Byla e2-922-1064/2018
Dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, tretieji asmenys byloje – J. O., L. O. ir B. B

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorėms Romai Railianienei, Gretai Ribikauskaitei, dalyvaujant vertėjai Olgai Macijauskienei, ieškovės B. M. atstovui advokatui Povilui Juzikiui, advokato padėjėjui Eduardui Jakovlevui, atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus atstovams Donatui Kilikevičiui, Andželikai Rastenienei, Vilmai Kelnerytei, Gintarei Martinkutei, atsakovams J. N., V. S., J. S., ekspertui Gediminui Antanui Sakaliui

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. M. ieškinį atsakovams Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus, J. N., V. S., J. S. ir I. N. dėl servituto nustatymo teismo sprendimu, tretieji asmenys byloje – J. O., L. O. ir B. B..

3Teismas

Nustatė

4ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), kelio servitutą – 201 – Kelio servitutas – S – 103 kv. m. (uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus topografija“ 2017 m. spalio mėn. servituto plane ribos pažymėtos taškais 1, 2, 3, 4, 5, 1), suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, siekiant patekti į gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ); priteisti iš atsakovų ieškovės naudai bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

5Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis namas, esantis adresu ( - ). Ji paaiškino, kad jai nuosavybės teise priklauso 18/50 dalys žemės sklypo, adresu ( - ). 7/50 dalys šio sklypo priklauso J. O. ir L. O. bei ½ dalis – B. B.. Anot ieškovės, dėl sudėtingo reljefo įvažiavimas į gyvenamąjį namą bei jame esantį garažą buvo dar 2000 metais suprojektuotas iš ( - ) gatvės pusės, per laisvos valstybinės žemės, kurioje iki 2014 metų nebuvo suformuoti žemės sklypai, plotą. Ieškovės teigimu, 2014 metais buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu ( - ), į kurio ribas patenka ir esamas įvažiavimas į ieškovės gyvenamąjį namą, tačiau administraciniu aktu joks servitutas nustatytas nebuvo. Ieškovės manymu, taip yra pažeidžiamos jos teisės ir teisėti interesai, todėl žemės sklype, adresu ( - ), turėtų būti nustatytas 103 kv. m. servitutas, pažymėtas indeksu „S“, kaip nurodyta uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus Topografija“ 2017 m. spalio mėn. parengtame plane.

6Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklype, adresu ( - ), 2000 metais buvo pradėtas statyti ūkio pastatas su garažu, kurio 100 proc. baigtumas įregistruotas 2008 metais. Ūkio pastato statybą leidžiantis dokumentas – Leidimas vykdyti statybos darbus Nr. KP00-167 buvo išduotas 2000 m. rugsėjo 4 d., pagal M. Jagusinskio projektavimo komercinės firmos „Exprometa“ parengtą ūkio pastato su garažu statybos projektą. Šiame projekte įvažiavimas į ūkio pastate esantį garažą buvo suprojektuotas iš ( - ) gatvės pusės per laisvos valstybinės žemės, kurioje nesuformuoti žemės sklypai, plotą. Ieškovės teigimu, šis įvažiavimas buvo įrengtas ir yra šiuo metu naudojamas transporto priemonėms patekti į Gyvenamajame name esantį garažą (įvažiavimas yra betono dangos). Anot ieškovės, kito įvažiavimo į šį namą nėra ir neįmanoma įrengti dėl objektyvių aplinkybių (žemės sklypo reljefo).

7Ieškovė pabrėžė, kad privažiavimas iki gyvenamojo namo bei inžineriniai tinklai iki žemės sklypo, esančio adresu ( - ), yra nutiesti ir naudojami valstybinės žemės plote, kuriame iki 2014 metų nebuvo suformuotas žemės sklypas. Ieškovė atkreipė dėmesį, kad dar 2013 metais gavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriaus 2013 m. vasario 27 d. sutikimą dėl inžinerinių tinklų tiesimo ir susisiekimo komunikacijų statybos valstybinėje žemėje. Vis dėlto, nepaisant to, 2013 metais buvo pradėtas formuoti žemės sklypas, esantis ( - ), kurio ribos apėmė ir esamą įvažiavimą į žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, esančius ( - ), ir po juo esančius inžinerinius tinklus. Ieškovė nurodė, kad visas šias aplinkybes buvo nurodžiusi ir žemės sklypo, esančio ( - ), teritorijų planavimo dokumento rengėjui, šio sklypo matavimus atlikusiam matininkui, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto skyriui, todėl, formuojant žemės sklypą, adresu ( - ), formavimo ir pertvarkymo projekte turėjo būti nustatyti atitinkami servitutai, todėl siekiant ištaisyti susiklosčiusią situaciją žemės sklype, esančiame ( - ), teismo sprendimu turėtų būti nustatytas ieškovės prašomas nustatyti servitutas.

8Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) atsiliepimu į ieškinį prašo dėl ieškinio pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus faktus. Ji nurodė, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2013 m. vasario 7 d. įsakymu Nr. 30-355 patvirtino žemės sklypo, esančio ( - ), planą. Šiame plane nustatytas bendras 954 kv. m. nurodyto žemės sklypo plotas, ribos, naudojimo būdas, pobūdis ir kt. NŽT patvirtino, kad šiuo įsakymu nebuvo nustatytas servitutas, o įsakymo 2 punktu nutarta kreiptis į NŽT dėl žemės sklypo suformavimo. Pažymėjo, kad 2013 m. vasario 27 d. sutikimo Nr. 49PSR-(14.49.5.)-312 išdavimo metu, kuriuo NŽT Vilniaus miesto skyrius neprieštaravo, kad B. O. nustatyta tvarka valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai tiestų dujotiekio ir elektros inžinerinius tinklus bei statytų susisiekimo komunikacijas iš ( - ), jei tai nepažeis trečiųjų asmenų interesų. Kadangi valstybinės žemės teritorija, kurioje dabar yra žemės sklypas, adresu ( - ), nuosavybės teise priklausė Lietuvos Respublikai, tai patikėtinė NŽT, veikdama pagal savo kompetenciją, išdavė sutikimą valstybinėje žemėje, kurioje nėra suformuoti žemės sklypai, tiesti inžinerinius tinklus bei statyti susiekimo komunikacijas.

