Byla 2K-440/2013

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Olego Fedosiuko, Tomo Šeškausko ir pranešėjo Armano Abramavičiaus, sekretoriaujant Linai Baužienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistojo N. N. gynėjui advokatui Ramūnui Vanagui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo N. N. kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo N. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vienuolikai metų; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Kauno apygardos teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendžiu pagal BK 286 ir 290 straipsnius paskirta ir su Jonavos rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 19 d. nuosprendžiu subendrinta laisvės atėmimo vieneriems metams bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas vienuolikai metų. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose. Iš N. N. priteista nukentėjusiajai V. A. 2528,41 Lt turtinei ir 80 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, Valstybinei ligonių kasai 805 Lt.

2Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 6 d. nutartis, kuria nuteistojo apeliacinis skundas atmestas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjo, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, paaiškinimų,

Nustatė

4N. N. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 8 d., apie 20.15 val., Jonavos rajone, Ruklos seniūnijoje, Ruklos miestelyje, Karaliaus Mindaugo gatvės 8-ojo namo kieme, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto metu stovinčiam R. K. A. tyčia rankomis sudavė mažiausiai du smūgius į veidą, šiam pargriuvus, tyčia rankomis ir kojomis sudavė mažiausiai šešis smūgius į veidą, padarydamas jam sužalojimus, kurie komplikavosi galvos smegenų suspaudimu, išsiliejusiu krauju virš kietojo galvos smegenų dangalo, galvos smegenų pabrinkimu ir antrinėmis kraujosruvomis galvos smegenų tilte, nuo to R. K. A. 2008 m. lapkričio 9 d., 8.45 val., Jonavos ligoninėje mirė, t. y. tyčia nužudė R. K. A.

5Kasaciniu skundu nuteistasis N. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažinti jam paskirtą bausmę.

6Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas faktines aplinkybes dėl padaryto nusikaltimo, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 4 ir 5 dalyse nustatytus įrodinėjimo reikalavimus, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo, o šioje byloje tai nebuvo padaryta. Apeliacinės instancijos teismas akcentavo eksperto J. R. pateiktą ekspertizės akte Nr. EKM57/12 (01) išvadą, teigdamas, kad jo išvada konkreti ir nekelianti abejonių, nors ekspertas naudoja tokias frazes, kaip „mažai tikėtina“, pateikia prieštaringas išvadas, be to, jai aiškiai prieštarauja byloje esanti eksperto L. G. specialisto išvada Nr. M 1371/08 (02) ir kasatoriaus bei jo gynėjos apeliacinės instancijos teismo posėdyje pateikta konsultacinė teismo medicinos specialisto išvada. Kasatorius teigia, kad teismas nepagrįstai, vien tik dėl apsvaigimo fakto, pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagal BK 60 straipsnio 9 punktą, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas nemotyvavo ir nenustatė jo apsvaigimo nuo alkoholio įtakos nusikalstamos veikos padarymui, todėl ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė turi būti pašalinta iš nuosprendžio ir sumažinta jam paskirta bausmė. Teismas taip pat nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, kad jis prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikaltimą, taip pat neatsižvelgė, kad jis išlaiko mažametį vaiką. Kasatorius teigia, kad teismas nesvarstė klausimo dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės pripažinimo, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Savo skundo argumentams pagrįsti kasatorius plačiai cituoja teismų praktiką (kasacines nutartis baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008, 2K-102/2009, Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendžius baudžiamosiose bylose Nr. 1A-187/2007 1A-62/2007, Kauno apygardos teismo nuosprendį baudžiamojoje byloje Nr. 1-60-493/2006 ir kt.).

7Kasacinis skundas atmestinas.

8Dėl iš BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies kylančių reikalavimų laikymosi

9Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl nusikaltimo, numatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje padarymo, pažeidė iš BPK 20 straipsnio kylančius reikalavimus.

10Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, patvirtinantys ar paneigiantys bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad teismai, analizuodami byloje surinktus duomenis, juos pripažindami įrodymais ir vertindami, nesilaikė iš BPK 20 straipsnio kylančių reikalavimų. Priešingai, bylos faktinės aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje esančius nuteistąjį N. N. tiek kaltinančius, tiek teisinančius duomenis, jų visumą. Šiame kontekste pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas pašalinti bet kokias dėl R. K. A. sužalojimo ir jo nužudymo aplinkybių kylančias abejones, nagrinėjamoje byloje paskyrė teismo medicinos komisijos ekspertizę, kurią atlikus gautas ekspertizės aktas. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo apklaustas ekspertas J. R., kuris patvirtino ekspertizės akte padarytas išvadas. Teismai N. N. kaltę dėl padaryto nužudymo (BK 129 straipsnio 1 dalis) grindė liudytojų parodymais, specialisto išvada, ekspertizės aktu, eksperto paaiškinimais, iš dalies ir paties nuteistojo parodymais bei kitais teismų ištirtais įrodymais. Teismai motyvuotai atmetė bylos aplinkybių neatitinkančias versijas, šalino prieštaravimus liudytojų parodymuose. Vertinant įrodymus nė vienam iš jų nesuteiktas prioritetas prieš kitus. Taigi nagrinėjamoje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismams išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingus sprendimus, kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė. Teismai, laikydamiesi BPK 305 straipsnio nuostatų, skundžiamuose teismų baigiamuosiuose aktuose išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, ir motyvus, kuriais vadovaudamiesi atmetė kitus įrodymus.

11Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nevisiškai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, tačiau nenurodo, kokie konkretūs jo apeliacinio skundo argumentai liko neišnagrinėti.

12Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai savo sprendimuose išanalizavo byloje surinktus ir teisiamuosiuose posėdžiuose patikrintus įrodymus bei pagal nustatytas aplinkybes padarė pagrįstas išvadas, jog N. N. veiksmuose yra visi BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai. Teismai, darydami šias išvadas, laikėsi BPK 20, 305 straipsniuose įtvirtintų reikalavimų, o apeliacinės instancijos teismas nepažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatų.

13Dėl atsakomybę sunkinančios ir lengvinančių aplinkybių bei bausmės

14Remdamiesi liudytojų parodymais, teismai konstatavo, kad N. N. byloje nagrinėjamo įvykio vakarą vartojo alkoholį, o atsižvelgę į jo neadekvatų elgesį įvykio metu, padarė išvadą, kad apsvaigimas nuo alkoholio turėjo įtakos veikos padarymui ir tai pripažino N. N. atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Su tokiomis teismų išvadomis nėra pagrindo nesutikti. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad kasaciniame nuteistojo skunde nėra argumentų, paneigiančių minėtas teismų išvadas.

15Kasatorius kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose, ir paskyrė per griežtą bausmę.

16Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuoto nusikaltimo faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu. Vertinant kaltininko parodymus svarbu nustatyti, ar kaltininko parodymai prisideda prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo priėmimo byloje. Tais atvejais, kai kaltininkas teisme keičia ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus arba duoda tik iš dalies teisingus parodymus, arba prisipažinimas daromas tik dėl ikiteisminio tyrimo metu įstatymo nustatyta tvarka surinktų įrodymų, patvirtinančių jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme, toks prisipažinimas negali būti laikomas jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-307/2012). Iš bylos medžiagos matyti, kad kasatorius N. N. savo parodymais tik iš dalies prisidėjo prie tinkamo bylos išnagrinėjimo ir teisingo sprendimo šioje byloje priėmimo. Taigi darytina išvada, kad teismai pagrįstai nepripažino, jog kasatoriaus elgesys atitinka BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančiai aplinkybei keliamą reikalavimą.

17BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama tai, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys paskatino kaltininką prieš jį nusikalsti (nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi veiksmai ir pan.). Teismai paprastai šią atsakomybę lengvinančią aplinkybę pripažįsta tais atvejais, kai nukentėjusiojo asmens moralės požiūriu nepriimtinas, neteisėtas, provokuojantis ar kitoks panašaus pobūdžio elgesys iš dalies nulemia kaltininko nusikalstamus veiksmus prieš jį. Taip pat pažymėtina, kad pagal kasacinės instancijos teismo praktiką muštynės yra toks kelių asmenų konflikto sprendimo būdas, kuriame nėra besiginančiųjų, nes visi turi agresyvių ketinimų ir nė vieno muštynių dalyvio veiksmai negali būti pripažįstami provokuojančiais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-377/2011). Nagrinėjamoje byloje nukentėjusiojo R. K. A. veiksmai (priėjimas prie stovinčio N. N., pradėjimas su juo ginčytis, sugriebimas jam už peties) negali būti laikomi provokuojančiais padarant nusikalstamą veiką (šiuo atveju nužudymą). Taigi nėra jokio teisinio pagrindo teigti, kad teismai, nenustatydami kasatoriaus nusikalstamoje veikoje BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

18Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo N. N. kasaciniame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti byloje priimtus teismų sprendimus.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

20Nuteistojo N. N. kasacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Skundžiama ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo A. Abramavičiaus pranešimą,... 4. N. N. nuteistas už tai, kad 2008 m. lapkričio 8 d., apie 20.15 val., Jonavos... 5. Kasaciniu skundu nuteistasis N. N. prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo... 6. Kasaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 7. Kasacinis skundas atmestinas.... 8. Dėl iš BPK 20 straipsnio, 320 straipsnio 3 dalies kylančių reikalavimų... 9. Kasaciniame skunde kasatorius teigia, kad teismai, pripažindami jį kaltu dėl... 10. Pagal BPK 20 straipsnio nuostatas įrodymais yra tik teisėtai, įstatymų... 11. Kasaciniame skunde kasatorius taip pat teigia, kad apeliacinės instancijos... 12. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismai... 13. Dėl atsakomybę sunkinančios ir lengvinančių aplinkybių bei bausmės... 14. Remdamiesi liudytojų parodymais, teismai konstatavo, kad N. N. byloje... 15. Kasatorius kasaciniame skunde taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai... 16. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą kaltininko atsakomybę lengvinanti... 17. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta, jog atsakomybę lengvinančia... 18. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistojo N.... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 20. Nuteistojo N. N. kasacinį skundą atmesti....