Byla 2-17869-294/2019
Dėl skolos priteisimo

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant E. P., vertėjaujant O. M., dalyvaujant ieškovo atstovams advokatui D. V. ir vadovei T. M., atsakovo atstovams advokatui A. K. ir vadovui S. B. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Apskaitos organizavimas“ ieškinį atsakovui UAB „Maistas vaistas“ dėl skolos priteisimo,

Nustatė

2Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018-01-02 tarp UAB „Apskaitos organizavimas“ (toliau - ieškovas) ir UAB „Maistas vaistas“ (toliau atsakovas) buvo pasirašyta Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2018-01/02 (toliau - sutartis). Remiantis sutarties l.l punktu, ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui buhalterinės apskaitos ir kitas su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusias paslaugas (detalizuotos sutarties 1.1.1 - 1.1.14 punktuose), o sutarties 2.2.7 punktu atsakovas įsipareigojo šioje sutartyje numatytais terminais apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Sutartyje numatyta bei šalių suderinta ieškovo paslaugų kaina – po 500 Eur/mėn. Atsakovas įsipareigojo apmokėti ieškovo pateiktas sąskaitas - faktūras per 10 kalendorinių dienų po sąskaitos pateikimo el. paštu (sutarties 3.2 p.). Ieškovas atsakovui teikė paslaugas 6 mėnesius, t.y. nuo 2018-01-02 iki 2018-07-03. Sutarties galiojimo laikotarpiu ieškovas atsakovui suteikė paslaugų ir pateikė 6 sąskaitas - faktūras bendrai 3000 Eur sumai, tačiau atsakovas ieškovui yra sumokėjęs - 1300 Eur. Ieškinio pateikimo dienai atsakovo įsiskolinimas ieškovui sudaro 1 700 Eur: 2018-03-31 PVM s. f. serija ATM Nr. 180331/8 (turėjo apmokėti iki 2018-04-10) 200 Eur; neapmokėta suma; 2018-04-30 PVM s. f. serija ATM Nr. 180430/8 (turėjo apmokėti iki 2018-05-10) 500 Eur neapmokėta suma; 2018-05-31 PVM s. f. serija ATM Nr. 180531/8 (turėjo apmokėti iki 2018-06-10) 500 Eur neapmokėta suma; 2018-06-30 PVM s. f. serija ATM Nr. 180630/8 (turėjo apmokėti iki 2018-07-10) 500 Eur neapmokėta suma. Atsižvelgiant į tai kas nurodyta, ieškovas prašo iš atsakovo priteisti 1 700 Eur skolos, 8 proc. dydžio procesines metines palūkas ir bylinėjimosi išlaidas.

3Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Pažymėjo, kad ieškinys yra nepagrįstas, atmestinas visa apimtimi. Atsakovas UAB „Maistas vaistas“ turi priešpriešinį apytiksliai 3 500 Eur dydžio vertės reikalavimą ieškovei UAB „Apskaitos organizavimas“. Ieškovė nėra suteikusi visų sutartų buhalterinės apskaitos paslaugų atsakovui pagal 2018-01-02 sutartį Nr. 2018-01/02, todėl atsakovas iki šios dienos stokoja esminės buhalterinės informacijos ir duomenų, dėl to patyrė ir patiria tiesioginių nuostolių. Neteikdama dalies paslaugų, ieškovė nereikalavo iš atsakovo ir pilno mokėjimo už buhalterinių paslaugų teikimą, nepateikė apmokėjimui visų sąskaitų, kurias pateikė teismui su ieškiniu. Ieškovė buvo išrašiusi sąskaitas-faktūras apmokėjimui iš viso tik 2000 Eur sumai; 1700 Eur atsakovas yra sumokėjęs. Ieškovės atstovė T. M. vilkino ir galiausiai vienašališkai nutraukė tarp jos ir atsakovo vadovo S. B. vykusias derybas dėl priešpriešinių reikalavimų – paslaugų atlikimo, iš buhalterės pusės, ir atsiskaitymo, iš vadovo pusės. Nuolat atsakovo pusės raginama pateikti esminius duomenis (einamąjį balansą), ir 3 mėnesius žodžiu žadėjusi šiuos duomenis pateikti, galiausiai pakeitė nuomonę, kreipėsi į advokatą ir pateikė nepagrįstą ieškinį teismui. Pažymėjo, kad vadovas yra užsienietis, nesuprato, kad pasirašė sutarties nutraukimo dokumentus. Be to, dėl ieškovo veiksmų /neveikimo būtent atsakovas patiria nuostolius. Mano, kad ieškovas nesuteikė esminės paslaugų dalies, todėl neturi teisės reikalauti atlyginimo.

4Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo priteisti 3 267 Eur nuostolius dėl sutarties neįvykdymo. Atsakovas nurodo, kad ieškovas netinkamai vykdė savo sutartinius įsipareigojimus, tai yra, nesuvedė atsakovo buhalterinės apskaitos likučius 2017-12-31 datai ir nesugeneravo likučių 2018-06-30 datai. Atsakovas patyrė nuostolius, nes turėjo kreiptis į kitą paslaugų teikėją dėl šių paslaugų atlikimo, kuriam ir buvo sumėta priešieškiniu reikalaujama 3 267 Eur suma.

5Ieškovas su pateiktu priešieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti. Nurodė, kad 2018 m. sausio mėn. ieškovas, veikdamas pagal atsakovo įgaliojimą, perėmė buhalterinės apskaitos dokumentus, tačiau dėl esamo įsiskolinimo įmonė neperdavė apskaitos registrų. Ieškovas tinkamai ir laiku teikė buhalterinės apskaitos paslaugas, o pareiga pateikti visus dokumentus tenka atsakovui. 2018-06-18 šalys nutarė nutraukti sutartį, o atsakovas patvirtino, kad pretenzijų dėl paslaugų teikimo neturi. 2018-08-07 dokumentų priėmimo – perdavimo aktu visus buhalterinės apskaitos dokumentus priėmė atsakovas. Akte nurodyta pastaba dėl duomenų teisingumo tik 2018 m. sausio – birželio mėn. apyvartoje, nes nebuvo pateikti duomenys apie ankstesnius turimus įsipareigojimus bei turtą. Jokių kitų veiksmų ieškovas neįsipareigojo atlikti po sutartis nutraukimo.

6Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

7Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti iš esmės atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodytais motyvais.

8Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai.

9Byloje išnagrinėtas atsakovo priešieškinys atmestinas visiškai.

10Iš ieškovo atstovų, atsakovo atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos matyti, kad 2018-01-02 tarp UAB „Apskaitos organizavimas“ ir UAB „Maistas vaistas“ buvo pasirašyta Buhalterinės apskaitos tvarkymo sutartis Nr. 2018-01/02, pagal kurią ieškovas įsipareigojo teikti atsakovui buhalterinės apskaitos ir kitas su buhalterinės apskaitos tvarkymu susijusias paslaugas, o atsakovas įsipareigojo šioje sutartyje numatytais terminais apmokėti ieškovui už suteiktas paslaugas. Vykdant sutartį laikotarpiu nuo 2018 m. kovo mėn. iki 2018 m. birželio mėn. atsakovui buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros, kurių, ieškovo nurodymu, likusi neapmokėta suma sudaro 1 700 Eur.

11Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos laikomos lygiavertėmis šalimis.

12CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.

13Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais siekiama teisinio rezultato, t. y. sukurti, pakeisti ar panaikinti civilines teises ir pareigas (CK 1.63 straipsnio 1 dalis). CK 6.154 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad sutartimi vienas ar keli asmenys susitaria sukurti, pakeisti, ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus, o pastarieji įgyja reikalavimo teisę. Pripažįstama, kad civilinių teisinių santykių šalys, sudarydamos sutartis yra lygūs ir laisvi sukurti civilines teises ir pareigas. Sutarties šalys turi teisę savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas, taip pat sudaryti CK numatytas sutartis, jeigu tai neprieštarauja įstatymams (CK 6.156 straipsnio 1 dalis).

14Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles (CK 6.256 straipsnio 1 dalis). Netinkamas sutartinių prievolių vykdymas yra teisinis pagrindas sutartinei atsakomybei kilti – neteisėtai veikianti šalis privalo atlyginti kitai sutarties šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 straipsnio 2 dalis). Taigi sutartinė civilinė atsakomybė atsiranda už sutartinės prievolės neįvykdymą arba netinkamą įvykdymą, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.256 straipsnio 1, 2 dalys). Pagal CK 6.189 straipsnio 1 dalį sutartis įpareigoja atlikti ne tik tai, kas tiesiogiai joje nustatyta, bet ir visa tai, ką lemia sutarties esmė arba įstatymai, tai reiškia, kad, neatsižvelgiant į tai, kokias nuostatas pažeidė – įstatymo ar sutarties, šalių atsakomybė laikytina sutartine.

15Šiuo atveju teismas laiko nepagrįstais atsakovo nurodymus, jog atsakovo vadovas yra užsienietis, netinkamai suprato dokumentų esmę, turinį ir reikšmę, kadangi atsakovui niekas nedraudė organizuoti visų dokumentų vertimą į jam suprantamą kalbą (tiek raštu, tiek žodžiu), be to, ir teismui pateikti dokumentai (elektroninis susirašinėjimas), kad su atsakovo vadovu buvo bendraujama jam suprantama kalba.

16Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai; vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis; sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu; jeigu pagal sutartį ar jos prigimtį šalis, atlikdama tam tikrus veiksmus, turi dėti maksimalias pastangas sutarčiai įvykdyti, tai ši šalis privalo imtis tokių pastangų, kokių būtų ėmęsis tokiomis pat aplinkybėmis protingas asmuo. Prievolė laikoma įvykdyta netinkamai ją įvykdžius tik iš dalies, praleidus įvykdymo terminą, pažeidus kitas sutartas jos vykdymo sąlygas, bendradarbiavimo pareigą, imperatyviąsias teisės normas ar bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Gaumina“ v. UAB „Raminora“, bylos Nr. 3K-3-327-687/2015).

17Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo skolą, teigdamas, kad šis nesumokėjo už gautas paslaugas. Atsakovo teigimu, ieškovas nesuteikė esminės paslaugų dalies.

18Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas – tai teismo įsitikinimas, pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir įvertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja, t. y. faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų, kuriuos visapusiškai, laikydamasis įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino teismas, pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas, kad faktas buvo. Įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimą teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. I. V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, bylos Nr. 3K-3-177/2006; 2006 m. birželio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje N. Š. v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-398/2006; 2007 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamentas v. UAB „Marių žvejys“, bylos Nr. 3K-3-416/2007; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Liteksas“ ir kt. v. VĮ Registrų centras ir kt., bylos Nr. 3K-3-427/2008; kt.).

19Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškino, kad jam ieškovas neteikė paslaugų, kurios buvo suderintos raštu. Ieškovas tokį žodinį paslaugų suderinimą neigė. Šiuo atveju, teismo nuomone, niekas nekliudė papildomai susitarti raštu dėl papildomos paslaugų apimties (pavyzdžiui, paties atsakovo iniciatyva), kadangi esant tik žodiniams paaiškinimams neįmanoma nustatyti, kokios paslaugos, kokiais terminais turėjo būti teikiamos (sprendžiant pagal atsakovo paaiškinimus). Todėl laikytina, kad šalys turėjo vykdyti būtent sutartines nuostatas, sutartyje nenumatyta galimybė jos nuostatas keisti ar pildyti žodžiu, todėl atsakovo atsikirtimai dėl neva nesuteiktų žodžiu su ieškovu sutartų paslaugų atmestini kaip neįrodyti. Atskirai paminėtina ir tai, kad atsakovas elektroniniu paštu siųstą siūlymą dėl paslaugų atlikimo traktuoja kaip kitai šaliai sukeliantį įsipareigojimą tokias paslaugas teikti. Šiuo atveju jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šalys susitarė dėl papildomų paslaugų teikimo (įskaitant tokių paslaugų apimtį, pobūdį, atlyginimą už jas ir kitas esmines sąlygas) nėra. Tai, kad tarp šalių vyko diskusijos, derybos, nereiškia, kad abi šalys susitarė ir joms tokios derybos sukėlė papildomus įpareigojimus.

20Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose ir suformuluotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kai kyla šalių ginčas dėl konkrečios sutarties turinio, jos sąlygų, sutartis turi būti aiškinama nustatant tikruosius sutarties dalyvių ketinimus, atsižvelgiant į sutarties sąlygų tarpusavio ryšį, sutarties esmę, tikslą, jos sudarymo aplinkybes, į šalių derybas dėl sutarties sudarymo, šalių elgesį po sutarties sudarymo ir kitas konkrečiu atveju reikšmingas aplinkybes. Sutarties sąlygos turi būti aiškinamos taip, kad aiškinimo rezultatas nereikštų nesąžiningumo vienos iš šalių atžvilgiu. Aiškinant sutartį, būtina vadovautis ir CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bivainis“ v. A. A. B. firma „Arum“, bylos Nr. 3K-3-406/2005; 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Sarteksas“ v. UAB „Beltateksas“, bylos Nr. 3K-3-203/2007; 2010 m. liepos 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Fegda“ v. UAB „V. B. Logistika“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-349/2010; kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo pabrėžta tai, kad, taikant įstatymo įtvirtintas ir teismų praktikoje pripažintas sutarčių aiškinimo taisykles, turi būti kiek įmanoma tiksliau išsiaiškinta šalių valia, išreikšta joms sudarant sutartis ir prisiimant iš tokių sutarčių kylančius įsipareigojimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Ervin“ v. AB Ageratec, bylos Nr. 3K-3-128/2010; kt.). Iš nurodytų sutarčių aiškinimo taisyklių matyti, kad pirmiausia yra įtvirtintas subjektyvaus sutarties aiškinimo metodas, įpareigojantis aiškintis tikruosius šalių ketinimus, o ne vien remtis pažodiniu sutarties teksto aiškinimu (objektyvaus sutarties aiškinimo metodas). Tai tiesiogiai susiję su tuo, kad kiekviena sutartis privalo būti aiškinama sąžiningai. Šie esminiai sutarčių aiškinimo principai (t. y. nagrinėti tikruosius sutarties šalių ketinimus ir aiškinti sutartį sąžiningai) lemia būtinybę aiškinant sutarties sąlygas atsižvelgti ne tik į jų lingvistinę reikšmę, bet ir įvertinti sutarties šalių elgesį, jų subjektyvią nuomonę dėl sutarties sąlygų turinio bei sutarties sudarymo metu buvusį sąlygų suvokimą. Dėl to reikšminga CK 6.193 straipsnio 5 dalyje nustatyta bendroji taisyklė, kad sutarties aiškinimui svarbu ir faktinės aplinkybės, susijusios su sutarties sudarymu, vykdymu, kitokiais šalių veiksmais, nes faktiniai šalių veiksmai reikšmingi siekiant nustatyti tikruosius šalių ketinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Lietuvos ir Vokietijos UAB „Autopunktas“ v. UAB „Daivera“, bylos Nr. 3K-3-288/2010; 2010 m. liepos 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Šiaulių miesto savivaldybė v. UAB „Artapolas“, bylos Nr. 3K-3-323/2010; 2012 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Europa Bauchemie“ v. UAB „Via sportas“, bylos Nr. 3K-3-383/2012; kt.).

21Iš teismui pateiktos sutarties bei vėliau sekusių susirašinėjimų matyti, kad ieškovas teikė sutartas paslaugas kaip numatyta sutartyje, o atsakovas nepagrįstai vengė atsiskaityti su ieškovu, jo nesutikimo motyvai (dėl papildomų paslaugų neteikimo, dėl nesugebėjimo suprasti pasirašomų dokumentų ir kt.) laikytini nepagrįstais ir neįrodytais.

22Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas vadinamąja tikėtinumo taisykle, kurios esmė – galimybė padaryti išvadą apie tam tikrų aplinkybių buvimą, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia teigti, kad labiau tikėtina, jog atitinkamas faktas buvo, nei, kad jo nebuvo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. birželio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-277/2011, 2011 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-100/2011).

23Šiuo atveju ieškovas pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas – faktūras, kuriose nurodyta suma už paslaugų teikimą per mėnesį neviršija sutartos sumos, atsakovas nepateikė jokios pagrįstos pretenzijos dėl sutartyje numatytų paslaugų netinkamo ar nesavalaikio vykdymo.

24Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra - vadovaujantis protingumo kriterijais. CK 6.38 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kiekviena šalis turi atlikti savo pareigas kuo ekonomiškiau ir vykdydama prievolę bendradarbiauti su kita šalimi (šalių pareiga kooperuotis). CK 6.200 straipsnio 3 dalis nustato, jog sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu. Reikalavimas tarpusavyje atsiradusias prievoles, taip pat ir iš sutarties kylančias teises realizuoti kuo ekonomiškiau reiškia, jog šalys neturi teisės atlikti veiksmų, kuriais, neesant sutartinio pagrindo, būtų didinami kitos šalies įsipareigojimai pirmajai šaliai.

25Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo posėdžio metu išdėstytais pasisakymais darytina išvada, kad teismui nepateikti jokie įrodymai, kurie paneigtų ieškovo reikalavimus, todėl ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo priteistina 1 700 Eur skola.

26Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų, piniginė žalos išraiška yra nuostoliai (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Asmuo turi įrodyti, jog žala realiai egzistuoja. Asmeniui neįrodžius kito asmens neteisėtų veiksmų, jis neturi teisės į žalos atlyginimą. Asmens pareiga įrodyti žalą (nuostolius) reiškia, jog jis turi pateikti įrodymus, patvirtinančius žalos dydį. Šiuo atveju, atsakovas, reikšdamas reikalavimą dėl nuostolių atlyginimo ieškovui, neįrodė, kad dėl tokių nuostolių kaltė tenka būtent UAB „Apskaitos organizavimas“. Teismo nuomone, atsakovas neįrodė, kad ieškovas sutartyje sutartas paslaugas teikė netinkamai (dėl atsakovo nurodomų neva žodinių susitarimų jau teismo sprendime atskirai pasisakyta ir jie iš naujo nevertinami) ar ne laiku, todėl laikytina, kad papildomas buhalterines paslaugas užsakęs atsakovas (dėl kurių derėjosi su ieškovu, tačiau nepasiekė susitarimo, kuris būtų įformintas raštu kaip papildoma sutartis ar esamos sutarties keitimas (papildymas)) šias išlaidas pats ir turi padengti. Teismo įsitikinimu, tokios išlaidos negali būti perkeliamos ieškovui, kuris pagal turimus buhalterinius dokumentus tinkamai vykdė atsakovo buhalterinę apskaitą einamuoju laiku ir neturėdamas duomenų apie ankstesnius įsipareigojimus bei įmonės turtą dėl atsakovo savalaikio neatsiskaitymo su ankstesniu paslaugų teikėju. Atsižvelgiant į tai, kad nurodyta, teismas daro išvadą, kad atsakovo priešieškinyje reiškiami reikalavimai dėl nuostolių atlyginimo yra nepagrįsti, neįrodyti, prieštarauja byloje surinktai medžiagai, todėl jis atmestinas visiškai.

27Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines palūkanas. Vienos iš įstatymu nustatytų palūkanų, kurių tikslas yra kompensuoti minimalius kreditoriaus nuostolius, yra palūkanos, skaičiuojamos nuo bylos iškėlimo momento iki visiško teismo sprendimo įvykdymo. Procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai vėluojama sumokėti skolą, t. y. jos atlieka kreditoriaus nuostolių kompensavimo funkciją. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodo, kad tokios palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti sumokamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti. Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu, Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymu, iš atsakovo ieškovui taip pat priteistinos 8 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo priimto sprendimo visiško įvykdymo.

28Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui, todėl teismas atskirai dėl jų nepasisako.

29Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas

30Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79 straipsnį bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis, su kuriuo susijusius klausimus reglamentuoja CPK 80–87 straipsniai, ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu, su kuriomis susijusius klausimus reglamentuoja CPK 88–92, 97–99 straipsniai. Bylinėjimosi išlaidos paskirstomos pagal tai, kurios šalies naudai priimtas sprendimas (CPK 93 straipsnis).

31Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestas visiškai, todėl ieškovui priteistinos iš jo patirtos bylinėjimosi išlaidos: 18 Eur žyminis mokestis. Ieškovas taip pat prašo atlyginti 1 540,33 Eur teisinės pagalbos išlaidas, kurias sudaro tiek procesinių dokumentų (ieškinio, atsiliepimo į ieškovo prieštaravimus, atsiliepimo į priešieškinį) rengimas, tiek atstovavimas teismo posėdžiuose, papildomai prie bylinėjimosi išlaidų, patirtų pateikus ieškinį preliminariam sprendimui priimti. Vadovaujantis CPK 98 straipsnio nuostatomis, išlaidos advokato pagalbai apmokėti šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, gali būti priteistos ne didesnės kaip yra numatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos Advokatų Tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą (toliau – Rekomendacijos) nustatyti rekomenduojami priteistini maksimalūs užmokesčio dydžiai už procesinių dokumentų parengimą bei atstovavimą teisme. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad teismas, taikydamas CPK 98 straipsnį, pagal realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijus pripažinęs, kad šalis turėjo bylinėjimosi išlaidų ir kad jos turi būti apmokamos, sprendžia, ar visos advokatui už teisinę pagalbą civilinėje byloje asmens sumokėtos sumos turi būti atlyginamos. Ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Jeigu realiai išmokėtos sumos neatitinka pagrįstumo kriterijaus, tai teismas nustato jų pagrįstą dydį, o kitos dalies išlaidų nepriteisia. Tai reiškia, jog teismui yra suteikta teisė, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, įvertinti šalių patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti ir nustatyti jų dydį, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas. Spręsdamas dėl advokato pagalbai apmokėti išleistos išlaidų dalies dydžio, teismas turi vadovautis CPK 98 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgti į tokias aplinkybes: 1) Lietuvos Respublikos teisingumo ministro įsakymu patvirtintų rekomendacijų nurodytus maksimalius dydžius bei šiame teisės akte nurodytus kriterijus; 2) bylos sudėtingumą; 3) advokato darbo ir laiko sąnaudas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-533/2008). Atsižvelgiant į CPK ir rekomendacijų normas, į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, darytina išvada, kad šioje byloje teisinės pagalbos išlaidų dydis (1 540,33 Eur), atsižvelgiant tiek į rengtų procesinių dokumentų apimtį, tiek į pobūdį, tiek į reiškiamą reikalavimą, į tai, kad byloje vyko nemažai teismo posėdžių, ieškovas rengė atsiliepimus į atsakovo pareikštą priešieškinį, todėl jos laikytinas protingomis ir nėra mažintinos ir papildomai prie reikštų ieškinio reikalavimų yra priteistinos (CPK 80, 88, 93 ir 98 straipsniai).

32Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestas visiškai, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos (įskaitant teisinės pagalbos ir kitas išlaidas) (CPK 80, 93, 98 straipsniai).

33CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį straipsnį į valstybės biudžetą išieškotina bendra suma yra mažesnė už teisingumo ministro kartu su finansų ministru nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), teismas tokios sumos nepriteisia ir ji nėra išieškoma. Iš atsakovo išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, priteistinos, kadangi išlaidos viršija nurodytą sumą. Bylinėjimosi išlaidų suma byloje sudaro 5 Eur, kurios priteistinos iš atsakovo (LR teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

34Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 428, 429 straipsniais,

Nutarė

35Atsakovo UAB „Maistas vaistas“ prieštaravimus atmesti.

36Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą, kuriuo nuspręsta ieškovo ieškinį tenkinti visiškai palikti nepakeistą, papildomai priteisiant patirtas bylinėjimosi išlaidas, tai yra, ieškovo UAB „Apskaitos organizavimas“, juridinio asmens kodas 304032525, ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti jam iš atsakovo UAB „Maistas vaistas“, juridinio asmens kodas 304419116, 1 700 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai eurų) skolą, 8 procentų metines palūkanas už priteistą 1 700 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-10-15) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 1558,33 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai penkiasdešimt aštuoni eurai 33 centai) bylinėjimosi išlaidas.

37Atsakovo priešieškinį atmesti visiškai.

38Priteisti iš atsakovo UAB „Maistas vaistas“, juridinio asmens kodas 304419116, 5 Eur (penki eurai) pašto išlaidų valstybei. Išaiškinti, kad nurodytas išlaidas atsakovė turi sumokėti į sąskaitą LT247300010112394300, įmokos kodas 5660, gavėjas Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos, teismui pateikiant išlaidų apmokėjimą patvirtinantį dokumentą

39Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant... 2. Ieškovas ieškinyje nurodo, kad 2018-01-02 tarp UAB „Apskaitos... 3. Atsakovas teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu... 4. Atsakovas teismui pateikė priešieškinį, kuriame prašė iš ieškovo... 5. Ieškovas su pateiktu priešieškiniu nesutiko ir jį prašė atmesti. Nurodė,... 6. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovai prašė ieškinį tenkinti ieškinyje... 7. Teismo posėdžio metu atsakovo atstovai su ieškiniu nesutiko, prašė jį... 8. Preliminarus teismo sprendimas paliktinas nepakeistu, todėl ieškovo ieškinys... 9. Byloje išnagrinėtas atsakovo priešieškinys atmestinas visiškai.... 10. Iš ieškovo atstovų, atsakovo atstovų paaiškinimų bei bylos medžiagos... 11. Abi šalys, sudarydamos sutartį, veikė kaip verslo subjektai, todėl jos... 12. CK 6.59 straipsnyje nustatyta, kad draudžiama vienašališkai atsisakyti... 13. Sandoriai – tai sąmoningi laisva valia atliekami asmenų veiksmai, kuriais... 14. Kiekvienas asmuo, vykdydamas sutartį, turi elgtis teisėtai, t. y. tinkamai ir... 15. Šiuo atveju teismas laiko nepagrįstais atsakovo nurodymus, jog atsakovo... 16. Sutarčių vykdymo principai įtvirtinti CK 6.200 straipsnyje: šalys privalo... 17. Nagrinėjamu atveju ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš... 18. Teismas pažymi, jog pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį įrodinėjimo tikslas –... 19. Nagrinėjamu atveju atsakovas aiškino, kad jam ieškovas neteikė paslaugų,... 20. Sutarčių aiškinimo taisyklės reglamentuotos CK 6.193–6.195 straipsniuose... 21. Iš teismui pateiktos sutarties bei vėliau sekusių susirašinėjimų matyti,... 22. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įrodymų vertinimas grindžiamas... 23. Šiuo atveju ieškovas pateikė atsakovui apmokėti sąskaitas – faktūras,... 24. Pagal CK 6.38 str. prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei... 25. Šiuo atveju susipažinus su šalių pateiktais įrodymais bei teismo... 26. Pažymėtina, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos... 27. Ieškovas ieškinyje taip pat prašo priteisti iš atsakovo procesines... 28. Kiti šalių pasisakymai ir įrodymai neturi reikšmės bylos išnagrinėjimui,... 29. Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas... 30. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 79... 31. Ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys atmestas... 32. Kadangi ieškovo ieškinys patenkintas visiškai, o atsakovo priešieškinys... 33. CPK 96 straipsnio 6 d. numatyta, kad tuo atveju, jeigu iš šalies pagal šį... 34. Teismas, vadovaudamasis CPK 259, 260, 268, 270, 428, 429 straipsniais,... 35. Atsakovo UAB „Maistas vaistas“ prieštaravimus atmesti.... 36. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. spalio 15 d. preliminarų sprendimą,... 37. Atsakovo priešieškinį atmesti visiškai.... 38. Priteisti iš atsakovo UAB „Maistas vaistas“, juridinio asmens kodas... 39. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui,...