Byla 1-19-336/2016
Dėl ko dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų vairuotojas K. B. (duomenys neskelbtini) val. mirė VšĮ Kėdainių ligoninėje, o kartu važiavusiam L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas

1Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė, sekretoriaujant Violetai Lazauskienei , dalyvaujant: prokurorui Arvydui Bernotavičiui, gynėjui adv. Juzef Stankevič, nukentėjusiems ir civ. ieškovams O. B., L. K. jo atstovui adv. padėjėjui Sauliui Sinickiui , civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA atstovei adv. Gintarei Raišutienei, civ. atsakovo A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės savininkui A. W. K., jo atstovei adv. Alinai Vosyliūtei, ekspertui Vitalij Matusevič, vertėjoms Editai Pakutinskienei , Jadvygai Gabertienei, Lucijai Jakštai, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje ,

2P. T. a.k. ( - ), gim. Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos pil. vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyv. ( - ), deklaruota gyv. vieta ten pat, neteistas,

3kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d.

Nustatė

4Kaltinamasis P. T. 2014 m. liepos 3 d. apie 14.25 val., Būdų k., Vilainių sen., Kėdainių r., kelio Panevėžys- Aristava - Sitkūnai 43 kilometre, vairuodamas A. W. K. (A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės savininkui) priklausantį vilkiką „Volvo FH 440“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), pažeidė Kelių eismo taisyklių (iki 2014-10-11 galiojusi redakcija) 28, 133, 134 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas transporto priemonės vairuotoju, privalėdamas kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 p.), važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties (KET 133 p.), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.), viršijo leistiną važiavimo greitį, lyjant lietui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus iš anksto numatomai kliūčiai automobilio nesugebėjo sustabdyti, automobiliui praradus tiesiaeigiškumą nesuvaldė vairuojamo vilkiko, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu vilkiku „Scania 124 L 420“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. ( - ), vairuojamu M. P., kuriam nesunkiai sutrikdė sveikatą, bei ko pasėkoje važiuojamoje kelio dalyje sudarė netikėtą ir iš anksto nenumatomą kliūtį paskui M. P. vairuojamą vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“ valst. Nr. ( - ), važiavusiam K. B. vairuojamam vilkikui „Volvo FH“, valst. Nr. ( - ), kuris neturėdamas techninės galimybės išvengti susidūrimo atsitrenkė į puspriekabės „Wielton“, valst. Nr. ( - ), galinę dalį, dėl ko dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų vairuotojas K. B. ( - ) val. mirė VšĮ Kėdainių ligoninėje, o kartu važiavusiam L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

5Kaltinamasis P. T. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir parodė, kad 2014 m. liepos 3 d. dirbdamas A. K. transporto įmonėje, važiavo sunkvežimiu „Volvo“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“ iš Kauno m. Panevėžio m. kryptimi. Važiavo apie 80 km/h greičiu. Priešais jį važiavo kitas sunkvežimis, judėjo jam iš paskos. Važiuojant lijo. Pripažįsta, jog nesilaikė tinkamo atstumo, todėl negalėjo sustabdyti savo automobilio. Norėjo patikrinti ar iš priešais neatvažiuoja kitas automobilis, tada nesuvaldė automobilio, išvažiavo į priešingą eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu sunkvežimiu, kurį vairavo M. P.. Kai automobiliai sustojo, išlipo iš automobilio ir nuėjo padėti M. P.. Tuo metu dar nežinojo ir nematė, kad su jo priekaba susidūrė kitas sunkvežimis. Kažkas iškvietė policiją, atvažiavo policija buvo suteikta pagalba tiek pirmo, tiek antro sunkvežimių vairuotojams. Nurodė, kad kaip jis buvo Lenkijos vairuotojo kabinoje, ir maždaug po minutės, pastebėjo, kad į eismo įvykį yra papuolęs ir trečias sunkvežimis. Jis ir kiti žmonės norėjo iš kabinos ištraukti Lenkijos vairuotoją, kai kažkas pasakė, kad į eismo įvykį papuolė ir trečias sunkvežimis. Iš karto po susidūrimo, kai išlipo iš savo sunkvežimio, trečio sunkvežimio jis nematė, jo nebuvo matyti iš vairuotojo pusės. Savo kaltę pripažįsta dėl visų jam inkriminuotų veiksmų. Nurodė, kad transporto priemonę vairavo nepavargęs, ilsėjosi. Iki įvykio važiavo apie 6 val. su pertraukomis. Nurodė, kad jo vairuojamas automobilis buvo tvarkingas. Eismo įvykis įvyko dėl jo neatsargumo, prastų važiavimo sąlygų. Kaltinimą pripažįsta pilnai, visa apimtimi, pripažįsta visas kaltinime nurodytas aplinkybes.

6Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų įrodymų visuma.

7Nukentėjusi O. B. parodė, kad yra eismo įvykyje žuvusio vairuotojo žmona. Apie eismo įvykį žino iš tyrėjo. Nurodė, kad 2014-07-03 ryte vyrą nuvežė į darbą, į firmą ( - ). Ten jo jau laukė bendradarbis L. K., ir jie išvyko į Lietuvą. Nurodė, kad paties eismo įvykio ji nematė, ji buvo namuose Latvijoje. Nurodė, kad pareikštą byloje civilinį ieškinį dėl 1776,01 Eur turtinės ir 24000 Eur neturtinės žalos atlyginimo palaiko visiškai, prašo jį tenkinti pagal jos pateiktus dokumentus. Nurodė, kad po minėto įvykio ji tapo nepasiturinti, su ja kartu gyvena anūkė, sūnaus dukra, kurią augino su vyru kaip savo dukrą. Ji yra pilnametė, tačiau dar mokosi 12-oje klasėje. Nurodė, kad civilinį ieškinį dėl 1776,01 Eur turtinės ir 24000 Eur neturtinės žalos atlyginimo prašo priteisti iš civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA. Nurodė, kad turtinę žalą sudaro – laidojimo išlaidos, ritualinės paslaugos 526,01 Eur, laidotuvėse dalyvavo daug žmonių, buvo užsakyta kavinė, gedulingi pietūs kainavo 400 Eur, paminklas – 850 Eur. Visus duomenis apie išlaidas ji pateikė draudimo bendrovei PZU ir elektroniniu paštu siuntė advokatui. Nurodė, kad pateikė kasos kvitą dėl 850 Eur už paminklą, kvitas 270 Eur yra už gedulingus pietus kavinėje. Ritualinės paslaugos kainavo 526,01 Eur, į šią sumą įeina karsto pirkimas, laidotuvių išlaidos, žemė, rūbai, žvakės, salės nuoma. Nurodė, kad Sodra jai išmokėjo laidojimo pašalpą, dviejų vyro atlyginimų dydžio, t. y. 679,21 Eur, o draudimo bendrovė „BTA Insuranse Company SE“ jai išmokėjo 5000 Eur draudimo sumą, nes draudimo bendrovėje „BTA Insuranse Company SE“ jos vyras buvo apdraustas gyvybės draudimu.

8Nukentėjęs L. K., parodė, kad 2014-07-03 kartu su žuvusiu bendradarbiu K. B. važiavo sunkvežimiu „Volvo FH“, valst. Nr( - ). Automobilį vairavo K. B., jis sėdėjo šalia vairuotojo, keleivio vietoje, avarijos nematė, nes tuo metu ilsėjosi. Mano, kad K. B. greitį viršijo nežymiai. Kadangi jis tuo metu ilsėjosi, nestebėjo kokiu greičiu K. B. važiuoja, skaitė laikraštį, po to miegojo. Iš principo jie važiuodavo visada neviršydami greičio. Nurodė, kad įvykio metu lijo, tiek jis , tiek a/m vairuotojas K. B. buvo prisisegę saugos diržu. Nurodė, kad avarijos metu jis buvo sužalotas, jam lūžo ranka, viena koja lūžo, kitai kojai protezas, buvo sužalotas visas veidas, sulaužyta nosis, žandikaulis, neteko regėjimo. Kaire akimi iš viso nemato, o dešinei akiai reikalingi labai stiprūs akiniai. Prašo priteisti 1959,39 Eur turtinę ir 18000 Eur neturtinę žalą, civilinį ieškinį palaiko. Neturtinės žalos prašo priteisti 18000 Eur. Dėl eismo įvykio jis prarado darbą, nes neteko regėjimo, dėl ko turi 2-ą invalidumo grupę. Negali gerai vaikščioti, reikia operuoti nosį, tvarkyti veidą. Regėjimo gydytojai jam nebegali grąžinti. Iki įvykio jo regėjimas buvo puikus. Patyrė fizinį skausmą. Nurodė, kad jo gyvenimo kokybė po eismo įvykio pasikeitė, visus metus pragulėjo ligoninėje, negalėjo valgyti, neleido žandikaulis, jis po metų buvo tempiamas 3 cm. Kadangi visą laiką gydėsi, negalėjo dirbti, todėl negalėjo uždirbti pajamų. Po metų jam buvo suteikta 2-a invalidumo grupė, gauna 190 Eur invalidumą per mėnesį. O kai dirbo, jo pajamos per mėnesį buvo nuo 1000 Eur iki 1500 Eur. Šiuo metu gyvena tik iš pašalpų. Nurodė, kad po patirtos traumos pasikeitė jo veido kontūrai, jo daug kas nebeatpažįsta. Nurodė, kad iki šios dienos patyrė 5 operacijas. Pirmiausiai Kaune operavo koją, po to kitai kojai įdėjo protezą, tiesino nosį, kad galėtų kvėpuoti viena šnerve, taip pat buvo operuotas žandikaulis, buvo atlikta akių ašarų kanalo operacija. Po mėnesio laukia dvi ar trys operacijos. Reikės operuoti nosį, kad galėtų kvėpuoti dar ir kita nosies šnerve ir reikės išimti akių ašarų kanalo protezą. Ryšium su operacijomis ateityje dar turės papildomų išlaidų, kurios nėra įtrauktos į jo civilinį ieškinį. Nurodė, kad operacijos buvo daromos valstybės lėšomis, tačiau pats pirko implantus, taip pat teko pačiam pirkti kai kuriuos vaistus. Nurodė, kad metus laiko negalėjo judėti, buvo gydomas ligoninėje, todėl žmonai buvo išduotas įgaliojimas jį visur atstovauti. Nurodė, kad dokumentus apie įvykio metu nepataisomai sugadintus telefoną „Nokia“, navigacinę sistemą ir kompiuterį „Samsung“ jis pateikė savo advokatui. Minėti daiktai jam nebuvo grąžinti. Šie daiktai įvykio metu kažkur dingo, jis jų nematė. Jam policijoje grąžino tik tuščią rankinę su dokumentais.

9Telefonas „Nokia“, navigacinė sistema ir kompiuteris „Samsung“ prieš eismo įvykį buvo padėti viršuje, kur įrengtos dvi miegamos vietos. Nurodė, kad savo automobilio po eismo įvykio nematė. A/m matė tik internete. Eismo įvykio metu automobilio dalis, kur įrengtos miegamos vietos, liko sveika, todėl kas ten buvo, niekas negalėjo susigadinti. Nurodė, kad jis buvo apdraustas įmonės, kurioje dirba, draudimu nuo nelaimingų atsitikimų, todėl draudimo bendrovė BTA jam apmokėjo gydymo išlaidas pagal jo pateiktus kvitus ir moralinę žalą, bendrai 5000 Eur sumai.

10Nukentėjusiojo atstovas adv. padėjėjas Saulius Sinickis paaiškino, jog nukentėjęs prašo priteisti 1959,39 Eur turtinę žalą, kuri buvo paskaičiuota iki civilinio ieškinio patikslinimo dienos. Ši suma susidaro: išlaidos kurui dėl nuolatinio važinėjimo į/iš gydymo įstaigos – 181,85 Eur, specialaus transporto paslaugos gabenant iš Rygos į namus – 138 Eur, kelionė į Kėdainių r. policijos komisariatą ir atgal – 53 Eur, nedarbingumo lapelio pristatymo į darbovietę paštu išlaidos – 15,16 Eur, išlaidos patirtos gydymui, akių terapijai, protezų pirkimas – 748,03 Eur, notaro išlaidos, susijusios su įgaliojimo surašymu žmonai – 7,12 Eur, Latvijos advokato paslaugos – 14,23 Eur, eismo įvykio metu nepataisomai buvo sugadinti, sudaužyti iki smulkiausių detalių mobilaus ryšio telefonas „Nokia C203“ - 62 Eur, kompiuteris „Samsung“ – 540 Eur, navigacija „Mio“ – 200 Eur , viso už tuos daiktus 802 Eur. Nurodė, kad kaltinamojo kaltė įrodyta visais teisme išnagrinėtais byloje įrodymais. Civilinis ieškinys pareikštas L. K. yra pareikštas protingumo ribose, prašo tenkinti civilinį ieškinį pilnai tiek dėl turtinės, tiek neturtinės žalos priteisimo. Prašo priteisti ir turtinę žalą, kuri yra įrodoma dokumentuose, dėl objektyvių priežasčių pateiktais tik posėdžio metu (atstovas posėdžio metu, nei po padarytos pertraukos, patikslinti sumų negalėjo, jų nesukonkretino ). Nurodė, kad L. K. buvo padaryti daugybiniai veido sužalojimai, t. y. įvairūs kaulų lūžiai, tai reiškia, kad jo veidas buvo nepataisomai sužalotas ir po išgijimo yra absoliučiai pakitęs, jo neatpažįsta pažįstami žmonės. Savo neturtinę žalą L. K. įvertino 18000 Eur. Ši suma yra reali ir nėra per didelė. Nukentėjęs nurodė, kad šiuo metu jis taip pat patiria tiek kojos skausmus, visiškai nebemato viena akimi, kita akimi žymiai silpniau pradėjo matyti, laukia 3 operacijos, iki šios dienos turėjo 5 operacijas. Jo išgyvenimai yra labai dideli, dvasiniai išgyvenimai jo laukia ir ateityje. Prašo ieškinį tenkinti pilnai. Turtinę žalą prašo priteisti pagal patikslintą ieškinį 1959,39 Eur, bei priteisti ir tas išlaidas, kurios yra nurodytos dokumentuose, kuriuos pateikė teisiamojo posėdžio metu. Taip pat prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas – 330 Eur. Dėl bausmės skyrimo palaiko prokuroro nuomonę.

11Liudytoja O. K., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų nepažįsta. Nurodė, kad 2014-07-03 važiavo keliu „Via Baltica“ a/m „VW Passat“. Smarkiai lijo, ji važiavo tik 60-70 km/h greičiu, jos a/m galinis ratas pradėjo bildėti, be to iš paskos jai labai arti priartėjo du vilkikai, kurie ją prisivijo nuo Lančiūnavos, kadangi ji buvo pradedantis vairuotojas, dėl to parodė posūkį ir užsuko į stovėjimo aikštelę ir tuo metu įvyko autoįvykis. Nurodė, kad matė, jog už jos važiuoja vilkikas, ir nuo Panevėžio pusės matė kaip atvažiuoja vilkikas. Ji važiavo iš Kėdainių į Panevėžį. Paties eismo įvykio nematė. Nurodė, kad tuo metu kai atsisuko, pamatė kaip vienam vilkikui nuplėšė kabinos galą, bet negali pasakyti, kuris vairuotojas tai padarė. Nurodė, kad ji atsisuko kai išgirdo stiprų smūgį. Pirmas vilkikas, važiavęs paskui ją, nenukentėjo, o antram vilkikui, važiavusiam paskui ją, nuplėšė kabinos galą. Kuri mašina nuplėšė, nematė . Ji matė tik antrą vilkiką, ir vilkiką, kuris atvažiavo nuo Panevėžio pusės, trečio vilkiko ji nematė. Tik po to kai ji išlipo iš mašinos, aprimo lietus, tuomet pamatė, kad eismo įvykyje yra susidūrę trys vilkikai. Nurodė, kad ji išgirdo kelis stiprius garsus, tai buvo kelių sekundžių bėgyje, vienas po kito, viskas įvyko labai greitai.

12Liudytojas A. K., parodė, kad 2014-07-03 važiavo a/m „Scania“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe, valst. Nr. ( - ), nuo Kauno m. pusės link Panevėžio m. Nurodė, priekyje jo a/m važiavo jo kolega, jis važiavo jam iš paskos. Labai smarkiai lijo, ant kelio dėl smarkaus lietaus buvo susidariusi balta puta, kelias buvo slidus. Kolega per radijo stotį jam pranešė, kad priekyje jo važiuojantis lengvasis automobilis pradėjo stabdyti. Jų greitis buvo nedidelis, važiavo lėtai, apie 40 km/h greičiu, valytuvai nespėjo valyti automobilio lango. Pradėjo stabdyti. Jiems priešpriešiais pravažiavo vienas vilkikas, iš paskos jam kitas vilkikas. Kai tas antras vilkikas susilygino su jo vilkiku, jis išgirdo stabdant ir stiprų padangų cypimą per šlapią asfaltą. Netrukus, sekundės dalies bėgyje, išgirdo smūgį. Iš karto kolegai pranešė, kad gale jų kažkas atsitiko, ir jie praktiškai iš karto sustojo, nes jų greitis buvo mažas. Nurodė, kad jis netgi nepajuto, kaip priešpriešiais jų atvažiavęs vilkikas nutraukė jo priekabos galines duris. Tai pamatė tik išlipęs iš vilkiko. Nurodė, kad minėtas vilkikas matomai bandė išvengti smūgio, vilkikas po kelią nesimėtė, jis pradėjo stabdyti ir pamatęs, kad sustoti nepavyks, bandė išvengti smūgio pasukdamas į kairę, tokiu būdu užkabino jo priekabos galinę dalį. Nurodė, kad jiems priešpriešiais atvažiavo du vilkikai, jam sunku pasakyti kokiu atstumu vienas nuo kito jie važiavo, gal apie 50-70 m atstumu. Smarkiai lijo, todėl labai sunku tai pasakyti. Juo labiau, kad abu vilkikai stabdė, todėl atstumas tarp jų galėjo tapti ir mažesnis. Nurodė, kad į jo puspriekabę trenkėsi antras vilkikas, ant jo puspriekabės liko jo kabinos geltoni dažai.

13Nurodė, kad jo vairuotojo stažas 20 metų, todėl jo nuomone trečias vilkikas trenkėsi į tuos du vilkikus dėl blogo oro, nepatenkinamos kelio dangos, bei, kad trečiasis vilkikas tiesiog negalėjo sustabdyti iki jam atsiradusios kliūties. Iš tiesų jis bandė sustabdyti, nes jis girdėjo stiprų stabdžių cypimą, slydo padangos. Nuo stipraus lietaus ant asfalto buvo susidariusi balta puta, o tai tas pats kaip ledas, kelias būna labai slidus, labai atsargiai reikia važiuoti. Jeigu atstumas būtų apie 300 m iki kliūties, tai jis greičiausiai būtų sugebėjęs sustabdyti vilkiką, bet jeigu ten buvo 70-100 m atstumas, tai sustabdyti, jo nuomone neįmanoma. Nurodė, kad jis išgirdo du kažkokius didelius garsus, tie garsai buvo beveik vienu metu, sekundės dalies bėgyje. Nurodė, kad priešpriešiais jų atvažiavo du vilkikai. Priešais jį važiavo vilkikas, kurį vairavo jo kolega, todėl tiksliai pasakyti kokiu atstumu važiavo tie vilkikai vienas nuo kito sunku, jam susidarė įspūdis, kad jie galėjo važiuoti vienas nuo kito apie 70 m atstumu. Nurodė, kad jis važiavo įvykio metu apie 40 km/h greičiu. Važiavo taip lėtai, nes priešais juos važiavo mergina su mažu vaiku ir motina. Buvo matyti, kad ji labai nepatyrusi, o jie bijojo ją aplenkti, nes dėl stipraus lietaus matomumas buvo nulinis, todėl jie lėtai paskui ją ir važiavo. Po to kai ji ruošėsi sukti į aikštelę, greitis tapo visiškai mažas.

14Nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 48-52, t.2) savo duotus parodymus ir nubraižytą eismo įvykio vietos schemą tvirtina, schema nubraižyta teisingai, ji buvo nubraižyta jam dalyvaujant, buvo matuojami jo nurodyti atstumai.

15Civilinio atsakovo A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės savininkas A. W. K. paaiškino: kad eismo įvykio metu kaltinamasis dirbo jo įmonėje ir darbo reikalais važiavo į Lietuvą a/m „Volvo FH 440“. Nurodė, kad sužinojęs apie eismo įvykį po 3,5 val. atvyko į eismo įvykio vietą. Įvykio vietoje kaltinamojo vairuojamas automobilis „Volvo“ ir M. P. vairuotas automobilis buvo susikabinę, techninė pagalba juos bandė atkabinti ir tai pavyko tik paryčiais. Nurodė, kad automobilis „Volvo FH 440“ buvo draustas draudimo bendrovėje PZU SA, atsakomybė buvo apdrausta iki pusantro milijono zlotų turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Kiek jam žinoma 230 000 Eur PZU SA jau išmokėjo už automobilius. Nurodė, kad jo įmonė yra individuali, nukentėjusiems nuo eismo įvykio žalos kol kas neatlygino. Jo įmonė nesutinka atlyginti žalą, nes kiek jam žinoma tas asmuo, kuris žuvo, jo automobilio tachografas užfiksavo 87 km/h greitį ir nebuvo jokio stabdymo. Tachografo nustatyta, kad esant tokiam greičiui ir įvyko susidūrimas. Mano, kad dėl eismo įvykio yra abipusė kaltė, kaltas jo vairuotojas, tačiau kaltas ir vairuotojas, kuris žuvo. Nurodė, kad jo įmonė yra individuali, nukentėjusiems nuo eismo įvykio žalos kol kas neatlygino.

16Civilinio atsakovo A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės atstovė adv. Alina Vosyliūtė nurodė, kad tenkinant civ. ieškinius reikia atsižvelgti į šias aplinkybes; pirma, CK 6.247 str. kuris įpareigoja nustatyti priežastinį ryšį tarp nuostolių kilimo ir tų veiksmų, kurie sukėlė tuos nuostolius. Šioje byloje

17iš specialisto išvados, iš liudytojų parodymų matyti, kad K. B., kurio transporto priemonė atsitrenkė į kaltinamojo P. T. ir M. P. vairuotus automobilius, kurie jau susidūrė. Nurodė, kad jos nuomone K. B. veiksmai lėmė, kad ta žala buvo tokia didelė, kokia ji dabar yra. Jeigu vairuotojas būtų laikęsis eismo taisyklių, būtų laikęsis saugaus atstumo ir būtų važiavęs saugiu greičiu, atsižvelgdamas į buvusias eismo sąlygas, ta žala nebūtų tokia didelė, arba galima buvo iš viso jos išvengti, ir apskritai būtų galima išvengti žmogaus žūties. Mano, kad teismas vertindamas civilinių ieškinių pagrįstumą, turėtų įvertinti būtent ir paties nukentėjusiojo, t. y. žuvusio asmens, vairuotojo K. B. kaltę, ir vadovautis CK 6.248 str. 4 d., kuri sako, kad jeigu dėl žalos atsiradimo kaltas ir kreditorius, šiuo atveju būtų nukentėjusysis, tai atlygintini nuostoliai mažinami proporcingai priteistina suma. Kadangi nėra galimybės nustatyti kiek vairuotojo K. B. veiksmai lėmė atsiradusią žalą, koks buvo priežastinis ryšys su tos žalos dydžiu, tai vadovaujantis teismų praktika turėtų būti mažinama bent jau pusiau, arba iš viso turėtų būti atleistas nuo civilinės atsakomybės ir nuo žalos atlyginimo, būtent civiliniai atsakovai. Dėl nurodytų aplinkybių prašo civilinius ieškinius tenkinti būtent atsižvelgiant į vairuotojo K. B. galimai neteisėtus veiksmus, t. y. nesilaikant saugaus atstumo ir saugaus greičio, ir tokiu būdu spręsti dėl nuostolių atlyginimo.Nurodė, kad CK 1.37 str. 6 d., kurioje numatyta, kad draudimo sutartims taikoma valstybės, kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji arba verslo vieta. Tai šiuo atveju tiek transporto įmonė, kuri draudėsi privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, tiek bendrovė PZU SA yra Lenkijos valstybės subjektai ir turėtų būti taikoma žalos atlyginimo taisyklės pagal sutartį, kuri sudaryta tarp šių dviejų subjektų, t. y. Lenkijos subjektų. Šiuos du subjektus sieja sutartiniai santykiai ir turėtų būti sprendžiama pagal tas sąlygas, kurias šalys susitarė, ir turėtų būti atlyginama civilinė atsakomybė įvykus įvykiui. Draudimo poliso sąlygas kaip būtų atlyginama ir kokia apimtimi teismui vertėja išvertė. Turime tas taisykles, kurios yra taikomos po 2012 metų, kad asmeniui yra atlyginama 5 000 000 Eur žalos atlyginimo, neišskiriant turtinės, neturtinės, turto sužalojimo atveju 1 000 000 Eur, neišskiriant daugiau tos žalos pobūdžio.

18Civ atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA atstovė adv. Gintarė Raišutienė nurodė, kad dėl civilinių ieškinių pagrįstumo, reikia vadovautis LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 16 str. 1 d., kurioje konstatuojama, kad išmoka mokama atsižvelgiant į tos valstybės, kurioje įvyko eismo įvykis, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomąjį draudimą reglamentuojančius teisės aktus. Atitinkamai pagal šį teisės aktą, kai įvyksta įvykis Lietuvoje, turi būti nustatyta ir įrodyta transporto priemonės valdytojo civilinė atsakomybė dėl padarytos žalos nukentėjusiam trečiajam asmeniui ar jo turtui. Civilinis kodeksas numato keturias sąlygas, tai kaltę, neteisėtus veiksmus, priežastinį ryšį ir žalą arba nuostolius. Nurodė, kad vertinant civilinius ieškinius reikia atsižvelgti , jog pirmieji du vilkikai jau buvo susidūrę, jie nejudėjo, ir CK 6.270 str. prasme jie jau nebebuvo didesnio pavojaus šaltiniai. Atitinkamai, vieninteliu didesnio pavojaus šaltinio valdytoju buvo K. B., kurio vairuojamas sunkvežimis atsitrenkė į jau priekyje susitrenkusius. Todėl vertinant jo veiksmus šio įvykio atveju, galima konstatuoti, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojo kaltė yra preziumuojama, kai neteisėti veiksmai yra nustatyti. Nustatyta pagal tachografą, kitus esančius byloje įrodymus, kad buvo viršytas greitis, vairuotojas važiavo neleistinu greičiu. Nurodė, kad dėl civ. ieškinių toje dalyje kas liečia apdraustą vilkiko civilinę atsakomybę, kurį vairavo T., mano, kad įrodymų visuma rodo, jog labiausiai tikėtina, jog nukentėjusiojo K. B. veiksmai galėjo turėti įtakos tiek padarytos žalos dydžiui, tiek įvykio kilimui. Todėl vertinant civilinių ieškinių pagrįstumą, turi būti sprendžiama pagal CK 6.253 str. 5 d., arba mažintinas žalos atsakomybės dydis arba apskritai turėtų būti atmetamas. Kas liečia civilinės atsakomybės sąlygą – nuostolius. Bylos nagrinėjimo metu nukentėjusiojo L. K. atstovas patvirtino, kad nėra pateikta dokumentų, įrodančių L. K. reikalaujamą žalą 802 Eur, dėl sugadinto telefono „Nokia“, kompiuterio „Samsung“ ir navigacijos. Nurodė, kad minėto įstatymo 16 str. 1 d. ir 2 d. numato, kad yra mokama draudimo išmoka tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoka, kurią pagal 15 str. 3 d. yra nustatoma remiantis dokumentais įrodančiais padarytos žalos aplinkybes, faktą ir dydį. Todėl šioje dalyje ši reikalaujama turtinė žala turėtų būti atmesta, nes ji yra neįrodyta. Antra, CK 6.290 str. 1 d. nurodo, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į turtinės žalos, kurią dėl sveikatos sužalojimo patyręs nukentėjęs asmuo, dydį. Ir atitinkamai atsakingas už žalą, privalantis žalą atlyginti asmuo nukentėjusiam asmeniui, turi atlyginti tą turtinės žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo dalį, kuri viršija nukentėjusiam asmeniui ar jo šeimos nariams išmokėtą socialinio draudimo išmokų dydį. Atsižvelgiant į tai, kad buvo pateikti įrodymai, kad L. K. gauna invalidumo pašalpą, todėl ta dalimi yra mažintina jo kita reikalaujama žala dėl sveikatai padarytos žalos. Dėl tų dokumentų, kurie buvo pateikti posėdžio metu ir nebuvo įtraukti į civilinį ieškinį, tai nei teismas, nei kiti proceso dalyviai, neturi atlikti to skaičiavimo, todėl jie turėtų irgi būti atmesti, įskaitant ir tai, kad nėra pateikta dalis jų vertimo į lietuvių kalbą. Dėl reikalavimo atlyginti L. K. neturtinę žalą. Jeigu teismas laikys, kad už viską yra atsakingi visi atsakovai, turėtų būti įvertinta teismų praktika, kad panašaus sveikatos sužalojimo atveju esant panašioms pasekmėms, yra priteisiama žymiai mažesnė, negu reikalauja nukentėjusysis, neturtinė žala. Šiuo atveju turėtų būti apie 8000 Eur. Nurodė, kad liečia civilinio atsakovo, draudiko PZU SA, įsipareigojimą pagal draudimo sutartį, tai minėto įstatymo 16 str. 1 d. numato, kad atsižvelgiama į tos valstybės, kurioje įvyko įvykis galiojančius teisės aktus, tai numato ir Aukščiausiojo Teismo 2014-06-19 nutartis Nr. 2K-317/2014, kurioje Aukščiausiasis Teismas analogišku atveju įvykus įvykiui Lietuvoje, konstatavo, kad turi būti taikomas LR transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas ir jame nurodytos draudimo sumos.

19Nurodė, kad kas liečia civilinės atsakomybės sąlygas, tai galioja ir O. B. pareikštam civiliniam ieškiniui. Nurodė, kad buvo pateikti dokumentai kas liečia turtinę žalą tik už gedulingus pietus ir paminklą žuvusiajam. Už ritualinius reikmenis dokumentų nebuvo pateikta todėl laikytina, kad neįrodyta. Be to, kaip ir nurodė savo paaiškinimuose, tiek pagal Latvijos įstatymus, tiek pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, valstybės išmokamos laidojimo pašalpos, kitos socialinio pobūdžio išlaidos, skirtos kompensuoti su laidojimo procesu susijusiems nuostoliams, yra įskaitomos į atlygintinos turtinės žalos dydį, kas sudaro 679,21 Eur, todėl šia suma turėtų būti minusuojama įrodytos turtinės žalos dydis. Todėl gautųsi, kad turtinė žala, kuri yra įrodyta, tuo atveju jeigu laikyti atsakingu T., būtų 570,79 Eur. Kas liečia neturtinės žalos dydį, mano, kad jis yra nepagrįstai didelis ir pagal teismų praktiką analogiškose bylose asmens žūties eismo įvykio metu, artimiesiems priteistinų sumų dydžių ribos yra nuo 4000 Eur iki 17000 Eur. Mano, kad šiose ribose būtų protinga ir sąžininga vertinti pareikštą civilinį ieškinį.

20Iš byloje esančio 2014-07-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad eismo įvykis įvyko kelio Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 43 kilometre, Būdų k. Vilainių sen. Kėdainių r. ,, kelių eismo įvykio rūšis –susidūrimas; kelio dangos būklė –drėgna; oro sąlygos –po lietaus; protokole užfiksuota transporto priemonių išsidėstymas eismo įvykio vietoje - a/m „VOLVO“ valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „SCHMITZ“, valst. Nr. ( - ) yra nuvažiavęs į griovį žiūrint Panevėžio kryptimi , kairėje kelio pusėje susidūręs su vilkiku „SCANIA“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „WIELTON“, valst. Nr. ( - ). Į vilkiko „SCANIA“, puspriekabę „WIELTON“, valst. Nr. ( - ) dešinį galinį kampą yra atsitrenkęs vilkikas „VOLVO“ valst. Nr. ( - ) su puspriekabe. Protokole užfiksuota visų a/m ir puspriekabių apgadinimai. Kelio dangos būklė – drėgna, oro sąlygos – po lietaus; sudarytas eismo įvykio vietos planas, fotolentelė Nr.1. Eismo įvykio vietoje rasta ir paimta : iš vilkiko „Volvo“ valst. Nr. ( - ) paimta 2 mobilaus ryšio telefonai „Nokia“, rudos spalvos piniginė, kurioje yra K. B. vairuotojo pažymėjimas, DNB banko mokėjimo kortelė, 2 „Swedbank“AB mokėjimo kortelės, A. Z. vairuotojo pažymėjimas, K. B. pasas, 200 Eur, 30 zlotų, 2 raktai, kiti dokumentai. Prie vilkikų buvo rasta ant žemės ir paimta įvairių dokumentų (b. l. 8-22, t.1);

21Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų ir 2014-07-24 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūros metu nustatyti vilkiko „Volvo 440“ valst. Nr. ( - ) išoriniai sugadinimo požymiai –visiškai sugadinta kabina, šviesos prietaisai, vairo mechanizmo būklė sugadinta, priekiniai žibintai sugadinti, priekinis stiklas sugadinta, dešinės pusės stiklas sugadinta; 2014-07-24 protokole užfiksuota – sunkvežimio kabina raudonos spalvos sugniuždyta, kairė pusė mašinos deformuota; dešinėje pusėje deformuotas kabinos kampas durelės taip pat galinė dešinės pusės kabinos dalis; deformuotas radiatorius, kabinos statramsčiai, stogas, dešinės pusės durelės; nuo a/m priekio iki pirmo pažeidimo dešiniame šone yra 0,9 m. atstumas. Puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), sugadintas tentas, deformuotas rėmas, sugadintas sukabinimo mechanizmas. Vilkikas ir puspriekabė „Schmitz“ valst. Nr. ( - ), nugabenti į saugojimo aikštelę. Puspriekabė grąžinta savininkui (b. l. 23-24, 28-29, 78-93, 94, 96 t. 1).

22Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų ir 2014-07-24 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūros metu nustatyti vilkiko „Scania “, valst. Nr. ( - ), sugadinta visa baltos spalvos kabina, visiškai deformuota, kairė pusė visiškai sugniuždyta, variklis ir važiuoklė atsiskyrę rėmu. Priekis deformuotas. Puspriekabės „Wielton“, valst. Nr. ( - ), sugadintas tentas, deformuotas rėmas, apgadinti šoniniai bortai. Kairė pusė visiškai deformuota, joje įkrautos vertybės. Dešinės pusės galinis kampas lenktas, statramstis deformuotas. Lenkimo vieta galinio ir dešinio bortų sujungimas ( b. l. 33-34, 38-39,78-93 t. 1).

23Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolų ir 2014-07-24 apžiūros protokolų matyti, kad apžiūros metu nustatyti vilkiko „Volvo 460“, valst. Nr. ( - ), visiškai sugadinta kabina, o puspriekabės „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), apgadinta kairės pusės priekinė dalis (b. l. 46-47, 54-55, 71-77, t. 1).

24Iš byloje esančio 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir techninės būklės patikrinimo protokolo matyti, kad apžiūros metu (A. K. vairuojamo vilkiko) puspriekabės „Schmitz SPR 24, valst. Nr. ( - ), nustatyti sugadinimai: puspriekabės tentas, galinės kairės pusės durys, kairės pusės bortas, stogas (b. l. 61-62, t.1).

25Iš byloje esančios 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvados Nr. 11-2924(14) matyti, kad techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vilkiko „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo P. T. veiksmai, - nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu vilkiku „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. ( - ), vairuojamu M. P.. Vilkiko „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas K. B., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 80 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į puspriekabę „Wielton“, valst. Nr. ( - ), laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, jeigu tuo momentu, kai susidūrė vilkikai „Volvo“, valst. Nr. ( - ), ir „Scania“, valst. Nr. ( - ), jis buvo nemažesniu kaip 78 m atstumu nuo atsitrenkimo į paminėtą puspriekabę vietos. Vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. WS92534, vairuotojas M. P. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su vilkiku „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), nes jam buvo sudaryta neišvengiama kliūtis (b. l. 66-70, t. 1).

26Iš byloje esančios 2014-07-04 specialisto išvados Nr. M 616/14(02) matyti, kad K. B. mirties priežastis politrauma, išsivysčiusi mažakraujystė po nukraujavimo ir trauminis šokas. Tai patvirtina klinikiniai ir autopsijos duomenys. K. B. mirė VšĮ Kėdainių ligoninėje ( - ) K. B. konstatuoti šie sužalojimai: kūno sumušimas ir suspaudimas, pasireiškęs daugybiniais odos nubrozdinimais ir minkštųjų audinių sumušimais krūtinėje, pilve, rankose ir kojose, kairės pusės II-VIII šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje ir II-VII šonkaulių lūžiais užpakalinėje pažastinėje linijoje su pasieninės krūtinplėvės plyšimu, dešinės pusės V-X šonkaulių lūžiais priekinėje pažastinėje linijoje, krūtinės organų sumušimu, kairio gaktikaulio abiejų šakų lūžiu ir dešinio šlaunikaulio skeveldriniu lūžiu, traiškytinėmis kairės šlaunies žaizdomis su minkštųjų audinių atsisluoksniavimu, trauminiais didelės apimties kepenų, dešinio inksto plyšimais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais paviršiais didele jėga ir prieš pat GMP iškvietimą. Tokios apimties sužalojimai vertinami sunkiu sveikatos sutrikdymu, kurie šiuo atveju dėl išsivysčiusių komplikacijų baigėsi mirtimi. Mirtis įvyko nuo sužalojimų visumos. Sužalojimai būdingi autotraumai ir atitinka užduotyje nurodytą laiką bei aplinkybes. Medicininėje dokumentacijoje esantys duomenys neabejotinai patvirtina nelaimingą atsitikimą kelyje. K. B. lavono kraujyje, šlapime, smegenų skystyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 64-69, t. 2).

27Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5864/14(01) matyti, kad K. B. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 61, t. 2).

28Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo matyti, kad VšĮ Kėdainių ligoninė slaugytoja pateikė daiktus – geltono metalo vyrišką žiedą ir geltono metalo spalvos grandinėlę (b.l.82, t. 2), pakvitavimu minėti bei kiti visi rasti daiktai priklausantys K. B. grąžinti jo sutuoktinei O. B. (b. l. 83, t.2);

29Iš byloje esančios 2014-11-03 specialisto išvados Nr. G2852/14(02) matyti, kad L. K. konstatuota dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, kairio klubo sąnario protezo šlaunikaulinės dalies išnirimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, akytkaulio sienelių, žandinių sinusų visų sienelių, akiduobių šoninių sienelių, dešinio skruostikaulio lanko lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujo išsiliejimas po kairės akies obuolio tinklaine, viršutinio žandikaulio lūžimas forma Le Fort III, odos nubrozdinimai rankoje, kūne. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu paveikus nurodytas sritis. Sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytu laiku 2014-07-03. Sužalojimai galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Viršutinio žandikaulio lūžimas forma Le Fort III atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 145-146, t. 2).

30Iš byloje esančios 2014-10-20 specialisto išvados Nr. G2735/14(02) matyti, kad M. P. padaryti: nubrozdinimai bei žaizdos veide, galvoje plaukuotoje dalyje, rankose, kojose, kraujosruvos kūne(lokalizacija nepatikslinta), dešinės pusės II šonkaulio lūžis, krūtinkaulio lūžis vidurinėje dalyje. Sužalojimai galėjo būti padaryti daiktu (-ams) judant bei kontaktuojant su kūnu ir/arba kūnui judant bei kontaktuojant su daiktu (-ais). Sužalojimų aprašymas bei gydymo taktika rodo, kad jie galėjo būti padaryti netrukus iki kreipimosi į gydymo įstaigą. Sužalojimų vaizdas, pobūdis, lokalizacija, išsidėstymas rodo, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir eismo įvykio metu. Sužalojimai galėjo būti patirti eismo įvykio metu, jų visuma laikoma nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 13-14, t. 3).

31Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5862/14(01) matyti, kad M. P. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 3, t. 3).

32Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5861/14(01) nurodyta, kad A. K. kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 57, t. 2).

33Iš byloje esančio liudytojo A. K. 2014-11-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad liudytojas patvirtino savo duotus parodymus, parodė vietą kur 2014-07-03 įvyko eismo įvykis kelyje Panevėžys-Aristava-Sitkūnai 43 km. Liudytojas parodė, kad nuo tos vietos, kurioje į jo vairuojamo a/m puspriekabę atsitrenkė priešpriešiais važiavęs „Volvo“ , iki tos vietos kur „Volvo“ trenkėsi į kitą vilkiką yra 25,50 metrų atstumas (b. l. 48-52, t.2).

34Iš byloje esančių Kėdainių r. PK tyrėjo nutarimų matyti, kad nutarta grąžinti: 2014-07-11 nutarimu puspriekabę „Schmitz“ Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ) SIA „Kreiss“ įgaliotam asmeniui (b.l.106, 1), 2014-07-10 nutarimu puspriekabę „Schmitz“ valst. Nr. ( - ), A. W. K. (b.l.109, t. 1); 2014-10-07 nutarimu a/m „Volvo“ Latvijos Respublikos valst. Nr. ( - ) SIA „Kreiss“ įgaliotam asmeniui (b.l.112); 2014-09-26 nutarimu a/m „Volvo“ valst. Nr. ( - ), grąžinti, A. W. K. (b.l.131, t.1); 2014-10-09 nutarimu grąžinti automobilį „Scania“ Lenkijos respublikos valst. Nr. ( - ) ir priekabą „Wielton“ valst. Nr. ( - ), savininkei J. M. , įpareigoti a/m ir priekabą saugoti iki bylos procesinio sprendimo priėmimo (b.l.133, t.1); iš eismo įvykio vietos paimti daiktai, dokumentai grąžinti pagal pakvitavimus teisėtiems savininkams arba jų įgaliotiems asmenims (b. l. 96, 104, 108, 110, 112, 114,115,129-130, 132, 137-141 t.1; b. l. 21-22, 27,28, t.3);

35Iš byloje esančių vairuotojų veiklos išrašų matyti, kad buvo padaryti vairuotojų veiklos išrašai iš K. B. skaitmeninės vairuotojo kortelės Nr. ( - ); išrašas iš L. K. skaitmeninės vairuotojo kortelės Nr. ( - ); išrašas iš P. T. skaitmeninės vairuotojo kortelės Nr.- ( - ) (b.l.23-27, 28-32, 36-40, t. 2), prie bylos yra pridėta kvitai- spaudiniai iš tachografų ( vokas b.l.33, vokas b.l.41);

36Iš byloje esančios pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad 2014-07-03 nuo 14,25 val. iki 14,33 val. buvo liūtinis lietus. Pavojingų meteorologinių reiškinių nebuvo (b.l.21, t.2).

37Pagal BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Kvalifikuojant veiką pagal šį BK straipsnį, būtina nustatyti pavojingą veiką (konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimą), padarinius (eismo įvykį ir žmogaus žūtį) bei priežastinį ryšį tarp pažeidimo ir kilusių padarinių. Išvada apie priežastinio ryšio buvimą tokiais atvejais daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir kurie jų pažeidimai buvo tiesioginė padarinių kilimo sąlyga.

38Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, išanalizuoti įrodymai sudaro vientisą sistemą, vieni kitus papildo, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą. Jis kaltu pats prisipažino visiškai, be jo visiško prisipažinimo kaltinamojo kaltė pilnai įrodyta išanalizuotų įrodymų visetu. Teisiamojo posėdžio metu neginčytinai nustatyta, kad kaltinamojo padaryti KET taisyklių (iki 2014-10-11 gal. redakcija) 28, 133, 134 punktų reikalavimų pažeidimai yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pasekmėmis – eismo įvykiu, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų vilkiko „Scania“ valst. Nr. ( - ) vairuotojui M. P. buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata; vilkiko „Volvo“ valst. Nr. ( - ) vairuotojas K. B. dėl eismo įvykio metu gautų sužalojimų ligoninėje ( - ) mirė bei kartu važiavusiam L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

39Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo t.y. nors kaltinamasis nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti BK numatyti pagrindai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti (LR BK 16 str. 3 d.). Nors kaltinamojo padaryta veika dėl neatsargumo, tačiau yra pavojinga, veika padaryta šiurkščiai pažeidžiant KET reikalavimus, nes kaltinamasis būdamas eismo dalyviu, privalėdamas kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui (KET 28 p.), važiuoti neviršydamas leistino greičio, pasirinkti važiavimo greitį atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatytos kliūties (KET 133 p.), atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui, privalėdamas sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams (KET 134 p.), viršijo leistiną važiavimo greitį, lyjant lietui nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsiradus iš anksto numatomai kliūčiai automobilio nesugebėjo sustabdyti, automobiliui praradus tiesiaeigiškumą nesuvaldė vairuojamo vilkiko, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu vilkiku valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „WIELTON“, valst. Nr. ( - ), bei ko pasiekoje važiuojamoje kelio dalyje sudarė netikėtą ir iš anksto nenumatomą kliūtį paskui M. P. vairuojamą vilkiką „SCANIA“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „WIELTON“ valst. Nr. ( - ), važiavusiam K. B. vairuojamam vilkikui „VOLVO FH“, valst. Nr. ( - ), kuris neturėdamas techninės galimybės išvengti susidūrimo atsitrenkė į puspriekabės „WIELTON“, valst. Nr. ( - ), galinę dalį.

40Tai, kad kaltinamasis vairuodamas vilkiką „Volvo“, valst. Nr. ( - ), pažeidė jam inkriminuotus KET reikalavimus ir jo veiksmai priežastiniu ryšiu buvo susiję su eismo įvykio kilimu ir iš to kilusiomis pasekmėmis , patvirtina 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto išvada Nr. 11-2924-14,( b. l. 66-70, t. 1), kuria nustatyta, jog techniniu požiūriu pagrindinė šio eismo įvykio kilimo sąlyga buvo vilkiko „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), vairuotojo P. T. veiksmai, - nevažiavo kelio važiuojamosios dalies dešine puse, o įvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą susidūrė su ta eismo juosta priešinga kryptimi važiavusiu vilkiku „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. ( - ), vairuojamu M. P.. Vilkiko „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas K. B., važiuodamas didžiausiu leistinu įvykio vietoje 80 km/h greičiu, turėjo techninę galimybę išvengti atsitrenkimo į puspriekabę „Wielton“, valst. Nr. ( - ), laiku stabdydamas savo vairuojamą transporto priemonę, jeigu tuo momentu, kai susidūrė vilkikai „Volvo“, valst. Nr. ( - ), ir „Scania“, valst. Nr. ( - ), jis buvo nemažesniu kaip 78 m atstumu nuo atsitrenkimo į paminėtą puspriekabę vietos. Vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Wielton“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas M. P. neturėjo techninės galimybės išvengti susidūrimo su vilkiku „Volvo", valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), nes jam buvo sudaryta neišvengiama kliūtis. Teisiamojo posėdžio metu ekspertas Vitalij Matusevič patvirtino savo duotą išvadą ir teismui paaiškino, kad pagrindinė sąlyga - tai yra būtina ar pakankama sąlyga eismo įvykiui kilti. Būtent dėl automobilio „Volvo“ vairuotojo P. T. veiksmų įvyko eismo įvykis. Jis sukėlė avarinę situaciją, dėl ko įvyko visas eismo įvykis. Nurodė, kad šiuo atveju buvo nagrinėjama galimybė automobilio „Volvo“ K. B. išvengti eismo susidūrimo. Buvo nagrinėjama situacija kuomet K. B. turėjo važiuoti didžiausiu leistinu įvykio metu 80 km/h greičiu. Būtent prie tokio greičio ir buvo skaičiuojama techninė galimybė. Iki stabdymo pagal tachografo duomenis jis važiavo 87 km/h greičiu, bet iki atsitrenkus greitis buvo mažinamas ir jis buvo mažesnis negu 62 km/h. Nurodė, kad įvyko vienas eismo įvykis, kurio metu susidūrė 3 transporto priemonių junginiai. Kai įvyko pirmas susidūrimas, automobilio „Scania“, kurį vairavo M. P. puspriekabė, jos užpakalinė dalis išslydo, užėmė visą važiuojamąją kelio dalį. Tokiu būdu buvo sudaryta kliūtis jam iš paskos važiavusio automobilio judėjimui. K. B. vairuojamam automobiliui susidūrę automobiliai tapo kliūtimi. Jeigu K. B. būtų važiavęs įvykio vietoje didžiausiu leistinu greičiu 80 km/h, tai 78 m atstumo pakaktų automobiliui sustabdyti. Nurodė, kad tai sąlyginė išvada, kuri priskiriama prie kategoriškų išvadų. Nurodė, kad vairuotojo K. B. greičio viršijimas turėtų priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu, tai yra antruoju atsitrenkimu į puspriekabę, tik tuo atveju, jeigu tuo momentu kai įvyko pirmas susidūrimas K. B. vairuojamas automobilis buvo didesniu kaip 78 m atstumu iki susidūrimo vietos. Nurodė, kad galima nustatyti stabdymo kelią, jeigu galėtų tiksliai apskaičiuoti koks buvo greitis atsitrenkimo momentu. Nurodė, kad jis gali paskaičiuoti kiek reikia atstumo, kad greitį sumažinti nuo 87 km/h iki kažkokios tai reikšmės. Tačiau jis nežino iki kokios reikšmės turi skaičiuoti. Yra viena greičio reikšmė, kitos greičio reikšmės nėra. Nėra reikšmės, koks buvo greitis atsitrenkimo momentu. Per vieną lygtį dviejų reikšmių negalima nustatyti. Nurodė, kad koks buvo greitis tuo momentu kai atsitrenkė į puspriekabę, jis iš tachografo parodymų nustatyti negali. Nurodė, kad vairuotojo K. B. greitis nuo 87 km/h iki 62 km/h sumažėjo per vieną sekundę. Kaip sekančią sekundę, ar pusė sekundės mažėjo tas greitis iki kiek, nuo 62 iki 40 ar iki 35, ar iki 50, negalima nustatyti. Paskutinė žinoma greičio reikšmė yra nepatikima tyrimo atlikimui. Nurodė, kad kai nėra galutinio greičio negalima nustatyti kokiu atstumu jis pradėjo stabdyti. Stabdymo pradėjimas matomai buvo dėl to, kad prieš jį važiavęs M. P. irgi pradėjo stabdyti savo transporto priemonę. Nurodė, kad vairuotojas K. B. negalėjo sustabdyti a/m nes buvo per mažas atstumas iki kliūties. Bet nėra pagrindo teigti, kad nebuvo laikomasi distancijos iki priekyje važiavusios transporto priemonės. Nurodė, kad K. B. vairuojama transporto priemonė neatsitrenkė į stabdomą transporto priemonę, jis atsitrenkė į transporto priemonę, kuri buvo sustabdyta smūgiu, kuomet išvystomas žymiai didesnis lėtėjimas. Todėl jokiu būdu negalima teigti, kad nebuvo laikomasi distancijos iki priekyje važiuojančios transporto priemonės. Nurodė, kad pagal bylos aplinkybes tai vairuotojas K. B. buvo mažesniu nei 78 m atstumu kai sureagavo stabdymui. Kadangi vairuotojas K. B. nespėjo sustabdyti , smūgis buvo pakankamai stiprus, tai tikėtina, kad tas atstumas buvo mažesnis , bet kiek jis buvo mažesnis pasakyti negali. Nurodė, kad atliekant tyrimą apskritai nagrinėjama viskas, ką galima nustatyti. Šiuo atveju buvo labai svarbu nustatyti suartėjimo mechanizmą. Kadangi duomenų nepakako tyrimo atlikimui, tuomet buvo duota sąlyginė išvada, kas liečia būtent K. B. veiksmus. Nurodė, kad jo nuomone nei papildoma ekspertize, nei pakartotine, daugiau nieko nustatyti nebegalima.

41Teismas abejoti argumentuota ir pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu specialisto išvada bei ją patikslinančiais eksperto V. M. paaiškinimais teisiamojo posėdžio metu , abejoti eksperto kvalifikacija bei kompetencija, neturi pagrindo.

42Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., patvirtino, jog vilkiko „Volvo“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Schmitz“, valst. Nr. ( - ), vairuotojas K. B. tuo metu kaip susidūrė vilkikai „Volvo“, valst. Nr. ( - ), ir „Scania“, valst. Nr. ( - ), buvo mažesniu kaip 78 m atstumu nuo atsitrenkimo į paminėtą puspriekabę vietos. Tai patvirtina ir liudytojo A. K. 2014-11-03 parodymų patikrinimo vietoje protokolas. Liudytoja O. K. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, jog ji girdėjo kelis stiprius garsus, tai buvo kelių sekundžių bėgyje, vienas po kito, viskas įvyko labai greitai. Teismas daro išvadą, jog teisiamojo posėdžio metu nustatyta, jog vairuotojas K. B. negalėjo sustabdyti a/m nes buvo per mažas atstumas iki kliūties, t.y. mažesnis nei 78 m., jis važiavo laikydamasis tinkamos distancijos, tačiau jis negalėjo tikėtis, kad kelyje atsiras tokia netikėta kliūtis, o taip pat neturėjo galimybės išvengti eismo įvykio kilimo. Teismas daro išvadą, kad ne vairuotojo K. B. – greičio viršijimas (KET 133 str. numatytų taisyklių nesilaikymas), o kaltinamojo prieštaraujantis KET 28, 133, 134 str. (iki 2014-10-11 gal. red.) reikalavimams neatsargus elgesys - buvo tiesioginė eismo įvykio kilimo ir kitų žmonių žūties bei sužalojimo priežastis.

43Teismas daro išvadą, kad byloje išanalizavus įrodymų visetą, neginčytinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė minėtą nusikaltimą, kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka LR BK 281 str. 5 d.

44Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

45Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį. Kaltinamojo padarytas nusikaltimas neatsargus ( BK 11str.), tačiau pasekmės sunkios, kaltinamasis nusikalto, šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, ignoruodamas elementarias eismo saugumo taisykles, sukėlė eismo įvykį su sunkiomis pasekmėmis – M. P. nesunkiai sutrikdyta sveikata, L. K. –sunkiai sutrikdyta sveikata, o K. B. –dėl eismo įvykyje gautų sužalojimų mirė.

46Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 57, 58 t.3; 144 t.4); jis kaltu prisipažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi. Kaltinamasis nusikaltimo padarymo metu dirbo, darbdavio charakterizuojamas teigiamai; iš buvusios kitos darbovietės taip pat charakterizuojamas teigiamai (b. l. 140,141 t.4); registruotas darbo biržoje (b. l. 142,143 t.4); vedęs, išlaiko dvi dukras, viena nepilnametė, kita dukra yra studentė (b. l. 136, 137,138 t.4); iš pateiktos kaltinamojo gynėjo pažymos iš Mazovijos dr. J. P. vardo specializuotos ligoninės informacijos matyti, kad kaltinamasis po įvykio gydytas – diagnozė potrauminio streso sutrikimas ,depresinis sutrikimas (b. l. 145, t.4); Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61str. nuostatomis, atsižvelgdamas į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 41str.), bei teisingumo principą, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir jį paveikti, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Teismas mano, jog kaltinamajam turi būti skiriama sankcijoje numatyta reali laisvės atėmimo bausmė, bei atsižvelgus į visas aplinkybes teismas mano, jog yra pagrindo skirti laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis.

47LR BK 75 str. numato, kad paskyrus už neatsargų nusikaltimą asmeniui laisvės atėmimo bausmę ne didesnę kaip 6 metai, jos vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Kaltinamasis anksčiau nusikalstamų veikų nebuvo padaręs, padarytas netyčinis nusikaltimas. Kaltinamasis kritiškai įvertino savo elgesį, suprato padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir padarinius, prisipažino nusikaltęs ir gailisi. Kaltinamasis nesislepia nuo teismo, vykdo kardomųjų priemonių reikalavimus. Visos šios aplinkybė rodo, kad kaltinamajam galima parodyti pasitikėjimą, ir paskirtos bausmės vykdymą atidėti. Nors kaltinamasis gyvena Lenkijos Respublikoje, tačiau toks nuosprendžio vykdymas bus užtikrintas vadovaujantis 2014-11-13 Įstatymu „Dėl Europos Sąjungos Valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (kurio įgyvendintas 2008-11-27 Europos Sąjungos tarybos pamatinis sprendimas 2008/94/TVR „Dėl teismo sprendimų ir sprendimų dėl lygtinio nuteisimo tarpusavio pripažinimo principo taikymo siekiant užtikrinti lygtinio atleidimo priemonių ir alternatyvių sankcijų priežiūrą“).

48Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise- vairuodamas transporto priemonę, įvertinus veikos pobūdį ir pasekmes skirtina baudžiamojo poveikio priemonė - – atėmimas naudotis specialia teise – atėmimas teisės vairuoti transporto priemonę (LR BK 67 str. 3d. BK 68 str. )

49Civ. ieškiniai :

50Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 str. 10 d.). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 str.). Civ. ieškinys turi būti pareikštas ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios (BPK 112 str. 1d. ).

51P. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį – vilkiką „VOLVO FH 440“, valst. Nr. ( - ). Šios transporto priemonės savininkas A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonė. Neteisėti veiksmai P. T. padaryti vykdant darbines pareigas A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonėje. Žala padaryta P. T. vairuojant darbdavio A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės transporto priemonę, todėl vadovaujantis LR CK 6.264 str. samdantis darbuotojus asmuo privalo atlyginti žalą, atsiradusią dėl jo darbuotojų kaltės. Tačiau transporto priemonės savininko civilinė atsakomybė eismo įvykio metu buvo apdrausta Lenkijos draudimo bendrovėje PZU SA, išduotas transporto priemonės privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimo polisas (sutartis) suma jame nustatyta garantinės sumos - nuo 2012-06-11 asmeniui 5 000 000 Eur ir turtui 1 000 000 Eur susijusiu su vienu atveju, kurio pasekmės, apdraustos priklausomai nuo nukentėjusių asmenų skaičiaus. Draudimas galiojo nuo 2014-06-01 - 2015-05-31( b. l. 27, 32 t. 1, vertimas b.l. 158, t.4 ). Esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Individualizuota draudiko atsakomybė yra sutartinė, ji atsiranda tokiais pagrindais, kurie numatyti draudimo sutartyje. Minėta sutartis buvo sudaryta vadovaujantis Lenkijos Respublikos 2003-05-22 įstatymo „Dėl privalomojo draudimo iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro.“

52Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 str. 6 d. draudimo sutartims taikoma valstybės , kurios teritorijoje yra draudiko nuolatinė gyvenamoji ar verslo vieta, teisė. Šiuo atveju draudimo sutartis sudaryta tarp Lenkijos Respublikoje registruotų įmonės ir draudimo bendrovės, ši draudimo sutartis taikoma ir draudiminiams įvykiams , įvykusiems Lietuvos Respublikoje. Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos , darbo ir baudžiamosiose bylose“ 37 str. taip pat nustato, jog prievolės kylančios iš sandorių, yra vykdomos pagal Susitariančios Šalies, kurios teritorijoje buvo sudarytas sandoris, įstatymus, jeigu prievolinio santykio dalyviai nepasirinks kitos teisės.

53Taigi pagal išduotą transporto priemonės privalomojo draudimo civilinės atsakomybės draudimo polisą (sutartį), tiek pagal Lenkijos Respublikos 2003-05-22 įstatymo „Dėl privalomojo draudimo iždo ir Lenkijos transporto priemonių draudikų biuro“ 36 str. – žalos padarymo atveju vienam įvykiui išmokėtina –bendra (garantinė) draudimo suma asmeniui yra 5 000 000 Eur, neišskiriant šios sumos turtinės ir neturtinės žalos; turto nuostolių atveju – garantinė suma 1 000 000 Eur; nukentėjusių ir civ. ieškovų pareikšti ieškinio reikalavimai neviršija numatytos didžiausios garantinės sumos kiekvieno asmens sužalojimo atveju, todėl atlyginti nukentėjusiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą turi Lenkijos draudimo bendrovė PZU SA ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo kasacinė byla , 2007-10-23 nutartis 2K-640/2007; Lietuvos Apeliacinio teismo 2009-02-10 nutartis civ. byloje A2-241/2009; Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2006-04-11 nutartis 3K-7-115/2006);

54Pagal LR BPK 113 str. civ. ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje įrodinėjamas pagal šio kodekso nuostatas; kai nagrinėjant civ. ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja , taikomos atitinkamos civ. proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms.

55BPK 115 str. numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civ. ieškinio pagrįstumo ir dydžio , visiškai ar iš dalies patenkina civ. ieškinį arba jį atmeta.

56Civ. ieškinys (patikslintas) pareikštas nukentėjusio L. K. dėl 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 1959,39 Eur turtinės žalos atlyginimo , 5 proc. dydžio proc. palūkanų (b. l. 72-77 t.4), nukentėjusio atstovas adv. pad. S.Sinickis teisiamojo posėdžio metu turtinę žalą prašo priteisti pagal patikslintą ieškinį - 1959,39 Eur, bei priteisti ir tas išlaidas, kurios yra nurodytos dokumentuose, kuriuos pateikė teisiamojo posėdžio metu; taip pat prašo priteisti ir bylinėjimosi išlaidas – 330 Eur, civ. ieškinį prašo priteisti iš atsakovų- kaltinamojo, Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA bei A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės , tenkintinas iš dalies.

57Teismas ieškinį nagrinėja neišeidamas už ieškinio ribų t.y. pagal iki įrodymų tyrimo pradžios (LR BPK 112 str.) pateiktą patikslintą ieškinį (b. l. 72-77, t.4) kuriuo prašoma teismo priteisti - 18 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, ir 1959,39 Eur turtinę žalą, bei civ. ieškinyje prašo priteisti 5 proc. dydžio procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Teismas civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis šias nukentėjusio ir civ. ieškovo L. K. išlaidas , kurios yra realios, įrodytos:

58– specialaus transporto paslaugos gabenant iš Rygos į namus – 138 Eur (b.l.118,t.2 ir 130, t.2), kelionė į Kėdainių r. policijos komisariatą ir atgal – 53 Eur (b.l.127, t.2), nedarbingumo lapelio pristatymo į darbovietę paštu išlaidos – 15,14 Eur (b.l.133, 134,136,137,138, t.2), išlaidos kurui dėl važinėjimo į/iš gydymo įstaigas 181,85 Eur ir išlaidos patirtos gydymui, akių terapijai, protezų pirkimas – 748,03 Eur (b.l.114,116,117,121,123; 126, 127,128, 129,131,132,135,139,t.2); notaro išlaidos, susijusios su įgaliojimo surašymu žmonai – 7,12 Eur (b.l.125, t.2), teismas taip pat daro išvadą, kad eismo įvykio metu nukentėjęs prarado ( tikėtina, kad buvo sugadinti ) nukentėjusiam priklausantys daiktai- mobilaus ryšio telefonas „Nokia C203“ - 62 Eur, kompiuteris „Samsung“ – 540 Eur, navigacija „Mio“ – 200 Eur , viso daiktų vertė 802 Eur, nes iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjęs ikiteisminio tyrimo metu ieškojo minėtų daiktų (b. l. 92, t.2), tyrimo metu nukentėjusiam buvo pranešta, jog minėtų daiktų nepavyko surasti, nes įvykio vietoje buvo daug nuolaužų (b. l. 91, t.2), teismas neturi pagrindo abejoti nurodytų išlaidų pagrįstumu. Viso nukentėjusiam priteistina 1945,14 Eur turtinės žalos. Minėta turtinė žala priteistina iš civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas (14,23 Eur nukentėjusio turėtos išlaidos už Latvijos advokato paslaugas yra proceso išlaidos , todėl jos priteistinos iš kaltinamojo).

59Nukentėjusio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio proc. palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško atlyginimo, atmestinas.

60Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.37 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad palūkanas pagal prievoles gali nustatyti įstatymai arba šalių susitarimai. Palūkanos laikomos minimaliais nuostoliais dėl prievolės pažeidimo (CK 6.261 straipsnis), t. y. dėl pareigos atlyginti padarytą žalą nevykdymo nustatytu terminu, jų paskirtis yra skatinti skolininką kuo greičiau įvykdyti prievolę. Taigi palūkanos atlieka kompensacinę funkciją ir skirtos atlyginti minimalius kreditoriaus nuostolius, kuriuos jis patiria dėl skolininko pareigos neįvykdymo, praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą. Minėtos įstatymo nuostatos reiškia, jog prievolė visų pirma turi būti (įstatymu, sutartimi, teismo sprendimu) konstatuota ir skolininkui pareikšta įvykdymui per nustatytą terminą (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Pažymėtina, jog šiuo atveju pareiga vykdyti teismo prievolę kaltinamajam atsiras tik įsiteisėjus nuosprendžiui, kuriuo civilinis ieškinys tenkintinas, priteisiant jam konkrečią pinigų sumą turtinei žalai atlyginti, ir pateikus jį vykdyti. Įstatymas nenustato konkretaus termino, per kurį turi būti savanoriškai įvykdyta prievolė atlyginti nusikaltimu padarytą žalą, todėl remiantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, pateikus teismo nustatytą žalos atlyginimo prievolę vykdymui, turi būti nustatytas protingas terminas prievolės savanoriškam įvykdymui ir tik po to, jei ji nevykdoma, galima pripažinti, jog skolininkai nevykdo pareigos atlyginti žalą ir dėl šios priežasties nukentėjusysis patiria nuostolius (kasacinė nutartis Nr. 2K-234/2010). Todėl nukentėjusio prašymas priteisti jam 5 % dydžio palūkanas nuo prašomos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo , laikytinas priešlaikiniu, todėl atmestinas.

61Kadangi nukentėjęs tęsia gydymą, kaip nurodė bus atliktos dar 3 operacijos, todėl turės papildomų išlaidų, todėl nukentėjęs turės teisę pareikšti civ. ieškinį CPK tvarka.

62Civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies.

63Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

64Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

65Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra pažymėjęs, jog deliktinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo svarbesnė vertybė, tuo stipriau ji ginama. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ir ne visada atkuriamų vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad nukentėjęs dėl traumų patyrė tiek fizinį, tiek dvasinį skausmą. Jam konstatuota: dešinio šlaunikaulio skeveldrinis lūžimas, kairio klubo sąnario protezo šlaunikaulinės dalies išnirimas, dešinio alkūnkaulio lūžimas, nosies kaulų lūžimas, akytkaulio sienelių, žandinių sinusų visų sienelių, akiduobių šoninių sienelių, dešinio skruostikaulio lanko lūžimas, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose kraujosruvos po abiejų akių obuolių junginėmis, kraujo išsiliejimas po kairės akies obuolio tinklaine, viršutinio žandikaulio lūžimas forma Le Fort III, odos nubrozdinimai rankose, kūne. Viršutinio žandikaulio lūžimas forma Le Fort III atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą (b. l. 145-146, t. 2).

66Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis nedirbantis, turtinė padėtis sunki, registruotas darbo biržoje, išlaiko 2 dukras, šeima turi įsipareigojimų bankui (b.l.137, 138, 139, t.4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą ( dvasinius išgyvenimus ). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog nukentėjęs patyrė didelį fizinį skausmą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, nepatogumus, stresą, šoką, nerimą, gydimosi periodas buvo ilgas, apie metai laiko, tai patvirtina išrašai iš medicininių dokumentų (b. l. 84, 125, 130-132, t.4), pats nukentėjęs nurodė, kad turėjo 5 operacijas, pooperaciniu laikotarpiu jis negalėjo dirbti, palaikyti socialinių ryšių; ateityje nukentėjusio laukia 3 operacijos; iš ambulatorinio paciento medicininės kortelės išrašo matyti, kad gydymosi periodas buvo ilgas. Nurodyta, jog paciento veidas pasikeitęs, palyginus su paso nuotrauka ( sunkiai atpažįstamas); traumuota kairė akis- ja praktiškai nebemato (planuojama akies operacija); pacientas įtrauktas į eilę akies operacijai (b. l. 130,-132 t.4); gydymas iki šiol nebaigtas; nukentėjęs tapo neįgalus, nukentėjusiam nustatyta nuo 2015-06-30 iki 2016-06-29 antroji invalidumo grupė, paskirta invalidumo pensija; iš valstybinės sveikatos ir darbingumo ekspertizės gydytojų komisijos 2015-07-01 nutarimo Nr. 39-2015-2220 matyti, kad K. K. po daugybinių traumų išliko sunkūs sveikatos ir funkcinio pajėgumo sutrikimai (b. l. 79, 90 t.4). Taigi patirti sužalojimai ir dvasiniai išgyvenimai yra ilgalaikiai, sužalojimai ir gydymas veido srityje yra nenusilaupiami, keliantys didesnį diskomfortą. Tačiau vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčinei.

67Be to , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tą aplinkybę, kad pats žuvęs K. B. vairuodamas transporto priemonę, kurioje važiavo nukentėjęs L. K., pažeidė KET 133 str. reikalavimus, viršijo leistiną greitį, važiavo 87 km/h.

68Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius: nukentėjusiam L. K. - 13000 Eur ( pagal kasacinio teismo praktiką, kasacinės nutartys 2K-149/2013; 2K-95/2013; 2K-48/2013, 2K-687/2012; 2K-554/2012; 2K-390/2012 ir kt.). Nukentėjusiam teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA. Likusioje dalyje nukentėjusio –civ. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

69Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios O. B. (b.l.75-78, t.2; b. l. 68, t.4), kurį palaikė ir teisiamojo posėdžio metu prašė priteisti - 1776,01 Eur turtinės ir 24 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, iš Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA , tenkintinas iš dalies.

70Teismas civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta pagrįstomis ir įrodytomis šias nukentėjusios ir civ. ieškovės išlaidas, kurios yra realios, įrodytos: paminklas - 850 Eur (b.l.159, t.4, išversta posėdžio metu ), kavinėje sumokėta suma už pietus gedulingus - 270 Eur (b.l. 159,t.4 išversta posėdžio metu); teismas pripažįsta realiomis ir pagrįstomis - laidojimo išlaidos, ritualinės paslaugos -526,01 Eur sumai, kurios neviršija rinkos kainos, viso 1646,01 Eur. Tačiau minėta turtinė žala sumažintina 679,21 Eur išmokėta laidojimo pašalpa ( b. l. 47, t.4), kuri įskaitoma į žalos atlyginimą ( CK 6.291 str. 2d. ); viso turtinės žalos priteistina – 966,80 Eur. Minėta turtinė žala priteistina iš civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA, likusioje dalyje civ. ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas.

71Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus – ji yra pensinio amžiaus, gyveno kartu su žuvusiuoju, t.y. vyru, vedė bendrą ūkį, vyras pagrinde išlaikė šeimą, buvo šeimos maitintojas, t.y. vyro ir žmonos santykiai buvo nuolatinio pobūdžio, nuoširdūs, artimi ir emociškai tvirti; akivaizdu, kad nukentėjusi, dėl savo vyro žūties patyrė didžiulį sielvartą, dvasines kančias, ilgalaikius pergyvenimus, emocinę depresiją. Ji liko našlė. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus). Pažymėtina, kad byloje nėra pateikta įrodymų, kad nukentėjusią bei žuvusįjį būtų sieję priešiški santykiai, kas leistų abejoti jų tarpusavio ryšių glaudumu.

72Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, turi pagrindą priteisti žalos atlyginimą nukentėjusiai, nes daro išvadą, kad artimiausių asmenų netikėta tragiška žūtis iš esmės visada sukelia dvasinių išgyvenimų, sukrėtimų, neigiamų emocijų dėl artimo žmogaus praradimo, dėl ryšio su artimu žmogumi nutrūkimo ir tą eismo įvykio, sukelto kaltinamojo, metu žuvus vyrui patyrė nukentėjusi, todėl neturtinė žala jai padaryta buvo.

73Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.

74Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės kompensacijos už neturtinę žalą paskirtis – sudaryti materialines prielaidas iš naujo sukurti tai, ko negalima sugrąžinti, kuo teisingiau atlyginti tai, ko žmogui neretai apskritai niekas – jokie pinigai, joks materialus turtas – negali atstoti. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma. Įstatymo nustatyta tik piniginė satisfakcija, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-03 nutartis Nr. 3K-3-196/2010, 2012-04-30 nutartis Nr. 3K3-202/2012, kt.).

75Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis nedirbantis, turtinė padėtis sunki, registruotas darbo biržoje, išlaiko 2 dukras, šeima turi įsipareigojimų bankui (b.l.137,138,139, t.4). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė byla Nr. 3K-7-255/2005, Nr. 3K-3-511/2004). Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius išgyvenimus). Tačiau vienas iš kriterijų, reikšmingų neturtinės žalos dydžiui nustatyti, yra ir žalą padariusio asmens kaltės laipsnis bei forma. Neabejotinai nustatyta, kad kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, žala atsirado dėl kaltinamojo neatsargaus neteisėto elgesio, pasireiškusio neatidumu, nedėmesingumu, tačiau kaltinamasis sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių ir moralinių išgyvenimų, fizinio skausmo, todėl neatsargios kaltės atveju neturtinės žalos dydis yra atitinkamai mažesnis nei esant tyčinei.

76Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei protingumo kriterijais, nes kiekvienoje konkrečioje situacijoje teismas turi pareigą užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiųjų ir kaltininko ar už jo veiksmus materialiai atsakingo asmens – pusiausvyrą, kadangi negalima vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti, įvertinant ir tai, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika negali tapti pasipelnymo šaltiniu. Nustatant neturtinės žalos dydį pažymėtina, jog dėl artimo žmogaus netekties patirti dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusi skaudžiausias pasekmes patyrė iš karto po nelaimės, byloje nėra duomenų, kurie patvirtintų, kad nukentėjusiai patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę kokias nors ilgalaikes neigiamas pasekmes, dėl kurių nukentėjusi ateityje nebegalėtų gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau nukentėjusios išgyvenimai praradus vyrą , su kuriuo nukentėjusią siejo artimi ir dvasiniai santykiai, neigiamai ieškovei, atsilieps ir ateityje, nes ji neteko gero, rūpestingo, supratingo, mylinčio vyro.

77Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į aplinkybę, kad pats žuvęs K. B. vairuodamas transporto priemonę, kurioje važiavo nukentėjęs L. K., pažeidė KET 133 str. reikalavimus, viršijo leistiną greitį, važiavo 87 km/h.

78Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma, pinigine išraiška nustato teismas, o ne nukentėjusysis ir civilinis ieškovas, todėl neturi būti vartojama sąvoka - neturtinės žalos sumažinimas. Teismas nustato tokius atlygintinos neturtinės žalos dydžius: nukentėjusiai – 18000 Eur ( suformuota teismų praktika KET pažeidimo baudž. bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje , kasacinės nutartys 2K-541-511/2015; 2K-204/2013; 2K-135/2013; 2K-65/2013, 2K-185/2012, 2K-344/2012).

79Nukentėjusiai teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA. Likusioje dalyje nukentėjusios –civ. ieškinys dėl neturtinės žalos priteisimo atmestinas.

80Nukentėjęs M. P. civ. ieškinio nepareiškė.

81Sutinkamai su LR BPK 103 str. 104str. 105 str. 106 str. iš kaltinamojo priteistina proceso išlaidos:

82-344,23 Eur už advokato pagalbą (b. l.121,134, t.4 ir 118,130 t.2) nukentėjusiam L. K.;

83-33,80 Eur ( pašto )išlaidos, valstybei.

84-taip pat teismas laiko pagrįstomis išlaidomis nukentėjusio L. K. nakvynės išlaidas atvykus į teisiamąjį posėdį 2016-02-03, nukentėjęs atvyko iš Latvijos Respublikos 2016-02-02, suma 41,00 Eur (b. l. 106, 107, t.4), šios išlaidos yra būtinos ir pateisinamos, jos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteisiamos iš kaltinamojo (BPK 103 str. 104 str. 105 str.; Kauno apygardos teismo nutartis 2A-683-658/2012).

85Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti : tachografų kvitai –spausdiniai saugomi baudž. byloje (b.l.33, 41, t.2); 2vnt. CD diskų su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir su transporto priemonių apžiūros nuotraukomis saugomi bauž. byloje (prie viršelio t.3), nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti prie bylos.

86A/m „Volvo“ valst. Nr. ( - ) grąžintą SIA „Kreiss“ įgaliotam asmeniui iki atskiro teismo nurodymo (b. l. 112, t.1); A/m „Scania“ valst. Nr. ( - ) ir priekabą „Wielton“ valst. Nr. ( - ) grąžintą savininkei J. M. iki procesinio sprendimo priėmimo byloje (b. l. 133, t.1) nuosprendžiui įsiteisėjus, grąžintini jų savininkams.

87Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297 str., 302-303 str. , teismas,

Nutarė

88P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. ir nubausti jį laisvės atėmimu trims (3) metams. Taikyti Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d. 2 d. 8 p. ir pagrindinės bausmės, laisvės atėmimo vykdymą atidėti dviejų (2) metų ir devynių (9) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant nuteistąjį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

89Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., BK 68 str. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti P. T. naudotis specialia teise - atimti teisę vairuoti transporto priemonę dviem (2) metams.

90Kardomąją priemonę, užstatą kurį sudaro 3000 Eur (trys tūkstančiai eurų) iki nuosprendžio įsiteisėjimo nekeisti, nuosprendžiui įsiteisėjus –panaikinti, sumokėtą užstato sumą grąžinti užstato davėjui A. T..

91Priteisti iš civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA ( Powszechny Zaklad Ubezpieczen Spolka Akcyjna, buveinės adresas al. J. P. II 24, Varšuva, 00-133 Lenkija):

92nukentėjusiam L. K. -1945,14 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus keturiasdešimt penkis eurus 14 ct) turtinės žalos ir 13 000 Eur (trylika tūkstančių eurų ) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civ. ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos priteisimo, atmesti.

93nukentėjusiai O. B. - 966,80 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt šešis eurus 80ct) turtinės žalos ir 18 000 Eur (aštuoniolika tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje civ. ieškinį dėl turtinės žalos ir neturtinės žalos priteisimo atmesti.

94Civ. ieškinius civ. atsakovams A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonei ir P. T. atmesti.

95Priteisti iš nuteistojo P. T. proceso išlaidas : 385,23 Eur nukentėjusiam L. K.; ir 33,80 Eur ( pašto )išlaidos, valstybei.

96Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti : tachografų kvitai –spausdiniai saugomi baudž. byloje; 2 vnt. CD diskų su įvykio vietos apžiūros nuotraukomis ir su transporto priemonių apžiūros nuotraukomis saugomi baudž. byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus paliekami saugoti byloje.

97A/m „Volvo“ valst. Nr. ( - ) grąžintą SIA „Kreiss“ įgaliotam asmeniui iki atskiro teismo nurodymo; A/m „Scania“ valst. Nr. ( - ) ir priekaba „Wielton“ valst. Nr. ( - ) grąžintus savininkei J. M. iki procesinio sprendimo priėmimo byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, automobiliai ir priekaba grąžintini jų savininkams.

98Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą bylą nagrinėjusiam teismui.

1. Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėja Audra Kriščiūnienė,... 2. P. T. a.k. ( - ), gim. Lenkijos Respublikoje, Lenkijos Respublikos pil. vedęs,... 3. kaltinamas padaręs nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5... 4. Kaltinamasis P. T. 2014 m. liepos 3 d. apie 14.25 val., Būdų k., Vilainių... 5. Kaltinamasis P. T. kaltu padaręs nusikaltimą prisipažino visiškai ir... 6. Be kaltinamojo visiško prisipažinimo jo kaltė įrodyta byloje išanalizuotų... 7. Nukentėjusi O. B. parodė, kad yra eismo įvykyje žuvusio vairuotojo žmona.... 8. Nukentėjęs L. K., parodė, kad 2014-07-03 kartu su žuvusiu bendradarbiu K.... 9. Telefonas „Nokia“, navigacinė sistema ir kompiuteris „Samsung“ prieš... 10. Nukentėjusiojo atstovas adv. padėjėjas Saulius Sinickis paaiškino, jog... 11. Liudytoja O. K., parodė, kad nei kaltinamojo, nei nukentėjusiųjų... 12. Liudytojas A. K., parodė, kad 2014-07-03 važiavo a/m „Scania“, valst. Nr.... 13. Nurodė, kad jo vairuotojo stažas 20 metų, todėl jo nuomone trečias... 14. Nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje (b. l. 48-52, t.2) savo duotus... 15. Civilinio atsakovo A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės savininkas A. W.... 16. Civilinio atsakovo A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonės atstovė adv.... 17. iš specialisto išvados, iš liudytojų parodymų matyti, kad K. B., kurio... 18. Civ atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA atstovė adv. Gintarė... 19. Nurodė, kad kas liečia civilinės atsakomybės sąlygas, tai galioja ir O. B.... 20. Iš byloje esančio 2014-07-03 eismo įvykio vietos apžiūros protokolo... 21. Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir... 22. Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir... 23. Iš byloje esančių 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir... 24. Iš byloje esančio 2014-07-03 dėl transporto priemonių apžiūros ir... 25. Iš byloje esančios 2015-04-15 Lietuvos teismo ekspertizės centro specialisto... 26. Iš byloje esančios 2014-07-04 specialisto išvados Nr. M 616/14(02) matyti,... 27. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5864/14(01) matyti, kad K. B.... 28. Iš byloje esančio daiktų, dokumentų pateikimo matyti, kad VšĮ Kėdainių... 29. Iš byloje esančios 2014-11-03 specialisto išvados Nr. G2852/14(02) matyti,... 30. Iš byloje esančios 2014-10-20 specialisto išvados Nr. G2735/14(02) matyti,... 31. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5862/14(01) matyti, kad M. P.... 32. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. T-A 5861/14(01) nurodyta, kad A.... 33. Iš byloje esančio liudytojo A. K. 2014-11-03 parodymų patikrinimo vietoje... 34. Iš byloje esančių Kėdainių r. PK tyrėjo nutarimų matyti, kad nutarta... 35. Iš byloje esančių vairuotojų veiklos išrašų matyti, kad buvo padaryti... 36. Iš byloje esančios pažymos apie hidrometeorologines sąlygas matyti, kad... 37. Pagal BK 281 str. 5 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę... 38. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą, išanalizuoti įrodymai sudaro... 39. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo... 40. Tai, kad kaltinamasis vairuodamas vilkiką „Volvo“, valst. Nr. ( - ),... 41. Teismas abejoti argumentuota ir pagrįsta byloje užfiksuotų duomenų tyrimu... 42. Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas A. K., patvirtino, jog vilkiko... 43. Teismas daro išvadą, kad byloje išanalizavus įrodymų visetą,... 44. Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltu padaręs... 45. Teismas skirdamas bausmę kaltinamajam atsižvelgia į padaryto nusikaltimo... 46. Atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę. Jis neteistas, galiojančių... 47. LR BK 75 str. numato, kad paskyrus už neatsargų nusikaltimą asmeniui... 48. Kadangi kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise-... 49. Civ. ieškiniai :... 50. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 51. P. T. nusikalstamą veiką padarė vairuodamas automobilį – vilkiką... 52. Pagal Lietuvos Respublikos CK 1.37 str. 6 d. draudimo sutartims taikoma... 53. Taigi pagal išduotą transporto priemonės privalomojo draudimo civilinės... 54. Pagal LR BPK 113 str. civ. ieškinys pareikštas baudžiamojoje byloje... 55. BPK 115 str. numato, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas,... 56. Civ. ieškinys (patikslintas) pareikštas nukentėjusio L. K. dėl 18 000 Eur... 57. Teismas ieškinį nagrinėja neišeidamas už ieškinio ribų t.y. pagal iki... 58. – specialaus transporto paslaugos gabenant iš Rygos į namus – 138 Eur... 59. Nukentėjusio reikalavimas priteisti 5 proc. dydžio proc. palūkanų nuo bylos... 60. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK ) 6.37 straipsnio 1... 61. Kadangi nukentėjęs tęsia gydymą, kaip nurodė bus atliktos dar 3... 62. Civ. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. ... 63. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens... 64. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės... 65. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacinėje nutartyje Nr. 2K-68/2008 yra... 66. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis nedirbantis, turtinė... 67. Be to , nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas įvertina ir tą... 68. Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma,... 69. Civ. ieškinys pareikštas nukentėjusios O. B. (b.l.75-78, t.2; b. l. 68,... 70. Teismas civ. ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta... 71. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad nukentėjusi patyrė, dvasinius... 72. Todėl teismas, vadovaudamasis CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, turi pagrindą... 73. Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens... 74. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką piniginės... 75. Teisiamojo posėdžio metu nustatyta, kad kaltinamasis nedirbantis, turtinė... 76. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, remiasi ir teisingumo bei... 77. Be to, teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į... 78. Pagal CK 6.250 str. neturtinės žalos dydį, remiantis kriterijų visuma,... 79. Nukentėjusiai teismo nustatyta neturtinė žala priteistina iš Lenkijos... 80. Nukentėjęs M. P. civ. ieškinio nepareiškė.... 81. Sutinkamai su LR BPK 103 str. 104str. 105 str. 106 str. iš kaltinamojo... 82. -344,23 Eur už advokato pagalbą (b. l.121,134, t.4 ir 118,130 t.2)... 83. -33,80 Eur ( pašto )išlaidos, valstybei.... 84. -taip pat teismas laiko pagrįstomis išlaidomis nukentėjusio L. K. nakvynės... 85. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti :... 86. A/m „Volvo“ valst. Nr. ( - ) grąžintą SIA „Kreiss“ įgaliotam... 87. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297... 88. P. T. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą numatytą Lietuvos Respublikos BK... 89. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos BK 67 str. 3 d., BK 68 str. skirti... 90. Kardomąją priemonę, užstatą kurį sudaro 3000 Eur (trys tūkstančiai... 91. Priteisti iš civ. atsakovo Lenkijos draudimo bendrovės PZU SA ( Powszechny... 92. nukentėjusiam L. K. -1945,14 Eur (vieną tūkstantį devynis šimtus... 93. nukentėjusiai O. B. - 966,80 Eur (devynis šimtus šešiasdešimt šešis... 94. Civ. ieškinius civ. atsakovams A. K. tolimųjų reisų paslaugų įmonei ir P.... 95. Priteisti iš nuteistojo P. T. proceso išlaidas : 385,23 Eur nukentėjusiam L.... 96. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir narinėti :... 97. A/m „Volvo“ valst. Nr. ( - ) grąžintą SIA „Kreiss“ įgaliotam... 98. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti...