Byla 2A-709-221/2014
Dėl daikto pripažinimo priklausiniu

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Lozoraitytės (pranešėja), Arūno Rudzinsko (pirmininkas) ir Egidijaus Tamašausko, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Jono Matuso labdaros ir paramos fondo apeliacinį skundą dėl Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-860-348/2013 pagal ieškovo Jono Matuso labdaros ir paramos fondo patikslintą ieškinį atsakovei Jurbarko rajono savivaldybės administracijai dėl daikto pripažinimo priklausiniu.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 63-67), kuriuo prašė pripažinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), administracinio pastato, unikalus ( - ), esančio ( - ), priklausiniu.

5Nurodė, kad ieškovas pagal 2005 m. birželio 29 d. paramos sutartį nuosavybės teise valdo pastatą (administracines patalpas), esantį ( - ) (anksčiau – ( - )). Šalia šio pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė. 2012 m. sausio 23 d. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. O1-103 ieškovui buvo leista pradėti rengti žemės sklypo suformavimo planą minėtam administraciniam pastatui eksploatuoti. Pagal parengtą preliminarią žemės sklypo ribų schemą automobilių stovėjimo aikštelė, esanti šalia pastato, į formuojamo sklypo plotą įtraukta nebuvo. Jurbarko rajono savivaldybė nusprendė pradėti procedūrą tam, kad automobilių stovėjimo aikštelė būtų pripažinta bešeimininkiu turtu. Ieškovo nuomone, savivaldybės administracija pradėdama tokią procedūrą, elgiasi neteisėtai, kadangi automobilių stovėjimo aikštelės paskirtis ją įrengiant buvo privažiavimas prie pastato, kuriame tuo metu buvo veikusios įmonės administracinės patalpos. Ši automobilių stovėjimo aikštelė yra antraeilis daiktas, skirtas tarnauti jo valdomam pastatui. Greta aikštelės nėra jokių kitų pastatų, kurių eksploatacijai aikštelė dar galėtų būti panaudojama, kurių kiemo aikštele galėtų būti laikoma, kiti pastatai yra pakankamai nuo jos nutolę. Aikštelę atskyrus nuo pagrindinio pastato, ji prarastų savo funkcinę paskirtį, būtų neracionaliai panaudojami toje vietovėje esantys statiniai, kas turėtų įtakos teritorijos planavimui. Neįtraukiant aikštelės į sklypo plotą, ieškovui sudaromos kliūtys efektyviai naudotis pastatu, nes prarandamas privažiavimas prie jo. Ieškovo įsitikinimu tarp pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės yra funkcinis ryšys – automobilių stovėjimo aikštelė skirta tarnauti pastatui, yra susijusi bendra ūkine paskirtimi ir taip pat skirta tenkinti pagrindinio daikto poreikius, t. y. ji vertintina kaip pastato priklausinys.

6Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 69-72) su patikslintu ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti.

7Nurodė, kad atsakovė 2010 m. spalio 18 d. atliko administracinio pastato, esančio ( - ), techninės priežiūros patikrinimą, kurio metu nustatyta, jog pastatas apleistas, nenaudojamas, blogos techninės būklės, kelia pavojų pastate ar šalia jo bet kokiais tikslais būnančių žmonių sveikatai ir aplinkai bei darko miesto estetinį vaizdą. Pastato savininkui Jono Matuso labdaros ir paramos fondui buvo pareikšti reikalavimai bei rekomendacijos dėl pastato tvarkymo, tačiau ieškovas nurodytų reikalavimų nevykdo. Nuo 1997 metų pastatas nenaudojamas ir negalimas naudoti, teritorija prie pastato apleista ir netvarkoma, todėl atsakovė daro išvadą, kad automobilių stovėjimo aikštelę pripažinus pastato priklausiniu, ji taip pat bus neprižiūrima. Automobilių stovėjimo aikštelė buvo skirta ne tik administraciniam pastatui, bet ir kitiems buvusioje Jurbarko statybinių medžiagų kombinato teritorijoje esantiems pastatams, be to, įvykę ekonominiai pokyčiai bei statybinių medžiagų kombinato privatizavimas lėmė tai, kad statybinių medžiagų kombinato teritorija buvo išskaidyta, statiniai privatizuoti ir suformuoti atskiri žemės sklypai, todėl atsakovės nuomone, nėra pagrindo teigti, kad automobilių stovėjimo aikštelė visada buvo funkcionaliai susijusi tik su administraciniu pastatu bei skirta tik šio pastato reikmėms ir, kad visada buvo priskiriama prie pastato eksploatacijos teritorijos. Prie pastato vakarinės dalies yra įrengta kita automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ribojasi su administraciniu pastatu ir priskiriama prie pastato eksploatacijos teritorijos. Ši automobilių stovėjimo aikštelė yra įtraukta į formuojamo žemės sklypo planą ir ieškovas turi galimybę suformuoti privažiavimą prie pastato per šią aikštelę, prie šios aikštelės yra ir įėjimas į ieškovo pastatą. Dėl šių aplinkybių atsakovė pradėjo procedūras, kad ginčo automobilių stovėjimo aikštelė būtų pripažinta bešeimininkiu turtu.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l. 86-88) ieškinį atmetė.

