Byla 2A-694-516/2011

1Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Romualdos Janovičienės ir Andžej Maciejevski, sekretoriaujant Ilonai Juchnevičiūtei dalyvaujant ieškovei J. A. ieškovės atstovui advokatui B. P. atsakovo atstovei I. F.

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškoves J. A. apeliacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimo, civilinėje byloje pagal ieškovės J. A. ieškinį atsakovui Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinei mokyklai dėl atleidimo iš darbo pripažinimo neteisėtu ir su tuo susijusių išmokų priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.Ginčo esmė

5Ieškovė J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos atleidimą iš darbo savivaldybės biudžetinėje įstaigoje „Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinė mokykla“ pripažinti neteisėtu, priteisti ieškovei iš atsakovo 2 mėnesių vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką ir vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, priteisti ieškovei iš atsakovo 5000 Lt neturtinę žalą, bei pripažinti, kad darbo sutartis nutraukta teismo sprendimu ir priteisti ieškovei iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas.

6Ieškovė nurodė, kad Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinėje mokykloje pradėjo dirbti 2004-09-01 vyriausiąja virėja pagal neterminuotą darbo sutartį. Ilgainiui tarp jos ir mokyklos direktorės I. F. pradėjo klostytis jai nepalankūs santykiai. Viso to pradžia laikytina direktorės reikalavimas mokinių maitinimui gaminti po du ar tris antruosius patiekalus, nors Sveikatos ir higienos centro nurodymu, pagal savaitinius valgiaraščius mokinių maitinimui galima ruošti tik vieną antrąjį patiekalą. Iš pradžių nesutikusi, vėliau ieškovė tokiems mokyklos direktorės reikalavimams pakluso. Vėliau direktorė I. F. ėmė reikalauti daryti ir kitus pažeidimus – neteisingai apskaityti maisto produktus mokinių maitinimui ir kt. 2010-01-13 mokyklos administracija organizavo mokyklos nemokamo mokinių maitinimo organizavimo patikrinimą, kurio metu, neva, nustatyta, kad neatitinka maisto produktų, skirtų nemokamam maitinimui, svoris bei, kad mokiniai negauna visų jiems priklausančių patiekalų ir produktų. Ieškovė nurodė, kad po šio patikrinimo ir mokyklos vadovybės poveikio jai, dar tą pačią dieną pablogėjus jos sveikatai, ji kreipėsi į gydymo įstaigą, kur jai buvo išduotas nedarbingumo pažymėjimas. Nedarbingumas tęsėsi iki 2010-02-03, todėl į darbą ieškovė išėjo 2010-02-04. 2010-02-17 ieškovė pateikė paaiškinimą dėl patikrinimo metu užfiksuotų pažeidimų. 2010-03-05 Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 56-P „Dėl drausminės nuobaudos skyrimo“ ieškovei buvo skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo. Iš darbo ieškovė atleista 2010-03-09

7Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr. 57-P „Dėl atleidimo iš darbo“. Ieškovė nurodė, kad, jos nuomone, ji atleista neteisėtai ir nepagrįstai, tokie darbdavio veiksmai pažemino jos garbę ir orumą, dėl to ji patyrė dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nepatogumą šeimoje bei draugų tarpe. Tuo grindė reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo.

8II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

9Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu ieškovės ieškinį atmetė.

10Teismas priteisė iš ieškovės J. A. valstybei 60 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų.

11Dėl J. A. paskirtos drausminės nuobaudos-papeikimo teismas pažymėjo, kad ieškovei drausminė nuobauda – papeikimas skirta už konkrečios darbo pareigos netinkamą neįvykdymą, t.y. už tai, kad savavališkai vaikams patiekė pusfabrikačius, prieš tai valgiaraščio nesuderinusi su mokyklos direktore. Pažeidimo faktą teismas nustatė remdamasis mokinių paaiškinimais, R. S. , P. J. ir D. Š. tarybiniu pranešimu, dienos valgiaraščiu, J. A. pasiaiškinimu. Drausminė nuobauda skirta pasibaigus J. A. nedarbingumui, t.y. laiku. J. A. paskirtos nuobaudos neginčijo. J. A. su savo pareiginiais nuostatais buvo supažindinta pasirašytinai, taip pat ji supažindinta su įstaigos direktorės 2008-11-19 įsakymu Nr. 57 „Dėl nemokamo maitinimo tvarkos tvirtinimo“, kurio 8.1.1 p. įvardintos mokyklos direktorės pareigos tvirtinti valgiaraščius, kurie turi būti sudaromi vadovaujantis LR sveikatos apsaugos ministro įsakymu „Dėl pusryčių ir pietų patiekalų gamybai reikalingų produktų rinkinio sąrašo pagal mokinių amžiaus grupes“, 8.1.3 p. nurodyta direktorės pareiga prižiūrėti, kad patvirtinto valgiaraščio būtų laikomasi, 8.7.3 punkte nurodyta, kad valgyklos vedėja atsakinga už nemokamo maitinimo produktų užsakymą ir įsigijimą, patiekalų gaminimą, išdavimą. Teismas taip pat nurodė, jog nors teismo posėdžio metu ieškovė nurodė, kad papeikimas yra nepagrįstas, nes buvo žodinis direktorės leidimas duoti vaikams žuvies pirštelius, tačiau šių aplinkybių nepatvirtino nei pati mokyklos direktorė, nei kiti byloje esantys duomenys. Priešingai, byloje yra rašytinis įrodymas-2009-03-20 dienos valgiaraštis, kuriame prie pietų patiekalų įrašytas patiekalas žuvų piršteliai ir šis valgiaraštis nėra pasirašytas mokyklos direktorės. Teismas konstatavo, kad drausminė nuobauda-papeikimas J. A. paskirta pagrįstai.

12Dėl J. A. darbo funkcijų teismas pažymėjo, jog nors Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinė mokykla neturi savo vidaus darbo tvarkos taisyklių, detaliai reglamentuojančių, kaip ir kada turi įstaigos darbuotojas pranešti apie savo pasišalinimą iš darbo vietos, savo pareigų perdavimą kitiems asmenims, tačiau kad darbuotojas, šiuo atveju, vyr.virėja apie tai turi informuoti administraciją ir neperduoti savo pareigų kitiems, numatyta jos pareigybinėje instrukcijoje. Kad buvo supažindinta su savo pareiginėmis nuostatomis bei vidaus darbo tvarkos organizavimu, teismo posėdžio metu patvirtino pati ieškovė, nurodžiusi, jog jos, kaip vyr. virėjos arba vedėjos, darbo funkcijos yra laiku surašyti valgiaraščius, kuriuos dieną prieš suderinti su direktore, paskaičiuoti kainas, užsakyti, priimti prekes, ruošti maistą, už maitinimą paimti pinigus, ji taip pat patvirtino, jog pagal mokyklos vidaus tvarką apie savo neatvykimą į darbą ar pasišalinimą iš darbo turi pranešti įstaigos vadovui. Todėl teismas laikė, jog ieškovė žinojo savo pareigas.

13Dėl J. A. paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iš darbo teisėtumo teismas konstatavo, jog duomenis apie tai, kad ieškovė 2010-01-14 pasišalino iš savo darbo vietos neinformavusi administracijos ir savavališkai patikėjo savo darbo funkcijas kitiems asmenims, patvirtina 2010-01-14 ūkvedžio D. Š. tarnybinis pranešimas apie J. A. savavališką pasišalinimą iš darbo vietos, mokyklos valgyklos audito protokolas, pasirašytas audito pirmininko D. Š. ir audito narių J. V. bei R. S. bei šių narių pasirašytas stebėjimo aprašas, kad audito nariams tikrinant nemokamo maisto išdavimo organizavimą, buvo nustatyta, jog valgykloje buvo tik dvi darbuotojos, ant stalų buvo tik jogurtai ir sultys bei sausainiai, susidarė mokinių eilė, nes nebuvo pripiltos sriubos, antras patiekalas išduotas vėliau, valgykloje chaosas, sutrukdytas normalus valgyklos darbas dėl valgyklos vedėjos J. A. savavališko išėjimo iš darbo vietos. Apie tai, kad valgyklos vedėjos J. A. nėra darbe, ją informavo ūkvedys D. Š. , kuris yra audito komisijos pirmininkas, atsakingas už darbo laiko apskaitos žurnalo pildymą, atėjęs su audito grupe tikrinti nemokamo vaikų maitinimo organizavimą. Kad J. A. pasišalino iš darbo, ji sužinojo apie 11-12 val., pietų metu, ir tik apie 14-15 val. J. A. mokyklos personalą informavo, kad gavo nedarbingumo lapelį. Esant tokiai neapibrėžtai situacijai, ji buvo priversta skubiai ieškoti pavaduojančio žmogaus, nes reikėjo organizuoti vaikų maitinimą, ir tai sutrukdė normalų įstaigos darbą. Nauja vyr.virėja buvo priimta pavaduoti, kol J. A. pasveiks. Teismas nustatė, jog apklaustos liudytojos valgyklos darbuotojos V. L. ir L. M. patvirtino, jog J. A. nepranešusi mokyklos direktorei išvažiavo į polikliniką, visą valgyklos darbą perdavusi joms. Kadangi liko dviese per mokinių pietų maitinimą, neturėjo laiko apie J. A. pasišalinimą iš darbo vietos pranešti mokyklos administracijai, o liudytoja L. M. papildomai nurodė, jog net tokio J. A. prašymo nebuvo. Apie tai, kad J. A. pasišalinus iš savo darbo vietos buvo sutrikdyta normali valgyklos veikla, valgykloje buvo chaosas, patvirtino liudytojos audito komisijos narės R. S. bei J. V. . Pastaroji net padėjo valgyklos darbuotojoms sudėlioti lėkštes, supilstyti sriubas, nes vaikams nebuvo paruošti ir sudėti ant stalo patiekalai, o vaikų buvo daug. Teismo nuomone, nors ieškovė nurodė, kad apie drausminės nuobaudos skyrimą ji sužinojo tik kovo 8 d., teismas tokiais ieškovės teiginiais netikėjo, kadangi juos paneigia mokyklos direktorės, liudytojų G. K. , R. S. parodymai, 2010-03-05 aktas Nr.2 apie tai, jog J. A. žodžiu buvo supažindinta su jai skirta drausmine nuobauda-atleidimu iš darbo, tačiau pastaroji atsisakė dokumentus pasirašyti ir išėjo iš kabineto, taip pat G. K. ir D. Š. pranešimas.

14Dėl J. A. asmeninių savybių, elgesio, ankstesnių nuobaudų teismas nurodė, jog tai, kad J. A. buvo linkusi nepaklusti nustatytai darbo tvarkai, nevykdyti mokyklos direktorės įsakymų, nepagarbiai, netinkamai elgtis su mokiniais, patvirtina 2008-11-12 mokyklos direktorės įsakymu Nr. 55 J. A. paskirta drausminė nuobauda –papeikimas pagal DK 237 str. 1 d. už 2008-10-23 nepagarbų elgesį su mokiniais, mokytojos A. G. pareiškimas, mokytojos O. Z. paaiškinimas. Šios drausminės nuobaudos J. A. taipogi neskundė. Teismas taip pat nustatė, jog byloje yra 2009-11-07 tėvų komiteto susirinkimo posėdžio protokolas, kuriame, be kita ko, buvo svarstyta mokyklos valgyklos darbo kokybė .Klasių tėvų atstovai skundėsi valgyklos darbo kokybe, kuri netenkina tėvų, nes nuolat gaunami vaikų skundai dėl maisto gaminiuose randamų svetimkūnių, per mažų maisto porcijų, nešviežio maisto bei vyr.virėjos J. A. grubaus elgesio su mokiniais. Faktą, jog valgykloje tiekiamo maisto svoriai neatitikdavo faktinį, patvirtino mokyklos direktorė I. F. , buhalterė A. A. ir pavaduotoja ugdymui G. K. , 2010-01-13 patikrinusios mokyklos nemokamo maitinimo organizavimą. Patikrinimo metu buvo surašytas aktas dėl nustatytų pažeidimų, t.y. kad mokiniai negavo nemokamam maitinimui skirtos sriubos, duonos ir reikiamo kiekio vaisių, o pasvėrus bananus paaiškėjo, jog jų svoris neatitinka maisto produktų, skirtų nemokama maitinimui, svoriui, t.y. vienas bananas svėrė net 100 g mažiau, nei buvo nurodyta dienos valgiaraštyje. Dėl nustatytų pažeidimų valgyklos vyr.virėjai buvo nurodyta parašyti pasiaiškinimą ir pašalinti nustatytus pažeidimus. Faktą, jog J. A. buvo neigiamai nusistačiusi mokyklos direktorės atžvilgiu patvirtino liudytoja V. M. , dirbusi virtuvės pagalbine darbuotoja iki 2009 m. V. M. paaiškino, kad vyr.virėja J. A. nuolat reiškė nepasitenkinimą direktorės atžvilgiu, jai niekas netiko, ji nenorėjo vykdyti direktorės nurodymų, kėlė įtampą virtuvėje. Teismo teigimu, ieškovės teiginiai, jog mokyklos direktorė jai liepdavo pažeidinėti tvarką, yra nepagrįsti jokiais įrodymais. Kad 2010-01-14 ryte J. A. nebuvo pas direktorę derinti valgiaraščio, patvirtinto pati mokyklos direktorė I. F. bei liudytoja P. J. , todėl ieškovės teiginius dėl patirto streso sausio 14 d. teismas vertino kritiškai. Teismas taip pat konstatavo, jog nors J. A. į gydytojus dėl patirto streso kreipėsi 2010-01-13, kai buvo nustatyti pažeidimai valgyklos darbo organizavime ir J. A. buvo nurodyta nedelsiant pažeidimus pašalinti, tą dieną nedarbingumo pažymėjimas jai nebuvo išduotas. J. A. teiginiai, jog ji apie pasišalinimą iš darbo vietos nepranešė mokyklos direktorei, nes labai blogai jautėsi, teismo nuomone, taip pat vertintini kritiškai, kadangi būdama tokios būsenos, kaip sakosi, ji nekvietė greitosios pagalbos, nepaskambino mokyklos direktorei, bet sugebėjo pati vairuoti automobilį ir nuvykti priėmimui pas gydytoją, o vėliau, tos pačios darbo dienos pabaigoje atvykti į darbą, sutvarkyti dokumentus. Poliklinikoje jai buvo diagnuozuotas padidėjęs kraujospūdis, dėl ko nedarbingumas buvo tęsiamas iki vasario 3 d. Teismas atkreipė dėmesį į tokius keliančius abejonę sutapimus, kad po netinkamų pareigų vykdymo nustatymo fakto, reikalaujant dėl pažeidimų pasiaiškinti, J. A. suserga ir gauna nedarbingumo lapelius. Teismas konstatavo, jog drausminė nuobauda-atleidimas iš darbo paskirta laiku, pasibaigus J. A. nedarbingumui, gavus iš jos paaiškinimą, laikantis drausminių nuobaudų skyrimo taisyklių ir DK 238 str., reglamentuojančiu drausminės nuobaudos parinkimą, reikalavimų.

15Dėl darbdavio kompetencijos. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, analizavo ieškovės darbo funkcijas ir padarė išvadą, kad sudarydama darbo sutartį ieškovė įsipareigojo paklusti nustatytai darbo tvarkai, vykdyti mokyklos direktorės nurodymus, būti jai lojali. Teismo teigimu, J. A. 2010-01-14 savavališkai pasišalindama iš darbo vietos bei perdavusi savo darbo funkcijas vykdyti kitiems darbuotojams, parodė atitinkamą savo požiūrį ne tik į savo, kaip vyr.virėjos pareigas, bet ir neigiamą požiūrį į mokyklos vadovę, patvirtindama liudytojų V. M. , P. J. parodymus, jog neketina paklusti direktorei, be to, tokiu savo elgesiu taip sutrikdė mokyklos valgyklos veiklą, kad valgykloje vyravo chaosas, mokiniai laiku negavo pietų, virtuvei tinkamai atlikti darbą savanoriškai pagelbėjo asmenys, niekaip nesusiję su valgyklos veikla, mokyklos direktorė, nežinojusi apie J. A. pasišalinimą, negalėjo užtikrinti įstaigos vidaus kontrolės, racionalų darbo laiko panaudojimą, didinti darbo našumą, užtikrinti savalaikį ir kokybišką mokinių maitinimą, todėl privalėjo skubiai ieškoti J. A. pamainos. Teismas konstatavo, jog darbdavio vadovo pareiga yra ne tik tinkamai organizuoti įstaigos darbą, vykdyti jo kontrolę, bet ir pasirinkti darbuotojus, vadovo diskrecijos teisė yra nustatyti politiką, kada už pažeidimus ir kokiems darbuotojams turi būti taikomos ar netaikomos drausminės nuobaudos. Tai, kad po J. A. atleidimo iš darbo, mokyklos valgyklos veiklos organizavimą perėmus kitam darbuotojui iš esmės pagerėjo valgyklos veikla, vaikams patiekiamas maistas, jo kokybė, darbuotojų tarpusavio santykiai, patvirtino liudytojos P. J. , R. S. , G. K. . Teismas, įvertinęs ieškovės padaryto pažeidimo sunkumą, sukeltas pasekmes, darbuotojo kaltę, aplinkybes, kurioms esant buvo padarytas pažeidimas, tai, kaip ieškovė dirbo anksčiau, padarė išvadą, jog buvo pagrindas ieškovei taikyti griežčiausią drausminę nuobaudą, numatytą DK 136 str. 3 d. 1 p.

16III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

17Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės ieškinį patenkinti. Ieškovė taip pat prašo teismo išreikalauti iš atsakovo Prekinę – piniginę apyskaitą už laikotarpį nuo 2009-06-01 iki 2009-06-19.

18Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

  1. pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė materialinės teisės normas. Teigia, kad vyr. vyrėjos pareigybė nėra asmeninio bei politinio pasitikėjimo pareigybė, todėl teismo išvada apie ieškovės privalėjimą būti lojaliai įstaigos vadovui yra nepagrįsta. Be to, apeliantės nuomone, darbuotojas negali būti įpareigojamas vadovautis tomis taisyklėmis, kurios nenustatytos, nepatvirtintos nustatyta tvarka. Pirmosios instancijos teismas pažeidė DK 136 str. 3 d. nuostatą;
  2. pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančias teisės normas, įrodymų pakankamumo, išsamaus įrodymo įvertinimo principus. Teigia, kad drausminė nuobauda – papeikimas paskirta formaliai. Teismas įrodymus vertino formaliai, t.y. drausminės nuobaudos – papeikimo skyrimą laikė teisėtu ir pagrįstu vien todėl, kad ieškovės jos neginčijo nustatyta tvarka. Įrodyti, kad drausminė nuobauda paskirta teisėtai ura darbdavio pareiga. Apeliantė pažymi, kad tai, jog teismo posėdžio metu Bartkuškio vidurinės mokyklos direktorė nepatvirtino davusi žodinį pavedimą nemokamam vaikų maitinimui duoti žuvies pirštelius, nereiškia, kad tokio fakto negalėjo būti. Ieškovės nuoseklus aiškinimas dėl žodinio įpareigojimo buvimą tinkamai nepaneigtas, todėl visi neaiškumai turėjo būti vertinami silpnesniosios darbo sutarties šalies naudai. Be to, apeliantė pažymi, kad teismas nevertino LR Valstybinės darbo inspekcijos 2010-03-31 rašto, kuriame konstatuota, kad darbdavys neužtikrina, jog darbuotojai nepatirtų žalos dėl psichosocialinių veiksnių poveikio;
  3. teismas nepagrįstai ieškovės lankymąsi pas gydytoją 2010-01-13 ir vėlesnio nedarbingumo dėl mokyklos direktorės veiksmų traktavo kaip nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar darbo drausmės pažeidimą. Teigia, kad apie išvykimą į gydymo įstaigą 2010-01-14 buvo informuoti valgyklos darbuotojai V. L. bei L. M. . Šią informaciją jos perdavė ūkvedžiui, kuris apie tai iki pietų informavo mokyklos direktorę;
  4. teismas nepagrįstai atmetė ieškovės prašymą išreikalauti Prekinę – piniginę apyskaitą už laikotarpį 2009-06-01 iki 2010-06-19. Teigia, kad liudytoja A. A. patvirtino dariusi pataisymus minėtoje apyskaitoje. Tai reiškia, kad buhalteriniuose dokumentuose atspindinama nesama padėtis. Apeliantės nuomone, neišreikalavus šio dokumento ir jo neįvertinus pagal įrodymų vertinimo taisykles, teismas negalėjo priimti teisėto sprendimo.

19Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinė mokykla prašo Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovės apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

20Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog 2010-03-15 Širvintų rajono Barkuškio pagrindinės mokyklos direktorės įsakymu ieškovei buvo pagrįstai skirta drausminė nuobauda – atleidimas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 1 p., už tai, kad ji 2010-01-14 pasišalino iš darbo vietos neinformavus administracijos ir savavališkai patikėjo savo darbo funkcijas kitiems asmenims. Nurodo, jog teismas teisingai nustatė, kad iš byloje esančių įrodymų akivaizdžiai matyti, kad su įsakuty dėl drausminės nuobaudos skyrimo apeliantė buvo supažindinta 2010-03-05. Dėl šios priežasties yra visiškai nepagrįstas apeliantės motyvas, kad teismas nepagrįstai ieškovės lankymąsi pas gydytoją 2010-01-13 ir vėlesnio nedarbingumo dėl mokyklos direktorės veiksmų traktavo kaip nerūpestingą darbo pareigų atlikimą ar darbo drausmės pažeidimą.

21Atsakovas pažymi, kad darbdavio vadovo pareiga yra ne tik tinkamai organizuoti įstaigos darbą, vykdyti jo kontrolę, bet ir pasirinkti darbuotojus, vadovo diskrecijos teisė yra nustatyti politiką kada už pažeidimus ir kokiems darbuotojams turi būti taikomos ar netaikomos drausminės nuobaudos. Tai, kad po ieškovės atleidimo iš darbo, mokyklos valgyklos organizavimą perėmus kitam darbuotojui iš esmės pagerėjo valgyklos veikla, vaikams patiekiamas maistas bei darbuotojų tarpusavio santykiai patvirtinto liudytojai P. J. , G. K. .

22Atsakovas taip pat pabrėžia, jog yra nepagrįstas apeliantės prašymas dėl naujų dokumentų išreikalavimo. Prekinė – piniginė apyskaita neturi įtakos nagrinėjamai bylai, kadangi ši dokumentas negali patvirtinti jokių svarbių bylos nagrinėjimo aplinkybių, kurių pirmosios instancijos teismas nebūtų nustatęs iš byloje esamų įrodymų ir liudytojų parodymų.

23IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai

24Apeliacinis skundas netenkintinas.

25Ieškovė J. A. dirbo pas atsakovą Savivaldybės biudžetinėje įstaigoje Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinė mokykla nuo 2004-09-01 vyriausiaja virėja neterminuotos darbo sutarties pagrindu (b.l. 5-6). 2010-03-05 įsakymu Nr. 57-P atsakovas nutraukė darbo sutartį su ieškove pagal DK 136 str. 3 d.1 p., t.y. kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos (b.l. 87). Iki atleidimo iš darbo ieškovei 2009-05-28 įsakymu Nr. 97-P buvo skirta drausminė nuobauda- papeikimas (b.l. 56).

26Dėl drausminės nuobaudos- papeikimo.

27Nors ieškovė atskiru ieškinio reikalavimu šios drausminės nuobaudos paskyrimo neginčijo, pirmosios instancijos teismas pagrįstai aiškinosi šios nuobaudos skyrimo teisėtumą bei pagrįstumą, atsižvelgdamas į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, pagal kurią teismas, nagrinėdamas ginčą dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą teisėtumo, turi patikrinti drausmės pažeidimo, kuris buvo atleidimo pagrindas, ir iki atleidimo iš darbo darbuotojui skirtos drausminės nuobaudos, dėl kurios yra ginčas ir kuri yra atleidimo iš darbo pagrindo sudėties elementas, teisėtumą ir pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugpjūčio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2008; 2007 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-69/2007; 2006 m. sausio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-10/2006; 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005; 2005 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-462/2005 ir kt.). Ši teismo pareiga egzistuoja, jeigu ieškovas net nėra ieškinio forma pareiškęs atskiro atitinkamo reikalavimo, nes reikalavimas dėl atleidimo iš darbo pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punktą pripažinimo neteisėtu apima ir reikalavimą dėl ankstesnės drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011). Teisėjų kolegija pažymi, jog remiantis LAT praktika, teismas, nagrinėdamas ginčą dėl darbuotojo atleidimo iš darbo drausminės nuobaudos taikymo tvarka teisėtumo, turi tikrinti ankstesnės (ankstesnių) šiam darbuotojui paskirtos drausminės nuobaudos (drausminių nuobaudų) teisėtumą ir pagrįstumą, tačiau toks tikrinimas yra nulemtas ieškinio senaties instituto taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. gegužės 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-314/2005, 2011 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2011). Tačiau atsižvelgiant į tai, kad ieškinio senatį teismas taiko tik esant atsakovo reikalavimui (CK 1.126 straipsnio 2 dalis), o atsiliepime į ieškinį atsakovas neprašė taikyti ieškinio senatį (b. l. 27-33) bei toks reikalavimas nebuvo pareikštas nagrinėjant bylą teismo posėdžio metu, teismas, nors drausminė nuobauda- papeikimas atskiru ieškiniu ar savarankišku ieškinio reikalavimu ginčijama nebuvo, turėjo pareigą įvertinti, ar pagrindas šiai nuobaudai skirti egzistavo ir ar darbdavys ją skirdamas laikėsi drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos.

28Drausminė nuobauda- papeikimas ieškovei buvo skirta 2009-05-28 įsakymu Nr. 97-P už tai, kad ji 2009-03-20 mokinių nemokamam maitinimui organizuoti pateikė patiekalus, kurie nebuvo įtraukti į patvirtintą savaitinį valgiaraštį (žuvies pirštelius). Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, konstatavo, kad ši drausminė nuobauda ieškovei paskirta pagrįstai, kadangi LR Sveikatos apsaugos ministro 2005-06-09 įsakymu Nr. V-476 Dėl Lietuvos higienos normos HN 21:2005 patvirtintuose reikalavimuose 105 p. nurodyta maitinimą organizuoti pagal valgiaraščius, patvirtintus mokyklos vadovo ir suderintus su visuomenės sveikatos centru apskrityje nustatyta tvarka.

29Ieškovė, nesutikdama su drausminės nuobaudos- papeikimo skyrimu nurodė, esą buvo gavusi žodinį mokyklos direktorės leidimą (nurodymą) vaikams duoti žuvies pirštelius, nes tuo metu daug mokinių sirgo ir nebuvo galimybės įvertinti, kokį kiekį produktų reikia užsakyti, paruošti gaminimui (atšildyti). Nors ieškovės apeliaciniame skunde teigiama, esą teismas, spręsdamas, kad tokio turinio žodinio direktorės nurodymo nebuvo, pažeidė įrodinėjimo bei įrodymų vertinimo taisykles, šio argumento teisėjų kolegija nepripažįsta nepagrįstu.

30Spręsdamas, kad ieškovė nemokamam mokinių maitinimui pusfabrikačius pateikė savavališkai, prieš tai valgiaraščio nesuderinusi su mokyklos direktore, teismas rėmėsi tiek atsakovo atstovės- mokyklos direktorės I. F. paaiškinimais, kurie yra leistina įrodinėjimo priemonė (Civilinio proceso kodekso 177 str. 2 d., 186 str.), tiek ir rašytiniu įrodymu- 2009-03-20 dienos valgiaraščiu, kuriame prie pietų patiekalų įrašytas patiekalas žuvų piršteliai ir kuris nėra pasirašytas mokyklos direktorės, t.y. jos nebuvo suderintas ( b.l. 58). Ieškovės pareiginės instrukcijos (b.l. 40-12) 10 punkte numatyta vyr. virėjos pareiga sudaryti įvairių patiekalų valgiaraščius ir pateikti juos tvirtinti įmonės vadovui. Šios instrukcijos 36.1 punkte numatyta vyr. virėjo atsakomybė už kokybiškai ir laiku pagamintus patiekalus bei savalaikę dokumentacijos tvarką. Aplinkybė, kad valgiaraštis, kuriame buvo numatytas patiekalas žuvies piršteliai, nebuvo suderintas su direktore, o maitinimas pagal šį valgiaraštį vyko (tai patvirtina byloje esantis R. S. , P. J. ir D. Š. tarybinis pranešimas ( b.l. 57), patvirtina faktą, kad ieškovė nesilaikė jos pareiginėje instrukcijoje nustatytų pareigų. Pažymėtina ir tai, kad direktorės reikalavimu pasiaiškinti dėl padaryto pažeidimo (b.l. 59) ieškovė J. A. pateikė pasiaiškinimą raštu (b.l. 65), kuriame ji nieko nemini apie žodinį direktorės nurodymą valgiaraštyje pakeisti žuvies kotletus žuvies piršteliais. Priešingai, šiame pasiaiškinime aiškia nurodyta, kad ieškovė užsisakė šaldytus žuvies pirštelius dėl to, kad sirgo daug mokinių, nebuvo galimybės apskaičiuoti valgančių vaikų skaičių, o šaldytus žuvies pirštelius ji galinti laikyti kameroje, to tarpu atitirpdytos žuvies antrą kartą užšaldyti negalima. Šio pasiaiškinimo turinys liudija, kad pati ieškovė priėmė atitinkamą sprendimą- pakeisti produktus valgiaraštyje, o aplinkybė, kad valgiaraščio su direktore nederino, patvirtina atsakovo atstovės paaiškinimų teisingumą, kad toks nurodymas nebuvo duotas bei paneigia ieškovės paaiškinimus apie atitinkamo nurodymo gavimą iš direktorės.

31Skųsdama teismo sprendimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo, ieškovė nurodo ir tai, jog teismas neišreikalavo įrodymų, kurie esą patvirtina jos nurodomą aplinkybę, kad direktorė duodavo darbuotojams žodinius nurodymus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, prašydama išreikalauti papildomus įrodymus, apeliantė pripažino, jog juose nesama duomenų apie žodinį nurodymą, esą duotą apeliantei dėl valgiaraščio 2009 m. kovo 20 d. koregavimo, t.y. šie įrodymai negalėtų patvirtinti ieškovės nurodomos aplinkybės, jog būtent toks žodinis nurodymas buvo jai duotas. Aplinkybė, kad apskritai žodinius nurodymus direktorė darbuotojams duodavo, negali įrodyti fakto, kad dėl 2009-03-20 mokinių maitinimo toks nurodymas buvo duotas ir, juo labiau, negali patvirtinti tokio nurodymo turinio. Todėl teismas pagrįstai atsisakė išreikalauti ieškovės prašytus įrodymus ir apeliacinės instancijos teismas šių įrodymų nereikalavo dėl to, kad jie negali patvirtinti reikšmingų byloje faktinių aplinkybių, t.y. nesusiję su nagrinėjama byla (Civilinio proceso kodekso 180 str.).

32Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog įstaigos vadovas turi teisę duoti darbuotojams ne tik raštiškus, bet, esant reikalui, ir žodinius nurodymus, todėl fakto, kad įstaigos vadovas duodavo nurodymus žodžiu, nustatymas, savaime negalėtų reikšti neteisėtų darbdavio veiksmų. Taip pat pažymėtina, jog remiantis Darbo kodekso nuostatomis, darbuotojas neturi pareigios vykdyti neteisėtus darbdavio nurodymus (Darbo kodekso 35, 228 str.), taip pat, kolegija pastebi, kad byloje nėra jokių duomenų, jog ieškovė būtų kaip nors reagavusi į neteisėtą direktorės žodinį nurodymą pakeisti konkrečios dienos valgiaraštį, nukrypstant nuo anksčiau suderinto Lietuvos higienos normos HN 21:2005 nustatyta tvarka, valgiaraščio, kas taip pat paneigia ieškovės argumentus dėl drausminės nuobaudos- papeikimo nepagrįstumo.

33Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovei paskirtos drausminės nuobaudos- papeikimo- tinkamai ištyrė ir įvertino įrodymus, ir padarė pagrįstą išvadą, jog ši drausminė nuobauda J. A. paskirta pagrįstai.

34Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo

35DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį apie tai iš anksto neįspėjęs darbuotojo, kai darbuotojas nerūpestingai atlieka darbo pareigas ar kitaip pažeidžia darbo drausmę, jei prieš tai jam nors kartą per paskutinius dvylika mėnesių buvo taikytos drausminės nuobaudos. Atsižvelgiant į darbo sutarčių socialinę ir ekonominę reikšmę, jų nutraukimo galimus padarinius, itin svarbu, kad darbo sutarčių nutraukimą reglamentuojančios teisės normos būtų aiškinamos ir taikomos teisingai. Darbo sutarties nutraukimo pagrindas suprantamas kaip tam tikras juridinis faktas ar jų sudėtis, kuriai esant leidžiama nutraukti darbo sutartį. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkto pagrindu leidžiama nutraukti sutartį, kai yra šių juridinių faktų sudėtis: 1) faktas, kad darbuotojas padarė darbo drausmės pažeidimą, 2) faktas, kad darbo drausmės pažeidimas padarytas po to, kai darbuotojui nors kartą per paskutiniuosius dvylika mėnesių buvo skirta drausminė nuobauda, 3) faktas, kad darbuotojui buvo pranešta apie ankstesnę paskirtą nuobaudą, 4) faktas, kad pakartotinio darbo drausmės pažeidimo įvykdymo dieną ankstesnė nuobauda yra galiojanti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2009, 2010 m. kovo 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2010, 2010 m. gruodžio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-511/2010).

36Nagrinėjamoje byloje ieškovei J. A. drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo paskirta 2010-03-05 įsakymu Nr. 56-P (b.l 86), o tos pačios dienos įsakymu Nr. 57-P J. A. atleista iš darbo pagal Darbo kodekso 136 str. 1 d. 3 p. (b.l. 87). Drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo faktinis pagrindas nurodytas darbo drausmės pažeidimas- kad vyr. virėja J. A. per nustatytą terminą bei svarbių priežasčių nepateikė pasiaiškinimo dėl pareiginių funkcijų pažeidimų (pasišalinus iš darbo vietos neinformavo administracijos, savavališkai patikėjo savo funkcijas kitiems asmenims).

37Iš šios formuluotės įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darytina išvada, jog darbo drausmės pažeidimą, darbdavio vertinimu, sudarė tokių faktinių pažeidimų sudėtis: 1) pasiaiškinimo nepateikimas laiku; 2) pasišalinimas iš darbo vietos, neinformuojant administracijos; 3) savavališkas savo darbo funkcijų patikėjimas (perdavimas) kitiems asmenims.

38Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai išvardinta, kokie vidaus aktai ir kaip reglamentuoja vyriausiosios virėjos pareigas, pasišalinimą iš darbo vietos, darbdavio informavimą apie tai, nesančio dėl svarbių priežasčių darbuotojo pavadavimą, pavaduojančio darbuotojo skyrimo tvarką, darbo funkcijų perdavimą kitiems asmenims, todėl teisėjų kolegija šių reikalavimų iš naujo neaptarinėja ir nevardija, juo labiau, kad apeliantė neginčija nei aplinkybės, kad tokie reikalavimai įstaigos vidaus aktuose (Vyriausiosios virėjos pareigybinėje instrukcijoje) buvo įtvirtinti, nei kad jie ieškovei buvo žinomi. Darbo kodekso 228 straipsnyje numatytos darbuotojo pareigos dirbti dorai ir sąžiningai, laikytis darbo drausmės, laiku ir tiksliai vykdyti teisėtus darbdavio ir administracijos nurodymus, darbo normas, laikytis technologinės drausmės, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimų, tausoti darbdavio turtą. Darbo drausmės pažeidimu laikomas darbo pareigų nevykdymas arba netinkamas jų vykdymas dėl darbuotojo kaltės (Darbo kodekso 234 str.).

39Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2010 m. sausio 14 d. iš darbo vietos išvyko, nepranešusi administracijai, o tik pasakiusi valgyklos darbuotojoms M. ir L., taip pat, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, pripažino, jog jai buvo žinomas reikalavimas, kad apie išvykimą iš darbo privalo pranešti įstaigos vadovui (b.l. 187). Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog teismas neteisingai įvertino liudytojų V. L. ir ir L. M. parodymus, nenurodoma, kokias aplinkybes, paneigiančias darbo drausmės pažeidimo faktą, šios liudytojos, apeliantės manymu, patvirtino. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apeliantė teigė, esą ji išvykdama iš darbo dėl pablogėjusios savijautos, prašė, kad valgyklos darbuotojos praneštų apie tai direktorei, tačiau nei viena iš liudytojų šios aplinkybės nepatvirtino; priešingai, liudytoja L. M. parodė, kad J. A. neprašė pranešti apie išvykimą direktorei (b.l. 189). Aplinkybę, kad apie ieškovės nebuvimą darbe (išvykimą iš jo be administracijos leidimo) vidinio audito metu nustatė mokyklos ūkvedys D. Š. ir kiti auditą atlikę darbuotojai, patvirtino liudytojai D. Š. , V. L. , L. M. , R. S. , J. V. . Aplinkybę, kad išvykdama į gydymo įstaigą, apeliantė nepranešė direktorei, patvirtino ir liudytoja apklausta M. K. .

40Nors apeliantė teigia, jog ji iš darbo vietos išvyko dėl svarbios priežasties (pablogėjusios sveikatos), pažymėtina, jog darbo drausmės pažeidimu buvo įvertintas ne jos išvykimas į gydymo įstaigą, o tai, kad apie tai nebuvo pranešta įstaigos administracijai. Atitinkamai, įstaigos administracija neturėjo galimybės paskirti pavaduojantį darbuotoją, dėl darbuotojų stygiaus pietų metu valgykloje buvo klusi sumaištis, ką patvirtina ne tik atsakovo atstovės paaiškinimai, bet taip pat ir liudytojų R. S. , J. V. parodymais, mokyklos valgyklos audito protokolAS (b.l. 79) ir audito komisijos aprašas (b.l. 80). Remdamasi šių įrodymų visuma, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė nurodytais veiksmais pažeidė darbo drausmę.

41Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo dirbo vyriausiąja virėja, t.y. ji pagal pareiginę instrukciją buvo už tinkamą mokinių maitinimą atsakingas asmuo. Darbo sutarties šalių abipusis sąžiningas bendradarbiavimas lemia reikalavimą išlaikyti tarpusavio pasitikėjimą ir apibrėžtumą dėl darbo teisių ir pareigų įgyvendinimo, ypač tais atvejais, kai darbuotojas atlieka vadovaujamą ar organizacinį darbą, dėl to toks darbuotojas turi rūpintis, kad dėl nebuvimo darbe tam tikrą laiką nesutriktų padalinio (nagrinėjamu atveju- mokyklos valgyklos) veikla, būtų tinkamai ir laiku įgyvendintos funkcijos, kurias atitinkamas įstaigos padalinys turi atlikti. Teismui nustačius, kad ieškovė išvyko iš darbo vietos, apie tai neinformavusi administracijos, pavedusi savo darbo funkcijas kitiems darbuotojams ir dėl to buvo sutrikdytas mokykloje vykdomas nemokamas mokinių maitinimas, teismas pagrįstai sprendė, jog yra pagrindas skirti ieškovei drausminę nuobaudą, o, įvertinant tai, jog aptariamas pažeidimas buvo pakartotinis, t.y. padarytas galiojant anksčiau paskirtai drausminei nuobaudai, netgi nesant pagrindo darbo pareigų pažeidimą kvalifikuoti kaip šiurkštų (Darbo kodekso 235 str.), darbdavys turėjo teisę skirti apeliantei griežčiausią drausminę nuobaudą- atleidimą iš darbo.

42Kartu teisėjų kolegija apstebi, jog įsakyme dėl drausminės nuobaudos- atleidimo iš darbo skyrimo nurodytas faktinis nuobaudos skyrimo pagrindas- pasiaiškinimo nepateikimas- negali būti vertinamas kaip darbo pareigų pažeidimas ar netinkamas jų vykdymas. Darbdavys, prieš skirdamas darbuotojui darsusminę nuobaudą, turi pareigą pareikalauti pasiaiškinti dėl darbo drausmės pažeidimo (Darbo kodekso 240 straipsnio 1 d.). Tačiau įstatymas nenumato darbuotojui pareigos pateikti tokį pasiaiškinimą: remiantis aptariama teisės norma, jei per darbdavio arba administracijos nustatytą terminą be svarbių priežasčių darbuotojas nepateikia pasiaiškinimo, drausminę nuobaudą galima skirti ir be pasiaiškinimo. Taigi, pasiaiškinimo pateikimas yra drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, bet ne darbo pareigų atlikimo (vykdymo) elementas, todėl darbuotojas, nepateikdamas darbdaviui pasiaiškinimo, tuo pačiu priima riziką, jog tam tikros drausminės nuobaudos skyrimui reikšmingos aplinkybės gali būti darbdaviui neatskleistos, o paskyrus nuobaudą, darbuotojas jomis neturės galimybės remtis, kaip pateisinančiomis jo veiksmus (ar neveikimą). Tačiau pasiaiškinimo nepateikimas darbdaviui nevertintinas kaip darbo pareigų pažeidimas ir dėl drausminė nuobauda darbuotojui negali būti skiriama. Bet, esant nustatytiems kitiems pažeidimams, dėl kurių konstatuotas pagrindas apeliantės drausminei atsakomybei kilti, ši aplinkybė įtakos skundžiamo teismo sprendimo teisėtumui bei pagrįstumui neturi.

43Apeliaciniame skunde nurodomas VDI Vilniaus skyriaus raštas (b.l. 134-135) nepaneigia ieškovei skirtų drausminių nuobaudų teisėtumo bei pagrįstumo, jame esantys duomenys apie mokyklos inspektavimo metu nustatytus pažeidimus (mokykloje nevertinama profesinė rizika, nevykdoma streso darbe prevencija) neįrodo, kad ieškovė iš darbo buvo atkleista nepagrįstai ar neteisėtai, jis nepatvirtina jokių reikšmingų šios bylos faktinių aplinkybių, todėl apeliaciniame skunde juo remiamasi nepagrįstai.

44Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė pagrindų, dėl kurių skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas turėtų būti panaikintas (Civilinio proceso kodekso 329, 330 str.), todėl ieškovės apeliacinis skundas netenkinamas, o Širvintų rajono apylinkės teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

45Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p. teisėjų kolegija

Nutarė

46Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.Ginčo esmė... 5. Ieškovė J. A. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama jos atleidimą... 6. Ieškovė nurodė, kad Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinėje mokykloje... 7. Širvintų rajono Bartkuškio pagrindinės mokyklos direktoriaus įsakymu Nr.... 8. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 9. Širvintų rajono apylinkės teismas 2010 m. birželio 30 d. sprendimu... 10. Teismas priteisė iš ieškovės J. A. valstybei 60 Lt procesinių dokumentų... 11. Dėl J. A. paskirtos drausminės nuobaudos-papeikimo teismas pažymėjo, kad... 12. Dėl J. A. darbo funkcijų teismas pažymėjo, jog nors Širvintų rajono... 13. Dėl J. A. paskirtos drausminės nuobaudos-atleidimo iš darbo teisėtumo... 14. Dėl J. A. asmeninių savybių, elgesio, ankstesnių nuobaudų teismas nurodė,... 15. Dėl darbdavio kompetencijos. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus,... 16. III.Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai... 17. Apeliaciniu skundu ieškovė J. A. prašo Širvintų rajono apylinkės teismo... 18. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    19. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovas Širvintų rajono Bartkuškio... 20. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas teisingai nusprendė, jog 2010-03-15... 21. Atsakovas pažymi, kad darbdavio vadovo pareiga yra ne tik tinkamai organizuoti... 22. Atsakovas taip pat pabrėžia, jog yra nepagrįstas apeliantės prašymas dėl... 23. IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir motyvai... 24. Apeliacinis skundas netenkintinas.... 25. Ieškovė J. A. dirbo pas atsakovą Savivaldybės biudžetinėje įstaigoje... 26. Dėl drausminės nuobaudos- papeikimo. ... 27. Nors ieškovė atskiru ieškinio reikalavimu šios drausminės nuobaudos... 28. Drausminė nuobauda- papeikimas ieškovei buvo skirta 2009-05-28 įsakymu Nr.... 29. Ieškovė, nesutikdama su drausminės nuobaudos- papeikimo skyrimu nurodė,... 30. Spręsdamas, kad ieškovė nemokamam mokinių maitinimui pusfabrikačius... 31. Skųsdama teismo sprendimą dėl įrodymų vertinimo tinkamumo, ieškovė... 32. Teisėjų kolegija taip pat pastebi, jog įstaigos vadovas turi teisę duoti... 33. Remdamasi aptartais argumentais, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios... 34. Dėl drausminės nuobaudos – atleidimo iš darbo ... 35. DK 136 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatyta, kad darbdavys turi teisę... 36. Nagrinėjamoje byloje ieškovei J. A. drausminė nuobauda- atleidimas iš darbo... 37. Iš šios formuluotės įsakyme dėl drausminės nuobaudos skyrimo, darytina... 38. Pirmosios instancijos teismo sprendime detaliai išvardinta, kokie vidaus aktai... 39. Ieškovė neginčija aplinkybės, kad 2010 m. sausio 14 d. iš darbo vietos... 40. Nors apeliantė teigia, jog ji iš darbo vietos išvyko dėl svarbios... 41. Byloje taip pat nustatyta, kad ieškovė iki atleidimo iš darbo dirbo... 42. Kartu teisėjų kolegija apstebi, jog įsakyme dėl drausminės nuobaudos-... 43. Apeliaciniame skunde nurodomas VDI Vilniaus skyriaus raštas (b.l. 134-135)... 44. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, nenustatė... 45. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 1 p.... 46. Širvintų rajono apylinkės teismo 2010 m. birželio 30 d. sprendimą palikti...