Byla 1A-301-651/2017
Dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dalios Kursevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Editos Lapinskienės, Aurelijos Sadauskaitės, sekretoriaujant Vitai Diekontienei, dalyvaujant prokurorei Ingai Mačiulienei, nuteistajam R. B., jo gynėjai advokatei Kristinai Pralgauskaitei, nukentėjusiojo R. P. atstovei advokatei Virginijai Pargaliauskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. B. apeliacinį skundą dėl Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnio 1 dalį nuteistas laisvės atėmimu 3 (trims) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaitytas laikas, išbūtas laikiname sulaikyme ir suėmime nuo 2016-09-13 iki 2017-01-27.

4Iš dalies patenkintas nukentėjusiojo R. P. civilinis ieškinys ir iš R. B. nukentėjusiajam priteista 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita R. P. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesta. Pripažinta nukentėjusiajam teisė į civilinį ieškinį dėl turtinės žalos, atsiradusios po 2017-06-07, atlyginimo.

5Civilinio ieškovo Klaipėdos teritorinės ligonių kasos pareikštas civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir iš nuteistojo R. B. priteista 3036,20 Eur (trys tūkstančiai trisdešimt šeši eurai) Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos.

6Teisėjų kolegija,

Nustatė

7

  1. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2016-09-12, apie 23.15 val. ( - ), H. A. M. priklausančio buto virtuvėje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kilusio konflikto metu su R. P., tyčia sudavė jam ne mažiau kaip dvidešimt smūgių kumščiu į įvairias kūno vietas. R. P. nugriuvus ant grindų, jį apžergė per krūtinę ir rankomis spausdamas kaklą jį smaugė, po to vieną kartą kumščiu sudavė į galvą. Tada R. B. atsistojo ir gulinčiam R. P. ne mažiau kaip tris kartus koja spyrė į galvos sritį. Taip R. B. sunkiai sužalojo R. P., padarydamas jam daugybines paviršines veido žaizdas, odos įdrėskimus, nubrozdinimus ir poodines galvos-veido kraujosruvas, nosies kaulų lūžimą, galvos smegenų sukrėtimą, kaklo odos ir poodžio kraujosruvas bei dešinės kaklo pusės odos įdrėskimus, dešinės pusės III, IV šonkaulių lūžius ir dešinio plaučio viršūnės kraujosruvą, dešinės alkūnės odos nubrozdinimą, poodines kraujosruvas kairio dilbio srityje, dešinės šlaunies ir blauzdos užpakaliniame paviršiuje. Dėl R. P. patirtos galvos smegenų traumos jam liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija. R. B. padarytoje veikoje yra nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio l dalyje, požymių.
  2. Skuodo rajono apylinkės teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, nuteistojo veiką kvalifikavo pagal faktiškai atsiradusius padarinius, t. y. pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Teismo vertinimu, bylos rašytiniai įrodymai, liudytojų parodymai neabejotinai patvirtina, kad būtent dėl R. B. veiksmų atsirado žalingi padariniai – žmogaus sveikatos sutrikdymas. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumą, į nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (BK 60 str. 1 d. 9 p.), atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą, nuteistojo asmenybę, ir sprendė, kad jo resocializacija nėra galima be realaus laisvės atėmimo. Tačiau teismas, nustatydamas laisvės atėmimo bausmės trukmę, atsižvelgė į nuteistojo sveikatos būklę, į tai, kad nuteistojo elgesį iš dalies išprovokavo nukentėjusiojo elgesys.
  3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo pakeisti Skuodo rajono apylinkės teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį ir nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 1 dalies perkvalifikuoti į BK 138 straipsnio 1 dalį bei pagal šį straipsnį paskirti bausmę. Nusprendus, jog nėra teisinio pagrindo perkvalifikuoti nusikalstamą veiką, prašo paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.
    1. Apeliantas prašo atnaujinti įrodymų tyrimą ir paskirti byloje pakartotinę ekspertizę. Nurodo, kad byloje nebuvo tinkamai nustatytas tikrasis R. P. sveikatos sutrikdymo mastas. Byloje yra kelios specialisto išvados. Vienoje išvadoje nurodyta, kad R. P. padaryti sužalojimai vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Papildomoje specialisto išvadoje nurodyta, kad R. P. patirtos galvos smegenų traumos liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, todėl jis prarado didelę dalį darbingumo. Galvos smegenų sužalojimo pasekmes sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl keičiasi pirmoje specialisto išvadoje nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas. Apelianto teigimu, patikslinta išvada padaryta vadovaujantis neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Plungės teritorinio vertinimo aktu, kuriame nurodyta, kad nukentėjusysis prarado didelę dalį darbingumo, tai yra 70 proc., tačiau liko neįvertinta, kad nedarbingumas nustatytas terminuotai nuo 2016-12-19 iki 2017-12-18. Taip pat liko neįvertinta, ar po patirto apsinuodijimo alkoholiu likę reiškiniai neturėjo įtakos netektam darbingumui. Be to, tokia išvada padaryta neturint visų objektyvių duomenų apie R. P. sveikatą, buvusią iki įvykio. Anksčiau nukentėjusysis gyveno Kaune, tačiau sveikatos istorija nebuvo pareikalauta. Apylinkės teismas nesiekė nustatyti objektyvios tiesos byloje, neskyrė pakartotinės ekspertizės, nors tai galėjo iš esmės pakeisti teismo išvadas, todėl mano, kad buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad yra pagrindas skirti pakartotinę ekspertizę.
    2. Apeliantas nesutinka su paskirta bausme, kuri yra aiškiai per griežta ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties. Kad bausmė per griežta rodo tai, jog prokuroras siūlė švelnesnę bausmę nei paskyrė teismas. Teigia, jog teismas, formaliai nurodydamas, jog nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus. Mano, kad teismas nepagrįstai nenustatė nė vienos jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Anot apelianto, teismas visiškai nepagrįstai jo prisipažinimą padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdų gailėjimąsi, dalinį žalos atlyginimą, tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, neįvertino kaip jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Teigia, kad jis su nukentėjusiuoju susitaikė, atlygino dalį žalos, likusią dalį atlygins dalimis dėl sunkios savo materialinės padėties, todėl tai turėjo būti pripažįstama kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Bylos duomenimis, anot apelianto, patvirtinta, kad jis neturėjo išankstinės tyčios sužaloti nukentėjusįjį, o nusikaltimo padarymui įtakos turėjo paties nukentėjusiojo agresyvus elgesys. Tokie nukentėjusiojo veiksmai turi būti laikytini jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
    3. Apelianto manymu, teismas, skirdamas bausmę, nepagrįstai neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Nurodo, jog jam yra diagnozuota potrauminė demencija, simptominė epilepsija, psichikos ir elgesio sutrikimai. Mano, kad jo prasta sveikatos būklė yra svarbi priežastis švelninti bausmę. Patvirtina, jog jis stengiasi pritapti visuomeniniame gyvenime, susirasti darbą, tačiau dėl sveikatos būklės sunku jį susirasti. Be to, seniūno yra charakterizuojamas teigiamai, nors yra teistas, tačiau bausmę yra atlikęs.
  4. Atsiliepimu į apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūra prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Teigia, jog R. B. veika kvalifikuota tinkamai. Papildomoje specialisto išvadoje yra išsamūs paaiškinimai dėl sveikatos masto pakeitimo, eksperto D. V. išvadomis bei jo kompetencija nėra pagrindo abejoti. Taip pat sutinka su teismo nuteistajam paskirta bausme, kuri, anot prokuroro, atitinka nuteistojo asmenybę, nusikalstamos veikos pavojingumą. Sutinka su teismu, jog nėra R. B. atsakomybę švelninančių aplinkybių Nurodo, kad R. B. nesiėmė jokių priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti – neatsiprašė, neatlygino žalos. Dėl nurodytų priežasčių mano, kad nuteistajam skirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu, nėra pagrindo.
  5. Atsiliepimu į apeliacinį skundą nukentėjusiojo R. P. advokatė Virginija Pargaliauskienė prašo nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nurodo, kad teismas, išanalizavęs ir įvertinęs byloje esančius rašytinius duomenis, kaltinamojo, nukentėjusiojo, liudytojų parodymus, specialisto pateiktas išvadas ir paaiškinimus, padarė pagrįstą išvadą, kad nuteistojo R. B. veikoje yra visi būtini nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymiai ir paskyrė jam teisingą bausmę, kurios dar labiau švelninti nėra jokių įstatyme numatytų pagrindų.

8Apeliacinis skundas atmestinas.

  1. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau BPK) 320 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas sprendimų aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, tačiau šio reikalavimo nereikia suprasti kaip būtinumą pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą.
  2. Apeliacinės instancijos teismas ištyręs byloje esančią medžiagą, priimtą nuosprendį, skundo argumentus daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje ištirtus įrodymus, padarė motyvuotas išvadas dėl nuteistojo kaltės, nuteistojo R. B. nusikalstamą veiką tinkamai kvalifikavo, kartu teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintomis taisyklėmis.
  3. Apeliantas nesutinka su jo veiksmų kvalifikavimu ir tvirtina, jog jo veika turi būti kvalifikuojama ne pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, o pagal BK 138 straipsnio 1 dalį ir bausmė paskirta pagal šį straipsnį. Nesutinka su patikslintoje išvadoje nustatytu sveikatos sutrikdymo mastu, nes, pasak apelianto, ši išvada padaryta neįvertinus reikšmingų aplinkybių, t. y. neįvertinta, kad nustatytas terminuotas nedarbingumas, neįvertinta, ar po apsinuodijimo alkoholiu likę reiškiniai neturėjo įtakos nedarbingumui, be to, neįvertinta ir iki įvykio buvusi nukentėjusiojo sveikatos būklė. Dėl nurodytų priežasčių teismas privalėjo skirti pakartotinę ekspertizę, kuri galėjo iš esmės pakeisti teismo išvadas Mano, kad dėl to buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai.
  4. Kolegijos įsitikinimu, nuteistojo R. B. veika kvalifikuota tinkamai. BK 135 straipsnio 1 dalyje ir BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų veikų atribojimo požymis – skirtingos pasekmės. Remiantis BK 141 straipsniu, sveikatos sutrikdymo mastas nustatomas remiantis Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklėmis (patvirtintos sveikatos apsaugos ministro, teisingumo ministro, socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86) (toliau – Taisyklės). Taisyklių 1 dalies 2 punkte įtvirtinta, kad sveikatos sutrikdymo faktą ir mastą nustato teismo medicinos ekspertai, vadovaudamiesi šiuo teisės aktu. Kilus abejonių dėl teismo medicinos ekspertų pateiktų specialistų išvadų ar ekspertizės aktų pagrįstumo, gali būti tiesiogiai remiamasi Taisyklėmis.
  5. Bylos medžiaga nustatyta, kad buvo atliktas tyrimas dėl R. P. sužalojimo. Specialistas D. V. 2016-09-13 išvadoje Nr. G 1674/2016(03) konstatavo, kad R. P. padaryti sužalojimai: nosies kaulų lūžimas, galvos smegenų sukrėtimas ir dviejų šonkaulių lūžimai vertinami kaip sužalojimai, sukėlę nesunkų sveikatos sutrikdymą. Tačiau 2017-03-16 atlikus papildomą tyrimą, specialistas D. V. išvadoje Nr. pG 528/2017(03) konstatavo, kad dėl R. P. patirtos galvos smegenų traumos liko pusiausvyros, koordinacijos, eisenos, kalbos sutrikimai bei išsivystė potrauminė demencija, todėl jis prarado didelę dalį darbingumo. Vadovaudamasis sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių punktu 6.10 konstatavo, kad R. P. galvos smegenų sužalojimo pasekmės sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, todėl keičiasi specialisto išvadoje Nr. G 1674/2016(03) nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas (t. 1, b. l. 97-100).
  6. Nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas skirti pakartotinę ekspertizę, padarė esminius BPK pažeidimus. Pirma, teismas, siekdamas pašalinti visas abejones, teismo posėdžio metu apklausė ekspertą D. V., pateikusį minėtas išvadas dėl sveikatos sutrikdymo masto. Ekspertas paaiškino, kokiais duomenimis remdamasis atliekant papildomą tyrimą, padarė atitinkamas išvadas. Taip pat paaiškino, dėl kokių priežasčių atliekant pirminį tyrimą patirtų sužalojimų nebuvo galima vertinti kaip sukėlusių sunkų sveikatos sutrikdymą. Taigi visos abejonės pašalintos apklausus ekspertą teisme, todėl skirti pakartotinę ekspertizę ir vertinti apelianto nurodytas aplinkybes: girtumo, ankstesnių susirgimų įtaką sveikatos sutrikdymo mastui, pagrindo nėra.
  7. Teismo posėdžio metu specialistas D. V. paaiškino, dėl kokių priežasčių pirmuoju atveju buvo konstatuotas nesunkus sveikatos sutrikdymo mastas ir dėl ko vėliau šis mastas buvo pakeistas į sunkų sveikatos sutrikdymo mastą. Iš Specialisto nurodytų aplinkybių aiškiai matyti, kad sunkų sveikatos sutrikdymo mastą konstatavo įvertinę po galvos smegenų sužalojimo atsiradusias pasekmes. Specialistas teismo posėdžio metu nurodė, kad alkoholio vartojimas, sunkus girtumas apsunkino jo būklę, bet alkoholinė toksikacija negali sukelti tokių pasekmių. Nurodė, kad galvos smegenų srityje buvo suduota mažiausiai 5 smūgiai, persidengiantys. Smūgiai į galvos sritį galėjo būti suduoti tiek kumščiu, tiek spiriant. Specialistas parodė, kad sveikatos sužalojimo mastas nukentėjusiajam nustatytas pagal jo sužalojimo pasekmes, pasekmės – pagal patirtas traumas. Pažymėjo, kad pasekmės išliks sunkios visą likusį gyvenimą, nors jos gali sumažėti, tačiau tai priklausys nuo gydymo, bet esminio pagerėjimo tikėtis nereikėtų.
  8. Iš pateiktų duomenų akivaizdu, kad nukentėjusiojo neblaivumas sveikatos sutrikdymo masto nustatymui įtakos neturėjo. Išimtinai buvo vertinami padaryti sužalojimai ir dėl jų kilusios pasekmės dėl kurių nukentėjusysis neteko net 70 proc. darbingumo (Darbingumo lygio pažyma, t. 1, b. l. 71). Nesutiktina su apeliantu, jog nustatyto 30 proc. darbingumo laikotarpis taip pat turi įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.10 punkte nurodyta, kad sužalojimas ar susargdinimas, dėl kurio prarandama didelė dalis – 30 ir daugiau procentų – profesinio darbingumo, vertintinas kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Ekspertas D. V. nurodė, kad sunkų sveikatos sutrikdymą nustatė sužalojimus įvertinus prarasto bendro darbingumo aspektu, o ne vien vadovaujantis Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos nustatytu darbingumo lygiu. Pažymėjo, kad rėmėsi visiškai kita apskaičiavimo lentele nei vadovaujasi NDNT, t. y. Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių priedu „Dėl sužalojimų prarasto bendrojo darbingumo procentų nustatymo lentele“.
    1. Pažymėtina, kad nustatytas nedarbingumo laikotarpis esmės nekeičia. Svarbu, kad nedarbingumo netekimas būtų susijęs priežastiniu ryšiu su neteisėtais veiksmai, kas šiuo atveju ir buvo konstatuota.
  9. Apelianto argumentai, jog nepagrįstai nevertino nukentėjusiojo sveikatos būklės buvusios iki įvykio, kuri, anot apelianto, galėjo turėti įtakos sveikatos sutrikdymo masto nustatymui, atmestini kaip nepagrįsti. Kaip minėta, sunkus sveikatos sutrikdymas konstatuotas įvertinus nukentėjusiojo 2016-09-12 patirtus sužalojimu, kuriuos sukėlė nuteistasis R. B.. Eksperto D. V. teigimu, būtent dėl galvos smegenų sužalojimo atsiradusios pasekmės lėmė sunkų sveikatos sutrikdymo mastą, todėl akivaizdu, kad ankstesni susirgimai įtakos tam neturėjo.
  10. Apibendrinant tai, kas paminėta, apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo apeliacinio skundo argumentai nekelia abejonių dėl pirmosios instancijos teismo išvadų dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 1 dalyje visų požymių buvimo. Kolegija, įvertinusi visus byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo visas aplinkybes, nepažeisdamas BPK normų įvertino įrodymus ir padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo veiksmų kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 1 dalį. Klegijos įsitikinimu, nuteistojo veiksmai atitiko BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius, todėl juos perkvalifikuoti pagal BK 138 straipsnio 1 dalį, nebuvo jokio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais apylinkės teismo išdėstytais motyvais, kurie yra išsamūs ir atitinkantys bylos medžiagą, todėl naikinti ar keisti nuosprendžio, kuris yra teisiškai pagrįstas, nėra teisinio pagrindo.

9Dėl bausmės

  1. Apeliantas, atmetus apeliacinio skundo dalį dėl veikos perkvalifikavimo, prašo sušvelninti paskirtą bausmę. Anot apelianto, ji yra per griežta ir neatitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos bausmės paskirties.
  2. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 1, 2 d.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, jų buvimą ar nebuvimą. Atsižvelgiama ir į bausmės paskirtį – vertinama ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo (BK 41 str. 2 d.).
  3. Kolegija nagrinėjamu atveju konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir paskyrė bausmę, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą bausmės paskirtį ir nuteistojo asmenybę . Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas R. B. 3 metų laisvės atėmimo bausmę, įvertino padaryto nusikaltimo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, atsižvelgė į jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei į nuteistojo sveikatos būklę, ir, esant vienai sunkinančiai aplinkybei, sprendė, kad yra pagrindas paskirti realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis mažesnis, nei straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės vidurkis. Kolegija visiškai sutinka su nuteistajam R. B. paskirta bausme ir konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai dėl švelnesnės bausmės paskyrimo, yra visiškai nepagrįsti.
  4. Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nenustatė jo atsakomybės lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2, 3, 6 punktuose. Kolegijos įsitikinimu, šių nuteistojo lengvinančių aplinkybių konstatuoti nėra jokio teisinio pagrindo, todėl pirmosios instancijos teismo išvada dėl jų nebuvimo yra pagrįsta ir teisėta.
  5. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis pripažįstama kaip jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Ši aplinkybė kaip atsakomybę švelninanti pripažįstama jei teismas nustato du momentus: kaltininko prisipažinimą, padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Šiuo atveju nuteistasis pripažino kaltę, tačiau įvertinus nuteistojo elgesį, nėra pagrindo tvirtinti, jog jis nuoširdžiai gailisi. Po įvykdyto nusikaltimo nukentėjusiojo neatsiprašė, jis kritiškai nevertina savo elgesio, nepripažino, kad nukentėjusiajam sudavė ne mažiau kaip 20 smūgių, be to, siekia dalį kaltės dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo perkelti nukentėjusiajam ir taip išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Tokios aplinkybės, nepaisant to, kad susitaikė su nukentėjusiuoju, nesuponuoja išvados, jog nuoširdžiai gailisi. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai tokio nuteistojo elgesio nevertino kaip nuoširdaus gailėjimosi dėl padarytos nusikalstamos veikos.
  6. Apeliantas skunde teigia, kad jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe turėjo būti pripažinta BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta aplinkybė, jog kaltininkas savo noru atlygino ar pašalino padarytą žalą, nes nuteistasis iš dalies atlygino žalą nukentėjusiajam. Teisėjų kolegija mano, kad apylinkės teismas pagrįstai nepripažino šios aplinkybės kaip atsakomybę lengvinančios, kadangi nuteistasis atlygino tik nedidelę dalį žalos.
    1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad teismai, vadovaudamiesi BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktu, nustato atsakomybę lengvinančią aplinkybę tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės bylos Nr. 2K-38/2009, 2K-174/2009, 2K-7-287/2009). Taigi šiuo atveju baudžiamasis įstatymas reikalauja atlyginti ar pašalinti visą žalą. Kita vertus, BK 59 straipsnio 2 dalies nuostatos nedraudžia teismui priklausomai nuo bylos aplinkybių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir tais atvejais, kai kaltininkas (ar jo valia kiti asmenys) atlygina ar pašalina tik dalį padarytos žalos. Tuomet atlygintinos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios ir pan. (kasacinės bylos Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad tai yra teismo teisė, bet ne pareiga.
    2. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nuteistasis teisminio nagrinėjimo metu sumokėjo nukentėjusiajai 200 Eur žalai atlyginti Teismo nuosprendžiu iš nuteistojo nukentėjusiajam priteista 15,49 Eur turtinei žalai atlyginti, ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti. Nuteistojo atlyginta suma negali būti pagrindas šią aplinkybę pripažinti nuteistojo R. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
  7. Nesutiktina su apeliantu, jog teismas nepagrįstai nenustatė BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę švelninančios aplinkybės.
    1. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (Veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).
    2. Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nėra jokio pagrindo. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad kaltinamojo elgesį iš dalies išprovokavo ir paties nukentėjusiojo, kuris buvo apsvaigęs nuo alkoholio, elgesys (pagal bylos duomenis konfliktą pradėjo pats nukentėjusysis), tačiau to nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybė.
    3. Nors bylos duomenys patvirtina, kad konfliktą pradėjo nukentėjusysis, tačiau vėlesni nuteistojo veiksmai rodo, kad jis nukentėjusįjį sumušė iš įniršio, inercijos. Nustatyta, kad nuteistais nukentėjusįjį mušė ir jam nerodant jokių pasipriešinimo ženklų: jį apžergęs smaugė 1-2 min., gulinčiam sudavė ne mažiau kaip 10 smūgių rankomis, po to atsistojęs spardė nejudančio nukentėjusiojo galvą. Tokių nuteistojo veiksmų intensyvumą vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio elgesio, nėra jokio pagrindo. Pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai nukentėjusiojo iš dalies provokuojančio elgesio nevertino kaip reikšmingo ir sudarančio pagrindą švelninti nuteistojo atsakomybę. Tačiau pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę, vis tik į šį faktą atsižvelgė.
  8. Visiškai nesutiktina su apeliantu, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, neatsižvelgė į jo sveikatos būklę. Priešingai, teismas įvertino visas šias aplinkybes ir būtent atsižvelgęs į jas nuteistajam paskyrė bausmę, mažesnę nei sankcijoje nustatytos bausmė vidurkis. Įvertinus nuteistojo ankstesnius teistumus, seniūno pateikta teigiama R. B. charakteristika nepaneigia jo polinkio daryti nusikaltimus ir toliau nesilaikyti visuomenėje priimtinų elgesio taisyklių. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir nepripažinus nė vienos nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, apylinkės teismas paskyrė gana švelnią bausmę – mažesnę nei sankcijoje numatytos bausmės vidurkį, todėl dar labiau švelninti paskirtos bausmės nėra teisinio pagrindo.
  9. Apygardos teismas konstatuoja, kad BK nuostatos, susijusios su bausmės skyrimu, nebuvo pažeistos. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias normas pritaikė tinkamai ir nuteistajam paskyrė teisingą, savo dydžiu atitinkančią BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį bausmę, todėl jos švelninti nėra teisinio pagrindo.

10Dėl proceso išlaidų

  1. Byloje gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus pažyma, iš kurios matyti, kad nukentėjusiojo R. P. atstovavimo apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro 173,54 Eur.
  2. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šiuo atveju nuosprendį buvo apskundęs nuteistasis, todėl nukentėjusiajam buvo teikiama antrinė teisinė pagalba. Esant šioms aplinkybėms iš nuteistojo turi būti išieškota suma už nukentėjusiajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

11Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

12Nuteistojo R. B. apeliacinį skundą atmesti.

13Priteisti iš nuteistojo R. B. valstybei 173,54 Eur už nukentėjusiajam R. P. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme.

14Antrinės teisinės pagalbos išlaidos turi būti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Proceso dalyviai
Ryšiai