10Teismas nurodė, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Nustatant teisiškai reikšmingas sąsajas su pagrindiniu daiktu, svarbu ne fizinis, bet funkcinis daiktų ryšys, tai yra priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi bei skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikius. Teismas darė išvadą, kad administracinis pastatas, nesant ginčo automobilių stovėjimo aikštelės, visiškai atliko savo funkcijas, tai yra tarp administracinio pastato ir aikštelės istoriškai nebuvo nuolatinio ryšio, nes ginčo automobilių aikštelė buvo suformuota vėliau, jau funkcionuojant administraciniam pastatui. Be to, ginčo aikštelės pastatymo metu ji buvo skirta ne tik administraciniam, bet ir kitiems netoliese buvusiems pastatams aptarnauti. Prie ieškovui priklausančio administracinio pastato vakarinės dalies yra įrengta kita automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ribojasi su pastatu ir priskiriama prie pastato eksploatacijos teritorijos. Teismo nuomone, nėra pagrindo vadovautis 1999 m. lapkričio 11 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimu Nr. 353, kuriuo tvirtintas administracinio pastato žemės sklypų dydis ginčo aikštelę įtraukiant į planą, nes planas nebuvo patvirtintas ir įregistruotas nustatyta tvarka. Teismo nuomone, šioje byloje reikšminga ir ta aplinkybė, kad administracinio pastato, esančio ( - ), baigtumas tik 50 procentų, pastatas apleistas, jame nevykdoma jokia veikla, todėl nustatinėti funkcinį ryšį tarp administracinio pastato ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelės neįmanoma.

11III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

12Apeliaciniu skundu (b. l. 91-98a) ieškovas prašo teismo panaikinti Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-860-384/2013 ir priimti naują sprendimą – ieškovo ieškinį tenkinti.

13Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

141. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nuolatinio ryšio tarp administracijos pastato ir aikštelės yra visiškai nepagrįsta, prieštaraujanti faktinėms aplinkybėms ir priimta netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus, kadangi ginčo aikštelė, kaip nurodė liudytojas A. Ž., kitiems pastatams naudojama nebuvo – ji buvo skirta tik Jurbarko statybinių medžiagų kombinato administraciniam pastatui, jame įrengtos kontoros darbuotojams, kito privažiavimo prie pastato nebuvo. Tuo tarpu, teismas liudytojo parodymus interpretavo taip, kad aikštelė buvo įrengta vėliau, jau funkcionuojant administraciniam pastatui ir padarė išvadą, kad pastatas iki aikštelės įrengimo visiškai atliko savo funkcijas, tokiu būdu iškreipiant tikrąją liudytojo parodymų prasmę. Teismas, remdamasis savivaldybės atstovių pozicija, klaidingai susiejo Jurbarko statybinių medžiagų kombinato, kaip komplekso, veikimą su aikštelės įrengimu.

152. Jurbarko statybinių medžiagų kombinatui bankrutavus, pastatai buvo privatizuoti. 1999 m. lapkričio 11 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimu buvo patvirtintas administracinio pastato žemės sklypo planas, pagal kurį ginčo automobilių stovėjimo aikštelė buvo įtraukta į administracinio pastato žemės sklypo planą. Teismas nurodė, kad šiuo sprendimu nėra pagrindo vadovautis, nes jis nebuvo patvirtintas ir įregistruotas, tačiau tai, kad sprendimas nebuvo patvirtintas nėra teisiškai reikšminga šioje byloje. Minėtas sprendimas įrodo istoriškai susiklosčiusį funkcinį administracinio pastato ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelės ryšį, todėl nėra jokio pagrindo tai neigti.

163. Administracinį pastatą ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelę sieja funkcinis ryšys – tarnavimas pagrindiniam daiktui, bendra ūkinė paskirtis ir pagrindinio daikto poreikių tenkinimas. Aikštelė nuolat buvo ir yra susijusi su pagrindiniu daiktu – administraciniu pastatu – ir jam tarnavo, kad šis galėtų funkcionuoti, kito privažiavimo prie pastato nebuvo ir nėra, kas sudaro pagrindą pripažinti, kad automobilių stovėjimo aikštelė yra administracinio pastato priklausinys.

174. Teismo sprendime nurodytas motyvas, kad aikštelės pastatymo metu ji buvo skirta ir kitiems netoliese buvusiems pastatams aptarnauti, yra niekinis, nes kasacinio teismo praktikoje nuosekliai suformuota, kad fizinis daiktų ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito) yra teisiškai nereikšmingas, svarbus yra funkcinis ryšys. Teiginys, kad automobilių stovėjimo aikštelė gali aptarnauti ne tik administracinį pastatą, bet ir kitus buvusio komplekso pastatus, nepaneigia jos ūkinės paskirties – tarnauti pagrindinio daikto tinkamam funkcionavimui. Kiti teritorijos pastatai turi atskirus privažiavimus, juos nuo aikštelės skiria gana didelis plotas. Be to, kiti Jurbarko statybinių medžiagų kombinato komplekso pastatai yra privatizuoti, suformuoti žemės sklypai, tačiau ginčo aikštelė nebuvo įtraukta nė į vieną iš suformuotų sklypų, sklypų savininkai pretenzijų nėra pareiškę.

185. Teismo nurodyta aplinkybė, kad prie ieškovui priklausančio administracinio pastato vakarinės dalies yra įrengta kita automobilių stovėjimo aikštelė, kuri ribojasi su administraciniu pastatu ir priskiriama prie pastato eksploatacijos teritorijos, nepaneigia fakto, kad pagal funkcinį ryšį ginčo aikštelė yra administracinio pastato priklausinys. Nurodyta aikštelė yra uždara, neturinti įvažiavimo į gatvę, todėl negali atlikti privažiavimo prie pastato funkcijos, be to, ji yra ženkliai per maža tokio dydžio administraciniam pastatui.

196. Apelianto nuomone, administracinio pastato baigtumo procentas yra teisiškai nereikšmingas nustatant administracinio pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės funkcinį ryšį. Be to, administracinio pastato baigtumo procentas buvo sumažintas būtent paties ieškovo iniciatyva, siekiant sumažinti nekilnojamojo turto mokesčio dydį.

207. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad administracinis pastatas šiuo metu apleistas, jame nevykdoma jokia veikla, todėl nustatyti funkcinį ryšį tarp administracinio pastato ir automobilių stovėjimo aikštelės neįmanoma, prieštarauja protingumo principui ir byloje surinktiems duomenims. Funkcinis ryšys tarp pagrindinio daikto ir jo priklausinio pagrįstas tarnavimu, yra galimas nebūtinai tada, kai pagrindinis daiktas yra veikiantis. Administraciniame pastate šiuo metu veikla nėra vykdoma, nes nesant privažiavimo, kuris negalimas be ginčo automobilių stovėjimo aikštelės, 4476 kv. m ploto pastatas yra absoliučiai nefunkcionalus.

218. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus ieškovo reikalavimą pagrindžiančius ir bylai teisingai išspęsti reikšmės turinčius faktinius duomenis.

22Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-104) atsakovė prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-860-384/2013 palikti nepakeistą.

23Nurodė, kad ginčo aikštelė buvo suformuota daug vėliau nei pastatytas administracinis pastatas – administracinio pastato statybos pabaigos metai yra 1980 metai, o ginčo aikštelė buvo įrengta 1985 metais, vadinasi, penkerius metus pastatas funkcionavo be ginčo aikštelės. Kadangi ginčo aikštelė buvo suformuota daug vėliau, jau funkcionuojant pastatui, negalima teigti, kad ginčo aikštelė buvo nuolat susijusi tik su administraciniu pastatu ir tik jam tarnavo. Atsižvelgiant į pateiktus teritorijos planus, galima nustatyti ginčo aikštelės funkcinį ryšį ir su kitais buvusio statybinių medžiagų kombinato teritorijoje esančiais pastatais. Vien tai, kad aikštelė buvo įrengta bendroje kombinato teritorijoje, patvirtina faktą, kad ji buvo įrengta tarnauti ir kitiems toje pačioje teritorijoje esantiems pastatams. Ginčo aikštelės ir kitų buvusioje Jurbarko statybinių medžiagų kombinato teritorijoje esančių pastatų ir inžinerinių tinklų funkcinį ryšį pagrindžia ir tai, kad ginčo aikštelė yra susijusi su visos teritorijos inžineriniais statiniais, tai yra bendri šaligatviai, takai, kuriais buvo galima patekti į kitus statybinių medžiagų kombinato pastatus. Nepagrįstas yra ir ieškovo teiginys, kad ginčo aikštelė funkciškai nebuvo susieta su kitais statybinių medžiagų kombinato komplekso pastatais, nes ginčo aikštelė yra susieta su kitais pastatais bendrais infrastruktūros statiniais. Kadangi įmonė turėjo tvora apribotą atskirtą teritoriją, įmonės klientai atvažiavę palikdavo automobilius šioje aikštelėje ir patekdavo į kitus teritorijos pastatus. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu statybinių medžiagų kombinato teritorijoje esantys pastatai yra privatizuoti ir suformuoti žemės sklypai, už ginčo aikštelės yra likusi laisva valstybinė žemė. Atsakovė siekia šioje teritorijoje suformuoti sklypą laisvoje valstybinėje žemėje, šiam sklypui priskiriant ir ginčo aikštelę. Priskyrus ginčo aikštelę kaip priklausinį nefunkcionuojančiam administraciniam pastatui, nebus galima suformuoti taisyklingo, pakankamo dydžio žemės sklypo, o taip pat bus prarasta galimybė privažiuoti prie naujai suformuoto sklypo. Atsakovės nuomone, priskiriant neproporcingai didelį žemės sklypą (apie 1,5 ha ploto) prie neprižiūrimo, apleisto ieškovui priklausančio administracinio pastato, bus švaistomas valstybės turtas. Be to, ginčo aikštelėje yra suformuoti du įvažiavimai, todėl mano, kad netikslinga priskirti visą aikštelę prie vieno pastato bei užkirsti kelią per ją patekti į kitą sklypą. Savivaldybės administracija yra leidusi ieškovei pradėti rengti žemės sklypo suformavimo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamam administraciniam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Prie nenaudojamo administracinio pastato šiuo metu siūloma suformuoti 80 arų ploto žemės sklypą, todėl mano, kad šis plotas yra pakankamas pastatui eksploatuoti. Atsakovė sutinka su teismo nuomone, kad nustatinėti funkcinį ryšį tarp apleisto, nebaigto statyti, nefunkcionuojančio administracinio pastato ir ginčo aikštelės iš viso nėra tikslinga. Jeigu administracinis pastatas yra apleistas ir nenaudojamas, ginčo aikštelė taip pat nėra naudojama ir visiškai šiam administraciniam pastatui netarnauja, vadinasi nėra ir negali būti jokio funkcinio ryšio. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, kad administracinis pastatas jau daugelį metų, t. y. nuo 1997 metų nenaudojamas pagal paskirtį ir negalimas naudoti, todėl nėra jokio pagrindo apeliantui teigti, kad ginčo aikštelė yra pagrindas, dėl kurio administraciniame pastate jau daugelį metų nevykdoma veikla (ginčas dėl aikštelės prasidėjo 2013 metais). Atsakovės manymu, priešingai nei teigia ieškovas, iš už ginčo aikštelės likusios laisvos valstybinės žemės suformuotas sklypas, įtraukiant į jį ir ginčo aikštelę, sukeltų ne vieno verslininko susidomėjimą ir būtų gana greitai realizuotas, būtų labai praktiškas ir naudingas. Atsakovei perėmus ginčo aikštelės nuosavybę, ketinama suformuoti naują turto vienetą ir įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą bei parduoti viešo aukciono būdu. Esant poreikiui, administracinio pastato savininkas galės taip pat dalyvauti ir įsigyti šį turto vienetą.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 263 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 straipsnio 2, 3 dalys).

26Byloje ginčas kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo administracinio pastato priklausiniu.

27Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė pripažinti automobilių stovėjimo aikštelę, esančią ( - ), administracinio pastato, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), priklausiniu, motyvuodamas tuo, kad stovėjimo aikštelės paskirtis ją įrengiant buvo privažiavimas prie pastato, kuriame tuo metu buvo veikusios įmonės administracinės patalpos, aikštelė yra antraeilis daiktas, skirtas tarnauti ieškovo valdomam pastatui.

28Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius daiktus, galinčius būti savarankiškais teisinių santykių objektais, ir antraeilius. Viena iš antraeilių daiktų rūšių yra pagrindinio daikto priklausiniai. Pagal CK 4.19 straipsnį priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui tarnauti skirti antraeiliai daiktai, kurie pagal savo savybes yra nuolat susiję su pagrindiniu daiktu. Taigi, jeigu kiekvienas iš daiktų, atskirai juos įvertinus, gali būti savarankišku civilinių teisinių santykių objektu, bet pagal savo savybes ir funkcinius ryšius šie daiktai vienas su kitu įstatymo arba sutarties priskirti tarnauti vienas kitam, tai tarnaujantis daiktas pripažįstamas aptarnaujamojo (pagrindinio) daikto priklausiniu. Pagal CK 4.14 straipsnio 1 dalį antraeilio daikto likimą ištinka pagrindinio daikto likimas, jeigu sutarties ar įstatymo nenustatyta kitaip. CK 4.14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pagrindinio daikto perleidimo kito asmens nuosavybėn metu kilus ginčui dėl antraeilio daikto likimo, kartu su pagrindiniu daiktu perleidžiamas to asmens nuosavybėn ir antraeilis daiktas, jeigu neįrodyta, kad turi būti pasielgta priešingai.

29Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės aiškinimo ir taikymo nuostatas priklausiniu pripažįstamas toks daiktas, kuris yra skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir yra susijęs su pagrindiniu daiktu bendra ūkine paskirtimi. Konstatuojant teisiškai reikšmingas priklausinio sąsajas su pagrindiniu daiktu yra svarbus ne jų fizinis ryšys (geografinė padėtis, buvimas vieno šalia kito), o funkcinis ryšys, t. y. priklausiniu pripažįstamas daiktas, skirtas tarnauti pagrindiniam daiktui ir susijęs su juo bendra ūkine paskirtimi, skirtas tenkinti pagrindinio daikto poreikiams. Tam, kad pagrindinio daikto ir priklausinio funkcinis ryšys būtų pripažintas teisiškai reikšmingu, jis turi būti nuolatinio pobūdžio ir pasižymėti ne tik kito daikto naudojimu, bet ir nuolatiniu tarnavimu pagrindiniam daiktui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-448/2001; 2004 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-561/2004; 2006 m. rugsėjo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2006; 2008 m. birželio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315/2008; 2011 m. lapkričio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-452/2011; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-363/2013; kt.).

30Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio daikto atsiradimo pagrindą, jo ryšį su pagrindiniu daiktu ir kitas reikšmingas aplinkybes tenka asmeniui, kuriam priklauso pagrindinis daiktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. vasario 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-88/2005; 2008 m. vasario 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-134/2008; 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-12/2012; kt.).

31Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog automobilių stovėjimo aikštelė negali būti pripažinta ieškovo valdomų administracinių pastatų priklausiniu. Teisėjų kolegija pritaria apylinkės teismo motyvams, todėl jų nekartoja, nesutinka su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, nepripažindamas, kad aikštelė funkciniu ryšiu susijusi su administraciniu pastatu, netinkamai vertino įrodymus. Nors apeliantas teigia, kad ginčo aikštelė ir administracinis pastatas buvo pastatyti tuo pačiu metu, tačiau iš byloje esančių įrodymų tokios vienareikšmiškos išvados, kolegijos nuomone, padaryti negalima. Kaip matyti iš bylos medžiagos, t. y. iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo, administracinio pastato statybos pabaigos metai yra 1980 metai (b. l. 7-8, 33, 35-40), taip aiškino ir apeliantės atstovas T. M. (b. l. 80-81), tačiau liudytoju apklaustas A. Ž. tvirtino, jog pastatą ir aikštelę pastatė 1985 metais (b. l. 61-62). Jo tvirtinimu, kombinatas prieš statant pastatą ir aikštelę jau veikė, o po to apsijungė į vieną teritoriją. Taigi nesant jokių kitų apelianto atstovo aiškinimą patvirtinančių įrodymų, negalima spręsti, jog ginčo aikštelė buvo įrengta 1980 metais, todėl apylinkės teismas pagrįstai iš įrodymų visumos konstatavo, kad automobilių stovėjimo aikštelė suformuota vėliau, o tai reiškia, kad kelerius metus administracinis pastatas funkcionavo be ginčo aikštelės ir visiškai atliko savo funkcijas. Įvertindamas nurodytas aplinkybes bei tai, kad kiti statybinių medžiagų kombinato aptvertoje teritorijoje esantys pastatai nuo ginčo aikštelės nebuvo nutolę, į juos dirbti atvažiuodavo žmonės bei kombinato klientai, kitos aikštelės, kaip matyti iš žemės sklypo plano, nebuvo, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog automobilių stovėjimo aikštelė buvo skirta visų statybinių medžiagų kombinato pastatų aptarnavimui. Įvertinus tai, kad ginčo aikštelė buvo suformuota jau funkcionuojant administraciniam pastatui, negalima teigti, kad ginčo aikštelė buvo nuolat susijusi tik su administraciniu pastatu ir tik jam tarnavo. Sutiktina su atsakovės atsiliepime į apeliacinį skundą išdėstyta nuomone, jog tai, kad ginčo aikštelė įrengta bendroje statybinių medžiagų kombinato teritorijoje, aikštelė susijusi su visos teritorijos inžineriniais statiniais, tai yra bendri šaligatviai, takai, kuriais buvo galima patekti į kitus kombinato pastatus, todėl atmestinas niekuo nepagrįstas apelianto argumentas, kad ginčo aikštelė funkciškai nebuvo susieta su kitais statybinių medžiagų kombinato komplekso pastatais. Tai, kad ginčo aikštelė nebuvo įtraukta į kitus žemės sklypus prie buvusių privatizuotų statybinių medžiagų kombinato pastatų, savaime nereiškia, jog ji yra tik administracinio pastato priklausinys. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismui, jog šiuo metu nustatinėti funkcinį ryšį tarp administracinio pastato ir ginčo aikštelės neįmanoma, nes pastatas apleistas, nenaudojamas, ginčo aikštelė taip pat nėra naudojama ir visiškai šiam administraciniam pastatui netarnauja. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tik tuomet, kai atsakovė pradėjo procedūrą dėl ginčo aikštelės pripažinimo bešeimininkiu turtu, apeliantas šia aikštele susirūpino. Kadangi apeliantas nuo patalpų įsigijimo, t. y. nuo 2005 metų, nesinaudoja nei pastatu, nei ginčo aikštele, todėl negalima sutikti su jo teiginiu, kad ginčo aikštelė yra pagrindas, dėl kurio administraciniame pastate jau daugelį metų nevykdoma veikla, nes, kaip minėta, ginčas dėl aikštelės prasidėjo tik 2013 metais. Su minėtu apelianto teiginiu nesutiktina ir dėl to, kad prie apelianto nenaudojamo administracinio pastato savivaldybės administracija yra leidusi apeliantui pradėti rengti žemės sklypo suformavimo planą, prilyginamą detaliojo teritorijų planavimo dokumentui, esamam administraciniam pastatui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jo tiesioginę paskirtį ir šiuo metu siūloma suformuoti 80 arų ploto žemės sklypą, į kurį patenka mažesnė aikštelė, be to, apeliantas turi galimybę įsirengti ir kitą aikštelę priešingoje pastato pusėje. Sutiktina su atsakovės nuomone, kad priskiriant neproporcingai didelį žemės sklypą (apie 1,5 ha ploto) prie neprižiūrimo, apleisto apeliantui priklausančio administracinio pastato, bus švaistomas valstybės turtas. Kolegija sutinka su atsakove, kad už ginčo aikštelės esant laisvai valstybinei žemei, atsakovei būtų galimybė suformuoti sklypą laisvoje valstybinėje žemėje šiam sklypui priskiriant ir ginčo aikštelę, įtraukti į privatizuojamų objektų sąrašą bei parduoti viešo aukciono būdu. Esant poreikiui, administracinio pastato savininkas galės taip pat dalyvauti ir įsigyti šį turtą.

32Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai kaip tinkamo įrodymo nevertino 1999 m. lapkričio 11 d. Jurbarko rajono valdybos sprendimo, kuriuo buvo patvirtinti sklypų dydžiai (b. l. 10-11), nes nepateikti jokie įrodymai, jog pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą pastato savininkams buvo suteikta teisė nuomos, panaudos ar kitu pagrindu naudotis žemės sklypais bei jie buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre (Žemės nuomos įstatymo 2 straipsnis; Nekilnojamojo turto registro įstatymo 1, 5, 7, 12 straipsniai; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimas Nr. 260 „Dėl naudojamų valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos ne žemės ūkio paskirčiai (veiklai)“; 1998 m. sausio 22 d. nutarimo Nr. 85 patvirtintų Nekilnojamojo turto registro nuostatų 8 punktas).

33Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, kad automobilių stovėjimo aikštelę kaip pastato priklausinį naudojo jis pats ar jo teisių pirmtakai, t. y., kad ginčo aikštelė yra apelianto paramos sutartimi įgyto administracinio pastato priklausinys ir kad tarp jų yra nuolatinis funkcinis ryšys.

34Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė kasacinio teismo suformuluotas įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-35/2011; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.) ir, kad išvada dėl automobilių stovėjimo aikštelės nepripažinimo administracinio pastato priklausiniu prieštarautų byloje surinktiems įrodymams.

35Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi sprendimo vertinimui ir šalių ginčo nagrinėjimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.

36Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apeliacinio skundo argumentais nenuginčytas byloje priimto pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų dėl bylos baigties teisinis pagrįstumas, todėl sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

37Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 325-326 straipsniais,

Nutarė

38Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu (b. l. 63-67), kuriuo... 5. Nurodė, kad ieškovas pagal 2005 m. birželio 29 d. paramos sutartį... 6. Atsakovė atsiliepimu į patikslintą ieškinį (b. l. 69-72) su patikslintu... 7. Nurodė, kad atsakovė 2010 m. spalio 18 d. atliko administracinio pastato,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Jurbarko rajono apylinkės teismas 2013 m. gruodžio 9 d. sprendimu (b. l.... 10. Teismas nurodė, kad priklausiniais laikomi savarankiški pagrindiniam daiktui... 11. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 12. Apeliaciniu skundu (b. l. 91-98a) ieškovas prašo teismo panaikinti Jurbarko... 13. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 14. 1. Pirmosios instancijos teismo išvada, kad nėra nuolatinio ryšio tarp... 15. 2. Jurbarko statybinių medžiagų kombinatui bankrutavus, pastatai buvo... 16. 3. Administracinį pastatą ir ginčo automobilių stovėjimo aikštelę sieja... 17. 4. Teismo sprendime nurodytas motyvas, kad aikštelės pastatymo metu ji buvo... 18. 5. Teismo nurodyta aplinkybė, kad prie ieškovui priklausančio... 19. 6. Apelianto nuomone, administracinio pastato baigtumo procentas yra teisiškai... 20. 7. Pirmosios instancijos teismo motyvas, kad administracinis pastatas šiuo... 21. 8. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė visus ieškovo... 22. Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 101-104) atsakovė prašo apeliacinį... 23. Nurodė, kad ginčo aikštelė buvo suformuota daug vėliau nei pastatytas... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas... 26. Byloje ginčas kilo dėl automobilių stovėjimo aikštelės pripažinimo... 27. Nagrinėjamu atveju apeliantas (ieškovas) prašė pripažinti automobilių... 28. Pagal CK 4.12-4.15 straipsnių nuostatas daiktai yra skirstomi į pagrindinius... 29. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nusistovėjusias teisės... 30. Esant ginčui dėl antraeilio daikto statuso, pareiga įrodyti antraeilio... 31. Pirmosios instancijos teismas pagal byloje pateiktus įrodymus sprendė, jog... 32. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios... 33. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliantas neįrodė, kad automobilių stovėjimo... 34. Teisėjų kolegija nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 35. Kiti apeliacinio skundo argumentai nėra reikšmingi sprendimo vertinimui ir... 36. Išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka apeliacinio skundo argumentais... 37. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso... 38. Jurbarko rajono apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 13 d. sprendimą palikti...