Byla eA-3110-492/2020

1Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Volskienės (pranešėja),

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo J. U. skundą atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos ir Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos, uždarajai akcinei bendrovei ,,Vilniaus vandenys“, tretiesiems suinteresuotiems asmenims D. D.-U., S. P., I. M., Lietuvos Respublikos Vyriausybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos, dėl turtinės ir neturtinės žalos priteisimo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I.

51.

6Pareiškėjas J. U. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino, prašydamas: 1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT), Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – Inspekcija), ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija), solidariai 441 213,85 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą; 2) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, solidariai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; 3) pripažinti uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Vilniaus vandenys“ gautą naudą ieškovo nuostoliais ir priteisti iš UAB „Vilniaus vandenys“ 67 585 Eur nuostolių atlyginimą; 4) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 5) priteisti iš UAB „Vilniaus vandenys“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

72.

8Pareiškėjas skunde nurodė, kad:

92.1.

10Kreipėsi į teismą dėl nuostolių, kuriuos sukėlė 2006 m. priimti, vėliau panaikinti individualūs administraciniai teisės aktai, leidę neteisėtai nutiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas žemės sklypo (kadastrinis Nr. ( - )), esančio Pavilionių k. Vilniaus mieste (toliau – Žemės sklypas) dalyje, todėl buvo suvaržytos pareiškėjo teisės laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu, atsiskaityti su kreditoriumi akcine bendrove (toliau – AB) ,,Citadele“ bankas.

112.2.

12Administracija, Vilniaus apskrities viršininkas, Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamentas (toliau – Departamentas), leisdami UAB ,,Gabijos investicijos“ (toliau – ir Bendrovė) Žemės sklype neteisėtai statyti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas, prie kurių buvo prijungti kituose žemės sklypuose Bendrovės pastatyti pastatai, ir toleruodami šių darbų nepriežiūrą, o uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) ,,Vilniaus vandenys“ išduodama technines sąlygas Nr. 05/1107 ir su UAB ,,Gabijos investicijos“ sudarydama sutartį dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo per savavališkai Žemės sklype pastatytus inžinerinius tinklus, įvykdė šiuos įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimus: Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.103 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 3 punktų, 40 straipsnio 2 dalies, inžinerinių statinių statybos metu galiojusios imperatyvios Statybos įstatymo 23 straipsnio 24 dalies, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 1, 7 ir 11 punktų, Statybos techninio reglamento STR 2.02.02:2004 ,,Visuomeninės paskirties statiniai“ 3 priedo (toliau – STR 2.02.02:2), tuo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.11.01:2002 ,,Statinių pripažinimo tinkamais naudoti tvarka“ (toliau – STR 1.11.01:2002) 5 dalies.

132.3.

14Esant suvaržytai teisei naudotis Žemės sklypu, pareiškėjas ir kiti bendraturčiai negalėjo laikantis teisės aktų reikalavimų laisvai susitarti su trečiaisiais asmenimis dėl jiems priklausančių Žemės sklypo dalių pardavimo ir / ar vystymo pagal galiojančio detaliojo plano sprendinius. Pareiškėjas ir kiti Žemės sklypo bendrasavininkai turėjo daugybę teisminių ir ikiteisminių procesų dėl pažeistų teisių gynimo, kuriuose ginčijo neteisėtus atsakovo veiksmus, kai tuo tarpu vyko nekilnojamojo turto vystymo bumas ir nekilnojamojo turto kainų kilimas, kuriuo pasinaudojo UAB ,,Gabijos investicijos“. Pareiškėjas paaiškino – kreditoriaus priskaičiuoti ir pareiškėjo padengti 53 584,05 Eur delspinigiai susidarė dėl pareiškėjo teisių pažeidimų, kurių nesant pareiškėjas būtų atsiskaitęs su kreditoriumi laiku ir nereikėtų mokėti delspinigių; patyrė papildomai 230 247,90 Eur tiesioginių nuostolių dėl priverstinio turto pardavimo metu patirto jo turto kainų skirtumo lyginant su ekspertizės aktuose nustatyta šio turto rinkos kaina; 3 620,25 Eur tiesioginių nuostolių dėl priverstinio automobilio pardavimo metu patirto jo turto kainų skirtumo lyginant su ekspertizės akte nustatyta šio turto rinkos kaina; 153 761,65 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro išieškotos 260,66 Eur gražintinos vykdymo išlaidos, 96 087,04 Eur nesumokėti delspinigiai, 28,96 Eur išlaidos už dokumentų įteikimą per antstolį, 40,26 Eur kreditoriaus žyminio mokesčio išlaidos, 36 651,29 Eur priskaičiuotos 6 mėn. LIBOR EUR bei 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 29 d., 20 038,98 Eur ir 654,46 Eur vykdomosios bylos vykdymo išlaidos. Pareiškėjas apibendrino, kad iš viso patirtų tiesioginių nuostolių, kuriuos pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų, sudaro 441 213,85 Eur.

152.4.

16CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta – jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažinta nuostoliais. Pareiškėjas pažymėjo, kad pagal UAB ,,Vilniaus vandenys“ nurodytus duomenis apie tiektą vandenį ir šalintas nuotekas Perkūnkiemio mikrorajone, Vilniuje, matyti, jog UAB ,,Vilniaus vandenys“ nuo eksploatacijos pradžios iki 2013 m. lapkričio 1 d. (iki servituto nustatymo), tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas, neteisėtai naudojant Žemės sklypo dalį, gavo 1 117, 705 Eur pajamų. Vertinant, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ ataskaitoje nurodytas pelnas sudarė 29,92 proc. pajamų, laikytina, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ pelnas tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas iki servituto nustatymo, be teisinio pagrindo naudojant Žemės sklypo dalį, pažeidžiant imperatyvius įstatymų reikalavimus naudojant savavališkai pastatytus inžinerinius tinklus, kuriuos naudoti draudė įstatymas, buvo 332 417,3 Eur (atsakingas asmuo UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš neteisėtų veiksmų gavo naudos). Atsižvelgdamas į valdytą Žemės sklypo dalį (20,21 proc.) ir vertindamas turimus duomenis, kuriais remiantis galima apskaičiuoti atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš neteisėtų veiksmų gautą pelną tik iki 2014 m., ir vertindamas, kad pažeidimai tęstiniai, 67 585 Eur dydžio UAB ,,Vilniaus vandenys“ gautos naudos dalį teismo prašė pripažinti pareiškėjo nuostoliais.

172.5.

18Atsižvelgdamas į dešimtmetį trukusį Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos vykdytą pareiškėjo teisių ir teisės aktų pažeidimų mastą, dėl to kilusias pareiškėjui bei jo šeimai sunkias pasekmes – didelius dvasinius išgyvenimus, nusivylimą dėl dešimtmetį trunkančio teisės laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu suvaržymo, dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, dėl suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, turto ir vienintelio šeimos būsto praradimo, patiriamo skurdo, sugadintos kredito istorijos ir prarasto kredito institucijų pasitikėjimo pareiškėju, dėl sumenkintos jo reputacijos, dėl nusivylimo valstybės ir savivaldybių institucijomis, pareiškėjas teigė, kad 15 000 Eur kompensacijos už patirtą neturtinę žalą priteisimas iš atsakovų atitiktų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

192.6.

20Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės pareiškėjas nurodė, kad kelerius metus trukusių atsakovų (Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos Respublikos) neteisėtų aktų (veikimo ir neveikimo) gausoje galima nustatyti, kad atsakovus sieja bendri veiksmai ne tik dėl neteisėtų veiksmų (jie turėjo užtikrinti, kad jiems priklausančios kompensacijos srityje nebūtų pažeistos pareiškėjo teisės laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu bei apsaugoti pareiškėjo teises nuo trečiųjų asmenų (UAB ,,Gabijos investicijos“) padarytų pažeidimų), bet ir padarinių atžvilgiu (atsakovai žinojo apie daromus neteisėtus veiksmus, tačiau nesiėmė priemonių, kad būtų išvengta žalos). Be to, visus atsakovus (Vilniaus miesto savivaldybę ir Lietuvos Respubliką) sieja bendra kaltė, nes jų institucijų (Administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, pastarosios teises ir pareigas perėmusių NŽT, Inspekcijos) ir jų vardu neteisėtus sprendimus priėmusių pareigūnų veikimas (neveikimas) prisidėjo prie žalos pareiškėjui atsiradimo. Pareiškėjas nurodė, kad atsakovams Vilniaus miesto savivaldybei ir Lietuvos Respublikai taikytina solidarioji atsakomybė atlyginti 456 213, 85 Eur dydžio tiesioginiams nuostoliams ir neturtinei žalai, atsiradusiems dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų.

212.7.

22Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“, išduodamas technines sąlygas Nr. 05/1107, ir su UAB ,,Gabijos investicijos“ sudaręs sutartį dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo, sudarė sąlygas UAB ,,Gabijos investicijos“ suvaržyti pareiškėjo teises, neteisėtai naudodamas neteisėtai UAB ,,Gabijos investicijos“ pastatytus inžinerinius tinklus ir iš neteisėtų veiksmų gavo tiesioginės naudos. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas nurodė, kad atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ skunde taikytina dalinė atsakomybė atlyginti 67 585 Eur dydžio pareiškėjo nuostoliams, atsiradusiems iš atsakovo neteisėtų veiksmų jam pačiam gavus naudos.

233.

24Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas prašė taikyti ieškinio senatį ir pareiškėjo J. U. skundo reikalavimus, pareikštus praleidus įstatymo nustatytą senaties terminą, atmesti. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į skundą taip pat nurodė šiuos argumentus:

253.1.

26Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-509 bei Administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-2188 pagrindu buvo neteisėtai užvaldytas pareiškėjui nuosavybės teise priklausantis Žemės sklypas, kadangi pirmiausia, minėti administraciniai aktai nesuteikė asmenims teisių į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, jais tik buvo nustatomi formuojamų žemės sklypų duomenys, o antra vertus, pats pareiškėjas nurodo ir tarp šalių ginčo nėra dėl aplinkybės, jog pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame Žemės sklype veiksmus atliko (inžinerines komunikacijas įrengė) ne Vilniaus miesto savivaldybė, o atskiras privatus juridinis asmuo – LUAB „Gabijos investicijos“. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas sprendė, jog nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus.

273.2.

28Klausimai dėl servituto galiojimo teritorijoje vykdytų statybos darbų sukeltų padarinių pareiškėjui bei patirtų nuostolių bus išspręsti teismui nustatant kompensacijos už servituto nustatymą pareiškėjui priklausančiam Žemės sklypui dydį Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-412-466/2017, pareiškėjas dalyvauja nurodytoje civilinėje byloje ir turi visas įstatymų nustatytas šalies procesines teises, tame tarpe ir teisę teikti įrodymus dėl servituto nustatymu jam sukeltų nuostolių dydžio, todėl nėra pagrindo priteisti pareiškėjui nuostolių atlyginimą šioje byloje. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartyje Nr. 2A-5-653/2016 buvo nurodyta, kad „kaip pripažino patys ieškovai (tarp jų ir pareiškėjas šioje byloje), jų realus teisių, susijusių su naudojimosi jiems priklausančiu žemės sklypu, gynimas yra susijęs su turtiniais klausimais, nustatant kompensaciją už atlygintinį servitutą“. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodė, jog pareiškėjas turi teisę į kompensaciją už nustatytą servitutą jo Žemės sklype, tačiau kompensacijos dydžio klausimą nagrinėjant teismui kitoje civilinėje byloje, pareiškėjas neturi teisės reikalauti tos pačios prigimties piniginių sumų priteisimo, įvardinęs jas nuostoliais, šioje nagrinėjamoje byloje.

293.3.

30Nors pareiškėjas nurodė, jog Administracija, leisdama LUAB „Gabijos investicijos“ Žemės sklype neteisėtai statyti ginčo inžinerinius statinius ir susiekimo komunikacijas, pažeidė visą eilę teisės aktų nuostatų, tačiau skunde nurodyti Vilniaus miesto savivaldybės priimti administraciniai aktai ar veiksmai nesuteikė asmenims teisių į pareiškėjui nuosavybės teise priklausantį žemės sklypą, todėl Vilniaus miesto savivaldybė negali būti laikoma atlikusi neteisėtus veiksmus nagrinėjamoje byloje, kurie sudarytų pagrindą svarstyti civilinės atsakomybės Vilniaus miesto savivaldybės atžvilgiu taikymą. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai Žemės sklype prasidėjo jau galiojant sklypo atžvilgiu nustatytam servitutui, todėl nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus miesto savivaldybė būtų atlikusi kokius nors neteisėtus veiksmus ar sukėlusi žalą (nuostolius) pareiškėjui.

314.

32Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad pareiškėjo skundas nėra pagrįstas, jame nėra įrodytos civilinės atsakomybės sąlygos, teikiamas praleidus ieškinio senaties terminą, todėl visiškai atmestinas. Prašė taikyti ieškinio senatį. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į skundą nurodė, kad:

334.1.

34Kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų pastatymo Žemės sklypo dalyje, įskaitant ir patirtus iki servituto nustatymo, kai faktiškai buvo pastatyti šie statiniai, bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Todėl nėra pagrįsta teigti, kad tas pats teisinis pagrindas – apribojimas naudotis nuosavybe, suteikia pagrindą reikalauti ir nuostolių atlyginimo taikant civilinės atsakomybės normas. Pareiškėjo veiksmai teikiant šį skundą turi piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis požymių.

354.2.

36Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktų yra nepagrįsti. Be to, šie administraciniai aktai nelėmė ir negalėjo lemti inžinerinių statinių ir susiekimo komunikacijų atsiradimo ar naudojimo Žemės sklype ir iš to kilusių pareiškėjo teisių suvaržymo. Statybos leidimu 2006 m. gegužės 16 d. Nr. (101)-11.3-23 nebuvo suteikta teisė statyti šių statinių Žemės sklype (šie UAB „Gabijos investicijos“ savavališkai pastatyti statiniai buvo įteisinti Administracijai 2014 m. spalio 16 d. išdavus statybą leidžiantį dokumentą Nr. LNS-01-141016-01228, byloje ginčo dėl šios aplinkybės nėra), o ir pats pareiškėjas nurodo, kad jo minimais konkrečiai neįvardintais pripažinimo tinkamais naudoti aktais inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos nebuvo pripažinti tinkamais naudoti. Pareiškėjo teiginiai dėl priežastinio ryšio (faktinio ir teisinio) buvimo tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, priimant minėtus administracinius sprendimus, ir žalos, tariamai kilusios iš pareiškėjo Žemės sklypo daiktinių teisių suvaržymų – išlaidų patirtų dėl nevykdomų kreditorinių įsipareigojimų, UAB „Vilniaus vandenys“ gautų pajamų ir dvasinių išgyvenimų kilusių dėl nesugebėjimo sumokėti skolas buvimo, yra nelogiški ir nepagrįsti įrodymais.

374.3.

38Nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai surašius savavališkos statybos aktą (anksčiau nei tai padarė Inspekcija), faktinė situacija būtų pasikeitusi (juo labiau kai Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo surašiusi statytojui nurodymus demontuoti atliktus statybos darbus, be to, pats pareiškėjas buvo pasikreipęs į teismą dėl statybos padarinių šalinimo). Šiuo atveju savavališkos statybos akto surašymas buvo tik papildomas (pridėtinis veiksmas) šalia jau įvykdytų tiek pareiškėjo, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų statybos padarinių šalinimo procese. Vilniaus apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos akto surašymas nebūtų apribojęs servituto nustatymo ir statybą leidžiančio dokumento, įteisinančio ginčo statinius, išdavimo galimybių ir šių procesų vykdymo laiko. Taigi Vilniaus apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos akto surašymas negalėjo būti garantija, kad Žemės sklypas operatyviai būtų atlaisvintas nugriaunant statinius (juo labiau, kad pagal tuo metu galiojusio Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalies nuostatas, Vilniaus apskrities viršininko administracija po savavališkos statybos akto surašymo, statytojui nepašalinus statybos padarinių, bendra tvarka taip pat turėjo kreiptis į teismą dėl padarinių šalinimo, t. y. apskrities viršininko administracija būtų atlikusi analogiškus veiksmus, kuriuos jau buvo atlikęs ir pareiškėjas su kitais bendraturčiais dar 2007 m., t. y. inicijavusi teisminį procesą dėl padarinių šalinimo, kuris, inicijavus servituto nustatymo procedūras, taip pat būtų sustabdytas).

394.4.

40Nėra faktinio priežastinio ryšio tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos akto nesurašymo ir atsiradusių Žemės sklypo suvaržymų ar tariamai pareiškėjo patirtos žalos, kadangi ginčo statybos darbus Žemės sklypo dalyje atliko būtent statytojas, neturėdamas išankstinio oficialaus pritarimo tokiems darbams atlikti (statybą leidžiančio dokumento), taigi savo nuožiūra ir atsakomybe (be to, kaip jau minėta, dėl atliktų statybos darbų šalinimo dar 2006–2008 m. buvo imtasi atitinkamų priemonių (pareiškėjo skundas teismui, Vilniaus apskrities viršininko administracijos reikalavimai statytojui dėl darbų demontavimo). Be to, Vilniaus apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos akto nesurašymas yra per daug nutolęs nuo pasekmių – tariamų nuostolių, kurių tiesioginė, pareiškėjo nurodoma, atsiradimo priežastis yra statinių statyba (ją įvykdė ne valstybės institucijos, bet UAB „Gabijos investicijos“) ir dėl to atsiradęs Žemės sklypo daiktinių teisių suvaržymas. Svarbu ir tai, kad inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statyba Žemės sklype buvo objektyviai būtina, jiems statyti išduotas statybą leidžiantis dokumentas, Žemės sklypui buvo nustatytas servitutas, todėl negalima teigti, kad dėl to atsiradę suvaržymai yra neteisėti. Kompensacijos pareiškėjui dėl servituto nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisminiu keliu. Be to, atsakovas nurodė, kad pareiškėjas taip pat neįrodė priežastinio ryšio tarp atsiradusių Žemės sklypo apribojimų ir jo nurodomos tariamai patirtos žalos.

414.5.

42Iš skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję Žemės sklypo dalyje atlikti statybos darbai ir pareiškėjo nurodomi patirti tiesioginiai nuostoliai. Nėra pateikta finansinė ar kita informacija, kuri leistų įvertinti pareiškėjo teisinius santykius su kreditoriais, jo ankstesnį mokumą ir kitas svarbias aplinkybes, lėmusias skunde minimų priemonių taikymą, išieškant skolas. Atitinkamai nėra įrodyta, kad Žemės sklypo dalyje atlikti ginčo statinių statybos darbai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė pareiškėjo skolų išieškojimą parduodant jo turtą ir kilusius nuostolius. Skundo motyvai taip pat neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas objektyviai būtų gavęs tikras, aiškias ir įrodytas pajamas iš Žemės sklypo dalies (skunde reikalaujama priteisti tiesioginius nuostolius, tačiau pateikiamos akivaizdžios aliuzijos į negautas pajamas).

435.

44Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė taikyti senatį ir skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime nurodė, kad:

455.1.

46Administracinis aktas – 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas buvo panaikintas dėl to, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija neparengė žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto teritorijos ribų plano dėl ginčo žemės sklypo, t. y. neįvykdė sąlygos, kuri yra būtina prielaida priimti sprendimą – pradėti žemės paėmimo visuomenes poreikiams procedūrą, dėl to pažeistos Žemės sklypo savininkų teisės žinoti šios procedūros apimtį, ribas ir pan. Tačiau, nors žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūra nebuvo tęsiama, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009 pripažino, kad visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas, todėl nesutinka su pareiškėjo pozicija.

475.2.

48Kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų pastatymo Žemės sklypo dalyje bus išspręstas teismine tvarka, taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Servitutas nustatytas ne administraciniu aktu NŽT, o teismo sprendimu. Viešpataujančio daikto savininkas, kuriam kyla pareiga mokėti kompensaciją, taip pat nėra valstybė, atstovaujama NŽT.

495.3.

50Nors 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas buvo panaikintas, tačiau tai buvo pažeidimai dėl kompensavimo sąlygų, tiek LVAT, tiek Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) pripažino, kad visuomenės poreikis ginčo Žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas, būtinumas tiesti inžinierinius tinklus ir susiekimo komunikacijas būtent pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalyje yra pagrįstas, susijęs su viešuoju interesu. Įvykus pastatytų tinklų ir komunikacijų įteisinimo procesui, jų pašalinimas iš pareiškėjui priklausančio žemė sklypo būtų buvęs neteisėtas, neproporcingas ir neracionalus būdas ginamų vertybių kontekste, kai pareiškėjas nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teistų gynimą aukščiau visuomenės intereso. Nagrinėjamu atveju, kaip pripažino pats pareiškėjas, jo realus teisių, susijusių su naudojimosi jam priklausančiu Žemes sklypu, gynimas yra susijęs su turtiniais klausimais, nustatant kompensaciją už atlygintinį servitutą, o ne su statybos nutraukimu ir esamų faktiškai pastatytų tinklų pašalinimu iš žemės sklypo. Pažymėjo, kad atlyginimo dėl servituto nustatymo klausimas yra sprendžiamas teisme.

515.4.

52Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktų yra nepagrįsti. Be to, administraciniai aktai nelėmė ir negalėjo lemti inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų atsiradimo ar naudojimo Žemės sklype ir iš to kilusių pareiškėjo teisių suvaržymo. Pareiškėjo teiginiai dėl priežastinio ryšio buvimo tarp Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų, priimant administracinius sprendimus ir žalos, tariamai kilusios iš pareiškėjo Žemės sklypo daiktinių teisių suvaržymo – išlaidų, patirtų dėl nevykdomų kreditorinių įsipareigojimų, UAB ,,Vilniaus vandenys“ gautų pajamų ir dvasinių išgyvenimų, kilusių dėl nesugebėjimo sumokėti skolas buvimo, nepagrįsti jokiais įrodymais.

535.5.

54Iš skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai žemės tvarkymo srityje ir pareiškėjo nurodomi patirti tiesioginiai nuostoliai. Be to, nėra pateikta finansinė ar kita informacija, kuri leistų įvertinti pareiškėjo teisinius santykius su kreditoriais, jo ankstesnį mokumą ir kitas svarbias aplinkybes, lėmusias skunde minimų priemonių taikymą, išieškant skolas. Atitinkamai nėra įrodyta, kad Žemės sklypo dalyje atlikti ginčo statinių statybos darbai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė pareiškėjo skolų išieškojimą, parduodant jo turtą ir kilusius nuostolius. Skundo motyvai taip pat neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas objektyviai būtų gavęs tikras, aiškias ir įrodytas pajamas iš Žemės sklypo dalies. Mano, kad pareiškėjas neįrodė neturtinės žalos priteisimo sąlygų. Pareiškėjo nemokumas nėra niekaip susijęs su Vilniaus apskrities viršininko administracijos priimtais aktais, atliktais veiksmais ar neveikimu, todėl šiuo pagrindu neturtinė žala pareiškėjui negali būti priteista.

556.

56Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą, prašė taikyti senatį. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

576.1.

58Pareiškėjas neįrodė UAB „Vilniaus vandenys“ civilinės atsakomybės sąlygų. UAB „Vilniaus vandenys“ išdavė ne projektavimo sąlygų sąvadą, kurio neturėjo teisės / pareigos išduoti, o išdavė tik technines sąlygas Nr. 05/1107, kurios yra galiojančios ir nenuginčytos. Kadangi buvo išduotos pažymos, kad tinklai pastatyti pagal techninį projektą, 2008 m. balandžio 10 d. buvo pasirašyta sutartis, kuria buvo numatytos eksploatacinės ribos. UAB „Vilniaus vandenys“ įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą tik iki eksploatacijos ribos. Nuo eksploatacijos ribos už tinklų naudojimą, eksploatavimą, priežiūrą atsakinga UAB „Gabijos investicijos“. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punktas nustato pareigą vandens tiekėjui nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktą vandens tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Minėtas punktas taip pat numato, kad už neperduotų tiekėjui tinklo vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas. UAB „Vilniaus vandenys“ nėra inžinerinių tinklų, esančių pareiškėjo žemės sklype, savininkas, nevaldo jų kitais teisėtais pagrindais bei jų neeksploatuoja. Atsižvelgiant į tai, nėra pagrindo teigti, kad UAB „Vilniaus vandenys“ atliko neteisėtus veiksmus.

596.2.

60Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-412-466/2017 dėl kompensacijos už servitutą nustatymą. Būtent šioje byloje bus išspręstas klausimas dėl teisingos kompensacijos ieškovui skyrimo už jo patirtus suvaržymus. Be to, išaiškinimus dėl ieškovų teisių gynybos būdo pateikė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 7 d. sprendime civilinėje byloje Nr. 2A-5-653/2016, kuria J. U. ir S. P. ieškinys atsakovui UAB „Gabijos investicijos“ dėl nuosavybės teisių pažeidimo pašalinimo, buvo atmestas.

616.3.

62Nagrinėjamu atveju nebuvo UAB ,,Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo argumentas, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, yra nepagrįstas ir neteisėtas.

637.

64Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D.-U. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašę jį tenkinti.

658.

66Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė jį tenkinti.

67II.

689.

69Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė.

7010.

71Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti turtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtai priimtų teisės aktų, kurie leido neteisėtai nutiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas pareiškėjui priklausančiame Žemės sklype, kas suvaržė jo teisę laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu, galimybę atsiskaityti su kreditoriumi.

7211.

73Teismas nurodė, kad LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 pasisakė dėl servituto atlygintinumo. Nutartyje nurodyta, kad žemesnių instancijų teismai pagrįstai sprendė, jog reikalavimas dėl neatlygintino servituto yra nepagrįstas, tačiau nepagrįstai neišsprendė ir nenustatė atlyginimo dydžio. Kasacinis teismas pasisakė, kad sprendžiant dėl servituto atlyginimo dydžio šiuo konkrečiu atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad: „<...> nustatytas servitutas lemia kasatorių žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklypo dalyje statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, todėl už tokį naudojimą kasatoriams turi būti deramai kompensuojama.“ Bylos dalis dėl servituto atlyginimo dydžio buvo grąžinta pirmos instancijos teismui spręsti iš naujo. Atsižvelgdamas į tai, teismas konstatavo, kad kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susiekimo komunikacijų pastatymo Žemės sklypo dalyje, įskaitant ir patirtus iki servituto nustatymo, kai faktiškai buvo pastatyti šie statiniai, bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, solidariai 441 213,85 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, teismas atmetė.

7412.

75Dėl atsakovų prašymo pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatytą trejų metų ieškinio senaties terminą, teismas nustatė, kad pareiškėjas skundu siekia, jog jam būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas už atsakovų veiksmus laikotarpiu nuo 2006 m. iki 2017 m. liepos 5 d. Pirminį skundą Vilniaus apygardos teismui pareiškėjas pateikė 2017 m. liepos 5 d. – praleidęs ieškinio senaties terminą. Teismas taip pat nurodė, kad nesant įrodymų dėl ieškinio senaties termino atnaujinimui svarbių aplinkybių egzistavimo, nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą pareiškėjo reikalavimui dėl neturtinės žalos priteisimo, todėl laikė, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2014 m. liepos 5 d.

7613.

77Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga – neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai, šios sąlygos buvimas (nebuvimas), kaip taisyklė, byloje nustatinėjamas pirmiausia. Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) gali lemti, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatinėjimas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą. Pareiškėjas nurodė, kad Departamento neteisėti veiksmai statybos valstybinės priežiūros srityje pasireiškė išduodant 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23, 2008 m. išduodant pripažinimo tinkamais naudoti aktus, toleruojant UAB „Gabijos investicijos“ veiksmus statant statinius Žemės sklype ir neveikimas, pasireiškęs savavališkos statybos akto nesurašymu dėl ginčo statinių Žemės sklypo dalyje. Tačiau 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimu Nr. (101)-11.3-23 nebuvo suteikta teisė UAB „Gabijos investicijos“ statyti inžinerinius tinklus ir susiekimo komunikacijas Žemės sklype. 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimas Nr. (101)-11.3-23 nėra nuginčytas, todėl yra teisėtas ir galiojantis. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendė, kad nustatyti, jog išduodama 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 valstybės institucija veikė neteisėtai, nėra teisinio pagrindo.

7814.

79Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 2007 metų pirmą pusmetį, t. y. anksčiau nei pasibaigė Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. lapkričio 29 d. reikalavimo Nr. (101)-11.12-322 įvykdymo terminas, kreipėsi į teismą dėl UAB „Gabijos investicijų“ įpareigojimo pašalinti Žemės sklype pastatytus statinius ir Žemės sklypo atstatymo į buvusią padėtį, taigi pats ėmėsi savavališkos statybos pašalinimo procedūrų (civilinė byla Nr. 2-4409-171/2007). Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įtraukta į šią bylą trečiuoju asmeniu ieškovų pusėje ir palaikė ieškinį. Kaip nustatyta, byla buvo išnagrinėta ir galutinis teismo sprendimas priimtas tik 2016 m. balandžio 7 d., kuriuo ieškinys buvo atmestas atsižvelgiant į tai, kad buvo nustatytas servitutas inžineriniams tinklams ir susiekimo komunikacijoms statyti Žemės sklype . Be to, šioje byloje Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas dar 2007 m. gegužės 16 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4409-171/2007 pritaikė laikinąsias apsaugos priemones ir uždraudė UAB „Gabijos investicijoms“ atlikti / tęsti bet kokius statybų, žemės kasimo, inžinerinių tinklų įrengimo ir komunikacijų tęsimo darbus Žemės sklype. 2007 m. birželio 22 d. nutartimi laikinosios apsaugos priemonės buvo pakeistos, leidžiant atsakovui demontuoti sumontuotas komunikacijas bei inžinerinius tinklus ir sugrąžinti / rekultivuoti Žemės sklypą į pradinę padėtį. Taigi dar 2007 m. buvo priimtos tinkamos priemonės dėl statybos darbų vykdymo draudimo, kurias turėjo kontroliuoti ieškovai minėtoje byloje, įskaitant ir patį pareiškėją.

8015.

81Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai surašius savavališkos statybos aktą, anksčiau nei tai padarė Inspekcija, faktinė situacija būtų pasikeitusi. Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo surašiusi statytojui nurodymus demontuoti atliktus statybos darbus, be to, pats pareiškėjas kreipėsi į teismą dėl statybos padarinių šalinimo. Nagrinėjamu atveju savavališkos statybos akto surašymas buvo tik papildomas veiksmas šalia jau įvykdytų tiek pareiškėjo, tiek Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų statybos padarinių šalinimo procese. Teismas konstatavo, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos savavališkos statybos akto surašymas nebūtų apribojęs servituto nustatymo ir statybą leidžiančio dokumento, įteisinančio ginčo statinius, išdavimo galimybių ir šių procesų vykdymo laiko. Atsižvelgdamas į tai kas nustatyta, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo konstatuoti neteisėtus Inspekcijos veiksmus ar neveikimą.

8216.

83Teisminiuose procesuose yra konstatuota aplinkybė, jog Žemės sklype buvo būtina ir objektyviai pagrįsta statyti susiekimo ir inžinerines komunikacijas ir vėliau suvaržyti ieškovo galimybes naudotis jų užimama Žemės sklypo dalimi. Teismas akcentavo, kad servitutas Žemės sklype nustatytas ne administraciniu aktu NŽT, o teismo sprendimu. Viešpataujančio daikto savininkas, kuriam kyla pareiga mokėti kompensaciją, taip pat nėra valstybė, atstovaujama NŽT. Teismas sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo konstatuoti NŽT neteisėtus veiksmus ar neveikimą.

8417.

85Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus sieja su Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-509 bei Administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-2188 priėmimu, nes pareiškėjo teigimu, šiais administraciniais aktais buvo pažeistos Žemės sklypo, savininkų teisės ir sukurtos prielaidos LUAB „Gabijos investicijos“ neteisėtai užvaldyti Žemės sklypo dalį. Teismas, įvertinęs Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymo Nr. 30-509 ir Administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-2188 turinius, nurodė kad jais (minėtais įsakymais) nebuvo suteiktos teisės kitiems asmenims į pareiškėjui priklausantį Žemės sklypą, jais tik buvo nustatomi formuojamų žemės sklypų duomenys. Pareiškėjas skunde nurodė ir tarp šalių ginčo nėra dėl aplinkybės, kad pareiškėjui nuosavybės teise priklausančiame sklype veiksmus atliko, t. y. inžinerines komunikacijas įrengė ne Vilniaus miesto savivaldybė, o atskiras privatus juridinis asmuo – LUAB „Gabijos investicijos“. Teismas sprendė, kad pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė atliko neteisėtus veiksmus.

8618.

87Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai Žemės sklype prasidėjo galiojant Žemės sklypo atžvilgiu nustatytam servitutui. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-172-567/14 patvirtino tarp UAB „Gabijos investicijos“, Inspekcijos ir Administracijos sudarytą taikos sutartį, kuria buvęs inžinerinės infrastruktūros Perkūnkiemio mikrorajone statytojas UAB „Gabijos investicijos“ įsipareigojo perduoti neatlygintinai Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise tris žemės sklypus, įskaitant ir visus nebaigtus statyti inžinerinius tinklus ir susiekimo komunikacijas, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo minėtą turtą bei dokumentaciją priimti ir užbaigti inžinerinių tinklų bei susiekimo komunikacijų statybos procedūras. Vilniaus miesto savivaldybei, remiantis taikos sutartimi, tik 2014 m. spalio 16 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-141016-01228 inžineriniams tinklams ir susiekimo komunikacijoms statyti Pavilionių k., Vilniuje. Taip pat Vilniaus miesto savivaldybei 2015 m. kovo 10 d. buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas Nr. LNS-01-150310-00248 inžineriniams ir nuotekų tinklams, susiekimo komunikacijoms statyti ir rekonstruoti Perkūnkiemio g., Vilniuje. Vilniaus apygardos teismas įsiteisėjusiu 2016 m. spalio 21 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2A-2701-392/2016 konstatavo, kad šie statybos leidimai Vilniaus miesto savivaldybei buvo išduoti teisėtai. Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto savivaldybė teisę vykdyti infrastruktūros įrengimo darbus Žemės sklype gavo esant nustatytam servitutui ir darbus atliko išimtinai servituto galiojimo teritorijoje. Atsižvelgdamas į tai, teismas padarė išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar sukėlusi pareiškėjui žalą.

8819.

89Pareiškėjas teigė, kad jeigu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ būtų pasielgęs atidžiai ir rūpestingai išduodamas technines sąlygas „UAB „Gabijos investicijos“, nebūtų su UAB „Gabijos investicijos“ sudaręs sutarties dėl šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo, nenaudotų neteisėtai UAB „Gabijos investicijos“ pastatytų inžinerinių tinklų.

9020.

91Teismas nustatė, kad UAB „Gabijos investicijos“ pateikė dokumentus dėl projektavimo sąlygų gavimo. UAB „Vilniaus vandenys“, įvertinusi, kad pateikti reikiami dokumentai, išdavė technines sąlygas Nr. 05/1107, kurios buvo įtrauktos į projektavimo sąlygų sąvadą. UAB „Boruma“ parengė techninį projektą, atitinkantį projektavimo sąlygų sąvadą. Apskrities viršininko administracija išdavė statybos leidimą, pagal kurį buvo pastatyti inžineriniai tinklai. Kadangi tinklai buvo pastatyti pagal techninių sąlygų Nr. 05/1107 reikalavimus ir parengtą techninį projektą, buvo išduotos 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. vasario 13 d. atlikimo pažymos ir 2008 m. balandžio 10 d. pasirašyta sutartis, kuria buvo numatytos eksploatacinės ribos, UAB „Vilniaus vandenys“ įsipareigojo užtikrinti vandens tiekimą ir nuotekų šalinimą tik iki eksploatacijos ribos. Nuo eksploatacijos ribos už tinklų naudojimą, eksploatavimą, priežiūrą atsakinga UAB „Gabijos investicijos“. Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 15 straipsnio 8 dalies 4 punkte numatyta pareiga vandens tiekėjui nustatyta tvarka eksploatuoti ir prižiūrėti nuosavybės teise ar kitais teisėtais pagrindais valdomą vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūrą bei kitą valdomą turtą. Pagal Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijos 1996 m. lapkričio 22 d. įsakymu Nr. 172 patvirtintų vandentvarkos ūkio naudojimo taisyklių 4.2 punktą vandens tiekėjas atsako už jo balanse esančio vandentiekio bei nuotekų tinklo ir įrenginių eksploatavimą, avarijų likvidavimą bei geriamojo vandens kokybę vandentiekio tinkle. Minėtas punktas taip pat numato, kad už neperduotų tiekėjui tinklo vidaus tinklo eksploatavimą, vandens kokybę juose atsako abonentas.

9221.

93Atsiliepime į skundą UAB „Vilniaus vandenys“ paaiškino, kad 2012 m. gruodžio 28 d. atsiliepime į ieškinį dėl draudimo naudotis savavališkai pastatytais inžineriniais tinklais nurodė, kad: „Šiuo atveju atsakovas (UAB „Vilniaus vandenys“) atsakingas tik už tinklus, esančius iki eksploatacijos ribų pagal 2008 m. balandžio 10 d. tarp atsakovų pasirašytą šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį. Už tai, ar UAB „Gabijos investicijos“ naudoja inžinerinius tinklus, einančius po sutartimi nustatytų eksploatacijos ribų, atsakovas (UAB „Vilniaus vandenys“) negali atsakyti“. ,,Pagal byloje pateiktus įrodymus, UAB „Vilniaus vandenys“ nėra inžinerinių tinklų, esančių Ieškovų žemės sklype, savininkas, nevaldo jų kitais teisėtais pagrindais bei jų neeksploatuoja. Kadangi dėl anksčiau nurodytų aplinkybių UAB „Vilniaus vandenys“ savo pareigą tiekti geriamąjį vandenį iki tarp atsakovų sudarytos šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties priede nurodytų eksploatacijos ribų atlieka tinkamai, UAB „Vilniaus vandenys“ negali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje“.

9422.

95Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovai neatliko neteisėtų veiksmų / neveikimo, todėl šiuo atveju nėra būtinos CK 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės – žalos, atsiradusios dėl atsakovų neteisėtų veiksmų, sąlygos, todėl reikalavimas atlyginti žalą atmetė. Netenkinęs reikalavimo dėl žalos atlyginimo, teismas atmetė išvestinį reikalavimą priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas.

96III.

9723.

98Pareiškėjas J. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti visiškai – (1.1) priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, solidariai 441 213,85 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą; (1.2) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, solidariai 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą; (1.3) pripažinti UAB ,,Vilniaus vandenys“ gautą naudą ieškovo nuostoliais ir priteisti iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ 67 585 Eur nuostolių atlyginimą; (1.4) priteisti iš Lietuvos Respublikos, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Administracijos, solidariai 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; (1.5) priteisti iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 2) nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9924.

100Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimą priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos NŽT ir Inspekcijos, ir Vilniaus miesto savivaldybės, solidariai 441 213,85 Eur tiesioginių nuostolių atlyginimą, remdamasis prielaida, kad ,,kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pastatymo Žemės sklypo dalyje, įskaitant ir patirtus iki servituto nustatymo, kai faktiškai buvo pastatyti šie statiniai, bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą“. Atsižvelgdamas į tai, pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria remiamasi prielaida apie neegzistuojantį teismo sprendimą, yra naikintina.

10125.

102Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl ieškinio senatį reglamentuojančių normų pažeidimų. Pareiškėjas nesutinka su teismo sprendimo motyvais, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2014 m. liepos 5 d. Pareiškėjo tvirtinimu, pagal CK 1.127 straipsnio 5 dalį, jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda kitą dieną. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas gynė savo teisę į nuostolių atlyginimą, kuriuos jis patyrė būtent dėl tęstinių neteisėtų Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų ir neveikimo, nuo 2007 m. iki 2016 m. vykstant teisminiams procesams dėl Žemės sklypo valdymo pažeidimo pašalinimo ir Žemės sklypo savininkų teisių gynimo. Nuo 2004 m., kai pareiškėjas įgijo nuosavybės teisę į Žemės sklypą, iki 2018 m. įvairiais laikotarpiais dėl atsakovo neteisėtų veiksmų ir neveikimo, buvo apribotos pareiškėjo teisės savo nuožiūra laisvai naudotis, valdyti ir disponuoti Žemės sklypu.

10326.

104Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teises ir pareigas perėmė Inspekcija, neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjas nurodė šiuos argumentus:

10526.1.

106Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Departamentas 2006 m. gegužės 16 d. išdavė UAB ,,Gabijos investicijos“ statybos leidimą Nr. (101)-11.3-23 NS-5 daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis neturėdamas tam teisės aktuose suteiktų įgalinimų.

10726.2.

108Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys pažeidė teisės aktų reikalavimus, kas jau buvo nustatyta vykdytame ikiteisminiame tyrime Nr. 10-9-00043-13, kuris prokuroro nutarimu buvo nutrauktas, taip pat ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje. Pareiškėjas sutinka su prokurorų nutarimuose padaryta išvada, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo gauta jokių objektyvių duomenų, kurie patvirtintų, jog teisės aktus pažeidę valstybės tarnautojai ar jiems prilyginti asmenys būtų veikę tyčia.

10926.3.

110Teismas negalėjo neatsižvelgti (nežinoti), jog Departamentas buvo nustatęs ir 2006 m. gruodžio 28 d. raštu informavęs pareiškėją, nurodydamas, kad pareiškėjas, kaip sklypo bendrasavininkas, nedavė jokių sutikimų dėl statybos darbų vykdymo. Departamentas neatliko Statybos įstatymo 28 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytų privalomų nurodymų, t. y. nedelsiant nesurašė savavališkos statybos akto, nepareikalavo statytojo tuojau pat sustabdyti statybos darbus, nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, t. y. Departamentas neveikė pagal įstatymą. Vilniaus apskrities viršininko administracija nevykdė ir kitų Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų nurodymų.

11126.4.

112Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo įtraukta į bylą trečiuoju suinteresuotu asmeniu pareiškėjų pusėje ir palaikė skundą, tačiau tokių įrodymų byloje nėra. Priešingai, pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į Vilniaus apskrities viršininko 2009 m. rugsėjo 1 d. raštą Lietuvos Respublikos Vyriausybės Ministrui pirmininkui, kuriame nurodoma, jog Vilniaus apskrities viršininko administracija Statybos įstatymo 28 straipsnio numatyta tvarka neturi teisinio pagrindo surašyti savavališkos statybos akto, nes yra galiojantis Departamento 2006 m. gegužės 16 d. išduotas statybos leidimas Nr. (101)-11.3-23 NS-5.

11326.5.

114Teismas negalėjo neatsižvelgti (nežinoti), kad Departamentas ir Vilniaus apskrities viršininkas veikė išvien su įstatymų ir pareiškėjo teisių pažeidėju LUAB ,,Gabijos investicijos“.

11527.

116Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT, ir Administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

11727.1.

118Nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai Žemės sklype prasidėjo galiojant sklypo atžvilgiu nustatytam servitutui ir nėra pagrindo teigti, jog Vilniaus miesto savivaldybė būtų atlikusi neteisėtus veiksmus ar sukėlusi pareiškėjui žalą. Teismas pažeidė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 23 straipsnio saugomas pareiškėjo nuosavybės teises, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 1 protokolo 1 straipsnį bei Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 17 straipsnio 1 dalį, taip pat materialinės bei procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai padarė išvadą dėl Administracijos ir Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teises ir pareigas perėmė NŽT, neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

11927.2.

120Teismas padarė išvadą, kad dar 2007 m. buvo priimtos tinkamos teisinės priemonės dėl statybos darbų vykdymo uždraudimo, kurias turėjo kontroliuoti pareiškėjai 2007 m. gegužės 16 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2-4409-171/2017, įskaitant ir pareiškėją. Tačiau, kaip pažymi pareiškėjas, teismas neįvertino, kad pareiškėjas su trečiuoju asmeniu S. P. kreipėsi į Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą su prašymu pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones po to, kai Vilniaus apskrities viršininko administracija, atlikdama statybos valstybinę priežiūrą, neveikė taip kaip nustatė Statybos įstatymo 28 straipsnis, t. y. nevykdė pareigos, negynė žemės sklypo savininkų pažeistų nuosavybės teisių. Atlikti Žemės sklype statybos darbai, pažeidžiant galiojančius Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2007 m. birželio 22 d. nutartimi nustatytus draudimus, laikytini neteisėtais veiksmais, tačiau teismas dėl to nepasisakė ir pažeidė materialinės bei procesinės teisių normas, įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai padarė išvadą dėl Administracijos neteisėtų veiksmų ir neveikimo.

12127.3.

122Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d. nutartyje yra nustatęs, jog žemės sklypų, kuriose planuota vykdyti statybas, savininkų sutikimų buvimą turėjusi patikrinti Administracijos Miesto plėtros departamento Statybų leidimo išdavimo skyriaus Projektų patikrinimo poskyrio vedėja M. N. P., apklausta ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo padaryta žmogiška klaida ir iki 2010 m. pradžios ji buvo įsitikinusi, kad statybos leidimas išduotas esant visai reikalingai dokumentacijai. Taip pat teismas neįvertino, kad LVAT 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartyje jau yra konstatavęs neteisėtus Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmus priimant 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą Nr. 2.3-3944-(01) ,,Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Perkūnkiemio ir Girulių gatvių statybai ir inžinerinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“. Teismas, kaip teigia pareiškėjas, neįvertino ir kitų byloje esančių įrodymų –Trišalės žemės paėmimo visuomenės poreikiams projekto rengimo 2009 m. balandžio 30 d. sutarties Nr. A470-23(3.9-MPD-6) su priedais, kuri buvo sudaryta Administracijos, Valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto ir UAB ,,Gabijos investicijos“ – pagal šią sutartį buvo realizuojamas Administracijos direktoriaus 2007 m. gruodžio 18 d. įsakymas Nr. 30-2496 ,,Dėl susitarimo su UAB ,,Gabijos investicijos“ tvirtinimo“ ir UAB ,,Gabijos investicijos“ įsipareigojo sumokėti VĮ Valstybiniam žemėtvarkos institutui už išsamiai ir tinkamai atliktą ir suderintą žemės paėmimo visuomenės poreikiams projektą 33 000 Lt. Toks susitarimas, pareiškėjo nuomone, įrodo, kad pareiškėjui ir kitiems asmenims priklausančio žemės sklypo paėmimu visuomenės poreikiams buvo suinteresuota UAB ,,Gabijos investicijos“, o ne valstybės ar savivaldybių institucijos, ir tie veiksmai buvo atliekami pažeidžiant Žemės įstatymo 48 straipsnio 1 dalyje nustatytą reglamentavimą.

12328.

124Dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodo šiuos argumentus:

12528.1.

126Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduodamas UAB ,,Gabijos investicijos“ technines sąlygas Nr. 05/1107 nesielgė atidžiai ir rūpestingai, nepatikrino, ar UAB ,,Gabijos investicijos“ pateikė visus, teisės aktuose nurodytus reikiamus dokumentus norint gauti technines sąlygas statyti būtinus inžinerinius tinklus, tarp jų Žemės sklype, skirtus aptarnauti daugiabučius gyvenamuosius tinklus.

12728.2.

128UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. vasario 13 d. atlikimo pažymos negalėjo būti išduotos, nes pačios techninės sąlygos buvo išduotos nesant visų žemės sklypų, kuriuose pagal projektą buvo planuojama statyti inžinerinius tinklus, savininkų, tame tarpe ir pareiškėjo, sutikimų.

12928.3.

130Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje buvo nurodyta, kad vandens tiekėjas – juridinis asmuo, taip pat užsienio valstybės juridinio asmens filialas, įregistruotas Lietuvos Respublikoje, šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka įgijęs teisę vykdyti geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikti nuotekų tvarkymo paslaugas.

13128.4.

132Nuo eksploatacijos pradžios iki savavališkos statybos padarinių pašalinimo, įsiteisėjus 2016 m. spalio 21 d. Vilniaus apygardos administracinio teismo nutarčiai, buvo atliekamas tęstinis vandentiekio ir nuotekų šalinimo tinklų naudojimas, pažeidžiant imperatyvias įstatymų normas, draudžiančias naudotis savavališkai pastatytu statiniu, t. y. buvo atliekami neteisėti veiksmai ir iš tų veiksmų gaunant naudą, kai tuo tarpu Žemės sklypo savininkų, kurie laikėsi įstatymų ir kurių teisės buvo suvaržytos.

13329.

134Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D.-U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriame prašo pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą patenkinti. Trečiasis suinteresuotas asmuo sutinka su pareiškėjo pateiktame skunde išdėstytais argumentais ir motyvais, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra neteisėtas, teismas pažeidė nurodytas materialinės ir procesinės teisės normas, įrodymų vertinimo taisykles ir neteisingai padarė išvadas dėl Administracijos, Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises ir pareigas perėmė Inspekcija bei NŽT, neteisėtų veiksmų ir neveikimo, bei neteisingai padarė išvadas dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų.

13530.

136Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo: 1) pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjo skundo reikalavimai pripažinti UAB ,,Vilniaus vandenys“ gautą naudą pareiškėjo nuostoliais ir priteisti iš UAB ,,Vilniaus vandenys“ 67 585 Eur nuostolių atlyginimą bei priteisti procesines palūkanas, palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atsakovui UAB ,,Vilniaus vandenys“ atmesti; 2) priimti ir pridėti prie bylos J. U. 2017 m. liepos 7 d. ieškinio dėl nuostolių ir neturtinės žalos priteisimo 21 priedo devintą lapą – Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. KB1-5709 priedą ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas“; 3) priteisti iš pareiškėjo J. U. atsakovo UAB ,,Vilniaus vandenys“ naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

13731.

138Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir laikė, kad pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2014 m. liepos 5 d.

13931.1.

140Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad – UAB ,,Vilniaus vandenys“ išduodamas UAB ,,Gabijos investicijos“ technines sąlygas Nr. 05/1107 nesielgė atidžiai ir rūpestingai; UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. vasario 13 d. atlikimo pažymos negalėjo būti išduotos, nes pačios techninės sąlygos buvo išduotos nesant visų žemės sklypų, kuriuose pagal projektą buvo planuojama statyti inžinerinius tinklus, savininkų, tame tarpe ir pareiškėjo, sutikimų. Atsakovas nurodo, kad UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2005 m. lapkričio 25 d. išdavė UAB ,,Gabijos investicijos“ technines sąlygas. Tuo metu statant inžinerinius tinklus ir kitus statinius statytojas turėjo vadovautis galiojančios Lietuvos Respublikos statybos įstatymo, STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir kitomis teisės aktų nuostatomis. STR 1.05.07:2002 ,,Statinio projektavimo sąlygų sąvadas“ ir Statybos įstatymas numatė, kad statytojas prieš statydamas turi gauti statinio projektavimo sąlygų sąvadą, statybos leidimą. Kadangi UAB ,,Gabijos investicijos“ pateikė reikiamus dokumentus dėl projektavimo sąlygų gavimo, UAB ,,Vilniaus vandenys“ išdavė technines sąlygas, kurios buvo įtrauktos į projektavimo sąlygų sąvadą, UAB ,,Boruma“ parengė techninį projektą, atitinkantį projektavimo sąlygų sąvadą, apskrities viršininko administracija išdavė statybos leidimą, pagal kurį buvo pastatyti inžineriniai tinklai. Atsakovas išdavė 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. sausio 18 d. ir 2008 m. vasario 13 d. atlikimo pažymas, nes tinklai buvo pastatyti pagal techninių sąlygų reikalavimus ir parengtą techninį projektą. Atsakovo žiniomis, išduotas statybos leidimas, parengtas techninis projektas, projektavimo sąlygų sąvadas (dėl pareiškėjo Žemės sklype suprojektuotų ar paklotų inžinerinių tinklų) nebuvo ginčytas, teismo nepanaikintas ir nepripažintas negaliojančiu, todėl laikytinas teisėtu ir galiojančiu.

14131.2.

142Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ,,UAB ,,Vilniaus vandenys“ savo pareigą tiekti geriamąjį vandenį iki tarp Atsakovų sudarytos šalto vandens pirkimo pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties priede nurodytų eksploatacijos ribų atlieka tinkamai, UAB ,,Vilniaus vandenys“ negali būti laikomas tinkamu atsakovu šioje byloje“.

14331.3.

144Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2008 m. balandžio 10 d. tarp UAB ,,Vilniaus vandenys“ ir UAB ,,Gabijos investicijos“ sudarytos Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. KB1-5709 kopiją ir nurodė, kad pridedami 9 lapai, tačiau atsakovas pastebėjo, kad pareiškėjas vietoje nurodytų sutarties Nr. KB1-5709 9 lapų, pateikė 8 lapus, todėl prašo pridėti prie bylos trūkstamą lapą.

14532.

146Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

14732.1.

148Nustatant kompensacijos už servitutą dydį pareiškėjui civilinėje byloje Nr. 2-2288-466/2018, kompensacija apims ir laikotarpius, kai LUAB „Gabijos investicijos“ Žemės sklypo dalimi naudojosi be teisinio pagrindo, todėl nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai atsižvelgė į LAT 2014 m. spalio 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 išaiškinimą bei Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinės bylos Nr. 2-2288-466/2018 apimtį, bei padarė teisėtą išvadą, jog priteisti pareiškėjui nuostolių atlyginimą už tuos pačius suvaržymus, už kuriuos kompensacijos klausimas nagrinėjamas kitoje civilinėje byloje, nėra jokio pagrindo.

14932.2.

150Sklypų performavimas ir duomenų nustatymas neturi jokios faktinės įtakos žemės sklypo teisiniam statusui, Administracijos direktoriaus įsakymai (Nr. 30-509 ir Nr. 30-2188) yra tik pagrindas kitai kompetentingai institucijai (tuomet – Apskrities viršininko administracijai) priimti su žemės sklypu susijusius sprendimus, todėl šie Administracijos direktoriaus įsakymai (Nr. 30-509 ir Nr. 30-2188) neturėtų būti laikomi sukeliančiais pareiškėjui kokius nors padarinius, o juolab, pažeidžiančiais pareiškėjo teises. Atsakovas pažymi, kad nei skundžiamas Administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 30-509, nei Administracijos direktoriaus 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymas Nr. 30-2188 niekada pareiškėjo nebuvo teisine tvarka ginčyti, 2006 m. kovo 16 d. įsakymas Nr. 30-509 su 2006 m. lapkričio 24 d. atliktu pakeitimu yra galiojantis. Nors pareiškėjas teigia ir dėl 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymo Nr. 30-2188 priėmimo patyręs žalą, tačiau sunku įsivaizduoti, kokius neigiamus padarinius pareiškėjui gali sukelti administracinis aktas, kuriuo pareiškėjo žemės sklypo duomenys iš įsakymo yra pašalinami ir jokiems tolimesniems veiksmams su tokiu sklypu teisinio pagrindo nebelieka.

15132.3.

152Apeliaciniame skunde akcentuojamas nekilnojamojo turto registro įrašas, jog skundžiami įsakymai „turėjo įtakos šio žemės sklypo teisiniam statusui“, tačiau pareiškėjas nedetalizuoja, kokios konkrečios neigiamos įtakos toks registro įrašas turi ar kada nors turėjo pareiškėjui, bei kaip įrašo registre egzistavimas galėjo suvaržyti ar pažeisti kokias nors pareiškėjo teises. Pareiškėjo teiginiai, kad skundžiamais Administracijos įsakymais (Nr. 30-509 ir Nr. 30-2188) buvo mėginama nusavinti pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalis kito privataus juridinio asmens naudai, yra neatitinkantys tikrovės, kadangi Administracija apskritai neturi įgaliojimų ir kompetencijos atlikti apelianto nurodomą žemės sklypo „nusavinimą“.

15332.4.

154Įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2006 m. lapkričio 24 d. pareiškėjas būtų patyręs kokią nors žalą, nuostolius ir pan. būtent dėl nurodytų Administracijos direktoriaus priimtų administracinių aktų, pareiškėjas nenurodė ir patvirtinančių dokumentų į bylą nepateikė, todėl jokio pagrindo konstatuoti ir priežastinį ryšį tarp skundžiamų Administracijos direktoriaus įsakymų ir pareiškėjo tariamai patirtos žalos teismas ir neturėjo.

15532.5.

156Servituto turinys yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kartu nurodant teisę servituto dalyje tiesti inžinerinius tinklus ir juos eksploatuoti, todėl atsakovas daro išvadą, jog pareiškėjas kvestionuoja įsiteisėjusių teismo sprendimo teisėtumą, apeliaciniame skunde teigdamas, jog savivaldybė pažeidžia teisės aktų reikalavimus atlikdama veiksmus, kuriems atlikti ir buvo nustatytas servitutas (kas yra visiškai neracionalu, prieštarauja logikai ir yra nesuderinama su teismų sprendimų privalomumo principu). Pažymi, kad savivaldybė, įgyvendindama servituto suteikiamas teises, jokių neteisėtų veiksmų nėra atlikusi. Administracinius aktus, dėl kurių priėmimo pareiškėjas įrodinėjo atsiradus tam tikrus nuostolius, priėmė būtent Administracija, todėl jokia savivaldybės (inžinerinių tinklų savininko) viešoji atsakomybė dėl Administracijos (viešojo administravimo subjekto) priimtų administracinių aktų apskritai net ir negalėtų kilti. Todėl nėra jokio pagrindo pareiškėjo teiginiams, kad skundžiamu pirmos instancijos teismo sprendimu Vilniaus miesto savivaldybės neteisėti veiksmai nekonstatuoti nepagrįstai.

15732.6.

158Atsižvelgiant į tai, kad jokie administraciniais aktais sukelti padariniai nebesitęsia ir jokie tariami pareiškėjo teisių pažeidimai nevyksta nuo 2006 m., nėra jokio pagrindo teigti esant tęstinį pareiškėjo teisių pažeidimą, todėl senaties termino taikymo klausimu jokių skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo pagrindų nėra įrodyta.

15933.

160Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

16133.1.

162Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas reikalavimą dėl žalos, susijusios su valstybės, atstovaujamos NŽT, veiksmai, atlyginimo, pateikė praleidęs ieškinio senaties terminą. Taip pat akcentuoja, kad pareiškėjo nurodytas kompensacijos klausimas, įskaitant nuostolius, patirtus dėl servituto nustatymo, bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-2288-466/2018.

16333.2.

164Nesutinka su pareiškėjo argumentu – ,,Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurios teises žemės srityje perėmė NŽT, neteisėti veiksmai priimant 2008 m. balandžio 8 d. įsakymą apribojo pareiškėjo J. U. teises <...> valdyti ir disponuoti savo nuosavybe“ – ir paaiškina, kad LVAT pripažino, jog visuomenės poreikis ginčo žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas bei pagrįstas, būtinumas tiesti inžinierinius tinklus ir susisiekimo komunikacijos būtent pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalyje yra pagrįstas bei susijęs su viešuoju interesu. Dėl to, įvykus pastatytų tinklų ir komunikacijų įteisinimo procesui, jų pašalinimas iš Žemė sklypo būtų buvęs neteisėtas, neproporcingas ir neracionalus būdas ginamų vertybių kontekste, kuomet pareiškėjas nepagrįstai iškelia savo nuosavybės teisių gynimą aukščiau visuomenės intereso.

16533.3.

166Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, nekyla pareiga atlyginti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos pareiškėjui, nes: (1) nors 2008 m. balandžio 8 d. Įsakymas buvo panaikintas, tačiau tiek LVAT, tiek LAT pripažino, kad visuomenės poreikis ginčo Žemės sklypui yra pakankamai motyvuotas, būtinumas tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijos būtent pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalyje yra pagrįstas bei susijęs su viešuoju interesu; (2) pareiškėjas nenurodė, kokie konkretūs Vilniaus apskrities viršininko sprendimai padarė įtaką žalai ir nuostoliams atsirasti. NŽT, Vilniaus apskrities viršininko administracijos teisių perėmėjos veiksmai, neturėjo įtakos pareiškėjui kilusiai žalai atsirasti; (3) pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos aktų yra nepagrįsti.

16733.4.

168Nei iš skundo, nei iš apeliacinio skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai tiesiogiai ar netiesiogiai susiję Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmai žemės tvarkymo srityje ir pareiškėjo nurodomi patirti tiesioginiai nuostoliai. NŽT nuomone, nėra įrodyta, kad Žemės sklypo dalyje atlikti inžinerinių statinių ir susisiekimo komunikacijų statybos darbai tiesiogiai ar netiesiogiai lėmė pareiškėjo skolų atsiradimą ir kilusius nuostolius. Tiek į skundo, tiek apeliacinio skundo motyvai taip pat neleidžia daryti išvados, kad pareiškėjas objektyviai būtų galėjęs gauti tikras, aiškias ir įrodomas pajamas iš Žemės sklypo dalies.

16934.

170Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo šiuos argumentus:

17134.1.

172Kompensacijos J. U. klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų pastatymo ir eksploatavimo Žemės sklypo dalyje, įskaitant ir patirtus dėl servituto nustatymo, kai faktiškai buvo pastatyti šie statiniai bus išspręstas teismine tvarka taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą civilinėje byloje Nr. 2-2288-466/2018. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas nurodo, kad pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, rėmėsi prielaida apie neegzistuojantį sprendimą, yra nepagrįstas.

17334.2.

174Apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas motyvas, kuris šiuo atveju leistų kvestionuoti pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes dėl ieškinio senaties termino taikymo. Apeliacinio skundo II dalyje nurodytos aplinkybės nesudaro pagrindo termino skaičiuoti kitaip, nei tai darė Vilniaus apygardos administracinis teismas. Taip pat nepateikti motyvai, kurie leistų terminą atnaujinti. Taip pat pažymėtina, kad dalis motyvų, nurodytų apeliacinio skundo II dalyje, yra nauji ir siurpriziniai, prieštarauja kitiems pareiškėjo argumentams, nurodytiems byloje.

17534.3.

176Pareiškėjas nepagrindė valstybės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų veiksmų, priežastinio ryšio ir žalos. Be to, pirmosios instancijos teismas nurodė, jog pareiškėjo teisė į žalos atlyginimą teismo ginama nuo 2014 m. liepos mėn., todėl apeliacinio skundo argumentai dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos tariamo neveikimo nurodytu laikotarpiu (iki 2009 m. gruodžio 31 d.), šios bylos kontekste apeliacine tvarka iš viso negali būti nagrinėjami. Dėl šių klausimų aiškiai ir argumentuotai pasisakė pirmosios instancijos teismas. Atsakovas taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde pateikia tarpusavyje prieštaraujančias aplinkybes – skundo II dalyje nurodo, kad Inspekcijos savavališkas statybos akto surašymu tariamai buvo apribotos jo teisės naudotis sklypu, tačiau skundo III dalyje nurodoma, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija laiku nesurašė savavališkos statybos akto, taip klaidinamas teismas ir kiti proceso dalyviai.

17734.4.

178Apeliaciniame skunde teikiami nauji, ne su tariamai neteisėtai veikusia institucija susiję argumentai, tačiau ginčijamas statybos leidimo teisėtumas. Ginčyti statybos leidimą, praėjus beveik 12 metų nuo jo išdavimo, nėra teisinių galimybių. Atsakovas taip pat akcentuoja, kad šios administracinės bylos dalykas – tariamai neteisėtai atlikti Lietuvos valstybės institucijų ir Administracijos veiksmai, tačiau ne prieš ilgą laiką priimtų administracinių aktų, teisėtumo klausimas.

17934.5.

180Nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija nevykdė ar netinkamai vykdė priežiūros funkcijas, atvirkščiai, veikė aktyviai, o Vilniaus apskrities viršininko administracijai surašius savavališkos statybos aktą (anksčiau nei tai padarė Inspekcija), faktinė situacija nebūtų pasikeitusi (juo labiau kai Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo surašiusi statytojui nurodymus demonstruoti atliktus statybos darbus, be to, pats pareiškėjas buvo kreipęsis į teismą dėl statybos padarinių šalinimo). Šiuo atveju Vilniaus apskrities viršininko administracijos dalyvavimas savavališkos statybos padarinių šalinimo Žemės sklype procese pagrindžia išvadą, jog neteisėtų Vilniaus apskrities viršininko administracijos veiksmų negalima konstatuoti. Atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas neginčija Inspekcijos veiksmų (neveikimo), atliktų nuo 2014 m. liepos 6 d., t. y. laikotarpyje, kuomet pareiškėjo reikalavimai galėtų būti ginami teismine tvarka, nepraleidus 3 metų ieškinio senaties. Atsižvelgdamas į tai, atsakovas Inspekcija nurodo, kad apeliacinio skundo reikalavimai Inspekcijos atžvilgiu negali būti tenkinami, nes apeliacinio skundo motyvuose dėstomi tik Vilniaus apskrities viršininko administracijos, veikusios iki 2009 m. gruodžio 21 d., atlikti veiksmai, kurių pripažinti neteisėtais nėra pagrindo.

181Teisėjų kolegija

konstatuoja:

182IV.

18335.

184Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, kurią, pareiškėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėtų veiksmų, kuriais buvo sukurtos sąlygos privačiam juridiniam asmeniui UAB „Gabijos investicijos“ naudoti pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalį inžineriniams tinklams ir susisiekimo komunikacijoms tiesti, tuo pačiu apribotos pareiškėjo galimybės pačiam disponuoti nuosavybe ir ją naudoti.

18536.

186Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalis nustato, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, tai yra nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas; proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas. Teismų praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., LVAT 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017, 2016 m. liepos 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-703-858/2016 ir kt.). Įvertinus tai, kad pareiškėjas prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka apeliaciniame skunde tinkamai nepagrindė, o be to, proceso šalys savo poziciją dėl ginčo esmės yra išsamiai išdėsčiusios procesiniuose dokumentuose, teisėjų kolegijos nuomone, šioje bylos proceso stadijoje nėra pagrindo taikyti išimtį iš nustatytos bendrosios taisyklės ir bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

18737.

188Pareiškėjas į teismą su skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo kreipėsi 2017 m. liepos 7 d. (I t., b. l. 1), nurodė, kad kartu su trečiaisiais suinteresuotais asmenimis nuosavybės teisėmis valdo žemės sklypą, kurio kadastrinis Nr. ( - ), savo Žemės sklypo dalį pareiškėjas valdo nuo 2004 m. rugpjūčio 19 d. Pareiškėjui AB „Citadele“ bankas nuo 2004 m. spalio 12 d. pagal kreditavimo sutartį Nr. KS/415 buvo suteikęs kreditų, skirtų perkreditavimui paskolų, buvusių AB Šiaulių banke ir AB banke Snoras, už kurias pareiškėjas pagal 2004 m. balandžio 30 d. pirkimo-pardavimo sutartį buvo įsigijęs Žemės sklypą, bei delspinigių pagal šią kreditavimo sutartį dengimui. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad kreditų grąžinimą (tarp jų ir tuo metu paimtų investicinei ir finansinei veiklai) siejo su įsigyto Žemės sklypo dalies pardavimu arba gyvenamųjų namų statybos projekto išvystymu; tokius lūkesčius grindė augančia nuo 2004 m. nekilnojamojo turto rinka ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 „Dėl Vilniaus miesto bendrojo plano sprendinių keitimo ir teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendinių tvirtinimo“ patvirtintais teritorijos tarp Gabijos gatvės ir Ukmergės plento detaliojo plano sprendiniais, kurie sudarė palankias sąlygas investuoti į nekilnojamojo turto plėtros projektus, taip pat ir projektus Žemės sklype.

18938.

190Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovų veiksmų, kuriais buvo apribota veikla Žemės sklype, jis negalėjo grąžinti kredito. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012 m. kovo 20 d. nutarė išieškoti iš J. U. AB „Citadele“ bankas naudai skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą; pareiškėjo turtas buvo parduotas iš varžytynių, Turto pardavimo iš varžytynių aktai 2013 m. balandžio mėn. 4 d. Nr. 173-VA-02, 2013 m. balandžio mėn. 4 d. Nr. 173-VA-03, 2013 m. balandžio mėn. 4 d. Nr. 173-VA-04, (I t.,, b. l. 103, 105). Vilniaus apygardos teismas 2014 m. liepos 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-1331-302/2014 atmetė J. U. atskirąjį skundą dėl antstolio veiksmų parduodant nekilnojamąjį turtą iš varžytynių. Aukcione 2014 m. sausio 31 d. buvo parduotas pareiškėjui priklausęs automobilis.

19139.

192Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, neteisėtais veiksmais pareiškėjas nurodo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymą Nr. 30-509 „Dėl sklypų Nr. 26, Nr. 55, Nr. 56, Nr. 57, Nr. 58 ir Nr. 1G ties Perkūnkiemio, Leičių, ir Bieliūnų gatvėmis duomenų nustatymo“, kurio 13 punktu pasiūlė formuojam žemės sklypui, taip pat ir pareiškėjui priklausančiam, nustatyti servitutą, suteikiantį teisę neatlygintinai įrengti ir eksploatuoti inžinerinius tinklus, tiesti kelius bei eiti ir važiuoti transporto priemonėms bet kuriuo paros metu (I t., b. l. 24) (pakeistas 2006 m. lapkričio 24 d. įsakymu Nr. 30-2188 (I t., b. l. 31)). Be to, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktorius 2007 m. gruodžio 18 d. priėmė įsakymą Nr. 30-2496 „Dėl susitarimo su UAB „Gabijos investicijos“ tvirtinimo“, kuriuo savivaldybė, atsižvelgdama, kad UAB „Gabijos investicijos“ yra pradėjusi teismo procesus dėl servitutų nustatymo žemės sklypuose, taip pat ir pareiškėjui priklausančio Žemės sklypo dalyje, įsipareigojo inicijuoti žemės sklypų, taip pat ir pareiškėjui priklausančio, dalių paėmimą visuomenės poreikiams.

19340.

194Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsakomybę už neteisėtus veiksmus pareiškėjas grindžia Vilniaus apskrities viršininko 2006 m. liepos 25 d. įsakymu Nr. 2.3-7310-01 „Dėl privačių žemės sklypų kadastriniai Nr. ( - ), esančių Pavilionių k., Vilniaus mieste“, kurio 3 punktu buvo nustatytas servitutas, taip pat ir pareiškėjui priklausančio žemės sklypo daliai (I t., b. l. 28) (Vilniaus apskrities viršininko 2007 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. 2.3-1044-01 pripažintas netekusiu galios (I t., b. l. 33)); taip pat Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2008 m. balandžio 8 d. įsakymu Nr. 2.3-394-(01) „Dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams (Perkūnkiemio ir Girulių gatvių statybai ir inžinierinių tinklų tiesimui) procedūros pradžios“, kuris buvo panaikintas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-438-1119/2009.

19541.

196Pareiškėjo teigimu, minėti administraciniai aktai sudarė sąlygas UAB „Gabijos investicijos“ nuo 2006 m. liepos mėnesio neteisėtai užvaldyti dalį Žemės sklypo, pastatyti jame inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas. Šiais aktais buvo nustatytas servitutas, kuris nebuvo numatytas Žemės sklype Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2004 m. gruodžio 29 d. sprendimu Nr. 1-634 patvirtintame detaliajame plane. Tokiais veiksmais buvo pažeistos pareiškėjo nuosavybės teisės; Žemės sklypo bendraturčiai niekada nebuvo pritarę, suformavę ar įregistravę jokios sklypo dalies infrastruktūrai. Be savininkų sutikimo ir jų neinformavus buvo pakeisti Žemės sklypo kadastriniai duomenys, jis sujungtas su kitu, bankui įkeistu žemės sklypu. Neteisėtai nustatant servitutą administraciniais aktais, leidžiant statybas, buvo pažeisti Statybos ir Žemės įstatymo reikalavimai, galiojančio teritorijų planavimo dokumento sprendiniai.

19742.

198Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos atsakomybę už neteisėtus veiksmus pareiškėjas grindžia Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo departamento 2006 m. gegužės 16 d. statybos leidimo Nr.(101)-11.3-23 NS-5 išdavimu daugiabučių gyvenamųjų namų kompleksui su magistraliniais inžineriniais tinklais ir susisiekimo komunikacijomis, neturint teisės aktuose įtvirtintų įgalinimų (STR 1.07.01:2002 „Statybos leidimas“ 6 dalis), pažeidėjo UAB „Gabijos investicijos“ veiksmų toleravimu, netaikymu priemonių savavališkos statybos padariniams pašalinti, neteisėtu pastatytų daugiabučių namų ir inžinerinių tinklų 2008 m. pripažinimu tinkamais naudoti (statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktai, II t., b. l. 79-97).

19943.

200Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad dėl tokių viešojo administravimo subjektų veiksmų patyrė turtinę žalą: kreditoriaus AB „Citadele“ bankas priskaičiuoti ir pareiškėjo padengti 53 584,05 Eur delspinigiai; 230 247,90 Eur tiesioginių nuostolių dėl priverstinio turto pardavimo metu patirto jo turto kainų skirtumo lyginant su ekspertizės aktuose nustatyta šio turto rinkos kaina; 3 620,25 Eur tiesioginių nuostolių dėl priverstinio automobilio pardavimo metu patirto jo turto kainų skirtumo lyginant su ekspertizės akte nustatyta šio turto rinkos kaina; 153 761,65 Eur tiesioginių nuostolių, kuriuos sudaro išieškotos 260,66 Eur gražintinos vykdymo išlaidos, 96 087,04 Eur nesumokėti delspinigiai, 28,96 Eur išlaidos už dokumentų įteikimą per antstolį, 40,26 Eur kreditoriaus žyminio mokesčio išlaidos, 36 651,29 Eur priskaičiuotos 6 mėn. LIBOR EUR bei 5 proc. metinės palūkanos už laikotarpį nuo 2012 m. kovo 16 d. iki 2013 m. kovo 29 d., 20 038,98 Eur ir 654,46 Eur vykdomosios bylos vykdymo išlaidos; iš viso suma patirtų tiesioginių nuostolių, kuriuos pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės solidariai, sudaro 441 213,85 Eur.

20144.

202Pareiškėjas neturtinę žalą nurodo patyręs dėl didelių dvasinių išgyvenimų, nusivylimo dėl dešimtmetį trunkančio teisės laisvai disponuoti ir naudotis Žemės sklypu suvaržymo, dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, dėl suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, turto ir vienintelio šeimos būsto praradimo, patiriamo skurdo, sugadintos kredito istorijos ir prarasto kredito institucijų pasitikėjimo pareiškėju, dėl sumenkintos jo reputacijos, dėl nusivylimo valstybės ir savivaldybių institucijomis. Minimalia priteistina iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės solidariai kompensacija už patirtą neturtinę žalą nurodo 15 000 Eur.

20345.

204Pareiškėjo teigimu, atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. lapkričio 28 d. išdavė UAB „Gabijos investicijos“ technines sąlygas Nr. 05/1107 neteisėtai, nesant Žemės sklypo savininko sutikimo; 2008 m. balandžio 10 d. sudarė Šalto vandens pirkimo-pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB1-5709-1 (I t., b. l. 67), nors savavališkos statybos padariniai buvo pašalinti tik 2016 m. spalio 21 d. Pareiškėjas, įvertinęs UAB „Vilniaus vandenys“ pardavimus per 2006-2013 metų laikotarpį ir bendrąjį pelną, apskaičiavęs pelno dalį, gautą neteisėtai naudojant Žemės sklypą vandens tiekimui ir nuotekų šalinimui iki servituto nustatymo, prašė atitinkamą UAB „Vilniaus vandenys“ pelno dalį pripažinti pareiškėjo nuostoliais ir priteisti jam 67 585 Eur.

20546.

206Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė palikti nepakeistą Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimą, kuriuo UAB „Gabijos investicijos“ ieškinys tenkintas iš dalies, nustatant servitutą, suteikiantį teisę UAB „Gabijos investicijos“ neterminuotai naudotis Žemės sklypo dalimi, tikslu tiesti inžinerinius tinklus ir susisiekimo komunikacijas Žemės sklypo dalyje ir t. t. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2014 m. spalio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-339/2014 (I t., b. l. 113) nutarė panaikinti Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo dalis, nustatant atlygintiną servitutą, tačiau nenurodant atlyginimo dydžio, ir perdavė nustatyto servituto atlyginimo dydžio klausimą nagrinėti iš naujo Vilniaus miesto apylinkės teismui; kitą Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. lapkričio 13 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Nutartyje pažymėta, kad byloje nesprendžiamas klausimas dėl inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų statybos teisėtumo ar tokios statybos padarinių šalinimo, o tik tai, ar yra pagrindas nustatyti servitutą Žemės sklypui, siekiant, kad jame galėtų būti tiesiami ir eksploatuojami inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos. Teisėjų kolegija, perduodama spręsti pirmosios instancijos teismui servituto atlygintinumo klausimą iš naujo, akcentavo, kad individualizuojant kompensacijos už nustatyto servituto dydį atsižvelgtina į tai, kad nustatytas servitutas lemia Žemės sklypo suvaržymus, artimus tiems, kuriuos šie patirtų žemę paėmus visuomenės poreikiams, todėl nustatant kompensacijos dydį vienu iš teisiškai reikšmingų kriterijų galėtų būti atlygio, mokamo turtą paėmus visuomenės poreikiams, dydis. Kompensacijos dydžiui aktuali ir ta aplinkybė, kad statiniai (inžineriniai tinklai ir susisiekimo komunikacijos) kasatorių žemės sklype statomi ir įvairūs ginčai dėl jų tęsiasi jau kelerius metus, visą šį laiką kasatorių teisė laisvai naudotis žemės sklypu buvo suvaržyta, ieškovas žemės sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas kasatorių sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties.

20747.

208Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 pakeitė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 20 d. sprendimo dalį, kuria buvo nuspręsta priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 12 000,00 Eur kompensaciją už servitutą J. U. ir trečiojo asmens D. D.-U. naudai ir 6 000 Eur kompensaciją už servitutą S. P. naudai, ir priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos J. U. ir D. D.-U., 3 300,49 Eur kompensaciją už jiems nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą, bei priteisti iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos S. P. 2 699,51 Eur kompensaciją už jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype nustatytą servitutą. Šioje civilinėje byloje, reikalaudami kompensacijos už nustatytą servitutą Žemės sklype, atsakovas J. U. ir trečiasis asmuo D. D.-U. 2018 m. sausio 15 d. pateikė prašymą, kuriuo prašė iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos priteisti jiems 2 860 000 mln. kompensaciją, S. P. 2 340 000 Eur kompensaciją ir dar J. U. – 130 358 Eur tiesioginių nuostolių. Dalį civilinėje byloje atsakovų reikalaujamų nuostolių atlyginimo sudarė ir UAB „Vilniaus vandenys“ gauto pelno dalis už tiekiamą vandenį ir šalinamas nuotekas pagal neteisėtai UAB „Vilniaus vandenys“ ir UAB „Gabijos investicijos“ 2008 m. balandžio 10 d. sudarytą Šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB1-5709. J. U. reikalaujamus tiesioginius nuostolius sudarė bankui AB „Citadele“ nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2011 m. rugsėjo 30 d. sumokėti 130 358 Eur palūkanų. Be to, civilinėje byloje priteisiant kompensaciją už nustatytą servitutą J. U. prašė atsižvelgti, kad dar iki servituto nustatymo buvo apribota teisė disponuoti jam priklausančiomis 514/10000 žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), dalimis dėl antstolės A. P. pritaikyto arešto, kurį lėmė neįvykdyti įsipareigojimai bankui AB „Citadele“. Dėl tokios situacijos J. U. patyrė nusivylimą, rimtus dvasinius išgyvenimus dėl dešimt metų trunkančio teisės naudotis savo nuosavybe apribojimo, dėl teisėtų lūkesčių pažeidimo, suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, šeimos būsto praradimo, sumenkintos reputacijos, nesaugumo jausmo, kuomet valstybės institucijos, spręsdamos privačių asmenų reikalus nesilaikė įstatymų reikalavimų ir faktiškai veikė įstatymų pažeidėjų naudai. Civilinėje byloje teismas pažymėjo, kad sprendžia tik atlyginimo dydžio nustatymą už servitutą atsakovų žemės sklype, bet ne žalos / nuostolių, kuriuos atsakovai siejo su UAB „Gabijos investicijos“ gauta nauda pardavus butus ir administracinius pastatus Perkūnkiemio mikrorajone, UAB „Vilniaus vandenys“ gauta nauda tiekiant vandenį ir šalinant nuotekas per inžinerinius tinklus, įrengtus žemės sklypo dalyje, kurioje nustatytas servitutas, atlyginimo atsakovams klausimą. Vilniaus apygardos teismas nesutiko su apeliantų (atsakovų) argumentais, jog kasacinis teismas grąžinęs bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog nagrinėjamoje byloje taip pat turėtų būti sprendžiamas klausimas dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo.

20948.

210Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegija 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 pažymėjo, kad ginčai dėl servituto nustatymo, inžinierinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų ginčo sklype tiesimo ilgą laiką tęsėsi ne tik dėl institucijų ar kitų asmenų, bet ir dėl pačių atsakovų veiksmų; J. U. dar žemės sklypo įsigijimo metu turėjo būti žinoma apie galimus apribojimus, numatytus Detaliajame plane servitutus ir atsakovas turėjo tinkamai įvertinti statybų vystymo įsigyjamame žemės sklype galimybes, t. y. ar lūkesčiai turi realų pagrindą. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad teisminiai ginčai dėl servitutų nustatymo atsakovams nuosavybės teise priklausančiuose žemės sklypuose ir atlyginimo už servitutus vyksta nuo 2010 metų, atsakovų teisė laisvai naudotis sklypu buvo suvaržyta, ieškovas sklypo dalį naudojo be teisinio pagrindo, neturėdamas atsakovų sutikimo, nesudaręs nuomos, panaudos ar kitokios sutarties, atsakovai ilgą laiką patyrė nepatogumus, rūpesčius, sprendžiant klausimus, susijusius su jų žemės sklypuose nustatytais servitutais, taip pat aplinkybes, individualizuojančias servituto vietą, sklypo paskirtį, jo dalį, bei tai, kad ieškovas iš esmės sutinka su 6 000,00 Eur kompensacijos dydžiu, konstatavo, jog nagrinėjamu atveju 6 000,00 Eur kompensacijos dydis atitiktų šalių interesų pusiausvyrą, objektyvumo, protingumo bei teisingumo reikalavimus.

21149.

212Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 nustatytos aplinkybės ir pateikti vertinimai sprendžiant dėl kompensacijos dydžio bei jos apimamų turtinių ir neturtinių nuostolių atlyginimo yra reikšmingi nagrinėjamoje byloje atribojant tuos nuostolius, kurie turi būti atlyginami priteisiant kompensaciją už nustatytą servitutą, nuo žalos, kurią pareiškėjas patyrė dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų.

21350.

214Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo administracinėje byloje pareikštus reikalavimus dėl turtinės žalos atlyginimo (nutarties 1 p., 43 p., 45 p.) atmetė, nurodydamas, kad dėl jų bus sprendžiama civilinėje byloje taikant atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Su šia išvada nesutikdamas apeliantas teigė, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas yra grindžiamas prielaida apie neegzistavusį sprendimą dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo. Šiuo aspektu teisėjų kolegija pažymi, kad pagrindas mokėti nuostolių dėl servituto nustatymo kompensaciją yra su nuosavybės teisės suvaržymu susiję tarnaujančiojo daikto savininko turtiniai ar neturtiniai netekimai: galimybės naudotis daikto dalimi praradimas, nepatogumų dėl bendro naudojimosi daiktu ar jo dalimi atsiradimas ir kita, įvertinta pinigais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-59-219/2017, 36 punktas). Kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymima, jog nustatant kompensacijos ar nuostolių dėl žemės sklypui nustatyto servituto dydį, turi būti atsižvelgiama į servituto nustatymo metu esančią žemės sklypo paskirtį ir naudojimo sąlygas. Jeigu asmenys, siekdami gauti pelno, imasi įgyvendinti investicinį projektą, pavyzdžiui, keičia žemės ūkio paskirties žemės sklypo naudojimo paskirtį, padalija jį į mažesnius sklypus pardavimui, tai tokia komercinė veikla pasižymi rizika. Ją gali sudaryti tai, kad, dar neįgyvendinus siekiamų tikslų, bus pakeisti teritorijų planavimo sprendiniai ir galimybės plėtoti numatytą veiklą pasikeis. Kol valstybės institucijos nėra davusios leidimų keisti žemės naudojimo paskirtį, pertvarkyti sklypą, jį padalijant, negalima teigti, kad sklypo savininkai (kasatoriai) turėjo teisėtą lūkestį šiuos veiksmus atlikti, o netekus tokios galimybės – kad turi teisę į negautų pajamų iš planuotos investicijos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-225-611/2016 24 punktas).

21551.

216Atsižvelgdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl kompensuojamų nustatant atlygintinį servitutą turtinių ir neturtinių nuostolių pobūdžio (nutarties 46 p., 50 p.), teisėjų kolegija daro išvadą, kad tie pareiškėjo turtiniai ir neturtiniai netekimai, kurie atsirado dėl naudojimosi Žemės sklypu ilgą laiko tarpą be teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo teisė buvo suvaržyta, jo lūkesčiai neįgyvendinti, ilgai tęsėsi ginčai teismuose, patenka į atlyginimo už servituto nustatymą institutą. Taigi kompensacija už nustatytą servitutą apima ne tik tuos turtinius nuostolius, kuriais kompensuojama tarnaujančio daikto vertė, bet ir su šio daikto naudojimosi suvaržymais, dėl to kylančiais ginčais, nerealizuotais lūkesčiais susijusius neturtinius praradimus (nuostolius). Administracinėje byloje pareiškėjo reikalaujamas neturtinės žalos atlyginimas yra iš esmės grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis (dešimt metų trunkantis nuosavybės naudojimosi apribojimas, teisėtų lūkesčių pažeidimas, suvaržytos galimybės atsiskaityti su kreditoriumi, šeimos būsto praradimas, reputacijos sumenkinimas), kurias buvo reikalaujama įvertinti nustatant kompensacijos dydį už atlygintinį servitutą (žr. nutarties 44 p., 47 p.), todėl laikytina, pareiškėjo reikalaujama neturtinė žala buvo įvertinta nustatant kompensacijos dydį už atlygintiną servitutą Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 ir negali būti šios administracinės bylos nagrinėjimo dalyku.

21752.

218Kitų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas dėl atlyginimo turtinių nuostolių, kurie nebuvo vertinami Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 kaip patenkantys į kompensavimo už atlygintiną servitutą dalyką, turi būti nagrinėjami administracinėje byloje iš esmės kaip žalos atlyginimo dalykas. Ginčo atveju tai pareiškėjo nagrinėjamoje byloje pareikšti reikalavimai dėl tiesioginių nuostolių, kuriuos pareiškėjas prašo priteisti iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės solidariai, sudarančių 441 213,85 Eur (žr. nutarties 43 p.). Atsakovai prašė teismą šiems reikalavimams taikyti senatį.

21953.

220Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.

22154.

222Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą pažymėta, kad nagrinėjant administracinius ginčus dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo, taikytinos ne tik CK normos, reglamentuojančios deliktinę atsakomybę, bet ir šio kodekso normos, reglamentuojančios ieškinio senatį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. vasario 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-71-552/2019; 2019 m. rugsėjo 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1529-629/2019 ir kt.).

22355.

224CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas. Pagal CK 1.131 straipsnio 1 dalį ieškinio senaties termino pabaiga iki ieškinio pareiškimo yra pagrindas ieškinį atmesti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nuosekliai laikosi pozicijos, kad ieškinio senaties termino pasibaigimas yra savarankiškas ir pakankamas pagrindas atmesti ieškinio reikalavimus (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. balandžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2222-1062/2018; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 10 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-363-469/2015 ir kt.).

22556.

226Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų nustatytos asmens teisės pažeidimo dieną, tiek Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atsižvelgiama į apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio standartus, pagal kuriuos vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo jo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1767-575/2018; 2019 m. kovo 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1731-629/2019; 2020 m. sausio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1710-261/2019; taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-77-421/2017; 2017 m. gruodžio 28 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-457-684/2017 ir kt.).

22757.

228Nagrinėjamoje byloje tie pareiškėjo nurodomi atsakovų neteisėti veiksmai / ar neveikimas (žr. nutarties 39, 40, 42 p.), kuriais buvo suvaržytos pareiškėjo teisės disponuoti Žemės sklypo dalimi, vyko 2006-2008 metais; dėl šių administracinių aktų priėmimo, veiksmų / ar neveikimo pareiškėjo nurodomos patirtos neigiamos pasekmės – negalėjimas atsiskaityti su kreditoriumi, turto pardavimas iš varžytynių 2013 m. balandžio 4 d., 2014 m. sausio 31 d., laiko prasme yra nutolę nuo kvestionuojamų administracinių sprendimų priėmimo, veiksmų ar neveikimo momento. Atsižvelgiant į byloje reikalaujamos atlyginti turtinės žalos pobūdį, turėtų būti įvertinta, kad pareiškėjas, būdamas vidutinis apdairiai ir rūpestingai savo teisių atžvilgiu besielgiantis asmuo pagal numanomo teisių pažeidimo pobūdį turėjo suvokti savo teisių pažeidimą; teisėjų kolegijos vertinimu, aptariamu atveju apie patirtus turtinius nuostolius, kurių atlyginimo reikalaujama šioje byloje, pareiškėjui turėjo būti žinoma nuo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2012 m. kovo 20 d. nutarties išieškoti iš J. U. AB „Citadele“ bankas naudai skolą, nukreipiant išieškojimą į įkeistą turtą, ir jau vėliausiai nuo turto realizavimo varžytynėse momento, t. y. nuo 2013 m. balandžio 4 d. (butų pardavimo) ir 2014 m. sausio 31 d. (automobilio pardavimo).

22958.

230Atsakovai byloje buvo nurodę reikalavimus taikyti senatį ir argumentus dėl to, pareiškėjas gi savo argumentus netaikyti senaties grindė padarytų pažeidimų tęstiniu pobūdžiu. Tokiam vertinimui negali būti pritarta, nes pareiškėjo nurodomi galbūt neteisėti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai sprendimai (žr. nutarties 38, 40, 42 p.) yra individualūs administraciniai aktai, vienkartinio taikymo, kurie sukelia teisinio santykio subjektams teises ir pareigas nuo jų priėmimo. Tokių aktų apskundimo teismui terminai skaičiuojami nuo jų priėmimo momento arba apie suinteresuotų asmenų sužinojimo apie tokius aktus momento. Paprastai taip pat skaičiuotini ir terminai reikalavimams dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, jeigu nėra aplinkybių, kaip kad nagrinėjamu atveju, patvirtinančių, kad žalos atsiradimo faktas dėl objektyvių priežasčių yra nutolęs laike nuo kvestionuojamų administracinių aktų priėmimo; tik žinodamas apie patiriamus turtinius nuostolius pareiškėjas gali pareikalauti jų atlyginimo. Tokios senaties termino eigos pradžios nustatymo aplinkybės kiekvienu atveju vertintinos individualiai, siekiant teisinių vertybių – realios pažeistų subjektinių teisių apsaugos ir teisinių santykių stabilumo pusiausvyros (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. balandžio 29 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1803-1062/2020 ir joje pateikiamus kitus išaiškinimus dėl senaties taikymo).

23159.

232Apibendrinant argumentus dėl senaties taikymo pareiškėjo reikalavimams dėl turtinių nuostolių priteisimo iš atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės, laikytina, kad pareiškėjas, veikdamas apdairiai ir rūpestingai, reikalavimus teisme turėjo pareikšti per tris metus nuo turto pardavimo iš varžytinių (2013 m. balandžio 4 d., 2014 m. sausio 31 d. dėl automobilio pardavimo). Kreipdamasis su skundu į teismą 2017 m. liepos 7 d., pareiškėjas yra praleidęs ieškinio senaties terminą, ir tai sudaro savarankišką pagrindą juos atmesti, kai atsakovai reikalauja taikyti senatį (CK 1.131 str. 1 d.). Teisėjų kolegija papildomai atkreipia dėmesį, kad tie turtiniai ir neturtiniai nuostoliai, kurie buvo nulemti kvestionuojamų 2006 m. – 2008 m. priimtų administracinių aktų sukeltų tęstinių pasekmių – neteisėto naudojimosi pareiškėjo nuosavybe, kuris tęsėsi iki servituto nustatymo, yra ne šios administracinės bylos, bet kompensacijos dydžio už nustatytą atlygintinį servitutą dalykas.

23360.

234Pažymėtina, kad senaties terminas reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo, kai jis grindžiamas neteisėtų administracinių aktų priėmimu, neteisėtais veiksmais / ar neveikimu, taip pat yra trys metai (CK 1.125 str. 8 d.), kurie skaičiuotini nuo momento, kai tokie aktai buvo priimti / ar pareiškėjui tapo apie juos žinoma / ar turėjo būti žinoma. Pareiškėjo nurodomas atsakovų galbūt neteisėtas neveikimas (t. y. teisinių priemonių, kurios skirtos pareiškėjo teisių pažeidimams pašalinti, netaikymas), laikytina, negalėjo tęstis ilgiau, negu buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2013 m. lapkričio 13 d. nutartis, ir įsiteisėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2012 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas, kuriuo buvo nustatytas servitutas. Pareiškėjas nagrinėjamoje byloje nesuformulavo savarankiškų reikalavimų dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurie būtų skirtingi negu buvo pareikšti civilinėje byloje dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, todėl pirmosios instancijos teismui nebuvo pagrindo juos nagrinėti, ir ypač atsižvelgiant į aplinkybę, kad jie buvo pareikšti praleidus senaties terminą, skaičiuotiną nuo kvestionuojamų konkrečių administracinių sprendimų priėmimo, veiksmų atlikimo / ar neatlikimo, kas buvo savarankiškas pagrindas juos atmesti. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl pareiškėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimą per trejų metų laikotarpį nuo skundo teismui pateikimo, netinkamai taikė senaties termino skaičiavimą reglamentuojančias teisės normas, neįvertino fakto, patvirtinančio, kad pareiškėjas iš esmės tapataus (t. y. grindžiamo identiškais argumentais ir aplinkybėmis) neturtinės žalos kompensavimo siekė civilinėje byloje dėl kompensacijos už servituto nustatymą.

23561.

236Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, keičia pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvų dalį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo. Įvertinusi, kad pareiškėjas nėra aiškiai pagrindęs, kokia dalimi administracinėje byloje prašoma priteisti neturtinė žala gali būti skirtinga nuo pareikštų neturtinio pobūdžio nuostolių atlyginimo civilinėje byloje dėl kompensacijos už nustatytą servitutą priteisimo, bei tai, kad tokie neapibrėžto pobūdžio reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo yra pareikšti praleidus senaties terminą, teisėjų kolegija juos atmeta CK 1.131 straipsnio 1 dalies pagrindu – pasibaigus senaties terminui, ir kai senaties terminą taikyti prašo kita šalis. Atitinkamai teisėjų kolegijai nelieka pagrindo nagrinėti apeliacinio skundo argumentų dėl atitinkamoje pirmosios instancijos teismo sprendimo dalyje pateikiamo atsakovų Vilniaus miesto savivaldybės ir Lietuvos valstybės atstovų priimtų sprendimų ir veiksmų / ar neveikimo vertinimo teisėtumo aspektu.

23762.

238Aptardama pareiškėjo reikalavimus atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl turtinių nuostolių (negautų pajamų) atlyginimo, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad skunde nėra nurodyti argumentai, kodėl šiam atsakovui reiškiami reikalavimai CK 6.271 straipsnio pagrindu, t. y. kaip viešo administravimo subjektui, ar subjektui, kuriam pavestos valdžios funkcijos. Atsižvelgiant į aplinkybę, kad tokių duomenų byloje nėra, atsakovas laikytinas privačiu subjektu (juridiniu asmeniu), kuriam reikalavimai dėl žalos atlyginimo turi būti reiškiami bendraisiais CK 6.245 – 6.249 straipsniuose įtvirtintais pagrindais ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme. Pažymėtina, kad pareiškėjas reikalavimus atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl iš esmės tapačių negautų pajamų, t. y. juridinio asmens pelno dalies, buvo pareiškęs ir civilinėje byloje prašydamas į juos atsižvelgti apskaičiuojant kompensaciją už nustatytą servitutą, tačiau Vilniaus apygardos teismo 2020 m. vasario 20 d. nutartimi užbaigtoje civilinėje byloje Nr. 2A-10-934/2020 ieškovo reikalavimai dėl valstybės, savivaldybės institucijų ar privačių asmenų tariamai neteisėtais veiksmais padarytų nuostolių atlyginimo nebuvo pripažinti nagrinėjimo dalyku. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pastarąją aplinkybę, taip pat į tai, kad atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pareikšti reikalavimai, nors ir nagrinėtini bendrosios kompetencijos teisme, iš esmės faktiniais pagrindais yra glaudžiai susieti su šioje administracinėje byloje nagrinėjamais reikalavimais viešojo administravimo subjektams, byloje keliamame ginče dominuoja administraciniai teisiniai santykiai, pasisako ir dėl reikalavimų atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ pagrįstumo.

23963.

240Pareiškėjas neteisėtais UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmais nurodo 2005 m. lapkričio 28 d. išduotas UAB „Gabijos investicijos“ technines sąlygas Nr. 05/1107 (nesant Žemės sklypo savininko sutikimo) bei 2008 m. balandžio 10 d. sudarytą Šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutartį Nr. KB1-5709-1 (žr. nutarties 45 p.), turtinius nuostolius kildina iš neteisėtai iki servituto nustatymo 2013 m. lapkričio 1 d. gaunamos apskaičiuotos atsakovo pelno dalies iš vandens tiekimo ir nuotekų šalinimo. Atsižvelgdama į UAB „Vilniaus vandenys“ prašymą, teisėjų kolegija prideda prie nagrinėjamos bylos 2008 m. balandžio 10 d. sudarytos Šalto vandens pirkimo–pardavimo ir nuotekų šalinimo bei valymo sutarties Nr. KB1-5709-1 trūkstamą dalį – priedą ,,Vandentiekio ir nuotekų tinklų eksploatacijos ribų planas“, kuris patvirtina atsakovo argumentus dėl jo atsakomybės ribų. Teisėjų kolegija pažymi, kad, atsižvelgiant į atsakomybės ribas, galiojančios sutarties pagrindu gaunamas pajamas nėra faktinio nei teisinio pagrindo laikyti iš tęstinių neteisėtų veiksmų gaunama nauda CK 6.249 straipsnio 2 dalies prasme, ir vertinti tai kaip pareiškėjo nuostolius. Be to, reikalavimai šiam atsakovui taip pat pareikšti praleidus senaties terminą, nes pareiškėjui tiek apie išduotas technines sąlygas, tiek apie sudarytą sutartį turėjo būti žinoma anksčiau, tai patvirtina byloje esantis pareiškėjo susirašinėjimas su institucijomis, į kurias kreipėsi siekdamas ginti savo teises (pvz., Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos atsakymas 2009 m. rugpjūčio 7 d. raštu Nr. (7.9)-2D-1834, I t., b. l. 63, kt.). Remdamasi nurodytais argumentais, atsižvelgdama į atsakovo reikalavimą taikyti senatį, teisėjų kolegija skundo reikalavimus atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ atmeta.

24164.

242Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą nėra pagrindo. Teisėjų kolegija, nesutikdama su dalimi pirmosios instancijos teismo byloje pateikiamų vertinimų, išdėsto naujai motyvus, tačiau tai nedaro įtakos bylos išsprendimo teisiniam rezultatui, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas, kuriuo pareiškėjo skundas buvo atmestas, paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas. Atmetus apeliacinį skundą, pareiškėjas neįgijo teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkintinas, nes jis laikytinas laimėjusia byloje ginčo šalimi (ABTĮ 40 str. 1 d.). Atsižvelgiant į pateikiamus dokumentus (atstovavimo sutartį, sąskaitą faktūrą, apmokėjimą, III t., b. l. 75; IV t., b. l. 75–78), bei aplinkybę, kad reikalaujamos bylinėjimosi išlaidos neviršija rekomenduojamų dydžių, atsakovo UAB „Vilniaus vandenys“ naudai iš pareiškėjo priteistina 245 Eur atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimo išlaidų.

243Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 41 straipsniu, teisėjų kolegija

Nutarė

244Pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą atmesti.

245Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

246Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš pareiškėjo J. U. 245 Eur (du šimtus keturiasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

247Nutartis neskundžiama.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. I.... 5. 1.... 6. Pareiškėjas J. U. kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslino,... 7. 2.... 8. Pareiškėjas skunde nurodė, kad:... 9. 2.1.... 10. Kreipėsi į teismą dėl nuostolių, kuriuos sukėlė 2006 m. priimti, vėliau... 11. 2.2.... 12. Administracija, Vilniaus apskrities viršininkas, Vilniaus apskrities... 13. 2.3.... 14. Esant suvaržytai teisei naudotis Žemės sklypu, pareiškėjas ir kiti... 15. 2.4.... 16. CK 6.249 straipsnio 2 dalyje nustatyta – jeigu atsakingas asmuo iš savo... 17. 2.5.... 18. Atsižvelgdamas į dešimtmetį trukusį Administracijos ir Vilniaus apskrities... 19. 2.6.... 20. Dėl atsakovams taikytinos atsakomybės pareiškėjas nurodė, kad kelerius... 21. 2.7.... 22. Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“, išduodamas technines sąlygas Nr.... 23. 3.... 24. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė su pareiškėjo skundu nesutiko ir... 25. 3.1.... 26. Nesutiko su pareiškėjo teiginiais, jog Administracijos direktoriaus 2006 m.... 27. 3.2.... 28. Klausimai dėl servituto galiojimo teritorijoje vykdytų statybos darbų... 29. 3.3.... 30. Nors pareiškėjas nurodė, jog Administracija, leisdama LUAB „Gabijos... 31. 4.... 32. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Inspekcijos, su pareiškėjo skundu... 33. 4.1.... 34. Kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl... 35. 4.2.... 36. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Vilniaus apskrities... 37. 4.3.... 38. Nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijai... 39. 4.4.... 40. Nėra faktinio priežastinio ryšio tarp Vilniaus apskrities viršininko... 41. 4.5.... 42. Iš skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai tiesiogiai ar... 43. 5.... 44. Atsakovas NŽT su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė taikyti senatį ir... 45. 5.1.... 46. Administracinis aktas – 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas buvo panaikintas... 47. 5.2.... 48. Kompensacijos pareiškėjui klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl... 49. 5.3.... 50. Nors 2008 m. balandžio 8 d. įsakymas buvo panaikintas, tačiau tai buvo... 51. 5.4.... 52. Pareiškėjo teiginiai dėl tariamai neteisėtų Vilniaus apskrities... 53. 5.5.... 54. Iš skundo argumentų neįmanoma nustatyti, kaip konkrečiai tiesiogiai ar... 55. 6.... 56. Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ su pareiškėjo skundu nesutiko ir prašė... 57. 6.1.... 58. Pareiškėjas neįrodė UAB „Vilniaus vandenys“ civilinės atsakomybės... 59. 6.2.... 60. Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr.... 61. 6.3.... 62. Nagrinėjamu atveju nebuvo UAB ,,Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų,... 63. 7.... 64. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D.-U. su pareiškėjo skundu sutiko ir... 65. 8.... 66. Trečiasis suinteresuotas asmuo S. P. su pareiškėjo skundu sutiko ir prašė... 67. II.... 68. 9.... 69. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2018 m. vasario 13 d. sprendimu... 70. 10.... 71. Teismas nustatė, kad byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti... 72. 11.... 73. Teismas nurodė, kad LAT 2014 m. spalio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr.... 74. 12.... 75. Dėl atsakovų prašymo pareiškėjo skundui taikyti CK 1.125 straipsnio 8... 76. 13.... 77. Valstybės ar savivaldybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį... 78. 14.... 79. Pareiškėjas kartu su kitais asmenimis 2007 metų pirmą pusmetį, t. y.... 80. 15.... 81. Teismas pažymėjo, kad nustatytos aplinkybės patvirtina, jog nėra pagrindo... 82. 16.... 83. Teisminiuose procesuose yra konstatuota aplinkybė, jog Žemės sklype buvo... 84. 17.... 85. Pareiškėjas Vilniaus miesto savivaldybės neteisėtus veiksmus sieja su... 86. 18.... 87. Vilniaus miesto savivaldybės veiksmai Žemės sklype prasidėjo galiojant... 88. 19.... 89. Pareiškėjas teigė, kad jeigu atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ būtų... 90. 20.... 91. Teismas nustatė, kad UAB „Gabijos investicijos“ pateikė dokumentus dėl... 92. 21.... 93. Atsiliepime į skundą UAB „Vilniaus vandenys“ paaiškino, kad 2012 m.... 94. 22.... 95. Atsižvelgdamas į tai, kas nustatyta, teismas padarė išvadą, kad atsakovai... 96. III.... 97. 23.... 98. Pareiškėjas J. U. pateikė apeliacinį skundą, kuriame prašo: 1) panaikinti... 99. 24.... 100. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 101. 25.... 102. Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl ieškinio senatį... 103. 26.... 104. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teises ir pareigas... 105. 26.1.... 106. Pirmosios instancijos teismas neįvertino, kad Departamentas 2006 m. gegužės... 107. 26.2.... 108. Teismas nevertino byloje esančių įrodymų, jog valstybės tarnautojai ar... 109. 26.3.... 110. Teismas negalėjo neatsižvelgti (nežinoti), jog Departamentas buvo nustatęs... 111. 26.4.... 112. Teismas nurodė, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija buvo... 113. 26.5.... 114. Teismas negalėjo neatsižvelgti (nežinoti), kad Departamentas ir Vilniaus... 115. 27.... 116. Dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos, kurio teises ir pareigas... 117. 27.1.... 118. Nesutinka su teismo sprendimo argumentu, kad Vilniaus miesto savivaldybės... 119. 27.2.... 120. Teismas padarė išvadą, kad dar 2007 m. buvo priimtos tinkamos teisinės... 121. 27.3.... 122. Teismas neįvertino, kad Vilniaus apygardos teismas 2016 m. balandžio 5 d.... 123. 28.... 124. Dėl UAB ,,Vilniaus vandenys“ neteisėtų veiksmų pareiškėjas nurodo... 125. 28.1.... 126. Vilniaus apygardos administracinis teismas neįvertino, kad UAB ,,Vilniaus... 127. 28.2.... 128. UAB ,,Vilniaus vandenys“ 2007 m. rugsėjo 26 d., 2008 m. sausio 18 d. ir 2008... 129. 28.3.... 130. Teismas neįvertino, kad Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir... 131. 28.4.... 132. Nuo eksploatacijos pradžios iki savavališkos statybos padarinių pašalinimo,... 133. 29.... 134. Trečiasis suinteresuotas asmuo D. D.-U. pateikė atsiliepimą į apeliacinį... 135. 30.... 136. Atsakovas UAB ,,Vilniaus vandenys“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašo:... 137. 31.... 138. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį ir laikė,... 139. 31.1.... 140. Nesutinka su pareiškėjo argumentais, kad – UAB ,,Vilniaus vandenys“... 141. 31.2.... 142. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai konstatavo, kad ,,UAB... 143. 31.3.... 144. Pareiškėjas prie skundo pridėjo 2008 m. balandžio 10 d. tarp UAB ,,Vilniaus... 145. 32.... 146. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime į apeliacinį skundą... 147. 32.1.... 148. Nustatant kompensacijos už servitutą dydį pareiškėjui civilinėje byloje... 149. 32.2.... 150. Sklypų performavimas ir duomenų nustatymas neturi jokios faktinės įtakos... 151. 32.3.... 152. Apeliaciniame skunde akcentuojamas nekilnojamojo turto registro įrašas, jog... 153. 32.4.... 154. Įrodymų, kad per laikotarpį nuo 2006 m. kovo 16 d. iki 2006 m. lapkričio 24... 155. 32.5.... 156. Servituto turinys yra nustatytas įsiteisėjusiais teismų sprendimais, kartu... 157. 32.6.... 158. Atsižvelgiant į tai, kad jokie administraciniais aktais sukelti padariniai... 159. 33.... 160. Atsakovas NŽT atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo... 161. 33.1.... 162. Sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad pareiškėjas... 163. 33.2.... 164. Nesutinka su pareiškėjo argumentu – ,,Vilniaus apskrities viršininko... 165. 33.3.... 166. Lietuvos valstybei, atstovaujamai NŽT, nekyla pareiga atlyginti tiek... 167. 33.4.... 168. Nei iš skundo, nei iš apeliacinio skundo argumentų neįmanoma nustatyti,... 169. 34.... 170. Atsakovas Inspekcija atsiliepime į apeliacinį skundą prašo pareiškėjo... 171. 34.1.... 172. Kompensacijos J. U. klausimas už nuosavybės teisės suvaržymus dėl... 173. 34.2.... 174. Apeliaciniame skunde nėra nurodytas nei vienas motyvas, kuris šiuo atveju... 175. 34.3.... 176. Pareiškėjas nepagrindė valstybės atsakomybės sąlygų, t. y. neteisėtų... 177. 34.4.... 178. Apeliaciniame skunde teikiami nauji, ne su tariamai neteisėtai veikusia... 179. 34.5.... 180. Nėra pagrindo teigti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracija... 181. Teisėjų kolegija... 182. IV.... 183. 35.... 184. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovų pareigos atlyginti turtinę... 185. 36.... 186. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo administracinę bylą nagrinėti... 187. 37.... 188. Pareiškėjas į teismą su skundu dėl turtinės ir neturtinės žalos... 189. 38.... 190. Pareiškėjas teigė, kad dėl atsakovų veiksmų, kuriais buvo apribota veikla... 191. 39.... 192. Atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės, atstovaujamos Vilniaus miesto... 193. 40.... 194. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Nacionalinės žemės tarnybos prie... 195. 41.... 196. Pareiškėjo teigimu, minėti administraciniai aktai sudarė sąlygas UAB... 197. 42.... 198. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovo Valstybinės teritorijų planavimo ir... 199. 43.... 200. Pareiškėjas patikslintame skunde nurodė, kad dėl tokių viešojo... 201. 44.... 202. Pareiškėjas neturtinę žalą nurodo patyręs dėl didelių dvasinių... 203. 45.... 204. Pareiškėjo teigimu, atsakovas UAB „Vilniaus vandenys“ 2005 m. lapkričio... 205. 46.... 206. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. lapkričio 13 d. nutartimi nutarė palikti... 207. 47.... 208. Vilniaus apygardos teismas 2020 m. vasario 20 d. nutartimi civilinėje byloje... 209. 48.... 210. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegija 2020 m. vasario... 211. 49.... 212. Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų teisėjų kolegijos 2020 m. vasario... 213. 50.... 214. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo administracinėje byloje pareikštus... 215. 51.... 216. Atsižvelgdama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus dėl... 217. 52.... 218. Kitų pareiškėjo reikalavimų pagrįstumas dėl atlyginimo turtinių... 219. 53.... 220. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą,... 221. 54.... 222. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra ne kartą... 223. 55.... 224. CK 1.125 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad reikalavimams dėl padarytos žalos... 225. 56.... 226. Nustatant asmens sužinojimo (turėjimo sužinoti) apie atitinkamos įstatymų... 227. 57.... 228. Nagrinėjamoje byloje tie pareiškėjo nurodomi atsakovų neteisėti veiksmai /... 229. 58.... 230. Atsakovai byloje buvo nurodę reikalavimus taikyti senatį ir argumentus dėl... 231. 59.... 232. Apibendrinant argumentus dėl senaties taikymo pareiškėjo reikalavimams dėl... 233. 60.... 234. Pažymėtina, kad senaties terminas reikalavimams dėl neturtinės žalos... 235. 61.... 236. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nurodytus argumentus, keičia pirmosios... 237. 62.... 238. Aptardama pareiškėjo reikalavimus atsakovui UAB „Vilniaus vandenys“ dėl... 239. 63.... 240. Pareiškėjas neteisėtais UAB „Vilniaus vandenys“ veiksmais nurodo 2005 m.... 241. 64.... 242. Apibendrindama nutartyje išdėstytus argumentus ir padarytas išvadas,... 243. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo... 244. Pareiškėjo J. U. apeliacinį skundą atmesti.... 245. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. vasario 13 d. sprendimą... 246. Priteisti atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Vilniaus vandenys“ iš... 247. Nutartis neskundžiama....