Byla 1A-163-185/2016

1Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, sudaryta iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Prano Šimkaus, teisėjų Jolantos Raščiuvienės ir Valdo Ciesiūno, sekretoriaujant Jolitai Žukauskienei, Audronai Jasiukėnienei, dalyvaujant: prokurorui Robertui Diksai, nuteistiesiems A. D., D. B., R. B., E. G., gynėjams advokatams L. B., R. K., A. A., A. B., V. M. K., advokato padėjėjui D. M., viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų E. G., D. B., R. B., A. D., nukentėjusiųjų G. J., D. M., E. P. apeliacinius skundus dėl Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendžio, kuriuo D. B., R. B., A. D., E. G. pripažinti kaltais pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 str. 1 d. ir nubausti: D. B. – 14 MGL (527,24 Eur) bauda, R. B. – 12 MGL (451,92 Eur) bauda, A. D. – 10 MGL (376,60 Eur) bauda, E. G. – 10 MGL (376,60 Eur) bauda. Nuteistiesiems nustatytas keturių mėnesių nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudos sumokėjimo terminas. Priteista solidariai iš D. B., R. B., A. D., E. G. nukentėjusiajam E. P. 100 Eur turtinės ir 1500 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Priteista iš D. B., R. B., A. D., E. G. po 50 Eur D. M. jos turėtų advokato išlaidų ir po 24,30 Eur teismo išlaidų valstybei.

2Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

3D. B., R. B., A. D. ir E. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe, 2013 m. spalio 25 d. nuo 23.00 val. iki 23.50 val. viešoje vietoje – Kupiškio rajone, ( - ) kaime, buvusios mokyklos kieme adresu ( - ), pašalinių asmenų akivaizdoje, tyčia, neleistinu, akivaizdžiai agresyviu ir moralės požiūriu nepriimtinu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, o būtent: atsivijo E. P. į kiemą, kur prie automobilio „F. G.”, valst. Nr. ( - ) stovėjusio prie buvusios mokyklos pastato, pavartodami fizinį smurtą E. P. atžvilgiu, suduodami nenustatytą kiekį smūgių kojomis ir rankomis, sukėlė jam fizinį skausmą, toliau tęsdami nusikalstamą veiką, bendrais veiksmais D. B. kartu su R. B., pavartodami fizinę prievartą, jėga iš automobilio salono ištraukė D. M. ir G. J., sukeldami joms fizinį skausmą, taip bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

4Apeliaciniais skundais nukentėjusieji G. J., D. M. ir E. P. analogiškai prašo panaikinti teismo nuosprendžio dalį, kuria A. D., E. G. ir R. B. neatleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o D. B. pripažintas kaltu, ir atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės R. B., A. D. ir E. G.. Nurodo, kad su nuteistaisiais susitaikė, jie jų (nukentėjusiųjų) nuoširdžiai atsiprašė, todėl mano, kad nuteistieji turėjo būti atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. D. B. G. J. jokios žalos nepadarė, todėl ji mano, kad jis turi būti išteisintas. D. M. žala atlyginta, todėl ji mano, kad nuosprendžiu nepagrįstai jai buvo priteisti sumokėti pinigai, kuriuos ji gavusi neteisėtai praturtėtų. E. P. su nuteistaisiais dėl jam padarytos žalos atlyginimo susitarė, todėl mano, kad nuosprendžiu jam nepagrįstai priteista atlyginti žala.

5Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu ir nutraukti jo atžvilgiu bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba pakeisti nuosprendį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės jam su nukentėjusiaisiais susitaikius, netenkinti civilinių ieškinių bei nepriteisti išlaidų advokatams ir valstybei. Nurodo, kad teismas neteisingai įvertino bylos medžiagą, nuosprendyje netiksliai nurodė bylos aplinkybes bei netinkamai vertino bylos įrodymus, dėl to priėmė klaidingą sprendimą. Teigia, kad jis su nukentėjusiaisiais susitaikė, pripažino savo kaltę, atlygino žalą, nukentėjusiųjų atsiprašė, jie jam atleido, tačiau teismas ne tik nepatvirtino jų susitaikymo ir neatleido jo nuo baudžiamosios atsakomybės, nors tokią poziciją palaikė ir prokuroras, bet ir nepripažino, kad yra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei nepasisakė, kad žala ir advokato išlaidos nuosprendžio surašymo dieną jau buvo atlygintos. Mano, kad teismas neįvertino labai svarbių aplinkybių, jog jis ir kiti nuteistieji teisme bei policijoje sakė tiesą, priešingai, nukentėjusieji painiojosi ir melavo, tačiau teismas nekreipė jokio dėmesio į jų prieštaringus parodymus. Vietoj to, kad teismas objektyviai įvertintų nukentėjusiųjų melagingus parodymus, manė, jog jis ir kiti nuteistieji yra nenuoširdūs. Mano, kad buvo visi pagrindai jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

6Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują nuosprendį – jį išteisinti arba pakeisti nuosprendį, priimant išteisinamąjį nuosprendį, abiem atvejais netenkinti civilinių ieškinių bei nepriteisti išlaidų advokatams ir valstybei. Nurodo, kad jis nepadarė jokio nusikaltimo, tuo metu įvykio vietoje nebuvo, jo kaltė neįrodyta, buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas bei netinkamai įvertinti įrodymai. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad jo kaltė įrodyta nukentėjusiųjų E. P. ir D. M. parodymais, kurie buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme, be to, juos iš dalies patvirtina ir liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai duomenys. Su tuo kategoriškai nesutinka, nes nukentėjusiųjų parodymai viso proceso metu buvo prieštaringi, o visus prieštaravimus teismas traktavo kaip byloje esančius jų „nuoseklius“ parodymus. Atkreipia dėmesį, kad D. M. teisminio proceso metu susitaikė su kitais nuteistaisiais, o jo atžvilgiu nebereiškė jokių pretenzijų, kas, apelianto nuomone, rodo, jog atsakyti turi tik kaltas asmuo, t. y. asmenys, kurie vartojo prieš ją smurtą, o ne jis. Nurodo, kad teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas atpažinimas, o G. J. teisme atlikus akistatą, kaip asmenį, konfliktavusį su E. P., atpažino R. B., o ne jį. Teismas visiškai nevertino to, kad ikiteisminio tyrimo metu bylą tyrė vienos iš nukentėjusiųjų motinos gera pažįstama ir bylos tyrimo metu būtent jam buvo skiriamas ypatingas bei išskirtinis dėmesys. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas suinteresuotų asmenų, kartu pažeidžiant jo teisę į teisingą ikiteisminį tyrimą ir teismą, į byloje esančių aplinkybių visapusišką bei objektyvų išnagrinėjimą. Taigi apylinkės teismas pripažino teisingais tik prieštaringus, jį kaltinančius įrodymus, nevertino jo, kitų liudytojų, nuteistųjų parodymų, visiškai nepasisakė, kodėl nevertina rašytinių įrodymų – SMS žinučių, grasinimų jam, jam rodyto išskirtinumo, neanalizavo ir nelygino byloje esančių duomenų visumos, nepaneigė byloje esančių prieštaravimų, vertino tik kaltinančius įrodymus. Pažymi, kad dėl jo gynėjo prašymų, teisinių argumentų, išdėstytų baigiamosiose kalbose, teismas nuosprendyje visiškai nepasisakė. Nurodo, kad teisminio nagrinėjimo metu nuteistieji su nukentėjusiaisiais susitaikė. Teismas neatsižvelgė į tai, kad kiti nuteistieji rodė iniciatyvą, nukentėjusiųjų atsiprašė ir atlygino jiems žalą. Mano, kad apylinkės teismas, neatleisdamas nuteistųjų nuo baudžiamosios atsakomybės, pažeidė BK 38 str. nustatytos normos taikymo taisykles. Nurodo, kad teismas priteisė civilinius ieškinius, kurių nukentėjusieji nereikalavo, nes žala jiems buvo atlyginta.

7Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį, jo atžvilgiu nutraukti bylą ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais bei netenkinti civilinių ieškinių ir nepriteisti išlaidų advokatams ir valstybei. Nurodo, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jo prisipažinimas buvo ne savanoriškas, o dėl byloje esančių įrodymų. Teigia, jog teismo posėdžio metu jis davė teisingus parodymus ir nieko neslėpė, ką patvirtina tai, jog teismas pašalino dalį jam pareikšto kaltinimo. Teismas buvo suklaidintas nukentėjusiųjų parodymų. Teismas konstatavo, kad nukentėjusiuosius iš automobilio ištraukė ne jis vienas, bet ir jo brolis D. B.. Tačiau tokia išvada prieštarauja faktinėms bylos aplinkybėms, o jo parodymai, kad būtent jis vienas ištraukė merginas iš automobilio, kad sudavė smūgius E. P., teismo buvo įvertinti tik kaip dalinis jo prisipažinimas dėl savo kaltės, nors juos patvirtina ir kiti bylos įrodymai, kas atitinkamai rodo, jog jo parodymai buvo teisingi. Dėl nurodytų priežasčių mano, jog apylinkės teismas pažeidė BK 38 str. nustatytą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tvarką, klaidingai nustatė aplinkybes, kurios neleidžia jo atžvilgiu taikyti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės instituto. Nurodo, kad nukentėjusieji buvo akivaizdžiai nusiteikę prieš vieną iš nuteistųjų – jo brolį D. B., būtent jie viso proceso metu painiojosi, keitė parodymus ir remiantis tokiais nukentėjusiųjų parodymais, jis turėjo pripažinti, jog D. B. neva smurtavo prieš E. P.. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, jie jam atleido, su jais susitarė dėl žalos atlyginimo. Mano, kad yra trys jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, t. y. prisipažinimas padarius veiką, žalos atlyginimas, veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (E. P. ir D. M. smurtas prieš S. V.), o teismo išvada, kad nenustatyta jokių jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, yra klaidinga ir neatitinka byloje esančių įrodymų. Teismas taip pat turėjo tinkamai vertinti tai, kad konfliktas tarp nukentėjusiųjų ir nuteistųjų, t. y. jo, A. D., E. G. kilo labai staiga, tai iš dalies sąlygota pačių nukentėjusiųjų elgesio, jų neblaivumo. Jam nesuprantamas teismo sprendimas dėl civilinių ieškinių priteisimo. Nukentėjusieji susitarimuose labai aiškiai įvardijo, kad jie neturi pretenzijų ir nebenori, kad būtų tenkinami jų ieškininiai reikalavimai. Tačiau apylinkės teismas savo nuožiūra, ignoruodamas nukentėjusiųjų asmenų labai aiškiai išreikštą valią, priteisė civilinius ieškinius, taip nukrypdamas nuo suformuotos teismų praktikos. Mano, kad dėl to teismas buvo neobjektyvus ir šališkas.

8Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendį ir nutraukti jo atžvilgiu baudžiamąją bylą, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės arba pakeisti apylinkės teismo nuosprendį, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės susitaikius su nukentėjusiaisiais bei netenkinti civilinių ieškinių ir nepriteisti išlaidų advokatams ir valstybei. Nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme dėl savo paties veiksmų kaltę pripažino. Jis ir kiti nuteistieji su visais nukentėjusiaisiais susitaikė, jų atsiprašė, atlygino jiems padarytą žalą, nukentėjusieji jiems atleido. Mano, kad esant šioms aplinkybėms buvo visos sąlygos taikyti BK 38 str., ko prašė ir prokuroras. Teigia, jog iš teismo pozicijos matyti, kad jis privalėjo patvirtinti, jog matė, kaip D. B. smurtavo prieš E. P.. Tačiau tai būtų akivaizdus melas ir, kaip galima suprasti iš nuosprendžio, meluodamas jis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Panaši situacija ir dėl konflikto prie automobilio. Teismo posėdžio metu buvo apklausti liudytojai, kurie patvirtino, kad tuo metu, kai kiti konfliktavo su nukentėjusiaisiais, D. B. buvo už kelių kilometrų nuo tos vietos. Mano, kad nusikalstamą veiką atlikusių asmenų gailėjimasis, prisipažinimas, žalos atlyginimas, susitaikymas su nukentėjusiaisiais turėjo būti vertinamas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Kaip jau minėjo, jis jau yra atlyginęs žalą nukentėjusiesiems, o teismas nuosprendžiu dar kartą priteisė iš jo žalos atlyginimą, taip pažeisdamas teisingumo bei protingumo principus.

9Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti.

10Nuteistųjų R. B., D. B., E. G., A. D., nukentėjusiųjų E. P., G. J. apeliaciniai skundai atmetami, nukentėjusiosios D. M. tenkinama apeliacinio skundo dalis.

11Nagrinėjamu atveju visi nuteistieji apeliaciniais skundais analogiškai nesutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, teigdami, kad teismo išdėstytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, teismo nuosprendis grindžiamas prieštaringais nukentėjusiųjų parodymais.

12Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys), o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ir keičiami. Nuosprendis yra teisėtas, kai priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 301 str. 1 d., 305 str. 1 ir 3 d.). BPK 20 str. 5 d. numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Išsamus bylos aplinkybių išnagrinėjimas reiškia, kad turi būti kruopščiai ištirtos visos byloje tirtos versijos, susijusios su įrodinėtinomis aplinkybėmis, kad turi būti renkami, tiriami bei įvertinami tiek teisinantys, tiek kaltinantys įrodymai. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma. Nė vieni įrodymai nėra pranašesni už kitus, teismas visus įrodymus turi vertinti, tirti ir analizuoti vienodai, bendra tvarka (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-382/2014, 2K-28-976/2015). Tik toks įrodymų vertinimas leidžia konstatuoti neabejotinų, prieštaravimų nekeliančių bylos faktinių aplinkybių nustatymą ir tinkamą baudžiamojo įstatymo pritaikymą.

13Kolegija, išnagrinėjusi bylos įrodymus ir skundžiamą teismo nuosprendį, neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, tirdamas byloje surinktus įrodymus ir juos vertindamas, nesilaikė BPK 20 str. nuostatų, padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių ar netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad apylinkės teismas išsamiai ir nešališkai įvertino visus bylos įrodymus, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas prioritetinės reikšmės. Teismo pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės, nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus skirtinguose proceso etapuose duotus nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Skundžiamu teismo nuosprendžiu visi įrodymai aptarti, atskleistas jų turinys, tarpusavio ryšys, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamo nuosprendžio turinys taip pat rodo, kad vertindamas bylos įrodymus apylinkės teismas aiškiai ir motyvuotai nurodė, kuriais įrodymais remiasi grįsdamas savo išvadas ir kuriuos atmeta, išdėstydamas išsamius atmetimo motyvus. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis, kurios, priešingai nei apeliaciniuose skunduose nurodo nuteistieji, neprieštarauja faktiniams bylos duomenims ir konstatuoja, kad reikšmingos apeliantų atsakomybei, jų kaltei ir padarytos nusikalstamos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, laikantis BPK 20 str. numatytų įrodymų vertinimo taisyklių, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido apylinkės teismui priimti teisėtą, pagrįstą, motyvuotą ir įtikinamą nuosprendį. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva ir tik teismas sprendžia dėl duomenų įrodomosios vertės, jų pakankamumo pripažįstant asmenį kaltu ar jį išteisinant, todėl vien tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, kad vertinant įrodymus buvo pažeisti baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai, padarytos neteisingos išvados, netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, priimtas neteisėtas ir nepagrįstas nuosprendis.

14Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodymus duoti atsisakė, o teisme ir apeliaciniame skunde savo kaltę dėl jam inkriminuotos BK 284 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo neigė, teigdamas, kad įvykyje prie automobilio nedalyvavo, tuo metu su seserimi ir draugais buvo išvažiavęs į ( - ) kaimą (jis yra už 3 km nuo ( - ) kaimo). Tačiau kolegija tokią nuteistojo D. B. versiją laiko jo gynybine taktika, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ir daro išvadą, jog byloje pakanka duomenų konstatuoti, kad D. B. baudžiamojon atsakomybėn patrauktas pagrįstai. Tokia išvada darytina atsižvelgus į nukentėjusiojo E. P. parodymus, kad D. B. jį puolė dar šokių salėje, dėl ko jis su draugais nusprendė išvažiuoti ir nuėjo prie automobilio, stovėjusio už maždaug 50 m nuo mokyklos. Tačiau D. B. su draugais atbėgęs prie automobilio pradėjo jį mušti. Kaip parodė nukentėjusysis, jis spėjo pamatyti, kaip D. B. ir R. B. sudavė jam smūgius, ar jam smūgius sudavė ir kiti asmenys, nematė, nes buvo užsidengęs rankomis veidą. Be to, kaip matyti iš bylos duomenų, aplinkiniams išskyrus besimušančiuosius, E. P. pasislėpė automobilio bagažinėje. Būdamas bagažinėje jis girdėjo, kaip D. B. šaukė „kur esi, P.?“, jo buvo ieškoma traukiant merginas iš automobilio. Atvykus policijos pareigūnams D. B. nebebuvo, tačiau jis vėliau lyg niekur nieko vėl pasirodė. E. P. taip pat parodė, jog atvykusiems policijos pareigūnams jis konkrečiai nurodė, jog jį sumušė D. B.. Šie E. P. parodymai nuo pat pradžių buvo nuoseklūs, todėl kolegija neturi pagrindo jais netikėti. Kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, E. P. pažinojo D. B. kaip policijos pareigūną, todėl jis tiksliai galėjo nurodyti, kad būtent šis nuteistasis jį mušė bei šaukė pavarde ne tik šokių salėje, bet ir prie automobilio, nes nenustatyta, kad kiti nuteistieji būtų pažįstami su E. P.. Kad jis pažinojo nukentėjusįjį E. P., nes buvo jį baudęs administracine tvarka, parodė ir nuteistasis D. B.. Be to, kaip pagrįstai skundžiamame nuosprendyje nurodė apylinkės teismas, E. P. parodymus patvirtino ir nukentėjusioji D. M., kuri viso proceso metu nuosekliai teigė, jog jie ruošėsi važiuoti iš šokių namo, nuėjo prie automobilio, į kurį įsėdo, tačiau iš karto neišvažiavo, nes laukė draugo D. L.. E. P. nespėjo įsėsti į automobilį, kadangi D. B. ir R. B., pirmi atbėgę prie jų automobilio, E. P. ėmė mušti. Kažkas juos išskyrė. Tada D. B. su R. B., traukdami merginas iš automobilio, ieškojo E. P., D. B. šaukė „kur P.?“. Po to D. B. dingo, tačiau, atvykus policijos pareigūnams, jis lyg niekur nieko vėl pasirodė, kalbėjosi su policijos pareigūnais. Ji atvykusiems policijos pareigūnams sakė, jog konflikte dalyvavo ir D. B., taip pat jiems minėjo, kad rašys pareiškimą dėl įvykio. D. M. taip pat parodė, kad po įvykio pas ją į namus buvo atvažiavęs R. B., kuris iš pradžių aiškino, kad jo brolio D. B. įvykyje prie automobilio iš viso nebuvo, tačiau vėliau patvirtino, jog ir jis ten buvo, mušėsi, atsiprašė už juos abu. Nukentėjusioji G. J. teisme irgi patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, jog nuteistasis D. B. buvo prie automobilio ir kartu su kitais nuteistaisiais mušė E. P.. Kai E. P. kažkur nubėgo, D. B. jo ieškojo, šaukė „kur P.?“ ir kartu su broliu R. B. iš automobilio traukė merginas. G. J. taip pat parodė, kad atvykus policijos pareigūnams, D. B. nebebuvo, jis buvo kažkur dingęs, tačiau vėliau vėl pasirodė. Liudytoja S. S. teisme irgi patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kur ji nurodė, jog sėdėdama automobilyje matė, kaip link jo bėga ar tai D. B., ar jo brolis R. B., ji jų nepažįsta, bet vėliau sužinojo, jog jie įvykyje prie automobilio dalyvavo abu. Liudytoja taip pat parodė, jog nutilus garsams prie mašinos matė, kaip D. B. sėdo į savo automobilį ir išvažiavo, tačiau vėliau, atvykus policijos pareigūnams, jis vėl lyg niekur nieko pasirodė. S. S. parodė, kad D. B. einat pro šalį, ji policijos pareigūnams nurodė, kad tas asmuo – konflikto kaltininkas. Vienas iš pareigūnų nuėjo pasikalbėti su D. B., tačiau jo atžvilgiu jokių veiksmų nesiėmė. Kolegija neturi pagrindo netikėti šiais nukentėjusiųjų D. M. ir G. J. bei liudytojos S. S. parodymais, nes jie sutampa tarpusavyje bei sutampa su nukentėjusiojo E. P. parodymais. Nenustatyta, kad nukentėjusiosios ir liudytoja būtų turėjusios kokių nors išankstinių nuostatų D. B. atžvilgiu, priešingai, jos jo nepažinojo, su juo susitikusios nebuvo, tik vėliau sužinojo, kad jis yra policininkas. Kad D. B. dalyvavo įvykyje prie automobilio, šaukė „P., tau mišios“, ir tik po to su sese išvažiavo, ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir nuteistasis A. D.. A. D. taip pat parodė, kad pas jį buvo atvykęs R. B., kuris pasakė, jog dėl jų visų yra parašytas pareiškimas, tačiau muštines reikia prisiimti jiems abiem, nes kitaip bus nuteistas jo brolis D. B.. A. D. suprato, kad R. B. nori išsukti brolį, kad jo neišmestų iš policijos. R. B. prašė sakyti, kad jo brolis D. B. konflikte dalyvavo tik šokių salėje, viduje, kad ten rėkavo, kad po to iš karto jį išsivežė, nors iš tikrųjų jį sesuo išsivežė per muštynes, kai jis rėkavo prie automobilio. Šių ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų A. D. teisme išsižadėjo, nurodydamas, kad ikiteisminio tyrimo metu jautė spaudimą. Tačiau, kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, atsižvelgęs į tai, kad A. D. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai sutampa su nukentėjusiųjų parodymais, o A. D. su R. B. yra draugai, pagrįstai jo parodymuose atsiradusią priešingą buvusiai poziciją vertino kaip siekį padėti D. B. išvengti baudžiamosios atsakomybės. Priešingai nei apeliaciniame skunde nurodo D. B., apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje analizavo ir vertino G. J. teisme atliktą akistatą, kurios metu ji nurodė, kad su E. P. konfliktavo R. B. (o ne D. B.), bei jos posėdžio metu duotus parodymus, jog ikiteisminio tyrimo metu ji galėjo susipainioti tarp brolių D. ir R. B. vardų, konstatavęs, kad nors nukentėjusioji G. J. teisme ir nurodė, jog duodama parodymus ikiteisminiame tyrime galėjo supainioti B. vardus, iš abiejų jos ikiteisminio tyrimo apklausų aiškiai matyti, kad konflikto metu prie automobilio buvo abu broliai B.. Teismas taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atliktas joks asmenų atpažinimas bei įvertino tą faktą, jog G. J. teismo posėdyje nurodė, kad su nuteistaisiais susitaikė, jiems jokių pretenzijų dėl žalos atlyginimo neturi. Taip pat apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje išsamiai pasisakė iš esmės dėl visų D. B. gynėjo argumentų, išdėstytų baigiamosiose kalbose, be to, aptarė ir įvertino D. B. skunde minimus rašytinius įrodymus, pasisakė ir dėl bylą tyrusių pareigūnų galimo suinteresuotumo bei šališkumo ir kitų jo skundo argumentų, todėl kolegija, pritardama apylinkės teismo motyvams, jų nebekartoja. Teismų praktikoje išaiškinta, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimas apeliacinės instancijos teismui išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės neturi būti suprantamas kaip reikalavimas pateikti atsakymą į kiekvieną apeliacinio skundo teiginį. Apeliacinės instancijos teismo pareigos tinkamai išnagrinėti apeliacinį skundą apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-109/2009, 2K-115/2009, 2K-279/2010, 2K-116/2014, 2K-129/2014).

15Taigi apibendrindama kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas, nagrinėjamoje byloje lygindamas ir gretindamas tarpusavyje skirtinguose proceso etapuose duotus nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus ir kitus bylos įrodymus, vertindamas tiek kiekvieną įrodymą atskirai, tiek kaip visumą, padarė faktines bylos aplinkybes atitinkančią išvadą, kad D. B. dalyvavo įvykyje prie automobilio ir bendrai su kitais nuteistaisiais atliko jam inkriminuotus veiksmus, t. y. mušė E. P., bei pavartodamas fizinę prievartą, jėga iš automobilio salono ištraukė merginas. D. B. veika teisingai kvalifikuota kaip viešosios tvarkos pažeidimas pagal BK 284 str. 1 d., nes veika padaryta viešoje vietoje – Kupiškio r., ( - ) k., buvusios mokyklos kieme adresu ( - ), kitų asmenų akivaizdoje, įžūliais veiksmais demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Šia veika sukeltos BK 284 str. 1 d. numatytos pasekmės – sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, nukentėjusiesiems sukeltas fizinis skausmas. Apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat pagrįstai nustatė, kad visi nuteistieji veikė bendrai, visi vartojo fizinį smurtą ar kitokią fizinę prievartą nukentėjusiųjų atžvilgiu, pritarė vienas kito veiksmams ir tiesiogine nekonkretizuota tyčia atliktais veiksmais prisidėjo prie kilusių nusikalstamų pasekmių, todėl visi keturi, kaip bendravykdytojai, atsako už kilusius padarinius. Taigi atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes kolegija apylinkės teismo išvadas dėl D. B., taip pat ir kitų nuteistųjų kaltės, jų veikos kvalifikavimo ir bendrininkavimo pripažįsta teisėtomis ir pagrįstomis. D. B. apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusieji susitaikė su kitais nuteistaisiais, o jo atžvilgiu nebereiškė jokių pretenzijų, savaime jo kaltės nepaneigia ir atsakomybės nešalina.

16Kolegija kritiškai vertina nukentėjusiųjų ir nuteistųjų D. B., R. B., A. D. ir E. G. apeliacinių skundų teiginius dėl, jų nuomone, nepagrįsto BK 38 str. nuostatų netaikymo R. B., A. D. ir E. G. atžvilgiu. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas svarstė pastarojo įstatymo taikymo galimybę minėtų nuteistųjų atžvilgiu, tačiau ją argumentuotai atmetė, nurodydamas išsamius tokio sprendimo motyvus. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su apylinkės teismo motyvais ir papildomai pažymi kad BK 38 str. taikymas yra teismo teisė, bet ne pareiga. Be to, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šį straipsnį nėra kaltininko teisė, kuri, net ir esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, gali būti besąlygiškai realizuota.

17Nors nuteistieji R. B., A. D. ir E. G. teigia pripažįstantys savo kaltę dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo, kolegija pažymi, kad kaltės pripažinimas vertinamas atsižvelgiant į visą kaltinimo apimtį. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo savanoriškai prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, t. y. veiką, kurią jis tiesiogiai padarė, o jei nusikalstama veika padaryta kartu su bendrininkais – kai atskleidžia ir bendrininkų padarytas veikas. Nagrinėjamu atveju nuteistieji R. B., A. D. ir E. G., nors ir teigia pripažįstantys savo kaltę, tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie nepripažįsta dalies jiems inkriminuotų faktinių aplinkybių, t. y. jie neigia, kad kartu su jais nusikalstamoje veikoje dalyvavo ir D. B.. Atsižvelgus į tai darytina išvada, kad apylinkės teismas skundžiamame nuosprendyje teisingai nurodė, jog nuteistieji tik iš dalies pripažino padarę nusikalstamą veiką ir pagrįstai jų atžvilgiu netaikė BK 38 str. nuostatų ir jų neatleido nuo baudžiamosios atsakomybės, konstatavęs imperatyvių sąlygų visumos nebuvimą. Atitinkamai apylinkės teismas pagrįstai nuteistųjų R. B., A. D. ir E. G. tokio savo kaltės pripažinimo nelaikė jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

18Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas kaltininko savo noru atlyginimas ar pašalinimas padarytos žalos. Teismų praktikoje ši lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 str. 2 d. ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.).

19Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014-03-09 nukentėjusysis E. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš kaltų asmenų jam priteisti 1500 Eur neturtinės ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusiosios G. J. ir D. M. pretenzijų dėl turtinės ir neturtinės žalos nereiškė, civilinių ieškinių byloje nepateikė. Iš 2015-12-08 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad nukentėjusysis E. P. su nuteistaisiais R. B., A. D. ir E. G. susitaikė ir susitarė dėl jam padarytos žalos atlyginimo, t. y. nuteistieji įsipareigojo E. P. sumokėti 1750 Eur: 900 Eur sumokėti per 10 dienų po nuosprendžio paskelbimo, o likusią sumą per 20 dienų po nuosprendžio įsiteisėjimo. Nors apeliaciniuose skunduose ir apeliacinės instancijos teisme nuteistieji R. B., A. D. ir E. G. nurodė, jog žalą jie yra atlyginę, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiajam E. P. būtų atlyginta visa ar bent dalis nusikaltimu padarytos žalos, tokių duomenų nepateikta ir apygardos teismui. Be to, ir pats nukentėjusysis E. P. apeliaciniame skunde nenurodo, kad jam būtų atlyginta nusikaltimu padaryta žala. Atsižvelgus į tai, nėra jokio pagrindo žalos atlyginimą pripažinti nuteistųjų atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

20BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014).

21R. B. apeliaciniame skunde teigia, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo pačių nukentėjusiųjų E. P. ir D. M. tą patį vakarą atlikti smurtiniai veiksmai prieš S. V.. Tačiau teismo posėdžio metu apklausta S. V. nenurodė, kad ji apie kokius nors nukentėjusiųjų veiksmus būtų minėjusi nuteistiesiems, todėl kolegija nemato jokio ryšio tarp nukentėjusiųjų veiksmų S. V. atžvilgiu ir įvykio prie automobilio. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų elgesys buvo provokuojantis ar rizikingas, ar buvo nukentėjusiųjų smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininkus nusikalsti prieš juos, todėl nuteistojo R. B. argumentai dėl provokuojančio nukentėjusiųjų elgesio atmetami kaip nepagrįsti. Kolegija visiškai pritaria apylinkės teismo padarytai išvadai, kad šį konfliktą išprovokavo ir jo iniciatoriumi buvo būtent nuteistasis D. B..

22Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į visas BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, reikšmingas bausmės skyrimui, bausmės tikslus, numatytus BK 41 str., nuteistiesiems už padarytą nusikalstamą veiką paskyrė su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes – baudas, kurių dydžius nustatė artimus įstatyme numatytam minimumui. Kolegija neturi pagrindo tokių nuteistiesiems paskirtų bausmių laikyti per griežtomis ar neteisingomis.

23Apeliaciniais skundais nuteistieji taip pat prašo nepriteisti iš jų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo ir išlaidų už advokato paslaugas.

24Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškęs tik nukentėjusysis E. P., kuris prašė jam iš kaltininkų solidariai priteisti 1500 Eur neturtinės ir 100 Eur turtinės žalos atlyginimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu nukentėjusysis E. P. su nuteistaisiais R. B., A. D. ir E. G. susitaikė ir susitarė dėl žalos atlyginimo. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, kad nuteistieji visiškai ar bent iš dalies būtų įvykdę E. P. civilinio ieškinio reikalavimą ar susitarimą atlyginti žalą. Taip pat byloje nėra duomenų, kad E. P. būtų atsisakęs civilinio ieškinio. Taigi atsižvelgus į šias aplinkybes bei į tai, kad susitarimas dėl žalos atlyginimo iki galo neužtikrina civilinio ieškovo teisės į žalos atlyginimą, darytina išvada, kad apylinkės teismas, siekdamas apginti civilinio ieškovo E. P. teises, pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu tenkino jo civilinį ieškinį ir priteisė solidariai iš visų nuteistųjų jam atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę ir neturtinę žalą.

25Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. M. apylinkės teismui pateikė pinigų priėmimo kvitą 200 Eur sumai už turėtas advokato paslaugas. Skundžiamu nuosprendžiu apylinkės teismas D. M. turėtas advokato išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir iš kiekvieno nuteistojo jai priteisė po 50 Eur. Tačiau iš 2015-12-08 prašymo dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės matyti, kad tą pačią dieną D. M. buvo sumokėti 200 Eur, tik jie įvardyti kaip žalos atlyginimas. Tuo pačiu prašymu D. M. taip pat prašo jai atstovavimo išlaidų nepriteisti. Kad D. M. buvo sumokėti 200 Eur, 2015-12-08 teismo posėdyje patvirtino ir jos atstovė. Atsižvelgusi į šiuos bylos duomenis bei D. M. apeliacinį skundą, kuriame ji prašo panaikinti jai priteistas turėtas atstovavimo išlaidas, nes jos yra atlygintos, kolegija daro išvadą, kad apylinkės teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai priteisė iš nuteistųjų po 50 Eur D. M. jos turėtų advokato išlaidų.

26Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas proceso išlaidų iš jų priteisimo klausimas (skundžiamu nuosprendžiu iš kiekvieno nuteistojo priteista po 24,30 Eur pašto išlaidų).

27BPK VIII skyrius reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą. Proceso išlaidas sudaro liudytojams, nukentėjusiesiems, ekspertams, specialistams ir vertėjams išmokami pinigai, skirti jų kelionės į iškvietimo vietą ir gyvenimo joje išlaidoms atlyginti (BPK 103 str. 1 p.), taip pat kitos išlaidos, kurias ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, teisėjas ar teismas pripažįsta proceso išlaidomis (BPK 103 str. 6 p.).

28BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui.

29Iš bylos medžiagos matyti, kad į pirmosios instancijos teismo posėdžius šaukimais buvo kviečiami nukentėjusieji, liudytojai, taip pat ir patys nuteistieji, todėl teismas turėjo pašto išlaidų, kurias pripažino proceso išlaidomis. Atsižvelgiant į aptartą teisinį reglamentavimą, susijusį su procesinių išlaidų išsprendimo klausimu ir tai pagrindžiančius rašytinius bylos duomenis, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai teismo turėtas pašto išlaidas pripažino proceso išlaidomis ir jas priteisė iš nuteistų valstybės naudai.

30Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau išdėstytų aplinkybių visuma, daro išvadą, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, ištyrė visas bylai svarbias aplinkybes, byloje surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas baudžiamojo proceso normų reikalavimų, teisėtai ir pagrįstai nuteistuosius R. B., D. B., E. G. ir A. D. pripažino kaltais, jų veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 284 str. 1 d., nuteistiesiems paskyrė tinkamas bausmes, taip pat teisingai išsprendė civilinio ieškinio ir teismo išlaidų atlyginimo klausimus, tačiau nepagrįstai iš nuteistųjų D. M. priteisė atlyginti jos turėtas advokato išlaidas, dėl to skundžiamas aplinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 st. 1 d. 4 p.).

31Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Panevėžio skyriaus pažyma, kuria prašoma iš nuteistojo A. D. valstybės naudai priteisti 101,33 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

32Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis ir išieškojimo iš nuteistojo klausimas sprendžiamas apeliacinio proceso stadijoje, kurioje vertinamas pirmosios instancijos teismo priimto apkaltinamojo teismo nuosprendžio teisėtumas bei pagrįstumas. BPK 322 str. 1 d. nurodyta, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog apeliaciniame procese, siekiant užtikrinti rungtyniškumo principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Taigi šioje byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš nuteistojo A. D. nepriteisiamos. Tokios pozicijos dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, kuomet gynėjo dalyvavimas yra būtinas, nepriklausomai nuo nuteistojo valios, laikosi ir kasacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis Nr. 2K-322/2014).

33Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

Nutarė

34Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:

35Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. turėtos advokato išlaidos pripažintos proceso išlaidomis ir iš nuteistųjų D. B., R. B., A. D. ir E. G. jai priteista po 50 eurų joms atlyginti.

36Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 3. D. B., R. B., A. D. ir E. G. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininkų grupe,... 4. Apeliaciniais skundais nukentėjusieji G. J., D. M. ir E. P. analogiškai... 5. Nuteistasis E. G. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl... 6. Nuteistasis D. B. apeliaciniu skundu prašo panaikinti nuosprendį ir jo... 7. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. B. prašo panaikinti apylinkės teismo... 8. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti apylinkės teismo... 9. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 10. Nuteistųjų R. B., D. B., E. G., A. D., nukentėjusiųjų E. P., G. J.... 11. Nagrinėjamu atveju visi nuteistieji apeliaciniais skundais analogiškai... 12. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų... 13. Kolegija, išnagrinėjusi bylos įrodymus ir skundžiamą teismo nuosprendį,... 14. Kaip matyti iš bylos duomenų, nuteistasis D. B. ikiteisminio tyrimo metu... 15. Taigi apibendrindama kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas,... 16. Kolegija kritiškai vertina nukentėjusiųjų ir nuteistųjų D. B., R. B., A.... 17. Nors nuteistieji R. B., A. D. ir E. G. teigia pripažįstantys savo kaltę dėl... 18. Pagal BK 59 str. 1 d. 3 p. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstamas... 19. Kaip matyti iš bylos duomenų, 2014-03-09 nukentėjusysis E. P. pareiškė... 20. BK 59 str. 1 d. 6 p. numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė... 21. R. B. apeliaciniame skunde teigia, jog nusikalstamos veikos padarymui įtakos... 22. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, apylinkės teismas, atsižvelgęs į... 23. Apeliaciniais skundais nuteistieji taip pat prašo nepriteisti iš jų... 24. Jau minėta, kad nagrinėjamoje byloje civilinį ieškinį buvo pareiškęs tik... 25. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusioji D. M. apylinkės teismui... 26. Nuteistųjų apeliaciniuose skunduose taip pat keliamas proceso išlaidų iš... 27. BPK VIII skyrius reglamentuoja proceso išlaidas ir jų atlyginimą. Proceso... 28. BPK 105 str. 1 d. numato, kad teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę... 29. Iš bylos medžiagos matyti, kad į pirmosios instancijos teismo posėdžius... 30. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, remdamasi pirmiau... 31. Apeliacinės instancijos teisme buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės... 32. Šioje byloje antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimo procesinėmis... 33. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,... 34. Biržų rajono apylinkės teismo 2016 m. balandžio 1 d. nuosprendį pakeisti:... 35. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria D. M. turėtos advokato išlaidos... 36. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....