Byla e2-157-675/2016
Dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo

1Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,

2sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,

3dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui D. A.,

4atsakovui R. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Ingai Stončiuvienei,

5tretiesiems asmenims Z. A., Z. R.,

6išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui R. Š., tretieji asmenys Z. A., Z. R. dėl be teisėto pagrindo įgyto turto grąžinimo,

Nustatė

7ieškovas A. A. ieškiniu kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas priteisti iš atsakovo R. Š. 2027,34 EUR (7000,00 Lt) skolos, 149,41 EUR palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

8Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. 08 d. ieškovas A. A., kartu su žmona Z. A. pirkimo-pardavimo sutartimi pirkėjai Z. R. pardavė jiems nuosavybės teise priklausančią negyvenamąją patalpą – siuvyklą, esančią Virbališkės takas 5-1, Palangoje už 14191,38 EUR (49000 Lt) . Kadangi kartu su nekilnojamuoju turtu pirkėjai pardavė 2316,96 EUR (už 8000 Lt) ir siuvykloje buvusius baldus, buitinę techniką, pirkėja turėjo sumokėti iš viso 16156,46 EUR (57000 Lt). Kadangi ieškovas A. A., tuo pat metu buvo susitaręs su atsakovu R. Š. pirkti iš jo žemės sklypą už 25196,94 EUR (87000 Lt), buvo sumokėjęs 4923,54 (17000 Lt) avansą (tai patvirtina pridedamas 2014 03 27 d. raštelis), tai pirkėjos Z. R. paprašė pinigus 16156,46 EUR (57000 Lt) pervesti tiesiai atsakovui. Ieškovas planavo, kad tokiu būdu atsakovui bus sumokėjęs 21431,88 EUR (74000 Lt), todėl ieškovui tereikės sumokėti likusią dalį pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Tretysis asmuo Z. R. ieškovo prašymu ir pervedė 16156,46 EUR (57000 Lt) į atsakovo sąskaitą 2014 05 08. Mokėjimo paskirtyje nurodyta pavedimo paskirtis „skolos grąžinimas“ yra netiksli, ieškovo manymu, greičiausiai liko pildant mokėjimo pavedimo šabloną ar buvo įvesta per klaidą. Iki ieškovo prašymo pervesti pinigus tretysis asmuo Z. R. su atsakovu iš viso nebuvo pažįstama ir jam neskolinga, o pinigus pervedė ieškovo prašymu, kaip išankstinį užmokestį planuojant pirkti žemės sklypą iš atsakovo. Tačiau 2014 m. gegužės mėn. viduryje ieškovui skubiai prireikė pinigų kito nekilnojamojo turto pirkimui. Paskambino atsakovui ir paprašė pervesti 14481 EUR (50000 Lt) į ieškovo sąskaitą, nurodydamas, kad už jo sklypo įsigijimą reikalingus pinigus sumokės pirkimo-pardavimo sutarties pasirašymo metu. Atsakovas pervedė ieškovui 14481 EUR ( 50000 Lt). Tai patvirtina ir 2014 05 19 d. mokėjimo pavedimas. Atsakovui iš gauto 16156,46 EUR (57000 Lt) pavedimo liko 2027,34 EUR (7000 Lt). Planuotas žemės sklypo pirkimo-pardavimo sandoris su atsakovu turėjo būti sudarytas iki 2015 05 30, tačiau neįvyko, nes šalys nesusitarė dėl pirkimo-pardavimo kainos ir kitų sąlygų. Tačiau, nesudarius pirkimo-pardavimo sutarties, atsakovas gražiuoju ieškovui negrąžino nei sumokėto avanso 4923,54 EUR (17000 Lt), nei gautos papildomos įmokos 2027,34 ER (7000 Lt). Dėl pagal 2014 03 27 raštelį sumokėto avanso 4923,54 EUR (17000 Lt) ieškovas kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą (civilinė byla Nr. 2-47-675/2015), kurio 2015-10-12 sprendimu ieškovo ieškinys buvo patekintas, priteisiant sumokėtą 4923,54 EUR (17000 Lt) avansą. Todėl šiuo ieškiniu reiškia reikalavimą tik dėl atsakovui sumokėtų 2027,34 EUR (7000 Lt) grąžinimo. Iš to kas išdėstyta, laikytina, kad atsakovas be jokio teisėto pagrindo įgijo turto – 2027,34 EUR (7000 Lt), kuriuos privalo grąžinti (LR CK 6.237 str. 1 d.). Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos, kurios pradedamos skaičiuoti nuo to momento, kai asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie nepagrįstą pinigų gavimą ar sutaupymą (LR CK 6.240 str. 1 d.). Ieškovas mano, kad vėliausia data, kada atsakovas turėjo sužinoti apie nepagrįstą sutaupymą, yra 2014 05 30 (t.y. paskutinė diena, kada tarp ieškovo ir atsakovo galėjo būti sudaryta atsakovo sklypo pirkimo-pardavimo sutartis ir diena, kai buvo atsisakyta sudaryti šią sutartį). Todėl atsakovo mokėtinos palūkanos, apskaičiuotos už 538 dienas (2014 06 01 – 2015 11 20 d. imtinai), sudaro 149,41 € (2027,34*0,05/365*538=149,41).

9A. R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Tarp atsakovo R. Š. ir ieškovo A. A., buvo susitarimas, kad ieškovas iš atsakovo R. Š., pirks žemės sklypus, ( - ) . Šiuos žemės sklypus ieškovas įsipareigojo nupirkti už 28116,31 EUR (97080,00 Lt) sumą. Tačiau šis sandoris neįvyko dėl to, kad ieškovas atsisakė pirkti iš atsakovo šį nekilnojamąjį turtą. Šios aplinkybės yra nustatytos ir civilinėje byloje Nr. 2-1553-675/2014. Taip pat šioje civilinėje byloje yra nustatytos aplinkybės, kad ieškovas A. A. atsakovui R. Š., už perkamus žemės sklypus buvo sumokėjęs tiktai 4923,54 EUR (17000,00 Lt), tą nurodė ir pats ieškovas teikdamas ieškinį ir duodamas parodymus minėtoje civilinėje byloje. Tuo tarpu aplinkybės, kad jis atsakovui buvo sumokėjęs daugiau, ką jau nurodo teikdamas šį ieškinį, ieškovas ankstesnėje civilinėje byloje išvis nebuvo nenurodęs. Ieškovas nurodo melagingas aplinkybes. Atsakovas R. Š., ir ieškovas A. A., pažįstami jau seniai, apie 15 metų. Dar prieš susitariant dėl minėtų žemės sklypų pirkimo 2014 m., atsakovas R. Š. ieškovui A. A. buvau paskolinęs 2027,34 EUR (7000,00 Lt) sumą, jis nurodė, kad pinigų jam reikia namo, esančio Palangoje, tvarkymui. Kadangi buvo seni pažįstami, atsakovas ieškovu pasitikėjo ir paskolino jam šituos pinigus, tarpusavy pasirašė paskolos raštelį. 2014 m. gegužės mėnesį ieškovas paprašė, ar atsakovas sutinka, kad į jo sąskaitą tretysis asmuo pervestų pinigus, kadangi dėl kažkokių priežasčių, kurių jis atsakovui nenurodė, ieškovas nenorėjo, jog į jo sąskaitą būtų pervesta tokia pinigų suma. Taip pat su ieškovu susitarė, kad iš jam pervestos sumos atsakovas išskaičiuos 2027,34 EUR (7000,00 Lt), kuriuos ieškovas atsakovui buvo skolingas. Atsakovas sutiko tai padaryti, kadangi su ieškovu buvo seniai pažįstami, todėl nepagalvojo nieko blogo. Kuomet atsakovas gavo pinigus, kaip ir tarėsi su ieškovu, išskaičiavo pinigų sumą, kurią jis atsakovui buvo skolingas, t. y. 2027,34 EUR (7000,00 Lt), o likusią sumą, t. y. 14481,00 EUR (50000,00 Lt) ieškovo prašymu pervedė jam. Apie tai, kad atsakovas svetimų pinigų nepasisavino, patvirtina ir tai, kad jis pinigus ieškovui pervedė iš karto, po kelių dienų, o paskolos raštelį dėl 7000,00 Lt skolos, kurį buvo pasirašę su ieškovu, atidavė ieškovui, kadangi visi mokėjimai tarpusavyje jau buvo atlikti. Jokių pretenzijų iš ieškovo nei žodžiu, nei raštu, kad atsakovas jam pervedė ne visus pinigus, iki šiol nebuvo. Taip pat ir nagrinėjant civilinę bylą dėl žemės sklypų pirkimo jis nurodė, kad už žemę buvo sumokėjęs tiktai (17000,00 Lt), apie jokius kitus už sklypus sumokėtus pinigus jis išvis nenurodė, o tokias aplinkybes nurodo tik šioje civilinėje byloje. Todėl yra akivaizdu, kad ieškovas A. A., šiame ieškinyje nurodo melagingas aplinkybes. Nustačius priešingai, būtų akivaizdu, kad civilinėje byloje Nr. 2-1553-675/2014 duodamas parodymus ir būdamas įspėtas dėl atsakomybės pagal įstatymą už melagingų parodymų davimą jis pateikė teismui melagingus parodymus arba sąmoningai nutylėjo svarbias byloje aplinkybes, kas galimai turėjo įtakos teismo sprendimo priėmimui, ir už tai ieškovui turi kilti įstatyme numatyta atsakomybė. Kadangi ieškovas reikalavimą grindžia iš teisinių santykių, kylančius iš susitarimo pirkti žemės sklypus , esančius ( - ) dėl kurių tarp šalių jau buvo nagrinėjamas ginčas dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu.

10Pažymėjo, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas yra subsidiaraus taikymo. Šis institutas taikomas tada, kai ginčo negalima išspręsti kitais pažeistų civilinių teisių gynimo būdais (pvz., taikant sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės nustatytus gynybos būdus). Kasacinio teismo pabrėžta, kad nepagrįsto praturtėjimo institutas negali būti taikomas kaip priemonė, padedanti išvengti kitų civilinės teisės normų nustatytų gynybos būdų taikymo (LAT 2006 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2006). Šiuo atveju laikomasi vadinamojo non cumul taisyklės - asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį reikšti ieškinį. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo, bet ne dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo; jeigu pažeistos teisės gali būti apgintos sutartinės ar daiktinės teisės normų pagrindu, ieškinys dėl nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo negali būti reiškiamas. Tik tuo atveju, jeigu sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės normos neužtikrina teisingo bylos išsprendimo, papildomai (subsidiariai) gali būti taikomas nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo institutas. Ieškovas nurodo, kad pinigai buvo pervesti pirkimo - pardavimo sutarčių (kuri tarp ieškovo ir Z. R. buvo sudaryta, o tarp ieškovo ir atsakovo R. Š., turėjo būti sudaryta) pagrindu. Kaip jau buvo nurodyta, tik tuo atveju, kai šalies pasirinktas pažeistos teisės gynimo būdas neužtikrina ar neleidžia visiškai apginti pažeistos teisės, kaip subsidiarų teisių gynybos būdą galima taikyti nepagrįsto praturtėjimo institutą. Taigi, šiuo atveju ieškovas reikalavimą dėl pinigų grąžinimo galėtų reikšti sutartinių normų pagrindu, kaip tą darė civilinėje byloje Nr. 2-1553-675/2014, tačiau toje byloje aplinkybių, kad man neva tai buvo sumokėta daugiau pinigų, visiškai nenurodė, o reikalavimą dėl savo teisių gynimo pagal nepagrįsto praturtėjimo instituto normas ieškovas galėtų reikšti tik tuo atveju, kai taikant pasirinktą būdą pažeistos jo teisės būtų apgintos nevisiškai.

11Tretysis asmuo Z. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad turi sveikatos problemų dėl kurių vengia pakliūti į stresines situacijas.

12Ieškovas A. A. ir jo atstovas advokatas D. A. teismo posėdžių metu prašė ieškovo ieškinį tenkinti. Patvirtino ieškinyje nurodytas aplinkybes, papildomai paaiškino, kad 4923,54 Lt (17000 Lt) dėl kurių buvo priimtas sprendimas, jis davė grynais atsakovui, tretysis asmuo Z. R. pervedė 16508,34 EUR (57000 Lt) atsakovui, o atsakovas pervedė ieškovui 14481 EUR (50000 Lt) , o 2027,34 EUR (7000 Lt) nebuvo gražinti. Jokių susitarimų trišalių, t.y. tarp ieškovo, atsakovo, Z. R. , nebuvo. Atsakovui jis skolingas nebuvo, R. Š. nebuvo paskolinęs ieškovui pinigų. Iš ko susidarė skola labai aišku, atsakovas pavedimu gavo pinigų sumą į sąskaitą 16508,34 EUR (57000,00 Lt ). Ieškovas kitoje byloje bylinėjosi dėl 4923,54 EUR (17000,00 Lt ) sumokėto avanso, byloje aiškiai nurodoma, kad atsakovas iš viso skolingas 6950,88 EUR (24000,00 Lt). Jei atsakovas būtų pripažinęs 4923,54 EUR (17000,00 Lt), ieškovas būtų neieškojęs pinigų. Ieškovas paaiškino, kad šis ieškinys kilęs iš kito atvejo, t.y. bankinio pavedimo, tai yra jau visai kiti pinigai. Atsakovas pripažino, kad gavo 16508,34 EUR (57000,00 Lt). Atsakovas jokių įrodymų nepateikė, kad ieškovas jam buvo skolingas. Iš esmės ieškovas pervedė pinigus be pagrindo, nes žemės pirkimo-pardavimo sutartis nebuvo sudaryta, atsakovas nepardavė jokios žemės. Kaip tuos pinigus traktuoti, nuspęs teismas. Pats atsakovas neigia, kad šie pinigai yra susiję su žemės pirkimo pardavimo sutartimi.

13A.tsakovas R. Š. ir jo atstovė advokato padėjėja Inga Stončiuvienė su ieškovo ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti. Teismo posėdžių metu nurodė, kad atsakovas niekam nėra skolingas ir yra gerbiamas, o pats ieškovas turi net pravardę ir daug žmonių nukentėjo nuo jo. Atsakovas R. Š. paaiškino, kad jis 2013 m. pabaigoje paskolino ieškovui 2027,34 EUR (7000 Lt) jo namo P. remontui, kuriuos atsakovas įsipareigojo grąžinti 2014 m. gegužės mėn. Susitiko gegužės mėn ir paprašė skolą grąžinti, nes jam reikėjo pinigų. Trečias asmuo pervedė pinigus į jo sąskaitą, t.y. 16508,34 EUR (57000,00 Lt), atsakovui ieškovas pasakė, kad pinigus perves Zita, atsakovas manė, kad pinigus perves Z. A.. Atsakovas pasakė sąskaitą ieškovui. Jie abu susitiko, atsakovas grąžino jam paskolos raštelį, nes ieškovas jam grąžino 2027,34 EUR (7000 Lt). Ieškovas raštelį sunaikino, be to ieškovas pasiūlė parašyti raštelį 14481,00 EUR (50000 Lt) skolos sumai, atsakovas nesutiko, o esančius jo sąskaitoje pinigus, t.y.14481,00 EUR (50000,00 Lt) pervedė ieškovui A. A.. Atsakovas mąstė, kad gal reikalingas raštelis iš A. A., kad jam skola jau grąžinta. Jie vienas kitam ne kartą skolino pinigus. Ieškovas prie kiekvieną posėdį atsakovui sakė, jei atsakovas nepasiduoda dėl 4923,54 EUR (17000,00 Lt byloje) , tuomet ieškovas iš atsakovo sugebės paimti ir tuos 2027,34 EUR (7000,00 Lt). Skolos raštelis galimai yra pas patį ieškovą. Įstatymas reikalauja sudaryti paskolos sutartį raštu. Jokios formos paskolos grąžinimui įstatymas nenumato. Jeigu, kaip nurodė pats ieškovas, pinigus pervedė tretysis asmuo ir ieškovas iš atsakovo jokių pinigų neieškojo net du metus, o ieškoti pradėjo tik dabar. Ieškovas formaliai nurodė, kad pervedė pinigus atsakovui. Pačios šalys patvirtino, kad tarp jų buvo paskolinių santykių ne vieną kartą. Atsakovas tvirtina, kad buvo sudaryta paskolos sutartis. Jeigu turtas perduotas savanoriškai, neturint jokios pareigos to daryti, tai jis negali būti išreikalaujamas atgal. Š dalį tų pinigų jau grąžino. Nebuvo jokio trišalio susitarimo. Jeigu šie pinigai turėjo būti užskaityti už perkamą sklypą, tada tai reiškia, kad

14Tretysis asmuo Z. A. su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Ji dalyvavo kai tretysis asmuo Z. R. už iš jų perkamą pastatą pervedinėjo pinigus į atsakovo sąskaitą, kartu buvo banke. Banko darbuotoja paprašė nurodyti pinigų pervedimo paskirtį, jie nurodė, kad tai skola. Ieškovas apsigalvojo ir žemės sandoris su atsakovu neįvyko. Tretysis asmuo Z. A. šioje situacijoje žino tik pinigų pervedimo faktą.

15Tretysis asmuo Z. R. teisme paaiškino, kad iš ieškovo A. A. pirko nekilnojamąjį turtą, kadangi ieškovas planavo sudaryti sandorį, jos paprašė pinigus pervesti žmogui, su kuriuo jis ir ruošiasi tą sandorį sudaryti. Ieškovas skambino atsakovui , sužinojo sąskaitą ir jiems būnant banke pervedė pinigus į atsakovo sąskaitą. Mokėjimo paskirtyje nurodė, kad grąžinama skola, nes nieko kito negalėjo nurodyti, tretysis asmuo Z. R. su atsakovu neturėjo jokių susitarimų, t.y. nei ką pirko nei ką pardavė. Apie jokias ieškovo ir atsakovo tarpusavio skolas nežino. Tretysis asmuo Z. R. pervedė 16508,34 EUR (57000,00 Lt) ir jie skirti A. A., o ne atsakovui R. Š..

16Ieškinys tenkintinas visiškai.

17Iš pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2014-05-08 , tarp ieškovo A. A., trečiojo asmens Z. A. su trečiuoju asmeniu Z. R. matyti, kad ieškovas su savo sutuoktine pardavė nekilnojamąjį turtą, t.y. negyvenamosios patalpos-siuvyklos dalį, už 14191,38 EUR (49000,00 Lt). Iš DnB bankas mokėjimo pavedimo 2014-05-08 matyti, kad tretysis asmuo Z. R. į atsakovo R. Š. sąskaitą pervedė 16508,34 EUR (57000,00 Lt.), mokėjimo paskirtyje nurodydama, skolos grąžinimą. Iš sąskaitos operacijų ataskaitos 2014-05-19 matyti, kad atsakovas R. Š. mokėjimo pavedimu pervedė ieškovui A. A. 14481 EUR (50000 Lt) .

18Byloje kilo ginčas dėl 2027,34 EUR (7000,00 Lt) atsakovo ieškovui negrąžintos pinigų sumos.

19Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią teismų praktiką dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, aiškinimo ir taikymo, ne kartą yra pažymėjęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Teismas civilinei bylai reikšmingas aplinkybes nustato remdamasis įrodymais. Įrodymai – civilinei bylai reikšmingi faktiniai duomenys, gauti CPK 177 straipsnio 2 dalyje išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. Jeigu pateikti įrodymai leidžia teismui padaryti išvadą, kad tam tikri faktai egzistavo, teismas pripažįsta tuos faktus nustatytais. Teismas privalo tirti kiekvieną byloje priimtą įrodymą ir įvertinti dalyvaujančių byloje asmenų argumentus apie to įrodymo sąsajumą, leistinumą, patikimumą ir įrodomąją reikšmę. Įrodinėjimo proceso baigiamasis etapas yra įrodymų įvertinimas. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikšmingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar tinkamai šalims buvo paskirstyta įrodinėjimo pareiga, ar įrodymai turi ryšį su įrodinėjimo dalyku, ar jie leistini, patikimi, ar nebuvo pateikta suklastotų įrodymų, ar nepaneigtos pagal įstatymus nustatytos prezumpcijos, ar yra prejudicinių faktų; taip pat reikia įvertinti kiekvieną įrodymą ir įrodymų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009 m. liepos 31 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009;2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010).

20Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių santykių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas šiems santykiams yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva; proceso įstatymai nereikalauja, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Nepaisant to, ar besikreipiančio teisminės gynybos asmens procesiniame dokumente nurodytas ginčo teisinis kvalifikavimas ir ar jis nurodytas teisingai, tik bylą nagrinėjantis teismas sprendžia, koks įstatymas turi būti taikomas. Taigi byloje taikytinų teisės normų nustatymas, jų turinio išaiškinimas ir šalių sutartinių santykių kvalifikavimas priklauso teismo kompetencijai; šalių pateiktas teisės aiškinimas teismo, nagrinėjančio bylą, nesaisto. Netgi tais atvejais, kai teismas, spręsdamas ginčą pagal nustatytas byloje faktines aplinkybes, nurodo teisinius argumentus ar taiko teisės normas, kuriais nesiremia šalys ar dalyvaujantys byloje asmenys, tai nėra ieškinio pagrindo keitimas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje O. N. v. S. P., bylos Nr. 3K-3-7/2008; kt.). Teisinė kvalifikacija nėra savitikslė, neskirta vien tik atitinkamoms teisės normoms pritaikyti; jos tikslas – identifikuoti teisinius santykius, tam, kad tais atvejais, kai šalių teisių ir pareigų nenustato jų sudaryta sutartis, ginčas būtų išspręstas taikant būtent konkrečius teisinius santykius reguliuojančias teisės normas, siekiant, jog nagrinėjamas ginčas būtų išspręstas teisingai.

21Nors ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise pardavė trečiajam asmeniui Z. R. nekilnojamąjį turtą už 14191,38 EUR (49000,00 Lt), tačiau tiek ieškovas A. A., tiek tretysis asmuo Z. R. patvirtino, kad 2316,96 EUR (8000,00 Lt) Z. R. mokėjo už ieškovo paliekamą kilnojamąjį turtą, liekantį parduodamose patalpose. Tretysis asmuo Z. R. pervedė atsakovui R. Š. 16508,34 EUR (57000,00 Lt), tai patvirtino ir pats atsakovas, mokėjimo paskirtyje nurodė, kad grąžinama skola, nes ji buvo skolinga ieškovui už perkamas patalpas ir kilnojamuosius daiktus. A. R. Š. neneigia, kad gavo iš trečiojo asmens Z. R. 16508,34 EUR (57000,00 Lt) sumą. Ginčas kilo dėl 2027,34 EUR (7000,00 Lt) atsakovo negrąžintų pinigų. Ieškovas nurodė, kad kaip tik tuo metu iš atsakovo planavo pirkti žemės sklypą, ir pervedamais pinigais 16508,34 EUR (57000,00 Lt) planavo sumokėti už būsimą žemės sklypo sandorį. Tačiau ieškovui A. A. atsiradus nenumatytų išlaidų paprašė atsakovo R. Š. ir šis 2014-05-19 mokėjimo pavedimu pervedė 14481 EUR (50000 Lt) ieškovui. Dėl 2027,34 EUR (7000,00 Lt) skolos atsakovas R. Š. teismo posėdžių metu paaiškino, kad tai jis ieškovui buvo paskolinęs pinigų, t.y. 2027,34 EUR (7000,00 Lt) , o šis jam tuo trečiojo asmens Z. R. pavedimu ir grąžino būtent tuos pinigus. A. R. Š., atgavęs pinigus, turėtą skolos raštelį dėl 2027,34 EUR (7000,00 Lt) atidavė ieškovui. Teismas, pripažįsta kad tiek viena šalis, t.y. ieškovas , tiek kita šalis, t.y atsakovas, ne kartą yra susidūrę su įvairiais sudaromais sandoriais, supranta sudaromų sandorių prasmę ir pasekmes, be to vienas kitą gerai pažįsta, pervedamos pinigų sumos rodo, kad vienas kitu pasitiki. Pažymėtina, kad 2015 m. spalio 12 d Ukmergės rajono apylinkės teismo spendimas (civilinė byla Nr. 2-47-675/2015 ), kuriuo tarp ieškovo A. Š. ir atsakovo R. Š. išspręstas ginčas dėl nuostolių priteisimo neįsiteisėjęs. Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama apeliacinė byla. Iš civilinės bylos Nr. 2-47-675/2015 teismo posėdžių darytina išvada, kad šalys turėjo daugiau tarpusavio sandorių. Manytina, kad šios dvi bylos tiesiogiai nėra susiję, šalių veiksmai tik vyko minėtos civilinės bylos kontekste, teismas šalių veiksmus šioje byloje vertina kaip sudarytą paskolos sutartį.

22LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia, kad civilinių teisinių santykių dalyviai patys sprendžia, sudaryti sutartį ar ne. Šis principas reiškia ir šalių laisvę savanoriškai nustatyti sutarties formą ir turinį, išskyrus, kai tai reglamentuoja imperatyviosios teisės normos ar tam tikrų sąlygų reikalauja gera moralė, viešoji tvarka ir kiti teisės principai. CK 6.192 straipsnyje nustatyta, kad sutarties formai taikomos CK 1.71–1.77 straipsnių taisyklės, reglamentuojančios sandorių formą. CK 1.73 straipsnyje išvardyti atvejai, kada sandoriai turi būti sudaryti raštu, tačiau šis sąrašas nėra baigtinis, nes kitos CK normos ir įstatymai gali nustatyti privalomą rašytinę formą ir kitiems sandoriams. Vienas tokių atvejų yra paskolos sutartis, kurios formą reglamentuoja CK 6.871 straipsnio 1 dalis, pagal kurią fizinių asmenų sudaryta paskolos sutartis turi būti rašytinė, jeigu paskolos suma viršija 2000 Lt. Tačiau įstatymo reikalaujamos formos nesilaikymas daro sandorį negaliojantį tik tuo atveju, kai toks negaliojimas įsakmiai nurodytas įstatyme (CK 1.93 straipsnio 1 dalis). Nesant tokio imperatyvaus nurodymo, žodžiu sudarytas sandoris galioja, tačiau, kilus ginčui dėl sandorio sudarymo, įstatymas riboja įrodymų leistinumą – sandorio šalis neturi teisės tokio sandorio sudarymo įrodinėti liudytojų parodymais (CK 1.93 straipsnio 2 dalis, 6.875 straipsnio 2 dalis) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje S. A. v. V. K. , bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. spalio 4 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje R. M. v. A. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-368/2011; kt.).

23Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo taisyklė iš paskolos sutarties kilusiuose ginčuose yra tokia, kad kreditorius turi įrodyti, jog paskolą suteikė, o skolininkas – kad paskolą grąžino arba jos negavo. Be to, nagrinėjant iš paskolos teisinių santykių kilusius ginčus, yra svarbu atsižvelgti į įstatymo įtvirtintas prezumpcijas, t. y. į faktus, aplinkybes, kuriems įstatymo suteikiama tam tikra teisinė reikšmė, kol nėra įrodyta priešingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. Z. v. K. Ž. , bylos Nr. 3K-3-187/2008). Pagal CK 6.870 straipsnio 1, 2 dalių nuostatas paskolos sutartis pripažįstama realine, nes paskolos teisiniams santykiams atsirasti vien šalių susitarimo dėl paskolos neužtenka. Kad paskolos santykiai atsirastų ir jo subjektai įgytų teises ir pareigas, būtinas ne tik šalių susitarimas dėl sutarties sąlygų, bet ir sutarties dalyko perdavimas paskolos gavėjo nuosavybėn ir paskolos gavėjo įsipareigojimas grąžinti tokią pat pinigų sumą ar kiekį daiktų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. N. v. R. R. , bylos Nr. 3K-3-203/2008; 2009 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. S. A., bylos Nr. 3K-3-377/2009; 2011 m. birželio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje H.-J. A. G. v. R. Š., bylos Nr. 3K-3-290/2011; 2011 m. gruodžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. R. v. L. P. , bylos Nr. 3K-3-544/2011; kt.).

24Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas, 2027,34 EUR (7000,00 Lt) skola priteistina. Tikėtina, kad ieškovas suteikė atsakovui paskolą, kurios šis negrąžino. Pripažintina, kad ieškovas A. A. įrodė apie paskolos suteikimą atsakovui R. Š., tačiau atsakovas nepateikė įrodymų apie paskolos grąžinimą ar apie tai, kad jis negavo 2027,34 EUR (7000,00 Lt) sumos. Atsakovo duoti parodymai apie paskolos suteikimą ieškovui atmestini nepateikus įrodymų, pripažintina, kad atsakovas R. Š. nepateikė kitokio trečiojo asmens Z. R. pervestų pinigų pagrindo.

25LR CK 6.261 str. yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo terminą skolininkas privalo mokėti už termino praleidimą sutarčių ar įstatymų nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais nuostoliais. Palūkanos gali būti nustatytos įstatymo ar šalių susitarimu (CK 6.37 str. 1 d.). Vadovaujantis LR CK 6.210 str., terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5% dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, todėl iš atsakovo priteistinos ieškovo paskaičiuotos palūkanos, t.y. 149,41 EUR metinių palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. 2015 m. gruodžio 03 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

26Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovui iš atsakovo priteisiama 49 EUR žyminio mokesčio išlaidų, 1000,00 EUR teisinės pagalbos išlaidų, kurios pripažintinos tinkamomis, iš viso 1049 EUR bylinėjimosi išlaidų.

27Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260, 263, 264, 265, 268, 270, 279, 293, 294 straipsniais, teismas

Nutarė

28ieškinį tenkinti visiškai.

29Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 2027,34 EUR (du tūkstančius dvidešimt septynis eurus 34 centus ) skolos,149,41 EUR (vieną šimtą keturiasdešimt devynis eurus 41 centą) metinių palūkanų iki ieškinio pateikimo teismui, 5 proc. metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme, nuo 2015-12-03 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1049 EUR (vieną tūkstantį keturiasdešimt devynis eurus) bylinėjimosi išlaidų ieškovo A. A., a.k. ( - ) gyv. ( - ) naudai.

30Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Ukmergės rajono apylinkės teismą.

Ryšiai
1. Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Regina Nenortienė,... 2. sekretoriaujant Jolantai Maleronkienei,... 3. dalyvaujant ieškovui A. A., jo atstovui advokatui D. A.,... 4. atsakovui R. Š., jo atstovei advokato padėjėjai Ingai Stončiuvienei,... 5. tretiesiems asmenims Z. A., Z. R.,... 6. išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovui R.... 7. ieškovas A. A. ieškiniu kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas... 8. Ieškinyje nurodė, kad 2014 m. gegužės mėn. 08 d. ieškovas A. A., kartu su... 9. A. R. Š. pateikė atsiliepimą į ieškinį prašo jį atmesti kaip... 10. Pažymėjo, kad tiek pagal teismų praktiką, tiek pagal teisės doktriną... 11. Tretysis asmuo Z. R. pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriame nurodė, kad... 12. Ieškovas A. A. ir jo atstovas advokatas D. A. teismo posėdžių metu prašė... 13. A.tsakovas R. Š. ir jo atstovė advokato padėjėja Inga Stončiuvienė su... 14. Tretysis asmuo Z. A. su ieškiniu sutiko, prašė jį patenkinti. Ji dalyvavo... 15. Tretysis asmuo Z. R. teisme paaiškino, kad iš ieškovo A. A. pirko... 16. Ieškinys tenkintinas visiškai.... 17. Iš pirkimo-pardavimo sutarties, sudarytos 2014-05-08 , tarp ieškovo A. A.,... 18. Byloje kilo ginčas dėl 2027,34 EUR (7000,00 Lt) atsakovo ieškovui... 19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas jau išplėtotą ir nuoseklią... 20. Teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog teisinė ginčo šalių... 21. Nors ieškovas su sutuoktine bendrosios jungtinės nuosavybės teise pardavė... 22. LR CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarčių laisvės principas reiškia,... 23. Remiantis kasacinio teismo praktika bendroji įrodymų naštos paskirstymo... 24. Remiantis tuo kas išdėstyta, ieškovo ieškinys tenkintinas, 2027,34 EUR... 25. LR CK 6.261 str. yra nustatyta, kad praleidęs piniginės prievolės įvykdymo... 26. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi... 27. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 260,... 28. ieškinį tenkinti visiškai.... 29. Priteisti iš atsakovo R. Š., a.k. ( - ) gyv. ( - ) 2027,34 EUR (du... 30. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas...