Byla 2A-1412-560/2017
Dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. M

1Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Dainiaus Rinkevičiaus, teismo posėdyje vienasmeniškai apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams UAB „Grinda“, Vilniaus miesto savivaldybei dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo J. M..

2Teismas

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4

  1. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs prašė priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Grinda“ ir Vilniaus miesto savivaldybės 383,06 Eur turtinę žalą, 6 procentų dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2011-01-19 (duomenys neskelbtini), automobiliui Renault Espace, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) įvažiavus į duobę, buvo sugadinta automobilio padanga, pažeistas automobilio ratlankis bei padangų slėgio jutiklis. Remiantis Vilniaus miesto VPK 2011-03-01 nutarimu, minėto automobilio vairuotojas kelių eismo taisyklių reikalavimų nepažeidė. Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 383,06 Eur draudimo išmoką ir įgijo reikalavimo teisę į atsakingus dėl žalos atlyginimo asmenis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo (toliau – KĮ) 5 straipsnio 4 punktu, už Savanorių prospekto dalies, kurioje įvyko draudiminis įvykis, esančių gatvių priežiūrą atsakinga UAB „Grinda“, su kuria Vilniaus miesto savivaldybės administracija sudarė sutartį dėl joje numatytų gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros. Ieškovas pirmiausia kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę su reikalavimu atlyginti žalą, tačiau atsakovas savo kaltės nepripažino ir nurodė kitą, tariamai visiškai (pilnai) už padarytą žalą atsakingą subjektą – UAB „Grinda“. UAB „Grinda“ taip pat nepripažino savo kaltės dėl padarytos žalos. Ieškovas, atsižvelgdamas į tai, kad UAB „Grinda“ teikia kelių remonto bei priežiūros paslaugas sutarties su Vilniaus miesto savivaldybe pagrindu, prašo priteisti 383,06 Eur žalos atlyginimo iš abiejų atsakovų solidariai.
  2. Atsakovas UAB „Grinda“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašo jį atmesti. Nurodė, kad sutartimi šalys susitarė dėl tam tikrų konkrečių rangos darbų atlikimo, kurių apimtį ir poreikį užsakovas turėjo nustatyti atskirais aktais, todėl atsakovas didesnės įtakos, dėl kurios būtų galima jį pripažinti kelių valdytoju, neturėjo. UAB „Grinda“ informacijos apie atsivėrusią duobę nebuvo gavęs, todėl negali būti pripažįstamas pažeidęs tarp atsakovų sudarytą sutartį. 2010-2011 m. žiema pasižymėjo itin dideliu hidrometeorologinių sąlygų intensyvumu bei ypatingai kelių būklei nepalankia šių sąlygų kaita. Dėl šios priežasties UAB „Grinda“ negali būti atsakingas už sausio mėnesį įvykusios nelaimės žalos atlyginimą. Be to, kiekvienam vairuotojui, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojui, yra keliami padidinti atsargumo ir atidumo standartai, todėl vairuotojas, nepastebėdamas kliūties ant gatvės, elgėsi nepakankamai atidžiai. Dėl šios priežasties UAB „Grinda“ jokia civilinė atsakomybė netaikoma. Atsakovas nesutiko ir su ieškovo nurodytu žalos dydžiu, kadangi į įvykio vietą kviečiamas nebuvo, ieškovas nenurodė aplinkybių, kodėl visos automobilyje pakeistos dalys yra naujos.
  3. Atsakovė Vilniaus miesto savivaldybė pateikė atsiliepimą į ieškinį, kuriuo prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad pagal su UAB „Grinda“ sudarytą sutartį, UAB „Grinda“ yra laikomas gatvių ir kiemų dangos Vilniaus mieste valdytoju, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.299 straipsnio nuostatomis privalo atlyginti žalą. Sutartimi atsakovė pirko ne tik Vilniaus miesto gatvių ir kiemų dangos remonto darbus, bet ir priežiūros paslaugas, kas suponuoja UAB „Grinda“ pareigą nuolat atlikti gatvių defektavimo darbus. Sutartis įrodo, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija tinkamai pasirūpino miesto gatvėmis ir perdavė jas valdyti šios srities profesionalams, todėl nėra pagrindo nustatyti atsakovės neteisėtų veiksmų, kurie galėjo lemti žalos atsiradimą. Atsakovė taip pat nesutiko su ieškovo nurodytu žalos dydžiu. Ieškovas neišskaitė frančizės (besąlyginės išskaitos) – 86,89 Eur. Trečiasis asmuo vertintina kaip neatsargus vairuotojas, kurios neapdairūs veiksmai sukėlė neigiamas pasekmes.
  4. Trečiasis asmuo J. M. atsiliepimo į ieškovo pareikštą ieškinį nepateikė.

5II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6

  1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-12-02 sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė ieškovui AB „Lietuvos draudimas“ iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės 383,14 Eur žalai atlyginti, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo ieškinio priėmimo teisme 2014-01-24 dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos bei 20,85 Eur bylinėjimosi išlaidų; ieškinį atsakovės UAB ,,Grinda“ atžvilgiu atmetė. Teismas pažymėjo, jog byloje nustatyta, kad žala atsirado ginčo transporto priemonei įvažiavus į važiuojamoje kelio dalyje buvusią duobę, kuri nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais. Teismas darė išvadą, kad duobė, buvusi ginčo kelio važiuojamojoje dalyje, dėl kurios įvyko eismo įvykis, yra kelio konstrukcijų trūkumas, atsiradęs dėl netinkamos kelio konstrukcijų priežiūros. Todėl ginčo kelio, kuriame įvyko eismo įvykis, savininko (valdytojo) atžvilgiu taikytina griežtoji atsakomybė CK 6.266 straipsnio 1 dalies pagrindu.
  2. Teismas konstatavo, kad vietinės reikšmės keliai ir gatvės, esantys Vilniaus mieste, nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei, todėl būtent jai nustatyta pareiga vietinės reikšmės kelius ir gatves prižiūrėti bei remontuoti. Kita vertus, kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagal CK 6.266 straipsnio 2 dalį skolininku gali būti ne tik objekto savininkas, bet ir jo valdytojas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-01-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-108/2013). Pagal CK 6.266 str. 2 d. preziumuojama, kad pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų savininkas (valdytojas) yra asmuo, viešame registre nurodytas kaip jų savininkas (valdytojas). Ši prezumpcija gali būti paneigta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-222/2011). Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad 2007-06-22 tarp Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (užsakovas) ir UAB „Grinda“ (rangovas) buvo sudaryta darbų atlikimo sutartis Nr. A62-13-(16.30-ADM-10). Sutartyje nėra nuostatų, kurios patvirtintų, kad joje nurodytos gatvės perduodamos UAB ,,Grinda“ savarankiškai valdyti, priešingai, kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ar iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Sutarties nuostatos patvirtina, kad statinio valdymas rangovei neperėjo, todėl UAB ,,Grinda“ nėra Savanorių gatvės valdytoja, ir dėl šios gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė - savivaldybė. Todėl UAB ,,Grinda“ solidariosios prievolės atlyginti žalą kartu su savivaldybe nekonstatuotina.
  3. Byloje nustatyta, jog trečiasis asmuo važiavo nedideliu, apie 40 km/h greičiu, esant šlapiai kelio dangai, įvažiavo į vandens apsemtą duobę. Duobė, atsižvelgiant į transporto priemonės sugadinimus bei eismo įvykio schemą, buvo tikrai didelė, apie 1,50 m pločio ir 1,10 m ilgio, ji nebuvo paženklinta jokiais įspėjamaisiais kelio ženklais, dėl ko buvo apgadintas automobilis. Atsakovų atstovų argumentai dėl automobilį vairavusio trečiojo asmens neatsargumo ir neatidumo pagrįsti tik prielaidomis, tačiau nepagrįsti įrodymais. Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdyba, tirdama eismo įvykį nustatė, kad vairuotojas savo veiksmais Kelių eismo taisyklių nepažeidė, duobės laiku pastebėti negalėjo, nes pavojinga vieta nebuvo paženklinta, todėl dėl eismo įvykio kilimo vairuotojo kaltės nėra. Atsakovai taip pat nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos ar kitų aplinkybių. Force majeure nebuvimą patvirtina ir pažyma apie hidrometeorologines sąlygas. Teismas darė išvadą, kad transporto priemonės vairuotoja eismo įvykio metu buvo tiek atsargi, kiek to reikalavo tuo metu susiklosčiusios aplinkybės, ir negalėjo numatyti, kad kelio važiuojamojoje dalyje gali būti duobė, todėl eismo įvykio išvengti negalėjo. UAB „Grinda“ jokių įrodymų, jog tinkamai prižiūrėjo šį kelio ruožą arba šią vietą tinkamai paženklino kelio ženklais, nepateikė.
  4. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl minėto eismo įvykio buvo sugadinti transporto priemonės padanga, pažeistas ratlankis bei padangų slėgio jutiklis. Įvertinus byloje esančius Vilniaus apskrities VPK pažymą, nutarimą, eismo įvykio schemą, fotonuotraukas, ekspertizę-sąmatą, Transporto priemonės techninės apžiūros aktą, žalos įvertinimo aktą, ieškovo atstovo paaiškinimus, teismas darė išvadą, kad visi ieškovo nurodyti ginčo transporto priemonės sugadinimai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu. Atsakovai nepateikė įrodymų, jog ekspertizėje-sąmatoje nurodytos detalių ir remonto darbų kainos neatitinka vidutinių rinkos kainų.
  5. Kaip nurodė ieškovo atstovas, draudiminė besąlyginė išskaita neskaičiuojama pagal Transporto priemonių draudimo taisyklių Nr. 021 nuostatas, kurios yra sudėtinė transporto priemonių draudimo sutarties dalis ir yra viešai skelbiamos. Šių taisyklių 9.11.3 punkte nurodyta, jei draudimo sutartyje yra nustatyta besąlyginė išskaita ir (ar) procentinė išskaita, apskaičiuota suma yra mažinama šios išskaitos suma, išskyrus tam tikrus atvejus. Taisyklių 9.11.3.2 p. numatyta, kad besąlyginė išskaita nėra išskaičiuojama, jei draudžiamojo įvykio kaltininkas nustatytas ir draudikas įgyja teisę regreso tvarka išieškoti išmokėtą draudimo išmoką. Šiuo atveju įvykio kaltininkas nustatytas, todėl pagrindo išskaičiuoti iš priteistinos sumos besąlyginę išskaitą, nėra.

7III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8

  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016-12-02 sprendimą ir ieškinį atmesti, o netenkinus šio prašymo – pakeisti skundžiamą sprendimą ir ieškovo ieškinį tenkinti iš dalies, žalos atlyginimą priteisiant iš UAB „Grinda“. Nurodo, jog teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės subjektą. Šiuo atveju UAB „Grinda“ objektą turėjo savo žinioje ir pilna apimtimi turėjo teisę daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį, taigi UAB “Grinda” realiai ir faktiškai valdė Savanorių prospekto dalį, kurioje įvyko eismo įvykis. Teismas neįvertino šių aplinkybių, nepagrįstai nukrypo nuo teismų praktikos tęstinumo (Vilniaus apygardos teismo 2016-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-945-653/2016, ir kt.).
  2. Sutarties nuostatos aiškiai nurodo, jog UAB „Grinda“ prisiėmė su gatvės valdymu ir nuolatine priežiūra susijusias funkcijas bei atsakomybę – įsipareigojo pagal užsakovės nurodymus atlikti pietinės Vilniaus miesto dalies gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (I dalies 1 punktas). Pagal KĮ 2 straipsnio 8 punktą kelio priežiūra – nuolatiniai kelio darbai siekiant užtikrinti saugų eismą ir numatytą kelio bei jo statinių tarnavimo laiką. Tad priežiūra yra suprantama kaip nuolatinis procesas, kurio metu atliekami atskirų rūšių darbai, padedantys užtikrinti nuolatinę gatvių priežiūrą (eksploataciją). Taigi, gatvių dangos priežiūrą įmonė atlieka savarankiškai.
  3. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad visi automobiliui padaryti sugadinimai atsirado būtent įvažiavus į konkrečią duobę.
  4. Nėra duomenų apie faktiškai automobiliui atliktą remontą, todėl negalima konstatuoti, kad draudimo išmokos dydis atitiko realiai patirtus nuostolius. Pirma, žalos dydis buvo pagrįstas tik paties atsakovo sudaryta sąmata, kuri nepatvirtina automobilio atstatymo į iki eismo įvykio buvusią padėtį. Teismas šių aplinkybių neįvertino, o fakto, ar automobilis buvo suremontuotas, nesiaiškino. Antra, kasacinis teismas suformavo praktiką, kad vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą. Turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-02-23 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-78/2010; 2013-03-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-127/2013).
  5. Ieškovas AB „Lietuvos draudimas“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, kuriuo prašo apeliacinį skundą atmesti, o skundžiamą sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo, jog Vilniaus miesto savivaldybė neįrodė, kad gatvių valdymas buvo perduotas UAB „Grinda“ ir kad UAB „Grinda“ turėjo teisę ir pareigą savarankiškai, nederindama su savivaldybe, atlikti kelio remonto darbus. Sutarties II dalies 3-ame punkte numatyta, kad darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius.
  6. Atsakovas nepagrįstai teigia, kad bylą išnagrinėjęs teismas nukrypo nuo teismų praktikos.
  7. Automobilio savininkas gavo draudimo išmoką anksčiau, nei buvo atlikti remonto darbai. Automobilis nuosavybės teise priklauso fiziniam asmeniui, kuris neprivalo išsaugoti remontą patvirtinančių dokumentų. Sutarties pagrindu išmoką mokanti draudimo bendrovė bei už padarytą žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti nukentėjusiajam padarytus nuostolius ir tuo atveju, jei turtas dar nėra suremontuotas. Prievolė atlyginti žalą atsiranda nuo žalos padarymo momento, o ne nuo tada, kai turtas suremontuojamas. Atsakovas nepateikė nei įrodymų nei paaiškinimų, kokie remonto sąmatoje nurodyti darbai ar dalys, atsakovo manymu, yra nepagrįsti.
  8. Atsakovas UAB „Grinda“, trečiasis asmuo J. M. atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikė.

9IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10Apeliacinis skundas atmetamas.

  1. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1, 2 dalimis, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teismas konstatuoja, kad nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
  2. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir surinktais įrodymais, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepažeidė materialinių ar procesinių teisės normų, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos, apeliaciniame skunde išdėstyti teiginiai nepaneigia skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo.
  3. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2011-01-19, (duomenys neskelbtini), automobiliui Renault Espace, valstybinis numeris ( - ) įvažiavus į duobę, buvo sugadinti automobilio padanga, pažeistas ratlankis bei padangų slėgio jutiklis. Automobilis nuosavybės teise priklauso A. M., autoįvykio metu automobilį vairavo trečiasis asmuo J. M.. Vilniaus apskrities VPK KPV 2011-03-01 nutarimu administracinės teisės pažeidimo bylą Nr. AV2-344 (11) nutraukė, nustačiusi, kad ginčo transporto priemonės vairuotoja savo veika Kelių eismo taisyklių nepažeidė, nes ji negalėjo numatyti, jog važiuojamoje kelio dalyje bus nepažymėtų kliūčių (duobių). Automobilis buvo apdraustas AB „Lietuvos draudimas“. Dėl minėto eismo įvykio metu padarytos žalos atlyginimo nukentėjęs asmuo kreipėsi į ieškovą, kaip turto draudiką. Ieškovas, apžiūrėjęs transporto priemonę, nustatė, jog minėto eismo įvykio metu buvo sugadinta automobilio padanga, pažeistas ratlankis bei padangų slėgio jutiklis. Iš į bylą pateikto žalos įvertinimo ekspertizės/sąmatos matyti, kad minėtos transporto priemonės atstatymui iki eismo įvykio buvusią būklę, reikalinga atlikti remonto darbus, kurių vertė 386,06 Eur. Nurodytą pinigų sumą ieškovas išmokėjo nukentėjusiajam asmeniui. Ieškovas kreipėsi į atsakovę Vilniaus miesto savivaldybės administraciją su pretenzija dėl išmokėtos draudimo išmokos atlyginimo regreso tvarka, kaip į atsakingą už žalą asmenį.
  4. 2007-06-22 tarp atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės ir atsakovo UAB „Grinda“ buvo sudaryta Darbų atlikimo sutartis Nr. A62-12-(16.30-ADM-10). Sutartimi šalys sulygo, jog UAB „Grinda“ pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus įsipareigoja atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą, o Vilniaus miesto savivaldybė įsipareigojo apmokėti už darbus sutartyje nustatyta tvarka (sutarties 1 punktas).

11Dėl apeliacinio skundo argumentų

  1. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė teigia, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė civilinės atsakomybės subjektą. Apeliacinės instancijos teismas su šiais ir susijusiais ieškovo argumentais nesutinka bei pažymi, jog žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumo, pagal CK 6.266 straipsnio 1 dalį, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog taikant CK 6.266 straipsnio 2 dalį, asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, ir tuo atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016-04-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016).
  2. 2007-06-22 Darbų atlikimo sutartimi Nr. A62-12-(16.30-ADM-10) UAB „Grinda“ įsipareigojo pagal Vilniaus miesto savivaldybės nurodymus atlikti Vilniaus miesto Rytinės, Pietinės, Vakarinės, Šiaurinės ir Centrinės dalių gatvių ir kiemų dangos remontą bei priežiūrą (sutarties 1 punktas). Pagal sutarties 3. punktą darbai atliekami pagal užsakovo pateiktą rangovui užsakymą ir jame nurodytus kiekius (sutarties 4 priedas). Taigi, sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendime išdėstytais argumentais, jog byloje nėra duomenų, kad tam tikros gatvės būtų perduotos UAB „Grinda“ savarankiškai valdyti, o sutartyje kalbama tik apie techninės priežiūros pobūdžio darbų atlikimą, t. y. gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, kuriuos rangovė atlieka ne savo nuožiūra ir iniciatyva, o pagal savivaldybės užsakymą, būtent jai sprendžiant dėl darbų kiekių ir jų atlikimo terminų, t. y. rangovė veikia tik pagal užsakovės nurodymus. Dėl šių priežasčių konstatuotina, kad dėl gatvės konstrukcinių trūkumų kilusios žalos CK 6.266 straipsnio pagrindu atsako jos savininkė. Apeliacinės instancijos teismas papildomai pažymi, jog iš skundžiamo sprendimo matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl civilinės atsakomybės subjekto, nenukrypo, o priešingai – vadovavosi kasacinio teismo praktika (pagal kurią formuojama žemesnių instancijų, įskaitant Vilniaus apygardos teismą, teismų praktika) panašiose bylose, todėl su tuo susiję apelianto argumentai atmetami.
  3. Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė ginčija žalos atsiradimo faktą ir dydį. Apelianto vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai priteisė ieškovo prašomą priteisti sumą. Apeliacinės instancijos teismas su šiuo ir jį detalizuojančiais atsakovo argumentais nesutinka. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-02-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; 2009-07-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009-12-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2010-07-02 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; kt.). Kasacinis teismas yra taip pat yra nurodęs, kad įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas tikėtinumo taisykle – laisvo įrodymų vertinimo principu, reiškiančiu, kad teismas suteikia didesnę įrodomąją galią tiems įrodymams, kurie suponuoja didesnę vieno ar kito fakto buvimo ar nebuvimo tikimybę. Teismai, vertindami įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį savo įsitikinimą padaryti nešališkas išvadas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-10-31 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2012; kt.).
  4. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė dėl žalos fakto – yra pagrindas labiau tikėti, kad buvo padaryta ieškovo nurodoma žala. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad tai, jog visi ieškovo nurodyti ginčo transporto priemonės sugadinimai (sugadinta transporto priemonės padanga, pažeistas ratlankis bei padangų slėgio jutiklis) yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su minėtu eismo įvykiu patvirtina byloje esantys įrodymai, o konkrečiai – Vilniaus apskrities VPK pažyma, nutarimas, eismo įvykio schema, fotonuotraukos, ekspertizė-sąmata, Transporto priemonės techninės apžiūros aktas, žalos įvertinimo aktas, ieškovo atstovo paaiškinimai. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog atsakovas Vilniaus miesto savivaldybė nepateikė argumentų ir/ar įrodymų, kurie suponuotų priešingas išvadas (CPK 178 straipsnis).
  5. Apeliantas pagrįstai nurodo, jog kasacinis teismas yra išaiškinęs, jog vien draudimo išmokos faktas nėra pagrindas tenkinti subrogacinį reikalavimą, o turi būti nustatyta, kad įvyko draudžiamasis įvykis ir kad draudimo išmokos dydis atitinka padarytus realius nuostolius. Šiame kontekste apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bylos duomenys patvirtina įvykus draudžiamąjį įvykį. Ieškovas pateikė savo prašomą priteisti žalos dydį patvirtinančius įrodymus bei skaičiavimus, tuo tarpu atsakovas ginčija ieškovo procesinę poziciją nagrinėjamu klausimu, pateikdamas tik bendro pobūdžio argumentus, tačiau įrodymų, paaiškinimų ar skaičiavimų, pagrindžiančių jo poziciją, t. y. atskleidžiančių, kokio konkretaus dydžio žala turėtų būti priteista ir kodėl, atsakovas nepateikia. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir išsamiai įvertino į bylą pateiktus įrodymus bei šalių paaiškinimus ir pagrįstai nusprendė priteisti visą ieškovo prašomą žalos atlyginimą. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog buvo patirta mažiau žalos nei prašoma priteisti. Faktas, ar ginčo transporto priemonė buvo de facto suremontuota, ar ne, nedaro įtakos pareigai atlyginti padarytą žalą.
  6. Dėl kitų argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008, 2010-06-01 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010-03-16 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).
  7. Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis nurodytomis aplinkybėmis, sprendžia, jog pagrindo tenkinti apeliacinį skundą bei panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą šio apeliacinio skundo motyvais nėra (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu, teismas

Nutarė

13Ieškovo Vilniaus miesto savivaldybės apeliacinį skundą atmesti.

14Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai