Byla 3K-3-422-687/2017

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Janinos Januškienės (pranešėja), Rimvydo Norkaus (kolegijos pirmininkas), Donato Šerno,

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės R. L. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės R. L. ieškinį atsakovui S. V. L. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, ieškinį atsakovams S. V. L. ir J. V. dėl sandorio negaliojimo, ieškinį trečiajam asmeniui P. R. D. dėl pripažinimo, kad paskolos sutartis nesudaryta, pagal atsakovo S. V. L. priešieškinį ieškovei R. L. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, pagal trečiojo asmens P. R. D. savarankiškus reikalavimus ieškovei R. L. dėl skolos priteisimo, dalyvaujant tretiesiems asmenims K. K., notarei A. P., akcinei bendrovei SEB bankui ir A. L., išvadą teikiančiai institucijai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Kasacinėje byloje sprendžiama dėl teisės normų, reglamentuojančių paskolos teisinius santykius ir šių santykių buvimo įrodinėjimą, atstovavimą civilinėje byloje, aiškinimo ir taikymo.
  2. Ieškovė prašė teismo nutraukti jos ir atsakovo S. V. L. (toliau – atsakovas) santuoką dėl atsakovo kaltės; nustatyti dukters gyvenamąją vietą su ja, priteisti iš atsakovo dukteriai išlaikymą po 175 Eur, iki vaikas sulauks pilnametystės; priteisti atsakovui asmeninės nuosavybės teise automobilį „Dodge Grand Caravan“, 2896 Eur vertės; priteisti ieškovei asmeninės nuosavybės teise automobilį „Mercedes Benz“, 2896 Eur vertės; priteisti 6000 Eur neturtinės žalos atlyginimo; prašė pripažinti negaliojančia 2014 m. gegužės 15 d. atsakovo ir J. V. sudarytą transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį ir taikyti restituciją, pripažinti perleistą automobilį „Mercedes Benz“ bendrąja jungtine nuosavybe ir įpareigoti atsakovą grąžinti J. V. 2902 Eur; prašė pripažinti, kad paskolos sutartis dėl 106 000 Lt (30 699,72 Eur) trečiojo asmens P. R. D. (toliau – ir trečiasis asmuo) ieškovės nebuvo sudaryta.
  3. Atsakovas priešieškiniu prašė santuoką nutraukti dėl ieškovės kaltės; po santuokos nutraukimo nustatyti uzufruktą ir atsakovą palikti gyventi nurodytame bute kartu su nepilnamete dukterimi iki jos pilnametystės; nenustačius uzufrukto, nustatyti tėvo bendravimą su dukterimi kiekvieną dieną nuo 18 iki 21 val. nurodytu adresu; iš ieškovės atsakovui priteisti trejų metų materialinį išlaikymą – periodinę kasmėnesinę 290 Eur išmoką; priteisti 14 480 Eur neturtinei žalai atlyginti; priteisti 4942 Eur kompensaciją už namų apyvokos daiktus; priteisti 23 170 Eur skolą, suteiktą pardavus asmenine nuosavybės teise atsakovui priklausantį butą, pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe 1/2 dalį buto ir atsakovui priteisti 22 084 Eur kompensaciją; pripažinti ieškovės skolas trečiajam asmeniui P. R. D. asmeninėmis ieškovės skolomis.
  4. Trečiasis asmuo P. R. D. savarankišku reikalavimu prašė priteisti iš ieškovės 30 699,72 Eur skolos. Trečiasis asmuo nurodė, kad 2002 m. ieškovei paskolino 46 000 Lt (13 322,52 Eur), pinigų grąžinimo terminas – 2002 m. gruodžio 31 d.; 2007 m. gegužės 21 d. ieškovei paskolino 40 000 Lt (11 584,80 Eur), grąžinimo terminas – 2008 m. gegužės 21 d.; ieškovei paskolino 20 000 Lt (5792,40 Eur), grąžinimo terminas – per vienerius metus nuo paskolos gavimo dienos.

6II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų esmė

7

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. birželio 6 d. sprendimu ieškinį, priešieškinį ir trečiojo asmens P. R. D. savarankiškus reikalavimus tenkino iš dalies: nutraukė ieškovės ir atsakovo santuoką dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir išsprendė su santuokos nutraukimu susijusius reikalavimus, priteisė iš ieškovės trečiajam asmeniui P. R. D. 11 584,8 Eur skolos; prievolę trečiajam asmeniui P. R. D. pripažino asmenine ieškovės prievole.
  2. Teismas, be kita ko, nurodė, kad trečiasis asmuo P. R. D. pareiškė savarankišką reikalavimą dėl 106 000 Lt (30 699,72 Eur) skolos iš ieškovės priteisimo, nurodydamas, kad 2002 m. ieškovei paskolino 46 000 Lt (13 322,52 Eur), jų grąžinimas nustatytas 2002 m. gruodžio 31 d.; 2007 m. gegužės 21 d. trečiasis asmuo, pervesdamas per banko atsiskaitomąją sąskaitą, ieškovei paskolino 40 000 Lt (11 584,80 Eur), jų grąžinimas nustatytas 2008 m. gegužės 21 d., paskolos rašteliu ieškovei paskolino 20 000 Lt (5792,40 Eur), jų grąžinimas nustatytas per vienerius metus nuo paskolos gavimo dienos, skolos iki šiol negrąžintos. Atsakovas prašo šias skolas pripažinti asmeninėmis ieškovės skolomis, nurodydamas, jog pasiskolinti pinigai nebuvo skirti šeimos poreikiams tenkinti.
  3. Teismas nustatė, kad trečiasis asmuo P. R. D. yra 2007 m. gegužės 21 d. pervedęs ieškovei 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Šios aplinkybės neginčija ir pati ieškovė, tačiau pažymi, kad šie pinigai buvo pervesti ne kaip paskola, o kaip pinigai, skirti kotedžų Lentvaryje statybos darbams. Teismas nurodė, kad, esant įrodytam pinigų perdavimo faktui, ieškovei tenka pareiga įrodyti šių pinigų pervedimo paskirtį.
  4. Teismo posėdžio metu ieškovė liudytojų pagalba įrodinėjo, kad šalys bei trečiojo asmens P. R. D. šeima (A. L. yra atsakovo duktė, o jos gyvenimo draugas ir vaikų tėvas – trečiojo asmens P. R. D. sūnus) Lentvaryje ant trečiojo asmens P. R. D. sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės statė kotedžus ir 40 000 Lt (11 584,80 Eur) suma buvo ieškovei pervesta ne kaip paskola, o dėl šių kotedžų statybos darbų, juo labiau kad, kaip nurodo pati ieškovė, ji visada turėjo savo pinigų, todėl jai nereikėjo jų skolintis. Teismas sutinka, kad iš liudytojų parodymų matyti, jog kotedžai buvo statomi, tačiau realių įrodymų, kad statybos darbus vykdė ir į kotedžų statymą investavo ne tik D., bet ir L. šeima, byloje nėra. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovas teismo posėdžio metu nurodė, kad tam tikrus darbus statant kotedžus jis atliko, tačiau ne kaip trečiojo asmens P. R. D. verslo partneris, o kaip samdomas darbuotojas, naudojosi patalpomis savo medžio darbams atlikti. Ieškovės argumentas, esą 40 000 Lt (11 584,80 Eur) jai galėjo būti pervesti kaip jos pačios investicijos į kotedžus grąžinimas, taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais.
  5. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo paskolos santykiai, ir kad yra pagrindas iš ieškovės trečiojo asmens P. R. D. naudai priteisti 40 000 Lt (11 584,8 Eur) skolą. Teismas pažymėjo, kad atsakovas ir trečiasis asmuo prašo priteistą skolą pripažinti asmenine ieškovės prievole, o ieškovė iš viso nepasisako dėl prievolės pobūdžio, nors jai tenka pareiga įrodyti, kad į jos sąskaitą pervesti pinigai buvo panaudoti ne asmeniniams, o šeimos poreikiams tenkinti. Nesant tokių įrodymų, teismas 11 584,8 Eur skolą laikė asmenine ieškovės prievole kreditoriui. Teismas atmetė trečiojo asmens reikalavimus priteisti 46 000 Lt (13 322,52 Eur) ir 20 000 Lt (5792,40 Eur) skolas, spręsdamas, kad trečiasis asmuo neįrodė šių sumų paskolos santykių buvimo.
  6. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą pagal ieškovės, atsakovo ir trečiojo asmens P. R. D. apeliacinius skundus, 2017 m. spalio 25 d. nutartimi ieškovės apeliacinį skundą tenkino iš dalies, atsakovo apeliacinį skundą atmetė, apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens P. R. D. apeliacinį skundą nutraukė; pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį ir nutraukė šalių santuoką dėl atsakovo kaltės; priteisė ieškovei iš atsakovo 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo; kitą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.
  7. Kolegija, be kita ko, nurodė, kad dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo yra paduotas bendras atsakovo ir trečiojo asmens P. R. D. apeliacinis skundas. Kolegija, susipažinusi su pateiktu apeliaciniu skundu, nustatė, kad šio skundo trečiasis asmuo P. R. D. nepasirašė, todėl apeliacinį procesą pagal trečiojo asmens P. R. D. apeliacinį skundą nutraukė.
  8. Kolegija nurodė, kad trečiasis asmuo 40 000 Lt (11 584,80 Eur) ieškovei yra pervedęs 2007 m. gegužės 21 d. banko pavedimu. Atskiras susitarimas dėl paskolos suteikimo nebuvo sudarytas, šalys rašytinės paskolos sutarties formos nesilaikė ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.871 straipsnio 1 dalies reikalavimus. Dėl to trečiasis asmuo prarado teisę paskolos buvimo faktą įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Pripažintina, jog banko pavedimu pinigų perdavimo faktas yra įrodytas. Ieškovė neneigė, jog ji pinigus gavo. Trečiajam asmeniui įrodžius pinigų perdavimo faktą, ši aplinkybė suponuoja kitos šalies pareigą pinigus grąžinti. Pareiga grąžinti pinigus gali būti paneigiama tuo, kad pinigų pervedimas buvo susijęs su kitomis šalių aptartomis aplinkybėmis. Kad buvo kitos aplinkybės, dėl kurių perduotų pinigų grąžinti nereikėjo – dovana, skolos grąžinimas ar pan., turi įrodyti pinigus gavusi šalis. Ieškovė pateikė atsikirtimą, jog pinigai buvo avanso ar investicijos į statybas grąžinimas, todėl pati ir turi įrodyti šią aplinkybę (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 178 straipsnis). Kolegija konstatavo, kad ieškovės apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl paskolos buvimo fakto nustatymo.
  9. Kolegija sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada, kad prievolė grąžinti pinigus trečiajam asmeniui P. R. D. pripažintina asmenine ieškovės prievole. Kolegija pažymėjo, kad apeliaciniame skunde ieškovė nenurodo jokių konkrečių aplinkybių dėl pinigų iš trečiojo asmens P. R. D. gavimo ir panaudojimo.

8III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

9

  1. Kasaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. sausio 24 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. birželio 6 d. sprendimo dalis trečiajam asmeniui P. R. D. iš ieškovės priteisti 11 584,8 Eur skolos, ir šią civilinės bylos dalį nutraukti arba dėl šios dalies priimti naują sprendimą – atmesti trečiojo asmens P. R. D. reikalavimą dėl 11 584,8 Eur skolos priteisimo, priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Kasacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Esminiai paskolos sutarties elementai yra paskolos dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011; 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-375/2012; 2014 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-5/2014). Tam, kad būtų pripažinta, jog tarp ieškovės ir trečiojo asmens susiklostė paskolos teisiniai santykiai, trečiasis asmuo turėjo įrodyti ne tik kad perdavė ieškovei tam tikrą pinigų sumą, bet ir tai, kad ieškovė įsipareigojo šią pinigų sumą grąžinti, kadangi priešingas aiškinimas reikštų, jog, įrodžius pinigų perdavimo faktą, paskolos teisinių santykių atsiradimas preziumuojamas, net nenustačius, jog pinigai perduoti kaip paskolos sutarties dalykas, o tai prieštarautų CK 6.870 straipsnio nuostatoms. Nagrinėjamu atveju teismai pagrįstai nustatė, kad iš trečiojo asmens sąskaitos į ieškovės sąskaitą 2007 m. gegužės 21 d. pervesta 40 000 Lt (11 584,80 Eur), tačiau neatsižvelgė į tai, jog byloje nėra pateikta nė vieno įrodymo, kuris tiesiogiai ar netiesiogiai galėtų patvirtinti faktą, kad nurodyta pinigų suma pervesta, įgyvendinant šalių susitarimą dėl paskolos suteikimo. Be to, privalomos rašytinės paskolos sandorio formos nesilaikęs trečiasis asmuo prarado galimybę įrodinėti paskolos santykių egzistavimą, remdamasis liudytojų parodymais (CK 6.871 straipsnio 1, 3 dalys, 1.93 straipsnio 2 dalis).
    2. Teismai pažeidė CPK 178 straipsnį, nes atleido trečiąjį asmenį nuo įrodinėjimo pareigos. Teismai paskolos teisinius santykius tarp trečiojo suinteresuoto asmens ir ieškovės konstatavo, remdamiesi tik byloje nustatytu pinigų perdavimo ieškovei faktu, neatsižvelgdami į tai, jog vien pinigų perdavimas savaime paskolos santykių niekaip nepatvirtina. Teismai iš esmės nustatė ieškovei pareigą paneigti trečiojo asmens ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes, nors jos net nebuvo įrodytos, o ieškinio reikalavimus patenkino ne todėl, kad trečiasis asmuo įrodė jų pagrįstumą (paskolos teisinių santykių egzistavimą), bet dėl to, kad ieškovė, teismo nuomone, jų nepaneigė.
    3. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, nepakanka remtis vien pažodiniu (gramatiniu) banko dokumentuose, patvirtinančiuose pinigų perdavimą, atliktų įrašų aiškinimu. Būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011). Atsižvelgiant į šiuos išaiškinimus, darytina išvada, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius. Teismai nesivadovavo nurodytais kasacinio teismo išaiškinimais, todėl nepagrįstai konstatavo, jog trečiasis asmuo yra paskolinęs ieškovei 40 000 Lt (11 584,80 Eur) ir šiuos ji turi grąžinti. Minėta, byloje nėra pateikta jokių įrodymų, patvirtinančių ieškovės įsipareigojimą grąžinti trečiajam asmeniui 40 000 Lt (11 584,80 Eur). Priešingai, iš byloje surinktų įrodymų matyti, jog šie pinigai atliko visiškai kitą funkciją, nei nusprendė teismai, tai, be kita ko, netiesiogiai patvirtina ir ta aplinkybė, jog trečiasis asmuo niekada anksčiau (nuo pinigų perdavimo 2007 m. iki ieškovės ir atsakovo skyrybų proceso pradžios) nereiškė ieškovei jokių pretenzijų dėl tariamos skolos grąžinimo.
    4. Įrodymai patvirtina, jog tarp ieškovės, atsakovo, trečiojo asmens, A. L. ir jos sutuoktinio buvo susitarimas dėl bendrosios jungtinės veiklos (sudaryta žodinė jungtinės veiklos sutartis) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Šalys ant trečiojo asmens P. R. D. sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančios žemės Lentvaryje kartu vykdė kotedžų statybą. Šiam tikslui ieškovė ir atsakovas investavo asmenines lėšas, prižiūrėjo statybos darbus, jais rūpinosi. Teismai nevertino, ar šios aplinkybės atitinka CK 6.969 straipsnio nuostatas dėl jungtinės veiklos. Esminiai susitarimų, kurie vertintini kaip jungtinės veiklos sutartys, požymiai yra tokie: dviejų ar daugiau asmenų įsipareigojimas užsiimti bendra veikla ar bendrai veikti tam tikram tikslui; visi bendri reikalai tvarkomi bendru dalyvių susitarimu (CK 6.972 straipsnio 5 dalis); kad pasiektų tikslą, jungtinės veiklos sutarties dalyviai įneša įnašus pinigais ar kitu turtu arba dalyvaudami savo darbu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016). Partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis. Partnerių įneštas turtas, buvęs jų nuosavybe, taip pat jungtinės veiklos metu gauta produkcija, pajamos ir vaisiai yra visų partnerių bendroji dalinė nuosavybė, jeigu ko kita nenustato įstatymas ar jungtinės veiklos sutartis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013).Teismai neįvertino, kad trečiasis asmuo P. R. D. yra atsakovo dukters iš ankstesnės santuokos A. L. sutuoktinio tėvas. Šalys aktualiu laikotarpiu savo santykius grindė pasitikėjimu, todėl rašytinių įrodymų dėl faktiškai vykdomos jungtinės veiklos nerinko. Ieškovė nesutinka su teismų išvada, kad byloje nėra pateikta įrodymų, patvirtinančių L. šeimos investavimą į kotedžus Lentvaryje. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad atsakovas gaudavo dideles pajamas, mokėjo darbininkams ir pirko statybines medžiagas; ieškovė į kotedžų statybas investavo asmenines santaupas; statybose dirbo jos sūnus. Atsakovas buvo statybos darbus vykdžiusios UAB „Statvila“ vadovas; atsakovas buvo sudaręs sutartį su UAB „Eurocash“ dėl kotedžų Lentvaryje apsaugos; be to, tiek atsakovas, tiek liudytojas patvirtino, jog atsakovas siūlė pirkti jam šiuos kotedžus. Jungtinė veikla pasibaigė, kai A. L. ir jos sutuoktinis atsisakė faktinius jungtinės veiklos santykius ieškovės prašymu įforminti raštu. Dėl šios priežasties iš trečiojo asmens P. R. D. sąskaitos 2007 m. gegužės 21 d. ieškovei buvo pervesti 40 000 Lt (11 584,80 Eur), kompensuojant ieškovės ir atsakovo įnašus į jungtinę veiklą.
    5. Nagrinėjamu atveju teismui 2015 m. vasario 10 d. pateiktas savarankiškas reikalavimas nėra pasirašytas jį pateikusio trečiojo asmens P. R. D. (CPK 111 straipsnio 2 dalies 6 punktas, 1751 straipsnio 6 dalis). Ieškinį trečiojo asmens vardu pasirašė trečiajam asmeniui byloje atstovavęs asociacijos „Kompleksinė ergonteisinė parama“ pirmininkas, nors jam įstatymas nesuteikia teisės pasirašyti procesinių dokumentų trečiojo asmens vardu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas turėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, o jei trečiasis asmuo nustatytu terminu trūkumų nepašalintų, tai laikyti savarankišką reikalavimą nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).
  2. Atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymų nustatyta tvarka negauta.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

12Dėl asociacijos teisės atstovauti teisme

  1. CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punkte (2011 m. birželio 21 d. įstatymo Nr. XI-1480 redakcija) nustatyta, kad fizinių asmenų atstovais pagal pavedimą teisme gali būti asociacijos arba kiti viešieji juridiniai asmenys, kurių steigimo dokumentuose kaip vienas iš veiklos tikslų yra nurodytas tam tikros grupės asmenų gynimas ir jų atstovavimas teisme, jeigu jie atstovauja asociacijos arba kito viešojo juridinio asmens dalyviams bylose pagal šių juridinių asmenų steigimo dokumentuose numatytus veiklos tikslus.
  2. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tam, jog asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo galėtų savo nariams atstovauti teisme pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, tokio asmens įstatuose nustatyta teisė atstovauti savo nariams turi būti vienas iš asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens veiklos tikslų, t. y. kaip pagalbinis tikslas siekiant pagrindinių asociacijos ar viešojo juridinio asmens veiklos tikslų. Galimybė tokiai asociacijai ar kitam viešajam juridiniam asmeniui atstovauti savo nariams teisme siejama su asociacijos ar kito viešojo juridinio asmens pagrindinių tikslų, kuriems jie įsteigti, įgyvendinimu, ir tik tiek, kiek tai susiję su šių pagrindinių tikslų įgyvendinimu. Asociacija ar kitas viešasis juridinis asmuo, kurių vienintelis veiklos tikslas yra savo narių konsultavimas ir jų interesų atstovavimas teisme ginant bet kokius jų interesus, negali būti laikomi tinkamais atstovais, turinčiais teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą, nes atstovavimas teisme nėra skirtas kitiems asociacijos tikslams pasiekti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. liepos 17 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-461-611/2015; 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 42 punktą). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad tuo atveju, kai atstovavimas teisme nekyla iš asociacijos ir jos narių veiklos ir su šia veikla susijusių aiškių pagrindinių tikslų, tai asociacija negali būti laikoma tinkama atstove, turinčia teisę atstovauti savo nariams pagal CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktą teisme (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2016 43 punktą).
  3. Teisėjų kolegija iš asociacijos ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ įstatų ir juose nurodytų tikslų sprendžia, kad pagrindinis ir esminis šios asociacijos tikslas yra fizinių ir juridinių asmenų gynimas ir atstovavimas jiems visose valstybinėse institucijose, civilinėse, administracinėse ir baudžiamosiose bylose visų pakopų teismuose. Be to, bylos duomenimis, trečiojo asmens atstovavimas teisme kilo ne iš jo, kaip asociacijos nario, veiklos, bet iš privataus ginčo dėl paskolos teisinių santykių, nesusijusių su asociacijos veikla. Remdamasi tuo, kas aptarta, teisėjų kolegija laiko pagrįstais kasacinio skundo argumentus, kad nagrinėjamoje byloje asociacija neturi teisės atstovauti trečiojo asmens interesams teisme.
  4. Kasaciniame skunde teigiama, kad asociacijos ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ pirmininkui, kuris byloje atstovavo trečiajam asmeniui, įstatymas nesuteikia teisės pasirašyti procesinių dokumentų trečiojo asmens vardu (CPK 56 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismas turėjo nustatyti terminą šiam trūkumui pašalinti, o jei trečiasis asmuo nustatytu terminu trūkumų nepašalina, tai teismas turėjo laikyti savarankišką reikalavimą nepaduotu (CPK 115 straipsnio 2, 3 dalys).
  5. Atsakydama į šį kasacinio skundo argumentą, teisėjų kolegija pažymi, kad trečiojo asmens P. R. D. pateiktas pirmosios instancijos teismui ieškinio pareiškimas dėl 106 000 Lt (30 699,72 Eur) skolos priteisimo buvo pasirašytas paties trečiojo asmens. Šiame pareiškime trečiasis asmuo nurodė savo reikalavimą ir aplinkybes, kuriomis grindžia reikalavimą. Pirmosios instancijos teismas nutartimi įpareigojo trečiąjį asmenį P. R. D. pašalinti trūkumus – pateikti įrodymus, pagrindžiančius ieškovės skolos atsiradimą trečiajam asmeniui, taip pat pateikti paskolos raštelio dėl 20 000 Lt (5792,40 Eur) originalą. Šiuos trūkumus taisant trečiojo asmens vardu buvo pateiktas pareiškimas ir pateikti įrodymai dėl paskolų suteikimo, šį pareiškimą trečiojo asmens vardu pasirašė asociacijos ,,Kompleksinė ergonteisinė parama“ pirmininkas, o kaip minėta, asociacija neturi teisės atstovauti trečiojo asmens interesams teisme. Teisėjų kolegija sprendžia, kad trečiojo asmens valia dėl paskolos priteisimo buvo aiškiai išreikšta jo pasirašytame ir pateiktame teismui pareiškime, po teismo nurodymo pašalinti trūkumus dėl skolos priteisimo buvo pateikti šį reikalavimą patvirtinantys įrodymai, o šie įrodymai galėjo būti pateikti ir be trečiojo asmens parašo. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti, kad dėl paskolos priteisimo nėra išreikšta trečiojo asmens valia, be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškimas būtų pasirašytas ne paties jį padavusio asmens. Dėl to nurodyti kasacinio skundo argumentai atmestini.

13Dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo ir įrodinėjimo esant ginčui dėl paskolos sutarties sudarymo

  1. Turinčias reikšmės civilinėje byloje aplinkybes (įrodinėjimo dalyką) įrodinėja šalys ir kiti dalyvaujantys byloje asmenys. Įrodinėjimo teisę minėti asmenys įgyvendina nurodydami teisiškai reikšmingas aplinkybes, rinkdami ir pateikdami teismui įrodymus bei dalyvaudami juos tiriant ir vertinant. Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas (CPK 12 straipsnis), be kita ko, suteikia teisę šalims ne tik įrodinėti aplinkybes, kuriomis jos remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu, bet ir teikti įrodymus, paneigiančius kitos šalies įrodinėjamas aplinkybes.
  2. CPK 12, 178 ir 179 straipsniuose nustatytos įrodinėjimo taisyklės. Įrodinėjimo našta pagal šias taisykles tenka tam, kas teigia – ieškovui reikia įrodyti ieškinio, atsakovui – priešieškinio, atsikirtimų faktinį pagrindą. CPK 182 straipsnyje išvardytos aplinkybės, kurių nereikia įrodinėti. Kai kuriose civilinėse bylose materialiosios teisės normos nustato kitokį įrodinėjimo pareigų paskirstymą. Jose nurodoma, kuri šalis ir ką konkrečiai turi įrodyti. Kai materialiosios teisės normos nustato kitokią įrodinėjimo naštos paskirstymo tvarką negu CPK normos, reikia vadovautis materialiosios teisės normomis nustatyta bei teismų praktikos suformuota įrodinėjimo tvarka.
  3. Bylose dėl paskolos grąžinimo į įrodinėjimo dalyką visuomet įeina aplinkybės dėl paskolos sutarties sudarymo, t. y. esminių jos sąlygų egzistavimo – paskolos dalyko perdavimo paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimo grąžinti pinigus arba rūšies požymiais apibūdinto suvartojamojo daikto (-ų) ekvivalentą. Šių aplinkybių įrodinėjimo našta tenka ieškovui (

    14nagrinėjamu atveju trečiajam asmeniui) (CPK 12, 178 straipsniai).

  1. Šioje byloje pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatyta, kad trečiasis asmuo paskolos teisinių santykių buvimą įrodinėja banko sąskaitos išrašu, patvirtinančiu, kad jis į ieškovės banko sąskaitą 2007 m. gegužės 21 d. pervedė 40 000 Lt (11 584,80 Eur), tačiau mokėjimo nurodyme nenurodyta mokėjimo paskirtis. Byloje nėra šalių ginčo, kad šias lėšas ieškovė gavo, tačiau, ieškovės nuomone, jos nebuvo suteiktos kaip paskola, nes ieškovė neįsipareigojo jų trečiajam asmeniui grąžinti, t. y. nėra vienos iš būtinųjų paskolos sutarties sudarymą patvirtinančių sąlygų (CK 6.870 straipsnio 1 dalis). Ieškovės teigimu, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad šalis siejo paskolos teisiniai santykiai, padaryta netinkamai įvertinus byloje pateiktus įrodymus ir nukrypstant nuo įrodinėjimo taisyklių klausimais suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos.
  2. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką dėl įrodinėjimo naštos paskirstymo šios kategorijos bylose kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-178/2008); kai skolos dokumente neužfiksuotas pinigų perdavimo paskolos gavėjui faktas, įrodyti pinigų perdavimo faktą turi paskolos davėjas; kai skolos dokumentas patvirtina pinigų perdavimą, preziumuojama, kad paskolos sutartis yra sudaryta, ir tokiu atveju įrodyti paskolos dalyko neperdavimo faktą turi paskolos gavėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2013 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-430/2013).
  1. Pinigų pervedimas yra tam tikrų įsipareigojimų vykdymą patvirtinantis veiksmas, tačiau prievolės, susijusios su pinigų pervedimu, gali kilti ne tik paskolos sutartinių teisinių, bet ir kitokių santykių pagrindu, pvz., bendro verslo ar partnerystės versle, atsiskaitymų už suteiktas paslaugas ar pateiktas prekes pagrindu ir t. t. Dėl to, kvalifikuojant šalių teisinius santykius ir vertinant jų pagrindu kylančias šalių teises ir pareigas, būtina įvertinti faktų, kurių pagrindu galima būtų spręsti apie šalių santykių pobūdį, visumą (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-235/2009; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2011). Sprendžiant šalių ginčą dėl teisinių santykių, atsiradusių pervedus pinigus, kvalifikavimo, būtina analizuoti ir vertinti visų byloje pateiktų įrodymų, surinktų duomenų visumą ir iš šios daryti išvadą, kokie teisiniai santykiai susiklostė dėl šalių atliktų veiksmų ir kokios materialiosios teisės normos reglamentuoja ginčo teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-368/2011).
  2. Plėtodamas šią praktiką kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad savaime pinigų pervedimą (įnešimą grynaisiais) į banko sąskaitą patvirtinantys įrodymai, kuriuose aiškiai ir nedviprasmiškai neįtvirtinta mokėjimo paskirtis, kilus lėšas pervedusios ir jas gavusios šalies ginčui, nepakankami spręsti dėl šalis siejančių teisinių santykių kvalifikavimo. Tokiu atveju teismas, vadovaudamasis įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis proceso teisės normomis, turi nustatyti ir įvertinti reikšmingų aplinkybių visumą ir, ja remdamasis, kvalifikuoti šalis siejančius teisinius santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-305-248/2015).
  3. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismai nevertino bylos faktinių aplinkybių dėl šalių vykdytos jungtinės veiklos, bylos įrodymai (šalys trečiojo asmens sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype kartu vykdė kotedžų statybą, ieškovė ir atsakovas investavo asmenines lėšas, prižiūrėjo statybos darbus, jais rūpinosi ir kt.) patvirtina, kad pinigai ieškovei pervesti dėl jungtinės veiklos.
  4. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, išanalizavę byloje pateiktus įrodymus, iš jų visumos sprendė, kad byloje nėra įrodyta, jog statybos darbus vykdė ir į kotedžų statymą investavo ne tik trečiojo asmens, bet ir ieškovės šeima ar ieškovė asmeniškai. Teismai, vertindami įrodymus dėl ginčo santykių kvalifikavimo, įvertino ir ieškovės nurodytas aplinkybes bei pateiktus įrodymus, nustatė, kad atsakovas tam tikrus darbus statant kotedžus atliko, tačiau ne kaip trečiojo asmens verslo partneris, o kaip samdomas darbuotojas. Teismai ieškovės argumentus, kad 40 000 Lt (11 584,80 Eur) galėjo būti pervesti kaip investicijos į bendrą veiklą grąžinimas, laikė nepagrįstais ir neįrodytais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su teismų atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis dėl ieškovės nurodyto pinigų pervedimo į ieškovės sąskaitą banke tikslo. Kasacinio skundo argumentai nepatvirtina, kad teismai įrodymus vertino pažeisdami CPK 185 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles.
  5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad esminiai jungtinės veiklos sutarties požymiai yra: kelių asmenų turtinių, intelektinių ar darbinių išteklių (įnašų) kooperavimas; įsipareigojimas naudojant kooperuotus išteklius bendrai veikti; bendras dalyvių tikslas ir interesas – tam tikros veiklos plėtojimas ar tikslo siekimas; partnerio įnašu pripažįstama visa, ką jis įneša į bendrą veiklą – pinigai, kitoks turtas, profesinės ir kitos žinios, įgūdžiai, dalykinė reputacija ir dalykiniai ryšiai, o įnašai laikomi lygiais, jeigu ko kita nenustato jungtinės veiklos sutartis; jungtinės veiklos sutarties dalyvių tikslo bendrumas lemia jų tarpusavio teisių ir pareigų specifiką: nė vienas jungtinės veiklos dalyvis negali reikalauti naudos tik sau pačiam, jungtinės veiklos partneriai dalijasi tiek gautą pelną, tiek nuostolius ir bendrai atsako pagal iš bendros veiklos kilusias prievoles (CK 6.974–6.976 straipsniai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-367-701/2016, 27 punktas; 2013 m. rugsėjo 17d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-435/2013; ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo išvada, jog ginčo teisiniai santykiai (susiklostę dėl pinigų pervedimo į banko sąskaitą) nekvalifikuotini kaip jungtinė veikla (pagal konstatuotas faktines aplinkybes), teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka kasacinio teismo praktiką aiškinant teisės normas, reglamentuojančias jungtinę veiklą.
  6. Teisėjų kolegija pažymi, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Ieškovė, teigdama, kad su trečiuoju asmeniu dalyvavo jungtinėje veikloje ir pinigai jai pervesti kaip investicijos į bendrą veiklą grąžinimas, turi pateikti tai patvirtinančius įrodymus. Trečiasis asmuo, teigdamas, kad pinigus, t. y. 40 000 Lt (11 584,80 Eur), ieškovei paskolino, pinigų perdavimo ir gavimo faktui patvirtinti pateikė pinigų pervedimo į ieškovės banko sąskaitą duomenis. Pirmosios instancijos teismas, ieškovei neįrodžius kito (nei nurodė trečiasis asmuo) pinigų pervedimo tikslo ir neginčijant pinigų gavimo bei neįrodžius pinigų grąžinimo, sprendė, kad nagrinėjamu atveju labiau tikėtina, jog ieškovę ir trečiąjį asmenį siejo paskolos teisiniai santykiai ir yra pagrindas iš ieškovės trečiojo asmens naudai priteisti 40 000 Lt (11 584,8 Eur) skolą. Apeliacinės instancijos teismas, pakartotinai pagal apeliacinio skundo ribas įvertinęs bylos faktines aplinkybes bei vadovaudamasis kasacinio teismo praktika dėl įrodinėjimo pareigos ir įrodinėtinų faktų šios kategorijos bylose, pirmosios instancijos teismo išvadą laikė teisėta ir pagrįsta (CK 6.870, 6.873 straipsniai). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo susiklosčiusius teisinius santykius kvalifikuoti kitaip ir trečiojo asmens reikalavimą dėl skolos priteisimo atmesti.
  7. Kasaciniame skunde teigiama, kad bylą nagrinėję teismai nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos aiškinant ir taikant teisės normas, reglamentuojančias paskolos sutartį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą yra nurodyta, kad nagrinėdamas bylas teismas teisės normas aiškina ir taiko ne a priori (iš anksto), o konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečios bylos faktines aplinkybes ir šias siedamas su taikytina teisės norma. Dėl to kiekvienas teismo pateiktas teisės aiškinimas gali ir turi būti suprantamas ir aiškinamas tik konkrečios bylos kontekste (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 27 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-186/2009; 2014 m. kovo 21 nutartis byloje Nr. 3K-3-175/2014). Tai reiškia, kad kitoje byloje pateiktas teismo taikytinos teisės aiškinimas gali būti taikomas tik tada, kai konkrečios bylos esminės faktinės aplinkybės, lemiančios vienos ar kitos normos taikymą, yra tapačios ar iš esmės panašios. Ieškovės nurodomų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų Nr. 3K-3- 375/2012, Nr. 3K-3-5/2014 faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios ar iš esmės panašios, todėl nėra pagrindo vadovautis šiose nutartyse pateiktais išaiškinimais.
  8. Teisėjų kolegija, teisės taikymo aspektu patikrinusi apskųstą apeliacinės instancijos teismo nutartį, konstatuoja, kad ją naikinti ar pakeisti remiantis kasacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 346 straipsnis, 359 straipsnio 3 dalis).

15Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kasaciniame teisme patirta 12,76 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. lapkričio 23 d. pažyma apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu). Netenkinus ieškovės kasacinio skundo, šių išlaidų atlyginimas valstybės naudai priteistinas iš ieškovės (CPK 79 straipsnis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92, 96 straipsniai).

16Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

17Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 24 d. nutartį palikti nepakeistą.

18Priteisti valstybei iš ieškovės R. L. ( - ) 12,76 Eur (dvylika Eur 76 ct) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu kasaciniame teisme, atlyginimo. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (j. a. k. 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660.

19Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai