Byla 2A-189-259/2015
Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir išieškojimo į jį nukreipimo

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič, Algimanto Kukalio, Arvydo Žibo (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės B. P. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-59-443/2014 pagal ieškovės B. P. ieškinį atsakovams M. S. ir R. S. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir išieškojimo į jį nukreipimo.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų M. N. (S.) ir R. S. bendra jungtine nuosavybe lygiomis dalimis po 1/2 dalį gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), su kitais (inžineriniais) statiniais-kiemo statiniais: rūkykla, lauko tualetu, tvora, nuotekų šuliniu, šuliniu, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ); pripažinti ieškovei teisę nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2012 į R. S. nustatytą 1/2 dalį gyvenamojo namo su inžineriniais statiniais; pripažinti atsakovų bendra daline nuosavybe ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), 0,16 ha žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), esančius ( - ).

5Ieškovė nurodė, kad nei gera valia, nei priverstine tvarka žala pagal vykdomąjį raštą iš atsakovo – nuteistojo R. S., nebuvo išieškota, nes R. S. vardu registruoto turto nebuvo, pastatytas namas po naujos statybos neįregistruotas VĮ Registrų centre, taip siekiant išvengti žalos išieškojimo. Kauno apygardos teismo 2012 m. kovo 5 d. nuosprendžiu R. S. buvo pripažintas kaltu ir jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią šiuo metu atlieka. Atsakovas R. S. 2010 m. gegužės 25 d. ( - ) sumušė ir nužudė ieškovės sūnų V. V.. Baudžiamojoje byloje ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąją. Dėl padarytos nusikalstamos veikos ieškovei iš R. S. buvo priteista 70 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Antstolis pranešė ieškovei, kad kaltinamasis neturi jokio turto ir dėl to žalos išieškojimas yra negalimas, vykdomąją bylą nutraukė, vykdomąjį raštą grąžino ieškovei. Nusikaltimo padarymo metu kaltininkas buvo susituokęs – santuoka sudaryta 2009 m. liepos 10 d. ir gyveno kartu su žmona atsakove M. S. namų valdoje ( - ). Ieškovės šeima gerai pažinojo R. S. šeimą, su ja bendravo daug metų iki sūnaus nužudymo. Daug metų R. S. gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį su M. S., tuomet – M. N., neįregistravę santuokos. Atsakovas R. S. turėjo problemų dėl neteisėtų veikų, 2008 m. rugpjūčio 6 d. buvo už tai nuteistas. Atsakovai 2008 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo žemės sklypą su namu ir ūkiniais pastatais minėtoje ( - ), tačiau turtas įsigytas ir užregistruotas tik kaip atsakovės M. N. asmeninė nuosavybė. Kadangi kaltinamojo gyvenimo pobūdis nesikeitė, jis ir toliau užsiiminėjo nelegalia veikla, todėl norėdami išvengti galimo išieškojimo, turto arešto, turto neregistravo kaip bendro. Namas buvo pirktas senas su ketinimu jį perstatyti, rekonstruoti. Šie darbai buvo atlikti pagal Šakių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. rugsėjo 30 d. išduotą Statybos leidimą Nr. D 1-2009-28. Iš pradžių statė priestatą, paskui iki pamatų nugriovė. Iš naujo statė karkasą, dėjo langus. Statė K. M.. R. S. sakęs, kad iš Lenkijos parsivežė kaminą, statybines medžiagas. Nežinojusi, kad namai pirkti M. N. vardu. Ieškovės šeima įsirengė kavinę ( - ). Atsakovas siūlęs ieškovei pasidaryti kartu su juo gręžinį, kurio vertė apie 15 000 Lt. Sodybos rekonstravimą finansavęs R. S., tikrai tą žinanti. Tą namą pirko už kokius 35 000 Lt. Kiek atsakovas uždirbdavo per mėnesį – nežinanti. Kiek investavo į statybines medžiagas – nežinanti, tik žino, kad daug. Mano, kad visa sodyba turi būti atsakovų bendra jungtinė nuosavybė, nes atsakovai gyveno tai abu. Sodyba buvo pagerinta 100 procentų. Kadangi atsakovai ilgą laiką gyveno kartu, vedė bendrą ūkį, nuosavybė, įgyta 2008 m., buvo perstatyta, įrengta bendromis pajamomis. Be to, R. S. turėjo nekilnojamojo turto, kurį perleido kitiems asmenims. Tai patvirtina pateikiami VĮ Registrų centro duomenys. Atsakovas turėjo pajamų, nes versdavosi privačiais, neoficialiais darbais, taip pat turėjo pajamų iš nelegalaus verslo, todėl gyveno pasiturinčiai. Senas gyvenamas namas iš esmės rekonstruotas ir virto faktiškai nauju statiniu (unikalus statinio Nr. ( - )). Nupirkto namo tūris buvo tik 205 m3, o rekonstruoto dabar yra 504 m3, bendras plotas: seno – 65.12 m2, naujo – 93,11 m2. Šias aplinkybes patvirtina VĮ Registrų centro duomenys, Šakių rajono savivaldybės administracijos 2009 m. balandžio 30 d. išduotas statybos leidimas, ieškovės iniciatyva atlikto turto vertinimo ataskaita. Šiuo metu ši didelės apimties rekonstrukcija jau yra baigta. Ieškovės teigimu, išdėstytos aplinkybės, pateikti įrodymai patvirtina, kad nekilnojamas turtas, įgytas 2008 m., rekonstruotas, perstatytas pagal 2009 m. statybos leidimą, pripažintinas atsakovų R. S. ir M. S. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią nukreiptinas priteistos žalos išieškojimas.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė. Teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir kurie patvirtino, jog ginčo turtas buvo įgytas 2008-10-29 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6407 pagrindu atsakovės M. S. asmeninės nuosavybės teise už jos asmenines lėšas, iš giminių ir draugų skolintus ir dovanų gautus pinigus iki santuokos su atsakovu R. S. (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Nurodė, kad po ginčo turto įsigijimo, atsakovei atsirado sandorio teisinę prigimtį atitinkantys teisiniai padariniai, t. y. atsakovė pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, kuri iš esmės neginčijama, įgijo realias civilines teises ir pareigas. Bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas, įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu (CK 3.88 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-351/2008 išaiškino, kad jeigu gyvenama įregistravus santuoką, įstatymo yra preziumuojama, kad po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str.), tai nesusituokusių gyvenusių kartu asmenų įgyto turto teisiniam režimui tokia prezumpcija netaikoma. CK 3.90 str. 1 d., kuriuo ir grindžiamas ieškinys, nustato, jog turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Šiuo atveju, teismo vertinimu, neįrodyta, kad atsakovas, tuo metu niekur nedirbęs, turėjęs lėšų pragyvenimui iš tėvų palikto turto jam tekusios dalies pardavimo, nei iki santuokos, nei po santuokos su atsakove sudarymo savo lėšomis ar darbu prisidėjo prie ginčo turto įsigijimo ir rekonstrukcijos (pagerinimo) ir todėl nėra pagrindo šio turto pripažinti atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe. Tuo pačiu teismas sprendė, kad nėra pagrindo pripažinti ieškovei teisę nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2012 į atsakovui R. S. priklausančią turto dalį, taip pat nėra pagrindo pripažinti atsakovų bendra daline nuosavybe kitą ieškovės nurodomą turtą. Atsakovo vaidmens, jam padedant ieškovei, turėjusiai problemų dėl kalbos barjero ir vietinių tradicijų pakankamo nepažinimo, surasti, įgyti ir rekonstruoti ginčo nekilnojamąjį turtą, teismas taip pat nevertino kaip pagrindo keisti atsakovės ginčo turto teisinį režimą. Teismas pažymėjo, kad atsakovo neteisėtai gautų, nelegalių lėšų panaudojimas ginčo turto įsigijimui, šio turto rekonstrukcijos, kiekybinio ir kokybinio pagerinimo finansavimui, ieškinyje iš esmės grindžiamas tik ieškovės prielaidomis ir spėliojimais, jai bei jos šeimai artimų liudytojų parodymais, kurių teismas nevertino kaip patikimų ir paneigiančių kitus, priešingas aplinkybes patvirtinančius byloje surinktus įrodymus. Teismas, remdamasis Marijampolės AVMI 2014 m. kovo 21 d. Operatyvaus patikrinimo pažyma su priedais, atmetė ir nepagrįstą ieškovės tvirtinimą, kad vien atsakovės turėtų pajamų, tai yra be atsakovo prisidėjimo savo lėšomis, niekaip nebūtų jai pakakę ginčo turtui įsigyti ir rekonstruoti bei kartu iš jų pačiai pragyventi. Teismas nurodė, kad iš minėto VMI dokumento matyti, kad informacijos apie M. S. gautas pajamas, įsigytą turtą, piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose patikrinimas bei jos pateikti duomenys VMI specialistams nesukėlė jokių abejonių dėl atsakovės teisėtai gautomis pajamomis įgyto ir rekonstruoto turto.

8III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

9Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, priteisti iš atsakovų ieškovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

101. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką. Netinkamai vertindamas bylos įrodymus, teismas padarė neteisingas, priešingas surinktiems įrodymams išvadas dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe. Teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad ginčo turtas buvo įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės M. S. asmeninės nuosavybės teise už jos asmenines lėšas, iš giminių ir draugų skolintus ir dovanų gautus pinigus iki santuokos su atsakovu R. S.. Apeliantė pažymi, kad leidimas vykdyti statybas M. N. buvo išduotas 2009 m. balandžio mėn., o atsakovai susituokė 2009 m. liepos mėn. Taigi, tuo metu, kai vyko namo rekonstrukcija, atsakovai jau buvo susituokę ir vedė bendrą ūkį. Teismas pagal nustatytas aplinkybes neteisingai taikė CK 3.88 straipsnį dėl bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Kadangi byloje iš daugelio oficialių rašytinių įrodymų nustatyta, kad namas pagal projektą ir statybos leidimą buvo pradėtas rekonstruoti, vėliau nugriautas ir vėl statytas sudarius atsakovams santuoką, todėl santuokinio turto prezumpcija privalo būti taikoma naujam sukurtam turtui - gyvenamajam namui, kuris dar neįregistruotas, statybos leidimas galioja, apdaila nebaigta. Naujas namas nebuvo pastatytas iki santuokos sudarymo ir tik už M. S. lėšas. Pirma, byloje iš liudytojų parodymų nustatyta (liud. J., N. ir kt.), kad namas pradžioje buvo rekonstruojamas statant priestatą, o vėliau nugriautas ir toliau statytas naujas namas. Ši aplinkybė rodo dideles laiko ir pinigų sąnaudas. Be to, atsakovai neįrodinėjo, kad naujas namas buvo pastatytas iki santuokos sudarymo. Byloje įrodymai patvirtina atvirkščiai, kad ir šiuo metu baigtumas namo nėra 100 procentų, jis, pasak atsakovų, neregistruojamas, nes nebaigtas. Teismas ieškinio atmetimo motyvu nepagrįstai nurodo, kad nėra ginčijama pirkimo pardavimo sutartis. Apeliantės nuomone, jos nuginčyti neprivalu, nes pripažinti bendra jungtine nuosavybe galima ir turtą, kuris registruotas kaip asmeninė nuosavybė.

112. Teismas, pripažindamas turtą M. S. asmenine nuosavybe, netinkamai įvertino ir liudytojo D., B. parodymus, kurie patvirtino, kad naujo namo statyba rūpinosi, organizavo, vadovavo R. S.. Teismas neįvertino, kad M. S., būdama tariama savininke, teismui negalėjo nurodyti jokių aplinkybių apie namo statybos darbus, medžiagų įsigijimą. Ji nežinojo, nei kiek kainavo statybos darbai, nei medžiagos, nei kokie statybos kaštai, nei kokia namo vertė, nei darbų atlikimo laiką. Logiška ir dėsninga, kaip patvirtino liudytoja N., kad pati M. S. viešai pripažino, kad turi vyrą, kuris jai visur padeda, tame tarpe ir statant namą. Ypač detaliai gyvenamojo namo statybų eigą pajamų šaltinius, naujo gyvenamojo namo priklausomybę apibūdino liudytojas, buvęs geras R. S. draugas - R. V.. Nėra pagrindo jo parodymais nesivadovauti, nes jis kelis metus neveda bendro ūkio su ieškove, vyksta skyrybų procesas.

123. Teismas neobjektyviai, nesistemiškai įvertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir padarė išvadas, prieštaraujančias jiems. Teismas nepagrįstai negynė pažeidžiamų B. P. teisių, t. y. galimybės nukreipti priteistos žalos išieškojimą už sūnaus nužudymą ir prieštaraujant logiškumo, protingumo, sąžiningumo principui, šališkai gynė nuteistojo interesus. Nelogiška, neprotinga būtų laikyti, kad gyvenant kartu, siekiant sukurti šeimą ir sukūrus šeimą R. S. neinvestavo jokių pajamų į statomą namą, nors gyveno namų valdoje, rūpinosi statybų darbų organizavimu, medžiagų įsigijimu, viešai pripažino, rodė asmenims namą kaip savo. Apeliantės nuomone, iš byloje nustatytų aplinkybių, pateiktų įrodymų darytina pagrįsta išvada, kad nekilnojamas turtas, įgytas 2008m, rekonstruotas, perstatytas pagal 2009 m. statybos leidimą pripažintinas R. S. ir M. N. bendra jungtine sutuoktinių nuosavybe, į kurią nukreiptinas priteistos žalos išieškojimas.

13Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. S. prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovės turėtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo šiuos argumentus:

141. Nors ieškovė išreiškia abejones dėl sandorį sudariusių šalių, tvirtina, kad „gyvenamasis namas fiktyviai buvo pirktas atsakovės vardu, kadangi atsakovas R. S. baudžiamuoju įsakymu buvo nubaustas už kontrabandą“, tačiau šios abejonės ir tvirtinimai neatitinka civilinėje byloje nustatytų aplinkybių bei šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Liudytojas D. J. teismo posėdžio metu parodė, kad „man tai susidarė įspūdis, kad M. perka namą“. Liudytoja D. J., kuri buvo viena iš pirkimo-pardavimo sutarties šalių, teismo posėdžio metu parodė, kad „dalyvavo R. ir M.. Tai buvo jos (M.) noras įsigyti sodybą“. Šie liudytojai kartu su E. P. D. ir atsakovu R. S. buvo vieninteliai asmenys, su kuriais tiesiogiai atsakovė bendravo apžiūrėdama nekilnojamąjį turtą, o vėliau ir sudarydama šio turto pirkimo-pardavimo sutartį. Kitų asmenų, nei derantis dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, nei pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu nebuvo, todėl jiems nebuvo ir negalėjo būti žinomos nekilnojamojo turto įsigijimo aplinkybės.

15Atsakovė nurodo, kad ji turėjo lėšų tiek nekilnojamojo turto įsigijimui, tiek vykusiai gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Byloje pateikė 2008 m. rugpjūčio 14 d. sutartį, pagal kurią J. P. jai paskolino 10.400 USD, 2009 m. sausio 10 d. pakvitavimą, kuriuo N. T. jai paskolino 10.000 Eur. Taip pat pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, kad 2006 m. kovo 22 d. įsigijo butą, esantį adresu ( - ), kurį 2012 m. liepos 18 d. pardavė už 1.108.800 rub.

16Teismo posėdžio metu buvusio sutuoktinio A. N. motina L. N. parodė, kad atsakovė norėjo pirkti ir pirko nekilnojamąjį turtą, turėdama omenyje, jog auga jos dukra ir ateityje jai taip pat gali prireikti gyvenamosios vietos. L. N. patvirtino, kad atsakovės ir jos santykiai iki šiol yra geri, be to, patvirtino, kad yra padovanojusi atsakovei 7000 Lt gyvenamojo namo rekonstrukcijai, pirkusi atskirus rekonstrukcijai ir buičiai reikalingus daiktus.

172014 m. kovo 10 d. - 2014 m. kovo 21 d. laikotarpiu Marijampolės apskrities valstybinė mokesčių inspekcija atliko operatyvų patikrinimą, kurio metu tikrino mokesčių įstatymuose bei jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokesčių mokėtojų pareigų vykdymą. Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2014 m. kovo 21 d. operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-3486 nurodyta, kad buvo peržiūrėta pateikta informacija apie gyventojos gautas pajamas, įsigytą turtą, piniginių lėšų judėjimą banko sąskaitose bei kitus duomenis, reikalingus vertinant mokestinių prievolių vykdymo teisingumą. Minėtoje pažymoje atsakovei nepateikta jokių siūlymų, pastabų ar rekomendacijų.

18Civilinėje byloje surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų, pagrindžiančių tą aplinkybę, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija yra nebaigta, ir tai yra vienintelė priežastis, dėl kurios Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos atsakovė neteikė Deklaracijos.

192. Apeliantė remiasi LR CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita). Nagrinėjamoje byloje nebuvo surinkta duomenų, patvirtinančių aukščiau nurodytų teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių egzistavimą. Gyvenamojo namo vidutinė rinkos vertė po atliktų rekonstrukcijos darbų padidėjo 4134 Lt, kas sudaro tik 17 proc. buvusios gyvenamojo namo rinkos vertės. Asmeninis atsakovės turtas - gyvenamasis namas, iš esmės pagerintas iki jos ir atsakovo R. S. santuokos sudarymo 2009 m. liepos 10 d. Šią aplinkybę patvirtina į bylą pateiktas 2009 m. balandžio 30 d. Šakių rajono savivaldybės administracijos išduotas statybos leidimas Nr. D1-2009-28, kvitai ir sąskaitos. Nei iki santuokos sudarymo, nei po santuokos sudarymo atsakovas R. S. nei savo darbu, nei savo lėšomis prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos neprisidėjo. Atsakovas R. S. teismo posėdžio metu paaiškino, kad pardavęs ½ dalį buto/patalpos - buto, unikalus Nr. ( - ), 2007 m. lapkričio 21 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu bei ½ dalį žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), adresu ( - ), 2009 m. spalio 22 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu, gautas pajamas (viso 56000 Lt) panaudojo vaikų iš pirmosios santuokos išlaikymo įsiskolinimui padengti, taip pat susimokėjo baudą, kurią gavo baudžiamojo įsakymo pagrindu, o likusią sumą naudojo pragyvenimui, nes ilgą laiką neturėjo jokio darbo ir jokio kito pajamų šaltinio. Nei vienas iš teismo posėdžių metu apklaustų liudytojų nepatvirtino, kad R. S. butų tiesiogiai dalyvavęs gyvenamojo namo rekonstrukcijoje, taip pat nenurodė, nei kokiomis sumomis, nei kada atsakovas R. S. būtų prisidėjęs prie gyvenamojo namo gerinimo darbų. Tuo tarpu, kaip teisingai konstatavo Šakių rajono apylinkės teismas, ieškovės iniciatyva kviestų liudytojų (A. V., R. V., T. M., R. Š.) parodymai vertintini kaip neinformatyvūs, nekonkretūs, dalinai grįsti prielaidomis, gandais ir spėjimais, taip pat prieštaraujantys kitiems įrodymams.

20Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti valstybės naudai išlaidas, turėtas advokato pagalbai apmokėti. Nurodo šiuos argumentus:

211. Neatitinka tikrovės apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad 2008 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutartimi atsakovų įgytas žemės sklypas su namu ir ūkiniais pastatais (( - )) yra fiktyviai užregistruotas tik kaip atsakovės M. N. asmeninė nuosavybė, ir, kad tai buvo daroma dėl atsakovo R. S. vykdomos nelegalios veiklos, tam kad būtų išvengtas bet koks galimas išieškojimas. Pirma, atsakovė apsisprendusi įsigyti nekilnojamąjį turtą ir prieš sudarydama pirkimo - pardavimo sutartį 2008 m. rugsėjo 30 d. kreipėsi į Šakių rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir urbanistikos skyrių su prašymu išduoti projektavimo sąlygų sąvadą. Visi prašymai buvo teikiami atsakovės vardu, atsakovas nekilnojamojo turto pirkime neinvestavo savo pinigų, nes jų neturėjo dėl turimų įsipareigojimų savo vaikams ir skolų. Atsakovas prisidėjo tik teikdamas pagalbą atsakovei, kaip vertėjas, nes tuo metu atsakovei sunkiai sekėsi kalbėti lietuvių kalba. Pirmos instancijos teismas tinkamai vertino visus byloje surinktus įrodymus. Liudytojų parodymų ir dokumentinių įrodymų visuma patvirtina aukščiau išdėstytas aplinkybes. Antra, apeliantės pareiškimas dėl atsakovo nelegalios veiklos yra nepagrįstas jokiais įrodymais. Tai, kad atsakovas yra kartą baustas už kontrabandą, neįrodo sistemingo vertimosi nelegalia veikla, dėl kurios būtų gaunamos pastovios pajamos. Atsakovas paskirtą baudą sumokėjo ir daugiau už tokią priešingą teisei veiką nėra baustas. Apeliantė taip pat nepagrįstai teigė, kad atsakovas vertėsi „privačiais, neoficialiais darbais“, iš kurių gaudavo daug pajamų ir taip prisidėjo prie nekilnojamo turto rekonstrukcijos. Šis apeliantės teiginys nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis, nenurodoma, kokie tai galėtų būti darbai, nei kokios tikslios pajamos buvo gautos. Priešingai, byloje pateikti įrodymai patvirtina apie atsakovo pajamų nebuvimą ir priešingai, patvirtina tą aplinkybę, jog ginčo namų valda įgyta atsakovės M. S. asmeninėmis ir skolintomis lėšomis. Įregistravimui perstatytą namą, būtina, kad būtų atitikti visi rekonstrukcijos projekte atlikti nurodyti darbai. Iš antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo, turto vertinimo ataskaitos, matoma, jog gyvenamojo namo rekonstrukcija nėra baigta. Todėl apeliantės teiginys, kad atsakovai sąmoningai naujai perstatyto namo nepridavė eksploatavimui, neįregistravo nekilnojamo turto registre, tam kad išvengtų bet kokio išieškojimo iš bendro turto priteistos žalos, yra nepagrįstas ir neatitinka faktinių aplinkybių. Teismas skundžiamame sprendime išsamiai išanalizavo ir tinkamai vertino dokumentinius įrodymus, susijusius su nekilnojamojo daikto įgijimu, jo rekonstrukcija, baigtumu ir vertės nustatymu.

22Apeliantė be pagrindo pažymėjo, kad nors atsakovas oficialių pajamų neturėjo, tačiau prieš perkant namą buvo pardavęs turtą, ir tikėtina, kad gautas pajamas investavo į namą. Šis teiginys yra neparemtas jokiais leistinais įrodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kad atsakovas būtų pervedimu pajamas pervedęs į atsakovės sąskaitą, taip pat nėra duomenų, kad už statybos medžiagas ar atliktus darbus pinigus mokėjo atsakovas. Iš tiesų atsakovas 2007-11-22 gavo palikimą, butą, kurį su savo broliu pardavę, pasidalijo pinigus. Gauti pinigai buvo skirti skoloms atiduoti, išlaikymo vaikams įsiskolinimui sumokėti bei pragyvenimui, nes atsakovas būdamas bedarbiu, neturėjo lėšų net asmeninėms reikmėms.

232. Aplinkybė, kad atsakovai buvo susituokę kai rekonstravo namą, nepreziumuoja turto paskelbimo bendrąją jungtine nuosavybe. Pirma, turtas buvo įgytas prieš atsakovų santuoką ir yra atsakovės asmeninė nuosavybė. Be to, įrodymų visuma nustatyta, jog M. S. į nekilnojamojo turto įgijimą, jo rekonstrukciją investavusi savo asmenines lėšas. Teismas tinkamai vertino ir operatyvaus patikrinimo metu gautus rezultatus ir neginčijamai nustatytas aplinkybes. Bylos aplinkybėmis nėra įrodyta, kad atsakovas iš viso yra prisidėjęs prie nuosavybės pagerinimo, visi įrodymai byloja priešingai - nei prie nekilnojamojo daikto įgijimo, nei prie jo rekonstrukcijos atsakovas R. S. neprisidėjo, nekilnojamojo turto nuosavybėn neketino įgyti. Namų valdą įgijo asmeninėn nuosavybėn ir lėšas rekonstrukcijai investavo atsakovė M. S. asmeniškai, kaipo asmeniškai ir buvo atsakinga už pasiskolintų lėšų grąžinimą. Tam, kad turtą, kuris yra asmeninė nuosavybė, galima būtų pripažinti bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pagal CK 3.90 straipsnio 1 dalį, reikia nustatyti įtvirtintų teisiškai reikšmingų faktų visumą. Teisiškai reikšmingas aplinkybes, kurios sudaro pagrindą vieno sutuoktinio asmeninę nuosavybę pripažinti sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, privalo asmuo, kurio teisės pažeidžiamos (CPK 178 str.). Nei ieškinyje, nei apeliaciniame skunde nėra pateikta jokių objektyvių duomenų, kurie leistų bent suabejoti byloje esančioms ir nustatytoms reikšmingos aplinkybėms, nėra ir būti negali, kad atsakovas būtų pagerinęs turtą ar asmeniškai prisidėjęs prie gyvenamojo namo rekonstrukcijos. Dėl šių aplinkybių nekilnojamas turtas, įgytas 2008 m., rekonstruotas, perstatytas pagal 2009 m. statybos leidimą negali būti pripažįstamas atsakovų R. S. ir M. N. bendra jungtine nuosavybe, į kurią būtų nukreiptinas priteistos žalos, už kurios išmokėjimą atsakingas R. S., išieškojimas.

24IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

25Ieškovė, vieno iš sutuoktinių kreditorė, teisme pareiškė ieškinį LR CK 3.116 straipsnio pagrindu atsakovams, santuokoje esantiems asmenims, dėl turto, kuris ieškovės manymu yra bendroji atsakovų jungtinė nuosavybė, padalijimo, kad nukreipti ieškovės turimą galiojantį skolinį reikalavimą į atidalintą skolininko turto dalį. Byloje keliami materialiosios teisės normų, reglamentuojančių turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo būdo ir tvarkos aiškinimo ir taikymo klausimai (LR CK 3.88 str., 3.90 str.3.116 str. 1 d.), taip pat keliami įrodinėjimo, įrodymų pakankamumo ir įrodymų vertinimo klausimai (LR CPK 177 str., 178 str., 185 str.).

26Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog M. N., po santuokos – S. 2008 m. spalio 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 6407 ( 1 t. , b. l. 43-44) pagrindu asmeninės nuosavybės teise už 20 000 Lt įgijo tokį nekilnojamąjį turtą, esantį ( - ) t. y.: žemės sklypą, unikalus Nr. ( - ), kadastrinis Nr. ( - ), bendro 0,1600 ha ploto; pastatą-gyvenamąjį namą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu lAl/m, bendro 65,12 kv. m. ploto, iš jo 46,54 kv. m. gyvenamo; pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 31 l/m, kurio užstatytas plotas sudaro 21,00 kv. m.; pastatą-ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 711/m, kurio užstatytas plotas sudaro 36,00 kv. m.; pastatą – ūkinį pastatą, unikalus Nr. ( - ), plane pažymėtą indeksu 811/m, kurio užstatytas plotas sudaro 36,00 kv. m.; kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (rūkyklą, lauko tualetą, tvorą, nuotekų šulinį, šulinį), unikalus Nr. ( - ). Atsakovė 2009 m. balandžio 27 d. Šakių rajono savivaldybės administracijai pateikė prašymą išduoti statybos leidimą (t. 1, b. l. 56-57) įgyto gyvenamojo namo rekonstrukcijai. Šakių rajono savivaldybės administracija 2009 m. balandžio 30 d. išdavė statybos leidimą Nr. Dl-2009-28 (toliau – Statybos leidimas), galiojantį iki 2019 m. balandžio 30 d. (t. 1, b. l. 68-69). Statybos leidime nurodyti tokie rekonstruojamo statinio techniniai rodikliai: bendras plotas – 93,11 kv. m., statybinis tūris – 504,00 kv. m., užstatymo tankis – 10 proc., aukštų skaičius – 1 aukštas (neskaičiuojant mansardos), taip pat numatyta, kad pagrindinių konstrukcijų medžiagos yra tokios: pamatai – juostiniai monolitiniai, sienos – medžio rąstai, priestato – karkasas, dailylenčių apdaila, perdangos – medžio konstrukcijos, stogas – profiliuota skarda. Atsakovai R. S. ir M. N., po santuokos – S., susituokė ( - ) (įrašo Nr. 75), santuoka įregistruota Šakių rajono savivaldybės administracijos CMS (t. 1, b. l. 41), ( - ) jiems gimė sūnus R. S. (t. 1, b. l. 42).

27Ieškovė byloje įrodinėjo, jog nors minėtas turtas įsigytas ir užregistruotas tik kaip atsakovės M. N. (S.) asmeninė nuosavybė, tačiau visa sodyba turi būti pripažinta atsakovų bendra jungtine nuosavybe, nes atsakovai gyveno joje, rekonstrukcijos metu turtas pagerintas 100 procentų bendromis atsakovų pajamomis. Ieškovė prašė pripažinti atsakovų M. N. (S.) ir R. S. bendra jungtine nuosavybe lygiomis dalimis po 1/2 dalį gyvenamąjį namą (unikalus Nr. ( - )) su kitais (inžineriniais) statiniais-kiemo statiniais: rūkykla, lauko tualetu, tvora, nuotekų šuliniu, šuliniu (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ), ir pripažinti ieškovei teisę nukreipti išieškojimą pagal Kauno apygardos teismo 2012 m. liepos 9 d. vykdomąjį raštą baudžiamojoje byloje Nr. 1-64-238/2012 į R. S. nustatytą 1/2 dalį gyvenamojo namo su inžineriniais statiniais; pripažinti atsakovų bendra daline nuosavybe ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), ūkinį pastatą (unikalus Nr. ( - )), 0,16 ha žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ). Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį atmetė.

28Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą ginčija ieškovė, esminiai svarbūs apeliacinio skundo motyvai yra susiję su tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, dėl to, vertindamas bylos įrodymus, teismas padarė neteisingas, priešingas surinktiems įrodymams išvadas dėl turto pripažinimo bendrąja sutuoktinių nuosavybe; pagal nustatytas aplinkybes neteisingai taikė CK 3.88 straipsnį dėl bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos; neobjektyviai netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, nesistemiškai įvertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir todėl teismo sprendime padarė išvadas, prieštaraujančias jiems.

29Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismas skundžiamame apeliacine tvarka teismo sprendime teisingai aiškino ir taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias turto, kuris yra asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė, pripažinimą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, nustatančių bendrosios jungtinės nuosavybės atidalijimo būdą ir tvarką, taip pat tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigas, įrodymų vertinimo procedūras, dėl ko buvo teisingai išspręsta byla, teismo sprendimo išvados atitinka nustatytas faktines aplinkybėms byloje. Dėl to skundžiamas apeliacine tvarka teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (LR CPK 1787 str., 326 str. 1 d. 1p. )..

30Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.116 straipsnį kreditorius be atskiro antstolio pasiūlymo (CPK 667 str.) pats turi teisę reikšti ieškinį teisme dėl santuokinio turto padalijimo, kad nukreiptų išieškojimą į sutuoktinio (skolininko) dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje pagal šio asmeninę prievolę (CPK 5, 13 straipsniai). Nagrinėjamoje byloje šia teise ieškovė pasinaudojo, kad nukreipti turimą galiojantį skolinį reikalavimą į vieno iš sutuoktinių turtą-atsakovui R. S. priklausančią turto dalį. Teisėjų kolegija, vertindama apeliacinio skundo pagrįstumą toje dalyje, kur teigiama, jog teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką, pažymi, kad įrodinėjimo dalyką (faktinį ieškinio pagrindą) ir reikalavimą (ieškinio dalyką) nustato jį suformuluodamas ieškovas (LR CPK 135 str. 1 d., 1 d. 2 p., 4 p.). Byloje ieškovė kaip faktinį ieškinio pagrindą nurodė tas aplinkybes, jog atsakovas R. S. bendromis lėšomis su M. N., po santuokos – S. įgijo ginčo turtą, jį R. S. savo darbu, savo lėšomis iš esmės pagerino, taip sukūrė bendrąja jungtine nuosavybe su M. N., po santuokos – S. turimą turtą, t. y. ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )) su kitais (inžineriniais) statiniais-kiemo statiniais: rūkykla, lauko tualetu, tvora, nuotekų šuliniu, šuliniu (unikalus Nr. ( - )), esančius ( - ). Iš skundžiamo apeliacine tvarka Šakių rajono apylinkės teismo sprendimo turinio matyti, kad teismas patikrino, išnagrinėjo ieškovės nurodomas faktines aplinkybes-teismo posėdžiuose aiškinosi kas, kada, už kiek ir už kam prikausančias lėšas nupirko ginčo turtą, iš kur to turto pirkimui buvo gautos paimtos lėšos, tam buvo teismo posėdžių metu apklausti liudytojai, šalys pateikė minėtiems faktams nustatyti reikalingus įrodymus. Teismas posėdžiuose apklausė ieškovės ir atsakovų kviestus liudytojus, kad nustatyti ieškovės ir atsakovų nurodomas aplinkybes kas darbu ar lėšomis prisidėjo prie ginčo turto rekonstrukcijos, jo pagerinimo ir pagerinimo apimties. Visos šios aplinkybės ir sudarė bylos nagrinėjimo dalyką, šias aplinkybes teismas įvertino, priimdamas sprendimą, nurodant, kuriomis teismas vadovaujasi atmesdamas ieškinį ir kurios nėra svarbios priimant teismui tokį sprendimą. Todėl visiškai nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo dalyką.

31Teisėjų kolegijos vertinimu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog teismas neobjektyviai netinkamai įvertino byloje apklaustų liudytojų parodymus, nesistemiškai įvertino byloje esančius oficialius rašytinius įrodymus ir todėl teismo sprendime padarė išvadas, prieštaraujančias jiems.

32Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatyme nustatytomis priemonėmis ir tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs išsamią įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo praktiką, kurioje, be kita ko, pažymėta, kad, spręsdamas ginčą, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. vasario 7 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje I. Kučiauskienė v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-35/2011; 2012 m. lapkričio 8 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BUAB ,,Elektrotonas“ v. T. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-486/2012; 2013 m. sausio 16 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „YIT Technika“ v. AB „Kraft Foods Lietuva“, bylos Nr. 3K-3-110/2013; kt.). Kasacinio teismo pabrėžiama, kad, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus, procesinio sprendimo motyvuojamojoje dalyje teismas glausta forma turi išdėstyti nustatytas faktines bylos aplinkybes, argumentus, nurodyti, kodėl vienais įrodymais remtasi, o kiti atmesti, pateikti įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, vertinimą ir teisinį sprendimo pagrindimą (CPK 270 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Panevėžio miesto savivaldybė v. UAB „Panevėžio miestprojektas“, bylos Nr. 3K-3-526/2009; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Kripaitienė ir kt. v. Kauno miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-176/2012; kt.). Kartu pripažįstama, kad teismo procesiniame sprendime neturi būti pasisakoma dėl absoliučiai kiekvieno byloje esančio rašytinio įrodymo, o glausta forma nurodomi ir teisiškai įvertinami tie, kuriais grindžiamas teismo priimamas sprendimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Ž. K. ir kt. v. AB „Vilniaus Sigma“, bylos Nr. 3K-3-124/2012).

33Skundžiamą nutartį įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų kontekste, teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo. Minėta, kad ginčui išspręsti reikšmingos informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą. Byloje nustatyta, jog ieškovė įrodinėjo ieškinį ir liudytojų A. V., R. Š., T. M. teismo 2014 m. vasario 19 d. posėdyje (t. 2, b. l. 51-54), R. V. teismo 2014 m. gegužės 9 d. posėdyje (t. 2, b. l. 126-127) duotais parodymais. Teisėjų kolegija sutinka su Šakių rajono apylinkės teismo sprendime padarytais vertinimais, jog nurodytų liudytojų pateikti duomenys nepagrindė ieškovės teiginių, įrodinėjamų aplinkybių, nes šių liudytojų parodymai buvo neinformatyvūs, nekonkretūs, dalinai grįsti prielaidomis, gandais ir spėjimais, nepatikimi ir prieštaraujantys kitiems įrodymams (pvz., dėl ginčo turto įsigijimo kainos, dėl R. ir M. S. atitinkamai “verslavimo” ir darbo prie Rusijos sienos, dėl K. M. dalyvavimo rekonstruojant namą, ką teismo 2014 m. balandžio 10 d. posėdyje paneigė pats liudytojas K. M.). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas nurodytų liudytojų duotus paaiškinimus, atsižvelgė į jų ir ieškovės tarpusavio giminystės ir draugystės ryšius, liudytojų motyvuotai blogą požiūrį į atsakovą R. S., atliekantį laisvės atėmimo bausmę už V. V. nužudymą. Teisėjų kolegija sprendžia, kad Šakių rajono apylinkės teismas pagrįstai vertino, liudytojų A. V., R. Š., T. M., R. V. parodymai nei kaip savarankiški įrodymai, nei juos vertinant kitų įrodymų kontekste, nepaneigia kitos faktinės bylos medžiagos ir neįrodo reiškiamo ieškinio pagrįstumo. Teismas taip pat įvertino teismo posėdžiuose apklaustų liudytojų Z. ir D. J., K. K., S. N., N. B. duotus parodymus, šių liudytojų parodymus vertino ne kaip ieškinį pagrindžiančius, o kaip atsakovų poziciją, įrodinėjamą ne vien liudytojų parodymais, bet ir kitais faktiniais duomenimis, dokumentais, patvirtinančius įrodymus. Šioje civilinėje byloje teismas ištyrė ir įvertino byloje esančius įrodymus, kuriuos nustatė iš šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, rašytinių įrodymų ir ir sprendė, jog jų visuma iš esmės sudarė pagrindą teismui daryti išvadą, jog ginčo turtas buvo įgytas pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu atsakovės M. S. asmeninės nuosavybės teise už jos asmenines lėšas, iš giminių ir draugų skolintus ir dovanų gautus pinigus iki santuokos su atsakovu R. S. sudarymo (CK 3.89 str. 1 d. 1 p., 2 d.). Teisėjų kolegija vertina, kad apeliantė, teikdama argumentus dėl tariamo proceso teisės normų pažeidimo vertinimo, nenurodo tai patvirtinančių aplinkybių, o siekia, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka iš naujo būtų vertinamos faktinės bylos aplinkybės, byloje surinkti įrodymai, jų turinys ir, remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais teiginiais, padarytos kitokios išvados. Atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo spręsti dėl jame nurodomų proceso teisės normų pažeidimo.

34Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Šalių rajono apylinkės teismas pagal nustatytas aplinkybes neteisingai taikė CK 3.88 straipsnį dėl bendros jungtinės nuosavybės prezumpcijos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 3.90 straipsnio 1 dalies turinį, yra nurodęs, kad turtas, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, pripažįstamas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, kai nustatoma šių teisiškai reikšmingų faktinių aplinkybių visuma: pirma, jog asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, jog asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, jog iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. liepos 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-317/2011; 2012 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. K. v. A. G. ir kt., bylos Nr. 3K-3-447/2012; kt.). Dėl nurodytų aplinkybių buvimo ir jų pakankamumo išvadai apie turto pagerinimą iš esmės kito sutuoktinio lėšomis padaryti kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje esančius įrodymus sprendžia bylą nagrinėjantis teismas. Nagrinėjamoje byloje Šakių rajono apylinkės teismas konstatavo, kad byloje nepakako įrodymų spręsti, jog ieškovės nurodomi gyvenamojo namo remonto ir rekonstrukcijos darbai atlikti ir atsakovo R. S. lėšomis ir darbu, todėl teismas sprendė, jog nėra pagrindo šio turto pripažinti atsakovų bendrąja jungtine nuosavybe. Ieškovei byloje nepateikus pakankamai įrodymų, kurie leistų spręsti dėl ginčo turto pagerinimo iš esmės atsakovo R. S. lėšomis ir jo darbu po santuokos sudarymo, bylą nagrinėjęs teismas neturėjo teisinio pagrindo priimti priešingą procesinį sprendimą (CPK 176, 178 straipsniai). Pagrindo tai padaryti neteikia ir apeliacinio skundo argumentai, kuriais iš esmės nurodomas kitoks byloje esančių faktinių duomenų vertinimas.

35Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat nenustatė absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų (LR CPK 329 str. 2, 3 dalys).

36Nustatyta, kad atsakovė M. S. patyrė 173,77 eurų (600 litų) advokato išlaidų apeliacinės instancijos teisme (3 t. b. l. 75-80), valstybė, suteikusi teisinę pagalba R. S., patyrė 144, 81 eurų išlaidas. Šios išlaidos atmetus apeliacinį skundą priteistinos iš ieškovės B. P. (LR CPK 98 str.).

37Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,

Nutarė

38Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti nepakeistą.

39Priteisti valstybei iš B. P. (a.k. ( - ) 144,81 eurų turėtoms teisinės pagalbos teikimo išlaidoms atlyginti (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. ( - ), Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

40Priteisti M. S. (a.k. ( - ) iš B. P. (a.k. ( - )173,77 eurų turėtoms apeliacinės instancijos teisme advokato išlaidoms atlyginti.

Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovė pareikštu ieškiniu prašė pripažinti atsakovų M. N. (S.) ir R.... 5. Ieškovė nurodė, kad nei gera valia, nei priverstine tvarka žala pagal... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7. Šakių rajono apylinkės teismas 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimu ieškinį... 8. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m.... 10. 1. Teismas neobjektyviai, nevisapusiškai ir netinkamai nustatė įrodinėjimo... 11. 2. Teismas, pripažindamas turtą M. S. asmenine nuosavybe, netinkamai... 12. 3. Teismas neobjektyviai, nesistemiškai įvertino byloje esančius oficialius... 13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė M. S. prašo Šakių rajono... 14. 1. Nors ieškovė išreiškia abejones dėl sandorį sudariusių šalių,... 15. Atsakovė nurodo, kad ji turėjo lėšų tiek nekilnojamojo turto įsigijimui,... 16. Teismo posėdžio metu buvusio sutuoktinio A. N. motina L. N. parodė, kad... 17. 2014 m. kovo 10 d. - 2014 m. kovo 21 d. laikotarpiu Marijampolės apskrities... 18. Civilinėje byloje surinkta daugiau nei pakankamai įrodymų, pagrindžiančių... 19. 2. Apeliantė remiasi LR CK 3.90 straipsnio 1 dalimi, pagal kurią turtas,... 20. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas R. S. prašo pirmosios instancijos... 21. 1. Neatitinka tikrovės apeliaciniame skunde išdėstytas teiginys, kad 2008 m.... 22. Apeliantė be pagrindo pažymėjo, kad nors atsakovas oficialių pajamų... 23. 2. Aplinkybė, kad atsakovai buvo susituokę kai rekonstravo namą,... 24. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 25. Ieškovė, vieno iš sutuoktinių kreditorė, teisme pareiškė ieškinį LR CK... 26. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nustatė, jog M.... 27. Ieškovė byloje įrodinėjo, jog nors minėtas turtas įsigytas ir... 28. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje Šakių rajono apylinkės teismo sprendimą... 29. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka sprendžia, kad... 30. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CK 3.116 straipsnį kreditorius be... 31. Teisėjų kolegijos vertinimu atmestinas apeliacinio skundo argumentas, jog... 32. Teisėjų kolegija nurodo, kad sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais... 33. Skundžiamą nutartį įvertinusi pirmiau išdėstytų išaiškinimų... 34. Teisėjų kolegija taip pat atmeta apeliacinio skundo argumentus, jog Šalių... 35. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, taip pat... 36. Nustatyta, kad atsakovė M. S. patyrė 173,77 eurų (600 litų) advokato... 37. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 38. Šakių rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 9 d. sprendimą palikti... 39. Priteisti valstybei iš B. P. (a.k. ( - ) 144,81 eurų turėtoms teisinės... 40. Priteisti M. S. (a.k. ( - ) iš B. P. (a.k. ( - )173,77 eurų turėtoms...