Byla 1A-198-290/2016
Dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Jurgio Kiškio, teisėjų Danutės Giačaitės ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Urtei Zagurskytei, dalyvaujant prokurorui Andrejui Klimaševskij, nuteistiesiems D. B., jo gynėjui advokatui Donatui Ramanauskui, nuteistajam M. V., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. V. ir D. B. apeliacinius skundus dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo

3M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams 6 mėnesiams, įpareigojant per šį laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val.

4D. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirtas bausmes subendrinus visiško sudėjimo būdu paskirta galutinė bausmė –laisvės apribojimas 1 metaams 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 23 val. iki 06 val. jei tai nesusiję su darbu ar mokslu.

5Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas sulaikyme nuo 2015-01-01 iki 2015-01-02 (1 para), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

6Iš nuteistųjų M. V. ir D. B. solidariai priteista 82 eurai turtinės ir 300 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 675 eurai advokato išlaidoms apmokėti L. M. R..

7Iš visų nuteistųjų solidariai priteista 1000 eurų neturtinės žalos atlyginimui, 675 eurai advokato išlaidoms apmokėti G. B..

8Nuteistųjų H. B. ir T. P. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10kad nepilnametis M. V. ir D. B. nuteisti už tai, kad 2015-01-01, apie 0.30 val., ( - ), prie miesto naujametinės eglutės, kur vyko Naujųjų metų sutikimas, apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrininkų grupėje su kitais asmenimis, keikdamiesi necenzūriniais žodžiais, tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais, šiurkščiai pažeisdami viešąją tvarką, be jokios priežasties, rankų kumščiais, ne mažiau kaip tris kartus smogė stovinčiam nukentėjusiajam G. B. į galvą, o kai jis nuo gautų smūgių parvirto ant žemės ir prarado sąmonę, ne mažiau kaip dešimt kartų spyrė į įvairias kūno vietas, galvą, krūtinę, ranką,

11po to, kai nukentėjusysis G. B. buvo vedamas iš sumušimo vietos, D. B. su kitu asmeniu pasivijo jį ir vieną kartą, dešinės rankos kumščiu smogė į veidą ir parkritus jam, vieną kartą, kažkuria koja spyrė į veidą, du kartus, rankų kumščiais trenkė nukentėjusiajam L. M. R. į nugarą. Be to, M. V., apsvaigęs nuo alkoholio, tyčia, įžūliais ir vandališkais veiksmais, šiurkščiai pažeisdamas viešąją tvarką, be jokios priežasties, nukentėjusįjį L. M. R. išvadinęs įžeidžiamai ir iškeikęs necenzūriniais žodžiais, vieną kartą, kažkurios rankos kumščiu trenkė jam į nugarą, vieną kartą dešine koja spyrė į sėdmenis, du kartus dešinės kojos sulenktu keliu atliko smūgius į krūtinę, ko pasėkoje, toje vietoje sugadino striukės kišenėje laikomą nukentėjusiojo L. M. R. mobiliojo ryšio telefoną ,,Samsung Galaxy S4“, kurio sutaisymas kainavo 82 eurus , tokiu būdu įžūliais ir vandališkais veiksmais iš chuliganiškų paskatų sukeldami fizinį skausmą nukentėjusiajam L. M. R. ir nežymiai sutrikdydami sveikatą nukentėjusiajam G. B., demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką, sugadino svetimą turtą padarydami nukentėjusiajam L. M. R. 82 eurų turtinę žalą.

12Be to, D. B. pripažintas kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam darymo, o būtent, kad 2015-01-01, apie 19 val., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės ikiteisminio tyrimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-00025-15, kurioje jam buvo pranešta apie įtarimą dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., padarymo, pakenkti teisingumo nustatymui ir turėdamas tikslą, jog nukentėjusysis duotų melagingus parodymus jo naudai, atvykęs į nukentėjusiojo L. M. R. namus, ( - ), įtikinėjo jį duoti melagingus parodymus apie įvykį, sakydamas, kad ,,jis minėtų muštynių metu visus skyrė“, liepė nepasakoti policijoje apie nukentėjusiojo L. M. R. sumušimą, nesakyti, kad D. B. dalyvavo muštynėse prie ( - ) miesto naujametinės eglutės, po to, jis tęsdamas nusikalstamą veiką, 2015-01-02, apie 19 val., vėl atvykęs į ( - ), liepė nukentėjusiajam L. M. R. sakyti policijoje, kad jis nieko nematė muštynių metu, o nukentėjusiojo tėvui A. R. liepė nesikišti į pokalbį ir tylėti, tokiu būdu jis siekė paveikti nukentėjusįjį L. M. R., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

13Nuteistasis M. V. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendį, prašo jį panaikinti ir bylą jo atžvilgiu nutraukti. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad nuosprendis jo atžvilgiu yra neteisėtas ir nepagrįstas, paskirta bausmė per griežta. Nuteistasis teigia, kad savo poelgį ir veiksmus įvertino ir pareiškia, kad pilnai prisipažįsta dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos ir nuoširdžiai gailisi. Savo veiksmus jis vertina itin neigiamai ir įsipareigoja ateityje laikytis teisės aktais reglamentuojamų ir bendražmogiškų gyvenimo taisyklių, nedaryti jokių teisės pažeidimų, kas paliudytų jo atsakingumą, pagarbą įstatymams bei nusistovėjusiai tvarkai ir moralės normoms.

14Skunde taip pat nurodo, kad su nukentėjusiaisiais G. B. ir L. M. R. susitaikė, jis jų atsiprašė bei atlygino turtinę ir neturtinę žalą. Taip pat atlygino turtinę 51,09 Eur žalą Valstybinei ligonių kasai.

15Nuteistasis nurodo, kad prieš tai teistas ar administracinėn atsakomybėn patrauktas nebuvo, kad charakterizuojamas teigiamai, mokosi gimnazijoje, veiką padarė būdamas nepilnamečiu, o visa tai turėtų leisti teismui patikėti juo ir padaryti išvadą, kad jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai mano, kad jo atžvilgiu gali būti taikomas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas, o baudžiamasis procesas nutraukiamas.

16Nuteistasis D. B. savo apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir BK 233 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti jo atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą ir priėmęs apkaltinamąjį nuosprendį, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, susijusių su įrodymų vertinimu, neteisingai įvertino byloje surinktus parodymus jų patikimumo, pakankamumo aspektais, netinkamai surašė nuosprendį ir taip pažeidė BPK 20 str. 3-5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas bei susiklosčiusią teismų praktiką.

17Dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. nuteistasis nurodo, kad byloje nėra surinkta neginčijamų įrodymų, patvirtinančių, kad įvykio metu jis keikėsi, rankų kumščiais sudavė G. B. į galvos sritį, nei kad jį gulintį spardė kojomis, rankų kumščiais trenkė nukentėjusiajam M. R. į nugarą. Teismas nepagrįstai nurodė, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

18Skunde teigia, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu nenurodė, kad jis kurio nors atžvilgiu vartojo smurtą. Tik teisminio nagrinėjimo metu G. B. teigė, kad mušė visi keturi kaltinamieji, tame tarpe ir D. B.. Liudytoja I. A., nurodė, kad G. B. mušė keturi asmenys suduodami po du smūgius, tad smūgių kiekis prieštarauja pačių nukentėjusiųjų duotiems parodymams. Apklausti policijos pareigūnai nepatvirtino matę apeliantą vartojant smurtą, tik nurodė, kad įvykio vietoje sulaikė ir D. B..

19Nuteistasis nesutinka ir su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis ne mažiau dešimt kartų spyrė nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, kadangi, kaip jau minėjo, byloje neįrodyta, kad jis iš vis būtų vartojęs fizinį smurtą. Nukentėjusiojo L. M. R. parodymai, kad jam kažkas sudavė smūgius į nugarą ir tik atsisukęs pamatė D. B.. Nuteistojo manymu, parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme skiriasi, todėl turėtų vadovautis duotais iš kart po įvykio. Kad jis iš tikro sudavė smūgius nukentėjusiajam – nenustatyta.

20Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų ir jų draugų kompanijos (liudytojų) esminiai prieštaravimai dėl tų pačių įvykio aplinkybių patvirtina, kad buvo siekiama teismui primesti savo norimas pateikti įvykio aplinkybes nuslepiant tikrąsias. Pirmos instancijos teismas nesiaiškino minėtų prieštaravimų ne tik tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamųjų, kaltinamųjų ir liudytojų duotų parodymų, bet ir tarp pačių nukentėjusiųjų ar nukentėjusiųjų ir liudytojų, jų prieštaravimų nepašalino, nepasisakė, kodėl rėmėsi išimtinai vienos pusės parodymais, o kitos pusės parodymus atmetė.

21Dėl poveikio nukentėjusiajam skunde nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai viskas įvyko (2015 m. sausio 1-2 d.), L. M. R. dar nebuvo pripažintas nukentėjusiuoju, kadangi tokį statusą jis įgijo tik priėmus 2015-01-19 nutarimą dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Būtent dėl to, kad tuo metu L. M. R. dar neturėjo subjekto statuso – nėra BK 233 str. 1 d. sudėties.

22Nuteistasis nurodo, kad sužinojęs, kad jo ir H. B. atžvilgiu pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuvyko pas nukentėjusįjį į namus išsiaiškinti dėl kokių priežasčių jis policijai įvardintas kaip vienas iš smurtautojų. Nurodo, kad pas nieką neprašė duoti melagingų parodymų. Be paties nukentėjusiojo parodymų, byloje daugiau nėra nei vieno neginčijamo įrodymų, patvirtinančio jog nuteistasis įtikinėjo nukentėjusįjį duoti melagingus parodymus apie įvykį, liepė nepasakoti policijai apie sumušimą bei liepė sakyti, kad nukentėjusysis nieko nematė muštynių metu. Vien faktas, kad jis matėsi su nukentėjusiuoju ir domėjosi įvykio aplinkybėmis, neužtraukia jam baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 str. 1 d., nes nėra nei objektyviųjų nei subjektyviųjų veikos požymių.

23Atsižvelgdamas į visą tai, nuteistasis D. B. nurodo, kad esant tokiems abejotiniems ir niekuo nepagrįstiems įrodymams, pirmos instancijos teismas pripažindamas jį kaltu padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, pažeidė BPK 20 str. 5 d. nuostatas, neatliko įrodymų analizės, pasisakė dėl to, kodėl jo parodymai atmetami ir kuo nukentėjusiųjų parodymai teismui yra pranašesni, todėl, nuteistojo teigimu, teismas turėjo vadovautis nekaltumo prezumpcijos principu.

24Kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistųjų ir jų gynėjų advokatų prašymus skundus tenkinti, prokuroro prašymą nuteistųjų skundus atmesti, įvertinusi visas bylos aplinkybes ir įrodymus padarė išvadą, kad nuteistojo M. V. skundas nepagrįstas, todėl atmestinas, o nuteistojo D. B. skundas tenkintinas iš dalies.

25BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos teismą patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma paduotame apeliaciniame skunde. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Pagal tai nustatoma, ar skundžiamas visas nuosprendis (nutartis), ar tik jo dalis ir kokiais klausimais. Suformuluoti konkretūs prašymai paprastai nustato aiškesnes apeliacinio skundo ribas nei bendresnio pobūdžio prašymai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–561/2014).

26Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, o D. B. apeliaciniame skunde ginčija savo kaltę ir apylinkės teismo atliktą įrodymų vertinimą.

27Dėl M. V. skundo argumentų

28Nuteistasis M. V. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi ir prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

29Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, nutraukti baudžiamąją bylą ir taikyti auklėjamojo pobūdžio priemones, esant šiame įstatyme numatytoms būtinoms sąlygoms ir bent vienai alternatyviai. M. V. byloje nustatytos aplinkybės atitinka būtinąsias BK 93 straipsnyje įtvirtintas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas: jis padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą būdamas nepilnametis (17 m. 3 mėn.), nusikalto pirmą kartą. Pats M. V. skunde nurodo, kad susitaikė su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė ir atlygino žalą.

30Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, kai byloje nustatomos visos sąlygos, būtinos BK 93 straipsnio nuostatų taikymui, sprendimo atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės priėmimas yra teismo teisė, o ne pareiga. Nors baudžiamajame įstatyme nėra imperatyvaus reikalavimo, tačiau kiekvieną kartą, kai pirmą kartą nusikaltusio nepilnamečio padarytos veikos pavojingumas, konkrečios veikos padarymo aplinkybės, asmenybė ir jo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo atitinka BK 93 straipsnio 1 dalies sąlygas, teismas privalėtų svarstyti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad kaltinamojo nubaudimas ir siekimas teigiamų nepilnamečio elgesio pokyčių ateityje yra galimas be kriminalinės bausmės skyrimo. Toks reikalavimas kildinamas iš nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumų paskirties (kasacinė nutartis Nr. 2K-472/2009). Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas klausimo dėl M. V. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nesvarstė, kadangi byloje nebuvo duomenų apie kaltinamojo ir nukentėjusiųjų susitaikymą, atlygintą žalą ir pan., o duomenys pateikti tik apeliacinės instancijos teismui.

31Apygardos teismui nustačius, kad M. V. atitinka būtinas BK 93 str. numatytas sąlygas, mano, kad BK 93 straipsnio nuostatos nuteistajam netaikytinos darant išvadą, kad be kriminalinės bausmės negalima tikėtis teigiamų nuteistojo elgesio pokyčių. Ši išvada grindžiama byloje ištirtų įrodymų visuma ir pirmos instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis, apibūdinančiomis veikos padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, jo elgesį (veika padaryta M. V. apsvaigus nuo alkoholio, jis veikė bendrininkų grupėje, kurioje jo vaidmuo buvo vienas pagrindinių). Bylos duomenimis nustatyta, kad M. V. pirmasis pradėjo pravardžiuoti nukentėjusįjį įžeidžiančiais žodžiais, pagriebė jį už striukės, kitam nukentėjusiajam pabandžius padėti draugui, prasidėjo muštynės lėmusios nukentėjusiojo G. B. nežymų sveikatos sutrikdymą, o nukentėjusiajam L. M. R. – fizinio skausmo sukėlimą, kas suponuoja išvadą, kad M. V. buvo konflikto iniciatorius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. V. pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, teigė, kad apsvaigęs nebuvo, niekam smūgių nesudavė, o tik buvo suėmęs L. M. R. už striukės. Apylinkės teisme M. V. atsakomybė lengvinančių aplinkybių nustatyta nebuvo. Tai, kad apeliacinės instancijos teismui M. V. pareiškė, kad prisipažįsta, nuoširdžiai gailisi, susitaikė su nukentėjusiaisiais ir atlygino jiems žalą, teisėjų kolegijos vertinimu, įrodo tik nuteistojo bandymą išvengti baudžiamosios atsakomybės (šiuo atveju teistumo). M. V. skirta bausmė – 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimas, įpareigojant per nurodytą laikotarpį būti namuose nuo 23 val. iki 06 val., teismo manymu nėra per griežta, o atitinka teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus, bausmės paskirtį.

32Dėl D. B. skundo argumentų

33BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė.

34BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2011). Nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (kasacinė nutartis baudžiamoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams.

35Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėsi veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141/2015).

36Byloje nustatyta, kad įvykis vyko Naujųjų metų naktį, viešoje vietoje, kur susirinkę daug asmenų. Teisme apklausiamas nukentėjusysis G. B. parodė, kad kas jį mušė neatsimena, kadangi sudavus smūgius jis buvo ne kartą praradęs sąmonę. Nukentėjusiojo L. M. R. parodymuose ikiteisminio tyrimo metu užfiksuota, kad nuteistieji, tame tarpe ir D. B. ėjo per aikštę kabinėdamiesi prie žmonių, juos keikdami. Vėliau vesdamas savo sužeistą draugą link automobilio L. M. R. pajuto kelis smūgius į nugarą, o atsisukęs pamatę greit judantį D. B. ir liepiantį jam pasitraukti į šalį, iš paskos jo ir H. B., kuris prisivijęs kitą nukentėjusįjį vėl jį puolė. D. B. po įvykio buvo nuvykęs prašyti, kad nieko apie jį nesakytų blogo (t. 2, b.l. 8-11). Akistatos protokole tarp nukentėjusiojo L. M. R. ir nuteistojo D. B. ( t. 2, b.l. 22-26) nukentėjusysis patvirtino, kad D. B. visą laiką buvo šalia kitų nuteistųjų, taip pat patvirtino, kad smūgius jam į nugarą sudavė būtent D. B., kadangi atsisukus kitų asmenų ten nebuvo, tik D. B.. Tokias aplinkybes nukentėjusysis parodė ir apklausiamas teisme. Liudytojas I. K. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 44-46) patvirtino, kad matė kaip vedant B. link automobilio juos prisivijo du vyrukai, vienas sudavė smūgius L. M. R. į nugarą, kitas puolė prie kito nukentėjusiojo. Liudytojas A. P. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 2, b.l. 51-54), kad nukentėjusįjį G. B. mušė keturi nepažįstami asmenys. Vienas iš jų vėliau prisivijęs L. M. R. atliko smūgius į nugarą, kitas vėl puolė G. B.. Abu vaikinus sulaikė policijos pareigūnai. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad sulaikyti buvo būtent D. B. ir H. B.. Liudytoja I. A. apklausiama ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b.l. 58-60) parodė, kad visi 4 asmenys, tame tarpe ir D. B. sudavė smūgius G. B. ir jam nukritus toliau sudavinėjo smūgius, spardė. Kad D. B. kartu su kitais asmenimis spardė G. B. nurodė ir liudytoja E. B. (t. 2, b.l. 61-63), liudytojas R. B. (t. 2, b.l. 64-66). Liudytojas V. L. apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu parodė (t. 2, b.l. 68-70), kad jo draugo L. M. R. draugą spardė keturi asmenys. Policijos pareigūnas R. Z., apklaustas kaip liudytojas ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad paklausus D. B. kodėl mušė nukentėjusįjį, atsakė, kad „ar tu stovėtum, jei muštų tavo draugą“ (t. 2, b.l. 81-82). Visi šie byloje esantys duomenys paneigia apeliacinio skundo argumentus, kuriuose teigiama, kad D. B. jokių smūgių niekam nesudavė.

37Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ištyrė ir įvertino visus byloje esančius duomenis ir vertindamas įrodymus nepadarė jokių baudžiamojo proceso pažeidimų. Pritartina nuosprendžio motyvams dėl D. B. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 str. 1 d., todėl šioje dalyje keisti ar naikinti nuosprendį nėra jokio teisinio pagrindo.

38Dėl BK 233 straipsnio taikymo

39BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją.

40Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams – liudytojui, nukentėjusiajam asmeniui, ekspertui, specialistui ar vertėjui. Jie gali būti veikiami įvairiais būdais: prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, paperkant ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013, 2K-481/2013).

41Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų ir nukentėjusiajam. Baudžiamasis procesas prasideda tada, kai priimamas nutarimas pradėti ikiteisminį tyrimą (BPK 171 straipsnis). Asmuo tampa nukentėjusiuoju baudžiamajame procese tada, kai jis tokiu pripažįstamas ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu arba teismo nutartimi (BPK 28 straipsnis).

42Taigi baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti asmenį baudžiamojoje byloje duoti melagingus, t. y. neatitinkančius tikrovės, parodymus. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus. Laikoma, kad jei poveikis BK 233 straipsnyje numatytais būdais daromas asmenims, oficialiai nepripažintiems minėtais baudžiamojo, civilinio ir pan. proceso santykių subjektams, BK 233 straipsnis netaikytinas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348-303/2015).

43Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po įvykio – 2015 m. sausio 1 d. Nukentėjusiojo L. M. R. skundas ( - ) rajono PK gautas tik 2015 m. sausio 5 d. (t. 2, b.l. 5-6). Nutarimas pripažinti L. M. R. nukentėjusiuoju priimtas 2015 m. sausio 19 d. (t. 2, b.l. 12 Todėl pritartina nuteistojo D. B. apeliacinio skundo argumentui, kad tą pačią ir sekančią dieną nuvykus pas L. M. R. jis dar nebuvo apklaustas nei kaip liudytojas, nei kaip nukentėjusysis, tokio statuso byloje jis dar neturėjo. Taigi, teisėjų kolegijos nuomone, D. B. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 233 str. 1 d., sudėties. Dėl nuteistojo D. B. poelgio nebuvo suklaidintas teismas, teisingumo interesai taip pat nenukentėjo, o nukentėjusysis nebuvo įtakotas D. B. pasisakymų ir parodymus davė teisingus, niekieno neverčiamas.

44Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 3 ir 4 dalimis, 328 straipsnio 2 ir 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu, ir

Nutarė

45Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.

46Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

47Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendį pakeisti:

48D. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

49Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B. skirtos bausmės vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 3 d., subendrintos visiško sudėjimo būdu.

50Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. M. V. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)... 4. D. B. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 233 straipsnio 1 dalį ir,... 5. Vadovaujantis BK 66 straipsniu į laisvės apribojimo bausmės laiką... 6. Iš nuteistųjų M. V. ir D. B. solidariai priteista 82 eurai turtinės ir 300... 7. Iš visų nuteistųjų solidariai priteista 1000 eurų neturtinės žalos... 8. Nuteistųjų H. B. ir T. P. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. kad nepilnametis M. V. ir D. B. nuteisti už tai, kad 2015-01-01, apie 0.30... 11. po to, kai nukentėjusysis G. B. buvo vedamas iš sumušimo vietos, D. B. su... 12. Be to, D. B. pripažintas kaltu dėl poveikio nukentėjusiajam darymo, o... 13. Nuteistasis M. V. skundžia Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-04... 14. Skunde taip pat nurodo, kad su nukentėjusiaisiais G. B. ir L. M. R.... 15. Nuteistasis nurodo, kad prieš tai teistas ar administracinėn atsakomybėn... 16. Nuteistasis D. B. savo apeliaciniu skundu prašo Jurbarko rajono apylinkės... 17. Dėl kaltinimo pagal BK 284 str. 1 d. nuteistasis nurodo, kad byloje nėra... 18. Skunde teigia, kad nei vienas iš nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu... 19. Nuteistasis nesutinka ir su kaltinime nurodyta aplinkybe, kad jis ne mažiau... 20. Apeliaciniame skunde nurodo, kad nukentėjusiųjų ir jų draugų kompanijos... 21. Dėl poveikio nukentėjusiajam skunde nuteistasis nurodo, kad tuo metu, kai... 22. Nuteistasis nurodo, kad sužinojęs, kad jo ir H. B. atžvilgiu pradėtas... 23. Atsižvelgdamas į visą tai, nuteistasis D. B. nurodo, kad esant tokiems... 24. Kolegija, išklausiusi kolegijos pirmininko pranešimą, nuteistųjų ir jų... 25. BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatos įpareigoja apeliacinės instancijos... 26. Nuteistasis M. V. apeliaciniu skundu prašo atleisti jį nuo baudžiamosios... 27. Dėl M. V. skundo argumentų... 28. Nuteistasis M. V. savo apeliaciniame skunde kaltės dėl padaryto nusikaltimo... 29. Pagal BK 93 straipsnį teismas gali atleisti asmenį nuo baudžiamosios... 30. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad net ir tuo atveju, kai byloje... 31. Apygardos teismui nustačius, kad M. V. atitinka būtinas BK 93 str. numatytas... 32. Dėl D. B. skundo argumentų... 33. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos... 34. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 35. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai... 36. Byloje nustatyta, kad įvykis vyko Naujųjų metų naktį, viešoje vietoje,... 37. Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija mano, kad... 38. Dėl BK 233 straipsnio taikymo... 39. BK 233 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas bet kokiu... 40. Poveikis BK 233 straipsnio prasme gali būti daromas tik išvardytiems... 41. Įstatymas draudžia daryti poveikį baudžiamojo proceso dalyviams, tarp jų... 42. Taigi baudžiamoji atsakomybė numatyta už poveikį, kuriuo siekiama paveikti... 43. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas iš karto po įvykio... 44. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 45. Nuteistojo M. V. apeliacinį skundą atmesti.... 46. Nuteistojo D. B. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.... 47. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-12-04 nuosprendį pakeisti:... 48. D. B. dėl kaltinimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį išteisinti, nes... 49. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. B. skirtos bausmės vadovaujantis BK... 50. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....