Byla 2A-334-730/2015

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Almanto Padvelskio, Mariaus Dobrovolskio, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo D. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui D. B., tretiesiems asmenims UAB „Mokilizingas“ (buvęs „Snoro lizingas“), AB „TEO LT“, Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui dėl santuokos nutraukimo esant sutuoktinio kaltei, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, kreditorinių prievolių ir turto padalinimo, institucija, teikianti išvadą byloje, Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius,

Nustatė

2ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama santuoką, sudarytą 2008-08-06 tarp D. B., gim. ( - ), ir I. B., gim. ( - ), nutraukti dėl sutuoktinio kaltės; nustatyti nepilnametės dukters V. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su jos motina I. B.; priteisti iš vaiko tėvo D. B. kas mėnesį dukters Viltės išlaikymui po 1000,00 Lt iki jos pilnametystės, pripažįstant vaiko lėšų tvarkytoja uzufrukto teise I. B.; priteisti nuo 2013-07-01 iki ieškinio į teismą padavimo dienos (2014-01-27) iš atsakovo 7000,00 Lt vaiko išlaikymo įsiskolinimą; po santuokos nutraukimo pripažinti ieškovei nuosavybės teisę į lengvuosius automobilius „O. A.“, valst. Nr. ( - ) „O. A.“, valst. Nr. ( - ) kreditorines prievoles nustatyti tokia tvarka: pripažinti, kad susidariusi 7989,64 Lt skola Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biurui yra D. B. asmeninė prievolė, todėl, po santuokos nutraukimo, privalės atlyginti iš asmeninių savo lėšų; kreditoriui AB „TEO LT“ susidariusią 1968,15 Lt skolą ir 5 procentų metines palūkanas, po santuokos nutraukimo, padalinti mokėti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienas po 984, 00 Lt; kreditoriui uždarajai akcinei bendrovei „Mokilizingas“ (buvęs „Snoro lizingas“) 609,00 Lt skolos likutį padalinti mokėti lygiomis dalimis, t. y. kiekvienam po 304,50 Lt; po santuokos nutraukimo šalims palikti ikisantuokines pavardes bei priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio pagrindu nurodė aplinkybes, jog ieškovė ir atsakovas santuoką sudarė 2008-08-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. 806. Šalims ( - ) gimė dukra V. B.. Šeima iširo dėl netinkamo atsakovo elgesio – atsakovas paliko ieškovę su dukra, išvyko į užsienį ir beveik metai laiko neteikia ieškovei ir dukrai materialinės pagalbos. Atsakovas naudojo prieš ieškovę tiek fizinį, tiek psichologinį smurtą. Ieškovės nuomone, dėl atsakovo abejingumo ir savanaudiškumo iširo šeima, todėl santuoka iširo dėl atsakovo kaltės. Nepilnametės dukters gyvenamąją vietą ieškovė prašė nustatyti su ieškove, kadangi vaikas yra prisirišęs prie mamos, ieškovė ja rūpinasi. Atsakovas neturi normalių gyvenimo sąlygų, todėl negali užtikrinti net minimalių dukters poreikių. Nepilnametės dukters išlaikymui ieškovė prašė priteisti po 1000,00 Lt išlaikymą kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, bei 7000,00 Lt išlaikymo įsiskolinimą, kadangi atsakovas dirba Norvegijoje ir turi finansines galimybes teikti tokio dydžio išlaikymą. Ieškovė yra studentė, visiškai išlaikoma savo tėvų. Po santuokos nutraukimo ieškovė prašė pripažinti nuosavybės teisę į du lengvuosius automobilius - „O. A.“, valst. Nr. ( - ) „O. A.“, valst. Nr. ( - ) Nurodė, jog automobiliai yra beverčiai, kadangi pagaminti atitinkamai 1987 m. ir 1988 m., po santuokos nutraukimo ieškovė juos ruošiasi išregistruoti ir atiduoti į metalo laužą.

3Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės ieškinį tenkino iš dalies. Nutraukė santuoką, įregistruotą 2008-08-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 806), tarp D. B., gim. ( - ), ir I. B., gim. ( - ) dėl abiejų sutuoktinių kaltės; po santuokos nutraukimo šalims paliko ikisantuokines pavardes – B. ir P.; pripažino ieškovei I. B. (P.) nuosavybės teisę į pilkos spalvos 1987 metų gamybos keleivinį automobilį O. A., valst. Nr. ( - ) ir juodos spalvos 1988 metų gamybos keleivinį automobilį O. A., valst. Nr. ( - ) pripažino kreditoriams Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui ir Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos biurui antstolio A. S. kontoroje vykdomus išieškojimus vykdomosiose bylose (Nr. 0010/13/02945; Nr. 0010/13/02946; Nr. 0010/07/05647 Nr. 0010/07/04481) atsiskaityti asmenine D. B. prievole; nustatė ieškovės I. B. ir atsakovo D. B. prievolę atsiskaityti kreditoriui AB „TEO LT“ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-02-01 išduotą teismo įsakymą Nr. L2-2807-637, vykdomą antstolės V. D. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0004/11/00843) lygiomis dalimis; nustatė ieškovės I. B. ir atsakovo D. B. prievolę atsiskaityti kreditoriui akcinei bendrovei „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-05-21 priimtą sprendimą už akių Nr. 2-7173-323, vykdomą antstolės M. T. kontoroje (vykdomoji byla Nr. 0108/12/00781) lygiomis dalimis; nustatė nepilnametės V. B., gim. ( - ), gyvenamąją vietą su motina I. B. (P.); priteisė iš D. B. kas mėnesį nuo 2014-01-27 po 700,00 Lt arba 203 EUR, šias lėšas indeksuojant atsižvelgus į infliaciją kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, dukters V. B. išlaikymui iki jos pilnametystės; priteisė iš D. B. išlaikymo nepilnametei dukrai V. B. 3000,00 Lt arba 869 EUR įsiskolinimą, susidariusį nuo 2013-07-01 iki 2014-01-27; paskyrė ieškovę I. B. (P.) nepilnametės dukters V. B. gaunamų lėšų uzufrukto teise tvarkytoja; priteisė iš D. B. 144,00 Lt arba 41,70 EUR bylinėjimosi išlaidas I. B. (P.); kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš D. B. 342,00 Lt arba 99,00 EUR žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog antstolio A. S. žinioje esančios vykdomosios bylos dėl bendros 7989,64 Lt sumos išieškojimo, pripažintinos asmeninėmis atsakovo skolomis, nes jos atsirado dėl atsakovo padarytų kelių eismo taisyklių pažeidimų. Buitinė technika, įsigyta pagal kredito vartotojišką sutartį, yra skirta šeimos poreikiams tenkinti, todėl atsakovas privalo prisidėti prie paskolos bankui grąžinimo. Kaip ir šeimoje atsiradusios skolos dėl suteiktų komunalinių paslaugų, kurios šalims dalintinos lygiomis dalimis. Šeima faktiškai prieš metus yra iširusi, nebėra bendrų reikalų, o toliau būti santuokoje nėra prasmės, nes tai sukeltų ir sukelia papildomus kiekvieno, kaip asmenybės, apsunkinimus. Ieškovė nepateikė svarių įrodymų dėl šeimos nestabilumo, esant tik vienai iš sutuoktinių kaltei. Ieškovė pripažino, jog santuoka buvo sudaryta ne iš meilės, o „iš reikalo“, t. y. iš dalies prisiėmė tokios santuokos sudarymo riziką ir pasekmes. Esant tokioms aplinkybėms, teismas pripažino, jog santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Šalims faktiškai išsiskyrus, ieškovė visapusiškai rūpinosi nepilnametės dukters gerove viena. Atsakovas priešpriešinių įrodymų nepateikė, todėl, teismas įvertinęs nustatytas faktines bylos aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, siekiant užtikrinti protingą šalių interesų pusiausvyrą, iš atsakovo priteisė lėšas, skirtas mergaitės išlaikymui. Teismo nuomone, kiekvienai iš šalių teikiant vaiko išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį, bus patenkinti visi būtiniausi nepilnamečio vaiko poreikiai ir užtikrintos visos reikalingos vystymuisi sąlygos. Kadangi atsakovas iš dalies (pripažįstant ieškovei) per savo motiną vaikui yra skyręs materialinę paramą, priteisė iš atsakovo nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014-01-27 kas mėnesį po 500,00 Lt įsiskolinimą – 3000,00 Lt.

4Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos 2014 m. spalio 10 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą iš dalies ir priimti naują sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodo šiuos apeliacinio skundo argumentus:

  1. Atsakovas mano, jog jam nebuvo tinkamai pranešta apie jo atžvilgiu inicijuotą civilinę bylą, taip pat nebuvo tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką.
  2. Atsakovas nesutinka su teismo sprendimu dalyje dėl nepilnametei dukteriai priteisto išlaikymo dydžio, išlaikymo įsiskolinimo, taip pat dėl to, jog nebuvo nustatyta jo, skyrium gyvenančio tėvo, bendravimo su nepilnamete dukterimi tvarka. Išlaikymo suma yra akivaizdžiai per didelė, neatitinka nei nepilnamečio vaiko poreikių, nei tėvų turtinės padėties ir galimybių, nebuvo aiškiai detalizuoti vaiko poreikiai, be to, buvo klaidingai nustatyta, jog atsakovas dirba Norvegijoje.
  3. Netinkamai nustatytas sutuoktinių turto balansas, to pasekoje nepadalintas santuokoje įgytas turtas, netinkamai išspręsti įsipareigojimų kreditoriams klausimai. Abi transporto priemonės yra įgytos santuokoje, todėl yra bendroji jungtinė sutuoktinių I. B. ir D. B. nuosavybė. Santuokos nutraukimo byloje turėjo būti tinkamai nustatyta turto vertė, turtas turėjo būti padalintas vadovaujanti LR CK 3.117 straipsnyje įtvirtintu lygių dalių principu. Be jokio teisinio pagrindo buvo modifikuotos turtines prievolės, kurios, įsiteisėjusiais teismų sprendimais yra priteistos iš ieškovės ir vykdomieji raštai yra išduoti būtent jos atžvilgiu.

5Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, jog atsakovui buvo žinoma apie iškeltą bylą teisme, kadangi ieškovė procesinius dokumentus norėjo palikti atsakovo tėvams, tačiau procesinius dokumentus atsisakė paimti, nurodydami, jog praneš atsakovui, kad šis grįžtų ir pats tvarkytųsi santuokos nutraukimo klausimus. Teismas, paskelbdamas apie bylos nagrinėjimą viešai, jokių procesinių teisės normų nepažeidė, kadangi atsakovas apie bylą žinojo, į teismo posėdžius specialiai nevyko. Atsakovas turto padalinimo klausimu nepasisako, nenurodo, kokia automobilių vertė ir į kokią pinigų sumą jis pretenduoja. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė atsiskaitymo su kreditoriais tvarką po santuokos nutraukimo ir prievolių nemodifikavo. Atsakovo teiginiai, jog jis gali teikti tik 400,00 Lt išlaikymą dukrai ir tai užtikrins normalias sąlygas akivaizdžiai neteisingi. Ieškovei reikia nuomotis butą, mokėti komunalinius mokesčius, už darželį, skirti lėšas maistui, rūbams, vaistams. Atsakovo teiginiai, jog ieškovė trukdo bendrauti jam ir atsakovo tėvams su dukra, nepagrįsti jokiais įrodymais. Apeliaciniame skunde atsakovas nenurodo, nei kokiomis dienomis, nei valandomis pageidauja matyti dukrą, be to nepateikė duomenų apie savo gyvenimo sąlygas, neaišku, kur faktiškai atsakovas gyvena.

6Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

7Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis).

8Atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, sutuoktinių pavardžių po santuokos nutraukimo, todėl apeliacinės instancijos teismas pasisako tik dėl apeliaciniame skunde nurodytų argumentų.

9Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria patenkintas ieškovės ieškinys iš dalies dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiui vaikui priteisimo, sutuoktinių kreditorinių prievolių ir turto padalijimo, jo vertės nustatymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

10Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. B. ir atsakovas D. B. sudarė santuoką 2008-08-06 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 806) (b. l. 10). Santuokoje ( - ) gimė dukra V. B. (b. l. 12). Santuokoje šalys nekilnojamojo turto nėra įgijusios (b. l. 14-15). Ieškovė savo vardu yra įregistravusi dvi transporto priemones: 2008-09-23 pilkos spalvos 1987 m. keleivinį automobilį O. A., valstybės numeris ( - ) identifikavimo numeris: ( - ) ir 2010-078-15 – juodos spalvos 1988 m. keleivinį automobilį O. A., valstybės numeris ( - ) identifikavimo numeris: ( - ), o atsakovas D. B. Lietuvos Respublikoje savo vardu nėra įregistravęs transporto priemonių (b. l. 16-17). Ieškovė I. B. (nuo 2005-10-04) ir nepilnametė duktė V. B. (( - ) savo gyvenamąją vietą yra deklaravusios esant ( - ) (b. l.22). Ieškovė yra P. fakulteto nuolatinių studijų IV kurso studentė bei studijas numatoma baigti 2014-06-30 (b. l. 20). Nepilnametė šalių duktė V. B. nuo 2010-09-01 lanko Klaipėdos lopšelį – darželį „B.“. Už vaiko išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje už vieną lankytą dieną mokama po 7,76 Lt, už patiekalų gamybą – 34 Lt per mėnesį ir už ugdymo sąlygų užtikrinimą – 13 Lt per mėnesį (b. l. 21). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyrius pažymi, kad per laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2014-01-31 duomenų apie ieškovės draudžiamąsias pajamas neturi (b. l.43). Sodros duomenimis atsakovas D. B. nuo 2011-11-07 iki 2013-01-31 ir nuo 2013-03-06 iki 2013-07-26 buvo įsidarbinęs UAB „( - )“. Taip pat nuo 2013-05-13 iki 2013-07-03 dirbo UAB „( - )“. Darbo užmokesčio suma svyravo nuo 1414, 45 Lt iki 500 Lt (b. l. 44-48). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2011-02-01 tenkino kreditorės AB „TEO LT“ pareiškimą dėl 1968,15 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš I. B. (b. l. 13). Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-21 priėmė sprendimą už akių, visiškai patenkindamas UAB „Snoro lizingas“ ieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-7173-323) ir 2013-06-07 - tenkino ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudiko biuro ieškinio reikalavimus regreso tvarka (civilinė byla Nr. 2-3041-618). Tuo pagrindu Antstolio A. S. kontora vykdo dvi vykdomąsias bylas (Nr. 0010/13/02945 ir Nr. 0010/13/02946) pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-08-28 išduotus vykdomuosius raštus Nr. 2-3041-618/2013 dėl 1289,00 Lt skolos bei penkių procentų metinių palūkanų išieškojimo iš solidarių skolininkų I. B. ir D. B. trečios eilės išieškotojui - Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Vykdomojoje byloje Nr. 0010/13/02946 apskaičiuotos vykdymo išlaidos skolininkei I. B. sudaro 628,29 Lt (b. l. 18). Šioje antstolių kontoroje taip pat vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimų iš D. B.: vykdomoji byla Nr. 0010/07/05647 pagal nutarimą Nr. 5105, išduotą 2007-08-31 Klaipėdos miesto VPK dėl 4500,00 Lt išieškojimo; pagal nutarimą Nr. 3635P (vykdomoji byla Nr. 0010/07/04481), išduotą Klaipėdos miesto VPK 2007-06-22 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojui Klaipėdos apskrities VPK. Minėtose vykdomosiose bylose priskaičiuota D. B. 1572,35 Lt vykdymo išlaidų Skolos ir vykdymo išlaidos neišieškotos (b. l. 18).

11Dėl procesinių dokumentų įteikimo

12Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame skunde nurodo, jog procesiniai dokumentai jam buvo įteikti pažeidžiant CPK normas, reglamentuojančias procesinių dokumentų įteikimą, dėl ko buvo pažeistos atsakovo teisės ir interesai.

13Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti išklausytam. Teismas gali priimti sprendimą tik atidžiai išklausęs abi ginčo šalis (audiatur et altera pars). Šios teisės tinkamas įgyvendinimas įgalina tinkamai taikyti rungimosi principą. Toks teisinis reglamentavimas nulėmė, kad įstatyme detaliai reglamentuojama teismo procesinių dokumentų įteikimo šalims bei kitiems suinteresuotiems asmenims tvarka. Už procesinių dokumentų įteikimą atsakingas teismas, kuris pagal CPK 117 straipsnio 1 dalį, remdamasis diskrecijos teise ir atsižvelgdamas į konkrečios situacijos poreikius bei aplinkybes, nustato, kokiu konkrečiu būdu tikslingiausia ir ekonomiškiausia įteikti siunčiamus dokumentus.

14Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo gyvenamąją vietą ( - ). Nurodytu adresu procesinių dokumentų atsakovui įteikti nepavyko, pašto dokumentuose nurodyta „neatsiliepė į pranešimus“ (b. l. 49-50). Patikrinus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenis, matyti, jog atsakovas niekur nedirba. Pirmosios instancijos teismas 2014-02-18 nutartimi nustatė ieškovei terminą patikslinti atsakovo gyvenamosios vietos adresą ar pasirinkti kitą procesinių dokumentų įteikimo būdą. Ieškovė pateikė prašymą įteikti procesinius dokumentus atsakovui viešo paskelbimo būdu. Apeliantas teigia, jog procesiniai dokumentai įteikiami viešo paskelbimo būdu tik išimtinais atvejais, kai nežinoma nei gyvenamosios vietos nei darbo adresas, taip pat nėra galimybės įteikti procesinių dokumentų per kuratorių, tačiau pirmosios instancijos teismas nesprendė kuratoriaus skyrimo klausimo. Iš pirmosios instancijos teismo nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas pasiūlė ieškovei pasirinkti bet kurį procesinių dokumentų įteikimo būdą, ieškovė skirti kuratoriaus ar įteikti procesinius dokumentus per antstolius, neprašė, todėl pirmosios instancijos teismas, procesinius dokumentus pagrįstai atsakovui įteikė viešo paskelbimo būdu (CPK 130 straipsnis). Taigi, nustatytos aplinkybės nesudaro pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinių teisės normų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atsakovo informavimu apie teismo posėdį, nuostatas.

15Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.

16CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos bylas nagrinėjančio teismo didesnio aktyvumo taisyklės: CPK 376 straipsnio 2-4 dalyse nurodyta, kad teismas privalo imtis priemonių šalims sutaikyti, taip pat siekti, jog būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai; teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu; taip pat jeigu byloje pareikštas vienas iš įstatymuose numatytų alternatyvių reikalavimų, teismas, nustatęs, jog tenkinti pareikštą reikalavimą nėra pagrindo, gali savo iniciatyva, kai yra pagrindas, taikyti įstatymuose numatytą alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinta, kad teismai, spręsdami nepilnamečių vaikų, neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs. To reikalauja viešasis interesas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2006). Proceso teisės normomis teismas įgalinamas siekti apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, ginti nedarbingų, paramos reikalingų ir kitų socialiai pažeidžiamų šeimos narių interesus, nes šių asmenų teisių apsauga ir gynimas reiškia kartu ir viešojo intereso gynimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

17Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Vertinant turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, reikėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-05-24 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-307/2006). Taip pat nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-04-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-189/2009). Nustatant išlaikymo dydį, turi būti įvertinama ir tai, jog išlaikymas privalo užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas. Orientaciniu kriterijumi, užtikrinančiu būtinus minimalius vaiko poreikius yra laikomas 1 minimalios mėnesinės algos dydis (300 Eur). Kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad pagrindiniai priteistino vaikui išlaikymo dydį lemiantys kriterijai yra vaiko poreikiai ir tėvų turtinės padėtis. Šių kriterijų pusiausvyrą padeda išlaikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje nustatytas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2006); tėvų turtinės padėties kriterijus yra reikšmingas, bet nelemiantis sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, nes išlaikymas visų pirma turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2013; 2011 m. gruodžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2011; kt.). Kasacinio teismo praktikoje atkreiptas dėmesys į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai, bet skiriamas dėmesys laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013).

18Ieškiniu ieškovė prašė priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po 1000,00 Lt periodinėmis kasmėnesinėmis išmokomis iki dukters pilnametystės. Pirmosios instancijos teismas patenkino ieškovės reikalavimą iš dalies, priteisė nepilnamečio vaiko išlaikymui po 700,00 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų. Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, jog sprendžiant dėl išlaikymo dydžio priteisimo, pirmosios instancijos teismas nedetalizavo vaiko poreikių, bei klaidingai nustatė, jog atsakovas dirba Norvegijoje. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais.

19Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 700,00 Lt išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, bendrais bruožais įvertino, jog atsakovas yra darbingas ir sveikas, todėl privalo užtikrinti vaiko išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog priteisus minėtą sumą bus patenkinti būtiniausi nepilnamečio vaiko interesai ir užtikrintos visos reikalingos vystymuisi sąlygos. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių šias teismo išvadas. Apie atsakovo galimybę teikti 700,00 Lt išlaikymą pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, vadovaudamasis tik ieškovės nurodyta aplinkybe, jog atsakovas dirba ( - ), tačiau faktinės atsakovo finansinės padėties nesiaiškino. Iš byloje esančių įrodymų matyti, jog ieškovė yra ( - ) nuolatinių studijų IV kurso studentė, niekur nedirba, pajamų negauna. Už vaiko išlaikymą ikimokyklinėje įstaigoje už vieną lankytą dieną mokama po 7,76 Lt, už patiekalų gamybą – 34 Lt per mėnesį ir už ugdymo sąlygų užtikrinimą – 13 Lt per mėnesį. Nei ieškovė, nei atsakovas neturi kilnojamojo turto. Ieškovės vardu registruotos dvi transporto priemonės. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, galima būtų daryti išvadą, jog nei vienas iš nepilnamečio vaiko tėvų neturi galimybės teikti 700,00 Lt išlaikymą dukrai. Pirmosios instancijos teismo priteistas išlaikymo dydis yra didesnis nei numatyta formuojamoje teismų praktikoje, tačiau byloje nėra įrodymų nei apie vaiko būtinus poreikius, nei apie vaiko specialiuosius poreikius, sveikatos sutrikimus ar kitokio pobūdžio būtinas išlaidas, kurie pagrįstų būtinumą teikti nepilnamečiam vaikui didesnį nei pusės mėnesinės algos dydžio išlaikymą. Pirmosios instancijos teismas, priteisė 3000,00 Lt dydžio nepilnamečio vaiko išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2013 m. liepos mėnesio iki 2014 m. sausio mėn. 27 d., įvertinęs ieškovės paaiškinimus, jog atsakovas iš dalies minėtu laikotarpiu teikė išlaikymą, tačiau įrodymų apie teikto išlaikymo dydį byloje nėra pateikta. Esant nustatytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismas spręsdamas dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo dydžio ir įsiskolinimo, privalėjo vadovaudamasis CK 3.192 straipsniu, nustatyti proporciją tarp nepilnamečio vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties, atitinkamai įvertinti tėvų galimybes užtikrinti vaikui vystytis būtinas sąlygas.

20Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo

21Apeliaciniame skunde atsakovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra tvarką, kadangi ieškovė ne kartą trukdė jam ir jo tėvams bendrauti su dukra.

22Apeliacinio skundo argumentas dėl bendravimo su vaiku, nesvarstytinas, nes tai nėra bylos nagrinėjimo dalykas, tokių reikalavimų byloje nebuvo pateikta ir teismas jų nenagrinėjo (ir neturėjo nagrinėti). Dėl apelianto bendravimo su vaiku galimybės, pažymėtina, kad teismas, nesant reikalavimo nustatyti bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką, neturi pagrindo nagrinėti su tuo susijusių aplinkybių ir nustatinėti tokią tvarką. Esant nesutarimui tarp skyrium gyvenančių tėvo ir motinos dėl bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarkos, kiekvienas iš tėvų turi teisę (esant realiam norui įgyvendinti tokią teisę) kreiptis į teismą dėl tokios tvarkos nustatymo (CK 3.175 straipsnis).

23Dėl bendro sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto padalijimo.

24Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė sutuoktinių turto balansą, todėl neteisingai padalino santuokoje įgytą turtą bei netinkamai išsprendė įsipareigojimų kreditoriams klausimus. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės neturi pagrindo nesutikti su šiais apelianto apeliacinio skundo argumentais.

25Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2011-02-01 Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino kreditoriaus AB „TEO Lt“ pareiškimą dėl 1968,15 Lt skolos, 5 procentų metinių palūkanų išieškojimo iš I. B.. Taip pat Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-05-21 priėmė sprendimą už akių, visiškai patenkindamas UAB „Snoro lizingas“ (dabar UAB „Moki lizingas“ ieškinio reikalavimus (civilinė byla Nr. 2-7173-323) ieškovės atžvilgiu. 2013-06-07 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu už akių patenkintas ieškovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ieškinio reikalavimas regreso tvarka (civilinė byla Nr. 2-3041-6182013) abiejų šalių atžvilgiu, solidariai priteista iš šalių 1253 Lt nuostolių, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Tuo pagrindu antstolio A. S. kontora vykdo dvi vykdomąsias bylas Nr. 0010/13/02945 ir Nr. 0010/13/02946. Šioje antstolių kontoroje taip pat vykdomos vykdomosios bylos dėl išieškojimų iš D. B.: vykdomoji byla Nr. 0010/07/05647 pagal nutarimą Nr. 5105, išduotą 2007-08-31 Klaipėdos miesto VPK dėl 4500,00 Lt išieškojimo; pagal nutarimą Nr. 3635P (vykdomoji byla Nr. 0010/07/04481), išduotą Klaipėdos miesto VPK 2007-06-22 dėl 500,00 Lt skolos išieškojimo trečios eilės išieškotojui Klaipėdos apskrities VPK.

26Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrą santuokinį turtą, nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. Padalijamas turi būti tiek turto aktyvas (kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, vertybiniai popieriai, pinigai, reikalavimo teisės, kitas materialus ir nematerialus turtas), tiek pasyvas (skoliniai įsipareigojimai kreditoriams). Turto padalijimo tvarka nustatyta CK 3.118 straipsnyje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2014).

27Kaip jau buvo minėta, padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto aktyvas, tiek ir pasyvas (skolos, prievolės). Tai reiškia, kad pagal CK 3.118 straipsnio 2 dalies nuostatas sudarant turto balansą turi būti nustatomos bendros sutuoktinių skolos (prievolės) ir asmeninės sutuoktinių skolos (prievolės) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 2 d. Sutuoktinių turtines prievoles reglamentuojančių teisės normų taikymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje apžvalga, Nr. AC-40-1.40.). Pasisakydamas dėl sutuoktinių prievolių, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad sutuoktiniai atsako pagal skirtingų rūšių turtines prievoles. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendros, o bendros - dalinės arba solidariosios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad bendrosiomis laikomos tokios sutuoktinių prievolės, kurios yra susijusios su bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kylančios iš vieno iš sutuoktinių vardu sudarytų sandorių, tačiau esant kito sutuoktinio sutikimui arba vėliau šio sutuoktinio patvirtintų, taip pat kitos šeimos interesais prisiimtos prievolės bei solidariosios sutuoktinių prievolės (CK 3.109 straipsnio 1–3 dalys). Asmeninės sutuoktinio prievolės yra tokios, kurios yra susijusios su jo asmeniu, asmeniniu turtu arba asmeninių poreikių tenkinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010. Teismų praktika. 2010, 33). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenarinė sesija, pasisakydama dėl sutuoktinių (vieno iš jų arba abiejų) prisiimtų prievolių taip pat išaiškino, kad sutuoktinių prievolių pobūdis nepreziumuojamas. Kvalifikuodamas sutuoktinių prievoles teismas pirmiausia privalo identifikuoti ginčo santykį – ginčas tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių) ar tarp sutuoktinių. Nustatęs, kad nagrinėjamas ginčas yra kilęs tarp kreditoriaus ir sutuoktinio (sutuoktinių), teismas privalo identifikuoti kreditoriaus pareikštą reikalavimą – reikalavimas reiškiamas vienam ar abiem sutuoktiniams kaip bendraskoliams pagal CK 3.109 straipsnį. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą vienam iš sutuoktinių, santuokos, taip pat pagal sudarytą sandorį panaudoto turto šeimos interesais faktas savaime nereiškia, kad prievolė yra bendra ir dalijama tarp sutuoktinių priteisiant kreditoriui pagal dalinės prievolės taisykles. Sandorį su vienu iš sutuoktinių sudaręs kreditorius gali remtis prievolės uždarumu (tik sandorį sudariusių šalių teisiniu ryšiu) reikalaudamas, kad ją asmeniškai įvykdytų sandorį sudaręs sutuoktinis. Kai kreditorius pareiškia reikalavimą abiem sutuoktiniams, teismas turi nustatyti, ar sutuoktinių prievolė yra solidari ar dalinė. Nagrinėdamas tarp sutuoktinių kilusį ginčą dėl prievolės kreditoriams kvalifikavimo teismas privalo nustatyti jos pobūdį vadovaudamasis CK 3.109 straipsniu. Pažymėtina, kad faktas, jog teismo sprendimu kreditoriaus naudai jau yra priteista iš vieno sutuoktinio, nesaisto turto padalijimo klausimą sprendžiančio teismo spręsti dėl prievolės pobūdžio, išskyrus atvejus, kai toks sprendimas abiem sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2010 m. gegužės mėn. 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010).

28Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, jog ne kiekvienas kreditorių reikalavimas vienam iš sutuoktinių reiškia reikalavimą abiems sutuoktiniams, taip pat - nebūtinai reiškia solidariąją sutuoktinių prievolę ir, atitinkamai - ne bet kuris turtas esantis pas sutuoktinius, yra turto padalinimo objektas santuokos nutraukimo byloje.

29Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nustatytas aplinkybes, jog buitinė technika, įsigyta pagal kredito vartotojišką sutartį buvo skirta šeimos poreikiams tenkinti (prievolė UAB „Mokilizingas“), paslaugos, kurias teikė TEO LT, UAB buvo naudojamos šeimos poreikiams, ir šias prievoles teismo sprendimu pripažįstant šalių dalinėmis prievolėmis, nustatant jas kreditoriams UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“), TEO LT, UAB įvykdyti lygiomis dalimis, yra pagrindas išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas aukščiau nurodytu teisiniu reglamentavimu, formuojama teismų praktika nesivadovavo, nes iš sudarytų sandorių, būtinų išlaikyti šeimos ūkį, atsiradusios prievolės yra pripažįstamos solidariosiomis prievolėmis (CK 3.109 straipsnio 2 dalis). Kita vertus, iš pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvuojamosios dalies, nėra aišku, kokiais įrodymais remiantis ir kokias aplinkybes vertindamas, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad šie sandoriai TEO LT, UAB, UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) dėl vartojimo kredito, buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti. Byloje nėra įrodymų, pagrindžiančių, kur kokiomis aplinkybėmis, buvo naudojamos TEO LT, UAB paslaugos (sutartys ir pan.). Iš 2012-05-21 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimo už akių matyti, kad UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) buvo suteikęs ieškovei ne tik vartojimo kreditą vakuuminiam siurbliui įsigyti, bet ir paskolą telefonui įsigyti. Pirmosios instancijos teismas šios prievolės nevertino ir nekvalifikavo. Abi šios prievolės UAB „Mokilizingas“ (buvęs UAB „Snoro lizingas“) turėjo būti kvalifikuotos ir padalijamos.

30Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nurodytais apeliacinio skundo argumentais, jog esant priimtiems teismų sprendimams, kuriais įsiskolinimai, atsiradę santuokos metu, yra priteisti tik iš vieno sutuoktinio, kvalifikuojant sutuoktinių prievoles, turto padalijimo klausimą sprendžiantis teismas yra saistomas šių teismų sprendimais ir nustatęs, kad sandoriai buvo sudaryti šeimos poreikiams tenkinti, negali pripažinti šių prievolių solidariomis.

31Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo rezoliucinėje dalyje pripažino, kad piniginės prievolės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, Klaipėdos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui yra atsakovo asmeninės prievolės. Pagal byloje esančius įrodymus, įsiskolinimai Klaipėdos apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biurui yra atsiradę 2007-08-31 nutarimo ir 2007-06-22 nutarimo pagrindu (b.l. 18), tai yra, iki santuokos sudarymo (santuoka sudaryta 2008-08-06), o santuokos nutraukimo byloje yra dalijamas santuokos metu įgytas turtas ir prievolės. Spręsdamas dėl prievolės pobūdžio Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui, pirmosios instancijos teismas, šalims Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-07 sprendimu (civilinė byla Nr. 2-3041-6182013) nustatytą solidarią prievolę šiam kreditoriui, pripažino atsakovo asmenine prievole. Kaip nurodyta, formuojama teismų praktika, jog tokiais atvejais, kai teismo sprendimu dėl prievolės pobūdžio yra pasisakyta abiejų sutuoktinių atžvilgiu, toks sprendimas abiems sutuoktiniams turi res judicata galią ar juo nustatyti faktai turi prejudicinę galią. Byloje nėra įrodymų, kad Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras sutiko, kad jam nurodytu teismo sprendimu pripažinta sutuoktinių solidari prievolė, nutraukiant santuoką, būtų modifikuojama, tai yra, pripažįstama atsakovo asmenine prievole.

32Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl prievolės Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui pobūdžio. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog minėta prievolė yra atsakovo asmeninė prievolė, tačiau teismas šio kreditoriaus į bylą trečiuoju asmeniu neįtraukė. Šios aplinkybės, apeliacinės instancijos teismo nuomone, sudaro pagrindą išvadai padaryti, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kas pripažintina absoliučiu sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

33Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno sutuoktinio bendro turto dalis (CK 3.117 straipsnio 1 dalis), sudarius sutuoktinių bendro turto balansą (CK 3.118 straipsnis), turi būti nustatyta sutuoktinių bendro turto vertė. Nustatant dalijamo bendro sutuoktinių turto vertę vadovaujamasi CK 3.119 straipsniu, įtvirtinančiu, kad dalijamo bendro turto vertė nustatoma pagal rinkos kainas, kurios galioja bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigoje. Aiškindamas aptariamas teisės normas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad turėtų būti nustatytos pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo dieną galiojančios dalijamo turto rinkos kainos, o jei byla nagrinėjama apeliacinės instancijos teisme, tai šio teismo sprendimo (nutarties) priėmimo dieną galiojančios kainos, nes tik įsiteisėjus teismo sprendimui pasibaigs bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-415/2008). Dalijamo turto vertė gali būti nustatoma remiantis VĮ Registrų centro, turto vertintojų pateiktais duomenimis ir kitais įrodymais, be to, šalys gali sutarti dėl dalijamo turto vertės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-251/2006; 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2008; 2009 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2009; kt.). Sudaręs dalijamo turto balansą (CK 3.118 straipsnis), nustatęs turto vertę (CK 3.119 straipsnis) ir sutuoktiniams tenkančias turto dalis (CK 3.117, 3.123 straipsniai), teismas turi pasirinkti turto dalijimo būdą ir paskirstyti dalijamą turtą abiem sutuoktiniams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-256/2006). Nustatęs sutuoktiniams asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą ir iš jo atskaitęs asmenines skolas, teismas sudaro ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje išdėsto kompensacijų balansą nurodydamas, kiek vienas ir kitas sutuoktinis privalo kompensuoti bendrą turtą ir kiek vienam ir kitam sutuoktiniui turi būti kompensuota iš bendro turto (CK 3.118 straipsnio 3 dalis, 3.98 straipsnis).

34Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu nekilnojamojo turto neįgijo, įgijo vienintelį kilnojamąjį turtą – dvi transporto priemones. Pirmosios instancijos teismas pripažino po santuokos nutraukimo ieškovei nuosavybės teises į transporto priemones - pilkos spalvos 1987 metų gamybos keleivinį automobilį O. A., valst. Nr. ( - ) ir juodos spalvos 1988 metų gamybos keleivinį automobilį O. A., valst. Nr. ( - ) CK 3.127 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Pirmosios instancijos teismas vadovavosi ieškovės paaiškinimais, jog minėti automobiliai yra beverčiai ir po santuokos nutraukimo bus perduoti į metalo laužą, automobilių vertės nenustatė. CK 3.117 straipsnyje numatyta, jog preziumuojama, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios. Atsižvelgdamas į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar jo turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes, teismas gali nukrypti nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo ir priteisti vienam sutuoktiniui didesnę turto dalį. Į šiuos kriterijus teismas taip pat privalo atsižvelgti, spręsdamas klausimą dėl bendro turto padalijimo būdo. (CK 3.123 straipsnio 1 dalis). Kaip nustatyta, teismas pripažinęs ieškovei nuosavybės teisę į minėtus automobilius, nesprendė kompensacijos atsakovui klausimo. Tačiau neaišku, kokių aplinkybių ir įrodymų pagrindu pirmosios instancijos teismas nukrypo nuo sutuoktinių bendro turto lygių dalių principo.

35CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga visapusiškai, išsamiai ir objektyviai ištirti esmines bylos aplinkybes, nustatyti objektyvią tiesą ir priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 259, 263 straipsniai). Laikydamasis šių civilinio proceso įstatymo nuostatų, pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą turi visapusiškai nustatyti ir įvertinti visas aplinkybes, kuriomis šalys įrodinėja reikalavimus, teikia atsikirtimus ir sprendimo motyvuojamojoje dalyje atsakyti į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus (CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo klausimais konstatuota, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Išvados apie faktines aplinkybes gali būti grindžiamos tik CPK 177 straipsnio 2, 3 dalyse išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis, o įrodymai turi būti gauti ir ištirti CPK nustatyta tvarka. CPK 185 straipsnis įtvirtina laisvo įrodymų vertinimo principą, kuris reiškia, kad galutinai ir privalomai įrodymus vertina teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai buvo paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini ir patikimi. Teismas turi įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir kartu įrodymų visetą. Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimą ar nebuvimą, kai tokiai išvadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Įrodymų pakankamumas byloje reiškia, kad jie tarpusavyje neprieštarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstą išvadą apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

36Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo sprendimą bei apeliacinio skundo ir atsiliepimo į šį skundą argumentus, yra pagrindas pripažinti, kad pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą sprendimą vadovavosi tik ieškovės pateiktais įrodymais apie šalių santuokos metu įgytą turtą, paaiškinimais apie atsakovo darbą Norvegijoje, nesudarė sutuoktinio turto balanso, nenustatė dalijamo turto vertės, nesprendė kompensacijos atsakovui priteisimo klausimo, padalindamas sutuoktinių prievoles, nenustatė reikšmingų aplinkybių šioms prievolėms kvalifikuoti, nenustatė ir nevertino nepilnamečio vaiko poreikių pagrįstumo, faktinės nepilnamečio vaiko tėvų turtinės padėties ir galimybės teikti išlaikymą vaikui, todėl šiuo atveju teisėjų kolegija negali daryti pagrįstos išvados, kad pirmosios instancijos teismas sprendime tinkamai ištyrė ir įvertino visus įrodymus bei pašalino prieštaravimus (CPK 185 straipsnis), todėl konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas neišsiaiškino ir nenustatė svarbių faktinių ir teisinių bylos aplinkybių pripažįstant ieškovės reikalavimus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo, santuokos metu įgyto turto bei prievolių padalijimo pagrįstais, taigi neatskleidė bylos esmės (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

37Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl tirtinų aplinkybių ir reikalautinų įrodymų apimties ir pobūdžio būtų pagrindas padaryti išvadą, kad byla apeliacinės instancijos teisme turi būti nagrinėjama beveik visa apimtimi naujais aspektais, tai reikštų, jog būtų pagrindas konstatuoti bylos esmės neatskleidimą pirmosios instancijos teisme kaip pagrindą perduoti bylą nagrinėti iš naujo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2009 ir kt.).

38Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, nes aukščiau išdėstytos aplinkybės sudaro pagrindą skundžiamo teismo sprendimo dalį dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, prievolių paskirstymo, nepilnamečio vaiko išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo naikinti, nes tik pašalinus apeliacinės instancijos teismo nurodytus materialinių normų pažeidimus ir ištyrus visas aplinkybes, susijusias su bylos nagrinėjimo dalyku, spręstinas byloje pareikštų reikalavimų pagrįstumas. Nagrinėdamas bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, siekiant išsiaiškinti ieškovės nurodytų atsikirtimų pagrįstumą, turi išnagrinėti su tuo susijusias faktines ir teisines aplinkybes, būtina šioje byloje įtraukti visus buvusių sutuoktinių kreditorius, rinkti ir vertinti naujus įrodymus, susijusius su nepilnamečio vaiko išlaikymu, turto vertės nustatymu, o apeliacinės instancijos teismas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo ar nutarties teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės būdas ir pagal byloje pateiktus įrodymus negali šalių ginčo išnagrinėti iš esmės.

39Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo naikintina, esant absoliučiam sprendimo negaliojimo pagrindui ir neatskleidus bylos esmės, ir byla šioje dalyje grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 327 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

40Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį skundžiamo teismo sprendimo ir šioje dalyje bylą perdavus pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, pirmosios instancijos teismas turės iš naujo paskirstyti šalių turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl naikintina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo.

41Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais, teisėjų kolegija

Nutarė

42Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl santuokos metu įgyto turto ir prievolių padalijimo, nepilnamečio vaiko išlaikymo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, bylinėjimosi išlaidų panaikinti ir perduoti bylą šioje dalyje nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo.

43Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu prašydama santuoką, sudarytą... 3. Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2014 m. spalio 10 d. sprendimu ieškovės... 4. Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos 2014 m.... 5. Atsiliepime į atsakovo apeliacinį skundą ieškovė prašo Klaipėdos miesto... 6. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies. ... 7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis... 8. Atsakovas neginčija teismo sprendimo dalies dėl nepilnamečio vaiko... 9. Byloje kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies, kuria... 10. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovė I. B. ir atsakovas D.... 11. Dėl procesinių dokumentų įteikimo... 12. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, atsakovas apeliaciniame... 13. Viena iš pagrindinių šalių teisių civiliniame procese yra teisė būti... 14. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė ieškinyje nurodė atsakovo... 15. Dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo.... 16. CPK XIX skyriuje ,,Šeimos bylų nagrinėjimo ypatumai” įtvirtintos šeimos... 17. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad išlaikymo... 18. Ieškiniu ieškovė prašė priteisti nepilnametės dukters išlaikymui po... 19. Kaip nustatyta, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl 700,00 Lt... 20. Dėl atsakovo bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas prašo nustatyti bendravimo su nepilnamete dukra... 22. Apeliacinio skundo argumentas dėl bendravimo su vaiku, nesvarstytinas, nes tai... 23. Dėl bendro sutuoktinių turto balanso sudarymo ir turto padalijimo.... 24. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 25. Byloje esantys įrodymai patvirtina, jog 2011-02-01 Klaipėdos miesto... 26. Spręsdamas dėl santuokos nutraukimo, teismas privalo išspręsti ir santuokos... 27. Kaip jau buvo minėta, padalijamas turi būti tiek sutuoktinių bendro turto... 28. Aptarti kasacinio teismo išaiškinimai reiškia, jog ne kiekvienas kreditorių... 29. Vertinant pirmosios instancijos teismo motyvuojamojoje dalyje nustatytas... 30. Tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo nurodytais... 31. Iš skundžiamo teismo sprendimo matyti, kad teismas sprendimo rezoliucinėje... 32. Pirmosios instancijos teismas sprendime pasisakė dėl prievolės Lietuvos... 33. Siekiant sutuoktiniams paskirti tiksliai tiek turto, kokia yra kiekvieno... 34. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, jog šalys santuokos metu... 35. CPK 176 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta pirmosios instancijos teismo pareiga... 36. Teisėjų kolegijos nuomone, ištyrus bylos duomenis, skundžiamą teismo... 37. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, jeigu dėl... 38. Teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl kitų apeliacinio skundo... 39. Esant nurodytoms aplinkybėms, skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl... 40. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus dalį skundžiamo teismo sprendimo... 41. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniais,... 42. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2014 m. spalio 10 d. sprendimo dalį dėl... 43. Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą....