Byla 2S-1356-260/2018

1Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Raimondas Buzelis,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas dalyje dėl reikalavimo paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę bei civilinė byla dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios turto varžytynės ir priimti patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo, nutraukta civilinėje byloje Nr. 2YT-12788-947/2018 pagal pareiškėjo R. K. skundą dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje Nr. ( - ), suinteresuoti asmenys – antstolis S. U., akcinė bendrovė „Kauno grūdai“, J. K..

3Teismas

Nustatė

4Ginčo esmė

5Pareiškėjas R. K. 2018 m. balandžio 11 d. pateikė antstoliui skundą, kuriame prašė: 1) panaikinti 2018 m. kovo 15 d. priimtą patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo R. K. turto – žemės sklypo, ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies garažo, ½ dalies kiemo statinių, esančių ( - ), varžytinės Nr. ( - ); 2) priimti patvarkymą dėl turto varžytinių atšaukimo; 3) paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytines. Pareiškėjas skunde nurodė, kad antstolis S. U. vykdo skolos išieškojimą iš skolininko R. K. išieškotojos AB „Kauno grūdai“ naudai. Antstolis paskelbė pareiškėjo turto – žemės sklypo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalies gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalies garažo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalies kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių adresu ( - ), varžytynes, kuriose turtas pardavinėjamas už 61 384 Eur pradinę pardavimo kainą, t. y. už 80 proc. nustatytos 76 730 Eur turto vertės. Pareiškėjo įsitikinimu turto vertės nustatymo procesas buvo atliktas netinkamai, nes antstolis nesiėmė visų įmanomų veiksmų, kad būtų objektyviai nustatyta turto rinkos kaina. Pareiškėjui patikrinus VĮ „Registrų centras“ interneto svetainėje pateiktą informaciją, paaiškėjo, kad VĮ „Registrų centras“ duomenimis turto vertė yra lygiai tokia pati, kokią nustatė antstolis S. U. vykdomojoje byloje. Tokie duomenys laikytini rekomendacinio pobūdžio, gauti atlikus masinį nekilnojamojo turto vertinimą, todėl negali būti laikomi patikimais. Įkainojant turtą turi būti įvertintos individualios turto savybės ir ypatumai. Tuo atveju, jeigu antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę. Turto vertės nustatymas vykdymo procese yra ypatingai svarbus, kadangi nuo to, ar turto vertinimas bus atliktas tinkamai ir turtas bus pardavinėjamas rinkos kaina, priklausys ir tai, ar bus pasiektas varžytynių tikslas – parduoti turtą už kuo įmanoma didesnę kainą bei maksimaliai padengti kreditorių reikalavimus. Dėl netinkamai įvertintos pareiškėjo turto kainos yra pažeidžiami jo interesai. Antstolis S. U. 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymu Nr. ( - ) atmetė pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų ir persiuntė jį nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Antstolis nurodė, kad skolininkas R. K. prieštaravimų dėl turto įkainavimo nepareiškė, skirti turto vertės nustatymo ekspertizę neprašė, įrodymų apie ženkliai didesnę turto rinkos kainą nepateikė, todėl skolininko argumentus dėl netinkamo turto įkainojimo laikė pagrįstais. Be to, pirmosios skolininkui priklausančio turto varžytinės, 2018 m. balandžio 16 d. buvo pripažintos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis.

6Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

7Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė pareiškėjo R. K. 2018 m. balandžio 11 d. vykdomojoje byloje Nr. ( - ) užregistruotą skundo reikalavimą paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą bei nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2018 m. kovo 15 d. priimtą patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo R. K. turto – žemės sklypo, ½ dalies gyvenamojo namo, ½ dalies garažo, ½ dalies kiemo statinių, esančių ( - ), varžytinės Nr. ( - ), priimti patvarkymą dėl turto varžytinių atšaukimo. Teismas iš vykdomosios bylos Nr. ( - ) duomenų nustatė, kad antstolis S. U. vykdo 2016 m. lapkričio 24 d. ( - ) notaro biuro notaro M. V. išduotą vykdomąjį įrašą išieškoti iš R. K. vekselio turėtojos AB „Kauno grūdai“ naudai 99 517,08 Eur ir 6 procentų metines palūkanas nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2016 m. spalio 13 d.) iki visiško skolos sumokėjimo (v. b. l. 2, 3, 6). Skolininkui skolos nesumokėjus per raginime nurodytą terminą, buvo pradėti priverstiniai vykdymo veiksmai. 2017 m. vasario 15 d. priimtas Turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui asmeninės nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ), ir bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise kartu su J. K. priklausantis nekilnojamasis turtas – gyvenamasis namas (unikalus Nr. ( - )), esantis ( - ) (v. b. l. 8-12). 2017 m. vasario 15 d. Turto arešto aktas įteiktas skolininko sutuoktinei 2017 m. vasario 17 d. (v. b. l. 15). Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2VP-1982-955/2018 buvo nustatyta, kad skolininkui R. K. bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K. priklauso ½ dalis gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalis garažo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalis kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ) (v. b. l. 44-46). Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. ( - ) pakeitė 2017 m. vasario 15 d. Turto arešto aktą ir areštavo ½ dalį gyvenamojo namo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį garažo (unikalus Nr. ( - )), ½ dalį kiemo statinių (unikalus Nr. ( - )), esančių ( - ), žemės sklypą (unikalus Nr. ( - )), esantį ( - ) (v. b. l. 50). Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. ( - ) areštuotą skolininkui priklausantį turtą įkainojo 76 730 Eur suma ir nurodė, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir turto įkainojimo (v. b. l. 51). Nurodytas antstolio patvarkymas įteiktas asmeniškai skolininkui 2018 m. vasario 8 d. (v. b. l. 55). Antstolis 2018 m. kovo 15 d. patvarkymu Nr. ( - ) paskelbė pirmąsias skolininkui priklausančio žemės sklypo ir ½ dalies gyvenamojo namo su priklausiniais, esančio ( - ), varžytines ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą 61 384 Eur (v. b. l. 65). Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. ( - ) varžytines paskelbė neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis (v. b. l. 67). Spręsdamas dėl reikalavimo paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą, teismas nurodė, kad skolininkas, 2018 m. vasario 8 d. gavęs antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl turto arešto ir jo įkainojimo, įstatyme numatyta teise pareikšti prieštaravimus dėl areštuoto turto įkainojimo nepasinaudojo. Todėl laikė, jog tuo metu skolininkas (pareiškėjas) nekvestionavo antstolio veiksmų teisėtumo ir nekėlė prieštaravimų dėl jam priklausančio areštuoto turto įkainojimo. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas yra praleidęs įstatyme nustatytą 20 d. terminą apskųsti 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą. Teismas pastebėjo, kad pareiškėjas nenurodė skunde, dėl kokios priežasties jis skundžia 2018 m. vasario 5 d. atliktus antstolio veiksmus daugiau nei po 2 mėnesių, skunde, pateiktame praleidus 20 dienų terminą, nėra visiškai nurodytos termino praleidimo priežastys. Pareiškėjui jokių termino praleidimo priežasčių nenurodžius, antstolis ir teismas neturėjo galimybės net svarstyti ir vertinti termino praleidimo priežasčių, jų svarbumo. Spręsdamas reikalavimus dėl 2018 m. kovo 15 d. patvarkymo, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytinės, panaikinimo ir patvarkymo dėl turto varžytinių atšaukimo priėmimo, teismas nurodė, kad tais atvejais, kai asmuo kreipiasi į teismą su reikalavimu, kurio patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių, teismas, priklausomai nuo proceso stadijos arba turi atsisakyti priimti ieškinį (nagrinėjamu atveju – skundą), arba, jeigu civilinė byla jau yra iškelta – ją nutraukti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 293 straipsnio 1 punktas). Tokie teismo veiksmai negali būti vertinami kaip suinteresuoto asmens teisės į teisminę gynybą pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-453/2013). Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad antstolio 2018 m. balandžio 16 d. patvarkymu Nr. ( - ) varžytinės buvo paskelbtos neįvykusiomis bei į tai, kad pareiškėjo skundo reikalavimų patenkinimas nesukels jokių materialiųjų teisinių padarinių, šioje dalyje civilinę bylą nutraukė.

8Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

9Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį ir bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais : Priimdamas skundžiamą sprendimą pirmosios instancijos teismas nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos bei nepagrįstai nutraukė bylą pareiškėjo skundo dalyje dėl pareiškėjo reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 15 d. priimtą patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytynės ir priimti patvarkymą dėl varžytynių atšaukimo. Susiklostė situacija, kuomet pareiškėjas pateikė skundą dėl antstolio veiksmų antstoliui S. U.. Pareiškėjo skundo antstolis netenkino ir perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismui. Antstolis išlaikė CPK 510 straipsnyje numatytas procedūras. Antstolis perduodamas pareiškėjo skundą teismui pripažino, kad terminas skundui pateikti nėra praleistas ir perdavė jį teismui, kadangi priešingu atveju antstolis būtų pats atsisakęs priimti pareiškėjo skundą ir pareiškėjas tokį atsisakymą būtų turėjęs teisę apskųsti. Pirmosios instancijos teismas, gavęs pareiškėjo skundą iš antstolio, vadovaudamasis CPK 510 straipsnyje įtvirtintomis procedūromis, privalėjo skundą išnagrinėti, tačiau, visiškai nepagrįstai skundžiama nutartimi nutarė, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti. Apelianto nuomone, termino praleidimo faktą nustato pats antstolis, jam nesutikus atnaujinti termino, toks atsisakymas gali būti skundžiamas teismui. Nagrinėjamu atveju antstolis S. U. termino skundui pateikti praleidimo fakto nekonstatavo. Pirmosios instancijos teismas pernelyg formaliai išnagrinėjo pareiškėjo skundą dėl antstolio veiksmų. Vien teismo skundžiamoje nurodyta aplinkybė, jog, atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas 2 mėnesius nesikreipė į antstolį dėl turto vertės nuginčijimo, nesudaro pagrindo atmesti pareiškėjo reikalavimus. Teismas šios kategorijos bylose turi veikti aktyviai, todėl klausimą dėl turto vertės nustatymo turi išnagrinėti išsamiai. Suinteresuotas asmuo antstolis S. U. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo netenkinti skolininko R. K. 2018 m. gegužės 10 d. atskirojo skundo ir Kauno apylinkės teismo 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo, kad nesutinka su skolininko atskirajame skunde nurodytu argumentu, jog antstolis vykdymo procese atliekant išieškojimą iš skolininko turto, jo įkainojimą atliko visiškai netinkamai. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartyje pagrįstai nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 8 d. žinodamas apie antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir nesutikdamas su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes kreiptis į jam priimtinus profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė. Be to, CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytynių paskelbimo specialiame interneto tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją pareiškėjas taip pat nepasinaudojo. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad antstolis, nustatydamas skolininko areštuoto turto rinkos vertę, veikė pagal įstatymo jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. skirti turto vertinimo ekspertizę. Turimi areštuoto turto vertės duomenys nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo. Todėl Kauno apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad pareiškėjo skundo reikalavimas skirti turto vertės nustatymo ekspertizę yra nepagrįstas, todėl atmestinas. Taip pat nurodė, kad 2018 m. balandžio 16 d. baigėsi pirmosios skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto skelbtos varžytynės, t. y. varžytinės paskelbtos neįvykusiomis, nes jose nedalyvavo nė vienas varžytynių dalyvis. Todėl nėra pagrindo panaikinti antstolio 2018 m. kovo 15 d. patvarkymą, kuriuo paskelbtos pirmosios skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės, bei priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytynės būtų atšauktos.

10Teismas

konstatuoja:

11Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12Atskirasis skundas atmestinas. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Nutarties negaliojimo absoliučių pagrindų nenustatyta (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnis). Byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atmestas pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų reikalavimas paskirti skolininko turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą bei nutraukta civilinė byla dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2018 m. kovo 15 d. priimtą patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytinės Nr. ( - ) ir naujo patvarkymo dėl turto varžytinių atšaukimo priėmimo. Nustatyta, kad antstolio S. U. kontoroje vykdoma vykdomoji byla Nr. ( - ), užvesta pagal 2016 m. lapkričio 24 d. ( - ) notaro biuro notaro M. V. išduotą vykdomąjį įrašą dėl 99 517,08 Eur ir 6 procentų metinių palūkanų nuo mokėjimo termino pasibaigimo (2016 m. spalio 13 d.) iki visiško skolos sumokėjimo išieškojimo iš R. K. išieškotojos AB „Kauno grūdai“ naudai. Antstolis 2017 m. vasario 15 d. išsiuntė skolininkui raginimą įvykdyti sprendimą Nr. ( - ) ir turto arešto aktą Nr. ( - ). Dokumentai 2017 m. vasario 17 d. įteikti skolininko sutuoktinei J. K.. 2017 m. rugpjūčio 8 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dalių nustatymo Nr. ( - ) ir išsiuntė jį skolininkui. 2017 m. rugpjūčio 18 d. antstolio kontoroje elektroniniu paštu gautas skolininko laiškas, kuriame jis prašė pratęsti 2017 m. rugpjūčio 8 d. patvarkymo vykdymo terminą iki rugsėjo 6 d. 2017 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija pareiškėjo prašymas tenkintas. 2017 m. rugsėjo 12 d. antstolis priėmė patvarkymą dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis nuosavybė, dalių nustatymo Nr. ( - ) ir išsiuntė jį vykdymo proceso dalyviams. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. sausio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. ( - ) nustatė skolininkui R. K., bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje su sutuoktine J. K., priklausančias turto dalis. Antstolis 2018 m. vasario 5 d. patvarkymu Nr. ( - ) patikslino 2017 m. vasario 15 d. turto arešto aktą Nr. ( - ) ir išsiuntė skolininkui pranešimą dėl areštuoto turto pardavimo Nr. ( - ), kuriame areštuotą skolininkui priklausantį turtą įkainojo 76 730 Eur suma ir išaiškino skolininkui, kad vykdymo proceso šalis ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nuo šio patvarkymo gavimo dienos gali pateikti motyvuotus prieštaravimus dėl ekspertizės išvados ir turto įkainojimo. Šis antstolio pranešimas skolininkui įteiktas 2018 m. vasario 8 d., 2018 m. vasario 5 d. antstolio kontoroje elektroniniu paštu skolininkas pranešė, jog laišką jis gavo ir turinio esmę suprato. Antstolis 2018 m. kovo 15 d. priėmė patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo paskelbė pirmąsias skolininkui priklausančio turto varžytines ir nustatė pradinę turto pardavimo kainą 61 384 Eur. Antstolis 2018 m. balandžio 16 d. priėmė patvarkymą dėl neįvykusių varžytinių Nr. ( - ), kuriuo varžytines paskelbė neįvykusiomis, nes nedalyvavo nei vienas varžytinių dalyvis. 2018 m. balandžio 11 d. antstolio kontoroje gautas pareiškėjo R. K. skundas dėl antstolio S. U. veiksmų, kuriame pareiškėjas prašė panaikinti patvarkymą, kuriuo buvo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytinės Nr. ( - ), priimti patvarkymą, kuriuo pirmosios pareiškėjo turto varžytinės Nr. ( - ) būtų atšauktos bei paskirti pareiškėjo turto rinkos vertės nustatymo ekspertizę, sudarant pareiškėju galimybę pasiūlyti savo turto rinkos vertės eksperto kandidatūrą, ir tik atlikus profesionalų turto vertinimą skelbti turto varžytines. Antstolis 2018 m. balandžio 17 d. patvarkymu netenkino skolininko skundo ir jį kartu su vykdomąja byla Nr. ( - ) perdavė nagrinėti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams. Kauno apylinkės teismas 2018 m. gegužės 3 d. nutartimi atmetė skundo reikalavimą paskirti pareiškėjo turto vertės nustatymo ekspertizę, sudarant galimybę pareiškėjui pasiūlyti eksperto kandidatūrą bei nutraukė civilinę bylą dalyje dėl reikalavimų panaikinti 2018 m. kovo 15 d. patvarkymą Nr. ( - ), kuriuo paskelbtos pirmosios pareiškėjo turto varžytinės Nr. ( - ), priimti patvarkymą dėl turto varžytinių atšaukimo. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nutartimi, pateikė atskirąjį skundą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apelianto argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, kad skundžiama teismo nutartis yra neteisėta bei nepagrįsta.

13Dėl antstolio veiksmų teisėtumo Vykdymo procesas yra imperatyviai reglamentuojamas viešosios teisės (proceso teisės) normų, todėl visi šio proceso dalyviai – skolininkas, išieškotojas ir antstolis – privalo griežtai laikytis CPK bei jo pagrindu priimtų kitų teisės aktų nustatytos teismo sprendimų vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko ir trečiųjų asmenų teisės bei teisėti interesai. Kartu vykdymo procesas yra grindžiamas bendraisiais teisiniais interesų derinimo bei proporcingumo principais, kurie reiškia tai, kad, vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių išieškotojo interesams tinkamai apginti, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 3 straipsnio 1 dalis). CPK 634 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos antstolio pareigos savo iniciatyva imtis visų teisėtų priemonių, kad sprendimas būtų kuo greičiau ir realiai įvykdytas, aktyviai padėti šalims ginti jų teises ir įstatymų saugomus interesus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad priverstinio vykdymo taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) (lot. intra vires), o bet koks už įgalinimų ribų (lot. ultra vires) veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-273/2012). Todėl vykdymo procese privalu griežtai laikytis įstatymo nustatytos priverstinės vykdymo tvarkos, kad nebūtų pažeidžiamos išieškotojo, skolininko bei kitų suinteresuotų asmenų teisės ir teisėti interesai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad CPK 594 straipsnio ir Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies nuostatos leidžia konstatuoti, jog vykdymo procesui Lietuvos Respublikoje vadovauja antstolis, kurio procesinė veikla kontroliuojama teismo. Tinkamas ir rūpestingas vykdymo proceso organizavimas laikytinas antstolio profesine pareiga, kurios jis, jei įstatymas nenustato kitaip, negali perduoti kitiems asmenims. Be to, antstoliui taikytinas profesinio rūpestingumo standartas, be kita ko (lot. inter alia), suponuoja, kad rūpestingas antstolis turi būti aktyvus vykdymo procese, reaguoti į vykdymo kliuvinius ir dėti visas reikiamas protingas pastangas tam, kad jie būtų pašalinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2013). Pareiškėjas skundą dėl antstolio veiksmų iš esmės motyvavo tuo, kad antstolis vykdymo procese atliekant išieškojimą iš skolininko turto, jo įkainojimą atliko visiškai netinkamai, o pareiškėjas neturėjo teisės, vadovaudamasis CPK 681 straipsnio pagrindu, nustatyti kitokią turto vertę. Atskirajame skunde nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, pernelyg formaliai ir visiškai nepagrįstai, konstatavo, jog pareiškėjas praleido terminą skundui pateikti, kadangi skundo pateikimo antstoliui praleidimo fakto nekonstatavo antstolis priimdamas patvarkymą dėl pareiškėjo skundo netenkinimo. Apeliacinės instancijos teismas su tokiais apelianto atskirojo skundo argumentais nesutinka. Atsižvelgdamas į nustatytą bei į antstolio 2018 m. balandžio 17 d. patvarkyme dėl skundo netenkinimo nurodytas aplinkybes, laiko, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje pagrįstai nurodė, jog pareiškėjas, nors nuo 2018 m. vasario 8 d. žinodamas apie antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir nesutikdamas su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes imtis aktyvių veiksmų, siekdamas nustatyti kitokią areštuoto turto vertę, tačiau savalaikiai jokių veiksmų nesiėmė, į antstolį su skundu dėl antstolio veiksmų nustatant pareiškėjui priklausančio turto vertę kreipėsi praleidęs CPK 510 ir 512 straipsniuose nustatytą skundo pateikimo terminą, o antstolis, nors ir nesprendė klausimo dėl termino skundui paduoti atnaujinimo, pasisakė dėl savo veiksmų teisėtumo nustatant pareiškėjui priklausančio turto vertę. Todėl, įvertinęs visas nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nei antstolis, nei teismas nepažeidė skundų dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarką reglamentuojančių teisės normų, iš esmės išnagrinėdami pareiškėjo skundą dėl turto vertės nustatymo procedūrų tinkamai atliko įstatymo jiems pavestas atlikti pareigas.

14Dėl pareiškėjo turto vertės nustatymo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad areštuoto turto įkainojimas yra ypač svarbi parduodamo iš varžytynių turto proceso stadija (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-211/2007; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-434/2008; 2009 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-90/2009). CPK 681 straipsnyje nustatytose areštuoto skolininko turto įkainojimo taisyklės reikalaujama, kad skolininko turtas būtų įkainotas rinkos kaina. Taigi areštuoto turto vertė yra atspirties taškas nustatant pradinę turto pardavimo iš varžytynių kainą (CPK 718 straipsnis). Teisingas, įstatymo reikalavimus atitinkantis skolininko turto įkainojimas – visų pirma antstolio pareiga, kurią vykdyti jis privalo nepaisydamas to, kaip vykdymo proceso šalys naudojasi savo procesinėmis teisėmis, o įstatymas antstoliui nustato pareigą ir suteikia realias galimybes taip įkainoti areštuotą turtą, kad įkainojimas atitiktų realias rinkos kainas ir optimaliai atitiktų tiek išieškotojo, tiek skolininko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-266/2014). Atskirajame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas antstolio veiksmus, pernelyg formaliai ir tik bendrai nagrinėjo turto vertinimo procedūrą, tačiau neįsigilino į pačią skundo dėl antstolio veiksmų esmę. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad apelianto nurodomos abstraktaus pobūdžio aplinkybės negali būti pripažintos tinkamomis ir pagrįstomis, patvirtinančiomis neteisingą turto vertės nustatymą. Todėl vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas pripažino, kad pareiškėjas nuo 2018 m. vasario 8 d. žinodamas apie antstolio 2018 m. vasario 5 d. patvarkymą dėl areštuoto turto įkainojimo ir nesutikdamas su nustatyta turto verte turėjo visas galimybes kreiptis į jam priimtinus profesionalius turto vertintojus, tačiau tokių veiksmų nesiėmė, taip pat nepasinaudojo CPK 704 straipsnyje numatyta teise iki varžytinių paskelbimo specialiame tinklalapyje surasti areštuoto turto pirkėją, o antstolis, nustatydamas skolininko areštuoto turto rinkos vertę, veikė pagal įstatymo jam suteiktus įgalinimus (kompetenciją) ir neprivalėjo imtis papildomų priemonių turto vertei nustatyti, t. y. turimi areštuoto turto vertės duomenys nekėlė jokių abejonių dėl jų objektyvumo ir teisingumo.

15Dėl priimto patvarkymo panaikinimo ir naujo patvarkymo priėmimo Apeliacinės instancijos teismas, nesutinka su apelianto atskirojo skundo argumentais, kuriais teigiama, jog pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, nesilaikė CPK 510 straipsnyje įtvirtintos skundo dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo tvarkos, kadangi nepagrįstai nutraukė bylą pareiškėjo skundo dalyje dėl reikalavimo panaikinti 2018 m. kovo 15 d. patvarkymą ir naujo patvarkymo priėmimo. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad vykdymo procese tiek ieškotojui, tiek skolininkui keliama pareiga būti aktyviems ir patiems domėtis vykdymo eiga ir sąžiningai naudotis įstatymo suteiktomis teisėmis bei pareigomis, skolininkas ar jo atstovas privalo bendradarbiauti su antstoliu ir aktyviai padėti jam greitai ir tinkamai įvykdyti sprendimą (CPK 393 straipsnis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-121/2010). Taigi antstolio veiksmų, dėl kurių per įstatymo nustatytą terminą skolininkas nepareiškė prieštaravimų, pripažinimas neteisėtais būtų formalus bei neproporcingas ir reikštų nepagrįstą vykdymo proceso užvilkinimą. Nustatyta, kad 2018 m. balandžio 16 d. baigėsi pirmosios 2018 m. kovo 15 d. antstolio skelbtos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės. Kadangi jose nedalyvavo nė vienas varžytinių dalyvis, pareiškėjo reikalavimų dėl antstolio patvarkymo panaikinimo ir naujo patvarkymo priėmimo patenkinimas nesukelia materialiųjų teisinių padarinių. Atsižvelgdamas į tai, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino skundo dėl antstolio veiksmų šioje byloje nagrinėjimo ribas, bei, nustatęs, kad 2018 m. balandžio 16 d. baigėsi pirmosios antstolio 2018 m. kovo 15 d. skelbtos skolininkui priklausančio nekilnojamojo turto varžytinės, pagrįstai, vadovaudamasis CPK 293 straipsniu, civilinę bylą dalyje dėl pareiškėjo reikalavimų dėl antstolio 2018 m. kovo 15 d. patvarkymo panaikinimo ir naujo patvarkymo priėmimo nutraukė, laikydamas, jog šių pareiškėjo reikalavimų patenkinimas nesukels jam jokių materialiųjų teisinių padarinių. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos priimtos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto procesinio sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010). Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad teisiškai reikšmingų aplinkybių, kurios būtų pagrindu skundžiamai teismo nutarčiai panaikinti, apeliantas nenurodė, apeliacinės instancijos teismas tokių taip pat nenustatė, todėl atskirasis skundas atmestinas, o Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. liepos 31 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 320, 338 straipsniai).

16Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies punktu,

Nutarė

17atskirąjį skundą atmesti.

18Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gegužės 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

19Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai