Byla e2A-924-381/2017
Dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeiva“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-1106-479/2017 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeiva“ ieškinį atsakovei Valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo.

3Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinį skundą,

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Medeiva“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama panaikinti Valstybės įmonės (toliau – VĮ) „Rietavo miškų urėdija“ sprendimą nenagrinėti ieškovės 2017 m. vasario 20 d. pretenzijos bei įpareigoti atsakovę šią pretenziją išnagrinėti.
  2. Ieškovė nurodė, kad 2016 m. gruodžio 16 d. atsakovė centrinės viešųjų pirkimų sistemos informacinėmis priemonėmis (toliau – CVP IS) paskelbė viešąjį pirkimą „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“ (toliau – Pirkimas).
  3. 2017 m. vasario 7 d. Pirkimo dalyviams buvo išsiųstas pranešimas „Dėl kvalifikacinių reikalavimų, pasiūlymų eilės ir laimėtojo nustatymo“, kuriame buvo nurodyta, kad ieškovė atitinka kvalifikacinius reikalavimus 15 ir 16 Pirkimo dalims. Taip pat ieškovė buvo informuota, kad jos pasiūlymas 15 ir 16 Pirkimo dalims atmetamas dėl per didelės atsakovei nepriimtinos pasiūlymo kainos bei kad viešojo pirkimo komisija (toliau – Komisija) 15 ir 16 Pirkimo dalims pasiūlymo eilės nesudaro, nes nėra nė vienos įmonės, atitinkančios galutinius reikalavimus.
  4. 2017 m. vasario 20 d. ieškovė pateikė atsakovei pretenziją „Dėl pasiūlymo atmetimo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugų pirkimas“ 15 ir 16 dalyse“ (toliau – Pretenzija), kurioje prašė panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, pateiktą 15 ir 16 dalims bei panaikinti perkančiosios organizacijos sprendimą Pirkimo 15 ir 16 dalims pasiūlymo eilės nesudaryti.
  5. 2017 m. vasario 27 d. CVP IS priemonėmis ieškovei buvo pateiktas atsakovės Komisijos sprendimas „Dėl 2017 m. vasario 20 d. pretenzijos“, kuriame atsakovė nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. vasario 7 d., o ieškovės Pretenzija gauta 2017 m. vasario 20 d., todėl vadovaudamasi Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu Komisija atsakovės Pretenzijos nenagrinėja dėl praleisto jai pateikti termino.
  6. Ieškovės nuomone, atsakovė, priimdama sprendimą nenagrinėti jos Pretenzijos dėl tariamai praleisto jai pateikti termino, neteisingai rėmėsi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu. Ieškovė turėjo teisę pateikti atsakovei pretenziją per penkiolika dienų nuo rašytinio pranešimo apie atsakovės priimtą sprendimą atmesti pasiūlymą 15 – 16 Pirkimo dalims bei nesudaryti pasiūlymų eilės, gavimo dienos, todėl atsakovės sprendimas nenagrinėti ieškovės pateiktos Pretenzijos dėl praleisto jai pateikti termino yra neteisėtas.
  7. Atsakovė VĮ „Rietavo miškų urėdija“ atsiliepime į ieškinį prašė jį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  8. Atsakovė nurodė, kad nagrinėjamu atveju Pirkimas buvo vykdomas supaprastinto atviro konkurso būdu, todėl vadovaujantis VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata ieškovės, kaip tiekėjos, Pretenzijai pateikti taikytas penkių darbo dienų terminas.
  9. Taip pat atsakovė pažymėjo, jog Perkančioji organizacija, pripažinusi tiekėjų UAB „Žalgiria“ ir UAB „Multum in Parvo“ pasiūlymus neatitinkančiais kvalifikacinių reikalavimų, o tiekėjos UAB „Medeiva“ pasiūlymą nepriimtinu dėl per didelės kainos, pranešimu informavo, kad viešojo pirkimo 15 – 16 dalims pasiūlymų eilės nesudaro, nes nėra nei vienos įmonės, atitinkančios galutinius reikalavimus, ir šiose dalyse nutraukią viešąjį pirkimą. Todėl atsakovė pagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės Pretenziją ne tik dėl praleisto jos pateikimo termino, bet ir dėl to, kad viešąjį pirkimą 15 – 16 dalyse nutraukė.
  10. Atsakovė, pasisakydama dėl ieškovės Pretenzijos, akcentavo, jog 2016 m. gruodžio 30 d. vykusiam viešojo pirkimo „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugų“ konkursui ieškovė pateikė pasiūlymus ženkliai didesniais įkainiais, nei atsakovės miškų urėdo 2015 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. V-4 patvirtinti baziniai įkainiai. Be to, viešojo pirkimo 15 – 16 dalims ieškovės pateiktų pasiūlymų bendra paslaugų kaina yra 176 700 Eur didesnė, nei kitų pasiūlymus pateikusių tiekėjų. Todėl visiškai pagrįstai buvo nuspręsta nutraukti viešojo pirkimo procedūras 15 ir 16 pirkimo dalyse dėl per didelės ir atsakovei nepriimtinos pasiūlymų kainos.
  11. Teismui pateiktame dublike ieškovė nurodė, kad atsakovė, atmesdama jos Pretenziją, argumentavo tai tuo, jog ieškovė praleido terminą jai pateikti. Naujas atsakovės pateiktas pretenzijos atmetimo argumentas, dėl viešojo pirkimo 15 – 16 dalyse nutraukimo, nebuvo pretenzijos atmetimo pagrindas. Taip pat ieškovė pabrėžė, jog Pretenzijos turinys nėra ieškinio dalykas, todėl nepasisakė dėl atsakovės išdėstytų argumentų dėl 2017 m. vasario 20 d. pretenzijos.
  12. Atsakovė teismui pateiktame triplike nurodė, jog Perkančioji organizacija, matydama, kad pateikta pretenzija yra pagrįsta, gali ir privalo priimti ją, atnaujinti terminą ir išnagrinėti. Tačiau šiuo atveju ieškovės 2017 m. vasario 20 d. Pretenzija buvo nepagrįsta ir paduota praleidus terminus, dėl ko atsakovė visiškai pagrįstai priėmė sprendimą jos nenagrinėti.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu ieškinį atmetė.

8Dėl atsakovės sprendimo apskundimo termino

  1. Teismas nesutiko su atsakove, kad pretenzijai pareikšti taikytinas VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas penkių dienų terminas ir nurodė, jog penkių dienų terminas pateikti pretenziją taikomas nuo paskelbimo apie priimtą Perkančiosios organizacijos sprendimą priėmimo dienos. Nagrinėjamoje byloje atsakovės 2017 m. vasario 7 d. priimtas sprendimas nebuvo skelbiamas. Be to, nurodytas penkių dienų apskundimo terminas taikomas tik tuo atveju, jeigu įstatyme nenustatytas reikalavimas raštu pranešti tiekėjams apie priimtus Perkančiosios organizacijos sprendimus. VPĮ 41 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta perkančiosios organizacijos pareiga raštu pranešti tiekėjams apie priimtus perkančiosios organizacijos sprendimus. Dėl to teismas padarė išvadą, jog ieškovės 2017 m. vasario 20 d. pateikta Pretenzija buvo neišnagrinėta neteisėtai.

9Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2017 m. vasario 27 d. sprendimą

  1. Teismas, remdamasis byloje esančiais duomenimis, nustatė, kad ieškovės pateikti pasiūlymai žymiai viršijo atsakovės patvirtintus bazinius paslaugų įkainius, kitų tiekėjų pasiūlymus. Todėl, teismo nuomone, net ir tęsiant paslaugų pirkimo procedūras, ieškovės pasiūlymai negalėtų būti priimtini atsakovei. Dėl nurodytų aplinkybių teismas konstatavo, kad atsakovė nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės pretenziją dėl atsakovės priimto sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės teisių pažeidimo. Ieškovės pateikti pasiūlymai viršijo atsakovės galimybes sumokėti ieškovės pasiūlymuose nurodytas paslaugų pirkimo kainas ir atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras ieškovės teisių nepažeidė. Teismas sprendė, jog ieškovė pareiškė nepagrįstą ieškinį, todėl jį atmetė.

10III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

11

  1. Ieškovė UAB „Medeiva“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti VĮ „Rietavo miškų urėdija“ sprendimą nenagrinėti ieškovės 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos bei įpareigoti atsakovę ją išnagrinėti, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovės apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų

  1. Pirmosios instancijos teismas, neatsižvelgdamas į ieškovės suformuluotą ieškinio dalyką (reikalavimą) panaikinti atsakovės sprendimą, kuriuo nuspręsta nenagrinėti apeliantės Pretenzijos bei įpareigoti ją išnagrinėti, nurodydamas klaidingą informaciją apie ieškovės nurodytas aplinkybes, neįspėdamas proceso šalių, peržengė ieškinio ribas ir priėmė sprendimą dėl ieškovės pateiktos Pretenzijos turinio, nors tai nebuvo ieškinio dalykas. Teismui nepranešus byloje dalyvaujantiems asmenims apie ketinimą peržengti ieškinio ribas bei, jeigu tai būtina, nesiėmus priemonių ieškinio dalykui ir atitinkamai pagrindui patikslinti, buvo suvaržyta ieškovės galimybė teikti argumentus ir įrodymus dėl teismo nagrinėtos Pretenzijos, todėl bylos esmė dėl Pretenzijos turinio nėra tinkamai atskleista.

13Dėl 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos teisėtumo

  1. Pirkimo sąlygų 8.6.4 punkte nurodyta, kad Komisija atmeta pasiūlymą, jeigu jame nurodytas nors vienas aukštesnis, nei Perkančiosios organizacijos patvirtintas, maksimalus paslaugų atlikimo įkainis. Remdamasi nurodyta aplinkybe, ieškovė teigia, jog atsakovė turėjo patvirtinti maksimalius paslaugų atlikimo įkainius. Tačiau ieškovės pasiūlymo atmetimą atsakovė grindė pasiūlymo neatitikimu ne maksimaliems šiam pirkimui patvirtintiems įkainiams, tačiau baziniams įkainiams. Todėl, ieškovės nuomone, atsakovė neturėjo pagrindo vertinti pirkime dalyvaujančių dalyvių kainų, kaip peržengiančių maksimalią ribą.
  2. Atsižvelgdama į tai, kad kitų tiekėjų pasiūlymai 15 ir 16 Pirkimo dalims buvo atmesti kaip neatitinkantys kvalifikacinių reikalavimų, ieškovė teigia, jog teismas negalėjo šių atmestų tiekėjų pasiūlymų kainų lyginti su ieškovės pasiūlytomis kainomis.

14Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Atsakovei priėmus neteisėtą sprendimą nenagrinėti ieškovės Pretenzijos bei teismui tai nustačius, kalta dėl teismo proceso pradėjimo yra atsakovė. Tik teismui peržengus ieškinio ribas ir savo iniciatyva išnagrinėjus ieškovės pretenzijos pagrįstumą, buvo priimtas sprendimas dėl ieškinio nepagrįstumo. Remdamasi nurodytais argumentais, ieškovė teigia, jog pirmosios instancijos teismas priėmė nepagrįstą sprendimą atsakovės bylinėjimosi išlaidas priteisdama iš ieškovės.
  1. Atsakovė VĮ „Rietavo miškų urėdija“ atsiliepime į apeliacinį skundą prašė jį atmesti ir palikti galioti 2017 m. gegužės 10 d. Klaipėdos apygardos teismo sprendimą, priteisti bylinėjimosi išlaidas.
  2. Atsiliepimas grindžiamas šiais argumentais:

15Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų

  1. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai išnagrinėjo ieškovės Pretenziją iš esmės ir teisėtai konstatavo, kad bylos medžiaga patvirtina, jog ieškovės pateikti pasiūlymai žymiai viršijo atsakovės patvirtintus bazinius paslaugų įkainius, kitų tiekėjų pasiūlymus. Taigi, net ir tęsiant paslaugų pirkimo procedūras, ieškovės pasiūlymai negalėjo būti priimtini atsakovei. Be to, nors atsakovė ir nepagrįstai atsisakė nagrinėti ieškovės Pretenziją dėl atsakovės priimto sprendimo nutraukti viešojo pirkimo procedūras, kaip konstatavo teismas, tačiau ši aplinkybė nepatvirtina ieškovės teisių pažeidimo, nes ieškovės pasiūlymų kainos ženkliai viršijo atsakovės galimybes jas sumokėti ir atsakovės sprendimas nutraukti pirkimo procedūras neturi jokio priežastinio ryšio su ieškovės teisių tariamu pažeidimu.

16Dėl 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos

  1. Atsakovei atsiliepime į ieškinį išdėsčius nesutikimo argumentus dėl ieškovės 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos, apeliantė dublike nurodė, kad laikosi savo ieškinio dalyko ir dublike nepasisako dėl atsakovės atsiliepime išdėstytų argumentų dėl ieškovės išdėstytos Pretenzijos esmės. Apeliaciniame skunde tokį savo elgesį ieškovė teisina tuo, kad nebuvo informuota, jog pirmosios instancijos teismas išeis už ieškinio ribų, ir apeliacinį skundą grindžia motyvais, kurie pirmosios instancijos teismui nebuvo nurodyti. Atsakovės nuomone, pirmosios instancijos teismo sprendimas negali būti pripažintas neteisėtu dėl aplinkybių, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje.
  2. Atsakovės vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir byloje surinktais įrodymais paremtas išvadas, kad ieškovės pateikti pasiūlymai žymiai viršijo atsakovės patvirtintus bazinius paslaugų įkainius, kitų tiekėjų pasiūlymus, todėl ieškovės pasiūlymai su juose nurodytomis kainomis negalėtų būti priimtini atsakovei.
  3. Skirtingai nei apeliantės, kitų tiekėjų pasiūlymai atitiko bazinius įkainius, taip pat rinkoje vyraujančią analogiškų paslaugų kainą, nustatytiną atsižvelgiant į kitose girininkijose atsakovės organizuotuose viešuosiuose pirkimuose laimėjusių pasiūlymų kainas, todėl sutikimas su viešajame pirkime apeliantės pateiktu pasiūlymu būtų akivaizdus esminio principo – racionalaus viešųjų lėšų naudojimo pažeidimas.

17Teisėjų kolegija

konstatuoja:

18IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados.

  1. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.
  2. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 2016 m. gruodžio 16 d. CVP IS paskelbė viešąjį pirkimą „Medienos ruošos ir miškininkystės paslaugos“. Pirkimas skirstomas į 16 dalių. Ieškovė UAB „Medeiva“, pateikusi savo pasiūlymus 15 ir 16 Pirkimo dalims, 2017 m. vasario 7 d. Perkančiosios organizacijos pranešimu buvo informuota apie jos atitikimą kvalifikaciniams reikalavimams 15 ir 16 Pirkimo dalims. Tuo pačiu pranešimu ieškovei buvo pranešta, kad Perkančioji organizacija, įvertinusi savo ekonominį pajėgumą, nustatė, kad UAB „Medeiva“ pasiūlymai 15 ir 16 Pirkimo dalims atmetami dėl per didelės atsakovei nepriimtinos pasiūlymo kainos. Be to, atsižvelgdama į tai, jog nėra nė vienos įmonės, atitinkančios galutinius reikalavimus 15 ir 16 Pirkimo dalims, Perkančioji organizacija pasiūlymų eilės šioms Pirkimo dalims nesudarė. Nesutikdama su tokiu Perkančiosios organizacijos sprendimu, ieškovė 2017 m. vasario 20 d. pateikė Pretenziją, kurioje prašė sustabdyti pirkimo procedūras (VPĮ 941 straipsnio 2 dalis), panaikinti atsakovės sprendimą atmesti tiekėjos pasiūlymą, pateiktą 15 ir 16 Pirkimo dalims, bei panaikinti sprendimą minėtose Pirkimo dalyse nesudaryti pirkimo eilės. VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 2017 m. vasario 27 d. sprendime, atsakydama į ieškovės Pretenziją, nurodė, kad skundžiamas sprendimas priimtas 2017 m. vasario 7 d., o ieškovės Pretenzija gauta 2017 m. vasario 20 d., todėl vadovaudamasi VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punktu Komisija atsakovės Pretenzijos nenagrinėja dėl praleisto penkių darbo dienų jai pateikti termino. Todėl ieškovė kreipėsi į teismą, prašydama tokį atsakovės sprendimą panaikinti bei įpareigoti atsakovę Pretenziją išnagrinėti.

19Dėl ieškinio reikalavimų procesinio pobūdžio

  1. Teisės doktrinoje pažymima, kad ieškinys – tai suinteresuoto asmens kreipimasis į teismą civilinio proceso nustatyta tvarka bei vadovaujantis civilinės, darbo, šeimos ar kitų teisės šakų normomis su reikalavimu apginti pažeistą ar ginčijamą teisę, remiantis konkrečiomis aplinkybėmis ir įrodymais, patvirtinančiais šias aplinkybes. Reikalavimas nurodyti ieškinio dalyką reiškia, kad ieškovas turi aiškiai suformuluoti savo prašymą, t. y. nurodyti, kokiu būdu prašoma apginti pažeistą materialiąją subjektinę teisę, t. y. nurodyti pažeistos teisės gynimo būdą (CK 1.138 straipsnis). Tai leidžia daryti išvadą, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Tokios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad materialiųjų teisinių padarinių nesukeliantis reikalavimas negali būti savarankiškas bylos nagrinėjimo dalykas, nes jo nagrinėjimas ir patenkinimas nėra teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Dėl to teismas, nustatęs, kad vienas ar keli ieškovo pareikšti reikalavimai nesukuria materialiųjų teisinių padarinių, turėtų arba nustatyti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, įpareigodamas asmenį suformuluoti ieškinio dalyką, arba atsisakyti priimti tokį reikalavimą, kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas), arba nutraukti civilinę bylą tuo pačiu pagrindu, jeigu ji jau iškelta (CPK 293 straipsnio 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013).
  2. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašė teismo panaikinti Perkančiosios organizacijos sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta nagrinėti jos Pretenziją bei įpareigoti atsakovę šią Pretenziją išnagrinėti. Pirmosios instancijos teismas, priėmęs ieškinį ir išnagrinėjęs jame pareikštus reikalavimus, nustatė, kad Perkančioji organizacija neteisėtai atsisakė nagrinėti Pretenziją, nes termino jai pareikšti ieškovė nepraleido, tačiau ieškinio netenkino. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovė neteisėtai atsisakė nagrinėti ieškovės Pretenziją, nes pretenzijos dėl perkančiosios organizacijos priimtų sprendimų teikiamos per penkiolika dienų nuo perkančiosios organizacijos pranešimo raštu apie jos priimtą sprendimą išsiuntimo tiekėjams dienos (VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Byloje neginčijamai nustatyta, kad atsakovė 2017 m. vasario 7 d. pranešimu informavo ieškovę apie savo sprendimą atmesti jos pasiūlymą dėl per didelės jo kainos bei pasiūlymų eilės Pirkimo 15 ir 16 dalims nesudarymo, tuo tarpu ieškovė Pretenziją pateikė 2017 m. vasario 20 d., t. y. nepraleisdama įstatyme nustatyto termino pretenzijoms pateikti. Perkančioji organizacija savo sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovės Pretenziją grindė VPĮ 94 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu penkių darbo dienų terminu, kuris taikomas supaprastintų pirkimų atveju pretenzijoms pateikti, tačiau atsakovė neatsižvelgė į aplinkybę, jog penkių darbo dienų apskundimo terminas taikomas tuomet, kai supaprastinto pirkimo vertė yra mažesnė nei 3000 Eur (VPĮ 41 straipsnio 1 dalis).
  3. Vienok apeliacinės instancijos teismas pabrėžia, kad net ir konstatavus, jog perkančiosios organizacijos veiksmai buvo neteisėti, jokia materialioji subjektinė tiekėjos teisė tokiu būdu nėra apginta, nes ieškovės ieškinyje teismui pateikti reikalavimai yra procesinio pobūdžio. Minėta, kad ieškiniu, kaip procesiniu dokumentu, turi būti reiškiamas materialusis teisinis reikalavimas, kurio patenkinimo atveju būtų sukeliamos (atsirastų) materialiosios teisinės pasekmės. Šiuo atveju ieškovės reikalavimai – panaikinti atsakovės sprendimą atsisakyti nagrinėti ieškovės Pretenziją ir įpareigoti šią Pretenziją išnagrinėti, nesukelia jokių materialiųjų teisinių padarinių, todėl, be pagrindo priėmus tokį ieškinį ir iškėlus civilinę bylą, tokia byla nutrauktina CPK 293 straipsnio 1 punkto pagrindu. Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad ieškovė, reikšdama tokio pobūdžio procesinius prašymus, galimai siekia tik vėliau inicijuoti procesą, t. y. pradžioje gauti atsakymą į savo Pretenziją ir tik tada spręsti, ginti galimai pažeistas materialiąsias subjektines teises, ar ne, tačiau tokie prašymai negali būti reiškiami ieškinio, kaip procesinio dokumento, forma.
  4. Atsižvelgdamas į tai, kad šiuos reikalavimus pirmosios instancijos teismas be pagrindo priėmė nagrinėti ir dėl jų iš esmės pasisakė, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju yra pagrindas šį pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

20Dėl dispozityvumo principo pažeidimo

  1. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad pirmosios instancijos teismas, net ir nesant ieškovės pareikšto materialiojo pobūdžio reikalavimo dėl ginčo esmės, nagrinėjo ir ieškovės Perkančiajai organizacijai pateiktos Pretenzijos pagrįstumo klausimą, nors ieškovė tiesiogiai nurodė, kad Pretenzijos turinys nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas.
  2. Civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas įtvirtina šalių ir kitų proceso dalyvių teisę, laikantis procesinio įstatymo nuostatų, laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 12 straipsnis). Dispozityvumo principas būdingas visoms civilinio proceso stadijoms. Taigi šis principas leidžia bylos šalims įstatymo ribose pasirinkti elgesio modelį, todėl tik pats teisių turėtojas gali nuspręsti, ar teises ginti, ar ne, bei kokios gynybos reikalauti. Tai reiškia, kad pagal dispozityvumo principą šalys pačios turi laisvai naudotis savo materialiosiomis ir procesinėmis teisėmis, taigi pačios turi ir veikti proceso eigą.
  3. Teismas ar kiti proceso dalyviai negali daryti įtakos bylos nagrinėjimo riboms, kadangi tik ieškovas savo nuožiūra gali naudotis jam priklausančiomis teisėmis, visų pirma, teise pareikšti ieškinį. Teismas negali savo iniciatyva nagrinėti reikalavimus, dėl kurių nėra pareikštas ieškinys, taip pat pakeisti ar išplėsti ieškinio pagrindą, dalyką, išskyrus įstatymo numatytas išimtis; šis draudimas yra laikomas vienu iš klasikinių dispozityvumo principo aspektų, užtikrinančių rungimosi, šalių lygiateisiškumo, teismo nepriklausomumo principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-282/2004, 2007 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-114/2007; 2008 m. vasario 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-74/2008; kt.).
  4. CPK 4238 straipsnio 2 dalis numato, jog viešųjų pirkimų bylose teismas, atsižvelgdamas į ieškinio pagrindą sudarančias ir teismo posėdyje paaiškėjusias bylos aplinkybes, turi teisę viršyti pareikštus reikalavimus, t. y. gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu jų buvo pareikšta, taip pat priimti sprendimą dėl reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti, tačiau yra tiesiogiai susiję su pareikšto ieškinio dalyku ir pagrindu. Taigi, net ir viešąjį interesą turinčiuose ginčuose, kilusiuose iš viešųjų pirkimų teisinių santykių, teismas neturi teisės savo iniciatyva nagrinėti šių santykių subjektų materialiųjų subjektinių teisių ir pareigų klausimų, dėl kurių materialusis teisinis reikalavimas (ieškinys) apskritai byloje nėra pareikštas.
  5. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, vertindamas, kad ieškovės pateikti pasiūlymai Perkančiajai organizacijai žymiai viršijo atsakovės patvirtintus bazinius paslaugų įkainius, kitų tiekėjų pasiūlymus, todėl net ir tęsiant paslaugų pirkimo procedūras, ieškovės pasiūlymai negalėtų būti priimtini atsakovei, iš esmės nagrinėjo materialųjį reikalavimą, kuris byloje nebuvo pareikštas, tokiu būdu taikė materialiosios teisės normas, reglamentuojančias viešųjų pirkimų teisinius santykius, ir pažeidė dispozityvumo civiliniame procese principą.

21Dėl tiekėjos teisės kreiptis į teismą, Perkančiajai organizacijai atsisakius nagrinėti Pretenziją

  1. CPK 4232 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tiekėjas, prieš kreipdamasis į teismą, turi laikytis VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos; pagal CPK 4232 straipsnio 3 dalį, kai įstatymų nustatytais pagrindais atsisakoma nagrinėti tiekėjo kreipimąsi, pareikštą išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, tiekėjas gali kreiptis į teismą pareikšdamas ieškinį dėl ginčo esmės ir nurodyti priežastis, dėl kurių jis nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jo kreipimąsi; teismas, pripažinęs, kad ieškovo nurodyti argumentai yra pagrįsti, nagrinėja bylą iš esmės.
  2. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl nurodytų nuostatų, yra išaiškinęs, kad jose įtvirtinta tiek ieškovo procesinė pareiga teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos, tiek bylą nagrinėjančio teismo pareiga patikrinti, ar perkančioji organizacija tiekėjo pretenziją atsisakė nagrinėti pagrįstai ir jis pripažintinas nesilaikiusiu privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos – tokiu atveju teismas turėtų civilinę bylą nutraukti CPK 293 straipsnio 2 punkte įtvirtintu pagrindu, išskyrus atvejus, kai nustatomas pagrindas dėl ieškovo iškeltų reikalavimų ar kitų šalių teisinių santykių aspektų spręsti ex officio. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014, 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015; 2015 m. kovo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-162-469/2015; kt.). Akivaizdu, kad tokių pareigų dėl proceso eigos teismai turi laikytis ir tokiu atveju, kai ieškovas (tiekėjas) procesiniuose dokumentuose apskritai nekelia pretenzijos terminų klausimo, nenurodo jų praleidimo priežasčių ar kitų reikšmingų aplinkybių (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-544/2014). Kai tiekėjo pretenziją perkančioji organizacija atsisako nagrinėti tuo pagrindu, kad praleistas jos pateikimo terminas, teismas, vertindamas atsisakymo pagrįstumą, turi patikrinti, ar terminas tikrai praleistas, inter alia, ar tinkamai nustatytas jo pradžios momentas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  3. Dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo bylos nenagrinėjimo iš esmės ir proceso nutraukimo atveju teismai sprendžia savo iniciatyva (ex officio), t. y. net ir tarp proceso šalių dėl to nesant ginčo, kai ieškovas nenurodo termino praleidimo priežasčių, o atsakovas termino praleidimu prieš jį nesiremia (žr. pagal analogiją Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 27 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-408/2012). Tokia situacija, kai teismai nagrinėja šalių ginčą iš esmės, nors nenustatė taip veikti įstatyme įtvirtinto būtinojo pagrindo (CPK 4232 straipsnio 3 dalis) ar nekonstatavo savo teisės ex officio dėl to pasisakyti, neatitinka įstatymo reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  4. Be to, kasacinis teismas, pasisakydamas dėl CPK 4232 straipsnio 3 dalies, konstatavo, kad nurodytoje normoje įtvirtinta ieškovo procesinio elgesio taisyklė teismui pateikti argumentus dėl nesutikimo su atsakovo sprendimu nenagrinėti jo pretenzijos aiškintina plačiai ir turi būti suprantama kaip apimanti įvairius atvejus: tiek situacijas, kai ieškovas iš esmės sutinka (šios aplinkybės nekvestionuoja) su pretenzijos termino praleidimu, tačiau vertina, kad dėl tam tikrų priežasčių jam neturėtų būti taikomi griežčiausi terminų praleidimo padariniai (pvz., nurodo objektyvias bei išskirtines priežastis, pateisinančias termino praleidimą), tiek ir tokius ginčus, kai tiekėjas ir perkančioji organizacija, be kita ko, nesutaria, ar iš tiesų terminas pretenzijai pateikti buvo praleistas, t. y. ginčijasi dėl šio termino skaičiavimo ir taikymo tvarkos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. vasario 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-84-248/2015).
  5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog ieškovė UAB „Medeiva“, laikydamasi VPĮ nustatytos privalomos išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarkos (CPK 4232 straipsnio 1 dalis), kreipėsi į atsakovę su Pretenzija, kurią Perkančioji organizacija atsisakė nagrinėti, grįsdama tai ieškovės termino jos pateikimui praleidimu. Ieškovė nesutikdama su Perkančiosios organizacijos 2017 m. vasario 24 d. sprendimu, kreipėsi į pirmosios instancijos teismą su ieškiniu, prašydama teismo panaikinti atsakovės sprendimą nenagrinėti jos Pretenzijos bei įpareigoti atsakovę šią Pretenziją išnagrinėti, tačiau jokių kitų reikalavimų dėl ginčo esmės teismui nepareiškė. Byloje nustatyta, jog ieškovės ieškinyje pareikšti reikalavimai yra procesinio pobūdžio, kai tuo tarpu Perkančiajai organizacijai atsisakius nagrinėti jos Pretenziją, ieškovė, vadovaudamasi CPK 4232 straipsnio 3 dalimi, galėjo (turėjo teisę) kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl ginčo esmės, t. y. pareikšti materialųjį teisinį reikalavimą, pavyzdžiui prašyti Perkančiosios organizacijos veiksmus atmesti jos pasiūlymą ir/ar nutraukti pirkimą pripažinti neteisėtais bei tuo pačiu kartu nurodyti priežastis, dėl kurių ji nesutinka su priimtu sprendimu atsisakyti nagrinėti jos kreipimąsi (Pretenziją). Be to, vadovaujantis nagrinėjamu klausimu nutartyje išdėstyta kasacinio teismo praktika (nutarties 32-34 punktai), ieškovei net ir nenurodžius nesutikimo su priimtu Perkančiosios organizacijos sprendimu atsisakyti nagrinėti jos kreipimąsi, teismas, atsižvelgdamas į Pretenzijos atsisakymo nagrinėti priežastis, turi pareigą patikrinti ar terminas tikrai praleistas, taip pat – ar pagal faktines bylos aplinkybes termino pretenzijai pareikšti taikymas nepažeidžia teisminės gynybos veiksmingumo principo. Taigi tiekėjai pasinaudojus VPĮ nustatyta privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, ir Perkančiajai organizacijai atsisakius jos Pretenziją nagrinėti, ieškovė turėjo galimybę (teisę) savo teises ginti pareikšdama materialųjį teisinį reikalavimą dėl ginčo esmės. Šiuo atveju ieškovė tokia savo teise pasinaudojo netinkamai, ieškinyje pareikšdama tik procesinio pobūdžio reikalavimus. Dėl to yra pagrindas pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir bylą nutraukti kaip nenagrinėtiną teisme (CPK 293 straipsnio 1 punktas).

22Dėl bylinėjimosi išlaidų

  1. Kai byla baigiama nepriėmus teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Kitoks klausimo sprendimas (pvz., tokioje procesinėje situacijoje besąlyginis prašomų išlaidų vienai iš šalių priteisimas ir pan.) galėtų pažeisti šalių procesinio lygiateisiškumo principą. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bylinėjimosi išlaidų atlyginimo srityje svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Atsakomybė ir kaltė dėl bylinėjimosi išlaidų nustatoma pagal procesinius šalių santykius, jų procesinį elgesį. Kasacinio teismo praktikoje taip pat nurodyta, jog, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija, pagal kurią lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, tarp jų ir paduodant ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2010; 2014 m. lapkričio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014).
  2. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. gegužės 10 d. sprendimu, atmesdamas UAB „Medeiva“ ieškinį, priteisė iš ieškovės atsakovei VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 900,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atsakovė VĮ „Rietavo miškų urėdija“ apeliacinės instancijos teismui taip pat pateikė prašymą bei jį pagrindžiančius dokumentus (sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. 17-07-03/01 ir AB „Swedbank“ mokėjimo nurodymą Nr. 216665) dėl advokato išlaidų atlyginimo už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą (300,00 Eur), kurios neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio nustatytų maksimalių dydžių (8.11. punktas). Ieškovė taip pat prašė teismo jos patirtas išlaidas priteisti iš atsakovės. Ieškovė pateikė apeliacinės instancijos teismui žyminio mokesčio mokėjimą patvirtinantį dokumentą (AB „DNB“ mokėjimo nurodymą Nr. 985), kitų bylinėjimosi išlaidų faktą bei dydį patvirtinančių dokumentų apeliacinės instancijos teismui nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, jog byla pagal ieškovės UAB „Medeiva“ ieškinį atsakovei VĮ „Rietavo miškų urėdija“ nutraukiama, ieškovei pareiškus tik procesinio pobūdžio reikalavimus, tinkamai nesuformulavus ieškinio dalyko, ieškovei bylinėjimosi išlaidų nepriteisia. Tuo tarpu atsakovei, turint kvalifikuotą teisinę pagalbą, neapdairiai grindžiant savo atsiliepimus argumentais, susijusiais su ieškovės Pretenzijos turiniu, kai tokio materialiojo reikalavimo ieškovė pareiškusi nebuvo, priteisiamų bylinėjimosi išlaidų dydis mažintinas, priteisiant atsakovei iš ieškovės 600 Eur ((900 Eur / 2) + (300 Eur / 2) = 600 Eur) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.

23Dėl prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša

  1. Atsakovė VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 2017 m. birželio 21 d. apeliacinės instancijos teismui pateikė prašymą, kuriame prašė teismo kaip įmanoma greičiau paskirti ieškovės apeliacinio skundo nagrinėjimo datą bei pripažinti 2016 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir UAB „Juodeliai“ pasirašytą Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę prikimo – pardavimo sutartį su priedais, VĮ „Rietavo miškų urėdija“ miškų urėdo 2017 m. kovo 2 d. įsakymą Nr. V-64 „Dėl girininkijų 2017 m. veiklos planų patvirtinimo“ ir juo patvirtintą VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 2017 m. veiklos planą pagal girininkijas nevieša bylos medžiaga, neteikti jų susipažinti ir kopijuoti.
  2. Pateiktais dokumentais atsakovė grindė savo prašymą dėl greitesnio viešųjų pirkimų bylos nagrinėjimo datos paskyrimo. Atsakovė nurodė, kad dėl teismo pritaikytų laikinųjų pasaugos priemonių 2017 m. metų II-III ketvirčiais negalės vykdyti 2016 m. gruodžio 16 d. tarp atsakovės ir UAB „Juodeliai“ pasirašytos sutarties, dėl ko jai gresia sutartinės atsakomybės taikymas arba sutarties nutraukimas. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovės pateikti dokumentai nėra susiję su nagrinėjamos bylos dalyku, byla pagal ieškovės UAB „Medeiva“ ieškinį nutraukiama, sprendžia, kad nėra jokio pagrindo prijungti atsakovės pateiktus dokumentus prie bylos medžiagos ir spręsti atsakovės prašymą pripažinti šiuos dokumentus nevieša bylos medžiaga. Atsakovės pateikti dokumentai atsakovei grąžinami.

24Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 94 straipsnio 1 dalimi

Nutarė

25Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeiva“ ieškinį atsakovei valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ dėl perkančiosios organizacijos sprendimo panaikinimo nutraukti.

26Priteisti valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ (j. a. k. 270541690) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Medeiva“ (j. a. k. 300124620) 600 Eur (šešis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų.

27Grąžinti valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ (j. a. k. 270541690) apeliacinės instancijos teismui pateiktus dokumentus – 2016 m. gruodžio 16 d. Apvaliosios medienos ir (ar) miško kirtimo atliekų ilgalaikę pirkimo – pardavimo sutartį bei jos priedus, 2017 m. kovo 2 d. valstybės įmonės „Rietavo miškų urėdija“ miškų urėdo įsakymą Nr. V-64 bei įsakymu patvirtintą VĮ „Rietavo miškų urėdija“ 2017 m. veiklos planą pagal girininkijas.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės... 3. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2017 m. gegužės 10... 8. Dėl atsakovės sprendimo apskundimo termino
        9. Dėl ieškovės reikalavimo panaikinti atsakovės 2017 m. vasario 27 d.... 10. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 11.
        1. Ieškovė UAB „Medeiva“ apeliaciniame skunde... 12. Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų
          1. Pirmosios... 13. Dėl 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos teisėtumo
              14. Dėl bylinėjimosi išlaidų
              1. Atsakovei priėmus... 15. Dėl bylos teisminio nagrinėjimo ribų
                1. Pirmosios... 16. Dėl 2017 m. vasario 20 d. Pretenzijos
                  1. Atsakovei... 17. Teisėjų kolegija... 18. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 19. Dėl ieškinio reikalavimų procesinio pobūdžio
                      20. Dėl dispozityvumo principo pažeidimo
                      1. Šiuo... 21. Dėl tiekėjos teisės kreiptis į teismą, Perkančiajai organizacijai... 22. Dėl bylinėjimosi išlaidų
                        1. Kai byla baigiama... 23. Dėl prašymo pripažinti bylos medžiagą nevieša
                            24. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 25. Klaipėdos apygardos teismo 2017 m. gegužės 10 d. sprendimą panaikinti ir... 26. Priteisti valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ (j. a. k.... 27. Grąžinti valstybės įmonei „Rietavo miškų urėdija“ (j. a. k....