Byla 2K-179-699/2016

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vytauto Masioko, Armano Abramavičiaus ir pranešėjos Aldonos Rakauskienės, sekretoriaujant Gražinai Pavlenko, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskiui, nuteistajam M. K., nuteistojo gynėjui advokatui Žygimantui Rutkauskui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir J. R. kasacinius skundus dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendžio, kuriuo pakeistas Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis – M. K., nuteistam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtas laisvės atėmimas trejiems metams šešiems mėnesiams, taip pat pakeista nuosprendžio dalis, kuria iš nuteistojo M. K. priteista 5000 Eur nukentėjusiajai A. R. neturtinei žalai atlyginti, priteisiant iš nuteistojo M. K. 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai A. R. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

2Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu M. K. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu septyneriems metams. Į bausmės laiką įskaičiuotas sulaikymo ir suėmimo laikas nuo 2014 m. rugpjūčio 4 iki 6 d. (dvi dienos). Procesas dėl nukentėjusiojo E. R. civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo nutrauktas. Iš M. K. nukentėjusiajai J. R. priteista 8926,97 Eur, nukentėjusiesiems T. R. ir D. R. – po 2000 Eur, nukentėjusiajam R. R. – 2196,20 Eur, nukentėjusiajai A. R. – 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat iš M. K. nukentėjusiajai A. R. priteista 290 Eur, nukentėjusiajai J. R. – 400 Eur proceso išlaidų atstovo pagalbai apmokėti.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą, nuteistojo ir jo gynėjo, prašiusių kasacinius skundus atmesti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4M. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.15 val., savo namo kieme, esančiame Biržų r., ( - ), tarpusavio konflikto su E. R. metu sudavė jam ne mažiau kaip aštuonis smūgius į galvos sritį ir kitas kūno vietas bei padarė galvos sumušimą, pasireiškusį odos nubrozdinimu viršugalvio dešinėje pusėje, poodine kraujosruva dešinės akies viršutiniame voke ir dešinės ausies kaušelyje, kraujosruva pakaušio minkštuosiuose audiniuose, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais ir į galvos smegenų skilvelius, poodines kraujosruvas dešiniajame žaste, odos nubrozdinimus pilvo dešinėje pusėje, kraujosruvą krūtinės kairės pusės minkštuosiuose audiniuose; nuo galvos sumušimo nukentėjusysis mirė; taip jis tyčia nužudė E. R.

5Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. prašo pakeisti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendį: nuteistajam M. K. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirti laisvės atėmimą septyneriems metams ir iš nuteistojo priteisti jai 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

6Kasatorė nurodo, kad specialistų išvados patvirtina, jog nužudyto E. R. kraujyje buvo rasta 3,65 prom., o šlapime – 4,4 prom. etilo alkoholio, todėl, jos nuomone, jis pripažintinas bejėgiškos būklės asmeniu (BK 129 straipsnio 2 dalies 2 punktas), kuris šiuo atveju dėl savo fizinių savybių negalėjo gintis ir aktyviai pasipriešinti kaltininkui, naudojusiam prieš jį smurtą. Kartu kasatorė teigia, kad dėl girtumo nukentėjusysis negalėjo grobti svetimo turto. Tai patvirtina ir ta aplinkybė, kad, kai kaltininkas dar nebuvo priėjęs prie automobilio, jo variklis buvo užgesintas. Svarbu ir tai, kad nužudytas asmuo nuteistajam padėjo statyti namą, abu kartu išgėrinėjo, dažnai dalindavosi ar skolindavosi vienas iš kito įvairių daiktų ir nuteistasis dėl to priekaištų jam niekada nereikšdavo. Pasak kasatorės, situacijos teisiniam vertinimui reikšmės turi tai, kad, kai nukentėjusysis nužudomas savo artimųjų akivaizdoje, preziumuojama, jog šiems asmenims buvo sukeltos didelės dvasinės kančios ir dėl to veika kvalifikuojama kaip padaryta itin žiauriai. Į šią aplinkybę teismas privalėjo atsižvelgti ir skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmę. Kasatorė nurodo, kad, vadovaujantis BK 248 straipsniu, BPK 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.135 straipsniu ir pagal bylos dokumentus, pagrindžiančius giminystės ryšius, nužudytas asmuo buvo jos brolis (šoninės linijos antro laipsnio giminaitis). Šie faktai lemia atitinkamas teisines išvadas.

7Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas, skirdamas nuteistajam švelnesnę, nei įstatymo numatyta, bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nenurodė, kokias nustatė išimtines aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę ir jo padarytą veiką. Anot kasatorės, nagrinėjamoje situacijoje nebuvo galima švelninti bausmę nuteistajam taikant teisingumo principą, nes, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, jo kaltės formą ir kitus bylos aspektus, tam nebuvo faktinio pagrindo. Be to, šioje byloje nukentėjusiaisiais buvo pripažinti keli asmenys, todėl nuteistojo teisinė padėtis galėjo būti lengvinama tik esant tam reikalingų sąlygų visumai dėl visų nukentėjusiųjų. Kasatorė išskiria nuteistojo asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, pažymėdama, kad jis nutraukė nusikalstamus veiksmus ne savo noru, o remiantis liudytojų parodymais, dėl kito asmens įsikišimo ir raginimo nutraukti smurto naudojimą prieš E. R., neiškvietė pagalbos nukentėjusiajam, iš įvykio vietos pasišalino, po nusikalstamos veikos padarymo neatsiprašė kasatorės ir neatlygino jai žalos. Be to, M. K. nužudė nukentėjusįjį veikdamas tyčia. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kasatorė nepritaria teismo išvadai, kad kaltininko asmenybė vertintina vien teigiamai ir kad už E. R. nužudymą M. K. paskirta trejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra teisinga. Kasatorė prašo pripažinti M. K. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam laisvės atėmimą septyneriems metams.

8Kasatorė taip pat nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes, jos nuomone, apeliacinės instancijos teismas neatsižvelgė į neturtinės žalos dydžiui pagrįsti keliamus įstatymo ir teismų praktikos reikalavimus. Priteisdamas kasatorei ir jos seserims bei broliams iš kaltininko vienodo dydžio kompensaciją už brolio nužudymą, teismas abstrakčiai vertino nukentėjusiųjų dvasinius išgyvenimus, nors jų pobūdis skyrėsi. Taip teismas iš esmės paneigė svarbią aplinkybę, kad kasatorės brolis buvo nužudytas jos akivaizdoje, todėl ji patyrė šoką ir didelių dvasinių išgyvenimų. Taip pat nebuvo tinkamai nustatytas jos socialinis ir emocinis ryšys su broliu nusikaltimo dieną. Teismas nepagrįstai neigė tvirtus jos ir brolio tarpusavio ryšius, kurie susiformavo nuo vaikystės augant kartu ir nenutrūko kasatorei susituokus, nes jie nuolat bendravo, rūpinosi vienas kitu, gerai sutarė, be to, brolis kartais gyveno su jos šeima, padėjo tvarkant buitį. Tai, kad įvykio dieną kasatorė buvo kartu su savo broliu, patvirtina aplinkybę, jog iki pat brolio mirties santykiai su juo buvo glaudūs, tvirti ir artimi. Taigi kasatorės patirtą žalą lėmė ne tik visa įvykio situacija, matytas žiauraus nusikaltimo vaizdas, bet ir socialinis bei emocinis jos ir mirusio brolio artumas, dėl brolio mirties jai pasireiškę akivaizdūs ir objektyvūs ilgalaikiai liekamieji negatyvūs reiškiniai. Kasatorės nuomone, jos prašomas priteisti iš kaltininko 30 000 Eur neturtinės žalos dydis atitinka formuojamą teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-830/2007, 2K-640/2007, 2K-163/2007, 2K-268/2007, 2K-443/2006, 2K-447/2005). Taigi Lietuvos apeliacinio teismo nukentėjusiajai priteista 2000 Eur suma neturtinei žalai atlyginti yra nepagrįsta, neapima dvasinių ir emocinių išgyvenimų, kuriuos ji patyrė, visumos, prieštarauja teismų praktikai, neatitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijų. Atsižvelgdama į pažeistos vertybės pobūdį, patirtų dvasinių ir fizinių kančių pobūdį ir laipsnį, kaltininko kaltę, jo elgesio motyvaciją, kasatorė prašo palikti galioti pirmosios instancijos teismo nustatytą neturtinės žalos dydį, kuris, nors ir neatitinka realiai patirtų išgyvenimų esmės, tačiau yra daug artimesnė kompensacija, nei nustatė apeliacinės instancijos teismas, kurio priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka teismų praktiką dėl žalos už nesunkų sveikatos sutrikdymą.

9Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. lapkričio 12 d. nuosprendį ir palikti galioti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį be pakeitimų.

10Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, todėl paskyrė M. K. neteisingą bausmę. Teismas formaliai taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir nepagrįstai, nepateikęs įtikinamų išvadų, nusprendė, kad pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai nusikalstamai veikai, neatitinka nuteistojo asmenybės ir prieštarauja teisingumo principui. Kasatorės nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netaikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų, nes byloje nebuvo nustatyta privalomų sąlygų joms taikyti, t. y. išimtinių aplinkybių.

11Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis). Bausmės skyrimas vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi reikalauja motyvuotai nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už jo nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokia išvada turi išplauti įvertinus padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

12Kasatorės teigimu, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nėra visapusiškai įvertinti padarytos veikos ir kaltininko asmenybės (nusikalstamo elgesio priežastys ir motyvai, asmenybės ypatumai, užsiėmimas, elgesys prieš nusikalstamos veikos padarymą, jos darymo metu ir po nusikalstamos veikos padarymo) pavojingumas. Kasatorė pažymi, kad nuteistojo padarytas smurtinis nusikaltimas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Šios nusikalstamos veikos padariniai itin skaudūs ir nepataisomi – atimta žmogaus gyvybė, kuri yra pati svarbiausia vertybė. Be to, nors nuteistasis buvo stabdomas nukentėjusiosios, jis toliau tęsė nusikalstamą veiką, nesuteikė pagalbos savo aukai, pasišalino iš įvykio vietos. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, M. K. paskirta galutinė trejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė akivaizdžiai neatitinka bausmės skyrimo kriterijų, juolab kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam buvo paskyręs minimalią sankcijoje numatytą bausmę.

13Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir J. R. kasaciniai skundai atmestini.

14Dėl nenagrinėtinų A. R. kasacinio skundo argumentų

15Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu pagal pagrindus, nurodytus BPK 369 straipsnyje, t. y. tikrina, ar, vertindami byloje surinktus įrodymus, nustatydami bylos aplinkybes, pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai nepadarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. BPK 367 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacine tvarka.

16Nagrinėjama baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo tikrinama pagal nuteistojo M. K. gynėjo apeliacinį skundą, kuriame buvo keliami BK 28 straipsnio 2, 3 dalių taikymo, bausmės švelninimo BK 62 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu ir neturtinės žalos atlyginimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys patvirtina, kad šis teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnyje nustatytomis pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimo ribomis, atsakė į visus apeliaciniame skunde keliamus fakto bei teisės klausimus. Nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. kasaciniame skunde, be kita ko, dėstomi argumentai, susiję su itin žiauriu ir bejėgiškos būklės nukentėjusiojo E. R. nužudymu, t. y. M. K. padarytos nusikalstamos veikos atitiktimi BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 6 punktuose aprašyto nusikaltimo požymiams, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad šie klausimai nebuvo keliami apeliaciniame skunde ir apeliacinės instancijos teismas jų nenagrinėjimo, be to, pati kasatorė kasaciniame skunde prašo M. K. veiką kvalifikuoti pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Esant šioms aplinkybėms, nurodyti nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės A. R. kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėti.

17Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

18Kasaciniuose skunduose ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nurodant tai, kad apeliacinės instancijos teismas šias nuostatas taikė formaliai, nenustatęs išimtinių aplinkybių, visapusiškai neįvertinęs padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumo, neatsižvelgęs į nuteistąjį M. K. neigiamai apibūdinančias aplinkybes (tai, kad jis neiškvietė pagalbos nukentėjusiajam, pasišalino iš įvykio vietos, neatsiprašė nukentėjusiosios A. R. ir pan.).

19Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę tik tais atvejais, kai neteisinga bausmė yra susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo pritaikymu (BPK 376 straipsnio 3 dalis).

20BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo septynerių iki penkiolikos metų. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį M. K. paskyrė minimalią šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą septyneriems metams. Apeliacinės instancijos teismas, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, už šią nusikalstamą veiką M. K. paskyrė trejus metus šešis mėnesius laisvės atėmimo.

21Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Viena iš bausmės paskirčių – užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę (BK 54 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje šis bausmės švelninimo pagrindas siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir šią veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Kasacinėje jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, kad teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje nurodytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-371/2011, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). Taigi teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visumą. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau ji nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-18-648/2016). Be to, BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymas galimas, kai nėra pagrindo paskirti švelnesnę negu įstatymo numatytą bausmę pagal BK 62 straipsnį.

22Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos teismas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį skirdamas M. K. švelnesnę bausmę, negu šio straipsnio sankcijoje numatyta minimali laisvės atėmimo bausmė, išsamiai išanalizavo visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek apibūdinančias M. K. padarytos veikos pavojingumą, tiek nuteistojo asmenybę, ir, remdamasis teismų praktikoje susiformavusiomis taisyklėmis, vadovaudamasis bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), motyvavo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą byloje nustatytų išimtinių aplinkybių visuma. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas konkrečiomis bylos aplinkybėmis pagrindė, kodėl pirmosios instancijos teismas tik formaliai taikė bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, tačiau tinkamai neindividualizavo bausmės remiantis BK 41 straipsniu ir 54 straipsnio 2, 3 dalimis, suteikė pirmenybę nubaudimo paskirčiai ir paskyrė per griežtą, teisingumo principui prieštaraujančią bausmę. Bylos medžiaga patvirtina, kad, nors M. K. padarė tyčinį labai sunkų baigtą nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, kurio padariniai nepataisomi – mirė žmogus, tačiau nusikalstama veika buvo atsitiktinio pobūdžio, padaryta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, spontaniškai, netiesiogine tyčia, nustatytos trys nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės – prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką ir nuoširdus gailėjimasis, dalinis žalos atlyginimas ir rizikingas nukentėjusiojo elgesys, turėjęs įtakos nusikalstamos veikos padarymui (neblaivus E. R., neturėdamas M. K. leidimo, ketino pasinaudoti jo automobiliu, nors jau ne kartą buvo baustas už vairavimą neturint teisės ir esant neblaiviam, iš jų – ir už nuteistojo tėvui R. K. priklausančio automobilio vairavimą esant neblaiviam, be to, buvo teistas už svetimo turto – automobilio – vagystę, ir visos šios aplinkybės buvo žinomos nuteistajam), M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra, jis laikomas neteistu, apibūdinamas teigiamai, dirba, psichikos sveikatos ir priklausomybės ligų centruose neregistruotas, su sugyventine augina vieną mažametį vaiką ir padeda išlaikyti sugyventinės du nepilnamečius vaikus, po nusikaltimo padarymo nukentėjusiems iš dalies atlygino turtinę ir neturtinę žalą, atsiprašė nukentėjusiojo E. R., kuris atsisakė civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo, taigi nuteistasis ėmėsi priemonių nusikaltimo pasekmėms sušvelninti. Teisėjų kolegijos vertinimu, šios aplinkybės patvirtina apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje padarytą išvadą, kad M. K. padaryto nusikaltimo pavojingumas yra mažesnis negu rūšinis tokios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje, o nuteistojo asmenybės pavojingumas nėra didelis. Kasaciniuose skunduose nurodytos aplinkybės, kasatorių nuomone, neigiamai apibūdinančios nuteistąjį, pavyzdžiui, tai, kad jis neatsiprašė vienos iš nukentėjusiųjų, po įvykio neiškvietė pagalbos nukentėjusiajam (ją iškvietė kitas asmuo) ir atvykus policijos pareigūnams iš įvykio vietos pasišalino, nužudė E. R. jo sesers akivaizdoje, apeliacinės instancijos teismo išvadų dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo nepaneigia, nes šios aplinkybės savo reikšme nenusveria pirmiau aptartų aplinkybių visumos. Kita vertus, pažymėtina, kad įvykio vietoje M. K. bandė gaivinti nukentėjusįjį pildamas ant jo vandenį, atvykus medicinos darbuotojams padėjo įkelti nukentėjusįjį į greitosios medicinos pagalbos automobilį, o nukentėjusioji A. R. įvykio metu būdama neblaivi pati elgėsi neatsakingai, ragindama savo brolį važiuoti į šventę neblaiviam vairuojant svetimą automobilį.

23Taigi, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį teisės taikymo aspektu ir atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nuteistajam M. K. laisvės atėmimo bausmė pagal BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta tinkamai pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, todėl kasacinių skundų argumentai dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo paskiriant M. K. per švelnią bausmę atmestini kaip nepagrįsti.

24Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo

25Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos, patirtos dėl jos brolio nužudymo, dydžiu ir teigia, kad apeliacinės instancijos teismo iki 2000 Eur sumažinta kompensacija už šią žalą neatitinka dvasinių išgyvenimų, kuriuos ji patyrė, visumos, iš esmės paneigia tvirtus jos ir brolio socialinius, emocinius ryšius ir aplinkybę, kad brolis buvo nužudytas jos akivaizdoje, taip pat prieštarauja teismų praktikai. Su šiais argumentais nėra pagrindo sutikti.

26Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014, 2K-21-942/2016 ir kt.). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, į tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros.

27Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė išraiška pirmiausia yra faktinių aplinkybių sritis, kurioje savo kompetenciją įgyvendina pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. Kasacinės instancijos teismas klausimus dėl neturtinės žalos atlyginimo nagrinėja teisės taikymo aspektu, t. y. patikrindamas, ar teismai, priteisdami neturtinės žalos atlyginimą ir nustatydami jos dydį, tinkamai laikėsi civilinės teisės nuostatų, ar nebuvo pažeistos BPK normos, reglamentuojančios civilinio ieškinio nagrinėjimą ir išsprendimą baudžiamojoje byloje.

28Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, priimdamas sprendimą sumažinti pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai A. R. priteistą kompensaciją už jos brolio nužudymą nuo 5000 Eur ik 2000 Eur, vadovavosi CK 6.250 straipsniu, kuris apibrėžia neturtinės žalos turinį, nustato jos atlyginimo atvejus ir dydžio apskaičiavimo kriterijus, ir pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrindė neturtinės žalos dydžio sumažinimą. Apeliacinės instancijos teismo sprendimas dėl nukentėjusiajai A. R. priteistinos neturtinės žalos atitinka CK 6.250 straipsnio turinį, bylos medžiagą ir neprieštarauja šios kategorijos bylose formuojamai teismų praktikai (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-253/2011, 2K-386/2012, kuriose už brolio nužudymą nukentėjusiesiems priteista po 10 000 Lt (2896,20 Eur). Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismas nepaneigė nukentėjusiosios A. R. ir jos brolio tarpusavio nuolatinio, emociškai tvirto ryšio, bet pagrįstai įvertino ir tai, kad psichologo konsultacijos nukentėjusiajai yra teikiamos ne tik dėl patirtų išgyvenimų, bet ir dėl motinystės įgūdžių stiprinimo, kad tarp jos ir brolio praeityje yra buvę konfliktų – baudžiamuoju įsakymu E. R. buvo pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir 155 straipsnio 2 dalį dėl fizinio skausmo sukėlimo A. R. ir jos neviešo įžeidimo. Tiek nukentėjusiajai A. R., tiek kitiems nužudyto E. R. broliui ir seseriai buvo priteistos vienodos piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą netekus brolio, ir nors, kaip teigiama kasaciniame skunde, brolio ir seserų išgyvenimų pobūdis skyrėsi (E. R. buvo nužudytas A. R. akivaizdoje), tačiau teismo sprendimas priteisti jiems po 2000 Eur pagrįstas. E. R. buvo nužudytas A. R. akivaizdoje ir šiuo požiūriu jos išgyvenimai dėl brolio netekties yra didesni nei kitų šeimos narių, tačiau pažymėtina, kad įvykio metu nukentėjusioji A. R., būdama neblaivi, skatino brolį elgtis netinkamai, pati elgėsi neatsargiai ir rizikingai, praeityje tarp jos ir brolio buvo konfliktų, tuo tarpu kiti nužudytojo E. R. sesuo ir brolis, kurie yra nepilnamečiai, gerai sutarė su juo, kartu gyveno, E. R. prisidėjo prie jų išlaikymo. Atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad nukentėjusiajai A. R. priteistas atlyginti neturtinės žalos dydis yra aiškiai per mažas, kad jis nustatytas netinkamai aiškinant bei taikant CK 6.250 straipsnio nuostatas ir vadovaujantis netinkamu neturtinės žalos dydžio kriterijų reikšmės vertinimu.

29Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

30Atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir J. R. kasacinius skundus.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu M. K.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Aldonos Rakauskienės pranešimą,... 4. M. K. nuteistas už tai, kad 2014 m. rugpjūčio 4 d., apie 00.15 val., savo... 5. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. prašo pakeisti... 6. Kasatorė nurodo, kad specialistų išvados patvirtina, jog nužudyto E. R.... 7. Taip pat kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas,... 8. Kasatorė taip pat nesutinka su jai priteistu neturtinės žalos dydžiu, nes,... 9. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė J. R. prašo panaikinti... 10. Kasatorė nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai pritaikė... 11. Įstatymų leidėjas nustatė, kad teismas, įvertinęs atsakomybę... 12. Kasatorės teigimu, skundžiamame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje... 13. Nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir J. R. kasaciniai skundai... 14. Dėl nenagrinėtinų A. R. kasacinio skundo argumentų... 15. Vadovaujantis BPK 376 straipsnio 1 dalimi, kasacinės instancijos teismas... 16. Nagrinėjama baudžiamoji byla apeliacine tvarka buvo tikrinama pagal... 17. Dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ... 18. Kasaciniuose skunduose ginčijamas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas, nurodant... 19. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinės instancijos teismas gali... 20. BK 129 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas... 21. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 22. Priešingai nei nurodoma kasaciniuose skunduose, apeliacinės instancijos... 23. Taigi, patikrinusi skundžiamą apeliacinės instancijos teismo nuosprendį... 24. Dėl civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimo ... 25. Kasaciniu skundu nukentėjusioji ir civilinė ieškovė A. R. nesutinka su jai... 26. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 27. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos dydis ir jo piniginė... 28. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas,... 29. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 30. Atmesti nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovių A. R. ir J. R. kasacinius...