Byla 2A-831/2013
Dėl skolos priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Čekanauskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danutės Gasiūnienės ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. A., R. A., G. M. ir A. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-403-345/2012 pagal ieškovų V. A., R. A., G. M., A. M. ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Swedbank“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Swedbank“ ieškinį atsakovams V. A., R. A., G. M., A. M. dėl skolos priteisimo.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Ieškovas „Swedbank“, AB (toliau – ir Bankas) kreipėsi į Kauno apygardos teismą, prašydamas solidariai priteisti iš atsakovų V. A., R. A., G. M. ir A. M. 71 428,61 eurų skolos, 5 proc. dydžio procesines palūkanas, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2007-04-26 Kredito linijos sutartimi Nr. 07-041484-KL (su vėlesniais pakeitimais ir papildymais) (toliau – Kredito sutartis) BUAB „Armuva“ iki 2010-09-30 buvo suteiktas 115 848 eurų kreditas. Minėta sutartį Bankas vienašališkai nutraukė 2010-02-11. Atsakovai su Banku pasirašytomis laidavimo sutartimis laidavo už BUAB „Armuva“ prievolių įvykdymą pagal Kredito sutartį. Atsakovai 2010-01-26 raštais buvo perspėti, kad BUAB „Armuva“ nevykdo savo įsipareigojimų. Kauno apygardos teismui 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Armuva“ iškėlus bankroto bylą, banko kreditorinis reikalavimas iš dalies buvo patenkintas, todėl likusi skola – 71 428,61 eurų – priteistina solidariai iš atsakovų kaip laiduotojų.

5Ieškovai V. A., R. A., G. M. ir A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą, prašydami pripažinti negaliojančiomis 2009-09-30 jų su Banku sudarytas laidavimo sutartis Nr. 07-041484-LA2; Nr. 07-041484-LA3, Nr. 07-041484-LA4; Nr. 07-041484-LA5 (toliau – Laidavimo sutartys). Nurodė, kad BUAB „Armuva“ akcininkai V. A. ir A. M. pasirašė laidavimo sutartis su banku, tokiu būdu užtikrindami prievolių pagal kredito sutartį vykdymą. 2009 m. banko darbuotojai nurodė, kad yra reikalinga pasirašyti iš esmės naują visų kredito sutarties sąlygų redakciją bei atitinkamai sudaryti ir naujas laidavimo sutartis, be kurių bankas nesutiko pratęsti kredito grąžinimo termino, o to nepadarius BUAB „Armuva“ būtų buvusi įtraukta į bankų informacinę sistemą kaip netinkamai vykdanti savo įsipareigojimus. Tokiu atveju jokia kredito įstaiga nebūtų sutikusi įmonei suteikti jokių piniginių lėšų. Siekdami užtikrinti įmonės ekonominę veiklą ir neturėdami kito pasirinkimo, atsakovai V. A. ir A. M. prisijungimo būdu 2009-04-30 pasirašė naujas laidavimo sutartis, tačiau kredito grąžinimas buvo pratęstas tik iki 2009-09-30. Bankas, pasinaudodamas BUAB „Armuva“ sunkia finansine padėtimi, kredito grąžinimo terminą pratęsė tik laidavus visiems atsakovams 2009-09-30 pasirašytomis laidavimo sutartimis. Bankas atsakovams darė ekonominį spaudimą, grasindamas imtis priemonių dėl kredito išieškojimo. Taigi dėl tokių atsakovo veiksmų BUAB „Armuva“ tapo visiškai priklausoma nuo jo valios.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinės bylos buvo sujungtos ir perduotos nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

7II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

8Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį patenkino visiškai – priteisė solidariai iš atsakovų V. A., R. A., G. M., A. M. ieškovui „Swedbank“, AB 71 428,61 EUR skolos, 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą bei bylinėjimosi išlaidas. Tuo tarpu atsakovų V. A., R. A., G. M. ir A. M. ieškinį teismas atmetė.

9Teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB ir BUAB „Armuva“ 2007-04-26 sudarė Kredito sutartį, pagal kurią BUAB „Armuva“ buvo suteiktas 115 848 EUR kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2010-09-30. Atsakovai V. A., A. M., G. M. ir R. A. su Banku sudarė laidavimo sutartis, kuriomis laidavo, kad BUAB „Armuva“ įvykdys visus įsipareigojimus pagal Kredito sutartį. Bankas kredito sutartį vienašališkai nutraukė 2010-02-11 BUAB „Armuva“ nevykdant prisiimtų įsipareigojimų.

10Remdamasis atsakovų paaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas laidavimo sutartis atsakovai pasirašė siekdami užtikrinti kredito suteikimą BUAB „Armuva“ bei jo grąžinimo termino pratęsimą tam, kad įmonė galėtų toliau vykdyti savo ūkinę-komercinę veiklą bei gauti finansavimą vystomam projektui. Teismo vertinimu, nei vienas iš atsakovų nenurodė konkrečių faktų, jog laidavimo sutartis jie būtų pasirašę dėl realių banko grasinimų, kadangi ėmimasis veiksmų išieškoti BUAB „Armuva“ suteiktą kreditą ir jos įtraukimas į bankų informacinę sistemą kaip nemokaus kliento yra ne ekonominis spaudimas, bet netinkamai vykdomų finansinių įsipareigojimų pasekmė.

11Įvertinęs atsakovų amžių, išsilavinimą, profesinės veiklos pobūdį, teismas padarė išvadą, jog jie, būdami protingi bei apdairūs asmenys, pasirašydami laidavimo sutartis suvokė arba turėjo suvokti, kad tai yra tiesioginė bei betarpiška sąlyga užtikrinti BUAB „Armuva“ finansavimą. Todėl sprendė, kad laidavimo sutartys buvo sudarytos patiems atsakovams siekiant konkretaus ir aiškaus tikslo bei suvokiant visas iš to galimai kilsiančias neigiamas pasekmes. Teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog BUAB „Armuva“ ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu nepajėgė vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ir dėl to bankas pareikalavo papildomų prievolės užtikrinimo priemonių, negali būti vertinamas kaip veiksmas, atitinkantis ekonominį spaudimą (CK 1.91 str.), kadangi laidavimo sutartys buvo sudarytos abipusiu sutarimu – atsakovams siekiant užtikrinti BUAB „Armuva“ veiklos tęstinumą, o bankui užsitikrinant paskolintų pinigų grąžą, t. y. sandoriai buvo iš esmės naudingi abipusiškai. Teismo vertinimu, tai, jog atsakovai negavo laukto rezultato, yra ūkinės-komercinės veiklos rizikos pasekmė, kurią jie privalėjo įvertinti pasirašydami sutartis.

12Teismas, remdamasis Laidavimo sutarčių nuostatomis, pažymėjo, kad atsakovai už BUAB „Armuva“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį įvykdymą laidavo kaip solidarūs skolininkai iki visiško prievolių Bankui pagal Kredito sutartį įvykdymo (3.1., 9.1. p.), todėl Bankui atsako visu savo turtu iki bus padengtas BUAB „Armuva“ įsiskolinimas. Esant galiojančioms Laidavimo sutartims, Bankui pranešus atsakovams apie BUAB „Armuva“ prievolių pagal Kredito sutartį nevykdymą, teismas sprendė, kad Banko ieškinys pagrįstas.

13III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Atsakovai V. A., R. A., G. M. ir A. M., nesutikdami su skundžiamu sprendimu, apeliaciniu skundu prašo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovo „Swedbank“, AB ieškinį atmesti, o apeliantų ieškinį patenkinti. Netenkinus apeliacinio skundo, prašo sprendimo vykdymą išdėstyti. Apeliacinį skundą pagrindė šiais argumentais:

151. Teismas neįvertino ieškovų nurodytų aplinkybių, kad

16(

17Kreditorius „Swedbank“, AB su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsiliepimą į apeliacinį skundą pagrindė šiais motyvais:

181. Priešingai nei teigia apeliantai, CK 1.91 str. taikymui nėra būtinų sąlygų. Iš „Swedbank”, AB pusės nebuvo reikalavimo sudaryti Kredito ar Laidavimo sutartis, atvirkščiai, to pageidavo UAB „Armuva“ ir patys apeliantai, nes jie užsiėmė verslu bei taip parodė, kad iškilus sunkumais dės visas pastangas gelbėti verslą. Jei apeliantų netenkino „Swedbank”, AB sutarčių sąlygos, jie galėjo kreiptis į kitas kredito įstaigas. Be to, Bankas niekada negrasino ir negrasina apeliantams jokiais sunkiais ekonominiais padariniais, be to, neturi jokių galimybių to daryti, nes nei apeliantai, nei UAB „Armuva“ nėra priklausomi nuo Banko. Kredito sutartis buvo sudaryta ne su apeliantais, bet su UAB „Armuva“, taigi nei Laidavimo sutarčių sudarymo metu, nei vėliau apeliantai nebuvo ekonomiškai ar kitaip priklausomi nuo „Swedbank”, AB, ir pastarasis negalėjo ir negali jiems daryti jokios įtakos.

192. Apeliantai nusprendė pradėti ginčyti Laidavimo sutartis be jokių aiškių ir konkrečių motyvų tik dėl to, kad yra pradėtas skolos išieškojimas. Apeliantai niekada nesikreipė į kreditorių ir niekada nemanė, kad jų sudarytos Laidavimo sutartys yra neteisingos. Atsakovai, kaip UAB „Armuva“ akcininkai ir buvęs vadovas (V. A.), pasirašydami tiek Kredito sutartį, tiek ir Laidavimo sutartis, prisiėmė riziką, kad verslas gali susidurti su tam tikrais sunkumais, jog gali pakisti ekonominė situacija, rinkos struktūra, pirkėjų įpročiai ir pan., o dėl to gali iškilti sunkumų grąžinti kreditą.

203. Apeliantai nenurodė, kokios konkrečiai Laidavimo sutarčių sąlygos buvo itin nepalankios, taip pat kuo šis nepalankumas pasireiškia. Atsakovai niekada net nebandė kreiptis į kitas finansų institucijas dėl UAB „Armuva“ finansinių įsipareigojimų refinansavimo palankesnėmis sąlygomis, jei, jų nuomone, sandoris su „Swedbank“, AB buvo sudarytas nepakeliamomis ar visiškai nepriimtinomis sąlygomis.

214. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo apklausti liudytoją E. B., nes apeliantai negalėjo nurodyti aplinkybių, kurias galėtų paliudyti jų prašomas iškviesti liudytojas. Tuo tarpu teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. K. nurodė šiai bylai svarbias aplinkybes – jis nedviprasmiškai patvirtino, kad nei jis, nei kiti „Swedbank“, AB darbuotojai ar jam žinomi asmenys niekada negrasino UAB „Armuva“ ar apeliantams, jie Laidavimo sutartis pasirašė laisva valia, todėl prašymas apklausti liudytoją apeliacinės instancijos teisme turėtų būti atmestas.

225. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turėtų būti atmestas, nes sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas tik išimtiniais atvejais. Apeliantai turi nekilnojamojo turto, gauna su darbo santykiais susijusias pajamas, kurios per mėnesį vidutiniškai sudaro apie 8 634 Lt, todėl jie turi realių galimybių teismo sprendimu priteistas pinigų sumas sumokėti neatidedant sprendimo vykdymo.

23IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

24Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių skundžiamo teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas, t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d., 320 str. 1 d.).

25Byloje nustatyta, kad tarp „Swedbank”, AB ir UAB „Armuva“ 2007-04-26 buvo sudaryta kredito linijos sutartis Nr. 07-041484-KL, kurios sąlygos buvo pakeistos ir papildytos 2007-09-28 susitarimu Nr. 07-041484-KL-1, 2008-09-30 susitarimu Nr. 07-041484-KL-2, 2009-04-30 susitarimu Nr. 07-041484-KL-3, 2009 09 30 susitarimu Nr. 06-009939-KL-4 (toliau – Kredito sutartis). Minėta sutartimi UAB „Armuva“ buvo suteiktas 97 159,40 EUR kreditas, kurio galutinis grąžinimo terminas – 2010-09-30. UAB „Armuva“ įsipareigojimų pagal Kredito sutartį tinkamas įvykdymas buvo užtikrintas transporto priemonių, UAB „Armuva“ lėšų, esančių „Swedbank", AB atidarytose sąskaitose įkeitimu bei ieškovų V. A., R. A., G. M. ir A. M. 2009-09-30 pasirašytomis laidavimo sutartimis Nr. 07-041484-LA2, Nr. 07-041484-LA3, Nr. 07-041484-LA4 ir Nr. 07-041484-LA5.

26Pagal Kredito sutartį UAB „Armuva“ nevykdant prievolių, Kredito sutartis 2010-02-11 buvo nutraukta. Kauno apygardos teismas 2010 m. balandžio 30 d. nutartimi UAB „Armuva iškėlė bankroto bylą. Šio teismo 2010 liepos 8 d. nutartimi patvirtintas UAB „Armuva“ kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas (kreditoriaus „Swedbank”, AB sumos finansinis reikalavimas – 360 068,70 Lt). Bankroto byloje buvo realizuotas „Swedbank”, AB įkeistas bankrutuojančios UAB „Armuva“ turtas ir „Swedbank”, AB finansinis reikalavimas buvo sumažintas iki 246 628,70 Lt.

27Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus atsakovų prašymą, grindžiamą taikos sutarties su kreditoriumi sudarymo procesu, apeliacinės bylos nagrinėjimas 2013 m. rugsėjo 13 d. buvo atidėtas. Tačiau bylos atidėjimo laikotarpiu taikos sutartis taip ir nebuvo pateikta, todėl ši byla apeliacine tvarka nagrinėtina iš esmės, atkreipiant dėmesį į tai, kad taikos sutartimi gali būti užbaigtas taip pat ir vykdymo procesas (CPK 629 str. 1 d. 2 p.). Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad UAB „Armuva“ neįvykdė sutartinių įsipareigojimų „Swedbank“, AB, taip pat nekvestionuojamas priteistos skolos dydis, todėl šioje byloje sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškovų V. A., R. A., G. M. ir A. M. reikalavimus pripažinti jų su atsakovu „Swedbank“, AB sudarytas laidavimo sutartis negaliojančiomis kaip pasirašytas dėl ekonominio spaudimo, taip pat nagrinėjamas apeliantų prašymas dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo (CK 1.91 str., CPK 284 str. 1 d.).

28Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CK 1.91 str.)

29Kaip yra žinoma, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas sandorių pripažinimo negaliojančiu pagrindas – sandorio, sudaryto dėl ekonominio spaudimo ar realaus grasinimo panaudoti tokį spaudimą, negaliojimas. Šio straipsnio 4 dalyje realiu grasinimu yra laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį.

30Teismų praktikoje šios kategorijos bylose konstatuota, kad sandoriui kaip sudarytam dėl ekonominio spaudimo pripažinti negaliojančiu konkrečioje byloje turi būti nustatomos šios faktinės aplinkybės: a) kitas asmuo reikalavo sudaryti sutartį; b) grasino ekonominiais padariniais, kurių atsiradimas priklausė nuo jo nesąžiningų veiksmų; c) sandoris sudarytas akivaizdžiai nenaudingomis jį sudariusiam asmeniui sąlygomis; d) nesant ekonominio spaudimo, sandoris nebūtų sudarytas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2005 m. spalio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-378/2005; 2006 m. lapkričio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-574/2006; 2011 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2011, etc.).

31Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog realiu grasinimu laikomas kitos sandorio šalies ar trečiojo asmens grasinimas panaudoti ekonominio spaudimo priemones, ekonomiškai silpnesnę ar iš esmės ekonomiškai priklausomą sandorio šalį priversti, kad ši sudarytų jai ypač ekonomiškai nenaudingą sandorį. Nustatydamas, buvo ar ne realus grasinimas, teismas turi atsižvelgti į sandorio šalies, kuriai buvo grasinta, amžių, finansinę ir ekonominę būklę, veiksmų pobūdį ir kitas reikšmingas bylai aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-482/2012).

32Šiame kontekste, prieš nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus, atkreiptinas dėmesys į tai, kad kaip matyti iš į bylą pateikto UAB „Armuva“ 2007-09-17 visuotinio akcininkų susirinkimo protokolo, apeliantė A. M. buvo UAB „Armuva“ akcininkė, tuo tarpu V. A. turėjo kitą pusę minėtos įmonės akcijų, taip pat ėjo bendrovės administracijos vadovo pareigas (t. 1, b. l. 151-152). Pastarasis asmuo įmonės vardu pasirašė ir Kredito sutartį su visais jos pakeitimais (t. 1, b. l. 75-111). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Juridinių asmenų registro duomenimis, taip pat nustatė, kad apeliantė R. A. šiuo metu yra UAB „Kapka“ administracijos vadovė, o laidavimo sutarčių sudarymo metu buvo UAB „Arvyrika“ akcininkė ir vadovė, apeliantas V. A. yra UAB „Expolita“ vadovas (CPK 179 str. 3 d.). Tuo tarpu apeliantas G. M. bylos duomenimis eina Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko pareigas (t. 1, b. l. 49).

33Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad faktas, jog UAB „Armuva“ ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu nepajėgė vykdyti įsipareigojimų pagal kredito sutartį, ir dėl to bankas pareikalavo papildomų prievolės užtikrinimo priemonių, negali būti vertinamas kaip veiksmas, atitinkantis CK 1.91 straipsnyje nurodyta ekonominio spaudimo apibrėžimą, teigia, jog

34darbuotojų pasiūlymas pasirašyti laidavimo sutartis buvo daromas įstatymo draudžiamais veiksmais, kurie lėmė, kad laiduotojai prieš savo valią ir sau nenaudingomis sąlygomis sudarė sutartis, gauti atlyginimą už kredito suteikimą, todėl normali tokio verslo praktika – siekti, kad klientai, gaunantys naudą, užtikrintų savo prievolių įvykdymą.

35Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodo bankas atsiliepime į apeliacinį skundą, apeliantai nebuvo tiesiogiai ekonomiškai susiję su kredito davėju, todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje surinkti duomenys patvirtina, jog apeliantai pasirašė ginčo laidavimo sutartis laisva valia, suvokdami šių sandorių teisines pasekmes, siekdami savo valdomos įmonės gerovės. Minėtą išvadą patvirtina jau aukščiau minėtos aplinkybės apie apeliantų darbinę patirtį, sąsajas su UAB „Armuva“, pačių ieškovų pateiktos sutartys su kitomis kredito įstaigomis bei faktas, jog ieškinys dėl 2009-09-30 laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis buvo paduotas tik 2011-04-18, t. y. praėjus daugiau nei pusantrų metų nuo sutarčių pasirašymo, ir tik tuomet, kai „Swedbank“, AB dar 2010-06-11 buvo pareiškęs ieškinį dėl skolos išieškojimo iš UAB „Armuva“ ir apeliantų V. A., R. A., A. M. ir G. M. (CK 1.91 str., CPK 185 str.).

36Apeliantai skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė proceso teisės normas, nes atsisakė iškviesti ir apklausti buvusį „Swedbank“, AB padalinio vadovą, kuravusį kredito ir laidavimo sutarčių sudarymo klausimus liudytoją E. B., be to, liudytoją V. K. teismas apklausė nedalyvaujant apeliantų atstovui advokatui D. R.. Teisėjų kolegija, nesutikdama su nurodytais argumentais, pažymi, kad teismas turėjo pagrindą atsisakyti iškviesti liudytoją E. B., nes ieškovai nei teismo posėdyje, nei apeliaciniame skunde taip ir nesugebėjo nurodyti, kokias ginčui teisiškai reikšmingas laidavimo sutarčių sudarymo aplinkybes galėtų paaiškinti minėtas liudytojas, neteigė, jog būtent minėtas „Swedbank“, AB darbuotojas darė ekonominį spaudimą pasirašyti ginčo laidavimo sutartis (t. 2, b. l. 51-52). Be to, minėtas prašymas buvo pareikštas tik 2012-03-14 vykusio teismo posėdžio metu, todėl kolegija turi pagrindą sutikti su „Swedbank“, AB atsiliepime į skundą nurodytais argumentais, kad tokiu būdu galėjo būti siekiama vilkinti bylos nagrinėjimą (CPK 185 str.). Taip pat atmestini apeliantų teiginiai, jog liudytojas V. K. buvo neišsamiai apklaustas dėl to, kad apklaustos metu nedalyvavo ieškovų advokatas. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ieškovų apeliacinį skundą pasirašė advokatas P. M., tačiau skunde nėra nurodyta jokių aplinkybių, kokius nagrinėjam ginčui reikšmingus faktus, apeliantų įsitikinimu, pažeidžiant civilinio proceso normų reikalavimus bei jų proceso teises buvo sukliudyta išsiaiškinti pirmosios instancijos teisme ir, jų nuomone, būtina išsiaiškinti apklausiant minėtą liudytoją iš naujo, kokius papildomus klausimus „Swedbank“, AB darbuotojui būtų pateikęs advokatas (CPK 190-192 str.).

37Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantų prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka ir apklausti minėtus liudytojus apeliacinės instancijos teisme (CPK 178 str., 322 str., 324 str. 2 d.).

38Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė ir nustatė faktines bylos aplinkybes, teisiškai reikšmingas šalių teisiniams santykiams nustatyti, tinkamai aiškino ir taikė aktualias civilinio proceso bei materialinės teisės normas ir, atmesdamas ieškovų V. A., R. A., G. M. ir A. M. ieškinį, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą (CPK 263 str. 1 d., 329 str. 1 d., 330 str.). Kaip žinoma, teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; etc.). Todėl teisėjų kolegija apeliacinį skundą atmeta, nenagrinėdama kitų jame nurodytų argumentų, kaip neturinčių reikšmės bylos išsprendimui (CPK 185 str.).

39Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo

40Kaip yra žinoma, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, atidėti ar išdėstyti sprendimo įvykdymą, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Kasacinio teismo praktikoje minėtais klausimais nuosekliai pasisakoma, kad sprendimo įvykdymas gali būti atidedamas arba išdėstomas tik išimtiniais atvejais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2004; 2006 m. lapkričio 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-594/2006, 2011 m. balandžio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. Nr. 3K-7-61/2011, etc.).

41Apeliantai, remdamiesi tuo, kad visi kartu gauna nedideles pajamas, yra sudarę paskolos sutartis su kitomis kredito įstaigomis, jų turtas areštuotas, prašo teismo sprendimo įvykdymą išdėstyti šešerių metų laikotarpiui (CPK 284 str. 1 d.). Teisėjų kolegija minėtą prašymą atmeta, nes kaip teisingai nurodo kreditorius „Swedbank“, AB, apeliantų pajamos – 8 634 Lt per mėnesį, taip pat bylos duomenys apie turimą nekilnojamąjį turtą bei transporto priemones sudaro pagrindą konstatuoti, kad apeliantai turi realių galimybių teismo sprendimu priteistą sumą sumokėti neišdėstant sprendimo įvykdymo. Minėtą aplinkybę patvirtina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismui buvo pateiktas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą dėl galimybės pasirašyti taikos sutartį, o prie prašymo pridėtas apeliantų pasiūlymas ieškovui „Swedbank“, AB sumokėti preliminariai 50 000 Lt, nurodyta, kad šis pasiūlymas nėra galutinis (t. 2, b. l. 119). Taip pat apeliantai yra sumokėję 3 832,50 Lt advokatui už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (t. 2, b. l. 114).

42Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti CPK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytą išimtį dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, todėl prašymas atmetamas (CPK 185 str.).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

44Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,... 3. I. Ginčo esmė... 4. Ieškovas „Swedbank“, AB (toliau – ir Bankas) kreipėsi į Kauno... 5. Ieškovai V. A., R. A., G. M. ir A. M. kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą,... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko 2011 m.... 7. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 8. Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą, ieškovo... 9. Teismas nustatė, kad „Swedbank“, AB ir BUAB „Armuva“ 2007-04-26... 10. Remdamasis atsakovų paaiškinimais, teismas padarė išvadą, jog ginčijamas... 11. Įvertinęs atsakovų amžių, išsilavinimą, profesinės veiklos pobūdį,... 12. Teismas, remdamasis Laidavimo sutarčių nuostatomis, pažymėjo, kad atsakovai... 13. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Atsakovai V. A., R. A., G. M. ir A. M., nesutikdami su skundžiamu sprendimu,... 15. 1. Teismas neįvertino ieškovų nurodytų aplinkybių, kad... 16. (... 17. Kreditorius „Swedbank“, AB su paduotu apeliaciniu skundu nesutiko ir... 18. 1. Priešingai nei teigia apeliantai, CK 1.91 str. taikymui nėra būtinų... 19. 2. Apeliantai nusprendė pradėti ginčyti Laidavimo sutartis be jokių... 20. 3. Apeliantai nenurodė, kokios konkrečiai Laidavimo sutarčių sąlygos buvo... 21. 4. Pirmos instancijos teismas pagrįstai netenkino apeliantų prašymo... 22. 5. Prašymas išdėstyti teismo sprendimo vykdymą turėtų būti atmestas, nes... 23. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 24. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame... 25. Byloje nustatyta, kad tarp „Swedbank”, AB ir UAB „Armuva“ 2007-04-26... 26. Pagal Kredito sutartį UAB „Armuva“ nevykdant prievolių, Kredito sutartis... 27. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad patenkinus atsakovų prašymą,... 28. Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis (CK 1.91 str.)... 29. Kaip yra žinoma, CK 1.91 straipsnio 1 dalyje nustatytas savarankiškas... 30. Teismų praktikoje šios kategorijos bylose konstatuota, kad sandoriui kaip... 31. Kasacinis teismas savo praktikoje taip pat yra išaiškinęs, jog realiu... 32. Šiame kontekste, prieš nagrinėjant apeliacinio skundo argumentus,... 33. Apeliantai, nesutikdami su teismo išvada, kad faktas, jog UAB „Armuva“... 34. darbuotojų pasiūlymas pasirašyti laidavimo sutartis buvo daromas įstatymo... 35. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad kaip teisingai nurodo bankas... 36. Apeliantai skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė... 37. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių teisėjų kolegija atmeta apeliantų... 38. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog... 39. Dėl teismo sprendimo įvykdymo išdėstymo... 40. Kaip yra žinoma, pagal CPK 284 straipsnio 1 dalį teismas turi teisę... 41. Apeliantai, remdamiesi tuo, kad visi kartu gauna nedideles pajamas, yra sudarę... 42. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad taikyti... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 44. Vilniaus apygardos teismo 2012 m. kovo 30 d. sprendimą palikti nepakeistą....