Byla e2A-641-553/2015
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Aldonos Tilindienės, kolegijos teisėjų Loretos Bujokaitės (buv. Lipnickienė) ir Liudos Uckienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto (atsakovo) UAB „KIV“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-4449-934/2014 pagal ieškovo UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ ieškinį atsakovui UAB „KIV“ dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė

4Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti negaliojančiu atsakovo UAB „KIV“ 2013-10-10 raštu atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą; priteisti ieškovui iš atsakovo 40 317,50 Lt skolą už atliktus darbus, 900,00 Lt protingų išlaidų, susijusių su nuostolių išieškojimu ne teisme tvarka, 268,42 Lt palūkanų, 9 proc. metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas. Dublike patikslino prašomą priteisti skolą, ją sumažindamas iki 35 797,22 Lt.

5Nurodė, kad ieškovas, kaip subsubrangovas, su atsakovu, kaip subrangovu, yra sudarę 2012-03-09 Statybos subsubrangos sutartį Nr. AIT-2011/118-01 (toliau – Sutartis) dėl Sutartyje nurodytų darbų atlikimo. Galutinis darbų užsakovas – UAB ,,Kasandros grupė“ (toliau – Užsakovas), generalinis rangovas – UAB ,,Aukštaitijos traktas“ (toliau – Genrangovas), statybų techninę priežiūrą vykdanti įmonė – UAB ,,Odelima“ (toliau – Statybų prižiūrėtojas). Ieškovas atliko visus darbus pagal Sutartį. Paskutiniai ieškovo darbai buvo atlikti 2013-01-31, kas buvo užfiksuota statybų žurnale, tačiau atsakovas nepasirašė darbų perdavimo – priėmimo akto dėl kai kurių darbų bei medžiagų ir už juos neatsiskaitė bendrai 403 17,50 Lt sumai, nepaisant ieškovo daugkartinių kreipimųsi. Ieškovo žiniomis, ieškovo atlikti ir aukščiau nurodyti darbai yra atsakovo perduoti (užaktuoti) Genrangovui. Minėti darbai taip pat yra priimti visa apimtimi Statybų prižiūrėtojo ir Genrangovo. Visas objektas 2013 m. liepos mėn. valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti. Nei Užsakovas, nei Statybų prižiūrėtojas, nei Genrangovas nėra pateikę jokių pretenzijų dėl ieškovo atliktų darbų. 2013-07-25 buvo atliekama planinė Viešosios įstaigos Lietuvos verslo paramos agentūros (toliau – LVPA) patikra, 2013-09-05 Lietuvos Respublikos Valstybės kontrolės 8-ojo departamento atstovai atliko auditą. Šių išvardintų organizacijų patikrinimo metu pastabų ieškovui dėl atliktų darbų taip pat nebuvo pateikta. Ieškovo žiniomis, Užsakovas už šiuos darbus yra atsiskaitęs su atsakovu ir atsakovas yra gavęs apmokėjimą. Atsakovui nebendradarbiaujant ir, nepaisant daugkartinių ieškovo prašymų, atsakovui žodžiu atsisakant pasirašyti darbų perdavimo – priėmimo aktą, 2013-09-18 ieškovas atsakovui pateikė raštą Nr. AIT130918/F1, prie kurio pridėjo atsakovo nepriimtų darbų ir medžiagų (toliau – Darbai) perdavimo-priėmimo aktą Nr. 2013/06/07-1 su jo priedais Nr.1 bei Nr. 2 (toliau – Aktas) ir Ieškovo sąskaitą faktūrą Nr. AIT-00379 dėl minėtų Darbų (toliau – Sąskaita), ir kuriuo prašė iki 2013-09-20 imtinai pasirašyti Sąskaitą, Aktą bei trišalę skolos perleidimo sutartį dėl atsiskaitymo. Tačiau iki minėtos datos atsakovas dokumentų nepasirašė ir tik 2013-09-25 pateikė pranešimą, kuriuo pareiškė niekuo nepagrįstus reikalavimus atlyginti dėl neva ieškovo kaltės patirtus nuostolius. Po nesėkmingų ieškovo iniciatyva suorganizuotų šalių derybų ieškovas informavo atsakovą, kad ieškovas pasinaudojo teisės aktų suteikta teise ir atliko vienašalį Darbų aktavimą. 2013-10-10 raštu atsakovas grąžino iš atsakovo pusės pasirašytus Aktą ir Sąskaitą-faktūrą. Tačiau minėtu raštu atsakovas taip pat informavo apie atliktą vienašalį priešpriešinių reikalavimų įskaitymą. Ieškovas atsakovui pateikė 2013-10-24 raštą Nr. AIT-2013/10/24-1, kuriuo informavo atsakovą dėl pastarojo neteisėtai atlikto įskaitymo bei įspėjo dėl rengiamo ieškinio teismui. Atsakovo advokatas atsakė, kad atsakovo atliktą įskaitymą laiko teisėtu.

6Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.

7Paaiškino, kad Sutarties 2.3. punkte buvo numatyti ieškovo atliekami darbai – varžybų organizavimo centro įrengimas (inžinerinė vidaus elektros instaliacija). Sutarties kaina 203 498,07 Lt (Sutarties 11.1. p.). Taigi pagal Sutartį ieškovas įsipareigojo atlikti numatytus darbus, o atsakovas – sumokėti Sutarties kainą. Sutarties 5.3. punkte nustatyta, kad darbų įvykdymo terminas yra ne vėliau kaip iki 2012-09-07. Paskutinis ieškovo atliktų darbų priėmimo – perdavimo aktas Nr. 2013/06/07-1 sudarytas tik 2013-06-07. 2013-09-18 ieškovas atsakovui išrašė PVM sąskaitą-faktūrą AIT Nr. 00379 40317,50Lt sumai. Taigi atsakovui atsirado pareiga apmokėti minėtą sąskaitą. Atsakovas šios savo pareigos neginčija, tačiau ieškovui pažeidus savo sutartines pareigas, atsakovas mokėtiną sumą įskaitė. Atsakovo teigimu, dėl nurodytų aplinkybių ieškovo reikalavimas turi būti atmestas.

  1. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: pripažino atsakovo UAB „KIV“ 2013-10-10 pranešimu atliktą priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą negaliojančiu. Priteisė iš atsakovo UAB „KIV“ 35 797,22 Lt skolą, 238,32 Lt mokėjimo funkciją atliekančių palūkanų, 9 proc. metinių procesinių palūkanų nuo priteistos sumos (36 035,54 Lt) nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2013-11-14 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 4 450,83 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovo UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ naudai. Priteisė iš ieškovo UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ 229,84 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovo UAB „KIV“ naudai. Priteisė valstybei iš atsakovo UAB „KIV“ 16,18 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pirmosios instancijos teisme. Likusioje dalyje ieškinį atmetė. Grąžino ieškovui UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ 102,00 Lt žyminio mokesčio dalį.

9Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atlikto įskaitymo teisėtumo ir pagrįstumo. Nustatė, kad pagrįsti įskaitymo teisėtumą tenką ji atlikti ketinančiai šaliai, kadangi teismine tvarka ginčijant įskaitymo pagrįstumą, įskaitymą atlikusiai šaliai neišnyksta procesinė našta įrodyti visų įskaitymui atlikti būtinų sąlygų buvimą. Teismas sutiko su ieškovo teiginiais, jog atsakovo reikalavimai nebuvo apibrėžti ir vykdytini, todėl negalėjo būti atliktas vienašalis reikalavimų įskaitymas. Teismas nenustatė, jog į bylą būtų pateikti objektyvūs duomenys, jog atsakovas patyrė išlaidų, mokėdamas VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ dėl ieškovo sutartinių įsipareigojimų pažeidimo, o ir duomenų, jog VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“ būtų pateikusi pretenzijas dėl vėlavimo atlikti darbus ir dėl to atsakovas būtų patyręs išlaidų. Teismas, remdamasis byloje esančiais įrodymais, neturėjo pagrindo daryti išvadą, jog atsakovas pagal Rangos sutarties 13.2.7. punktą aiškiai ir nedviprasmiškai pagrindė įskaitytos sumos dydį bei toks reikalavimas vykdytinas. Teismas taip pat nenustatė, jog byloje būtų duomenų apie ieškovo atliktų darbų trūkumus, jų apimtį, remiantis atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, todėl negalėjo padaryti išvados, jog būtent dėl ieškovo darbų trūkumų atsakovas patyrė atsakovo nurodytas išlaidas. Iš rašytinių įrodymų, kurių pagrindu atsakovas atliko ginčo sumos įskaitymą, teismas sprendė, jo tariamas išlaidas atsakovas iš esmės patyrė iki 2013 m. birželio mėn., tačiau pasirašytas 2013-05-30 priėmimo-perdavimo aktas Nr. 2013/05/30/-30-1 įrodo, jog šalys patvirtino, kad ieškovas atliko darbus pagal Rangos sutartį, o atsakovas patikrino atliktus darbus, pateiktas medžiagas ir nustatė, jog įsipareigojimai įvykdyti pilnai ir tinkamai, laikantis šalių suderinto darbų atlikimo grafiko, atsakovas pretenzijų dėl ieškovo įsipareigojimų vykdymo neturėjo. Teismas konstatavo, kad atsakovas, atlikdamas vienašalį reikalavimų įskaitymą, nesilaikė apibrėžtumo ir vykdytinumo sąlygų, jo nepagrindė. Teismas nustatė, kad tarp šalių kilo ginčas dėl paskutinio 2013-06-07 darbų priėmimo-perdavimo akto pasirašymo ir atsiskaitymo už atliktus darbus, tačiau nepaisant to, atsakovas atliko vienašalį įskaitymą. Teismas sprendė, kad atsakovui pasirinkus įskaitymą kaip prievolių pasibaigimo pagrindą, jam tenka našta pagrįsti, jog jo įskaitytas reikalavimas yra apibrėžtas ir vykdytinas, o kadangi šių aplinkybių įrodinėjimas iš esmės susijęs su civilinės atsakomybės taikymu, todėl jam teko procesinė našta įrodyti sąlygas, būtinas civilinei atsakomybei kilti. Teismas, nenustatęs, jog ieškovas pažeidė sutartines prievoles, konstatavo, jog atsakovo pareikštas reikalavimas atlyginti nuostolius bei jo įskaitymas yra nepagrįstas ir neteisėtas. Teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė, jog egzistuoja civilinės atsakomybės sąlygos.

  1. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

11Nurodo, kad:

  1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles. Nepagrįstai konstatavo, kad ieškovo darbų terminas buvo 2013-07-15, kadangi sutartyje buvo imperatyviai įtvirtinta, kad ieškovo atliekami darbai (IV etapas) turi būti įvykdyti ne vėliau kaip iki 2012-09-07. Teismo posėdžiuose ieškovas pats patvirtino, kad jis buvo atsakingas tik už IV darbų etapą. Pagal sutartį IV etapo darbų įvykdymo terminas buvo ne vėliau kaip iki 2012-09-07, o visi darbai turėjo būti pilnai bei tinkamai atlikti iki 2013-07-15. Taigi teismas nepagrįstai abu terminus vertino kaip ieškovo darbų atlikimo terminus. Ieškovo darbams netaikytinas 2013-07-15 terminas (5.6 p.). Šalys sudarė sutartį 2012-03-09 ir nustatė ieškovo darbų atlikimui pusės metų terminą, todėl nelogiška, jog šalys būtų sutarusios, kad ieškovas elektros darbus darys net pusantrų metų. 2013-07-15 terminas nustatytas viso varžybų organizavimo centro įrengimui. Šis terminas buvo nustatytas užsakovo ir jis nustatytas atsakovui. Kadangi šalys nebuvo sudariusios susitarimo pratęsti ieškovo darbų atlikimo terminą, darytina išvada, kad ieškovo darbų atlikimo terminas buvo 2012-09-07, kurį jis praleido;
  2. Ieškovui praleidus darbų atlikimo terminą, atsakovas patyrė išlaidas, kurių dydį jis pagrindė kartu su atsiliepimu į ieškinį pateiktais įrodymais. Kadangi dėl šių išlaidų atsiradimo yra kaltas ieškovas, atsakovas sutartis pažeidusiems rangovams paskirstė nepagrįstai patirtas išlaidas (dalį nuostolių, kaip sąžiningas subrangovas, priskirdamas sau). Atsakovas, nustatydamas patirtus nuostolius ir priskirdamas juos sutartis pažeidusiems subsubrangovams, rėmėsi Sutarties 13.2.2. ir 13.2.7. punktais. Teismas nepagrįstai teigia, jog ieškovas nėra atsakingas už atsakovo nuostolius ir todėl nebuvo įskaitymo atlikimui būtinų sąlygų visumos, kadangi sutartyje imperatyviai įtvirtinta, kad ieškovas yra atsakingas už bet kokius dėl sutarties pažeidimo atsakovui kilsiančius nuostolius ir ieškovas įsipareigojo tokius nuostolius atlyginti. Atsakovo nuostolius sudaro ne išlaidos VšĮ „Lietuvos verslo paramos agentūra“, o išlaidos už elektrą, gamtines dujas, darbo užmokestį darbuotojams, apsaugos paslaugas ir kt. Atsakovo nuostoliai pasireiškė kreditinių lėšų, t.y. piniginių lėšų panaudojimu. Atsakovas pateikė įrodymus dėl kreditinių lėšų panaudojimo su atsiliepimu į ieškinį. Ieškovas atliko darbus, pažeisdamas Sutartyje įtvirtintą terminą, atsakovas dėl to patyrė nuostolių, todėl, priėmęs ieškovo darbus ir atsižvelgdamas į atsiradusius nuostolius, atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą. Atsakovui dėl ieškovo kaltės patyrus papildomų išlaidų, t.y. nuostolių, delspinigiai buvo įskaičiuoti į nuostolius. Atsakovas pateikė leistinus rašytinius įrodymus, patvirtinančius dėl ieškovo ir kitų subsubrangovų kaltės patirtas išlaidas. Atsakovas dalį nuostolių priskyrė savo atsakomybei. Atsakovas nuostoliais laikė išlaidas, kurios buvo patirtos tik po subsubrangovams nustatyto darbų atlikimo termino pažeidimo;
  3. Sutartis nebuvo sudaryta prisijungimo būdu, kadangi sutartis buvo sudaryta pagal užsakovo sutarčių naudojamą pavyzdį, tačiau ieškovas su atsakovu galėjo tartis, derėtis dėl sutarties sąlygų ir jas keisti. Tai, jog sutarties sąlygos galėjo būti nustatomos abiejų šalių susitarimu, patvirtina ir ieškovo nurodymas, kad atsakovas pateikė sutarties projektą. Vien sutarties formos kaip pavyzdinės panaudojimas neleidžia daryti išvados, kad sutartis buvo sudaryta prisijungimo būdu.

12Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-05-23 sprendimą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

13Nurodo, kad:

  1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos teismas, nors galbūt to aiškiai neįvardindamas savo sprendime, rėmėsi visais šiuo atveju taikytinais sutarčių aiškinimo principais: tikrųjų sutarties šalių ketinimų nagrinėjimo, atsižvelgimo į sutarčių sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslą bei jos sudarymo aplinkybes, priimtiniausios, atsižvelgiant į tos sutarties prigimtį, esmę bei jos dalyką, reikšmės priskyrimo sąvokoms, sutarties sąlygų aiškinimo tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, atsižvelgimo į šalių elgesį po sutarties sudarymo;
  2. Sutarties 5.3 punkte nurodyta, kad statybos darbų IV etapo terminas yra ne vėliau kaip iki 2012-09-07. Tuo tarpu sutarties 5.6. punkte numatyta, kad „visi Darbai turi būti <...> pilnai bei tinkamai atlikti, laikantis šios Sutarties sąlygų, iki 2013-07-15“. Sąvoka „Darbai“ apibrėžta sutarties 1.1.4 punkte, kur nurodyta, kad „Darbai – Sutarties 2 punkte nurodyti darbai, kuriuos pagal šios Sutarties sąlygas ir Sutarties priedus turi atlikti Subrangovas“. Atsakovo teiginys, kad Sutarties 1.1.4 punkte pateikta ne ieškovo, o atsakovo atliekamų darbų sąvoka, paneigiamas tiek sutarties esme, tikslu, prigimtimi, dalykais, tiek ir kitomis Sutarties nuostatomis bei jų tarpusavio ryšiu. Sutarties 2 punkte nurodyti tik ieškovo pagal Sutartį atliktini darbai ir nėra jokių užuominų apie kokius nors atsakovo atliktinus darbus. IV etapo sąvoka išvis neminima Sutarties 2 punkte, kur aprašomi ieškovo pagal sutartį atliktini darbai. Ši sąvoka atsiranda tik sutarties 5.2 ir 5.3 punktuose;
  3. Objekte buvo vykdomi plataus mąsto kompleksiniai darbai, kuriuos atliko net keletas rangovų, kiekvieno rangovo atliekami darbai buvo priklausomi nuo kitų rangovų atliekamų darbų, tame tarpe ir ieškovas, galėdavo atlikti tam tikrus savo darbus tik po to, kai jiems priklausančius darbus atlikdavo kiti subrangovai ar net pats atsakovas. Nebuvo įmanoma visų subrangovų atliekamus darbus išdėlioti vienus po kitų pagal griežtą grafiką ir tai paaiškina, kad darbai buvo atliekami pagal visų dalyvaujančių subjektų nerašytinį susitarimą nustatytais tarpiniais terminais, orientuojantis būtent į galutinį visų darbų atlikimo terminą – 2013-07-15;
  4. Tai, kad ieškovas nepažeidė Darbų atlikimo terminų, patvirtina ir šalių elgesys po sutarties, visuose pagal Sutartį atsakovo pasirašytuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose, kurie buvo pasirašyti jau po tariamo termino pažeidimo, t.y. po 2012-09-07, atsakovas, būdamas profesionalus statybų srityje veikiantis verslo subjektas, kuriam taikomi aukštesni atidumo ir rūpestingumo standartai, savo parašais patvirtino, kad ieškovo įsipareigojimai įvykdyti pilnai ir tinkamai, laikantis suderinto darbų atlikimo grafiko ir pretenzijų dėl įsipareigojimų įvykdymo atsakovas ieškovui neturi. Tad atsakovas aiškiai pripažino, kad ieškovas tinkamai ir nevėluodamas vykdė sutartį, t.y. kad neatliko jokių neteisėtų veiksmų;
  5. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kokius konkrečius darbus, kokiu eiliškumu ir kokiomis datomis atliko kiekvienas iš trijų minimų subrangovų bei pats atsakovas. Atsakovas įrodinėjo tik bendrą dėl neva vėlesnio objekto užbaigimo jo patirtų nuostolių sumą, tačiau nepateikė rašytinių pakankamų įrodymų, pagrindžiančių, kokia konkrečiai tariamų nuostolių dalis gali būti priskirtina konkrečiai ieškovui, t.y. atsakovas neįrodė ir nuostolių sumos ieškovo atžvilgiu, ir priežastinio ryšio tarp kokių nors neteisėtų ieškovo veiksmų ir konkrečios tariamų nuostolių sumos;
  6. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos, atsižvelgiant į tai, kokią prasmę joms tokiomis pats aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Įprastai kreditinėmis lėšomis verslo praktikoje laikomos ne bet kokios lėšos, o būtent gautos kreditavimosi būdu. Todėl atsakovo apeliaciniame skunde išaiškinta išlaidų, susijusių su kreditinių lėšų panaudojimu, sąvoka kiek neįprasta;
  7. Atsakovas nepagrindė jokiais įrodymais delspinigių reikalavimo. Be to ieškovas byloje prašė taikyti ieškinio senatį dėl atsakovo pareikšto reikalavimo dėl delspinigių;
  8. Atsakovas byloje taip ir nepaaiškino bei nepateikė jokių įtikinamų skaičiavimų, kodėl patirtų nuostolių sumą išdalijo būtent atitinkamomis proporcijomis. Atsakovas nepateikė ir negalėjo pateikti jokios sutarties, įtvirtinančios bendrą dalinę trijų subrangovų atsakomybę prieš atsakovą. Atsakovui nepakako įrodinėti bendros nuostolių sumos, bet jis privalėjo individualiai įrodinėti būtent ieškovui, atsakovo nuomone, priskirtiną nuostolių dalį, t.y. įrodyti konkretų priežastinį ryšį tarp konkrečių ieškovo veiksmų ir konkrečios dėl to patirtų nuostolių dalies;
  9. Atsakovas prieštarauja pats sau, teigdamas, jog jei ieškovas būtų darbus užbaigęs laikui, atsakovui nebūtų reikėję mokėti tam tikrų mokesčių. Tačiau atsakovas pats pripažįsta, kad objekte jis ir taip būtų dirbęs iki pat 2013-07-15. Akivaizdu, kad atsakovas nepriklausomai nuo ieškovo atliekamų darbų užbaigimo momento, ir taip būtų laikęs statybų aikštelę iki pat 2013 m. liepos mėn. ir atitinkamai būtų patyręs su tuo susijusias išlaidas. Byloje konstatuota, jog nebuvo jokių ieškovo atliktų darbų trūkumų, todėl atsakovas klaidingai teigia, kad tam tikrų nuostolių jis patyrė dėl neva netinkamo ieškovo darbų atlikimo;
  10. Byloje nekilo ginčo, jog sutartis buvo pasirašyta būtent pagal atsakovo pateiktą projektą, o ieškovas šias sąlygas priėmė, pasirašydamas sutartį. Todėl, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino sutarties sąlygas, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, ir aiškino jas tas sąlygas pasiūliusios šalies nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas.

15Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 329 str. 2 d., 3 d.).

16Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo patikrinti, ar pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, išsiaiškino visas aktualaus klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ir ar teisingai taikė tuo metu galiojusius teisės aktus.

17Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, nustatęs, jog žemesnės instancijos teismas tinkamai išaiškino bei pritaikė materialiosios bei proceso teisės normas, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė faktines aplinkybes, kurios turi esminę reikšmę kilusio ginčo teisingam išsprendimui, – atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti šio teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-536/2010 ir kt.).

18Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. balandžio 4 d. nutartis c.b. Nr. 2A-179/2013 ir kt.).

19Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje civilinėje byloje yra labai svarbu nustatyti bylos nagrinėjimo ribas ir įstatymo nustatyta tvarka teisingai paskirstyti šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą. Įrodinėjimas civiliniame procese grindžiamas tikimybių pusiausvyros principu - teismas pripažįsta faktą esant nustatytu, jei, įvertinus į bylą pateiktus įrodymus, yra didesnė tikimybė manyti tam tikrą faktinę aplinkybę egzistavus nei neegzistavus (Žr. pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-423/2010, 2001 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2001, 2002 m. balandžio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2002, ir kt.). Tuo pačiu, esant byloje surinktų įrodymų prieštaravimams, kilę neaiškumai vertinami atsižvelgiant į šalims tenkančią įrodinėjimo pareigą.

20Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą, apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino ginčo aplinkybes bei taikė teisės normas, reglamentuojančias rangos santykius bei iš jų kylančios pareigos atlyginti nuostolius ir vykdyti įskaitymą sąlygas.

21Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė sutarčių aiškinimo taisykles, įtvirtintas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.193 straipsnyje. Esą teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido darbų atlikimo termino, nes laikė, kad ieškovo darbų atliko terminas buvo 2013-07-15. Apeliantas nesutinka su teismo išvadomis, jog apeliantas nepateikė objektyvių duomenų apie patirtas išlaidas dėl ieškovo įsipareigojimų pažeidimo ir kreditinių lėšų panaudojimo. Apeliantas taip pat nesutinka ir su teismo argumentu, jog sutartis tarp šalių buvo sudaryta prisijungimo būdu, todėl sutarties sąlygos turi būti aiškinamos sutartį prisijungimo būdu sudariusio ieškovo naudai. Apeliacinės instancijos teismas su tokia apelianto pozicija sutinka tik iš dalies.

22Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip subsubrangovas, su atsakovu, kaip subrangovu, yra sudarę 2012-03-09 Statybos subsubrangos sutartį Nr. AIT-2011/118-01 (toliau – Sutartis) dėl Sutartyje nurodytų darbų atlikimo. Galutinis darbų užsakovas – UAB ,,Kasandros grupė“ (toliau – Užsakovas), generalinis rangovas – UAB ,,Aukštaitijos traktas“ (toliau – Genrangovas), statybų techninę priežiūrą vykdanti įmonė – UAB ,,Odelima“ (toliau – Statybų prižiūrėtojas). Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad ginčas yra kilęs iš teisinių santykių, vykdant rangos sutartį. Ieškovas įrodinėjo, jog atsakovas nepagrįstai atliko priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, kadangi atsakovo reikalavimas dėl nuostolių atlyginimo nebuvo apibrėžtas, galiojantis ir vykdytinas. Ieškovas sutartyje numatytus darbus atliko tinkamai ir laiku, todėl atsakovui teko pareiga sumokėti įsiskolinimą už tinkamai atliktus darbus. Atsakovas įrodinėjo, jog ieškovas vėlavo atlikti darbus, ko pasėkoje atsakovas patyrė nuotolių, kuriuos po lygiai padalino keturiems asmenims, įskaitant ir patį atsakovą, ir atliko vienašalį priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą, todėl prievolė yra pasibaigusi priešpriešinių vienarūšių reikalavimu įskaitymu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo atliktas vienarūšių prievolių įskaitymas yra negaliojantis, kadangi ieškovas darbus atliko tinkamai ir laiku.

23Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai konstatavo, kad ieškovas nepraleido darbų atlikimo termino ir laikė ieškovo darbų atlikimo terminu 2013-07-15. Atsakovas teigia, kad sutartyje buvo imperatyviai įtvirtinta, kad ieškovo atliekami darbai turi būti įvykdyti ne vėliau kaip iki 2012-09-07. Ieškovas buvo atsakingas už vieną objekto darbų etapų, t.y. už elektros instaliaciją ir šiems darbams įvykdyti buvo nustatytas terminas iki 2012-09-07, tuo tarpu 2013-07-15 terminas buvo nustatytas ne ieškovo darbų atlikimui, o viso varžybų organizavimo centro įrengimui. Teisėjų kolegija pažymi, kad kasacinio teismo jurisprudencijoje yra išaiškinta, jog, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Be to, sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes. Pagal CK 6.193 straipsnio 5 dalį aiškinant sutartį taip pat turi būti atsižvelgiama į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo, sutarties vykdymo ir kitas reikšmingas aplinkybes. Kartu sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Swedbank“ v. UAB „Vakarų krova“, bylos Nr. 3K-3-200-219/2015 kt.). Teismui taikant įstatyme išdėstytus ir teismų praktikoje pripažintus sutarčių aiškinimo būdus, turi būti kiek įmanoma tiksliau išaiškinta išreikšta šalių valia joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Ervin“ v. AB „Ageratec“, bylos Nr. 3K-3-128/2010). Svarbu nustatyti, kokių tikslų ir teisinių padarinių siekė šalys; surašytų dokumentų prasmė turi būti nustatoma pagal tai, kokio turinio veiksmai buvo įforminti, ar jais siekta sukurti šalims tarpusavio teises ir pareigas ir kokias būtent. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį, jeigu šalių tikrųjų ketinimų negalima nustatyti, tai sutartis turi būti aiškinama atsižvelgiant į tai, kokią prasmę jai tokiomis pat aplinkybėmis būtų suteikę analogiški šalims protingi asmenys. Nurodytas principas reiškia, kad, esant pažodinės sutarties teksto reikšmės ir šalių tikrųjų ketinimų skirtumui, pirmenybę reikia teikti šalių ketinimams, kuriuos šalys, sudarydamos sutartį, turėjo omenyje. Kita vertus, kaip yra pažymėta kasacinio teismo praktikoje, šio principo nereikėtų pernelyg suabsoliutinti. Jeigu šalių ketinimai nesutampa, didesnę reikšmę turi sutarties tekstas, todėl svarbesnė yra sutarties teksto pažodinė analizė, nes ji gali padėti nustatyti, kurios šalies ketinimai atitinka sutarties pažodinę prasmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 5 d. nutartis, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-92/2013). Tarp šalių sudarytos 2012-03-09 statybos subsubrangos sutarties Nr. AIT-2011/118-01 5.3. punkte nustatyta, kad statybos darbų etapų įvykdymo terminai IV etapui yra ne vėliau kaip iki 2012-09-07. Sutarties 5.6. nurodyta, kad visi darbai turi būti pradėti sutartyje numatytu terminu ir pilnai bei tinkamai atlikti, laikantis šios sutarties sąlygų, iki 2013-07-15. Apeliantas teigia, kad ieškovo darbų įvykdymui buvo nustatytas terminas iki 2012-09-07, o terminas sutarties 5.6. punkte yra nustatytas darbų užsakovo UAB „Kasandros grupė“ apeliantui, kadangi iki 2013-07-15 turėjo būti užbaigti visi varžybų organizavimo centro darbai. Apeliantas teigia, kad tokiu būdu, ieškovas pažeidė sutarties įvykdymo terminą ir padarė atsakovui nuostolių, kurie pasireiškė kreditinių lėšų panaudojimu už elektros, gamtinių dujų, darbo užmokesčio darbuotojams, apsaugos paslaugų ir kt. išlaidų sumokėjimą. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad Sutarties 5.6. punkte numatytas terminas iki 2013-07-15 buvo nustatytas visų varžybų organizavimo centro darbų užbaigimui, o IV etapo darbų įvykdymui buvo nustatytas terminas iki 2012-09-07. Taip Sutartyje nustatytus terminus įvertino ir pirmosios instancijos teismas, todėl negalima sutikti su apelianto motyvu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog ieškovo darbų įvykdymo terminas buvo nustatytas iki 2013-07-25. Savo sprendimą pirmosios instancijos teismas grindė kitais motyvais, vertindamas, kad šalys nebuvo aiškiai susitarusios dėl vidaus elektros instaliacijos darbų atlikimo iki 2012-09-07 ir kad nustatytas terminas IV etapo darbų atlikimui neatspindėjo tikrųjų Sutarties šalių siekių. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritaria šiems motyvams. Sutarties 2.3.1 punkto turinys nėra pakankamai aiškus, todėl gali būti suprantamas dviprasmiškai, tačiau ši aplinkybė nėra labai reikšminga ginčo išsprendimui. Remiantis kasacinio teismo išaiškinimais, esant ginčui dėl sutarties turinio bei jos sąlygų, sutartis aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu. Teisėjų kolegija, vertindama tikruosius šalių ketinimus dėl sutarties vykdymo, sprendžia, kad tiek sutarties sąlygos, tiek darbų perdavimo - priėmimo aktai ir kiti dokumentai patvirtina, jog pagrindinis šalių tikslas buvo tinkamai ir nustatytu terminu atlikti visus statybos darbus Utenos Rašės hipodromo ir svečių namuose. Šalių Sutarties pagrindinį tikslą patvirtina ir tai, kad atsakovas, pasirašydamas darbų priėmimo-perdavimo aktus, kurie buvo išrašyti 2013-01-04, 2013-05-30, 2013-06-07 datomis (t.1. b.l. 66-68), t.y. po galutinio IV etapo darbų termino – 2012-09-07, ieškovui jokių pretenzijų nepareiškė. Tokie šalių veiksmai suponuoja išvadą, kad Sutarties vykdymo eigoje šalys atskirų etapų atlikimui nustatytiems terminams nesuteikė esminės reikšmės, nes paminėtuose darbų priėmimo-perdavimo aktuose atsakovas nurodė, kad ieškovas įsipareigojimus įvykdė pilnai ir tinkamai, laikantis Užsakovo ir Vykdytojo suderinto darbų atlikimo grafiko. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nors šalių pasirašytos Sutarties 5.3 punkte nustatytas terminas buvo pažeistas, tačiau šalys savo veiksmais – pateikiant ir pasirašant darbų perdavimo-priėmimo aktus su nuoroda, kad darbai buvo atlikti laikantis suderinto darbų atlikimo grafiko, patvirtinto tinkamą ieškovo įsipareigojimų įvykdymą.

24Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui grubiai praleidus darbų atlikimo terminą, atsakovas patyrė išlaidas, kurių dydį įrodančius dokumentus pateikė kartu su atsiliepimu į ieškinį, todėl nepagrįsti pirmosios instancijos teismo argumentai, jog atsakovas neįrodė nuostolių dydžio. Teisėjų kolegija pažymi, kad asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, turi įrodyti tiek žalos faktą, tiek jos dydį. Apeliantas teigia, kad ieškovas vėlavo atlikti darbus ir tokiais savo veiksmais padarė žalos apeliantui, todėl jis privalo įrodyti ieškovo veiksmais atsakovui padarytos žalos dydį.

25Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių sunaikinimas arba pakenkimas teisėtiems interesams neteisėtais veiksmais, sukėlęs neigiamų padarinių, kuriuos pagal įstatymus galima įvertinti turtine išraiška. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas CK 6.249 straipsnio 1 dalį, yra konstatavęs, kad, remiantis šios teisės normos nuostatomis, galima teigti, jog žala yra nukentėjusiojo turtiniai ir kitokie praradimai, dėl kurių nukenčia jo turtinė padėtis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Nirvana“ v. G. G., bylos Nr. 3K-3-314/2008; 2008 m. lapkričio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Turto bankas, A. Č. v. A. M., bylos Nr. 3K-3-554/2008; kt.). Rungimosi civiliniame procese principas (CPK 12 straipsnis) lemia tai, kad įrodinėjimo pareiga ir pagrindinis vaidmuo įrodinėjant tenka įrodinėjamų aplinkybių nustatymu suinteresuotoms šalims (CPK 178 straipsnis).

26Apeliantas įrodinėja, kad dėl darbų vėlavimo iš viso patyrė 173 630,14 Lt nuostolių, kurių 40 071,58 Lt dalį paskyrė trims prisidėjusiems subrangovams, tarp jų ir ieškovui, o 53 415,40 Lt dalį atsakovas priskyrė sau. Apeliantas nurodo, kad nuostolių dydį sudaro išlaidos darbo vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui, išlaidos kurui, elektrai, gamtinėms dujoms, apsaugos paslaugoms, ofisinio konteinerio nuomai, statybinės įrangos nuomai, statybinių atliekų išvežimui, patalpų valymui, papildomoms medžiagoms. Apeliantas taip pat įrodinėja, kad dėl šių išlaidų atsiradimo jis patyrė nuostolių, susijusių su kreditinių lėšų panaudojimu (Sutarties 13.2.7. p.). Apeliantas išlaidas grindžia į bylą pateiktomis sutartimis su tiekėjais ir išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis už prekes ir/ar paslaugas.

27Šalių pasirašytos Statybos subsubrangos sutarties 13.2.7. punkte nustatyta, kad subsubrangovas pažeidęs šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus, privalo atlyginti visus subrangovo patirtus nuostolius, kurie yra sąlygoti tokio sutarties pažeidimo. Tokiais nuostoliais yra laikomos išlaidos, susijusios su kreditinių lėšų panaudojimu; išlaidos, susijusios su darbų trūkumų ištaisymu, defektų ištaisymui skirtų medžiagų įgijimu ir sunaudojimu. Sutarties 13.3. p. numatyta, kad subsubrangovas, pažeidęs šioje sutartyje nustatytus įsipareigojimus taip pat privalo atlyginti visus subrangovo patirtus nuostolius, kurie yra sąlygoti tokio sutarties pažeidimo ir kuriuos subrangovas gali patvirtinti rašytiniais įrodymais. Taigi, šalys Sutartimi susitarė, kad ieškovas turi atlyginti tik tokius atsakovo nuostolius, kurie yra sąlygoti atitinkamo Sutarties pažeidimo. Vadinasi atsakovas turi įrodyti ne tik žalos dydį, tačiau ir priežastinį ryšį tarp Sutarties pažeidimo ir nuostolių atsiradimo. Atsakovas nurodo tik vienintelį Sutarties pažeidimą, t.y. darbų atlikimo termino praleidimą, kurio pagrindu atsakovui atsirado visos anksčiau minėtos išlaidos. Sprendžiant, ar ieškovo veiksmai įtakojo atsakovo nurodytus nuostolius, būtina ištirti į bylą atsakovo pateiktus įrodymus dėl nuostolių atsiradimo.

28Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad patyrė 81 530,00 Lt išlaidų darbo vadovų ir kitų darbuotojų darbo užmokesčiui bei išlaidų kurui, kadangi ieškovui vėluojant atlikti darbus, atsakovas turėjo ilgesnį laikotarpį mokėti atlyginimą už darbą. Pagal darbo sutartis su A. S. ir S. M. (t.1, b.l.145) matyti, kad sutartys sudarytos 2011-06-07 neterminuotai, o nutrauktos atitinkamai 2013-06-25 ir 2013-10-08. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad viso projekto užbaigimas buvo numatytas iki 2013-07-15, vertina, kad ieškovo vėlavimas atlikti IV etapo darbus neturėjo įtakos nurodytų darbuotojų darbo užmokesčio mokėjimui, kadangi neterminuotų darbo sutarčių pasibaigimas negali būti siejamas su kurio nors tarpinio objekto statybos etapo darbų pabaiga. Darbo sutartis su L. K. sudaryta 2012-06-21 iki 2012-07-31, sutartis pratęsta tris kartus 2012-07-31, 2012-09-14, 2012-10-31 ir nutraukta 2013-06-03. Darbo sutartis su M. G. sudaryta 2012-03-19 iki 2012-05-18, pratęsta tris kartus 2012-05-18, 2012-07-31, 2012-09-14 ir nutraukta 2013-06-10. Kaip matyti iš šių terminuotų sutarčių sudarymo datų bei pratęsimų datų, nėra jokio ryšio tarp ieškovo darbų atlikimo termino praleidimo ir darbo sutarčių pratęsimo. Atsakovas nepateikė jokių įrodymų dėl kuro sunaudojimo išlaidų. Elektros išlaidas apeliantas grindžia 2012-08-20 sudaryta sutartimi ir 2012-09-28, 2012-10-31, 2012-11-30, 2012-12-31, 2013-01-31, 2013-02-28, 2013-03-29, 2013-04-30,2013-05-31 išrašytomis PVM sąskaitomis-faktūromis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad sutartis sudaryta 2012-08-20, t.y. dar iki ieškovui nustatyto termino atlikti IV etapo darbus, todėl nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas įtakojo ieškovo veiksmai. Pažymėtina, kad kompleksiniai darbai vyko iki 2013 m. birželio mėn. – liepos mėn., todėl atsakovas neįrodė, jog būtent dėl ieškovo veiksmų atsirado šios išlaidos. Atmetami atsakovo argumentai dėl gamtinių dujų naudojimo dėl ieškovo darbų atlikimo termino, kadangi pagal bylos medžiagą visi statybos darbai turėjo būti pabaigti iki 2013-07-15, taigi neišvengiamai tokie darbai turėjo būti vykdomi ir šildymo sezonu. Atsakovas neįrodė, kad būtent ieškovo vėlavimas atlikti konkretaus etapo darbus, sąlygojo gamtinių dujų išlaidas. Apeliantas išlaidas už apsaugos paslaugas grindžia 2012-10-31 pasirašyta sutartimi su apsaugos paslaugas teikiančia įmone ir 2012-12-31, 2013-01-31, 2013-02-28, 2013-03-29, 2013-04-30, 2013-05-31, 2013-06-10 išrašytomis sąskaitomis faktūromis. Sutartis sudaryta ne tik po ieškovui nustatyto darbų termino pabaigos, tačiau sutartyje nustatyta, kad sutartis galioja ik tol, kol klientas (atsakovas) baigs darbus Rašės hipodromo teritorijoje (t.1., b.l. 177-178). Vadinasi išlaidos dėl apsaugos paslaugų teikimo visiškai nepriklausė nuo ieškovo darbų atlikimo termino. Apeliantas teigia, kad patyrė išlaidų dėl ofisinio konteinerio nuomos sutarčių pratęsimo, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad sutartis sudaryta 2011-06-07, taigi poreikis sudaryti šią sutartį atsirado dar prieš atsirandant teisiniams santykiams su ieškovu, todėl nėra pagrindo teigti, kad šias išlaidas įtakojo ieškovo veiksmai. Vertinant statybinės įrangos nuomą, teisėjų kolegija sprendžia, kad 2012-09-27, 2012-10-29, 2012-11-30, 2012-12-28, 2013-01-30, 2013-02-28, 2013-03-01, 2013-04-29, 2013-05-28 PVM sąskaitos-faktūros nepatvirtinta atsakovo argumentų, jog šios išlaidos patirtos dėl ieškovo vėlavimo atlikti darbus. Apelianto argumentai dėl statybinių atliekų išvežimo ir patalpų valymo išlaidų, esant ieškovo netinkamam darbų atlikimui, atmestini, kadangi bylos medžiagoje nebuvo keliamas klausimas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, priešingai darbų perdavimo-priėmimo aktai pasirašyti, nenurodant jokių darbų trūkumų. Taip pat atmetami apelianto argumentai dėl išlaidų už papildomas medžiagas dėl ieškovo netinkamai atliktų darbų, kadangi nebuvo konstatuota ieškovo darbų trūkumų. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantas neįrodė, jog ieškovo veiksmai lėmė atsakovo atsiradusias išlaidas.

29Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog sutartis sudaryta prisijungimo būdu ir Rangos sutarties sąlygas aiškino sutartį prisijungimo būdu sudariusio ieškovo naudai. Teisėjų kolegija pažymi, kad teisės doktrinoje sutartis laikoma sudaryta prisijungimo būdu tuomet, kai šalys nesidera dėl sutarties sąlygų, nes jas vienašališkai parengia viena šalis, nederindama jų su kita šalimi, o pastaroji negali dėl jų derėtis, nes turi tik dvi galimybes – arba sutinka su jomis ir sudaro sutartį, arba atsisako ją sudaryti. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo padarė išvadą, kad ieškovas sutartį sudarė prisijungimo būdu pagal atsakovo parengtas sutarties sąlygas, todėl šalių sudarytos sutarties sąlygos laikytinos standartinėmis, o sutartis sudaryta prisijungimo būdu (CK6.160 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegijos vertimu, tai, kad sutarties sąlygas pasiūlė atsakovas, nesudaro pagrindo išvadai, kad ieškovas, pasirašydamas sutartį, neturėjo galimybė derėtis. Kita vertus, pirmosios instancijos teismas Sutarties sąlygas, dėl kurių tarp šalių kilo ginčas, tinkamai aiškino tokias sąlygas pasiūliusio šalies (atsakovo) nenaudai ir jas priėmusios šalies naudai, kaip tai numato CK 6.193 straipsnio 4 dalis. Todėl paminėtas pirmosios instancijos teismo motyvo ydingumas neįtakoja sprendimo teisėtumo.

30Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie neįtakoja skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą.

31Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas ištyrė visas reikšmingas bylos aplinkybes, tinkamai taikė galiojančias teisės normas ir priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

32Ieškovas UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ pateikė teismui prašymą priteisti iš atsakovo 434,43 EUR (1 500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų, patirtų už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į rekomenduojamus civilinėse bylose priteistino užmokesčio dydžius, į Rekomendacijų 8.11 punktą (už atsiliepimą į apeliacinį skundą rekomenduojamas priteisti maksimalus užmokesčio dydis siekia 1,5 MMA), byloje pateiktus duomenis dėl patirtų išlaidų, atsiliepimo į apeliacinį skundą apimtį, daro išvadą, kad išlaidos neviršija Rekomendacijų 8.11 punkte nurodytų dydžių, todėl yra pagrįstos. Atsižvelgiant į šią aplinkybę ieškovui UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ iš apelianto priteisiama 434,43 EUR (1 500,00 Lt) bylinėjimosi išlaidų (LR CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis 2 dalis).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

34Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti nepakeistą.

35Priteisti iš atsakovo (apelianto) UAB „KIV“ (juridinio asmens kodas 301044547) ieškovo UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ (juridinio asmens kodas 301684928) naudai 434,43 EUR (1 500,00 Lt) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,... 3.
  1. Ginčo esmė
...
4. Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti... 5. Nurodė, kad ieškovas, kaip subsubrangovas, su atsakovu, kaip subrangovu, yra... 6. Atsakovas pateiktu atsiliepimu su pareikštu ieškiniu nesutiko.... 7. Paaiškino, kad Sutarties 2.3. punkte buvo numatyti ieškovo atliekami darbai... 8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-05-23 sprendimu ieškinį tenkino iš... 9. Teismas nurodė, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo atlikto... 10. Atsakovas apeliaciniu skundu prašo: panaikinti Vilniaus miesto apylinkės... 11. Nurodo, kad:
  1. Teismas, priimdamas sprendimą, pažeidė... 12. Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti... 13. Nurodo, kad:
    1. Ieškovo nuomone, pirmosios instancijos... 14. Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis... 15. Išnagrinėjusi šią bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija nenustatė... 16. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas apeliacinį skundą, privalo... 17. Teismų praktikoje susiformuota nuostata, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą... 18. Pažymėtina, kad tokios praktikos laikosi ir Lietuvos apeliacinis teismas... 19. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvienoje... 20. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo faktinį ir teisinį pagrindą,... 21. Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas,... 22. Byloje nustatyta, kad ieškovas, kaip subsubrangovas, su atsakovu, kaip... 23. Atsakovas (apeliantas) apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai... 24. Apeliantas apeliaciniame skunde nurodo, kad ieškovui grubiai praleidus darbų... 25. Žala – tai teisės saugomų asmeninių ir (ar) turtinių vertybių... 26. Apeliantas įrodinėja, kad dėl darbų vėlavimo iš viso patyrė 173 630,14... 27. Šalių pasirašytos Statybos subsubrangos sutarties 13.2.7. punkte nustatyta,... 28. Apeliantas (atsakovas) nurodo, kad patyrė 81 530,00 Lt išlaidų darbo vadovų... 29. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino,... 30. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas... 31. Vadovaudamasis anksčiau išdėstytais argumentais, apeliacinės instancijos... 32. Ieškovas UAB „Apsaugos ir IT sprendimai“ pateikė teismui prašymą... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 34. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. gegužės 23 d. sprendimą palikti... 35. Priteisti iš atsakovo (apelianto) UAB „KIV“ (juridinio asmens kodas...