9NŽT nurodė, kad servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas pagal teritorijų planavimo dokumentus, kuriuose toks servitutas yra suplanuotas ir jie turi būti pažymėti žemės sklypo plano sprendiniuose. NŽT nuomone, dėl šios priežasties atmestinas ieškovės argumentas, kad NŽT Vilniaus skyriaus vedėjo sprendimu, kuriuo buvo patvirtinti žemės sklypo, esančio ( - ), duomenys, privalėjo būti administraciniu aktu nustatytas kelio servitutas patekti į gyvenamąjį namą ir statyti, naudoti bei prižiūrėti šioje dalyje esančias susisiekimo komunikacijas. Be kita ko, NŽT teigimu, kritiškai turėtų būti vertinama ieškovės pozicijai, kad prašomas teismo sprendimu nustatyti kelio servitutas turėtų būti nustatomas neatlygintinai kaip tai buvo suteikta NŽT pirmiau nurodytu sutikimu, nes ginčo dėl to ar teisėtai buvo suformuotas žemės sklypas, esantis adresu ( - ), nėra, o ieškovei neginčijant šio žemės sklypo suformavimo (be servituto) procedūros (ši procedūra jau yra baigta), nesuprantama kaip toks servitutas galėtų būti nustatomas remiantis NŽT 2013 m. vasario 27 d. sutikimu. Taip pat NŽT nurodė, kad jei teismas nustatys, jog ieškovės teiginiai apie tai, kad dėl žemės sklypo, esančio ( - ), reljefo iš ( - ) gatvės patekti į garažą su transporto priemonėmis nėra jokios galimybės, jos nuomone, ieškovei turėtų būti sudaroma galimybė patekti į jai nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo, esančio ( - ), dalį.

10Atsakovė J. N. atsiliepimu į ieškinį teigia, kad ieškovės ieškinys yra nepagrįstas ir turi būti atmestas. Ji nurodė, kad 2014 m. rugsėjo 3 d. sudarė 118 kv. m. ploto žemės sklypo, esančio ( - ), dalies pirkimo sutartį, todėl jos manymu, ji byloje turėtų būti įtraukiama trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, o ne atsakove. Taip pat pažymėjo, kad NŽT administraciniu aktu servituto ten, kur jis nebuvo suplanuotas pagal teritorijų planavimo dokumentus net negalėjo nustatyti, nes teritorijų planavimo dokumente nėra nustatytas atitinkamos procedūros – servituto nustatymas 0,0954 ha žemės sklype, esančiame adresu ( - ). Taip pat ji palaikė NŽT poziciją, kad ieškovė neginčija žemės sklypo ( - ), suformavimo procedūros, kuri yra užbaigta, todėl teisiškai servitutas NŽT 2013 m. vasario 27 d. sutikimu negalėtų būti nustatytas.

11Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės ieškinį atmesti kaip nepagrįstą ir priteisti iš ieškovės visas su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas. Atsakovai nurodė, kad į žemės sklypą, esantį adresu ( - ), yra įrengti du įvažiavimai (iš ( - ) ir ( - ) gatvės) dar 2000 metais ir iki šiol jais laisvai patenkama į ūkio pastatą ir garažą. Jų manymu, ieškovė būdama sąžininga ir apdairi, prieš pradėdama rekonstrukcijos projekto sprendinių įgyvendinimą, turėjo įvertinti visas aplinkybes, kurios galėjo įtakoti iš to galimai iškilsiančias pasekmes bei paisyti atsakovų teises ir interesus. Ieškovė privalėjo sudaranti esminius statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype (ūkio pastatas su garažus, tvora, įvažiavimas ir t.t.) su atsakovais ir gauti jų pritarimą. Nesutarusi su atsakovais dėl įvažiavimo įrengimo per atsakovų tuo metu naudotą nesuformuotą žemės sklypą, turėjo naudoti esamus įvažiavimus iš ( - ) gatvės.

12Atsakovai pažymėjo, kad įsirengti įvažiavimą į rekonstruojamo gyvenamojo namo garažą, ieškovei reiktų tik pertvarkyti vidinio žemės sklypo, esančio ( - ), kiemą arba pakeisti statinio projekto sprendinius, kuriais nustatoma statinio vieta sklype ir taip racionaliai išnaudoti žemės sklypą, esantį ( - ). Atsakovai atkreipė dėmesį, kad nėra aišku, kaip buvo patvirtintas ir išduotas 2000 m. rugsėjo 4 d. ūkio pastato su garažu statybos leidimas Nr. KP00-167, jeigu esminiai statinio projekto sprendimai, kuriais nustatoma statinio vieta sklype, prieštaravo statybos techniniam reglamentui. Ieškovų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. lapkričio 22 d. raštas Nr. A51-79826(2.14.2.12-MP8) patvirtina, kad pirmiau nurodytas 2000 m. rugsėjo 4 d. statybos leidimas neatitinka tokiam dokumentui keliamų reikalavimų, todėl įrengtas įvažiavimas per žemės sklypą, esantį ( - ), į žemės sklypą, ( - ), nebuvo suprojektuotas, o įrengtas savavališkai.

13Be kita ko, atsakovai nurodė, kad ūkio pastato su garažu rekonstrukcija žemės sklype, ( - ), buvo pradėta tik 2017 m. pradžioje ir iki 2018 m. balandžio dar nebaigta. Taip pat pažymėjo, kad žemės sklypo, esančio ( - ), bendrasavininkai lyg šiol nekliudomi eksploatuoja žemės sklype, ( - ), esančius inžinerinius tinklus, todėl aptariamu klausimu servituto nustatymo būtinybės nėra.

14Atsakovų teigimų, ieškovė siekia įgyti teisę užvaldyti ir neatlygintinai naudoti svetimą turtą (atsakovams priklausančią žemės sklypo dalį), todėl jų manymų, vien atsakovės noras nustatyti prašomą servitutą tik dėl to, kad jai taip patogiau, nėra pakankamas pagrindas riboti atsakovų nuosavybės teisę.

15Teismas nagrinėjamoje byloje surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį, kurio metu nustatė, kad į ieškovės gyvenamąjį namą ir garažą faktinis įvažiavimas yra įrengtas per atsakovams priklausantį sklypą, t. y. prašomas servitutinis kelias jau de facto egzistuoja ir yra naudojamas. Nors apžiūros metu buvo matyti, kad sklypo reljefas yra nužemėjantis, tačiau nepakako duomenų padaryti vienareikšmiškos išvados, jog privažiavimo į ieškovams priklausantį namą ir garažą per jų žemės sklypo dalį yra akivaizdžiai neįmanomas, todėl ieškovės atstovui buvo pasiūlyta pateikti eksperto išvadą apie tai, ar alternatyvus privažiavimas (per ieškovei priklausantį sklypą) yra techniškai įmanomas.

16Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė juos tenkinti. Atsakovai patikslino, kad administraciniai aktai, kuriais servitutas nebuvo nustatytas, neginčijami, byloje NŽT atsakovu patraukta kaip žemės sklypo, per kurį prašoma nustatyti servitutą, bendrasavininkė. Papildomai pažymėjo, kad leidimas ieškovės namo statybai (su patvirtintais privažiavimo sprendiniais iš ( - ) g.) buvo išduotas 2012-2013 m. (pirmasis – 2000 m., nuo šio laiko ir naudojamasi keliuku), o atsakovų sklypas suformuotas 2014 m., todėl ieškovė turėjo teisę projektuotis privažiavimą per atsakovų sklypą. Ieškovės atstovai patvirtino, kad prašo kelio servituto tik privažiavimui, o parkuoti transporto priemonių bei naudoti kelio krovininių automobilių eismui neprašo. Atsakovės atstovas advokatas P. Juzikis taip pat patvirtino, kad sutinka su NŽT atliktais skaičiavimas dėl priteistinos kompensacijos už servitutą ir sutinka ją sumokėti.

17Teismui apžiūrėjus situaciją vietoje ir pasiūlius pateikti papildomų įrodymų, ieškovė pateikė eksperto išvadą, kad privažiavimas į jos namo bei garažą per jai priklausantį sklypą dėl aukščių skirtumo ir vietos automobiliui apsisukti stokos yra neįmanomas.

18Atsakovai teismo posėdyje nurodė su ieškiniu nesutinką, palaikė atsiliepimuose išdėstytą poziciją. Papildomai pažymėjo, kad ieškovė su jais dėl taikaus susitarimo nesitarė; kad ieškovė nori tiesiog patogaus privažiavimo ne per savo sklypą; kad esamą privažiavimą naudoja automobiliams parkuoti.

19Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, posėdžio metu nurodė, kad, atsižvelgiant į eksperto išvadą ir paaiškinimus, jog servituto nustatymas nagrinėjamu atveju yra būtinas, su ieškinio reikalavimu nustatyti servitutą sutiko, o reikalavimui priteisti bylinėjimosi išlaidas prieštaravo, nurodydama, kad su ja ginčo dėl servituto nustatymo nebelieka.

20Posėdžio metu ekspertas Gediminas A. Sakalis nurodė, kad išvadą dėl įvažiavimo į ieškovės garažą iš ( - ) g. negalimumo padarė dėl 2 priežasčių: pirma, dėl sklypo reljefo (per didelio aukščių skirtumo skirtingose sklypo pusėse) bei dėl lengvajam automobiliui reikalingo apsisukimo ploto, kuris, įrengiant įvažiavimą iš ( - ), būtų neįmanomas. Ekspertas nurodė, kad kiti įvažiavimo variantai, kurie nepažeistų trečiųjų asmenų teisų ir teisėtų interesų, yra negalimi, o servitutai per kitus sklypus sukeltų didesnius suvaržymus ir būtų reikalaujantys daugiau išlaidų nei prašomas nustatyti servitutas.

konstatuoja:

Byloje nustatytos faktinės aplinkybės

21Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad gyvenamasis namas su garažu ( - ), nuosavybės teisėmis priklauso ieškovei. Žemės sklypas ( - ), per kurį prašoma nustatyti kelio servitutą, nuo 2014 m. balandžio 22 d. priklauso atsakovams (T1 e. b. l. 11-12).

222012 m. projektavimo įmonės „Exprometa“ dangų plane, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentu įvažiavimas į ieškovei priklausantį namą (jame esantį garažą) nustatytas iš ( - ) g. (T1, e. b. l. 14). Toks pat įvažiavimas suderintas ir prie 2000 m. rugsėjo 4 d. statybos leidimo, išduoto tretiesiems asmenims (T1, e. b. l. 23-26).

232013 m. balandžio 10 d. buvo išduotas leidimas statyti naują statinį/rekonstruoti statinį/atnaujinti pastatą, kuriuo įvažiavimas į ieškovei priklausantį garažą buvo projektuojamas iš rytinės pastato pusės, t. y. iš ( - ) g. (T1, e. b. l. 46-54; T2, e. b. l. 121-128).

24Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos Vilniaus teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2017 m. spalio 31 d. raštu atsakovas V. S. buvo informuotas, kad statyba ( - ), rekonstruojant ūkio pastatą į vienbutį gyvenamąjį namą, yra vykdoma pagal Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2013 m. balandžio 10 d. išduotą leidimą, todėl nelaikytina savavališka (T3, e. b. l. 159-160).

25Dėl servituto nustatymo sąlygų

26Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį (CK 4.126 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje teisės normoje įtvirtintos dvi sąlygos, kurioms esant servitutas nustatytinas teismo sprendimu, tai: savininkų nesutarimas ir būtinumas nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti daiktą pagal paskirtį normaliomis sąnaudomis.

27Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip apriboti tarnaujančiojo daikto savininko teises, privalo konstatuoti šių abiejų sąlygų kumuliatyvų egzistavimą. Servituto teisė pasižymi tarnaujančiojo daikto savininko nuosavybės teisės suvaržymais siekiant įgyvendinti viešpataujančiojo daikto savininko nuosavybės teisę. Nuosavybės teisė jokiais atvejais neturi būti varžoma nepagrįstai, tam būtinas objektyvus pagrindas. Dėl to ir daikto suvaržymas servitutu pateisinamas tik esant svarbioms priežastims (kai yra objektyviai būtinas). Kasacinio teismo praktika dėl servitutų nustatymo išplėtota ir nuosekli (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gegužės 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-210/2012; 2012 m. spalio 23 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-433/2012; 2014 m. gegužės 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2014). Joje pažymima, kad teismas pirmiausia turi įsitikinti, kad servitutas yra būtinas viešpataujančiajam daiktui naudoti.

28Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta sąlyga, jog servitutas nustatomas teismo sprendimu, jeigu savininkai nesusitaria, negali būti vertinama kaip reikalavimas ginčą spręsti iš anksto ne teisme. Kita vertus, toks susitarimas reikštų sandorio tarp šalių sudarymą, o sandoriais nustatyti servitutus turi teisę tik pats tarnaujančiuoju tampančio daikto savininkas (CK 4.125 straipsnis). Dėl to savininkų nesusitarimo faktas konstatuotinas ne tik tada, kai įrodoma, kad siekiantis servituto asmuo teikė tarnaujančiuoju pripažintino daikto savininkui konkrečius pasiūlymus ir šis su jais visais ar iš dalies nesutiko, bet ir tada, kai įrodymais patvirtinta, kad susitarimas neįmanomas dėl esminio šalių požiūrių skirtumo į susidariusias situacijas ir jų sprendimo būdų, konflikto, nesantaikos ir pan., t. y. esant patikimų duomenų, kad tarp šalių kilęs ginčas dėl teisės spręstinas teisme (CPK 5 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2010).

29Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog sprendžiant dėl servituto nustatymo būtinumo gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais sprendiniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-549-695/2015).

30Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu – šalių nesutarimą – patvirtina tiek jų pateikti procesiniai dokumentai, tiek posėdžių metu išdėstyta poziciją bei faktas, kad šalys nepasiekė taikaus susitarimo, nepaisant to, kad teismas kelis kartus buvo skyręs laiko taikos sutarties sąlygoms aptarti, įskaitant baigiamųjų kalbų atidėjimą.

31Antrąją sąlygą – servituto būtinumą – pagrindžia šios byloje nustatytos aplinkybės.

32Pirma, byloje esančioje 2018 m. birželio 26 d. eksperto išvadoje (T3, e. b. l. 3) konstatuota, kad aukščių skirtumas nuo ( - ) g. iki ieškovei priklausančio įvažiavimo į garažą iš rytinės pastato pusės sudaro 3,1 m., o nuo ( - ) g. pažymėtos 122,50 altitudės iki ieškovės sklypo 3 koordinuotos altitudės 118,50 susidaro 4 metrų vertikalus aukštėjimas, kuris, atsižvelgiant į esančius pastatus ir transporto priemonių privalomus apsisukimo geometrinius parametrus lengvajam automobiliui, daro privažiavimą iš ( - ) gatvės neįmanomu.

33Taigi, asmens, turinčio specialių žinių – eksperto – išvadoje yra patvirtinta kelio servituto būtinybė, nes nėra objektyvios galimybės ieškovei patekti į savo garažą rytinėje pastato pusėje neapribojus kitų savininkų teisių ir teisėtų interesų. Ši išvada nėra nuginčyta, atsakovai taip pat nepateikė įrodymų, kurie leistų daryti priešingą išvadą, t. y. kad įvažiavimas į ieškovei priklausantį garažą iš rytinės pastato pusės yra įmanomas naudojantis tik jai priklausančiu sklypu (jo dalimi).

34Pažymėtina, kad poreikis įvertinti Servitutas nustatomas tada, kai nėra kito racionalaus būdo viešpataujantį daiktą naudoti pagal paskirtį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. lapkričio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2009). Teismo posėdžio metu išvadą teikęs ekspertas Gediminas A. Sakalis nurodė, jog teoriškai įmanomas kelio servitutas ir iš priešingos, nei prašomas nustatyti servitutas, sklypo pusės, tačiau dėl sklypo aukščių skirtumo būtų reikalinga ilginti kelią, kad egzistuojantis nuolydis būtų sumažintas, o tai reikštų servituto nustatymą per kelis sklypus, taip pažeidžiant mažiausio ribojimo principą bei suponuojant kur kas didesnes išlaidas bei teisių suvaržymus kelių sklypų savininkams. Atsižvelgdamas į tai ekspertas konstatavo, jog kitos alternatyvos yra tik teorinės, o jų įgyvendinimas būtų neproporcingas, lyginant su ieškovės prašomu nustatyti servitutu. Šios išvados atsakovai taip pat nepaneigė.

35Antra, kelias, kurį prašoma nustatyti kaip servitutinį, jau yra egzistuojantis, tuo teismas įsitikino apžiūrėjęs situaciją vietoje išvažiuojamojo posėdžio metu. Byloje esantys projektavimo dokumentai (T1, e. b. l. 14, 23-26, T2, e. b. l. 121-128) patvirtina, kad leidimai ieškovės namo rekonstrukcijai, kai įvažiavimas į garažą projektuojamas iš rytinės pastato pusės, o ne iš ( - ) g., buvo duoti 2000-2013 m., t. y. iki suprojektuojant atsakovų sklypą ir iki jiems jį įsigyjant. Dėl šios priežasties atsakovų Sachalinskų teiginiai, kad ieškovė, įsirengusi įvažiavimą į garažą iš rytinės pastato pusės, yra nesąžininga, nes galėjo turėti įvažiavimą iš ( - ) g., laikytini nepagrįstais. Atsakovų pateiktas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. lapkričio 22 d. raštas (T2, e. b. l. 93-94), kuriame konstatuojama, kad pateikta 2000 m. rugsėjo 4 d. statybos leidimo sklypo plano kopija neatitinka savivaldybės archyve saugomo originalo, nes jame nėra suprojektuoto įvažiavimo [iš ( - ) g.], nepaneigia fakto, kad įvažiavimas į garažą yra suprojektuotas ir teisėtai įrengtas iš rytinės pastato ( - ), pusės. Dėl šios priežasties, atsižvelgiant į tai, kad, kaip jau buvo minėta, dėl sklypo aukščių skirtumo įvažiavimas į šį garažą iš ( - ) g. yra techniškai neįmanomas, akivaizdu, kad atsiranda poreikis, egzistuojant būtent tokiems statinio sprendiniams, kai jų teisėtumas nenuginčytas, o, atvirkščiai, egzistuoja statybų priežiūros institucijos išvada dėl statybų teisėtumo (T3, e. b. l. 159-160) spręsti dėl galimybės patekti į garažą pasinaudojant kelio servitutu per ( - ) sklypą. Rekomendacija dėl tokio servituto nustatymo (sutarus su sklypo ( - ) naudotojais), buvo išdėstyta ir pirmiau nurodytame atsakovų pateiktame Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Miesto plėtros departamento 2012 m. lapkričio 22 d. rašte. Akivaizdu, kad sklypo ( - ) ir ( - ) savininkams (naudotojams) nesusitarus, klausimas nebuvo išspręstas administracine tvarka ir ieškovė kreipėsi į teismą su šioje byloje nagrinėjamu ieškiniu. Be to, byloje esančiame vėlesnio leidimo (2012 m.) projektavimo įmonės „Exprometa“ dangų plane, kuris buvo suderintas su Vilniaus miesto savivaldybės miesto plėtros departamentu, įvažiavimas į ieškovei priklausantį namą (jame esantį garažą) nustatytas iš ( - ) g. (T1, e. b. l. 14). Šis leidimas nėra nuginčytas, yra galiojantis, todėl akivaizdu, kad egzistavo viešojo administravimo subjekto patvirtinti sprendiniai, kurie suponavo galimybę įrengti įvažiavimą į garažą ( - ), iš rytinės pastato pusės, vėliau sprendžiant dėl privažiavimo prie šio garažo iš ( - ) g. pusės.

36Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad egzistuoja abi CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nurodytos servituto nustatymo teismo sprendimu sąlygos, todėl reikalavimas nustatyti servitutą teismo sprendimu tenkintinas.

37Dėl servituto turinio

38CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą, suteikiantį teisę važiuoti transporto priemonėmis, nenustatomas kelio plotis ir jo neįmanoma nustatyti pagal anksčiau buvusį kelią, jei toks buvo, laikoma, kad galima naudotis keturių metrų pločio keliu. Šios normos turinys suponuoja tai, kad kelio servituto plotis (išsidėstymas) gali būti nustatomas pagal faktiškai egzistuojančio (egzistavusio) kelio plotį arba pagal CK nustatytą bendrą dydį – 4 metrus. Taigi, prašomo nustatyti servituto schema ar planas yra reikalingas ir turi būti privalomai pateikiamas tada, kai kelio servitutas nustatomas ten, kur kelio iš viso nėra ir jį reikia suformuoti. Jeigu servitutas nustatomas jau esamuose keliuose, kurie yra faktiškai naudojami, gali būti, kad planas ar schema nereikalingi. Pagrindiniai duomenys, reikalingi kelio servitutui nustatyti, yra kelio plotis ir išsidėstymas; šie elementai turi būti nurodyti teismui pateikiamame prašomo nustatyti servituto plane, jei jis būtinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-126/2012).

39Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), kelio servitutą – 201 – Kelio servitutas – S – 103 kv. m (pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus topografija“ 2017 m. spalio mėn. servituto plane ribos pažymėtos taškais 1, 2, 3, 4, 5, 1), suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, siekiant patekti į gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ).

40Atsižvelgiant į tai, kad prašomo nustatyti kelio servituto ribos (T1, e. b. l. 41) sutampa su faktiškai egzistuojančiu įvažiavimu, kurio plotis, kaip nurodė ieškovės atstovas, yra 3 m., t. y. mažesnis nei CK 4.119 straipsnio 2 d. nurodytas plotis, taip pat vadovaujantis kasacinio teismo praktika, ir siekiant teisinio aiškumo, žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), nustatytinas 103 kv. m kelio servitutas pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus topografija“ 2017 m. spalio mėn. servituto planą (servituto ribos pažymėtos taškais 1, 2, 3, 4, 5, 1), suteikiantis teisę praeiti ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, siekiant patekti į gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ).

41Teismas pabrėžia, kad šis kelio servitutas nesuteikia teisės ieškovei kelią naudoti sunkiasvorių transporto priemonių eismui ar transporto priemonių parkavimui.

42Dėl servituto atlygintinumo

43Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai suponuoja servituto atlygintinumo prezumpciją – tarnaujančiojo daikto savininkui turi būti kompensuoti dėl servituto patirti netekimai. Tarnaujančiojo daikto savininkas turi teisę reikalauti kompensacijos, kaip atlyginimo už jo teisių suvaržymą, ir dėl servituto nustatymo patirtų nuostolių atlyginimo (CK 4.129 straipsnis), šios dvi teisės yra savarankiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. spalio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2008; 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009).

44Nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad servitutas turi būti neatlygintinis, nes privalėjo būti nustatytas administraciniu aktu, rengiant sklypo ( - ), detalųjį planą. Bylos nagrinėjimo metu ieškovės atstovas išsakė poziciją dėl sutikimo su Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos apskaičiuota kompensacija (T2, e. b. l. 109).

45Servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas ieškinio dalyko pakeitimu, todėl ginčą sprendžiantis teismas, vadovaujantis kasacinio teismo praktika, turi išspręsti ne tik servituto, bet ir jo rūšies nustatymo klausimą, atlygintinio servituto atveju – nustatyti atlyginimo ar kompensacijos dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014).

46Atsižvelgiant į servituto atlygintinumo prezumpciją bei ieškovės atstovo posėdžio metu išdėstytą poziciją, kad ieškovė sutinka su atlygintino servituto nustatymu, teismas, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju servitutas nustatytinas, toliau pasisako dėl kompensacijos už nustatomą servitutą dydžio.

47Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl servituto atlygintinumo, akcentuojama, kad teismas, nustatydamas dėl servituto nustatymo skiriamos kompensacijos dydį, vadovaujasi jam suteikta nuožiūros teise, remiasi konkrečiomis bylos aplinkybėmis, teismų praktika. Teismai atsižvelgia į tokias aplinkybes: kokiam daiktui, visam ar jo daliai nustatomas servitutas; koks servituto turinys, pobūdis ir trukmė; kokio pobūdžio ir apimties asmeniniai ar veiklos bei kitokio pobūdžio suvaržymai tenka tarnaujančiojo daikto savininkui; ar jam tenka turtinių nuostolių dėl servituto nustatymo; ar jie atlyginti ir ar galimi visiškai atlyginti; kokią naudą turėjo ar įgyja viešpataujančiojo daikto savininkas dėl servituto nustatymo; ar teisės aktuose nereglamentuojamas nuostolių dėl servituto nustatymo apskaičiavimas ir ar juos visus numatyta kompensuoti; taip pat į kitas svarbias aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. vasario 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2009; 2016 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-61-469/2016; 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220-248/2017).

48Nagrinėjamu atveju teismas laiko reikšmingomis aplinkybes, kad privažiavimas, kurį prašomą nustatyti kaip servitutinį kelią, jau faktiškai egzistuoja ir egzistavo iki atsakovams įgyjant sklypą ( - ). Nors atsakovai teigė, kad šią sklypo dalį panaudotų savoms reikmėms, tačiau pažymėtina, kad dėl toje vietoje nutiestų komunikacijų, toks panaudojimas būtų apribotas. Be to, atsakovų sklypo dalis, kurioje yra privažiavimas, yra vizualiai atskirta nuo likusios sklypo dalies, tarsi suformuojant atskirą sklypą, į kurį privažiavimas nepatenka. Pažymėtina ir tai, kad abejotina, jog sklypo bendrasavininkių bendra pozicija dėl ginčo sklypo dalies panaudojimo dėl jų tarpusavio santykių ypatumų ir jų finansinės padėties (trys iš penkių atsakovų nurodė sunkią finansinę padėtį) apskritai būtų įmanoma. Ieškovės gaunama iš servituto nauda siejama tik su galimybe lengvosiomis transporto priemonėmis privažiuoti prie gyvenamojo namo/garažo ir neapima nei transporto priemonių parkavimo, nei sunkiasvorių transporto priemonių eismo ar privažiavimo naudojimo verslo tikslais.

49Be to, byloje buvo gautas 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas su kompensacijos už naudojimosi servitutu apskaičiavimas (T2, e. b. l. 109). Kasacinio teismo praktikoje, pasisakant dėl Vienkartinės ar periodinės kompensacijos, mokamos už naudojimąsi administraciniu aktu nustatytu žemės servitutu, tarnaujančiojo daikto savininkui ar valstybinės žemės patikėtiniui apskaičiavimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 2 d. nutarimu Nr. 1541 (toliau – Metodika), yra nurodyta, kad Metodika reglamentuoja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos vadovo arba jo įgalioto teritorinio padalinio vadovo sprendimu, t. y. administraciniu aktu, nustatyto žemės servituto nuostolių atlyginimo apskaičiavimą. Metodikos 9 punkto nuostatose sureguliuotas nuostolių dėl galimybės naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, naudojimo būdą ir (ar) pobūdį praradimo apskaičiavimas (pateiktos formulės). Tais atvejais, kai servitutas yra nustatomas ne administraciniu aktu, o teismo sprendimu, taikyti pirmiau nurodyto teisės akto nuostatas neprivaloma, tačiau tai nereiškia, kad, apskaičiuojant tarnaujančiojo daikto savininkui priteistiną kompensaciją dėl servituto nustatymo, į Metodikos nuostatas negali būti atsižvelgiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-220- 248/2017).

50Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teismų praktika, teismas sprendžia, kad nagrinėjamu atveju byloje esantis 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos raštas su kompensacijos už naudojimosi servitutu apskaičiavimas laikytinas atskaitos tašku sprendžiant dėl atsakovams priteistinos kompensacijos dydžio. Pažymėtina, kad pareiga įrodyti, jog šis dydis neatitinka konkrečių atsakovų patiriamų nuostolių, teko atsakovams (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 17 punktą; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-220- 248/2017 30 punktą), tačiau pastarieji šios pareigos neįvykdė, taip pat nepateikė jokių savo skaičiavimų, susijusių su priteistinos kompensacijos dydžiu.

51Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji sklypo dalis (616 kv. m iš 954) priklauso Lietuvos Respublikai, kurią atstovaujanti Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos su servituto nustatymu ir apskaičiavime nurodytu kompensacijos dydžiu sutiko, su sąlyga, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos nebus priteistas.

52Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Pagal bendrąją taisyklę, tenkinant ieškinį, ieškovei iš atsakovų turėtų būti priteisiamas bylinėjimosi išlaidų atlyginimas lygiomis dalimis. Atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, pozicija, kad bylinėjimosi išlaidos iš jos neturėtų būti priteisiamos, nes ji, bylą nagrinėjant teisme, sutiko su materialiuoju reikalavimu dėl servituto nustatymo, laikytina nepagrįsta, nes įstatyme nenustatyta, jog atsakovas yra atleidžiamas nuo bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tuo atveju, jei ieškinį pripažįstą. Nesutikimą su bylinėjimosi išlaidų priteisimu savo procesiniuose dokumentuose bei žodiniuose paaiškinimuose nurodė ir kiti atsakovai. Atsakovė J. N. akcentavo, kad servitutu yra suvaržomos jos kaip savininkės teisės, todėl būtų nesąžininga ieškovei ir nustatyti servitutą, ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

53Nors civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, prasme pirmiau nurodyti atsakovų argumentai yra kvestionuotini, teismas laiko, kad jie atspindi tam tikrą atsakovų poziciją dėl jiems mokėtinos kompensacijos absoliutaus dydžio, įvertinant visas bylos nagrinėjimo metu patirtas išlaidas. T. y., kaip nurodė atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, ji sutinka su apskaičiavime nurodytu kompensacijos dydžiu, jei bylinėjimosi išlaidų atlyginimas iš jos nebus priteistas.

54Dėl šios priežasties teismas, įvertinęs prašomo priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydį (1845 Eur), NŽT apskaičiavime nurodytą bendrą kompensacijos už servitutą sumą (1024,85 Eur), servituto neterminuotą pobūdį, atsakovų išdėstytą poziciją dėl šių išlaidų priteisimo bei sunkios finansinės padėties, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju teisingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principus atitiktų Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos rašte nurodyta kompensacijos suma (T2, e. b. l. 109), ją padidinus ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų suma. T. y., konstatuojant, kad atsakovams priteistiną kompensaciją sudaro tiek jiems mokama suma, tiek atleidimas nuo prievolės atlyginti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas.

55Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už šiuo sprendimu nustatytą kelio servitutą, ieškovei liekant prie jos patirtų bylinėjimosi išlaidų advokato pagalbai, papildomai atsakovams priteistinos tokio dydžio kompensacijos: atsakovei J. N., kuriai tenka 118/954 sklypo dalis, priteistina 126,73 Eur kompensacija, atsakovams V. S. ir J. S., kuriems tenka 82/954 sklypo dalis, priteistina 88,07 Eur kompensacija, atsakovei I. N., kuriai tenka 138/954 sklypo dalis, priteistina 148,21 Eur kompensacija, atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai tenka 616/954 sklypo dalis, priteistina 661,84 Eur kompensacija.

56Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu

57Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 114 Eur 43 ct. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 ir 6 dalimis, šios išlaidos valstybės naudai priteistinos iš atsakovų lygiomis dalimis, t. y. po 22 Eur 89 ct iš kiekvieno. Kadangi NŽT veikia atstovaudama atsakovę Lietuvos Respubliką, o procesinių dokumentų siuntimo išlaidos priteistinos valstybės naudai, konstatuotina, kad lėšų mokėtojas ir gavėjas sutampa, todėl procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės Lietuvos respublikos nepriteistinos.

58Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 93, 96, 259, 260, 268, 270 straipsniais,

Nutarė

59Ieškinį tenkinti.

60Nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), kelio servitutą – 201 – Kelio servitutas – S – 103 kv. m. pagal uždarosios akcinės bendrovės „Vilniaus topografija“ 2017 m. spalio mėn. servituto planą (ribos pažymėtos taškais 1, 2, 3, 4, 5, 1), suteikiantį teisę praeiti ir važiuoti antžeminėmis transporto priemonėmis, siekiant patekti į gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - );

61Priteisti atsakovams už nustatytą kelio servitutą tokio dydžio kompensacijas: atsakovei J. N., kuriai tenka 118/954 sklypo dalis, priteisti 126,73 Eur; atsakovams V. S. ir J. S., kuriems tenka 82/954 sklypo dalis, priteisti 88,07 Eur; atsakovei I. N., kuriai tenka 138/954 sklypo dalis, priteisti 148,21 Eur; atsakovei Lietuvos Respublikai, kuriai tenka 616/954 sklypo dalis, priteisti 661,84 Eur.

62Priteisti iš atsakovų J. N. (gim. ( - )), V. S. (gim. ( - )), J. S. (gim. ( - )) ir I. N. (gim. ( - )) valstybės naudai po 22 Eur 89 ct (dvidešimt du Eur 89 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimo. Ši suma turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AB „Citadele“ banke, LT74 4010 0510 0132 4763 AB Luminor Bank banke, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB banke, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių banke, LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filiale, LT12 2140 0300 0268 0220 AB Luminor Bank banke, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“, AB LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos banke, įmokos kodas 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, kvito originalą būtina nedelsiant pateikti teismui.

63Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sigita Fomičiova, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama nustatyti žemės... 5. Ieškovė nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso pastatas – gyvenamasis... 6. Ieškovė pažymėjo, kad žemės sklype, adresu ( - ), 2000 metais buvo... 7. Ieškovė pabrėžė, kad privažiavimas iki gyvenamojo namo bei inžineriniai... 8. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir... 9. NŽT nurodė, kad servitutas administraciniu aktu gali būti nustatomas pagal... 10. Atsakovė J. N. atsiliepimu į ieškinį teigia, kad ieškovės ieškinys yra... 11. Atsakovai V. S., J. S. ir I. N. atsiliepimu į ieškinį prašo ieškovės... 12. Atsakovai pažymėjo, kad įsirengti įvažiavimą į rekonstruojamo gyvenamojo... 13. Be kita ko, atsakovai nurodė, kad ūkio pastato su garažu rekonstrukcija... 14. Atsakovų teigimų, ieškovė siekia įgyti teisę užvaldyti ir neatlygintinai... 15. Teismas nagrinėjamoje byloje surengė išvažiuojamąjį teismo posėdį,... 16. Teismo posėdyje ieškovės atstovai palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė... 17. Teismui apžiūrėjus situaciją vietoje ir pasiūlius pateikti papildomų... 18. Atsakovai teismo posėdyje nurodė su ieškiniu nesutinką, palaikė... 19. Atsakovė Lietuvos Respublika, atstovaujama NŽT, posėdžio metu nurodė, kad,... 20. Posėdžio metu ekspertas Gediminas A. Sakalis nurodė, kad išvadą dėl... 21. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad gyvenamasis namas su garažu ( - ),... 22. 2012 m. projektavimo įmonės „Exprometa“ dangų plane, kuris buvo... 23. 2013 m. balandžio 10 d. buvo išduotas leidimas statyti naują... 24. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos... 25. Dėl servituto nustatymo sąlygų... 26. Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o... 27. Teismas, spręsdamas, ar yra teisinis pagrindas nustatyti servitutą ir taip... 28. Kasacinio teismo yra išaiškinta, kad CK 4.126 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 29. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodoma, jog... 30. Nagrinėjamu atveju pirmąją sąlygą servituto nustatymui teismo sprendimu... 31. Antrąją sąlygą – servituto būtinumą – pagrindžia šios byloje... 32. Pirma, byloje esančioje 2018 m. birželio 26 d. eksperto išvadoje (T3, e. b.... 33. Taigi, asmens, turinčio specialių žinių – eksperto – išvadoje yra... 34. Pažymėtina, kad poreikis įvertinti Servitutas nustatomas tada, kai nėra... 35. Antra, kelias, kurį prašoma nustatyti kaip servitutinį, jau yra... 36. Išdėstytos aplinkybės, teismo vertinimu, sudaro pagrindą konstatuoti, kad... 37. Dėl servituto turinio... 38. CK 4.119 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jeigu nustatant kelio servitutą,... 39. Nagrinėjamoje byloje ieškovė prašo nustatyti žemės sklypui, esančiam ( -... 40. Atsižvelgiant į tai, kad prašomo nustatyti kelio servituto ribos (T1, e. b.... 41. Teismas pabrėžia, kad šis kelio servitutas nesuteikia teisės ieškovei... 42. Dėl servituto atlygintinumo... 43. Civilinių teisinių santykių teisingumo ir interesų derinimo principai... 44. Nagrinėjamu atveju ieškovė savo procesiniuose dokumentuose įrodinėjo, kad... 45. Servituto rūšies nustatymas (atlygintinis ar neatlygintinis) nelaikytinas... 46. Atsižvelgiant į servituto atlygintinumo prezumpciją bei ieškovės atstovo... 47. Kasacinio teismo praktikoje, sprendžiant dėl servituto atlygintinumo,... 48. Nagrinėjamu atveju teismas laiko reikšmingomis aplinkybes, kad... 49. Be to, byloje buvo gautas 2018 m. gegužės 22 d. Nacionalinės žemės... 50. Vadovaudamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis ir teismų praktika,... 51. Atkreiptinas dėmesys, kad didžioji sklypo dalis (616 kv. m iš 954) priklauso... 52. Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų 1815 Eur bylinėjimosi išlaidų... 53. Nors civilinio proceso kodekso normų, reglamentuojančių bylinėjimosi... 54. Dėl šios priežasties teismas, įvertinęs prašomo priteisti bylinėjimosi... 55. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad už šiuo... 56. Dėl bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu... 57. Nagrinėjamoje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos sudaro 114 Eur... 58. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 83... 59. Ieškinį tenkinti.... 60. Nustatyti žemės sklypui, esančiam ( - ) (tarnaujantis daiktas), kelio... 61. Priteisti atsakovams už nustatytą kelio servitutą tokio dydžio... 62. Priteisti iš atsakovų J. N. (gim. ( - )), V. S. (gim. ( - )), J. S. (gim. ( -... 63. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo gali būti skundžiamas apeliaciniu...