buvo įsigijusi dar iki 2010 metų, praktiškai kiekvienas padangų komplektas buvo skirtingų gamintojų, tipo ir išmatavimų, be to, kai kurios padangos net negalėjo būti pilnai sukomplektuotos. UAB „Ratlita“ iš sudarytų automobilių padangų pardavimo sandorių neįskaitant PVM iš viso gavo 13 895,18 Lt. UAB „Ratlita“ 2013 m. sausio – vasario mėnesį išparduotos padangos galėjo būti net iki 6 metų senumo. Kaip teisingai nurodoma Verslo vertinimo ataskaitoje – nenaudojamos naujos padangos sensta, praranda savo savybes, elastingumą, o senų padangų guma sukietėja ir susidėvi daug greičiau, tai lemia žymų parduodamų padangų paklausos, o tuo pačiu ir kainos, sumažėjimą, todėl akivaizdu, jog sandėliuojamos padangos buvo parduotos už realią kainą ir laiku, nes padangų likučiai atsiradus potencialiems pirkėjams vėliau nebūtų realizuoti, tuomet po kurio laiko juos būtų tekę utilizuoti, kaip netinkančias pardavimui prekes. Pirmiau nurodytos aplinkybės suteikią pagrindą išvadai, jog R. D., kaip bendrovės vadovo, sudaryti padangų pardavimo sandoriai atitiko sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus. UAB „Ratlita“ nuosavybės teise priklausė komercinės paskirties žemės sklypas, esantis ( - ), Vilkaviškyje. Minėtas Žemės sklypas UAB „Ratlita“ ūkinėje komercinėje veikloje niekuomet nebuvo naudotas, kadangi Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsisakė išduoti statybos leidimus statinių statybai. Šią aplinkybę patvirtina Verslo vertinimo ataskaitoje esantys priedai – vertinamo turto fotonuotraukos, iš kurių matyti, jog ant Žemės sklypo nebuvo įrengtų inžinerinių, kiemo ar kitokio tipo statinių, sklypo paviršius padengtas sniegu, taip pat pateiktuose fotonuotraukose nėra kitokių požymių, kurie leistų daryti išvadą, jog Žemės sklypas buvo naudojamas UAB „Ratlita“ ūkinėje komercinėje veikloje. R. D. įvertinęs faktą, kad Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija atsisakė UAB „Ratlita“ išduoti statybos leidimus, o bendrovei nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas (plynas laukas) negalėjo kitaip būti panaudojamas UAB „Ratlita“ vykdomoje veikloje (versle), priėmė sprendimą likviduoti įmonėje nenaudojamą ir jai nenaudingą turtą, ir panaudoti pinigus gautus už šio žemės sklypo pardavimą tolimesnėje įmonės veikloje. Kadangi 2013 m. sausio 8 d. UAB „Auditas ir konsultacijos“ buvo parengusi UAB „Ratlita“ Verslo vertinimo ataskaitą, R. D. įvertinęs joje nustatytą žemės sklypo vertę (37 800 Lt), priėmė sprendimą parduoti šį bendrovės turtą 2013 m. vasario 14 d. UAB „Reston Solutions“ pagal UAB „Ratlita“ išrašytą PVM sąskaitą faktūrą RAT Nr. 07452 už 40 000 Lt. Taigi R. D., atsižvelgęs į tai, jog bendrovės vykdomoje veikloje (versle) Žemės sklypas nebuvo naudojamas bei į tai, kad UAB „Reston Solutions“ sutiko už minėtą Žemės sklypą sumokėti 2 200 Lt didesnę pinigų sumą negu, kad buvo nustatyta tuometinė jo rinkos vertė, priėmė logišką, racionalų, ekonomiškai pagrįstą ir UAB „Ratlita“ naudingą sprendimą. Dėl sudaryto sandorio iš esmės nebuvo sumažintas UAB „Ratlita“ mokumas, o buvo pakeista tik turto sudėtis – materialusis turtas paverstas finansiniu turtu, t. y. piniginėmis lėšomis, kurios buvo panaudotos bendrovės tolimesniam funkcionavimui. Taigi R. D. veiksmai, sudarant žemės sklypo pardavimo sandorį, atitiko protingo asmens, veikiančio bendrovės interesais, elgesį, nulemtą susiklosčiusių faktinių aplinkybių. Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išraše nurodyta parduoto Žemės sklypo vidutinė rinkos vertė yra neatitinkanti tikrovės ir neturinti nieko bendro su realia rinkos verte, o tuo pačiu ir su pardavimo kaina. Žemės sklypo neva vidutinė rinkos vertė 120 000 Lt, masinio vertinimo būdu buvo nustatyta tik 2014 m. birželio 10 d., t. y. praėjus daugiau kaip vienų metų laikotarpiui nuo pačio sandorio sudarymo. 2009 m. birželio 12 d. UAB „Ratlita“ pirkimo-pardavimo sutarties Nr. DŽM-2952 pagrindu įsigijo inžinerinius kiemo statinius, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ), Vilkaviškyje, kuriuos sudarė tvora ir asfalto dangos kiemo aikštelė. Minėti Inžineriniai kiemo statiniai turėjo būti panaudoti įrengiant mobilias (esančias jūriniame konteineryje) automobilių ratlankių ir padangų montavimo, balansavimo bei taisymo dirbtuves, tačiau dėl neigiamai susiklosčiusios situacijos rinkoje, kuomet tapačių ar panašių teikiamų paslaugų pasiūla Vilkaviškio mieste viršijo paklausą, buvo nuspręsta atsisakyti šios finansiškai rizikingos idėjos ir bendrovės veiklą orientuoti į užtikrintą pelną garantuojančią pagrindinę bendrovės veiklos sritį – didmeninę ir mažmeninę prekybą. Inžineriniai kiemo statiniai buvo įrengti ant Vilkaviškio rajono savivaldybei priklausiusio žemės sklypo, dėl šios priežasties UAB „Ratlita“ iki 2012 m. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijai privalėdavo mokėti 1 702 Lt nuompinigių už valstybinės žemės sklypo nuomą. R. D., būdamas UAB „Ratlita“ direktoriumi, įvertinęs susiklosčiusią situaciją priėmė sprendimą išnuomoti Inžinerinius kiemo statinius UAB „Vilkaviškio autoklubas“ ir tokiu būdu visiškai ar iš dalies kompensuoti mokamus nuompinigius už naudojimąsi valstybine žeme. Atsižvelgus į Inžinerinių kiemo statinių būklę, į tai, kad jie nuo pat statybos pabaigos niekada nebuvo rekonstruoti ar atnaujinti, bei į tai, kad didelė dalis asfalto dangos buvo sutrūkinėjusi, duobėta ir apaugusi žole, o didžioji dalis aikštelę juosusios tvoros buvo nuvirtusi, su UAB „Vilkaviškio autoklubas“ buvo sutarta dėl 500 Lt dydžio metinio nuomos mokesčio už naudojimąsi Inžineriniais kiemo statiniais. 2012 m. pasikeitus teisiniam reguliavimui ir valstybiniam mokesčių administratoriui padidinus valstybinės žemės nuomos kainą UAB „Ratlita“ už 2013 metus privalėjo mokėti jau nebe 1 702 Lt nuompinigių už naudojimąsi valstybine žeme ant kurios buvo įrengti Inžineriniai kiemo statiniai, bet 3 404 Lt sumą, todėl tapo akivaizdu, jog Inžineriniai kiemo statiniai yra nuostolingi bendrovei, todėl buvo priimtas sprendimas už 10 000 Lt sumą parduoti Inžinerinius kiemo statinius. 2013 m. kovo 7 d. sudaryta Inžinerinių kiemo statinių pirkimo - pardavimo sutartis buvo akivaizdžiai ekonomiškai pagrįsta ir naudinga UAB „Ratlita“, kadangi bendrovė ne tik, kad išvengė prievolės mokėti pakankamai didelį valstybinės žemės nuomos mokestį, bet ir už didesnę negu rinkos kainą realizuodama nuostolingą turtą gavo pelno – 2 000 Lt. 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Ratlita“ sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „PRO COMPANY“, kurios pagrindu įsigijo 100 proc. UAB „Reston Solutions“ akcijų. 2013 m. vasario 13 d. juridinių asmenų registre vieninteliu UAB „Ratlita“ akcininku buvo įregistruotas OÜ Helmton Invest. 2012 m. vasario 15 d. UAB „Ratlita“ su OÜ Helmton Invest sudarė UAB „Reston Solutions“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu OÜ Helmton Invest įsigijo 99 400 vnt 100 Lt nominalios vertės, paprastąsias vardines UAB „Reston Solutions“ akcijas. Taigi, sutarties pasirašymo dieną UAB „Reston Solutions“ įstatinis kapitalas buvo lygus 9 940 000 Lt. Šalys sudarydamos 2013 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sulygo, jog OÜ Helmton Invest už įsigyjamas UAB „Reston Solutions“ akcijas sumokės 2 878 822,9 Eur sumą UAB „Ratlita“ bankiniu pavedimu arba grynais pinigais per 4 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 16 d. 2013 m. vasario 15 d. buvo sušauktas UAB „Ratlita“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Minėtame susirinkime, atstovaujamas valdybos narių, dalyvavo vienintelis UAB „Ratlita“ akcininkas OÜ Helmton Invest, kuriam priklausė 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o tuo pačiu ir 100 vnt. balsų. Minėtame susirinkime vienbalsiai buvo patvirtintas UAB „Ratlita“ metinis pranešimas, patvirtinta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2012 metus ir pelno paskirstymas. Taigi OÜ Helmton Invest, būdamas vieninteliu UAB „Ralita“ akcininku, priėmė sprendimą skelbti dividendus už 2012 metus. Už 2012 m. nepaskirstytas UAB ,,Ratlita“ pelnas sudarė 12 519 374 Lt. Taigi, akivaizdu, jog 2012 m. UAB „Raltlita“ turėjo didelį pelną ir OÜ Helmton Invest, kaip vienintelis akcininkas, laikydamasis Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose numatytų reikalavimų, galėjo priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus 12 519 374 Lt sumai. Taigi visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus paskirti dividendus, OÜ Helmton Invest tapo UAB „Ratlita“ kreditoriumi 12 519 374 Lt sumai (ABI 60 str. 2 d.). Pareiškėjas neginčijo OÜ Helmton Invest sprendimo skelbti ir išmokėti dividendus už 2012 metus. Taigi šalys, atsižvelgdamos į susiklosčiusius tarpusavio teisinius santykius, 2013 m. kovo 8 d. sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už skolas, kuria buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai. OÜ Helmton Invest buvo skolininkas UAB „Ratlia“ atžvilgiu 2 878 822,9 Eur sumai pagal 2013 m. vasario 15 d. tarp šalių sudarytą UAB „Reston Solutions“ akcijų – pirkimo pardavimo sutartį ir tuo pačiu UAB „Ratlita“ kreditorius 12 519 374 Lt sumai pagal 2013 m. vasario 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą paskirti ir išmokėti dividendus, o UAB „Ratlita“ buvo kreditorius OÜ Helmton Invest atžvilgiu 2 878 822,9 Eur sumai pagal 2013 m. vasario 15 d. tarp šalių sudarytą UAB „Reston Solutions“ akcijų – pirkimo pardavimo sutartį ir tuo pačiu OÜ Helmton Invest skolininkas 12 519 374 Lt sumai pagal 2013 m. vasario 15 d. visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimą paskirti ir išmokėti dividendus, todėl prievolės šalys viena kitos atžvilgio turėjo abipusių teisių ir pareigų, jų reikalavimai buvo priešpriešiniai, vienarūšiai, galiojantys, vykdytini ir apibrėžti. Priešpriešinių reikalavimų įskaitymas buvo nulemtas sutartinių santykių bei faktinių aplinkybių ir neprieštaravimo verslo praktikai (logikai), atitiko tikrąją šalių valią, toks susitarimas neprieštaravimo įstatymui (CK 6.156 str.). Priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorio sudarymo metu UAB „Ratlita“, išskyrusOÜ Helmton Invest, kitų kreditorių, turinčių neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, neturėjo, sėkmingai ir pelningai vykdė ūkinę-komercinę veiklą, dėl UAB „Ratlita“ negali būti taikomi sutarčių laisvės ribojimo imperatyvai.

5Trečiasis asmuo OÜ Helmton Invest pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu, kuriuo prašo pareiškimą atmesti. Trečiasis asmuo dėsto analogiškus argumentus, kaip ir R. D.. Papildomai nurodo, kad pareiškėjo nurodytų turto pardavimo ir priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorių sudarymo metu, UAB „Ratlita“ neturėjo finansinių įsipareigojimų prieš neabejotiną ir galiojančią reikalavo teisę turinčius trečiuosius asmenis, kurių teises ir (arba) teisėtus interesus, minėti sandoriai būtų galėję pažeisti. Pareiškėjas priešingų duomenų ar įrodymų savo pareiškime nėra pateikęs. Taigi, bendrovei turint didelį pelną ir neturint finansinių įsipareigojimų prieš trečiuosius asmenis (kreditorius), buvo nuspręsta parduoti nepaklausų, nelikvidų, negeneravusį pajamų, o kai kuriais atvejais tik nuostolius, ūkinėje veikloje nenaudotą, nusidėvėjusį ir reikalingą remontuoti turtą. Visa pinigų suma gauta už parduotą turtą buvo pervesta į UAB „Ratlita“ banko sąskaitą arba įnešta į kasą, kas reiškia, kad sudarius turto perleidimo sandorius bendrovės finansinė padėtis iš esmės liko nepakitusi, tiesiog ilgalaikis bendrovės turtas buvo pakeistas finansiniu turtu. Taigi, iš turto pardavimo sandorių sudarymo UAB „Ratlita“ gautos lėšos, buvo panaudotos tolimesnėje įmonės veikloje. Dėl kiekvieno šioje byloje pareiškėjo nurodyto sandorio, yra nagrinėjamos arba pirmoje instancijoje jau išnagrinėtos atskiros civilinės bylos, būtent: Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-50-101/2015, pagal ieškovo BUAB „Ratlita“ administratoriaus įgalioto asmens A. G. pareikštą ieškinį atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 133 128 Lt dydžio žalos atlyginimo, kuri, pasak ieškovo, atsirado dėl to, kad atsakovas R. D., būdamas UAB „Ratlita“ direktoriumi, už mažesnę nei rinkos kainą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., pardavė bendrovei priklausiusį turtą – transporto priemones, automobilių ratlankius ir padangas (prekių atsargas). Teismas ieškinį atmetė; Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-2220-872/2015, pagal ieškovo BUAB „Ratlita“ administratoriaus įgalioto asmens A. G. actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį atsakovams UAB „Reston Solutions“ ir UAB „Gintrėja“. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovams dėl 2013 m. vasario 26 d. sudaryto žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinys atmestas; Vilniaus miesto apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla Nr. 2-38481-816/2014, pagal ieškovo BUAB „Ratlita“ administratoriaus įgalioto asmens A. G. actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį atsakovui UAB „Vilkaviškio autoklubas“. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl 2013 m. kovo 7 d. sudarytos inžinerinių kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė; Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-377-565/2015, pagal ieškovo BUAB „Ratlita“ administratoriaus įgalioto asmens A. G. actio Pauliana pagrindu pareikštą ieškinį atsakovui OÜ Helmton Invest. Šioje byloje ieškovas pareiškė ieškinį atsakovui dėl tarp UAB „Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudarytos 2013 m. kovo 8 d. sutarties dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo pripažinimo negaliojančia ab initio ir restitucijos taikymo. Taigi dėl dalies šioje byloje pareiškėjo nurodomų sandorių, neva lėmusių kreditorių interesų pažeidimą ir UAB „Ratlita“ privedimą prie bankroto, šiuo metu jau yra priimti galutiniai sprendimai kitose civilinėse bylose, todėl šią bylą nagrinėjantis teismas turėtų atsižvelgti į Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 12 d. ir 2015 m. vasario 2 d. prejudicinę galią šiai bylai turinčius sprendimus bei juose konstatuotas faktines aplinkybes.

6Pareiškimas atmetamas.

7CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų konkurencijos taisykles, yra įtvirtinta nuostata, kad bankroto ir restruktūrizavimo bylos nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti Lietuvos Respublikos įstatymai. Taigi, Įmonių bankroto įstatymo normos yra specialiosios bendrųjų civilinio proceso teisės normų atžvilgiu ir turi prioritetą jų konkurencijos atveju. Pagal ĮBĮ 10 straipsnio 1 dalį bankroto bylos iškeliamos ir nagrinėjamos CPK nustatyta ginčo teisenos tvarka, išskyrus šio įstatymo nustatytas išimtis. Bankroto bylų nagrinėjimo procesinių taisyklių ypatumus lemia bankroto teisinių santykių prigimtis ir jų specifika, palyginus su kitais civiliniais teisiniais santykiais.

8Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,Ratlita“, kuriai 2013 m. liepos 30 d. buvo iškelta bankroto byla, bankroto pripažinimo tyčiniu klausimas. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Ratlita“ juridinių asmenų registre įregistruota 2006 m. gruodžio 12 d. Nuo pat bendrovės įsteigimo jos vadovu buvo trečiasis asmuo R. D.. Pagrindinė bendrovės veikla – didmeninė ir mažmeninė prekyba, konsultacinė verslo ir valdymo veikla. Pagrindinė bendrovės parduodama prekė – įvairių rūšių automobilių ratlankiai, mažesnę parduodamų prekių dalį sudarė automobilių padangos ir įvairūs priedai.

9Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta, kad tyčinis bankrotas – įmonės privedimas prie bankroto sąmoningai blogai valdant įmonę (veikimu, neveikimu) ir (arba) sudarant sandorius, kai buvo žinoma ar turėjo būti žinoma, kad jų sudarymas pažeidžia kreditorių teises ir (arba) teisėtus interesus.

10ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 2 dalį, teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu, jeigu nustato, kad yra bent vienas iš šių tyčinio bankroto požymių: 1) įmonės valdymo organas (organai) nevykdė arba netinkamai vykdė įstatymuose, įmonės steigimo dokumentuose jiems nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu; 2) buvo sudaryti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sandoriai, įskaitant ir sandorius, susijusius su akcijų ar kito finansinio turto pirkimu, pardavimu ir (arba) perdavimu, ar priimti kiti nuostolingi ar ekonomiškai nenaudingi įmonei sprendimai; 3) turtas buvo parduotas mažesnėmis negu rinkos kainomis asmenims, kuriuos su įmone pardavimo metu siejo glaudūs ryšiai, kaip jie apibrėžti Finansinių priemonių rinkų įstatyme, ar kurie susiję giminystės (tiesiosios aukštutinės ir tiesiosios žemutinės linijos giminaičiai, tikrieji bei netikrieji broliai ir seserys, įtėviai ir įvaikiai), svainystės ar partnerystės ryšiais su įmonės vadovu ar kitu asmeniu, įmonėje turėjusiu teisę priimti atitinkamą sprendimą, (toliau – susiję asmenys) arba turtas perleistas neatlygintinai, arba atsiskaitymas už turtą atidėtas ekonomiškai nenaudingam laikotarpiui ar su įmone atsiskaityta veiklos nevykdančių įmonių ir (arba) įmonių, nepateikusių juridinių asmenų registrui finansinės atskaitomybės ataskaitų, akcijomis; 4) įmonės veikla buvo organizuojama taip, kad kreditorių galimybės nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą buvo apribotos arba panaikintos ir (arba) išieškojimo pirmenybė buvo sąmoningai teikiama tos pačios eilės pagal Civilinio kodekso 6.9301 straipsnį kreditoriams, kuriems įsipareigojimai atsirado vėliau ir (arba) buvo nepradelsti arba mažiau pradelsti, žinant, kad kreditoriai, kuriems įsipareigojimai pradelsti arba daugiau pradelsti, faktiškai neturės į ką nukreipti savo išieškojimo, nes įmonė nebeturės pakankamai turto; 5) teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai ir (arba) netinkamai (paslėpti, sunaikinti, sugadinti įmonės apskaitos dokumentai arba netvarkyta ar aplaidžiai tvarkyta teisės aktų reikalaujama buhalterinė apskaita arba įstatymų nustatytą laiką neišsaugoti buhalterinės apskaitos dokumentai) ir dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros, ir (arba) mokesčių administratoriaus patikrinimo akte nustatytas pridėtinės vertės mokesčio (PVM) arba kitų mokesčių mokėjimo vengimas.

11Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis, jeigu: 1) veikla ir turtas buvo perkelti į kitą įmonę, įmonę reorganizavus arba įmonės dalį atskyrus, kai veiklą vykdo ir finansinius įsipareigojimus prisiima turto nevaldanti įmonė, kita veikianti ar naujai įsteigta įmonė perėmė įmonės nebaigtas vykdyti sutartis ir (arba) reikalavimo teises ir į šią įmonę perėjo dirbti darbuotojai ir (arba) vadovai ir (arba) su jais susiję asmenys; 2) atsiskaitymai iki bankroto bylos iškėlimo buvo vykdomi pažeidžiant Civilinio kodekso 6.9301 straipsnyje nustatytą atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą ir nebuvo vykdomas šio ar kitų įstatymų reikalavimas dėl privalomo įmonės bankroto bylos inicijavimo, kai įmonės darbuotojui (darbuotojams) ilgiau kaip 3 mėnesius iš eilės nemokamas darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos.

12Tyčinio bankroto samprata atskleista ne tik minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje, bet ir teismų praktikoje. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl tyčinio bankroto sampratos, yra išaiškinęs, kad, sprendžiant dėl įmonės bankroto pripažinimo tyčiniu, bankroto bylą iškėlusiam teismui būtina nustatyti, ar bankrutuojančios įmonės sudarytais sandoriais bei kitokia šios įmonės veikla buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama įmonės nemokumo. Tais atvejais, kai įmonė yra faktiškai nelikvidi arba nemoki, turi būti patikrinama, ar tolesnė tokios įmonės veikla buvo nukreipta dar labiau pabloginti įmonės turtinę padėtį. Šie kriterijai ir kreditorių galimybių nukreipti išieškojimą į įmonės skolininkės turtą suvaržymas arba sąlygų išvengti išieškojimo sudarymas, taip pat sąmoningas išieškojimo pirmenybės atidavimas vėlesniems kreditoriams, žinant, kad ankstesnieji kreditoriai faktiškai neturės į ką nukreipti savo reikalavimų įmonei skolininkei neturint pakankamai turto, reiškia tyčinį bankrotą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004-12-13 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-680/2004). Taigi tokie atvejai, kai dėl įmonės valdymo organų sprendimų yra nuostolingai perleidžiamas, sunaikinamas, sugadinamas ar iššvaistomas įmonės turtas, sudaromi sandoriai, kurių vykdymas reiškia nepagrįstai didelę finansinę naštą įmonei, atliekami veiksmai, kuriais siekiama sužlugdyti įmonę ir perkelti jos veiklą į kitą tų pačių ar susijusių asmenų naujai įsteigtą įmonę, atsiskaitoma tik su tam tikrais kreditoriais ir pan., gali būti vertinami kaip tyčinio įmonės bankroto požymiai.

13Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima pripažinti bankrotą tyčiniu, nebūtina nustatyti konkretaus veiksmo, sukėlusio įmonės bankrotą, tačiau turi būti vertinama aplinkybių visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-1045/2003; 2004 m. rugsėjo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2004). Tai gali būti tokios aplinkybės, kurios yra susijusios su įmonės valdymo organų veiklos atitiktimi teisės aktų reikalavimams, sudarytų sandorių ekonominiu naudingumu ir jų įtaka įmonės mokumui, taip pat kitos aplinkybės, nulėmusios įmonės nemokumą, įmonės valdymo ir veiklos organizavimo reikalavimų kontekste. Tais atvejais, kai nustatomas tyčinis blogas įmonės valdymas, kuris gali atsiskleisti sąmoningai vykdoma neteisinga investicijų politika, ydinga įmonės veikla ir plėtra (investicijos į nerealius ar pasenusius projektus, neperspektyvių įmonių akcijų supirkimas, nepaklausių prekių gamyba ir pan.), blogu vadovavimu įmonės komercinei, ūkinei ir finansinei veiklai, netinkamu darbo, technologinių procesų organizavimu, žinomai nenaudingų įmonei sandorių sudarymu, neatlikimas tų ekonominių veiksmų ir finansinių operacijų, kurias būtina atlikti konkrečioje situacijoje, yra pagrindas įmonės bankrotą pripažinti tyčiniu. Kiekvienu konkrečiu atveju sprendžiant dėl įmonės tyčinio bankroto, reikia įvertinti faktines aplinkybes, susijusias su įmonės veikla, tokios įmonės valdymo organų sprendimais, turinčiais tyčinio bankroto požymių.

14Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimą tyčiniu, remiasi Įmonių bankroto įstatymo 20 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais, o būtent, kad BUAB „Ratlita“ buvęs vadovas, susipažinęs su Verslo vertinimo atskaitoje pateiktais duomenimis, t. y. nustatytomis rinkos kainomis, sąmoningai sudarinėjo įmonei nepelningus sandorius, kurių pagrindu perleido įmonės turtą už mažesnę nei rinkos vertės kainą. Pasak administratoriaus, šiais sandoriais nebuvo siekiama gauti pelną, turtas buvo parduotas susijusioms įmonėms, be to, 2013 m. kovo 8 d. sutarties pagrindu atlikus priešpriešinių reikalavimų įskaitymą, faktiškai buvo suteikta pirmumo teisė daliai OÜ Helmton Invest finansinio reikalavimo patenkinti, tokiu būdu pažeidžiant kitų UAB „Ratlita“ kreditorių teises.

15Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo organo, santykis su juridiniu asmeniu yra specifinis – grindžiamas pasitikėjimu ir lojalumu. Įstatyme įtvirtinta, kad juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai (CK 2.87 str. 1 d.); būti jam lojalus ir laikytis konfidencialumo (CK 2.87 str. 2 d.); vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams (CK 2.87 str. 3 d.) ir kt. Kasacinio teismo praktikoje akcentuojama, kad administracijos vadovas yra specialus subjektas, kuriam taikomi aukštesni veiklos ir atsakomybės standartai, nei eiliniam įmonės darbuotojui; įmonę ir administracijos vadovą sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai; tai reiškia, kad įmonės administracijos vadovas privalo ex officio veikti išimtinai įmonės interesais; įmonės vadovas jai atstovauja, atsako už įmonės kasdienės veiklos organizavimą; jis turi veikti rūpestingai, sąžiningai, atidžiai, kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-444/2009; 2009 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-528/2009). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šias pareigas įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006).

16Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei veikiant įprastai, jos vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams ir tokiu laikotarpiu pagrindinė įmonės vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė prastėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad suprastėjus įmonės būklei, atsiranda vadovo fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012, 2014-05-21 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014 ir kt.).

17Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių santykių reguliavimą bei šiuo klausimu formuojamą teismų praktiką, įvertinus buvusio BUAB ,,Ratlita“ vadovo elgesį, kurį nurodo bankroto administratorius, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo konstatuoti, jog buvęs UAB ,,Ratlita“ vadovas privedė bendrovę prie bankroto tyčia, ar kad egzistuoja kiti savarankiški pagrindai, numatyti Įmonių bankroto įstatyme, kad pripažinti UAB ,,Ratlita“ bankrotą tyčiniu.

18Kaip jau buvo minėta, bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą gali pripažinti tyčiniu, tik jeigu įvertinęs įmonės valdymo organų veiksmų visumą, nustato požymius, kurie leistų spręsti, jog sąmoningais sprendimais buvo perleistas, išvaistytas, sunaikintas ar sugadintas turtas ir dėl tokių veiksmų įmonė gavo žymiai mažesnę naudą, nei yra to turto reali vertė, jog esant ir taip blogai bendrovės ūkinei finansiniai padėčiai, kuri galėjo susidaryti dėl pokyčių rinkoje ar kt., bendrovės veikla apskritai nebuvo organizuota ar buvo organizuota taip, kad pablogino įmonės galimybes atsiskaityti su visais kreditoriais, sukėlė nemokumą ir bankrotą. Tai yra, kad buvęs bendrovės vadovas, ne tik nevykdė Akcinių bendrovių įstatymo normose bei bendrovės įstatuose suformuotų prievolių, bet ir veikė priešingai bendrovės interesams ar siekdamas išvengti galimybės atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Nagrinėjamu atveju, teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus nurodytus argumentus, byloje esančius įrodymus, teismų priimtus sprendimus dėl ginčo faktinių aplinkybių, kiekvieno sudaryto sandorio atskirai aplinkybes, daro išvadą, kad nėra teisinio pagrindo spręsti, kad UAB „Ratlita“ sudarytais sandoriais ar kitokia veikla būtų nuosekliai ir kryptingai siekta įmonės nemokumo, t. y., kad bendrovė prie bankroto buvo privesta tyčia, siekiant išvengti galimybių atsiskaityti su įmonės kreditoriais. Administratoriaus nurodytų ir kitose jau išnagrinėtose bylose ginčytų sandorių kontekste, akivaizdu, jog jų sudarymo metu UAB „Ratlita“ buvo moki, stabiliai veikianti ir pelningą veiklą vykdanti bendrovė. Teismo vertinimu, svarbi ir aplinkybė, jog UAB „Ratlita“, sudarydama nurodytus sandorius, neturėjo neabejotinų ir neginčijamų finansinių įsipareigojimų reikalavimo teisę turintiems kreditoriams, taigi nėra pagrindo išvadai, jog sudarydamas ginčo sandorius, buvęs įmonės vadovas siekė privesti įmonę prie bankroto ir išvengti finansinių įsipareigojimų vykdymo .

19Teismas nagrinėjamu atveju remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje dėstoma pozicija, kuomet kreditoriaus teisės ginčijamais sandoriais gali būti pripažįstamos pažeidžiančiomis kreditorių interesus, jeigu kreditorius reikalavimo teisė egzistavo sandorio sudarymo metu, priešingu atveju laikoma, kad skolininkas negali pažeisti būsimos prievolės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012).

20Tai, kad įmonė buvo moki ir jai negrėsė bankroto procedūros patvirtina ir 2012 m. gruodžio 31 d. UAB „Ratlita“ balanso duomenys, iš kurių matyti, kad bendrovė turėjo turto už 12 973 403 Lt (ilgalaikio turto – 10 306 639 Lt, trumpalaikio turto – 2 666 764 Lt, iš jo 758 859 Lt pinigų ir pinigų ekvivalentų), o 2012 m. UAB „Ratlita“ veikė pelningai ir gavo 2 251 825 Lt pelno.

21Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. prejudicinę galią šiai bylai turinčiu sprendimu, kuris yra įsiteisėjęs, nustatė, jog UAB „Ratlita“ 2013 m. kovo 7 d. turėjo įsiskolinimų akcininkams: 43 800 Lt S. D. bei 51 816,80 įsiskolinimo R. D.. Tačiau minimoje byloje šie asmenys rašytiniu pareiškimu teismui patvirtino, kad ginčo pirkimo pardavimo sutartis jų teisių ir teisėtų interesų nepažeidė. Pareiškėjas taip pat nepateikė įrodymų, jog iki ginčijamų sandorių sudarymo metu, UAB „Ratlita“ turėjo kitų kreditorių, kurie turėjo reikalavimo teisių ieškovui.

22Kaip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendime, UAB „Ratlita“ pagal apskaičiuotas ir sumokėtas valstybinio socialinio draudimo įmokas už 2013 metus įsiskolinimo neturėjo, tik nuo 2013 m. balandžio 30 d. tapo žinoma apie Kauno teritorinės muitinės reikalavimą UAB „Ratlita“ ir jo dydį, Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendime nustatė, jog remiantis LITEKO duomenimis UAB „Ratlita“ 2013 m. kitų kreditorinių įsiskolinimų neturėjo.

23Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB „Ratlita“ kreditorinių įsipareigojimų neturėjo, bendrovė turėjo teisę sudaryti ginčo sandorius. Kita vertus, nėra pagrindo daryti išvadą, jog UAB „Ratlita“ sudarytais sandoriai buvo nuosekliai ir kryptingai siekiama sukelti bendrovės nemokumą. Priešingai, bendrovė sudarydama aptartus turto perleidimo sandorius realizavo įmonės ūkinėje veikloje (versle) nebenaudojamą arba nuostolingą turtą ir gavo papildomų apyvartinių lėšų, kas visiškai atitinka įprastinę verslo praktiką. Akivaizdu, jog dėl minėtų sandorių, išskyrus įskaitymo sandorį, sudarymo metu nebuvo sumažintas UAB „Ratlita“ mokumas, o buvo pakeista tik turto sudėtis – materialus turtas paverstas finansiniu turtu, t. y. piniginėmis lėšomis, kurios buvo pervestos bendrovės banko sąskaitą arba įneštos į kasą. Taigi visos iš sudarytų sandorių gautos lėšos buvo panaudotos tolimesniam bendrovės funkcionavimui. Teismo vertinimu, pareiškėjas neįrodė, kad buvęs bendrovės vadovas, sudarydamas bendrovei priklausiusio turto perleidimo sandorius, tuometinėje situacijoje elgėsi nesąžiningai, neapdairiai ar nerūpestingai. Teismas sutinka su trečiųjų asmenų nurodomais argumentais, jog tuometinis UAB „Ratlita“ vadovas ieškojo optimalaus ir ekonomiško sprendimo susidariusioje situacijoje, o būtent, perleido nepaklausų (inžineriniai kiemo statiniai, automobilių ratlankiai ir padangos), nusidėvėjusį ir reikalingą remontuoti (transporto priemonės, inžineriniai kiemo statiniai), negeneruojantį pajamų, turtą, sugebėjo gauti papildomų apyvartinių lėšų įmonei bei pelno. Sudarant turto perleidimo sandorius buvo atsižvelgtą į realią daiktų būklę, jų panaudojimo perspektyvas tolesnėje bendrovės veikloje bei ateityje galinčias atsirasti papildomas išlaidas (nuostolius), UAB „Ratlita“ priklausęs nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas buvo perleistas už realią rinkos vertę, siekiant gauti maksimalią naudą (pelną) ir tuo pačiu išvengiant ateityje atsirasiančių papildomų išlaidų ar nuostolių. Aplinkybė, jog UAB „Ratlita“ priklausęs turtas buvo perleistas skirtingiems asmenims, nors ir susijusiems su UAB ,,Ratlita“ vadovu R. D., rodo tai, kad buvęs bendrovės vadovas, sudarydamas turto perleidimo sandorius, neturėjo tyčios perkelti UAB „Ratlita“ veiklos į kitą, tų pačių ar susijusių asmenų, naujai įsteigtą įmonę ar atsiskaityti tik su tam tikrai kreditoriais ar privesti bendrovę prie bankroto. Taigi, tretieji asmenys pagrįstai nurodo, jog įvertinus bendrovės sudarytų sandorių aplinkybes, nėra pagrindo spręsti, jog UAB „Ratlita“ valdymo organai atliko veiksmus, kuriais būtų buvę kryptingai pažeidinėjami susitarimai su kreditoriais ar atsiskaitinėjama tik su pasirinktais kreditoriais, taip pažeidžiant kitų kreditorių, kuriuos buvo galima numatyti atsirasiant, teises. Pareiškėjo nurodyti argumentai bei pateikti dokumentai neįrodo ir nepatvirtina, kad buvusio bendrovės vadovo R. D. sudarytais sandoriais, bei kitokia šios įmonės veikla, bendrovė buvo privesta prie nemokumo ar jai esant nemokiai buvo dar labiau pasunkinta jos kreditorių padėtis. Tuometis UAB „Ratlita“ vadovas tinkamai vykdė jam įstatymuose ir įmonės steigimo dokumentuose nustatytas pareigas, susijusias su įmonės valdymu, neviršijo jam suteiktų įgaliojimų. UAB „Ratlita“ akcininkas, jokių pretenzijų dėl netinkamo įmonės veiklos organizavimo, nuostolingų sprendimų ar kitokios įmonei aiškiai nenaudingos ir tyčinės veiklos, nereiškė.

24Dėl sandorių, kurių pagrindu buvo parduotos UAB „Ratlita“ priklausančios transporto priemonės ir prekių atsargos

25Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Ratlita“, atstovaujama buvusio įmonės vadovo R. D., laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 30 d. iki 2013 m. vasario 1 d. pardavė UAB ,,Ratliota“ priklausiusias transporto priemones, nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. balandžio 23 d. kitų prekių (padangų, automobilių ratlankių) atsargas.

26Bankroto administratoriaus teigimu, dėl šių sandorių sudarymo bendrovė patyrė 133 128 Lt žalą, t. y. 22 650 Lt žala dėl transporto priemonių pardavimo, 509 Lt žala dėl padangų bei 109 969 Lt žala dėl automobilių ratlankių pardavimo, kadangi parduotų daiktų / prekių kaina buvo žymiai mažesnė, negu buvo nustatyta 2013 m. sausio 8 d. Verslo vertinimo ataskaitoje 342/2216(Vilk):13, atliktoje UAB „Auditas ir konsultacijos“. Pasak bankroto administratoriaus, UAB „Ratlita“ priklausančios transporto priemonės buvo parduotos už mažesnę nei rinkos kainą. Įmonės vadovas sąmoningai pardavė šiuos objektus už mažesnę nei rinkos kainą, tokiu būdu padarydamas bendrovei žalą.

27Įrodinėdamas minėtų sandorių žalingumą įmonei, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. D. dėl žalos atlyginimo, kuriuo prašė priteisti 133 128 Lt dydžio žalą, atsiradusią dėl to, kad atsakovas R. D., būdamas UAB „Ratlita“ direktoriumi, už mažesnę nei rinkos kainą, laikotarpiu nuo 2013 m. sausio 18 d. iki 2013 m. balandžio 23 d., pardavė bendrovei priklausiusį turtą – transporto priemones, automobilių ratlankius ir padangas.

28Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad buvęs įmonės vadovas, ginčijamą turtą pardavė rinkos kainomis, siekė kuo didesnės naudos bendrovei, sudaryti transporto priemonių perleidimo sandoriai atitiko sąžiningo, apdairaus, rūpestingo ir protingo asmens elgesio standartus, kadangi transporto priemonės buvo parduotos už tuo metu buvusią realią rinkos kainą, atsižvelgiant į jų techninį stovį, prekinę išvaizdą, ridą, papildomos įrangos vertę, komplektaciją ir panaudojimo paskirtį, ieškovas tai paneigiančių duomenų nepateikė (CPK 12, 178 str.).

29Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas neįrodė atsakovo, kaip BUAB „Ratlita“ vadovo, fiduciarinių pareigų (lojalumo, sąžiningumo, protingumo ir kt.) pažeidimo bei civilinei atsakomybei kilti būtinųjų sąlygų (neteisėtų veiksmų, žalos bei priežastinio ryšio), todėl ieškinį atmetė (CK 2.87 str., 6.245-6.249 str., CPK 178, 185 str.).

30Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m. rugsėjo 12 d. nutartimi paliko Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. kovo 5 d. sprendimą nepakeistą.

31Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Aiškinant proceso teisės normas dėl prejudicinių faktų taikymo kasacinio teismo laikomasi šių pagrindinių nuostatų: prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galią tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, išskyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas būtų reikšmingas abiejose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2008). Kasacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad prejudicinę galią turi kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės (faktai), t. y. tokios aplinkybės, kurias teismas pripažino įrodytomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-73/2009).

32Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei jame nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad minėti sandoriai neatitiko įprastinės verslo praktikos, pažeidė bendrovės kreditorių interesus ar buvo sudaryti siekiant privesti įmonę prie bankroto.

33Dėl 2013 m. vasario 26 d. sandorio, kurio pagrindu buvo parduotas UAB „Ratlita“ nekilnojamasis turtas – žemės sklypas

34Kaip matyt iš bylos medžiagos, 2014 m. vasario 14 d., R. D., veikdamas UAB „Ratlita“ vardu, pardavė bendrovei priklausantį žemės sklypą, esantį ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav. Šis žemės sklypas parduotas UAB „Reston Solutions“ už 40 000 Lt, nors jį buvo galima parduoti už 120 000 Lt, taigi bankroto administratoriaus teigimu, dėl šio sandorio sudarymo bendrovė patyrė 80 000 Lt žalą.

35Įrodinėdamas minėto sandorio žalingumą įmonei, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu atsakovui R. D., kuriuo actio Pauliana pagrindu prašė pripažinti tarp UAB „Ratlita“ ir UAB „Reston solution“ 2013 m. vasario 26 d. sudarytą žemės sklypo, esančio ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav. pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio, taikyti restituciją, UAB „Reston solution“ sumokant UAB „Ratlita“ 120 000 Lt sumą.

36Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o būtent, kad skolininkas ginčijamu sandoriu pažeidė kokių nors sandorio sudarymo metu buvusių kreditorių teises, lūkesčius, kad sandoriu perleistas turtas už žymiai mažesnę nei rinkos vertę, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio. Atsakovui ir trečiajam asmeniui nuneigus ir nesąžiningumo prezumpciją, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiu 2013 m. vasario 26 d. žemės sklypo, esančio ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav, perleidimo sandorį, todėl ieškinį atmetė.

37Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei jame nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad minėtas sandoris neatitiko įprastinės verslo praktikos, pažeidė bendrovės kreditorių interesus ar buvo sudarytas siekiant privesti įmonę prie bankroto.

38Dėl sandorių, kurių pagrindu buvo parduotos UAB „Ratlita“ priklausančios transporto priemonės ir prekių atsargos

392014 m. vasario 14 d. R. D., veikdamas UAB „Ratlita“ vardu, pardavė bendrovei priklausančius inžinerinius kiemo statinius, esančius ( - ), Vilkaviškio m., Vilkaviškio r. sav. Turtas buvo parduotas UAB „Vilkaviškio autoklubas“ už 10 000 Lt. Administratorius nurodo, kad vadovaujantis Verslo vertinimo ataskaita, inžinerinių kiemo statinių vertė sudaro 8 000 Lt, todėl vertinant Verslo vertinimo ataskaitoje nustatytas kiemo statinių kainas su realia jų pardavimo kaina, galima teigti, kad jos žymiai nesiskiria, tačiau paanalizavus šią Verslo vertinimo ataskaitą detaliau, kyla abejonių dėl ataskaitoje nurodytos kiemo statinių rinkos vertės kainos, kadangi ji žymiai skiriasi nuo VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, kur nustatyta, jog šių kiemo statinių vidutinė rinkos vertė sudaro 13 200 Lt. Dėl šių priežasčių žala padaryta įmonei sudaro 3 200 Lt.

40Įrodinėdamas minėto sandorio žalingumą įmonei, bankroto administratorius kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydamas actio Pauliana pagrindu pripažinti 2013 m. kovo 7 d. tarp UAB „Ratlita“ ir UAB „Vilkaviškio autoklubas“ sudarytą inžinierinių kiemo statinių pirkimo – pardavimo sutartį negaliojančia ab initio ir taikyti dvišalę restituciją.

41Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad įmonė, sudarydama ginčijamą sandorį, ne tik, kad nepablogino savo finansinės padėties, bet priešingai, ją pagerino, kadangi nebeliko prievolės mokėti valstybinės žemės nuomos mokesčio už valstybinę žemę, ant kurios stovi inžineriniai kiemo statiniai. Taip pat, perleidus ginčo statinius, išnyko prievolė juos kaip savininkui išlaikyti ir prižiūrėti. Byloje esanti PVM sąskaita faktūra RAT Nr. 07462 patvirtina, kad 2013 m. vasario 14 d. UAB „Vilkaviškio autoklubas“ pervedė į ieškovo UAB „Ratlita“ sąskaitą 10 000 Lt sumą, todėl atsižvelgdamas į tai, jog nauda iš pirkimo – pardavimo sutarties sudarymo buvo didesnė nei gautoji disponuojant ginčo statiniais (500 Lt nuompinigių per metus), teismas padarė išvadą, jog sandorio sudarymas bendrovei, tuo pačiu ir kreditoriams turėjo didesnės naudos nei būtų susidaręs įsiskolinimas už valstybinės žemės nuomą, taip pat atsiradusios išlaidos statinius išlaikant.

42Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo paneigė nesąžiningumo prezumpciją, nes turtas buvo perleistas jį įvertinus, perleistas už didesnę nei rinkos vertę, perleistas nepaklausus, nusidėvėjęs, reikalingas remonto daiktas, negeneravęs pajamų, o davęs tik nuostolius (valstybinės žemės nuoma), ūkinėje veikloje nenaudotas daiktas, todėl įmonės elgesys sandorio sudarymo metu atitiko racionalaus ir atsakingo ūkio subjekto elgesį. Taigi teismas padarė išvadą, jog ieškovas neįrodė visų būtinųjų actio Pauliana instituto taikymo sąlygų, o būtent, kad skolininkas ginčijamu sandoriu pažeidė kokių nors sandorio sudarymo metu buvusių kreditorių teises, lūkesčius, kad sandoriu perleistas turtas už žymiai mažesnę nei rinkos vertę, kad skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio, kt., todėl ieškinį atmetė.

43Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo sprendimą bei jame nustatytas faktines aplinkybes, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad minėtas sandoris neatitiko įprastinės verslo praktikos, pažeidė bendrovės kreditorių interesus ar buvo sudarytas siekiant privesti įmonę prie bankroto.

44Dėl sandorio, kurio pagrindu buvo patenkintas išimtinai vieno kreditoriaus reikalavimas

45Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Ratlita“ sudarė akcijų pirkimo – pardavimo sutartį su UAB „PRO COMPANY“, kurios pagrindu įsigijo 100 proc. UAB „Reston Solutions“ akcijų. 2013 m. vasario 13 d. juridinių asmenų registre vieninteliu UAB „Ratlita“ akcininku buvo įregistruotas OÜ Helmton Invest.

462013 m. vasario 15 d. UAB „Ratlita“ su OÜ Helmton Invest sudarė UAB „Reston Solutions“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, kurios pagrindu OÜ Helmton Invest įsigijo 99 400 vnt. 100 Lt nominalios vertės, paprastųjų vardinių UAB „Reston Solutions“ akcijų. Sutarties pasirašymo dieną UAB „Reston Solutions“ įstatinis kapitalas buvo lygus 9 940 000 Lt.

47Šalys sudarydamos 2013 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį sulygo, jog OÜ Helmton Invest už įsigyjamas UAB „Reston Solutions“ akcijas sumokės 2 878 822,9 Eur sumą UAB „Ratlita“ bankiniu pavedimu arba grynais pinigais per 4 mėnesius nuo šios sutarties pasirašymo dienos, t. y. iki 2013 m. birželio 16 d.

482013 m. vasario 15 d. buvo sušauktas UAB „Ratlita“ visuotinis akcininkų susirinkimas. Minėtame susirinkime, atstovaujamas valdybos narių, dalyvavo vienintelis UAB „Ratlita“ akcininkas – OÜ Helmton Invest, kuriam priklausė 100 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, o tuo pačiu ir 100 vnt. balsų. Minėtame susirinkime vienbalsiai buvo patvirtintas UAB „Ratlita“ metinis pranešimas, patvirtinta bendrovės finansinė atskaitomybė už 2012 m. ir pelno paskirstymas.

49OÜ Helmton Invest, būdamas vieninteliu UAB „Ralita“ akcininku, priėmė sprendimą skelbti dividendus už 2012 metus. Už 2012 m. nepaskirstytas UAB „Ratlita“ pelnas sudarė 12 519 374 Lt. Šios aplinkybė patvirtina, jog 2012 m. UAB „Raltlita“ turėjo didelį pelną ir OU Helmton Invest, kaip vienintelis akcininkas, laikydamasis Akcinių bendrovių įstatymo 59 straipsnio 6 dalies 1-3 punktuose numatytų reikalavimų, turėjo teisę priimti sprendimą skirti ir išmokėti dividendus 12 519 374 Lt sumai. Taigi visuotiniam akcininkų susirinkimui nusprendus paskirti dividendus OÜ Helmton Invest tapo UAB „Ratlita“ kreditoriumi 12 519 374 Lt sumai (ABI 60 str. 2 d.). Šis OÜ Helmton Invest sprendimas dėl dividendų už 2012 metus skelbimo ir išmokėjimo nebuvo ginčijamas. Kita vertus, atsižvelgiant į tai, kad UAB ,,Ratlita“ 2012 metai veikė akivaizdžiai pelningai, o dividendų skelbimas ir išmokėjimas yra numatytas Akcinių bendrovių įstatyme ir atitinka įprastinę verslo praktiką, teismas nemato pagrindo ex offitio pripažinti šį akcininko sprendimą niekiniu, prieštaraujančiu imperatyvioms įstatymo normos ar viešajai tvarkai (CK 1.78 str., 1.80 str., 1.81 str.).

502013 m. kovo 8 d. sudarė UAB ,,Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudarė sutartį dėl atsiskaitymo už skolas, kuria buvo įskaityti priešpriešiniai reikalavimai.

51Administratorius, įrodinėdamas šio sandorio ydingumą, kreipėsi į Vilniaus apygardos teismas su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia 2013 m. rugpjūčio 8 d. UAB ,,Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudarytą sutartį dėl priešpriešinių reikalavimų įskaitymo ir taikyti restituciją – grąžinti ieškovui 9 940 206,88 Lt reikalavimo teisę į atsakovą.

52Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies – pripažino negaliojančia 2013 m. kovo 8 d. sutartį dėl atsiskaitymo už skolas ir taikė restituciją – nutarė grąžinti BUAB ,,Ratlita“ 2 878 822,90 Eur reikalavimo teisę į OÜ Helmton Invest, pagal 2013 m. vasario 15 d. UAB ,,Reston Solutions“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat grąžinti OÜ Helmton Invest 2 878 822,90 Eur reikalavimo teisę į ieškovą BUAB ,,Ratlita“ pagal 2013 m. vasario 15 d. vienintelio akcininko bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo nutarimą.

53Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino BUAB ,,Ratlita“ kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašą, kuriuo patvirtino Kauno teritorinės muitinės –

546 705 831,14 Lt dydžio II eilės finansinį reikalavimą ir trečiosios eilės reikalavimus: UAB „Lietmeta“ – 170 000 Lt, KB „Vorkera“ – 317,32 Lt; S. D. – 43 800 Lt; R. D. –

5551 816,80 Lt, OU Helmton Invest – 761 551,98 Lt ir M. M. – 109 799,04 Lt, iš viso 7 843 116,26 Lt (2 271 523,48 Eur) sumai. Vėliau kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas buvo tikslinamas, patvirtinant 1 400 131,92 Lt dydžio Hauptzollamt Bremen finansinį reikalavimą, 205 630,93 Eur dydžio Hauptzollamt Hamburg finansinį reikalavimą, OÜ Helmton Invest 3 099 383,60 Eur dydžio finansinį reikalavimą .

56Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo priimtas OÜ Helmton Invest 3 099 383,60 Eur dydžio finansinio reikalavimo atsisakymas.

57Nors Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendime pripažino negaliojančia 2013 m. kovo 8 d. sutartį dėl atsiskaitymo už skolas ir taikė restituciją – nutarė grąžinti BUAB ,,Ratlita“ 2 878 822,90 Eur reikalavimo teisę į OÜ Helmton Invest, pagal 2013 m. vasario 15 d. UAB ,,Reston Solutions“ akcijų pirkimo – pardavimo sutartį, taip pat grąžinti OÜ Helmton Invest

582 878 822,90 Eur reikalavimo teisę į ieškovą BUAB ,,Ratlita“ pagal 2013 m. vasario 15 d. vienintelio akcininko bendrovės pelno (nuostolio) paskirstymo nutarimą, akivaizdu, jog OÜ Helmton Invest atsisakius finansinio reikalavimo bankroto byloje ir išieškojus BUAB ,,Ratlita“ naudai 2 878 822,90 Eur iš OÜ Helmton Invest, būtų atsiskaityta su visais BUAB ,,Ratlita“ kreditoriais. Taigi, teismas daro išvadą, kad panaikinus įskaitymo sandorį ir grąžinus šalis į buvusią padėti, be to, kreditoriui OÜ Helmton Invest atsisakius finansinio reikalavimo bankroto byloje, jokia žala BUAB ,,Ratlita“ kreditoriams nebus padaryta (likę BUAB ,,Ratlita“ nepatenkinti finansiniai reikalavimai sudaro 2 882 660,64 Eur), o galiojanti BUAB ,,Ratlita“ reikalavimo teisė į OÜ Helmton Invest yra

592 878 822,90 Eur.

60Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad BUAB ,,Ratlita“ buvęs vadovas, sudarydamas vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo sandorį pažeidė bendrovės kreditorių interesus ar sudarė jį siekdamas privesti įmonę prie bankroto.

61Dėl prašymo skirti administratoriui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis

62CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris nesąžiningai pareiškė nepagrįstą ieškinį arba sąmoningai veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą, gali būti teismo įpareigotas atlyginti kitam dalyvaujančiam byloje asmeniui šio patirtus nuostolius.

63Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus veiksmus nagrinėjamos bylos metu, nenustatė jokių netinkamų ar neteisėtų administratoriaus veiksmų, kuriuos būtų galima kvalifikuoti kaip piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Pareiškimo dėl tyčinio bankroto pateikimas taip pat negali būti vertinamas, kaip piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis atvejis, kadangi administratoriui, atstovaujančiam įmonę ir visus jos kreditorius, tokią teisę suteikia Įmonių bankroto įstatymas.

64Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12 punktu, 20 straipsniu, Civilinio proceso kodekso 290 straipsniu, teismas

Nutarė

65atmesti BUAB ,,Ratlita“ administratoriaus ,,Bankroto administravimo grupė“ pareiškimą dėl BUAB ,,Ratlita“ bankroto pripažinimo tyčiniu

66Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę... 3. pareiškėjo BUAB ,,Ratlita“ bankroto administratorius pateikė teismui... 4. Trečiasis asmuo R. D. pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl BUAB... 5. Trečiasis asmuo OÜ Helmton Invest pateikė atsiliepimą į pareiškimą dėl... 6. Pareiškimas atmetamas. ... 7. CPK 1 straipsnyje, nustatančiame civilinio proceso teisės normų... 8. Nagrinėjamoje byloje yra keliamas BUAB ,,Ratlita“, kuriai 2013 m. liepos 30... 9. Įmonių bankroto įstatymo (toliau ir ĮBĮ) 2 straipsnio 12 dalyje nustatyta,... 10. ĮBĮ 20 straipsnyje išvardinti konkretūs tyčinio bankroto požymiai. Pagal... 11. Pagal ĮBĮ 20 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad bankrotas yra tyčinis,... 12. Tyčinio bankroto samprata atskleista ne tik minėtame ĮBĮ 20 straipsnyje,... 13. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad tam, jog būtų galima... 14. Nagrinėjamu atveju, administratorius, inicijuojantis BUAB ,,Ratlita“... 15. Akivaizdu, jog įmonės administracijos vadovo, kaip juridinio asmens valdymo... 16. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat išaiškino, jog tik įmonei... 17. Atsižvelgiant į egzistuojantį įmonės vadovo ir įmonės teisinių... 18. Kaip jau buvo minėta, bankroto bylą nagrinėjantis teismas įmonės bankrotą... 19. Teismas nagrinėjamu atveju remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje... 20. Tai, kad įmonė buvo moki ir jai negrėsė bankroto procedūros patvirtina ir... 21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. prejudicinę galią... 22. Kaip konstatavo Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d.... 23. Taigi atsižvelgiant į tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo laikotarpiu UAB... 24. Dėl sandorių, kurių pagrindu buvo parduotos UAB „Ratlita“... 25. Kaip matyti iš bylos medžiagos, UAB „Ratlita“, atstovaujama buvusio... 26. Bankroto administratoriaus teigimu, dėl šių sandorių sudarymo bendrovė... 27. Įrodinėdamas minėtų sandorių žalingumą įmonei, bankroto... 28. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. kovo 5 d. sprendimu ieškinį... 29. Teismas taip pat pažymėjo, jog ieškovas neįrodė atsakovo, kaip BUAB... 30. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs bylą apeliacine tvarka, 2016 m.... 31. Pagal CPK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktą nereikia įrodinėti aplinkybių,... 32. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo... 33. Dėl 2013 m. vasario 26 d. sandorio, kurio pagrindu buvo parduotas UAB... 34. Kaip matyt iš bylos medžiagos, 2014 m. vasario 14 d., R. D., veikdamas UAB... 35. Įrodinėdamas minėto sandorio žalingumą įmonei, bankroto administratorius... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 2 d. sprendimu ieškinį... 37. Taigi, atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį... 38. Dėl sandorių, kurių pagrindu buvo parduotos UAB „Ratlita“... 39. 2014 m. vasario 14 d. R. D., veikdamas UAB „Ratlita“ vardu, pardavė... 40. Įrodinėdamas minėto sandorio žalingumą įmonei, bankroto administratorius... 41. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. gruodžio 12 d. sprendimu ieškinį... 42. Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo paneigė... 43. Atsižvelgdamas į išdėstytas faktines aplinkybes ir įsiteisėjusį teismo... 44. Dėl sandorio, kurio pagrindu buvo patenkintas išimtinai vieno kreditoriaus... 45. Kaip matyti iš bylos medžiagos, 2012 m. lapkričio 26 d. UAB „Ratlita“... 46. 2013 m. vasario 15 d. UAB „Ratlita“ su OÜ Helmton Invest sudarė UAB... 47. Šalys sudarydamos 2013 m. vasario 15 d. akcijų pirkimo – pardavimo sutartį... 48. 2013 m. vasario 15 d. buvo sušauktas UAB „Ratlita“ visuotinis akcininkų... 49. OÜ Helmton Invest, būdamas vieninteliu UAB „Ralita“ akcininku, priėmė... 50. 2013 m. kovo 8 d. sudarė UAB ,,Ratlita“ ir OÜ Helmton Invest sudarė... 51. Administratorius, įrodinėdamas šio sandorio ydingumą, kreipėsi į Vilniaus... 52. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino... 53. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 17 d. nutartimi patvirtino BUAB... 54. 6 705 831,14 Lt dydžio II eilės finansinį reikalavimą ir trečiosios eilės... 55. 51 816,80 Lt, OU Helmton Invest – 761 551,98 Lt ir M. M. – 109 799,04 Lt,... 56. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. gruodžio 28 d. nutartimi buvo priimtas OÜ... 57. Nors Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 2 d. sprendime pripažino... 58. 2 878 822,90 Eur reikalavimo teisę į ieškovą BUAB ,,Ratlita“ pagal 2013... 59. 2 878 822,90 Eur.... 60. Atsižvelgdamas į tai, kad išdėstyta, teismas daro išvadą, jog nėra... 61. Dėl prašymo skirti administratoriui baudą už piktnaudžiavimą... 62. CPK 95 straipsnio 1 dalis nustato, jog dalyvaujantis byloje asmuo, kuris... 63. Teismas, įvertinęs bankroto administratoriaus veiksmus nagrinėjamos bylos... 64. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 12... 65. atmesti BUAB ,,Ratlita“ administratoriaus ,,Bankroto administravimo grupė“... 66. Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos...