Byla 2K-129/2014
Dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiaušiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Vytauto Greičiaus, Olego Fedosiuko ir pranešėjo Vytauto Masioko, teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. K., D. B., K. A. ir A. Š. kasacinius skundus dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžio ir Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžio.

2Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu

3D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. B. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas nuo 2009 m. sausio 15 d. iki 2009 m. birželio 15 d., nuo 2010 m. gegužės 27 d. iki 2010 m. gruodžio 26 d. ir nuo 2012 m. gegužės 10 d.

4K. A., nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir K. A. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5A. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. Š. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

6R. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir R. K. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011 m. balandžio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu bei 2011 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bausmė ir R. K. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaičiuojama bausmės dalis, atlikta pagal 2011 m. balandžio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendį.

7Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. M. (buv. S.) iš D. B. ir R. K. priteista iš kiekvieno po 12 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo, iš A. Š. ir K. A. – po 10 500 Lt neturtinės žalos atlyginimo.

8Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendis pakeistas:

9nuteistojo D. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, BK 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams. Nusikalstama veika, kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuota į BK 150 straipsnio 3 dalį ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir D. B. galutinė subendrinta bausmė paskirta ketveri metai laisvės atėmimo;

10nuteistojo K. A. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams;

11panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. A. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį bei 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir K. A. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Panaikintas bausmių bendrinimas K. A.;

12nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams;

13panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį ir A. Š. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Panaikintas bausmių bendrinimas A. Š.. A. Š. pašalinta BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė. Į bausmės atlikimo laiką A. Š. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009 m. sausio 19 d. iki 2009 m. sausio 21 d.;

14nuteistojo R. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 149 straipsnio 3 dalį, perkvalifikuotos į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vienas tęstinis nusikaltimas ir paskirta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, prie šiuo nuosprendžio paskirtos bausmės iš dalies pridėta 2011 m. balandžio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2011 m. spalio 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi paskirta bausmė ir R. K. galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas penkeriems metams;

15panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. K. buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, ir R. K. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką;

16Į bausmės atlikimo laiką R. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo 2009 m. sausio 27 d. iki 2009 m. sausio 29 d.

17Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.

18Teisėjų kolegija

Nustatė

19D. B., K. A., A. Š., R. K. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami, D. B., K. A., R. K. esant apsvaigusiems nuo alkoholio, 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 į 7 d., bute, esančiame Kretingoje, ( - ), D. B. grasinamai paliepus nepilnametei J. S. nusirengti, šiai atsisakius, D. B. panaudodamas fizinį ir psichinį smurtą – jėga nepilnametę nukentėjusiąją nurengdamas, grasindamas tuoj pat ją sumušti, suplėšyti jos rūbus, jėga laikydamas ir spausdamas jos rankas, suduodamas ne mažiau kaip vieną kartą rankos alkūne į veidą, rankomis spausdamas kaklą, dėl to padarydamas poodinę kraujosruvą kakle, muštinę žaizdelę apatinės lūpos gleivinėje, poodinę kraujosruvą ir odos nubrozdinimą kairiame dilbyje, odos nubrozdinimą ant kairio riešo sąnario, taip nukentėjusiajai J. S. sukeldamas nežymų sveikatos sutrikdymą, pargriaudamas ant lovos, užguldamas ir taip palauždamas jos valią bei atimdamas galimybę priešintis, prieš nepilnametės J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą, t. y. nepilnametę J. S. išžagino. Tęsiant nusikalstamus veiksmus, A. Š., D. B. laikant nepilnametės J. S. rankas ir rankomis spaudžiant kaklą, alkūne sudavus vieną smūgį į veidą, R. K. ir K. A. laikant nukentėjusiosios kojas, pasinaudojęs bendrininkų panaudotu fiziniu smurtu bei tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau panaudotu fiziniu bei psichiniu smurtu, norėjo prieš nepilnametės J. S. valią atlikti prievartinį lytinį aktą, tačiau nukentėjusioji J. S. intensyviai priešindamasi sugebėjo A. Š. nuo savęs nustumti. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, K. A., pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta anksčiau jo paties ir bendrininkų pavartotu fiziniu bei psichiniu smurtu, prieš J. S. valią atliko prievartinį lytinį aktą – nepilnametę J. S. išžagino, t. y. D. B., K. A., A. Š., R. K. padarė nusikaltimą, numatytą BK 149 straipsnio 3 dalyje.

20Be to, D. B. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, siekdamas atlikti prievartinius lytinius santykius su nepilnamete J. S., bute, esančiame Kretingoje, ( - ), pasinaudodamas tuo, kad nukentėjusiosios J. S. valia buvo palaužta ir galimybė priešintis atimta panaudotu fiziniu bei psichiniu smurtu, jėga paėmęs už rankų, J. S. pastatė nugara į save prie kambaryje buvusios spintelės, iš už nugaros apglėbęs laikė jos rankas ir bandė prieš jos valią atlikti prievartinius lytinius santykius analiniu būdu, tačiau nukentėjusioji pasipriešino, atsisukdama veidu į jį. Tęsdamas nusikalstamą veiką, D. B. nepilnametę J. S. pargriovė ant lovos, sugriebęs už plaukų, lenkė jos galvą, viena ranka laikydamas už plaukų, kita ranka ją jėga pražiodino ir prieš nukentėjusiosios valią tenkino lytinę aistrą su nepilnamete J. S. oraliniu būdu, t. y. D. B. padarė nusikaltimą, numatytą BK 150 straipsnio 3 dalyje.

21Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti.

22Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ne į visų liudytojų parodymus, neatsižvelgė į nuteistojo parodymus bei eksperto paaiškinimus. Nuteistasis nurodo su nukentėjusiąja lytinių santykių neturėjęs, pasak jo, tai patvirtino ir ekspertas, kuris nerado jo spermos, be to nenustatė jokių lytinių organų pažeidimų, kurie, nuteistojo teigimu, išprievartautam asmeniui turėtų būti. Kasatorius neigia prieš nukentėjusiąją naudojęs smurtą, nurodo tam neturėjęs jokio pagrindo. Nuteistasis nurodo, kad iš nukentėjusiosios parodymų matyti, jog ji siekia finansinės naudos, iš nukentėjusiąją charakterizuojančios medžiagos ir liudytojų parodymų galima daryti išvadą, jog ji yra laisvo elgesio mergina.

23Kasaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir jį pagal BK 149 straipsnio 3 dalį išteisinti.

24Kasatorius neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodo buvęs kartu su kitais, tačiau praktiškai nebendravęs su J. S., nes ji nebuvo jo pažįstama, jis nežinojęs, kiek nukentėjusiajai metų.

25Kasaciniame skunde K. A. nurodo, kad jis kartu su A. Š., D. B., K. S. išvyko į Klaipėdą, į klubą, tačiau į jį nepateko, todėl visi nusprendė, jog K. S. susisieks su mergina iš ( - ) kaimo (tai buvo J. S.). Į sutartą vietą Plungės rajone ( - ) kaime prie parduotuvės nuteistasis su kompanija atvyko apie 23 val. J. S. į susitikimą atėjo viena, nors sakė ateisianti su seserimi. Visi keturi vaikinai išlipo iš automobilio, tačiau po 5 minučių pasidarė šalta, todėl sutarė sėstis į vidų. Kasatorius pažymi, kad niekas nevertė J. S. sėstis į automobilį, per prievartą nesodino ir niekas negrasino, nukentėjusioji įsėdo pati, niekieno neverčiama. D. B. pasiūlė nuvykti pas R. K. į svečius, J. S. neprieštaravo pasiūlymui. Pakeliui į Kretingą buvo sustota degalinėje Plungės rajone. J. S. ir K. S. liko sėdėti automobilyje, ji paprašė nupirkti 0,5 1 talpos skardinę sidro bei traškučių. Kasatorius pažymi, kad niekas J. S. per prievartą automobilyje nelaikė, ji naudojosi savo mobiliojo ryšio telefonu. Atvykus prie R. K. namų, Kretingoje, ( - ), pastebėjo, kad nedega šviesa, suprato, jog jo nėra, todėl sugalvojo aplankyti brolius D. ir D. N., gyvenančius Kretingos rajone Rūdaičių kaime. Į Rūdaičių kaimą kompanija atvyko 2008 m. gruodžio 7 d. apie 1 val., visi nuėjo į gyvenamojo namo rūsį. Čia buvo šokama, vartojami alkoholiniai gėrimai. J. S. gėrė sidrą, šoko. Vėliau visi išvyko atgal į Kretingą, pas R. K.. Apie 1.20 val., atvykus į Kretingą, D. B. nuėjo į butą ir sutarė su R. K., jog juos įleis pasisvečiuoti. J. S. iš automobilio išlipo pati ir pati, niekieno neverčiama, nuėjo pas R. K. į namus, kur tuo metu svečiavosi ir jo draugė V.. Į butą pas R. K. atėjo visi (K. S. buvo girtas įneštas) ir su savimi atsinešė turėtus alkoholinius gėrimus, juos ten vartojo, kalbėjosi. J. S. sėdėjo D. B. ant kelių, jo neprašė parvežti namo. J. S. klausė, kur yra tualetas, ir R. K. ją lydėjo į lauko tualetą. Nuteistasis K. A. nurodo, kad jis ir A. Š. alkoholio nevartojo, pabuvę bute apie 10 minučių, išvažiavo namo, tai patvirtino liudytoja J. Š., su kuria K. A. gyvena ir augina bendrą vaiką. Kasatorius nurodo, kad jam būnant pas R. K. J. S. niekas negrasino, pasimylėti nesiūlė, nežagino ir nesikėsino išžaginti. Jis pats J. S. nesikėsino išžaginti ir jokios prievartos prieš ją nenaudojo. Kokiu būdu jo sperma galėjo atsirasti ant J. S. kelnaičių, K. A. paaiškinti negali, nes jis su ja lytiškai nesantykiavo. Be to, išvada, kad sperma yra jo – tik tikėtina. 2008 m. gruodžio 7 d. apie 9 val. ryte K. A. atvyko į butą ir parvežė J. S. į ( - ) kaimą, važiuojant ji nieko nekalbėjo, ant jos veido sužalojimų nesimatė.

26Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji J. S. (M.) teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, jog 2008 m. gruodžio 6 d., po pietų, ji susirašinėjo SMS žinutėmis su iš matymo pažįstamu K. S. ir susitarė su juo ir jo draugais susitikti Plungės rajone, ( - ) miestelyje prie parduotuvės ( - ); susitiko tą pačią dieną apie 23 val. Į susitikimą atėjo apsirengusi raudonos spalvos striuke, mėlynos spalvos džinsiniu sijonu, mūvėjo pėdkelnes bei avėjo ilgaaulius batus. Kasatorius pažymi, kad tokią aprangą nurodė ir jis, ir kiti nuteistieji, taip pat broliai N., pas kuriuos jie nuvyko į Rudaičių kaimą J. S. patvirtino iki tol K. A. nepažinojusi. Nukentėjusioji nurodė, kad norėjo išlipti, tačiau niekas jos neišleido ir ji mobiliojo ryšio telefonu bandė prisiskambinti draugei, rašė jai SMS, bet niekas neatsakė. Savo sesei bei šeimos nariams neskambino ir nerašė SMS. Po to važiavo į Kretingą. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nuosprendyje nurodyta, jog liudytoja E. S. paaiškino, kad yra nukentėjusiosios J. S. sesuo ir 2008 m. gruodžio 7 d. jos kartu turėjo eiti susitikti su vaikinais. Tėvai E. S. neišleido, todėl į susitikimą apie 23 val. sesuo nuėjo viena, sakė, kad grįš po valandos, tačiau tą naktį negrįžo. E. S. nurodė, kad ryte rado 1 val. nakties sesers parašytą SMS žinutę, kurioje buvo klausiama, ką ši veikia. J. grįžo sekančią dieną sumušta, buvo suplėšytos pėdkelnės, ji verkė, pasakė, kad ją išžagino. Namie J. niekas nemušė, o sumušimai atsirado po 2008 m. gruodžio 7 d. nakties įvykių. Kasatorius nurodo, kad teismas neaptarė E. S. parodymų apie tai, kad jos sesuo jau ne pirmą kartą išeina iš namų ir nenakvoja, dėl to jų šeimoje kyla konfliktai. Kasatoriaus teigimu, niekas prieš J. S. smurto nenaudojo. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kasatorius buvo kaltinamas tuo, jog 0.30 val. pasikėsino išžaginti J. S., o ji, nepraėjus pusvalandžiui, siunčia seseriai žinutę, ne prašydama pagalbos, o su klausimu, ką ši veikia. Pasak kasatoriaus, tai, kad nukentėjusioji, prievartaujama ir gindamasi nuo keturių asmenų, turėjo telefoną ir galimybę juo pasinaudoti, tik parodo jo nekaltumą. Nuteistojo teigimu, tai parodo, kad teismas įrodymų visumą vertino tendencingai ir neteisingai. Tos pačios aplinkybės pasitvirtino ir yra užfiksuotos apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje. Nuteistasis nurodo savo apeliaciniame skunde pažymėjęs, kad nėra aišku, kodėl teismas nepašalina tokių prieštaravimų ir kodėl, esant tokiai situacijai, besąlygiškai tiki nukentėjusios parodymais, nes akivaizdžiai matyti, jog ji meluoja, tačiau tokios pozicijos laikėsi ir apeliacinės instancijos teismas.

27Kasaciniame skunde nurodoma, kad J. S. parodė, jog bute buvo moteris (V.), kurią ji žinojo iš matymo, tačiau nukentėjusioji neprašė jos pagalbos, taip pat parodė, kad kai ėjo į lauką į tualetą ji neturėjo galimybės pabėgti, tačiau nepasakė, kad bent bandė tai padaryti ar šaukėsi pagalbos. Taip pat ji nurodo, kad nuteistieji meluoja, jog 2008 m. gruodžio 7 d. apie 1 val. jie buvo atvykę į Rūdaičių kaimą Kretingos rajone pas brolius N.. Pasak nukentėjusiosios, iš Plungės rajono visa kompanija atvyko į Kretingos miestą, tačiau, kasatorius atkreipia dėmesį, kad tokiu atveju meluoja broliai N., tačiau jie tam neturi jokio pagrindo. Teismas turi daryti išvadą ir priimti sprendimą tik iš byloje tirtų įrodymų, o ne stengtis savaip interpretuoti liudytojų ir nukentėjusios parodymus. Teismai nesiaiškino šių aplinkybių, atsisakė kviesti liudytojus D. ir D. N., kurių parodymai užfiksuoti 2010 m. lapkričio 4 d nuosprendyje, jog 2008 metų žiemą, po 24 val., pas juos į namus Kretingos rajone Rūdaičių kaime atvyko kaltinamieji su mergina (J. S.), kuri buvo apsirengusi raudona striuke bei žydros spalvos džinsiniu sijonu (tokią aprangą parodymuose nurodė ir nuteistasis K. A., ir nukentėjusioji J. S.), vaikinai atsivežė alkoholinių gėrimų, visa kompanija svečiavosi namo rūsyje. J. gėrė sidrą, grojo muzika, ji šoko viliotinį. D. ir D. N. tėvas, išgirdęs triukšmą, liepė svečiams važiuoti namo ir pastarieji išvyko. J. atžvilgiu smurto niekas nenaudojo ir ji pati buvo geros nuotaikos. Kasatorius nurodo, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai net nenorėjo apklausti brolių N. ir nesiaiškino, ar tikrai pas juos buvo J. S..

28Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja L. S., kuri paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 7 d., apie 10 val. ryto, pakeliui į darbą užėjo pas R. K. atsigerti kavos. Į butą pateko pro neužrakintas duris. Kambaryje buvo R. K., jo draugė V. bei jauna mergina (J. S.). Jokių sumušimų ant J. S. liudytoja nematė ir ši nieko jai nepasakojo, o sėdėjo kartu ir gėrė kavą.

29Liudytoja apklausta V. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d. svečiavosi pas pažįstamą R. K. ir vėlai vakare pas jį atvyko vaikinai su J. S.. Maždaug po 1 val. atvykę asmenys nuėjo miegoti į kitą kambarį. Liudytoja nurodė, kad niekas prievartos merginos atžvilgiu nenaudojo, miegodama ji jokio triukšmo negirdėjo. Naktį ėjo į lauko tualetą, buto durys nebuvo užrakintos, grįžusi durų neužrakino. Atsikėlusi ryte visa kompanija gėrė arbatą, kavą. Liudytoja nepastebėjo, kad J. S. būtų suplėšyti rūbai ar ji būtų sumušta, nukentėjusioji niekuo nesiskundė ir nieko neprašė.

30Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusios parodymai nenuoseklūs, prieštaringi, juos paneigia ne tik nuteistųjų, bet ir liudytojų parodymai, o neteisėtai surinkti įrodymai negali būti tiriami ir jais remiamasi priimant apkaltinamąjį nuosprendį, prieštaravimai ir visi neatitikimai turi būti vertinami nuteistojo naudai.

31Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje užfiksuota, kad liudytoja V. G. (S.) paaiškino, jog ji dirba Plungės rajono PK tyrėja ir 2008 m. gruodžio 7 d. atliko pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus – apklausė nukentėjusiąją J. S. bei atliko kitus būtinus tyrimo veiksmus. Atsimena, kad apklausos metu J. S. verkė. Kasatoriaus teigimu, teismas neaptarė padarytų procesinių pažeidimų bei tyrėjos parodymų apie tai, kaip tuo pat metu buvo paimti nukentėjusios daiktai ir pati nukentėjusioji buvo vienu metu ir pas gydytojus, ir pas save namuose, kodėl paimti daiktiniai įrodymai nebuvo aprašyti, individualizuoti, nufotografuoti, kodėl skiriasi paimtų ir ekspertui nusiųstų kelnaičių spalva, neaptarė to, kad tyrėja nematė jokių sužalojimų ant J. S.. Kasatoriaus teigimu, įrodymai buvo surinkti neteisėtai, buvo padaryta esminių proceso pažeidimų.

32Priimant 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendį taip pat buvo apklausta liudytoja J. J., kuri paaiškino, kad dirba Kretingos rajono policijos komisariato tyrėja ir atliko ikiteisminio tyrimo veiksmus J. S. išžaginimo byloje. Kasatorius nurodo, kad teismas nemini tokių aplinkybių, jog J. J. negalėjo atsakyti, kaip gavo daiktinius įrodymus ir kodėl, juos gavusi, sudarė daiktų aprašą, kuris skyrėsi nuo poėmio akto. Liudytoja nurodė, kad daiktai buvo pateikti bendroje dėžėje ir jei jie buvo atsiųsti su byla, vadinasi, turėjo būti šios bylos daiktiniai įrodymai, ji šiuos daiktus nufotografavo pirmą karta byloje. Taip pat J. J. negalėjo atsakyti, kodėl ji įvykio vietą apžiūrėjo viena, po daugiau kaip pusės metų, kai ten jau gyveno kiti asmenys ir bute buvo kiti baldai (neaišku, ar buvo apžiūrėtas tas pats butas, kuriame buvo padarytas nusikaltimas), taip pat kodėl buvo nuspręsta nekviesti ir neapklausti liudytojų, kurie teisme parodė, kad buvo važiuota į Rudaičius ir kad bute buvo kitos moterys, kurių pagalbos J. S. neprašė, kodėl du kartus buvo daromas atpažinimas ir K. A. atpažintas iš antro karto. Kasatoriaus teigimu, tai galėtų patvirtinti, kad jis su nukentėjusiąja nebendravo, bute buvo trumpai, o automobilyje ji jam buvo už nugaros.

33Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji prašė priteisti 46 000 Lt neturtinės žalos, nes dėl padarytų nusikaltimų ji patyrė didelį stresą, gėdą ir kitus nepatogumus (sutriko miegas, sumažėjo bendravimo galimybė), tačiau, kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad nukentėjusioji dėl sveikatos sutrikimų niekur nesikreipė, priešingai – ištekėjo, pasikeitė pavardę. Be to, pasak kasatoriaus, nuosprendyje teismas nurodė kitas aplinkybes, apie kurias nukentėjusioji teismo posėdžio metu nepasakojo, todėl neaišku, kaip jos atsidūrė teismo nuosprendyje. Nepilnametės nukentėjusiosios J. S. atstovė pagal įstatymą N. S. (bylos nagrinėjimo metu ji jau buvo pilnametė, todėl N. S. procesinis statusas nėra aiškus) teisminio nagrinėjimo metu abiejų instancijų teismuose paaiškino, kad 2008 m. gruodžio 6 d. apie 22:30 val. jos nepilnametė dukra J. išėjo iš namų, o sugrįžusi 2008 m. gruodžio 7 d. apie 11:30 val. papasakojo, kad ją išžagino trys vaikinai. Dukra verkė, buvo suplėšytos jos pėdkelnės, sutinusi lūpa, matėsi mėlynės ir nudrėskimai ant rankų, spaudimo žymės kaklo srityje, nors prieš jai išvykstant iš namų ant jos kūno jokių sužalojimų nebuvo. N. S. nurodė, kad J. S. buvo žadėjusi po valandos sugrįžti, todėl 2008 m. gruodžio 7 d. apie 1.30 val. ji skambino į dukros mobiliojo ryšio telefoną, tačiau šis buvo išjungtas. N. S. , kaip nurodoma nuosprendyje, parodė, kad dėl išžaginimo jos nepilnametė dukra J. S. patyrė fizinį smurtą ir didelį šoką, dėl šio įvykio jai buvo reikalinga psichologo pagalba, pasidarė sunku su ja bendrauti, ji nebegalėjo mokytis. Tačiau kasatorius nurodo, kad ir anksčiau J. S. konfliktavo su tėvais, blogai mokėsi, nepareidavo naktimis namo.

34Patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį teismas nurodė, kad neturtinę žalą sudaro dėl sužalojimų nepilnametės patirtas fizinis skausmas, nepatogumai bei dėl padarytų nusikaltimų patirtas šokas, išgąstis, baimė, nepasitikėjimas, bendravimo su žmonėmis sumažėjimas ir kiti nepatogumai. Kasatorius pažymi, kad tokie motyvai nei ieškinyje, nei teismo posėdžio metu nebuvo nurodyti, be to šios aplinkybės neįrodytos, o panašių problemų nukentėjusioji turėjo ir anksčiau, t. y. bėgo iš namų, nelankė mokyklos, gyveno lytinį gyvenimą, taip pat bylos nagrinėjimo metu sukūrė šeimą. Be to, byloje buvo du ieškovai – nukentėjusieji, o priteista vienam, todėl, kasatoriaus nuomone, ieškinio išsprendimas neatitiko BPK 109 straipsnio reikalavimų.

35Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas bylą privalėjo tiesiogiai ištirti visus bylos įrodymus, o jam to nepadarius, tai turėjo padaryti apeliacinės instancijos teismas (BPK 242 straipsnio 1 dalis), ir vertinti juos pagal vidinį įsitikinimą (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taip pat, remiantis 2003 m. birželio 20 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 3.1.7 punkto nuostatomis, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, patvirtinančių kaltinamojo kaltumą, turi būti išdėstomi ir kitais byloje surinktais įrodymais paneigiami kaltinimui prieštaraujantys duomenys, teismo išvados, vertinant įrodymus turi būti pagrįstos. Baudžiamojo proceso įstatymas imperatyviai nurodo, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje turi būti išdėstomi įrodymų įvertinimo (jų priimtinumo ar atmetimo aspektu) motyvai (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir teismas vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu turėjo vertinti visus įrodymus, aptarti nurodytas aplinkybes ir neatitikimus, o ne parašyti, kad tiki J. S. parodymais, kurie prieštaringi, o jos elgesys logiškai nepaaiškinamas. Teismas besąlygiškai atmetė nuteistųjų parodymus, niekaip nevertino tyrėjų padarytų pažeidimų, brolių N. ir kitų liudytojų, kurie keletą valandų matė ir bendravo su J. S., parodymų, kuri tuo metu, pagal nuosprendį, buvo laikoma prievarta ir naudojant smurtą su ja buvo lytiškai santykiaujama. Kasatorius nurodo, kad iš pradžių teismas priėmė sprendimą apklausti minėtus liudytojus bei ikiteisminio tyrimo pareigūnus ir buvo skirtos sankcijos už neatvykimą, tačiau po to buvo atsisakyta juos kviesti nurodant, kad tai bylos vilkinimas, į teismo nuosprendį buvo perkeltas kaltinamasis aktas. Nuteistojo teigimu, teismas bylos netyrė nešališkai, jis negalėjo apginti savo teisių ir įrodyti savo nekaltumo. Dėl to buvo patenkinti apeliaciniai skundai ir panaikintas 2010 m. lapkričio 4 d. Kretingos rajono apylinkės teismo nuosprendis, tačiau nagrinėjant baudžiamąją bylą iš naujo teismo posėdžio metu buvo tirta dar mažiau aplinkybių, nebuvo apklausti K. A. gynėjo prašomi apklausti liudytojai, taip pat buvo nuspręsta apklausti liudytojus – ikiteisminio tyrimo pareigūnus, tačiau, nors jie ir buvo baudžiami už neatvykimą, paskutinio posėdžio metu buvo atsisakyta juos apklausti, nes jie neatvyko. Kasatoriaus teigimu, tai yra jo gynybos teisių pažeidimas, nes jis negalėjęs priversti policijos pareigūnų atvykti. Skunde nurodoma, kad niekas nesiaiškino dėl nuteistojo nurodytų proceso pažeidimų, klaidų ekspertizės akte, todėl visos abejonės ir prieštaravimai turėjo būti traktuojami kaltinamojo naudai.

36Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad pagal teismų praktiką išžaginimo bylose nukentėjusios parodymai bei eksperto išvados yra itin reikšmingi įrodymų liečiamumo prasme. Teismas nenurodė, kokia konkrečia teismų praktika, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimis vadovaujasi, ir vienus įrodymus baudžiamojoje byloje pripažino svarbesniais ir labiau patikimais nei kitus, nors, pasak kasatoriaus, jis savo skunde kėlė abejones būtent dėl eksperto veiksmų. Specialisto išvadoje Nr. G 422/08 (07) konstatuojama, kad J. S. 2008 m. gruodžio 7 d. padaryti šie sužalojimai – poodinė kraujosruva kakle, muštinė žaizdelė apatinės lūpos gleivinėje, poodinė kraujosruva ir odos nubrozdinimas kairiame dilbyje, odos nubrozdinimas kairio riešo sąnario srityje; šie sužalojimai, kurie padaryti kietais bukais ir kietais bukabriauniais daiktais, J. S. sukėlė nežymų sveikatos sutrikdymą. Kasatoriaus teigimu, neaišku, kodėl padaryti tokie nežymūs sužalojimai, jei nukentėjusiąją pasikėsino išžaginti ir du kartus naudojant prievartą išžagino keturi asmenys. Paaiškinimus apie ekspertizės aktą teisme davė ekspertizės neatlikęs ir J. S. nematęs ekspertas, nors teismas buvo nusprendęs iškviesti ekspertizę atlikusį ekspertą.

372009 m. liepos 1 d. apžiūros metu apžiūrėti iš nukentėjusiosios J. S. paimti rūbai, kuriuos ji vilkėjo prieš ją padaryto nusikaltimo metu, jie perduoti saugoti Kretingos rajono policijos komisariatui, tačiau jau prieš tai buvo padaryta ekspertizė ir rasta K. A. sperma. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl K. A., teismas rėmėsi specialisto išvada Nr. S 128/09 (01), kurioje konstatuojama, kad ant J. „S“. kelnaičių yra sperma; gautas mišrus ne mažiau kaip dviejų asmenų DNR profilis, kuris galimai priklauso K. A. ir A. Š.; ant J. „S“. kelnaičių yra sperma, kuri priklauso A. Š. su ne mažesne, nei 99,99 proc. tikimybe; tamponuose su J. „S“. makšties turiniu rastas spermos skystis, tačiau kam jis priklauso, pasakyti negalima, nes iš sperminio skysčio negauta DNR profilio, tinkamo asmens identifikavimui. Kasatorius pažymi, kad ekspertai duoda išvadą, jog sperma, rasta ant J. „S“. (ne J. S.) kelnaičių, galimai priklauso K. A., be to, buvo netinkamai paimti, įforminti ir persiųsti daiktiniai įrodymai, kurie po ekspertizės buvo apžiūrėti ir prijungti prie bylos.

38Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai, nebuvo apklaustas ekspertas (specialistas), kuris davė išvadą, o teismas išskirtinai vertino nukentėjusios parodymus ir eksperto išvadas, nors visi įrodymai turi būti teisėti ir negali būti viršesni. Taip pat nėra aišku, kokia praktika teismas vadovaujasi, kai BPK 20 straipsnis to nenumato. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas pirmosios instancijos teismo nuosprendį, sutiko, jog byla buvo nagrinėta paviršutiniškai ir neišsamiai, tačiau nepasisakė dėl šališkumo (perrašytas kaltinamasis aktas, nekviesti liudytojai nepasisakoma dėl DNR ekspertizės skyrimo) Kasatorius pažymi, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo keturis kartus priimti teismų procesiniai sprendimai – nuosprendžiai – ir visi jie skirtingi.

39Esant tokiems įrodymams, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio, todėl jis turi būti panaikintas ir priimtas išteisinamasis.

40Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendį bei Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

41Nuteistojo A. Š. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais skundžiami teismų priimti sprendimai, identiški nurodytiems K. A. kasaciniame skunde. Nuteistasis neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, išdėsto savo parodymus apie 2008 m. gruodžio 6–7 d. įvykius, pažymi, kad nukentėjusiosios niekas prievarta į automobilį nesodino, nevertė jos niekur važiuoti, per prievartą R. K. bute nelaikė, negrasino, pasimylėti nesiūlė, nežagino. Nuteistasis A. Š. skunde nurodo iš esmės tokią pačią įvykių eigą kaip ir K. A., teigia, kad jiedu alkoholio nevartojo, anksti išvažiavo namo, kitą dieną atvyko, visi kartu gėrė kavą, arbatą, vėliau J. S. parvežė namo, sužalojimų ant jos veido nematė. Kasatorius nurodo, nukentėjusiajai Zigmu neprisistatinėjęs ir apskritai su ja praktiškai nebendravęs, o kokiu tikslu Zigmu jį vadino kartu su juo buvę draugai, nežino. A. Š. teigia sumokėjęs J. S. 2000 Lt už tai, kad nekaltintų jo ir pasakytų tiesą, tačiau ji pareikalavo dar pinigų. Kasatorius nurodo nesikėsinęs išžaginti nepilnametės bendrininkų grupe ir todėl civilinio ieškinio nepripažįsta, kokiu būdu jo sperma galėjo atsirasti ant J. S. kelnaičių, paaiškinti negali.

42Taip pat nuteistasis perpasakoja ir kritikuoja teismo nuosprendyje užfiksuotus J. S. ir N. S. parodymus tokiais pačiais argumentais, kaip ir K. A.. Nurodo, kad N. S. parodė, jog dėl išžaginimo jos nepilnametė dukra patyrė fizinį smurtą ir didelį šoką, dėl šio įvykio jai buvo reikalinga psichologo pagalba, pasidarė sunku su ja bendrauti, ji nebegalėjo mokytis, todėl dėl nepilnametės dukters patirtos fizinės ir moralinės žalos reiškia 48 000 Lt dydžio civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. N. S. pripažino, kad 2000 Lt neturtinės žalos atlygino A. Š., kuris buvo atvykęs į namus. Kasatorius pažymi, kad N. S. teisme patvirtino, jog su J. yra problemų – ji nesimoko ir tai jau ne pirmas kartas, kai ji negrįžta namo, taip pat kad dėl to nesikreipė pagalbos į medikus.

43Kasaciniame skunde atpasakojami liudytojų L. S., V. S., D. ir D. N. parodymai nurodant, kad jie paneigia nukentėjusiosios parodymus. Nurodoma, kad teismai atsisakė apklausti liudytoją K. S., nors tai buvo nuspręsta ir už neatvykimą teismas jam paskyrė baudą, tačiau, kai šis buvo atvykęs į posėdį, apklaustas nebuvo. Pirmame teisme K. S. parodė, kad J. S. buvo jo pažįstama ir jie nuvyko pas ją, po to vyko į Kretingą, Rudaičius, miegojo kambaryje, o ryte, kai prabudo, visi buvo virtuvėje, gėrė arbatą ir kavą, J. S. jam nieko nepasakojo apie nakties įvykius, o po to ją parvežė namo.

44Taip pat kasaciniame skunde atpasakojami tyrėjų V. G. (S.) ir J. J. parodymai, nurodant, kad tyrėjos, atlikdamos procesinius veiksmus, padarė baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų. A. Š. skunde išsako tas pačias abejones kaip ir K. A. dėl tyrėjų veiksmų teisėtumo ir ekspertizės išvadų dėl nukentėjusiajai padarytų sužalojimų ir dėl ant J. S. kelnaičių rastos A. Š. spermos. Kasatorius nurodo neigęs, kad norėjo atlikti prievartinį lytinį aktą, be to, pati J. S. teisme parodė, kad lytinio akto jis nebaigė, todėl, pasak kasatoriaus, nesuprantama, kaip sperma atsirado, jei pati J. S. nurodo, kad šio nuteistojo spermos nebuvo. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje Nr. S128/09(01) nurodyta, jog ant J. „S“. kelnaičių rasti spermiai, pareiškimas paimtas iš J. S., o byloje nukentėjusioji įvardijama J. S.–M.. Nei prokuroras, nei teismas savo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendyje neaptarė, ar tai vienas ir tas pats asmuo, ar tyrėja tuo metu neskyrė kitos ekspertizės. Šie prieštaravimai apeliacinėje instancijoje nebuvo pašalinti. Kasatorius pažymi, kad paskutinio posėdžio metu žodine nutartimi buvo panaikintas kitas sprendimas kviesti liudytoją V. G. (S.).

45Nuteistojo teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismas pats sau prieštaravo, iš pradžių tenkindamas jo gynėjo pareiškimus, o po to, motyvuodamas tuo, kad tai proceso vilkinimas, atsisakė kviesti liudytojus. Kasatoriaus nuomone, teismai neįsigilino į bylos esmę ir nepašalino prieštaravimų. A. Š. pateikti keturi kaltinimo epizodai pažodžiui perrašyti iš kaltinamojo akto ir tai buvo šališkas sprendimas. Esant tokiems įrodymams, tokiam procesui, teismas negalėjo priimti apkaltinamojo nuosprendžio. Apeliacinės instancijos teismas nesprendė šio klausimo ir nekomentavo nuosprendžio bei kaltinamojo akto sutapimų, todėl jis turi būti panaikintas ir dėl A. Š. priimtas išteisinamasis nuosprendis.

46Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų apeliacinio skundo motyvų ir neišsiaiškino visų bylos aplinkybių, taip pat neteisėtai buvo atmesti nuteistojo pareiškimai dėl liudytojų apklausos ir pakartotinės DNR ekspertizės skyrimo, dėl tokio gynėjo prašymo nebuvo priimtas joks procesinis sprendimas, kaip ir dėl to, jog, kasatoriaus nuomone, pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

47Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka arba pakeisti teismo nuosprendį kaip numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – ir BPK).

48Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis), priimant apkaltinamąjį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme buvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų: pažeistos BPK 7 straipsnio, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnyje įtvirtintos kaltinamojo teisės į rungimosi principu pagrįstą ir teisingą procesą, teisės į gynybą, teisės žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai. Taip pat pažeista BPK 255 ir 256 straipsniuose nustatyta veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismo nuosprendis keistinas ir dėl netinkamo įstatymo pritaikymo (BPK 383 straipsnis).

49Nuteistasis R. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalį, kuria jis buvo nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, 24 straipsnio 3 dalį, 150 straipsnio 3 dalį, ir nuteistąjį išteisino, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką. Taigi, apeliacinės instancijos teismas ištyrė tik vieną epizodą, kuris įrodo R. K. nekaltumą. Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-626/2006, 2K-629/2006, 2K-105/2008, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2005 m. birželio 23 d. nutarimas Nr. 53 „Dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias bylu procesą apeliacinės instancijos teisme“). Todėl, pasak kasatoriaus, turėjo būti tikrinami ir kiti įrodymai, nes visi prieštaravimai, ištyrus tik dalį, pašalinti nebuvo.

50Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas vieną epizodą, tuo pripažino abejotinomis kitas prieštaringas aplinkybes, kurios turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Tai akcentuojama teismų praktikoje. Visa bylos medžiaga parodo, kad nukentėjusioji elgėsi lengvabūdiškai, vartojo alkoholį, jos elgesys buvo provokuojantis. Vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų senato nutarimu Nr. 49 „Dėl teismu praktikos išžaginimo ir seksualinio prievartavimo baudžiamosiose bylose“ – išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra nusikalstamos veikos tik padarius jas tiesiogine tyčia, šios veikos suponuoja kaltininko suvokimą, kad jis lytiškai santykiauja ar tenkina lytinę aistrą su nukentėjusiuoju prieš jo valią, pasipriešinimui įveikti panaudojęs fizinį smurtą, grasinimus tuoj pat jį panaudoti ar kitaip atimdamas galimybę priešintis arba pasinaudojęs bejėgiška nukentėjusiojo būkle, ir nori tokių lytinių santykių ar lytinės aistros tenkinimo. Jei asmuo nesuvokė bent vieno išžaginimo ar seksualinio prievartavimo pagrindinės sudėties požymio, veika negali būti kvalifikuojama pagal BK 149 ar 150 straipsnį. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje akcentavo, kad, skiriant bausmes keliems asmenims, padariusiems nusikalstamą veiką bendrininkavimo forma, principinę reikšmę įgauna teisingumo principo įgyvendinimas.

51Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog išžaginimas ir seksualinis prievartavimas yra laikomi padaryti bendrininkų grupės, kai išžaginant ar seksualiai prievartaujant susitarę dalyvauja keli asmenys, iš kurių bent du yra išžaginimo ar seksualinio prievartavimo vykdytojai. Pasak kasatoriaus, teismo samprotavimai jo atžvilgiu neįrodo anksčiau minėtų aplinkybių buvimo, todėl baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai.

52Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai ignoravo ir kitus BPK pažeidimus, t. y. dėl 2008 m. gruodžio mėn. įvykio nuteistasis R. K. nurodo buvęs apklaustas po dviejų mėnesių, kaip liudytojas, o po to 2012 m. sausio 2 d. jam buvo įteiktas kaltinamasis aktas, pagal kurį jis nuteistas. Taip buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų ir pažeista veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka (2009 m. birželio 4 d. nutartis byloje Nr. 2K-244/2009). Kasatorius taip pat pažymi, kad, panaikindamas kaltinimus pagal kelias nusikalstamas veikas, apeliacines instancijos teismas bausmės dydį paliko praktiškai nepakitusį, o tai prieštarauja protingumo ir teisingumo principams, įvardytiems Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje.

53Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Dainora Miliūtė atsiliepimu į kasacinius skundus prašo juos atmesti.

54Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo D. B. kaltės neigimas ir prašymas iš naujo ištirti įrodymus bei nuteistųjų K. A. ir A. Š. kasacinių skundų teiginiai dėl įrodymų vertinimo bei netinkamo kai kurių faktinių bylos aplinkybių nustatymo nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Kasatorių pateikiami pamąstymai apie nukentėjusios J. S. elgesį, jos, kai kurių liudytojų bei pačių nuteistųjų parodymų aprašymas ir jų vertinimas, pateikiama sava įvykių versija, prašymas iš naujo tirti įrodymus, susiję su faktinių bylos aplinkybių nustatymu ir nuosprendyje padarytų įrodymų vertinimu, todėl paliktini nenagrinėti.

55Bylos medžiaga rodo, kad nuteistųjų D. B., K. A., A. Š. ir R. K. kaltumas dėl nukentėjusios J. S. išžaginimo, veikiant bendrininkų grupe, nustatytas remiantis leistinais ir teismo posėdyje patikrintais įrodymais, kurių visumos pakako priimti apkaltinamąjį nuosprendį. Byloje nėra duomenų, kad savo išvadoms pagrįsti teismas vadovavosi neleistinais įrodymais ar netinkamai juos vertino. Pasak prokurorės, nesutikimas su teismo atliktu įrodymu vertinimu ir išvadomis nėra bylos kasacinio nagrinėjimo pagrindas. Atsiliepime nurodoma, kad nukentėjusios J. S., liudytojų parodymai, specialistų išvados teisme buvo tinkamai išnagrinėti ir teisingai įvertinti. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikiamos išvados dėl įrodymų vertinimo ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas), šią klaidą ištaisė apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą pagal nuteistųjų apeliacinius skundus. Atsakydamas į apeliantų skundo argumentus, teismas išsamiai pasisakė dėl nukentėjusios J. S. parodymų patikimumo nuteistųjų kaltei pagrįsti. Teismas konstatavo, kad nukentėjusios parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai konstatuotus sužalojimus, kurie sutampa su jos nurodytais D. B. padarytais sužalojimais, siekiant palaužti pasipriešinimą; teismo medicinos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada apie ant J. S. kelnaičių likusių biologinių pėdsakų priklausomybę A. Š. ir K. A.. Apeliacinės instancijos teismas taip pat motyvuotai atmetė nuteistųjų apeliaciniuose skunduose pateikiamą savo įvykių versiją bandant įtikinti teismą, kad nukentėjusioji nebuvo verčiama niekur važiuoti, nebandė pabėgti, nors tokių galimybių buvo, neprašė pagalbos, ir tai, nuteistųjų teigimu, leidžia daryti išvadą apie seksualinės prievartos nebuvimą. Šie nuteistųjų apeliacinių skundų argumentai pagrįstai teismo buvo pripažinti siekiu pateisinti savo veiksmus ir sukelti abejones dėl nukentėjusios elgesio.

56Prokurorės teigimu, kasatorių argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu renkant įrodymus padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų buvo tinkamai išnagrinėti apeliacinės instancijos teisme ir motyvuotai atmesti. 2008 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole (T. l, b. l. 95) tiksliai užfiksuoti iš nukentėjusiosios paimti daiktai (rūbai), kurie pridėti prie bylos. 2009 m. liepos 1 d. daiktų apžiūros protokole užfiksuota, kad apžiūrimi drabužiai, pateikti 2008 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu (T. l, b. l. 58–63). Pasak prokurorės, ta aplinkybė, kad paimti daiktai buvo apžiūrėti po gana ilgo laiko tarpo, neduoda pagrindo teiginiams, jog šie daiktai paimti ne įstatymo nustatyta tvarka, todėl negali būti pripažįstami įrodymais byloje. Kasatorių abejonės, kad specialistams tirti buvo pateikti ne tos nukentėjusios kelnaitės, kurios nurodytos reikalaujamų daiktų pateikimo protokole ir paimtos iš nukentėjusiosios, atmestinos, nes yra deklaratyvios, nepagrįstos jokiais argumentais. Specialisto išvadoje Nr. S 128/09(01) užfiksuota, kad tyrimui buvo perduotos būtent 2008 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodytos nukentėjusiosios kelnaitės (T. l, b. l. 37–53).

57Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgdami į kaltinamųjų ir jų gynėjų argumentus, teismai ėmėsi priemonių išsiaiškinti, ar kai kurie duomenys byloje surinkti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymų. Nagrinėjant bylą pirmą kartą Kretingos rajono apylinkės teisme, kaltinamųjų K. A. ir A. Š. gynėjo prašymu teismo posėdyje kaip liudytojos buvo apklaustos ikiteisminio tyrimo tyrėjos V. G. ir J. J.. Teismas nevaržė proceso dalyvių teisių užduoti šioms liudytojoms klausimų ir išsiaiškinti gynybai rūpimas kai kurias ikiteisminio tyrimo veiksmų (taip pat įvykio vietos apžiūros) ir bylos duomenų rinkimo aplinkybes. Ikiteisminio tyrimo tyrėja J. J. nuteistųjų gynėjo prašymu pakartotinai buvo apklausta apeliacinės instancijos teisme atliekant įrodymų tyrimą. Liudytojos V. G. apklausti nepavyko, nes ji neatvyko į teismo posėdį dėl priežasčių, kurias teismas pripažino svarbiomis. Paskelbęs šios liudytojos parodymus, duotus pirmiau teisme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė, nes tokia galimybė yra numatyta BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

58Prokurorės teigimu, nors kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo intensyvūs, tačiau dėl šios aplinkybės byloje surinki įrodymai nelaikytini niekiniais ir ji nėra nepakankama konstatuoti, kad teismai savo baigiamuosiuose aktuose nuteistųjų kaltę pagrindė įrodymais, kurie buvo gauti pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką.

59Pasak prokurorės, nuteistojo R. K. kasacinio skundo teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, atmestini. Teismų praktikoje laikoma, kad apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai, jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliaciniuose skunduose visi keturi nuteistieji ginčijo bylos įrodymus, jų gavimo teisėtumą, savo kaltę ir priteistos neturtinės žalos nukentėjusiajai J. S. pagrįstumą, taigi nuteistieji skundė visą nuosprendį. Prokurorės nuomone, apeliacinės instancijos teismas baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, reglamentuojančių bylų nagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme, nepažeidė, nuosprendyje išdėstytos motyvuotos išvados dėl esminių apeliacinių skundų argumentų, nurodyti motyvai, paaiškinantys, kodėl skundai atmetami, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas pagrįstu. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo R. K. teiginiai, jog apeliacinės instancijos teismas išnagrinėjo tik vieną nusikalstamos veikos epizodą, dėl kurio jį išteisino, prieštarauja apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos 2013 m. rugpjūčio 23 d. priimto nuosprendžio turiniui. Teismas motyvuotai pasisakė dėl kiekvieno nuteistojo veiksmų apimties, juridinio vertinimo, be kita ko, konstatuodamas, kad nors nuteistasis R. K. su nukentėjusiąja lytiškai nesantykiavo, tačiau jis ne tik toleravo nusikalstamą kitų nuteistųjų elgesį, bet ir pats savo veiksmais prisidėjo prie to, kad būtų palaužtas nukentėjusios pasipriešinimas. Konstatuodamas, kad nuteistasis R. K. veikė kaip bendravykdytojas, apeliacinės instancijos teismas vadovavosi teismų praktika, suformuota analogiškose bylose.

60Prokurorės teigimu, nuteistojo R. K. teiginius apie neišsamų bylos išnagrinėjimą apeliacinės instancijos teisme taip pat paneigia nuosprendžio motyvai dėl visų nuteistųjų netinkamo veikos kvalifikavimo kaip atskirų nusikaltimų už kiekvieną nusikalstamos veikos epizodą. Teismas nustatė, kad su nukentėjusiąja per neilgą laiko tarpą buvo lytiškai santykiaujama paeiliui, kelis kartus, todėl nuteistųjų veikos turėjo būti kvalifikuojamos ne kaip pavieniai nusikaltimai, o kaip tęstinė nusikalstama veika. Be to apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad lytinę aistrą su nukentėjusiąja tenkino tik D. B., o tuo metu kambaryje kitų nuteistųjų nebuvo, nusprendė, kad K. A., A. Š. ir R. K. pagal BK 150 straipsnio 3 dalį nuteisti nepagrįstai, todėl juos išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo šio nusikaltimo padaryme.

61Prokurorės nuomone, atmestini nuteistojo R. K. teiginiai, kad apeliacinės instancijos teismas, panaikinęs kaltinimus pagal kelias nusikalstamas veikas, tačiau palikęs tą pačią bausmę, nusižengė teisingumo ir protingumo principams. Apeliacinės instancijos teismas, pakeitęs nuteistųjų veikos kvalifikaciją, tačiau nesumažinęs bausmės, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai. Dėl to, kad nuteistųjų veiksmai pripažinti ne pavieniais nusikaltimais, o tęstine veika, šių veiksmų apimtis nesumažėjo, todėl vien dėl šios aplinkybės švelninti bausmės nebuvo pagrindo.

62Atsiliepime taip pat nesutinkama su nuteistųjų K. A. ir A. Š. kasacinių skundų argumentais, kad teismas netinkamai taikė civilinį ieškinį baudžiamajame procese reglamentuojančias teisės normas. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veiksmus materialiai atsakingam asmeniui civilinį ieškinį. Šia įstatymo suteikta teise nukentėjusioji J. S. pasinaudojo ir pateikė civilinį ieškinį, prašydama iš nuteistųjų priteisti jai 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Prokurorės nuomone, pirmosios instancijos teismo nukentėjusiajai J. S. priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja CK 6.250 straipsnyje įtvirtintiems sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijams, jis nustatytas pagal bylai reikšmingų aplinkybių visumą, t. y. įvertinus padaryto nusikaltimo pobūdį, sukeltas pasekmes, nukentėjusios nepilnametės patirtą šoką, pažeminimą, fizinį skausmą, emocinius išgyvenimus, dėl patirto seksualinio smurto sumažėjusias bendravimo galimybes.

63Atsiliepime nurodoma, kad nuteistieji K. A, ir A. Š. teigia, jog pirmosios instancijos teismo nuosprendis naikintinas dar ir dėl to, kad teismas buvo šališkas. Kaip matyti iš kasacinių skundų argumentų, teismo šališkumą kasatoriai sieja su bylos nagrinėjimo išsamumu, prašymų apklausti kai kuriuos liudytojus, teismo medicinos specialistą, paskirti DNR ekspertizę netenkinimu. Kasatorių teiginiai dėl pirmosios instancijos teismo išankstinio nusistatymo yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais bylos duomenimis. Pateiktų prašymų netenkinimas nelaikytinas pakankamu pagrindu manyti, kad bylą nagrinėjęs teismas turėjo išankstinį nusistatymą priimti nuteistiesiems nepalankų sprendimą. Prokurorė nurodo, kad visus proceso dalyvių prašymus teismas išnagrinėjo teisiamajame posėdyje ir dėl jų tenkinimo ar atsisakymo tai daryti priėmė motyvuotas protokolines nutartis. Byloje nėra pastabų dėl teismo posėdžio protokolų, juose neužfiksuota, kad nuteistieji ar jų gynėjai turėtų kokių nors pastabų dėl teismo proceso vedimo, nušalinimai teisėjams nebuvo reiškiami. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą teisiamajame posėdyje, nustatė tokias pačias nusikalstamos veikos aplinkybes, kurios buvo nustatytos ikiteisminio tyrimo metu, neduoda pagrindo teigti, kad nuosprendis perrašytas iš kaltinamojo akto.

64Nuteistųjų kasaciniai skundai atmestini.

65Dėl įrodymų išsamaus tyrimo ir vertinimo, nuosprendžio surašymo, BPK 320 straipsnio 3 dalies taikymo

66Visi kasatoriai skunduose nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė nuteistųjų bei juos teisinančių liudytojų parodymus ir vadovavosi išimtinai tik nukentėjusiosios prieštaringais, nenuosekliais parodymais. Iš esmės kasatoriai skunduose pakartoja savo apeliacinių skundų argumentus.

67Kasatoriai K. A. ir A. Š. savo skunduose akcentuoja, kad ikiteisminio šios bylos tyrimo metu buvo padaryta proceso pažeidimų – iš nukentėjusiosios paimti daiktai buvo aprašyti ir nufotografuoti gerokai vėliau, daiktų aprašas skyrėsi nuo poėmio akto, įvykio vieta apžiūrėta praėjus ilgam laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo, specialistų išvadose yra neatitikčių ir kt. Klausimai dėl proceso pažeidimų, padarytų paimant ir įforminant daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti (nukentėjusiosios drabužius), juos perduodant apžiūrai ir ekspertui, buvo keliami ir apeliaciniuose nuteistųjų skunduose. Atsakydamas į juos apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nurodė, kad iš karto, kai buvo pranešta apie nusikaltimą, iš nukentėjusiosios buvo paimti ir prie bylos pridėti jos drabužiai (2008 m. gruodžio 7 d. protokolas). Jie buvo apžiūrėti tik 2009 m. liepos 1 d. ir teismas pripažino, kad šis procesinis veiksmas galėjo būti atliktas operatyviau, tačiau tai neduoda pagrindo abejoti duomenų, gautų atlikus ikiteisminio tyrimo veiksmus, patikimumu. Iš 2009 m. balandžio 10 d. specialisto išvados Nr. S 128/09(01) matyti, kad tyrimą dėl biologinių pėdsakų atlikusiam specialistui buvo perduotos būtent 2008 m. gruodžio 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokole nurodytos nukentėjusiosios kelnaitės, o 2009 m. liepos 1 d. protokole užfiksuota, kad apžiūrimi būtent drabužiai, pateikti 2008 m. liepos 7 d. reikalaujamų daiktų pateikimo protokolu. Taip pat apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kad 2009 m. balandžio 10 d. specialisto išvadoje neteisingai nurodyta nukentėjusiosios J. S. pavardė („S“) yra techninė klaida, nes iš specialisto išvados turinio matyti, jog joje kalbama būtent apie nagrinėjamą įvykį ir šioje byloje nukentėjusiąja pripažintą J. S.. Aptartos apeliacinės instancijos teismo išvados yra pagristos ir teisingos, nes jos atitinka procesiniuose bylos dokumentuose užfiksuotus duomenis.

68Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatorių K. A. ir A. Š. argumentai, kad buvo pažeistos BPK nuostatos įvykio vietą apžiūrėjus tik praėjus pusei metų po įvykio. Iš byloje esančio J. S. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad į butą kuriame nukentėjusioji buvo išžaginta, buvo bandyta patekti 2009 m. sausio 6 d., t. y. praėjus visai nedaug laiko po įvykio, tačiau to padaryti nepavyko, nes pareigūnai nebuvo įleisti. Nors vėliau įvykio vieta apžiūrėta tik 2009 m. liepos 30 d., nėra pagrindo manyti, kad tai pakenkė bylos tyrimo išsamumui ir sutrukdė teismui priimti teisingą sprendimą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad visos byloje įrodinėtinos aplinkybės buvo tinkamai nustatytos byloje surinktais duomenimis. Teisėjų kolegija pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu visi procesiniai veiksmai buvo atlikti ir įforminti tinkamai, o kasatorių keliamos abejonės, kurių jie plačiau nepaaiškina, apie tai, kaip nukentėjusioji neva tuo pačiu metu galėjo būti ir savo namuose, ir pas gydytojus, neaiškios, nelogiškos ir nepagrįstos.

69Kasatorius R. K. teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista veikos esminių aplinkybių keitimo tvarka (BPK 255, 256 straipsniai), nes jis pirmiausia buvo apklaustas kaip liudytojas, o vėliau jam įteiktas kaltinamasis aktas. Šie kasatoriaus teiginiai neteisingi, neatitinka bylos duomenų. Pažymėtina, kad R. K. byloje niekada nebuvo apklausiamas kaip liudytojas. Pateikdama pareiškimą N. S. nurodė, kad jos dukterį išžagino nepažįstami vaikinai. 2008 m. gruodžio 8 d. apklausta J. S. savo parodymuose nurodė, kad jie visi įvykio vakarą atvyko pas jai nepažįstamą vyrą, kaip vėliau sužinojo – R., nukentėjusioji davė parodymus apie jo tą vakarą atliktus veiksmus. 2009 m. sausio 28 d. J. S. atpažino R. K. kaip asmenį, kuris neišleido jos iš savo namų, laikė už kojos, kai A. Š. bandė atlikti lytinį aktą. Tą pačią dieną R. K. įteiktas pranešimas apie įtarimą, jis apklaustas kaip įtariamasis, atlikta jo ir nukentėjusiosios akistata. 2010 m. kovo 9 d. R. K. įteiktas patikslintas pranešimas apie įtarimą ir jis vėl apklaustas kaip įtariamasis. BPK 187 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, kai keičiasi įtarimo turinys, prieš apklausą asmeniui turi būti įteikiamas naujas pranešimas apie įtarimą. Tai nelaikoma esminių aplinkybių keitimu. BPK 255 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. BPK 256 straipsnyje nustatyta kaltinime nurodytos veikos esminių faktinių aplinkybių ir jos kvalifikavimo pakeitimo teisme tvarka. Iš bylos medžiagos matyti, kad nagrinėjamoje byloje esminės aplinkybės niekada nebuvo keičiamos. Pirmą kartą išnagrinėjus bylą apeliacine tvarka, teismas ją grąžino prokurorui BPK 326 straipsnio 1 dalies 5 punkto pagrindu – buvo surašytas iš esmės BPK 219 straipsnio reikalavimų neatitinkantis kaltinamasis aktas ir tai trukdo nagrinėti bylą. Atlikus reikiamus procesinius veiksmus, patikslinus kaltinamąjį aktą, byla dar kartą buvo išnagrinėta pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose. R. K. buvo nuteistas būtent už tuos veiksmus, kurie jam inkriminuoti kaltinamajame akte (dėl dalies – išteisintas).

70Kasatoriai K. A. ir A. Š. skunduose nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant bylą teismuose nebuvo ištirti reikšmingi duomenys – neapklausti svarbūs liudytojai (ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės, ekspertas, tyręs nukentėjusiajai padarytus sveikatos sutrikdymus, kiti asmenys, galintys patvirtinti nuteistųjų pateiktas versijas). Pažymėtina, kad ši byla, kaip nurodo ir patys kasatoriai, teismuose buvo nagrinėta keturis kartus (po du kartus pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose). Nagrinėdami bylą teismai tyrė įrodymus – apklausė liudytojus, nagrinėjo rašytinius duomenis, sprendė kitus klausimus. Bendrai byloje buvo surinktas, ištirtas ir įvertintas didelis kiekis duomenų, taigi, kasatorių teiginiai, kad tam tikri reikšmingi duomenys liko neištirti, prieštarauja bylos medžiagai.

71Kasatoriai K. A. ir A. Š. akcentuoja tai, kad teisme nebuvo apklaustos ikiteisminį tyrimą atlikusios pareigūnės. Šį kasatorių argumentą paneigia apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo turinys, nes posėdyje buvo apklausta tyrėja J. J. . Taip pat buvo kviečiama ir pareigūnė V. G., tačiau jai neatvykus dėl svarbių priežasčių (buvo motinystės atostogose ir pateikė prašymą nagrinėti bylą jai nedalyvaujant), teismas, siekdamas nevilkinti bylos nagrinėjimo, nusprendė liudytojos nekviesti. Teismas priėmė dėl to motyvuotą protokolinę nutartį, kurioje nurodė, kad pareigūnė V. G. nagrinėjant šią bylą jau buvo apklausta teismo posėdyje, o proceso dalyviai turėjo galimybę užduoti jai klausimus. Be to, teismas vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, teisme duotus liudytojos V. G. parodymus perskaitė – juos ištyrė. Atmestini ir kasatorių teiginiai apie neišsamų bylos aplinkybių ištyrimą neapklausus brolių D. ir D. N., patvirtinusių versiją, jog, prieš važiuodami pas R. K. , nuteistieji su J. S. buvo nuvykę į Rūdaičių kaimą, kur visi linksminosi, vartojo alkoholį. Visų pirma pažymėtina, kad šie liudytojai buvo apklausti teismo posėdyje bylą pirmą kartą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Antra vertus, apeliacinės instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje pasisakė dėl šios nuteistųjų versijos, motyvuotai ją atmesdamas, kaip nepagrįstą jokiais bylos duomenimis. Taip pat teismas teisingai pastebėjo, kad, net ir nustačius aplinkybę apie nuteistųjų ir nukentėjusiosios buvimą Rūdaičių kaime pas D. ir D. N., tai nekeičia bylos esmės ir nepateisina bei nepaneigia neteisėtų nuteistųjų veiksmų prieš nukentėjusiąją. Tai, kad teismas netenkino A. Š. gynėjo prašymo paskirti pakartotinę DNR ekspertizę, o jį motyvuotai atmetė, nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo neišsamiai ištirtos. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) dar nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-9/2012). Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

72Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokie apeliacinės instancijos teismo veiksmai atitinka BPK reikalavimus – visi nagrinėjant bylą kylantys klausimai išsprendžiami motyvuotomis rašytinėmis arba protokolinėmis nutartimis; teismas neturi įpareigojimo besąlygiškai tenkinti visus pateikiamus proceso dalyvių prašymus.

73Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis iš tiesų turi trūkumų (nustatomoji dalis iš esmės atitinka kaltinamajame akte visiems kaltinamiesiems inkriminuotus veiksmus, nors teismas turi nustatyti ir nurodyti, kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas bendrininkas; išdėstė įrodymus ir jų šaltinius, tačiau nepateikė išvadų dėl įrodymų vertinimo ir motyvų, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimas), tačiau šias klaidas ištaisė apeliacinės instancijos teismas, nuosprendyje tinkamai ir aiškiai nurodęs, kokias veikos aplinkybes pripažįsta įrodytomis ir kokius konkrečius veiksmus atliko kiekvienas nusikalstamos veikos bendrininkas. Taip pat šis teismas pateikė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo, išanalizavo surinktus įrodymus, nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata). Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas padarė atlikęs įrodymų tyrimą – apklausęs tyrėją J. J., perskaitęs tyrėjos V. G. teismo posėdyje duotus parodymus, apklausęs nukentėjusiąją. Taigi kasatorių argumentai, kad bylos aplinkybės nebuvo išsamiai ištirtos, atmestini kaip nepagrįsti. Atsakydamas į apeliantų skundų argumentus, teismas išsamiai pasisakė dėl nukentėjusiosios J. S. parodymų patikimumo nuteistųjų kaltei pagrįsti. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiosios parodymai dėl esminių aplinkybių viso proceso metu buvo nuoseklūs, juos patvirtina kiti bylos įrodymai – teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajai padarytus sužalojimus, kurie sutampa su jos nurodytais D. B. padarytais sužalojimais, siekiant palaužti pasipriešinimą; teismo medicinos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada apie tai, kad ant J. S. kelnaičių likę biologiniai pėdsakai priklauso A. Š. ir K. A.. Be to, D. B. ikiteisminio tyrimo metu pripažino turėjęs lytinių santykių su nukentėjusiąja J. S., tik teigė, jog viskas vyko abipusiu sutikimu. Ši versija aptarta ir motyvuotai atmesta apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, nurodant, kokie bylos duomenys patvirtina D. B. kaltę jam smurtaujant prieš nukentėjusiąją ir prievarta lytiškai santykiaujant. Taigi teismai neturėjo pagrindo abejoti nukentėjusiosios parodymų patikimumu. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas nuteistųjų skundų argumentą, kad jie nežinojo, jog nukentėjusioji nepilnametė, išsamiai motyvavo, kokie duomenys patvirtina, jog jiems ši aplinkybė buvo žinoma.

74Atmestini kasatorių K. A. ir A. Š. teiginiai, kuriais kritikuojamos specialistų išvados dėl J. S. padaryto sveikatos sutrikdymo ir ant jos kelnaičių rastos spermos priklausymo nuteistiesiems, nurodant, jog teisme buvo apklaustas kitas, o ne J. S. sužalojimus tyręs specialistas, kad priešinantis keturiems asmenims jai turėjo būti padaryti sunkesni sužalojimai, o ne nežymus sveikatos sutrikdymas. Iš teismų posėdžių protokolų turinio matyti, kad pirmą ir antrą kartą nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo apklaustas ekspertas R. P., o pirmą kartą nagrinėjant bylą apeliacine tvarka – ekspertas R. R., pateikęs specialisto išvadą dėl nukentėjusiosios sužalojimų. Abiejų specialistų pasisakymai dėl J. S. padarytų sužalojimų, jų pobūdžio sutapo tarpusavyje ir su pačios J. S. parodymais apie prieš ją naudotą smurtą, duotais dar iki pateikiant specialisto išvadą. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pasisakė ir dėl J. S. padaryto sužalojimų masto, pažymėdamas, jog tai nepaneigia nuteistųjų kaltės, nes jiems inkriminuotas ne sveikatos sutrikdymas, o išžaginimas. Šiuo atveju smurtas naudojamas kaip priemonė palaužti pasipriešinimą (nukentėjusioji patvirtino, kad šį palaužus vėliau nebesipriešino), taigi, kasatorių teiginiai, jog esant keturiems žagintojams sveikata nukentėjusiajai turėtų būti sutrikdyta daug labiau, yra deklaratyvūs. Be to, kaip minėta, specialistų nustatyti sužalojimai visiškai atitinka nukentėjusiosios parodymus apie prieš ją panaudoto smurto pobūdį.

75Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir įvertinęs surinktus duomenis, jų pagrindu nustato faktines bylos aplinkybes. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl visų bylai reikšmingų aplinkybių. Kaip jau ne kartą akcentuota teismų praktikoje, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Nagrinėjimo teisme dalyvių išsakytos nuomonės dėl įrodymų vertinimo ir išvadų padarymo teismui nėra privalomos. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijos teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų. Tai, kad žemesnės instancijos teismai padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi kaltinamasis ar nuteistasis, savaime nereiškia, jog buvo padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso normų pažeidimų – bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismų sprendimai nepagrįsti ir neteisėti.

76Taigi apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą, ištaisė pirmosios instancijos teismo padarytas įrodymų vertinimo ir teisės taikymo klaidas ir panaikino nuosprendžio dalis dėl K. A., A. Š. ir R. K. nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 3 dalį ir 150 straipsnio 3 dalį (dvi veikos) ir juos išteisino, neįrodžius jų dalyvavimo padarant šį nusikaltimą. Be to, teismas D. B., K. A., A. Š. ir R. K. nusikalstamas veikas – išžaginimus, kvalifikuotas kaip atskirus nusikaltimus, perkvalifikavo į BK 149 straipsnio 3 dalį kaip vieną tęstinį nusikaltimą.

77BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas. BPK 332 straipsnio 3 dalyje nustatyti reikalavimai, keliami apeliacinės instancijos teismo nutarties aprašomosios dalies turiniui. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio (nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės. To nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno atvejo aplinkybes. Priimtame nuosprendyje į esminius apeliantų argumentus – dėl proceso pažeidimų, įrodymų vertinimo, faktinių bylos aplinkybių nustatymo, padarytų išvadų ir jų kaltės – atsakyta. Taigi byla apeliacine tvarka išnagrinėta nepažeidus BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 5 dalies, 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų.

78Atmestini kasatoriaus R. K. teiginiai, kad teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje, 22 straipsnio 3 dalyje, 44 straipsnyje įtvirtintas jo teises. Šie teiginiai deklaratyvūs, nes nepagrįsti teisiniais argumentais. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis R. K. aktyviai dalyvavo procese, turėjo gynėją, reiškė savo poziciją ir t. t. Byloje buvo vertinami tiek gynybos, tiek kaltinimo pateikta medžiaga, argumentai, tikrinamos versijos. Nėra duomenų apie tai, kad R. K. nebuvo užtikrinta galimybė tinkamai pasirengti gynybai ar pažeistos kitos jo procesinės teisės. Tai, kad apeliacinės instancijos teismas R. K. išteisino dėl dalies veikų, nereiškia, kad kitos teismo nustatytos bylos aplinkybės kelia abejonių. R. K. bendrininkavimas padarant išžaginimą įrodytas, nuosprendyje nurodyti jo atlikti veiksmai, bei kokiais duomenimis pagrįstos teismo išvados, taip pat aptartos ir atmestos R. K. pateiktos versijos.

79Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų šioje byloje nepadaryta.

80Dėl civilinio ieškinio

81Kasatoriai A. Š. ir K. A. skunduose taip pat ginčija teismų sprendimus nukentėjusiajai priteisti neturtinę žalą, jie teigia, kad šie nepagrįsti, nukentėjusioji ir iki įvykio turėjo problemų – konfliktavo su šeima, nesimokė, bėgdavo iš namų, netrukus po įvykio ištekėjo, jos teiginių apie padarinius sveikatai nepagrindžia jokie bylos duomenys. Kasatorių nuomone, ieškinio išsprendimas neatitiko BPK 109 straipsnio reikalavimų, nes byloje buvo du ieškovai – nukentėjusieji, o priteista tik vienam.

82BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nukentėjusioji J. S. nusikalstamos veikos padarymo metu buvo nepilnametė, todėl, ginant jos interesus, procese kaip atstovui pagal įstatymą buvo leista dalyvauti jos motinai N. S.. Būtent nukentėjusiosios J. S. interesais dėl jos patirtų neigiamų išgyvenimų N. S. pateikė ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. Vėliau, nagrinėjant bylą pirmą kartą apeliacinės instancijos teisme, civiline ieškove buvo pagrįstai pripažinta pati pilnametystės sulaukusi nukentėjusioji J. S. (M.). Taigi, teismo sprendimas neturtinės žalos atlyginimą priteisti nukentėjusiajai J. S. yra pagrįstas ir teisingas.

83Taip pat atmestini kasatorių argumentai, kad civilinis ieškinys patenkintas nepagrįstai. N. S. pateiktame ieškinyje dėl žalos J. S. atlyginimo nurodoma, kad nukentėjusioji patyrė fizinį smurtą, didelį šoką, dėl ko nebegalėjo mokytis. Teismo posėdyje apklausta N. S. pripažino, kad su dukterimi problemų, konfliktų buvo ir anksčiau, tačiau tai nesumenkina nusikaltimu nukentėjusiajai padarytos moralinės žalos. Nukentėjusiąją žagino keturi asmenys, tai neabejotinai sukėlė itin nemalonius dvasinius ir fizinius išgyvenimus, tą patvirtina ir jos artimųjų parodymai. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad, nepaisant to, kaip nukentėjusioji elgėsi iki nusikaltimo prieš ją padarymo, ar kaip susiklostė jos asmeninis gyvenimas po to, tai neteikia pagrindo teigti, jog jos išgyvenimai galėjo būti menkesni. J. S. nukentėjo nuo nusikaltimo, taigi pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą, todėl teismai, tenkindami civilinį ieškinį, pirmiau nurodytą įstatymo nuostatą taikė tinkamai. Neturtinės žalos dydžio klausimas yra fakto, o ne teisės klausimas, todėl nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas.

84Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies taikymo

85Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo būtinieji subjektyvieji požymiai yra tyčia ir susitarimas. Tyčia bendrininkavimo atveju yra tada, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis darant jam inkriminuotą nusikaltimą. Bendrininkų susitarimas bendrai daryti nusikalstamą veiką gali būti išreikštas įvairiomis formomis: žodžiu, raštu ar pritariančiais veiksmais. Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje).

86Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Teismų praktikoje išžaginimo, padaryto bendrininkų grupe (BK 149 straipsnio 2 dalis), vykdytoju pripažįstamas toks asmuo, kuris: 1) naudojo fizinį smurtą, grasinimus ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis ir lytiškai santykiavo su nukentėjusiuoju; 2) naudojo fizinį smurtą, grasino ar kitais veiksmais atėmė nukentėjusiajam galimybę priešintis, bet lytiškai su nukentėjusiuoju nesantykiavo; 3) nenaudojo smurto, negrasino nukentėjusiajam, tačiau, kitiems bendrininkams palaužus nukentėjusiojo pasipriešinimą arba pasinaudojant bejėgiška nukentėjusiojo būkle, lytiškai su juo santykiavo. Taigi nustačius kelių asmenų bendrą tyčią išžaginti žmogų, šios veikos vykdytoju pripažįstamas asmuo, visiškai ar tik iš dalies realizavęs šios nusikalstamos veikos sudėtį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-643/2012, 2K-348/2012, 2K-199/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad R. K. sakė nukentėjusiajai, jog teks su visais vaikinais santykiauti, kai nukentėjusiąją, panaudodamas smurtą, išžagino D. B., šis iš kambario išėjo, tačiau netrukus į kambarį suėjo D. B., K. A., A. Š. ir R. K., pastarasis nutraukė nuo nukentėjusiosios antklodę ir laikė ją už kojos, kitą koją laikė K. A. , rankas laikė D. B., o A. Š. bandė atlikti lytinį aktą. Po to nukentėjusiąją išžagino K. A., kuriam nukentėjusioji nebesipriešino, nes jos valia jau buvo palaužta bendrininkų ankstesniais veiksmais. Taigi, R. K. realizavo dalį BK 149 straipsnio dispozicijoje nustatytų nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių – atėmė nukentėjusiajai galimybę priešintis, siekdamas, kad kitas asmuo, tuo pasinaudodamas, ją išžagintų. R. K. ne tik laikė nukentėjusiąją už kojos, bet ir matė kitų bendrininkų veiksmus, kurie jau buvo minėti, be to, matė, kad nukentėjusioji vis tiek aktyviai priešinasi, todėl jis veikė tiesiogine tyčia. Atmestini ir kasatorių teiginiai, kad nukentėjusioji elgėsi lengvabūdiškai, provokuojamai, todėl nuteistųjų veiksmuose nėra tyčios. Buvimas kompanijoje ir bendravimas su nuteistaisiais, alkoholio vartojimas ar kiti veiksmai savaime nereiškia, kad nukentėjusioji sutiko lytiškai santykiauti su vaikinais. Byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad J. S. lytinių santykių su nuteistaisiais nenorėjo, priešinosi, jos valia buvo palaužta visų bendrininkų bendrais veiksmais ir tai nuteistieji suvokė. Nukentėjusiosios elgesys prieš įvykį nuteistųjų kaltės nepaneigia. Nuosprendžiu nustatyta ir tai, kad nuteistieji žinojo, jog nukentėjusioji yra nepilnametė.

87Taigi pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes D. B., K. A., A. Š. ir R. K. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 149 straipsnio 3 dalį, o D. B. – ir pagal BK 150 straipsnio 3 dalį. Baudžiamasis įstatymas jiems pritaikytas tinkamai.

88Dėl paskirtų bausmių

89Kasatorius R. K. ginčija apeliacinės instancijos teismo paskirtą bausmės dydį, nes dėl dalies kaltinimų išteisintas.

90Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nors nuteistųjų veikos kvalifikavimas keičiamas, tačiau jiems skiriamą bausmę lemia BK 149 straipsnio 3 dalies sankcijoje nustatyta minimali bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams, išskyrus D. B.. Taigi K. A., A. Š. ir R. K. pagal BK 149 straipsnio 3 dalį paskirta minimali sankcijoje nustatyta, kiekvienam po trejų metų laisvės atėmimo bausmė. Nors nuteistųjų veikos perkvalifikuotos į vieną tęstinį nusikaltimą, tačiau nusikalstamų veiksmų apimtis nesumažėjo, todėl bausmės paskirtos tinkamos.

91Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų

92Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra daug argumentų, kuriais ginčijamas įrodymų vertinimas, jų pakankamumas, faktinių aplinkybių nustatymas, neturtinės žalos nukentėjusiajai dydis, o tai yra pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nagrinėjimo dalykas. Kasacinės instancijos teismas įrodymų iš naujo netiria ir jų nevertina, naujų faktinių aplinkybių nenustato, o tik remdamasis teismo nustatytomis bylos aplinkybėmis patikrina, ar pagal jas tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, ar renkant duomenis ir nustatant faktines aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo normų pažeidimų (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nepakanka tik formaliai nurodyti kasacijos pagrindus, būtina nurodyti juos pagrindžiančius teisinius argumentus (BPK 368 straipsnio 2 dalis). Kasatorių teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, jų pakankamumo, faktinių aplinkybių nustatymo, neturtinės žalos dydžio nukentėjusiajai paliktini nenagrinėti.

93Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

94nuteistųjų R. K., D. B., K. A. ir A. Š. kasacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos Aukščiaušiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kretingos rajono apylinkės teismo 2012 m. spalio 8 d. nuosprendžiu... 3. D. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir... 4. K. A., nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149... 5. A. Š. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149... 6. R. K. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 149... 7. Nuosprendžiu nukentėjusiajai J. M. (buv. S.) iš D. B. ir R. K. priteista iš... 8. Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. nuteistojo D. B. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 149 straipsnio 3... 10. nuteistojo K. A. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3... 11. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria K. A. buvo nuteistas pagal BK 24... 12. nuteistojo A. Š. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3... 13. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria A. Š. buvo nuteistas pagal BK 24... 14. nuteistojo R. K. nusikalstamos veikos, kvalifikuotos pagal BK 24 straipsnio 3... 15. panaikinta nuosprendžio dalis, kuria R. K. buvo nuteistas pagal BK 24... 16. Į bausmės atlikimo laiką R. K. įskaitytas laikinojo sulaikymo laikas nuo... 17. Kita nuosprendžio dalis palikta nepakeista.... 18. Teisėjų kolegija... 19. D. B., K. A., A. Š., R. K. nuteisti už tai, kad bendrininkaudami, D. B., K.... 20. Be to, D. B. 2008 m. gruodžio mėn., naktį iš 6 d. į 7 d., būdamas... 21. Kasaciniu skundu nuteistasis D. B. prašo baudžiamąją bylą jam nutraukti.... 22. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas atsižvelgė ne į... 23. Kasaciniu skundu nuteistasis K. A. prašo panaikinti Kretingos rajono... 24. Kasatorius neigia įvykdęs jam inkriminuotą nusikaltimą, nurodo buvęs kartu... 25. Kasaciniame skunde K. A. nurodo, kad jis kartu su A. Š., D. B., K. S. išvyko... 26. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusioji J. S.... 27. Kasaciniame skunde nurodoma, kad J. S. parodė, jog bute buvo moteris (V.),... 28. Taip pat pirmosios instancijos teisme buvo apklausta liudytoja L. S., kuri... 29. Liudytoja apklausta V. S. parodė, kad 2008 m. gruodžio 6 d. svečiavosi pas... 30. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusios parodymai nenuoseklūs,... 31. Kretingos rajono apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendyje... 32. Priimant 2010 m. lapkričio 4 d. nuosprendį taip pat buvo apklausta liudytoja... 33. Kasaciniame skunde nurodoma, kad nukentėjusioji prašė priteisti 46 000 Lt... 34. Patenkindamas nukentėjusiosios civilinį ieškinį teismas nurodė, kad... 35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nagrinėdamas... 36. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į skundo argumentus nurodė, kad... 37. 2009 m. liepos 1 d. apžiūros metu apžiūrėti iš nukentėjusiosios J. S.... 38. Kasaciniame skunde nurodoma, kad byloje nebuvo pašalinti prieštaravimai,... 39. Esant tokiems įrodymams, pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas... 40. Kasaciniu skundu nuteistasis A. Š. prašo panaikinti Kretingos rajono... 41. Nuteistojo A. Š. kasaciniame skunde išdėstyti argumentai, kuriais... 42. Taip pat nuteistasis perpasakoja ir kritikuoja teismo nuosprendyje užfiksuotus... 43. Kasaciniame skunde atpasakojami liudytojų L. S., V. S., D. ir D. N. parodymai... 44. Taip pat kasaciniame skunde atpasakojami tyrėjų V. G. (S.) ir J. J.... 45. Nuteistojo teigimu, Kretingos rajono apylinkės teismas pats sau prieštaravo,... 46. Kasatoriaus teigimu, apeliacinės instancijos teismas neištyrė visų... 47. Kasaciniu skundu nuteistasis R. K. prašo panaikinti apeliacinės instancijos... 48. Kasaciniame skunde teigiama, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino... 49. Nuteistasis R. K. nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas panaikino... 50. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas, paneigdamas... 51. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad teismų praktikoje... 52. Kasaciniame skunde nurodoma, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos... 53. Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo... 54. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistojo D. B. kaltės neigimas ir prašymas iš... 55. Bylos medžiaga rodo, kad nuteistųjų D. B., K. A., A. Š. ir R. K. kaltumas... 56. Prokurorės teigimu, kasatorių argumentai dėl ikiteisminio tyrimo metu... 57. Atsiliepime nurodoma, kad, atsižvelgdami į kaltinamųjų ir jų gynėjų... 58. Prokurorės teigimu, nors kai kurie ikiteisminio tyrimo veiksmai nebuvo... 59. Pasak prokurorės, nuteistojo R. K. kasacinio skundo teiginiai, kad... 60. Prokurorės teigimu, nuteistojo R. K. teiginius apie neišsamų bylos... 61. Prokurorės nuomone, atmestini nuteistojo R. K. teiginiai, kad apeliacinės... 62. Atsiliepime taip pat nesutinkama su nuteistųjų K. A. ir A. Š. kasacinių... 63. Atsiliepime nurodoma, kad nuteistieji K. A, ir A. Š. teigia, jog pirmosios... 64. Nuteistųjų kasaciniai skundai atmestini.... 65. Dėl įrodymų išsamaus tyrimo ir vertinimo, nuosprendžio surašymo, BPK 320... 66. Visi kasatoriai skunduose nurodo, kad teismai nepagrįstai atmetė nuteistųjų... 67. Kasatoriai K. A. ir A. Š. savo skunduose akcentuoja, kad ikiteisminio šios... 68. Atsižvelgiant į tai, atmestini kasatorių K. A. ir A. Š. argumentai, kad... 69. Kasatorius R. K. teigia, kad nagrinėjamoje byloje buvo pažeista veikos... 70. Kasatoriai K. A. ir A. Š. skunduose nepagrįstai teigia, kad nagrinėjant... 71. Kasatoriai K. A. ir A. Š. akcentuoja tai, kad teisme nebuvo apklaustos... 72. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad tokie... 73. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomoji dalis iš tiesų turi... 74. Atmestini kasatorių K. A. ir A. Š. teiginiai, kuriais kritikuojamos... 75. Atkreiptinas kasatorių dėmesys į tai, kad tik teismas, ištyręs ir... 76. Taigi apeliacinės instancijos teismas, atlikęs įrodymų tyrimą, išsamiai... 77. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek... 78. Atmestini kasatoriaus R. K. teiginiai, kad teismas pažeidė BPK 7 straipsnyje,... 79. Taigi, kolegijos nuomone, esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų... 80. Dėl civilinio ieškinio... 81. Kasatoriai A. Š. ir K. A. skunduose taip pat ginčija teismų sprendimus... 82. BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 83. Taip pat atmestini kasatorių argumentai, kad civilinis ieškinys patenkintas... 84. Dėl BK 149 straipsnio 3 dalies taikymo... 85. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 86. Bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du... 87. Taigi pagal teismo nustatytas bylos aplinkybes D. B., K. A., A. Š. ir R. K.... 88. Dėl paskirtų bausmių... 89. Kasatorius R. K. ginčija apeliacinės instancijos teismo paskirtą bausmės... 90. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad nors nuteistųjų... 91. Dėl nenagrinėtinų skundų argumentų... 92. Teisėjų kolegija atkreipia kasatorių dėmesį į tai, kad jų skunduose yra... 93. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 94. nuteistųjų R. K., D. B., K. A. ir A. Š. kasacinius skundus atmesti....