Byla 3K-3-551/2014
Dėl nuosavybės teisės pripažinimo, įpareigojimo atlikti ir uždraudimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir akcinė bendrovė LESTO

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Janinos Januškienės (kolegijos pirmininkė), Dalios Vasarienės (pranešėja) ir Algio Norkūno,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. L. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės B. L. ieškinį atsakovams B. M. (B. M. ), uždarajai akcinei bendrovei „Galinta ir partneriai“ dėl nuosavybės teisės pripažinimo, įpareigojimo atlikti ir uždraudimo atlikti veiksmus; tretieji asmenys: uždaroji akcinė bendrovė „Kauno vandenys“ ir akcinė bendrovė LESTO.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4

  1. Ginčo esmė

5Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių antraeilių daiktų, taip pat esminių pagrindinio daikto dalių bei priklausinių turinį (CK 4.13, 4.15 ir 4.19 straipsniai), aiškinimo ir taikymo.

6Ieškovė 2001 m. rugsėjo 5 d. sutartimi iš atsakovo B. M. įsigijo negyvenamąją patalpą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią pastate (plane pažymėta 1F1p, pastato unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini). Kitas šiame pastate esančias patalpas iš to paties atsakovo įsigijo UAB „Galinta ir partneriai“. Iki 2002 m. lapkričio 30 d. už į ieškovei priklausančias patalpas tiekiamą elektros energiją ir vandenį buvo atsiskaitoma su atsakovu UAB „Galinta ir partneriai“. Nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. lapkričio 30 d. ieškovei priklausančios patalpos buvo išnuomotos UAB „Vidiva“, kuri buvo sudariusi elektros energijos pirkimo sutartį su AB LESTO ir vandens tiekimo sutartį su UAB „Kauno vandenys“, tačiau UAB „Vidiva“, grąžinusi patalpas ieškovei, informavo, kad nurodytas sutartis nutraukia. Grąžinus patalpas, ieškovė jose pradėjo remonto darbus, tačiau be jokio perspėjimo buvo atjungtas vandens, o vėliau, nuo 2012 m. gruodžio 10 d., ir elektros energijos tiekimas. Ieškovė išsiaiškino, kad į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas elektros energija tiekiama iš elektros pastotės, esančios transformatorinėje, kuri nuosavybės teise priklauso atsakovui B. M. ir kuri yra įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas. Ieškovės manymu, šiam atsakovui nuosavybės teise priklausanti transformatorinė ir joje esantis transformatorius yra pastato – sandėlio, kuriame yra ir ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, esminė dalis, nes be šios dalies pastatas negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį ir būtų pripažintas nevisaverčiu, juolab kad transformatorinė vizualiai atrodo kaip pastato – sandėlio dalis. Ieškovės teigimu, transformatorinė priklauso tik pagrindiniam pastatui, nes per joje esantį transformatorių elektros energija tiekiama tik į sandėlį, plane pažymėtą 1F1p. Tuo atveju, jei transformatorinė būtų vertinama ne kaip sandėlio dalis, o atskiras daiktas, ji laikytina šio pastato priklausiniu. Transformatorinės paskirtis – pagalbinio ūkio, o tai reiškia, kad ji skirta tarnauti pagrindiniam daiktui, juolab kad transformatorinė jokiems kitiems tikslams negali būti naudojama. Sutartyje, kurios pagrindu ieškovė įgijo nuosavybės teises į pastato dalį, transformatorinės statusas nenurodytas, todėl ieškovė, pagal CK 4.14 straipsnį ir 4.82 straipsnio 1 dalį įgydama pastato dalį, įgijo ir nuosavybės teisę į transformatorinės bei joje esančios įrangos dalis. Ieškovės įgyta bendrosios dalinės nuosavybės dalis yra lygi ieškovei priklausančių patalpų naudingojo ploto ir viso pastato naudingojo ploto santykiui. Ieškovės teigimu, pastate esantys vandentiekio tinklai taip pat yra bendri, tačiau įvadas ir sklendė yra atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“ priklausančiose patalpose. Kadangi pagrindinės namo konstrukcijos, vandentiekio tinklai ir elektros įranga priklauso ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise, tai atsakovai, be ieškovės sutikimo atjungdami elektros energijos ir vandens tiekimą į ieškovei priklausančias patalpas, pažeidė jos teises. Net ir tuo atveju, jei nebūtų pripažinta ieškovės nuosavybės teisė į transformatorinę, pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, nuostatas atsakovai privalėtų eksploatuoti savo lokalų elektros tinklą taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo, teisių ir teisėtų interesų. Ieškovė visą laiką už tiekiamą elektros energiją atsiskaitydavo, todėl atsakovai neturėjo teisės nutraukti elektros energijos tiekimo. Net jei ieškovė ir būtų pažeidusi pareigą atsiskaityti už patiektą elektros energiją, atsakovai, prieš nutraukdami elektros energijos tiekimą, iš anksto turėjo informuoti ieškovę apie pažeidimą. Atsakovams atjungus elektros energiją ieškovė negali jai priklausančių patalpų naudoti ir jų išnuomoti, negauna pajamų už nuomą ir patiria žalą. Kadangi ieškovė ir UAB „Galinta ir partneriai“ yra konkurentai, nuomojantys patalpas smulkiesiems prekybininkams, šio atsakovo veiksmai atjungiant elektros energijos ir vandens tiekimą pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles.

7Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklauso 956/5105 dalys pastato – transformatorinės (plane pažymėta 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios adresu (duomenys neskelbtini), ir jame esančios elektros įrangos; 2) įpareigoti atsakovus UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. atnaujinti vandens ir elektros energijos tiekimą į ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą (duomenys neskelbtini), uždrausti atsakovams nutraukti elektros energijos ir vandens tiekimą į nurodytą ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą arba kitaip apriboti ieškovės galimybę naudotis pastatuose – sandėlyje ir transformatorinėje esančiais elektros energijos ir vandens tiekimo tinklais ir įrenginiais.

8II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė

9Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė ieškinį. Teismas nustatė, kad žemės sklype (duomenys neskelbtini), yra registruoti trys statiniai – sandėlis, transformatorinė ir kiemo statiniai – kiemo aikštelė. Ieškovei priklauso negyvenamoji patalpa – prekybos sandėliavimo patalpos; UAB „Galinta ir partneriai“ minėtu adresu nuosavybės teise valdo prekybos sandėliavimo negyvenamąją patalpą, o atsakovui B. M. nuosavybės teise priklauso ginčo objektas – transformatorinė, pažymėta plane 2H1p, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Tiek 10 kV kabelio linija, nutiesta nuo AB LESTO priklausančios transformatorinės iki atsakovui priklausančios transformatorinės, tiek pati transformatorinė yra lokalus atsakovo B. M. tinklas. Atsakovai B. M. ir UAB „Galinta ir partneriai“ 2012 m. gruodžio 3 d. penkeriems metams sudarė pastato – transformatorinės panaudos sutartį. Atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“ ir UAB „Kauno vandenys“ 2012 m. gruodžio 11 d. sudarė geriamojo vandens tiekimo ir gamybinių nuotekų tvarkymo ir lietaus nuotekų tinklų naudojimo sutartis. 2012 m. gruodžio 1 d. šis atsakovas su AB LESTO sudarė elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį dėl elektros energijos tiekimo (duomenys neskelbtini), todėl už į lokalų tinklą patiektą elektros energiją atsiskaito atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad transformatorinė yra atsakovo B. M. nuosavybė, jis 2001 m. rugsėjo 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisdamas negyvenamų patalpų dalį neperleido ieškovei nuosavybės teisės dalies į transformatorinę, netenkino ieškovės reikalavimo pripažinti jai nuosavybės teisę į transformatorinės dalį. Teismas nepagrįstais laikė ieškovės argumentus, kad transformatorinė yra sandėlio priklausinys ar jo esminė dalis, be kurio būtų negalimas pastato naudojimas, nes yra galimas atskiro elektros įvado įrengimas. Ieškovė, kreipdamasi dėl elektros įvado suprojektavimo, sutiko pakeisti elektros energijos tiekimo jai priklausančioms patalpoms būdą, taip pat su tuo, kad elektros energijos tiekimas galimas ir be atsakovų. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad Nekilnojamojo turto registre transformatorinė įregistruota kaip atskiras objektas, o ne kaip priklausinys, atmetė ieškovės argumentą, jog priklausinius ištinka pagrindinio daikto likimas, t. y. kad ieškovė, pirkdama sandėlį, įgijo savo nuosavybėn ir dalį transformatorinės kaip pagrindinio daikto priklausinį. Teismas, nurodęs, kad atsakovai nėra energijos gamintojai ar skirstytojai, neturi šiai veiklai reikalingų leidimų ir jų vykdoma veikla nesusijusi su tokių paslaugų teikimu, atsižvelgęs į tai, kad tarp atsakovės UAB „Galinta ir partneriai“, kuri nuo 2012 m. gruodžio 1 d. yra sudariusi sutartį su elektros energijos tiekėju, ir ieškovės nesudaryta jokios sutarties dėl elektros energijos jai kaip subabonentei tiekimo, todėl neaišku, kaip ieškovė įsipareigoja atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir dengti tinklo eksploatavimo išlaidas, sprendė, kad atsakovai neturėjo pareigos tiekti elektros energiją ieškovei. Dėl to buvo atmestas ieškovės reikalavimas įpareigoti atsakovus atnaujinti elektros energijos tiekimą į ieškovei priklausančią negyvenamąją patalpą. Teismas taip pat netenkino reikalavimo atnaujinti vandens tiekimą į ieškovei priklausančias patalpas, nes vanduo bylos nagrinėjimo metu į patalpas buvo tiekiamas, o atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“, kuri yra sudariusi sutartį dėl vandens tiekimo su UAB „Kauno vandenys“, turi teisę, bet ne pareigą tiekti subabonentui vandenį. Teismas sprendė, kad vandens ir elektros energijos tiekimo per atsakovams priklausančius įvadus atjungimas nepažeidė ieškovės teisės gauti vandens ir elektros energijos tiekimą tiesiogiai iš tiekėjų įsirengiant atskirus įvadus. Kadangi šalims nuosavybės teise priklausančios patalpos turi atskirus unikalius numerius, tai turi turėti ir atskirus įvadus. Nenustatęs atsakovų veiksmų neteisėtumo nutraukiant vandens ir elektros energijos tiekimą ieškovei, teismas sprendė, kad nebuvo pagrindo tenkinti ieškovės reikalavimą dėl atsakovų įpareigojimo atnaujinti bei uždrausti ateityje nutraukti vandens ir elektros tiekimą.

10Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės apeliacinį skundą, 2014 m. vasario 6 d. nutartimi jį atmetė ir paliko nepakeistą pirmosios instancijos teismo sprendimą. Kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie transformatorinės ryšį su sandėliu, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl antraeilių daiktų. Konstatavus, kad transformatorinė yra savarankiškas pagrindinis daiktas, dėl jos negali būti taikomos CK 4.14 straipsnio nuostatos ir negalima pripažinti, jog ieškovė, pirkimo–pardavimo sutartimi įsigijusi iš atsakovo B. M. negyvenamąsias patalpas, įgijo nuosavybės teisę ir į transformatorinę. Ieškovės ir šio atsakovo sudarytoje pirkimo–pardavimo sutartyje nebuvo susitarta dėl transformatorinės ar jos dalies perleidimo ieškovės nuosavybėn, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad pagal šalių sudarytą sutartį transformatorinės nepripažinus antraeiliu daiktu ieškovė neįgijo nuosavybės teisės į ją.

11Kolegija vertino ieškovės argumentus ir nurodė, kad jos pozicija, esą transformatorinė yra esminė pagrindinio daikto dalis, nes be jos ir joje esančios įrangos sandėlis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, arba nepripažinus transformatorinės esmine daikto dalimi ji laikytina sandėlio priklausiniu, yra nekonkreti ir kėlė abejonių, nes priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Tai reiškia, kad jis nėra pagrindinio daikto esminė dalis ar pagrindiniam daiktui priklausantis daiktas. Kolegija, remdamasi teismų praktika, pripažino nepagrįstu ieškovės argumentą, kad be transformatorinės bei joje esančios įrangos sandėlis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį; motyvavo, jog ginčo sandėlis baigtas statyti 1964 metais, transformatorinė – tik 1995 metais, t. y. ilgą laiką sandėlis buvo naudojamas ir be elektros energijos, tiekiamos iš transformatorinės. Be to, byloje nustatyta, kad ieškovė remonto darbus jai priklausančiose patalpose atliko naudodama elektros energiją, t. y. ji elektros energiją gali gauti iš kitų šaltinių. Taigi kolegija nenustatė pagrindo pripažinti, kad transformatorinė ir joje esantys elektros įrenginiai yra pastato – sandėlio techninės įrangos dalis. Paties sandėlio, kaip nekilnojamojo turto objekto, egzistavimas be transformatorinės yra galimas, nes sandėlis ir transformatorinė nėra susiję taip neatskiriamai, kad be jos sandėlis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį. Taip pat kolegija nepripažino, kad transformatorinė neturi savarankiškos paskirties; motyvavo, jog byloje nepaneigtos aplinkybės, kad elektros energija gali būti tiekiama ir kitiems objektams. Kolegija taip pat atmetė ieškovės argumentus, kad transformatorinė vizualiai atrodo kaip vieno pastato dalis; nurodė, jog daikto pripažinimas antraeiliu įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais. Viešame registre pateikti duomenys apie daiktą negali sudaryti pagrindo pripažinti jį esant antraeiliu ar pagrindiniu daiktu. Nagrinėjamoje byloje kolegijai taip pat nebuvo pagrindo pripažinti transformatorinę ne tik esmine sandėlio dalimi, bet ir jo priklausiniu, nes negalima laikyti, kad transformatorinė yra skirta tarnauti tik sandėliui kaip pagrindiniam daiktui, kad ji su sandėliu yra susijusi bendra ūkine paskirtimi ar nuolat tarnauja sandėliui kaip pagrindiniam daiktui. Kolegija taip pat pažymėjo, kad paraišką dėl papildomos elektros galios pateikė atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“, sąlygos dėl elektros prisijungimo yra išduotos jam, 2012 m. gruodžio 3 d. panaudos sutartimi atsakovas B. M. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transformatorinę su joje esančia elektros energijos tiekimo įranga perdavė panaudos pagrindais atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“ jos reikmėms tenkinti nuo 2012 m. gruodžio 3 d. iki 2017 m. gruodžio 2 d. Kolegija, pripažinusi, kad ieškovė neturi nuosavybės teisės į transformatorinę ir joje esančią elektros energijos tiekimo įrangą, sutiko su pirmosios instancijos teismu, kuris šalis siejančius teisinius santykius kvalifikavo kaip abonento ir subabonento teisinius santykius. Konstatavus, kad transformatorinė nuosavybės teise priklauso atsakovui B. M. , bendrosios dalinės nuosavybės teisės į ginčo transformatorinę neatsirado.

12Kolegija, vertindama argumentus dėl elektros energijos nutraukimo veiksmų teisėtumo, nurodė, kad byloje nustatyta aplinkybė, jog elektros energija ieškovei buvo tiekiama iki 2012 m. gruodžio 10 d., nesudarė pagrindo spręsti, jog būtent atsakovai UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. pažeidė jos teises nutraukdami elektros energijos tiekimą. Iki tol elektros energija į ieškovei nuosavybės teise priklausančias patalpas nors ir buvo tiekiama per atsakovui B. M. priklausantį lokalų tinklą, tačiau prieš tai šį tinklą valdė ir sutartį dėl elektros energijos tiekimo su AB LESTO buvo sudariusi UAB „Prekybos miestelis Urmas“, kuriai ieškovė atsiskaitydavo už patiektą elektros energiją. UAB „Prekybos miestelis Urmas“, pasibaigus ieškovės nuosavybės teise priklausančių patalpų nuomos sutarčiai, informavo ją apie nutraukiamas elektros energijos ir vandens tiekimo sutartis, todėl negalima pripažinti, kad ieškovei nebuvo žinoma apie galimą elektros energijos ir vandens tiekimo nutraukimą. Ieškovė dėl naujų elektros energijos ir vandens tiekimo sutarčių sudarymo į tiekėjus nesikreipė, sutarties su atsakovais dėl elektros energijos ir vandens tiekimo jai kaip subabonentei nesudarė. Kolegijos teigimu, tarp šalių nesant sudarytos elektros energijos ir vandens tiekimo sutarties, atsakovai neprivalo tiekti ieškovei nei elektros energijos, nei vandens. Atsakovas B. M. byloje paaiškino, kad šalims nepavyko susitarti dėl tiekiamo vandens ir elektros energijos kainos, todėl sutartys nebuvo sudarytos. Ieškovė, būdama rūpestinga ir sąžininga civilinių teisinių santykių dalyvė, turėjo suprasti, kad nesudarius sutarties su atsakovais dėl elektros energijos ir vandens tiekimo šių išteklių tiekimas į jai nuosavybės teise priklausančias patalpas gali būti nutrauktas, nes atsakovai neturi pareigos tiekti vandenį ir elektros energiją.

13III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir Kauno apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. Dėl CK 4.13, 4.15 ir 4.19 straipsnių netinkamo taikymo. Ieškovė, reikšdama ieškinį, įrodinėjo, kad transformatorinė yra antraeilis daiktas (CK 4.13 straipsnis), kuris gali būti vertinamas kaip esminė pagrindinio daikto – pastato – sandėlio dalis (CK 4.15 straipsnis) arba kaip priklausinys (CK 4.19 straipsnis). Teismų praktikoje dėl daikto kvalifikavimo kaip priklausinio ir jo teisinio ryšio su pagrindiniu daiktu išaiškinta, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi; konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis; tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. D. v. J. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-448/2001; 2003 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. D. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybės taryba, bylos Nr. 3K-3-1002/2003; 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. V. ir kt. v. R. V., Telšių apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjas Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos Telšių teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyrius, bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.). Nagrinėjamoje byloje be transformatorinės ir joje esančios įrangos sandėlis, kuriame yra ieškovei nuosavybės teise priklausančios patalpos, negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį ir turėtų būti pripažintas nevisaverčiu, t. y. atsakovams atjungus elektros energijos tiekimą į nurodytas patalpas ieškovė jų negali naudoti pagal paskirtį. Aplinkybė, kad be elektros energijos pastatas negali būti naudojamas pagal paskirtį, taip pat be elektros energijos pastatas ir jo dalys yra nevisaverčiai, pripažintina visiems žinoma (CPK 182 straipsnio 1 punktas), todėl papildomai neįrodinėtina. Byloje taip pat buvo pažymėta, kad transformatorinė ir joje esantys elektros įrengimai, taip pat vandentiekio į pastatą įvadas ir sklendės, yra pastato sandėlio techninės įrangos dalis. Vien dėl to, kad patalpa, kurioje yra vandentiekio įvadas ir sklendė, būtų inventorizuota kaip atskiras pastatas, nereikštų, jog vandentiekio įvadas, sklendė ir pati patalpa nėra pagrindinio pastato sandėlio dalys; taip pat elektros pastotė yra skirta ir naudojama išimtinai tik pastato – sandėlio priežiūrai. Ieškovė yra pažymėjusi, kad iš byloje esančių nuotraukų matyti, jog vizualiai transformatorinė atrodo kaip vieno pastato dalis. Transformatorinė tarnauja tik pagrindiniam pastatui, nes joje yra sumontuotas aukštos įtampos transformatorius, per kurį tiekiama elektros energija tik į pastatą – sandėlį, plane pažymėtą 1F1p. Ieškovė kitų papildomų įrodymų, kad iš transformatorinės elektros energija netiekiama niekur kitur, išskyrus pastatą (sandėlį), pateikti negali, nes tokių įrodymų paprasčiausiai nėra, juolab kad transformatorinės paskirtis Nekilnojamojo turto registre yra aiškiai nurodyta kaip pagalbinio ūkio, t. y. ji skirta tarnauti pagrindiniam daiktui (pastatui). Transformatorinėje stovi tik elektros transformatorius, kuris aprūpina elektros energija tik pastatą, kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos. Tarp transformatorinės (plane pažymėta 2Hlp) ir sandėlio (plane pažymėta 1Flp) yra akivaizdus nuolatinio pobūdžio funkcinis ir fizinis ryšys, transformatorinė nuolat tarnauja pagrindiniam daiktui, t. y. naudojama elektros energijai tiekti. Byloje buvo atkreiptas dėmesys ir į tai, kad AB LESTO sudarė elektros energijos tiekimo sutartį su atsakovu UAB „Galinta ir partneriai“ 2012 m. gruodžio 1 d., nors transformatorinė atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“ buvo perduota naudotis dviem dienomis vėliau, t. y. pripažįstant, kad sutartis dėl elektros energijos teikimo sudaryta su pagrindinio daikto, o ne transformatorinės savininku. Tiek paraiška dėl papildomos elektros galios, tiek AB LESTO sąlygos dėl elektros prisijungimo yra išduoti pagrindinio daikto savininkui atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“. Nors apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad ieškovės argumentai buvo prieštaringi, tačiau ieškovė pažymi, kad ji nuosekliai ir konkrečiai įrodinėjo, jog transformatorinė yra antraeilis daiktas ir nėra svarbu, kaip tiksliai pastatas būtų teisiškai kvalifikuotas, – ar jis yra esminė pagrindinio daikto dalis, ar pagrindinio daikto priklausinys. Be to, tinkamai teisiškai kvalifikuoti, parinkti tinkamą teisės normą yra teismo, o ne ieškovės pareiga. Ieškovės teigimu, transformatorinė yra esminė pagrindinio daikto dalis, tačiau buvo pastatytas vėliau, teisiškai buvo įregistruotas kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, todėl ieškovė transformatorinę pagrįstai prašė vertinti kaip esminę pagrindinio daikto dalį arba priklausinį. Nors apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad sandėlis, kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos, buvo baigtas statyti 1964 metais, o transformatorinė – tik 1995 metais, tačiau, ieškovės teigimu, pastato tikslinę paskirtį teismas turėjo vertinti tuo momentu, kada ji pirkimo–pardavimo sutartimi įgijo pagrindinio daikto dalį. Visiškai nesvarbu, kad pagrindinis pastatas – sandėlis nuo 1964 m. iki 1995 m. buvo naudojamas be transformatorinės; svarbu nustatyti, koks buvo ryšys, kai ieškovė įsigijo jai priklausančias patalpas, kol atsakovai priverstinai šio ryšio nenutraukė. Nors apeliacinės instancijos teismas pripažino nepagrįstu argumentą, kad transformatorinė vizualiai atrodo kaip vieno pastato dalis, tačiau neatkreipė dėmesio į tai, jog ieškovė šį požymį įvardijo kaip papildomą, o ne pagrindinį. Šis faktas turėjo būti vertinamas kartu su visomis kitomis aplinkybėmis, jis tik papildomai patvirtina, kad transformatorinė turėtų būti vertinama kaip antraeilis daiktas. Apeliacinės instancijos teismo išvada, kad viešame registre pateikti duomenys apie daiktą negali lemti jo buvimo antraeiliu ar pagrindiniu daiktu, nepagrįsta, nes Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 3 straipsnio 4 dalyje, 4 straipsnyje ir CK 4.262 straipsnyje nurodyta, jog Nekilnojamojo turto kadastre ir registre įrašyti duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nepakeisti arba nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Taip pat neteisinga apeliacinės instancijos teismo išvada, kad transformatorinės kaip pagrindinio daikto pobūdį patvirtino sutarties dėl elektros energijos tiekimo sudarymas su atsakovu UAB „Galinta ir partneriai“ kaip pagrindinio daikto savininku. Pagal trečiojo asmens AB LESTO paaiškinimus, sutartį dėl elektros energijos teikimo gali sudaryti tiek pagrindinio daikto, t. y. sandėlio patalpų savininkai, tiek transformatorinės savininkas. Tai, kad paraišką dėl papildomos elektros galios pateikė atsakovas UAB „Galinta ir partneriai“, o 2012 m. gruodžio 3 d. panaudos sutartimi atsakovas B. M. jam nuosavybės teise priklausantį turtą – transformatorinę su joje esančia elektros energijos tiekimo įranga perdavė panaudos pagrindais atsakovui UAB „Galinta ir partneriai“ jos reikmėms, patvirtina, jog transformatorinė yra antraeilis daiktas.
  2. Dėl įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Ieškovė, remdamasi teismų praktika, nurodo, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo šiuo klausimu suformuotos praktikos. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, juos visus vertino tik pavieniui, nurodydamas, kad kiekvienas atskiras byloje esantis įrodymas nepatvirtina tam tikrų aplinkybių, tačiau, ieškovės teigimu, būtina įvertinti įrodymų visetą. Nors teismas teisingai nurodė, kad Nekilnojamojo turto registre transformatorinė yra įregistruota kaip atskiras nekilnojamasis daiktas, jos pagrindinė tikslinė naudojimo paskirtis – pagalbinio ūkio, tačiau neteisingai sprendė, jog byloje nebuvo duomenų apie tai, kad ji yra priklausinys ar sudėtinė dalis. Ieškovė neginčijo, kad Nekilnojamojo turto registre transformatorinė nėra įregistruotas kaip priklausinys, tačiau negalima teigti, jog byloje nebuvo kitų duomenų apie tai, jog šis pastatas yra antraeilis daiktas, skirtas tarnauti tik sandėliui kaip pagrindiniam daiktui. Priešingai, byloje esantys įrodymai: žemės sklypo planas, iš kurio matyti, kad žemės sklype yra tik du pastatai: ginčo transformatorinė ir sandėlis, 2001 m. gegužės 31 d. sutartis, pagal kurią sandėlis ir transformatorinė buvo įsigyti atsakovo B. M. vienu metu vienu sandoriu, nuotraukos ir sandėlio patalpų planas, kuris vizualiai apibrėžia transformatorinę, PVM sąskaitos faktūros, kurios patvirtino, jog iki 2002 m. gruodžio 1 d., kai visas sandėlis buvo išnuomotos UAB „Vidiva“, elektros energiją į patalpas tiekė UAB „Galinta ir partneriai“ tik iš transformatorinės, Nekilnojamojo turto registro duomenys, atsakovų atstovės byloje teikti paaiškinimai, kad transformatorinė yra naudojama tiekti elektros energiją į pastatą (duomenys neskelbtini), atsakovų atstovė negalėjo nurodyti nė vieno atvejo, kad transformatorinė būtų naudojama kitu tikslu, patvirtino, kad ginčo pastatas yra pagrindinio daikto priklausinys. Iš byloje esančių Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų su istorija matyti, kad nuo 2002 m. gruodžio 1 d. iki 2012 m. gruodžio 1 d. visas sandėlis buvo išnuomotos UAB „Vidiva“, kuri šias patalpas subnuomavo UAB „Prekybos miestelis Urmas“, o transformatorinė šį dešimties metų laikotarpį nebuvo išnuomota. Nepaisant to, juo visą dešimtmetį naudojosi nuomininkai (subnuomininkai) pirkdami elektros energiją iš AB LESTO ir naudodamiesi elektros energija be jokių atskirų sutarčių. Sutartis dėl elektros energijos tiekimo į pastatą (duomenys neskelbtini), su UAB „Galinta ir partneriai“ buvo sudaryta dar iki tos dienos, kai transformatorinė buvo perduota naudotis remiantis panaudos sutartimi. Taigi ir šiuo atveju elektros energijos pirkimo sutartis buvo sudaryta su pagrindinio daikto savininku. Ši panaudos sutartis patvirtina, kad UAB „Galinta ir partneriai“ norint naudoti patalpas pagal jų paskirtį jai būtina transformatorinė. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės, kad sandėlis buvo baigtas statyti 1964 metais, o transformatorinė – 1995 metais, neįrodo, jog transformatorinė skirta tarnauti ne sandėliui. Šis įrodymas patvirtina tik aplinkybę, kad sandėlis iki 1995 metų buvo eksploatuojamas be transformatorinės. Taigi išvardyta byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad transformatorinė skirta tiekti elektros energiją į konkretų sandėlį, kuriame yra ieškovei priklausančios patalpos.
  3. Dėl CK 6.389 straipsnio, reglamentuojančio abonento ir subabonento teisinius santykius, nepagrįsto taikymo. Ieškovės teigimu, ji yra tiek pastate esančių vandens įrenginių, tiek elektros įrenginių bendrasavininkė pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį, todėl šiuo atveju turėjo būti taikomos santykius tarp bendraturčių reglamentuojančios teisės normos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. T. v. sodininkų bendrija „Rapsas“, bylos Nr. 3K-3-55/2006). Atsakovams nutraukus elektros energijos tiekimą į ieškovei priklausančias patalpas, ji nusprendė įsirengti naują elektros įvadą, gavo projektavimo sąlygas, parengė projektą ir kreipėsi į atsakovus sutikimo, tačiau atsakovai sutikimo nedavė. Nepaisant to, Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2A-583-413/2014 2014 m. balandžio 8 d. priėmė nutartį, kuria pripažino ieškovei teisę įsirengti naują elektros įvadą jai priklausančioje negyvenamojoje patalpoje (duomenys neskelbtini), pagal projektuotojo UAB „Statel“ parengtą planą be atsakovų UAB „Galinta ir partneriai“ ir B. M. sutikimo. Taigi šios aplinkybės įrodo, kad atsakovai piktnaudžiauja turimomis teisėmis ir siekia tyčia apriboti ieškovės galimybę naudotis jai priklausančiomis patalpomis. Pagal CK 4.82 straipsnio 1 dalį patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė-techninė ir kitokia įranga, taigi vandentiekio tinklai, pastate esantys elektros tinklai, įskaitant ir transformatorinę, taip pat priklauso ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teise. Vadinasi, tiek ieškovė, tiek atsakovai turi teisę naudotis elektros ir vandentiekio įranga nepažeisdami vienas kito interesų. Aplinkybė, kad bendraturčiai nesudarė rašytinės sutarties, nesuteikė teisės atsakovams atjungti elektros energijos ir vandens tiekimą. Pagal Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. vasario 11 d. įsakymu Nr. 1-38, 54.3 punktą atsakovai privalo eksploatuoti lokalų elektros tinklą taip, kad nepažeistų kitų asmenų, kurių elektros įrenginiai ar elektros imtuvai yra prijungti prie vartotojo lokalaus elektros tinklo, teisių ir teisėtų interesų, subabonentai privalo vartotojui sumokėti už jiems perduotą elektros energiją bei padengti vartotojo pagrįstas ir būtinas išlaidas, kurios patiriamos siekiant užtikrinti elektros energijos perdavimą subabonentams lokaliu elektros tinklu. Atsakovai nepateikė į bylą nė vienos ieškovei ar jos nuomininkui pateiktos sąskaitos ar reikalavimo, kurių ieškovė būtų neapmokėjusi, todėl akivaizdu, kad elektros energijos teikimas nutrauktas ne dėl skolos už tiektą elektros energiją. Atsakovams atjungus elektros tiekimą į ieškovei priklausančias patalpas, ji negauna pajamų už šių patalpų nuomą, nes nuomininkas negali jomis naudotis pagal paskirtį. Be to, ieškovė ir UAB „Galinta ir partneriai“ yra konkurentai, nuomoja patalpas smulkiems prekybininkams tame pačiame pastate, todėl UAB „Galinta ir partneriai“, siekdama išvengti konkurencijos, savo neteisėtais veiksmais pažeidžia sąžiningos konkurencijos taisykles.
  4. Dėl teismo pareigos motyvuoti sprendimą (CPK 263 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas, darydamas išvadas, kad negalima pripažinti, jog transformatorinė skirta tarnauti tik sandėliui kaip pagrindiniam daiktui ar kad ji nuolat tarnauja sandėliui kaip pagrindiniam daiktui, nenurodė jokių motyvų ir įrodymų.

15Atsakovai B. M. ir UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepimu į kasacinį skundą prašo jį atmesti ir palikti nepakeistą apeliacinės instancijos teismo nutartį, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodo, kad pagal CK 4.47 straipsnį nuosavybės teisė gali būti įgyjama pagal sandorius, paveldėjimu, pasisavinant vaisius ir pajamas ir pan. Atsakovas B. M. 2001 m. rugsėjo 5 d. sutartimi ieškovei asmeninės nuosavybės teise pardavė sandėlį, jokios kitos patalpos ar įrangos jai nebuvo parduota. Ieškovės argumentus dėl antraeilio daikto jie laiko nepagrįstais ir nurodo, kad transformatorinei suteiktas unikalus numeris (Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), nurodyta naudojimo paskirtis (pagalbinio ūkio), statybos metai (1995 m.), užstatytas plotas, vidutinė rinkos vertė, dėl transformatorinės yra sudaryta Nacionalinės žemės tvarkymo tarnybos ir atsakovo B. M. Valstybinės žemės sklypo nuomos sutartis, skirta žemės sklypo dalis, todėl ji negali būti prilyginama antraeiliam daiktui ar bendro naudojimo patalpoms. Ieškovės nenuoseklūs argumentai kelia abejonių dėl ginčo pagrįstumo, juolab kad ieškovė pati nurodė, jog ji jau yra kreipusis į UAB „Statel“ dėl elektros įvado suprojektavimo, taip iš esmės sutikdama pakeisti elektros energijos tiekimo jai priklausančioms patalpoms būdą ir pripažindama, kad elektros tiekimas galimas ir be atsakovų. Atsakovai, nesutikdami su kasacinio skundo argumentais, atsiliepime iš esmės cituoja apeliacinės instancijos teismo išvadas ir papildomai nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijų teismai tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus apie transformatorinės ryšį su sandėliu, teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas dėl antraeilių daiktų ir pagrįstai pripažino, kad ieškovė neįrodė, jog transformatorinė yra antraeilis daiktas. Konstatavus, kad transformatorinė yra savarankiškas pagrindinis daiktas, dėl jos negalėjo būti taikomos CK 4.14 straipsnio nuostatos, negalima pripažinti, kad ieškovė pirkimo–pardavimo sutartimi iš atsakovo B. M. įgijo nuosavybės teisę į transformatorinę. Dėl to ieškovė pagrįstai nėra transformatorinės bendraturtė. Atsakovai pažymi, kad atsakovui B. M. nuosavybės teisė į vandens įvadą nepriklauso, įvadas yra UAB „Galinta ir partneriai“ nuosavybė; atsakovas B. M. yra sudaręs panaudos sutartį su UAB „Galinta ir partneriai“ dėl transformatorinės panaudos. Tokiu būdu atsakovas B. M. nevaldo nei vandens įvado, nei transformatorinės, todėl jokių veiksmų, susijusių su ieškinio reikalavimais, atlikti negali. Be to, kiekvienas savininkas energetiniais resursais rūpinasi pats arba bendrasavininkiai susitaria pasirašydami atskirus susitarimus. Nors ieškovė prašė teismo įpareigoti atsakovus tiekti elektros energiją ir vandenį į ieškovei priklausančias patalpas, nors subtiekimo sutartis niekada nebuvo sudaryta, tačiau tokie tiekimo teisiniai santykiai, kai sutartys yra sudarytos dėl elektros energijos ir vandenes tiekimo tik tarp tiekiančio subjekto ir abonento, iš viso negalimi. Atsakovai nėra energijos gamintojai ar skirstytojai, neturi šiai veiklai reikalingų leidimų, jų vykdoma veikla nesusijusi su tokių paslaugų teikimu. Kasatorės nurodytų Elektros energijos tiekimo ir naudojimo taisyklių 54 punkte nustatyta, kad lokalaus tinklo savininko santykiai su subabonentais reglamentuojami tarp jų sudarytomis sutartimis. Atsakovai pažymi, kad subtiekimo santykiai nėra imperatyvaus pobūdžio, nes perpardavėjo (abonento) veikla, skirtingai nei pardavėjo (tiekėjo), nesiejama su CK 6.161 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta pareiga sudaryti sutartį su kiekvienu, kuris kreipiasi dėl energijos ar vandens tiekimo. Pagal nurodytų taisyklių 54.3 punktą subabonentas turi pareigą ne tik sumokėti lokalaus tinklo savininkui už jiems perduotą elektros energiją, bet ir padengti tinklo savininko patiriamas išlaidas jį eksploatuojant. Nesant tokių sutarčių, rašytinių įrodymų, neaišku, kaip ieškovė įsipareigoja atsiskaityti už suvartotą elektros energiją ir dengti tinklo eksploatavimo išlaidas. Dėl to teismai, įvertinę šalių paaiškinimus, byloje surinktus rašytinius įrodymus, padarė teisingas išvadas.

16Teisėjų kolegija

konstatuoja:

17IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

18Civilinėje teisėje daiktai pagal teisinį režimą yra skirstomi į rūšis. Vienas iš daiktų klasifikacijos pagrindų yra jų skirstymas į pagrindinius ir antraeilius daiktus, iš kurių išskiriami pagrindinio daikto priklausiniai (CK 4.13 straipsnio 2 dalis). Esminiai kasacinio skundo argumentai susiję su CK 4.13–4.15, 4.19 straipsnių taikymu ir aiškinimu, nustatant pagrindinių objektų priklausinius, bei su tuo susijusiu įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių, suformuotų CPK 177–185 straipsniuose, pažeidimu; tai teisės klausimai, dėl kurių kasacinis teismas pasisako.

19Dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir įrodymų įvertinimą reglamentuojančių taisyklių pažeidimo

20Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti savarankiškais teisinių santykių objektais. Jie turi atitikti daiktams keliamus reikalavimus ir neturi būti draudimo jiems savarankiškai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.13 straipsnio 1 dalį antraeiliais daiktais laikomi trijų rūšių daiktai: 1) egzistuojantys tik su pagrindiniais daiktais; 2) pagrindiniams daiktams priklausantys; 3) kitaip su pagrindiniais daiktais susiję daiktai. Pastarosios rūšies daiktams nekeliama reikalavimų egzistuoti tik su pagrindiniu daiktu ir priklausyti tik pagrindiniam daiktui. Su pagrindiniu daiktu kitaip susiję daiktai gali būti ir savarankiški, ir pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai. Savarankišku daiktu laikytinas daiktas, kuris savo naudingomis savybėmis ar paskirtimi gali būti atskirai naudojamas ir gali atskirai būti civilinėje teisinėje apyvartoje. Pagal CK 4.19 straipsnio 1 dalį priklausiniai yra savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Remiantis CK 4.14 straipsnio 1 dalimi, antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip.

21Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu, yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas pagrindiniam daiktui tarnauti ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, taip pat pagrindinio daikto poreikiams tenkinti. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-134/2008; kt.). Sprendžiant, ar tarp daiktų yra teisiškai reikšmingas funkcinis ryšys – ar priklausinys savo ūkine paskirtimi tarnauja pagrindiniam daiktui, – fakto klausimas, susijęs su konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu ir nustatinėtinas nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (CPK 353 straipsnio 1 dalis). Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Mūsų laikas“ v. UAB „Vorto“, bylos Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje visuomeninė organizacija „Vilnoja“ v. AB „Enifas“, bylos Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. R. V., bylos Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

22Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas, be nurodyto reikalavimo, kad tarp pagrindinio daikto ir priklausinio turi egzistuoti funkcinis ryšys, taip pat yra suformavęs daiktų pripažinimo priklausiniais kriterijus: patalpos techninės savybės lemia, ar jos yra pagrindinio daikto priklausinys, ar savarankiškas nuosavybės teisės objektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 8 d. nutartis civilinėje byloje 830-oji daugiabučio namo savininkų bendrija v. UAB „Lazdynų būstas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-200/2007); daiktas turi būti skirtas nuolat tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. U. v. UAB „IJO“, bylos Nr.3K-3-453/2006; 2012 m. sausio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. V. ir kt. v. R. V. , bylos Nr. 3K-3-12/2012; 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje B. P. ir kt. v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-142/2012;kt.); vienas iš priklausinių požymių yra tas, jog tai yra savarankiški daiktai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, E. Makovskij ir kt., bylos Nr. 3K-3-422/2011); tarnaujantis daiktas turi būti skirtas pagrindinio daikto poreikiams tenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2004 m. spalio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. J. v. B. Z. ir kt., bylos Nr. 3K-3-561/2004). Taigi atsižvelgiant į suformuotą teismų praktiką ir sprendžiant klausimą, ar yra daiktas pagrindinio daikto priklausinys, pagal byloje nustatytas aplinkybes turi būti vertinami išvardyti kriterijai, taip pat vadovaujamasi teisės aktuose įtvirtintu reglamentavimu.

23Byloje kilo ginčas dėl to, ar bylą nagrinėję teismais pagrįstai transformatorinės nepripažino ieškovei priklausančio sandėlio priklausiniu, t. y. ar tinkamai aiškino ir taikė CK 4.13 straipsnio, 4.15 straipsnio ir 4.19 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias, kas yra antraeiliai daiktai – priklausiniai, ir ar ginčo transformatorinė laikytina tokiu daiktu.

24Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. sausio 31 d. įsakymu Nr. 4-40 ir Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2012 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. 1-22, nurodyta, kad transformatorinė yra 10 kV įtampos stacionarioji, betoninė, modulinė, komplektinė, požeminė ar stulpinė transformatorinė, jų 6–10 kV įtampos elektros įrenginiai, 6–10 kV galios transformatoriai ir žemosios įtampos elektros įrenginiai. Transformatorius yra prietaisas, skirtas keisti kintamajai įtampai ir srovės stipriui. Taigi jo paskirtis yra tikslinė, skirta įtampai ir srovės stiprumui keisti; kitos paskirties ar įrenginių nėra. Pagal Elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 25 punktą lokalieji elektros tinklai – gamintojo ar vartotojo teritorijoje ir (ar) pastate esantys bei gamintojo ar vartotojo teisėtai valdomi žemos ir (ar) vidutinės įtampos elektros tinklai, transformatorių pastotės ir (ar) kiti elektros įrenginiai, naudojami persiunčiant elektros energiją prie jų prijungtiems vartotojų ir (ar) kitų asmenų objektams. Vadinasi, transformatorinės paskirtis yra tiekti elektros energiją į pastatą ir ji neskirtas naudoti kitiems tikslams.

25Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą pripažinti pagrindiniu, o kurį – antraeiliu, yra kiekvieno konkretaus atvejo įvertinimo pagal faktinius duomenis, galiojančius įstatymus ir sutartis rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Kauno miesto savivaldybė v. AB „Autrolis“, VĮ Registrų centras, bylos Nr. 3K-3-32/2007). Taigi aplinkybė, ar daiktas yra priklausinys, ar ne, nustatytina atsižvelgiant į įrodymų vertinimo taisykles, suformuluotas CPK 185 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina tik teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu teismo posėdyje. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Pagal CPK 185 straipsnio 2 dalį jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, išskyrus oficialiuosius rašytinius įrodymus (prima facie), kuriais patvirtintos aplinkybės laikomos visiškai įrodytomis, iki jos nebus paneigtos įstatymų nustatyta tvarka (CPK 197 straipsnio 2 dalis). Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jų pakanka reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai paskirstytos įrodinėjimo pareigos, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie yra leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų. Reikia įvertinti kiekvieną įrodymą atskirai ir įrodymų visetą. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gasida“ v. L. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-458/2012). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismai, spręsdami ginčą dėl ginčo transformatorinės pripažinimo priklausiniu, neteisingai vertino nustatytas aplinkybes pagal CPK 185 straipsnyje nustatytas taisykles, nesilaikė pirmiau nurodytų CPK 177–185 straipsniuose suformuluotų įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių ir, tinkamai neišaiškinę byloje reikšmingų aplinkybių, netinkamai taikė ir aiškino materialiosios teisės normas dėl pagrindinių ir antraeilių daiktų kvalifikavimo.

26Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sandėlio, kaip nekilnojamojo turto objekto, egzistavimas be transformatorinės yra galimas, nes sandėlis ir transformatorinė nėra susiję taip neatskiriamai, kad be jos sandėlis negalėtų būti naudojamas pagal paskirtį, o ieškovė elektros energiją gali gauti ir iš kitų šaltinių; taip pat sprendė, jog daikto kvalifikavimas kaip antraeilio įstatyme nesiejamas su daiktų tarpusavio išsidėstymu erdvėje ar kitais fiziniais požymiais. Apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis ir spręsdamas, kad transformatorinė yra savarankiškas pagrindinis daiktas, papildomai rėmėsi duomenimis apie sandėlio ir transformatorinės statybos laiką. Kasacinio teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad transformatorinės tikslinę paskirtį teismas turėjo vertinti sandorio sudarymo metu, o ne 1964 metais, kaip tai darė apeliacinės instancijos teismas, nes ieškovė sandėlį įsigijo iš atsakovo B. M., įvertinusi būtent tokią faktinę situaciją, kokia buvo tuo metu. Teisėjų kolegija taip pat sprendžia, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai vertino Nekilnojamojo turto kadastro duomenis, turėjo atsižvelgti į Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnį, kuriame nurodyta, kad Nekilnojamojo turto registre nekilnojamieji daiktai registruojami kaip nekilnojamojo daikto priklausiniai įstatymų nustatytais atvejais arba tų daiktų savininko prašymu priklausinių duomenis įrašant į pagrindinio nekilnojamojo daikto registro įrašą; kaip buto ar patalpos priklausinys nekilnojamojo turto registre gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas, ir į 10 straipsnio 5 dalį, pagal kurią, jeigu asmuo, perleisdamas nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, pasilieka nuosavybės teisę į priklausinį, registruojant nuosavybės teisę į pagrindinį daiktą, priklausinys perregistruojamas kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas jo duomenis perkeliant į nekilnojamojo daikto registro įrašą arba perregistruojamas kaip kito pagrindinio daikto priklausinys. Darant išvadą, kad ginčo objektas nėra sandėlio priklausinys, būtina nustatyti ir vertinti, ar pagal 2001 m. rugsėjo 5 d. negyvenamosios patalpos pirkimo–pardavimo sandorį ieškovei buvo perleista nuosavybės teisės dalis į transformatorinę ar kitaip nuspręsta dėl jos teisinio statuso ir įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Antraeilį daiktą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip (CK 4.14 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas byloje nevertino Nekilnojamojo turto registro duomenų, ar jų pakanka nustatyti įrodinėjimo dalyką sudarančias aplinkybes dėl ginčo patalpos teisinio statuso. Apeliacinės instancijos teismo nutartyje nurodyta, kad viešame registre pateikti duomenys apie daiktą negali lemti jo teisinės klasifikacijos antraeiliu ar pagrindiniu daiktu. Ginčo patalpa Nekilnojamojo turto registre įregistruota kaip atskiras nekilnojamojo turto objektas, turintis unikalų numerį, tačiau taip pat nurodyta, kad tai yra pagalbinio ūkio patalpa. Teisėjų kolegija pažymi, kad nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių ir jų suvaržymų registracija yra reikšminga išviešinimo tikslais, o daiktų teisinis kvalifikavimas yra atliekamas išanalizavus materialiosios teisės normas, ištyrus esamas faktines aplinkybes, su jomis susijusius įrodymus ir atsižvelgiant į pirmiau teismų praktikoje išvardytus kriterijus. Dėl to Nekilnojamojo turto kadastro pažyma turėjo būti vertinama pagal CPK 177–185 straipsniuose suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles kartu su kitais byloje surinktais įrodymais, atsižvelgiant į juose esančią informaciją ir jos pakankamumą, gavimo būdą, prieštaravimų nebuvimą ir kt. Pabrėžtina, kad patalpos, kaip pagrindinio daikto priklausinio, vertinimą lemia ir patalpų techninės savybės, jų paskirtis ir funkcinis ryšys su pagrindinio pastato eksploatavimu. Dėl to apeliacinės instancijos teismo turėjo būti vertinami ir byloje pateikti duomenys apie transformatorinės technines savybes ir tikslinę paskirtį – pagalbinio ūkio. Vadinasi, teismai turėjo tirti ir įvertinti byloje pateiktą žemės sklypo planą, ankstesnio savininko B. M. sandorius ir turėtą nuosavybės teisę į sandėlį ir transformatorinę, nuotraukas ir sandėlio patalpų planą, taip pat įvertinti transformatorinės tikslinę paskirtį, jos naudojimo tikslus per visą jos eksploatavimo laikotarpį, Nekilnojamojo turto registro duomenis. Teisėjų kolegijos nuomone, ginčui išspręsti svarbu ištirti ir įvertinti nurodytas aplinkybes, susijusias su ginčo objekto teisiniu kvalifikavimu. Jeigu teismas, tinkamai ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, transformatorinę kvalifikuotų kaip sandėlio priklausinį, tai turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl subjektų, turinčių nuosavybės teisę į šį ginčo objektą.

27Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti įrodymai nebuvo tiriami ir vertinami pagal įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (CPK 177–185 straipsniai); byloje nustatytų faktinių aplinkybių nepakanka atlikti teisinę transformatorinės, kaip daikto, kvalifikaciją.

28Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles, todėl liko nenustatytos bylai išspręsti teisiškai reikšmingos aplinkybės. Jų nenustačius, nėra pagrindo spręsti, ar apeliacinės instancijos teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas, todėl nustatyti teisės normų pažeidimai yra pagrindas naikinti skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nutartį (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 359 straipsnio 3 dalis). Kadangi kasacinis teismas negali pašalinti nustatytų pažeidimų (CPK 359 straipsnio 4 dalis), nes ginčui išspręsti būtina tirti ir vertinti įrodymus, nustatinėti faktines bylos aplinkybes, tai skundžiama apeliacinės instancijos teismo nutartis naikintina ir byla grąžintina tam pačiam apeliacinės instancijos teismui nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

29Dėl bylinėjimosi išlaidų

30Kasacinis teismas patyrė 31,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 16 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Kadangi byla grąžinama nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka, tai kasacinis teismas nesprendžia klausimo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

31Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

32Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. vasario 6 d. nutartį ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui.

33Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4.
  1. Ginčo esmė
...
5. Byloje kilo ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių... 6. Ieškovė 2001 m. rugsėjo 5 d. sutartimi iš atsakovo B. M. įsigijo... 7. Ieškovė prašė teismo: 1) pripažinti, kad jai nuosavybės teise priklauso... 8. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų sprendimo ir nutarties esmė... 9. Kauno apylinkės teismas 2013 m. rugsėjo 9 d. sprendimu atmetė ieškinį.... 10. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Kolegija vertino ieškovės argumentus ir nurodė, kad jos pozicija, esą... 12. Kolegija, vertindama argumentus dėl elektros energijos nutraukimo veiksmų... 13. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių... 15. Atsakovai B. M. ir UAB „Galinta ir partneriai“ atsiliepimu į kasacinį... 16. Teisėjų kolegija... 17. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 18. Civilinėje teisėje daiktai pagal teisinį režimą yra skirstomi į rūšis.... 19. Dėl daikto pripažinimo priklausiniu ir įrodymų įvertinimą... 20. Pagal CK 4.12 straipsnį pagrindiniais daiktais laikomi daiktai, galintys būti... 21. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad priklausiniu pripažįstamas toks... 22. Pasisakydamas dėl priklausinių teisinio statuso kasacinis teismas, be... 23. Byloje kilo ginčas dėl to, ar bylą nagrinėję teismais pagrįstai... 24. Elektros įrenginių įrengimo bendrosiose taisyklėse, patvirtintose Lietuvos... 25. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal kasacinio teismo praktiką, kurį daiktą... 26. Bylą nagrinėję teismai nustatė, kad sandėlio, kaip nekilnojamojo turto... 27. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nurodyti įrodymai nebuvo tiriami ir... 28. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 29. Dėl bylinėjimosi išlaidų ... 30. Kasacinis teismas patyrė 31,49 Lt išlaidų, susijusių su procesinių... 31. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 32. Panaikinti Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 33. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...