Byla 2-691/2013
Dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Alės Bukavinienės, Konstantino Gurino ir Gintaro Pečiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CHIMKORA“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-6363-302/2012 pagal ieškovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „CHIMKORA“ ieškinį atsakovams A. A. ir A. M. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir nuostolių priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas BUAB „CHIMKORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė pripažinti negaliojančia UAB „CHIMKORA“ akcijų pirkimo - pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, pripažinti negaliojančiu vienintelio akcininko sprendimą dėl atsakovo A. M. atleidimo iš vadovo pareigų ir atsakovo A. A. paskyrimo vadovu, priteisti iš atsakovo A. M. 717 636 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei ieškovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2011 m. rugsėjo 23 d. nutartimi iškėlė UAB „CHIMKORA“ bankroto bylą. Atsakovas A. M. nuo 1994 m. balandžio 22 d. iki 2009 m. spalio 7 d. buvo vienintelis UAB „CHIMKORA“ akcininkas ir vadovas. Ieškovas nustatė, kad atsakovai sudarė akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, kuria atsakovas A. M. visas UAB „CHIMKORA“ akcijas perleido atsakovui A. A.. Vienintelio akcininko sprendimu UAB „CHIMKORA“ direktoriumi paskirtas atsakovas A. A.. Ieškovas mano, kad, sudarius akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, faktinė padėtis nepasikeitė: A. M. faktiškai neperleido akcijų A. A., o šis jų nepriėmė nuosavybėn su tikslu tęsti įmonės veiklą, todėl minėtas sandoris laikytinas fiktyviu. Atsakovas A. M., sudarydamas fiktyvų sandorį, siekė pasisavinti įmonės lėšas prieš bankroto bylos iškėlimą ir paslėpti įmonės turto iššvaistymą bei tuo pačiu išvengti prievolių kreditoriams vykdymo. Ieškovo teigimu, dėl atsakovo kaltės ieškovo kreditoriai patyrė 717 363 Lt žalą.

5Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – 717 363 Lt vertės atsakovui A. M. priklausančių lėšų, turtinių teisių, o jų nesant ar esant nepakankamai, kilnojamųjų ir/ar nekilnojamųjų daiktų areštą.

6II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmetė.

8Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad ieškinio priėmimo stadijoje pagal ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus kyla pagrįstų abejonių, jog ieškovo atžvilgiu galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas dėl reikalavimo priteisti prašomus 717 363 Lt dydžio nuostolius iš atsakovo A. M.. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad prašoma priteisti suma, kurią ieškovas įvardija nuostoliais, yra įmonės UAB „CHIMKORA“ balanse už 2007 m. nurodyta buvusio turto suma (atėmus 4 317 Lt surasto nekilnojamojo turto vertę). Ar tokią sumą būtų pagrindas pripažinti įmonės bei jos kreditorių turėtais nuostoliais, galima būtų nustatyti tik išnagrinėjus bylą iš esmės, įvertinus visas reikšmingas aplinkybes bei surinktus įrodymus. Tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nepasisako dėl ginčo esmės. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad vėlesnėse bylos nagrinėjimo stadijose paaiškėjus naujoms aplinkybėms, esant pateiktiems ar išreikalautiems papildomiems įrodymams, būtų pagrindas spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumo.

9III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį panaikinti ir klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išspręsti iš esmės – patenkinti ieškovo BUAB „CHIMKORA“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Skundą grindžia šiais argumentais:

111. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1483-657/2012 priėmė 2012 m. gegužės 23 d. sprendimą, kuriuo analogiško pobūdžio ieškovo reikalavimai buvo patenkinti visiškai. Teismo sprendimas yra įsiteisėjęs.

122. Nurodytoje kitoje byloje buvo nagrinėjamas bankrutuojančios įmonės reikalavimas pripažinti akcijų pirkimo - pardavimo sutartį negaliojančia, taikyti restituciją, priteisti iš ilgamečio įmonės akcininko žalą, kuri buvo paskaičiuota lygiai taip pat kaip ir šioje nagrinėjamoje byloje, t.y. pagal vėliausiais duomenimis turimo įmonės turto ir faktiškai perduoto turto skirtumą.

133. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, negali būti ignoruojami teismų sprendimai, kurie yra priimti analogiškose bylose.

144. Nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas akivaizdžiai neteisėtai ar atsakovais patraukti asmenys, kurie, remiantis materialiosios teisės normomis, negali būti atsakingais pagal jiems pareikštą reikalavimą.

155. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieškinio atitinkamus dokumentus, kurie, jo manymu, patvirtina ieškinio pagrįstumą. Kadangi ieškinio pagrįstumas vertinamas bylos nagrinėjimo iš esmės metu, teismas neturėjo teisės vertinti ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

166. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino tarp šalių kilusį ginčą, kas sąlygojo netinkamą prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių išsprendimą. Analogiškų bylų nagrinėjimo praktika leidžia teigti, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės bei pateikti rašytiniai įrodymai a priori nepagrindžia, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

17Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodė, kad ieškovo reikalavimai yra nepagrįsti. Atsakovas nurodė, kad šios bylos aplinkybės ir ieškovo minėtoje Kauno apygardos teismo nutartyje nurodytos aplinkybės nėra analogiškos. Atsakovo A. A. savo ketinimus įsigyti įmonės akcijas pareiškė dar 2008 metų lapkričio mėnesį. 2009 m. sausio 21 d. buvo pasirašyta ketinimų sutartis. Iki 2009 m. spalio 8 d. vyko įmonės finansinės veiklos analizė. Šalys, pasirašydamos akcijų pirkimo - pardavimo sutartį, laikėsi Akcinių bendrovių įstatymo 46 straipsnyje nustatytos tvarkos. Po akcijų pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo atsakovas A. M. jokių įsipareigojimų UAB „CHIMKORA“ atžvilgiu neprisiėmė, su naujuoju įmonės vadovu dėl tolimesnio įmonės turto ar dokumentų saugojimo nesusitarė. Atsakovas nurodė, kad ieškovas ieškinyje remiasi ne konkrečių faktinių aplinkybių konstatavimu, o kitų teismų praktika.

18IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19Atskirasis skundas netenkintinas.

20Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teisėjų kolegija sprendžia vadovaudamasi atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.

21Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Remiantis šia norma, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

22Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš įvertindamas grėsmės teismo sprendimo įvykdymui egzistavimą, turėtų preliminariai (lot. prima facie) įvertinti pareikštus reikalavimus ir pateiktus įrodymus (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2383/2011, 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2010/2011). Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, preliminariai įvertinęs ieškinio pagrįstumą, sprendė, jog pagal ieškovo išdėstytas faktines aplinkybes ir pateiktus įrodymus kyla pagrįstų abejonių, ar ieškovo atžvilgiu galėtų būti priimtas palankus teismo sprendimas dalyje dėl 717 363 Lt nuostolių priteisimo. Teisėjų kolegija, preliminariai įvertinusi ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes bei teisinius argumentus, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog kyla pagrįstų abejonių, kad pagal ieškovo pareikšto ieškinio reikalavimus ieškinys galėtų būti tenkinamas. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai preliminariai įvertino bei pasisakė dėl ieškinio reikalavimų pagrįstumo, o kilus pagrįstoms abejonėms, ar pagal ieškinyje pareikštus reikalavimus ieškinys galėtų būti tenkinamas, laikinųjų apsaugos priemonių netaikė. Teismų praktikoje pažymima, kad vien ieškinio pateikimas nesuteikia ieškovui pranašumo atsakovo atžvilgiu ir atitinkamai savaime nesudaro pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes tiek kreipimasis į teismą, tiek pareikštų reikalavimų pobūdis ir mastas iš esmės priklauso nuo ieškovo valios (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1803/2011). Teisėjų kolegijos preliminariu vertinimu, ieškinyje išdėstyti argumentai yra pernelyg bendro pobūdžio ir abstraktaus turinio, todėl abejotina, kad tokių argumentų tikėtinai pakaktų atsakovo A. M., kaip juridinio asmens dalyvio, atsakomybės sąlygų pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiradimui pagrįsti.

23Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, kad Kauno apygardos teismas, jo manymu, analogiškoje byloje ieškinį patenkino. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiu apelianto argumentu. Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje nuosekliai laikomasi pozicijos, jog remtis teismų praktika reikia itin apdairiai; nagrinėdamas bylas teismas aiškina ir taiko teisės normas ne a priori, o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste, nes teismo pateiktas teisės normų aiškinimas yra ne jų aiškinimas a priori, o siejamas su konkrečios bylos ratio decidendi. Teisės normų aiškinimo ir taikymo taisyklių, suformuluotų konkrečiose teismo nagrinėtose bylose, taikymas bylose, neturinčiose esminio panašumo su byla, kurią nagrinėjant buvo suformuluota ta taisyklė, reikštų tą patį, kaip taikyti teisės normą teisiniam santykiui, kurio ši norma nereglamentuoja. Dėl to gali būti remiamasi tik tokiais ankstesniais teismų sprendimais, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. bylose, kurių faktinės aplinkybės tapačios arba labai panašios į nagrinėjamos bylos ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurta taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-120/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2009). Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šiuo atveju (skundžiama nutartimi) sprendė ne tarp šalių kilusį ginčą, o atskirą procesinį prašymą, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nagrinėjamoje byloje ir apelianto paminėtoje Kauno apygardos teismo išnagrinėtoje byloje aplinkybės sutampa arba yra esmingai panašios. Tokia išvada darytina tik išnagrinėjus bylą iš esmės. Todėl šioje bylos stadijoje pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nėra saistomas kitoje byloje priimto sprendimo dėl ginčo esmės.

24Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti, kad preliminarus ieškinio pagrįstumas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, buvo įvertintas netinkamai. Teisėjų kolegija pažymi, kad preliminarus ieškinio pagrįstumo vertinimas neturi prejudicinės galios bylos nagrinėjimui iš esmės, tačiau turi esminę reikšmę sprendžiant procesinį klausimą – dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindo buvimo (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1944/2011).

25Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta ir teisėta, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

26Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

27Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas BUAB „CHIMKORA“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė... 5. Ieškinio reikalavimų įvykdymo užtikrinimui ieškovas prašė taikyti... 6. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 7. Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 8 d. nutartimi ieškovo prašymą... 8. Pirmosios instancijos teismas motyvuojamojoje nutarties dalyje nurodė, kad... 9. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 10. Ieškovas atskiruoju skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio... 11. 1. Kauno apygardos teismas civilinėje byloje Nr. 2-1483-657/2012 priėmė 2012... 12. 2. Nurodytoje kitoje byloje buvo nagrinėjamas bankrutuojančios įmonės... 13. 3. Vadovaujantis Konstitucinio Teismo praktika, negali būti ignoruojami... 14. 4. Nėra pagrindo pripažinti, kad nagrinėjamoje byloje procesas pradėtas... 15. 5. Ieškovas ieškinyje nurodė savo argumentus ir pateikė prie ieškinio... 16. 6. Pirmosios instancijos teismas neobjektyviai ir nevisapusiškai įvertino... 17. Atsakovas A. M. atsiliepimu į ieškovo atskirąjį skundą prašo Vilniaus... 18. IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados... 19. Atskirasis skundas netenkintinas.... 20. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria... 21. Vadovaujantis CPK 144 str. 1 d. teismas dalyvaujančių byloje ar kitų... 22. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog teismas, prieš... 23. Be to, nagrinėjamu atveju apeliantas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe,... 24. Apelianto atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo spręsti,... 25. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pirmosios instancijos... 26. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso... 27. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį palikti nepakeistą....