Byla 2K-105/2008

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Alvydo Pikelio, Valerijaus Čiučiulkos ir pranešėjo Olego Fedosiuko, sekretoriaujant R. Bartulienei, dalyvaujant prokurorui D. Stankevičiui, išteisintajam A. B., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo kasacinį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutarties, kuria Panevėžio miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojos ir nukentėjusiųjų T. I. ir A. I. apeliacinius skundus atmetė.

2Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A. B. išteisintas pagal BK 165 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, nenustačius jo dalyvavimo padarant šias nusikalstamas veikas.

3Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

4A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d., apie 14.30 val., apsvaigęs nuo alkoholio, kartu su dviem ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis, pabeldus į A. I. buto, esančio Panevėžio r., (duomenys neskelbtini), duris, neteisėtai atvirai prieš savininkės A. I. valią, panaudodamas smurtą – ranka stumdamas duris atidariusią A. I., įsibrovė į jos butą ir taip pažeidė jos būsto neliečiamumą. Įsibrovęs į A. I. butą, A. B. sudavė T. I. keturis kartus į galvos sritį, o šiam nugriuvus ant lovos, sudavė gulinčiam T. I. ne mažiau kaip 7 kartus gumine lazda į veido sritį bei kairę krūtinės pusę, po to, užgriuvęs ant gulinčio T. I., sudavė jam ne mažiau kaip 3 kartus į galvos sritį ir šiais veiksmais padarė nukentėjusiajam T. I. lengvą galvos smegenų sukrėtimą, kairės krūtinės ląstos pusės ir 7-o šonkaulio lūžį, įvertintus kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Be to,

5A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad įsibrovęs į A. I. butą, panaudojo šaunamąjį šratinį ginklą prieš Š. I. ir 3 kartus pataikė jam į kairiąją šlaunį ir kairiąją alkūnę, kai tuo tarpu kitas nenustatytas asmuo sudavė nugriuvusiam ant lovos Š. I. gumine lazda į kaktos kairiąją pusę bei ne mažiau kaip 5 kartus į nugarą. Šiais veiksmais Š. I. buvo padarytos kaktos kairės pusės poodinę kraujosruva, 4 ruožų pavidalo poodinės kraujosruvos nugaroje, kairės alkūnės ir kairės šlaunies žaizdos, įvertintos kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad tyčia sugadino A. I. priklausantį turtą – numetė ir sulaužė 600 Lt vertės televizorių „Philips“ ir 300 Lt vertės televizorių „Seg“, padarydamas 900 Lt turtinę žalą.

6Kasaciniu skundu prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį panaikinti ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą pagal prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą, pažeidė BPK 320 straipsnio, 324 straipsnio, 332 straipsnio 5 dalies reikalavimus, o tai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį ar nutartį. Teismo priimta nutartis turi būti panaikinta ir byla perduota nagrinėti apeliacine tvarka (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktą, 3 dalį).

8Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde prokurorė nurodė, jog apylinkės teismas nepagrįstai nesirėmė nukentėjusiojo Š. I. parodymais bei nepagrįstai nelaikė A. B. kaltę patvirtinančiais įrodymais asmens parodymo atpažinti rezultatų ir jam priklausančio rakto suradimą nukentėjusiųjų bute įvykio vietos apžiūros metu. Prokurorė, atsižvelgdama į nenuoseklius išteisintojo parodymus, nesutiko su teismo išvada, kuri iš esmės patvirtino išteisintojo pateiktą versiją apie rakto atsiradimą nukentėjusiųjų bute. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje buvo prašoma atlikti įrodymų tyrimą – iškviesti į teismo posėdį nukentėjusiuosius Š. ir T. I., kad išsiaiškintų asmens atpažinimo, konflikto ištakų, galimo džemperio padegimo ir numetimo bare, pagrindinio įkalčio – rakto – atsiradimo bute ir kitas nevisiškai ištirtas aplinkybes. Tačiau dėl prokurorės pareikšto prašymo teismas jokios nutarties nepriėmė, motyvų, kodėl atsisako atlikti įrodymų tyrimą tokia apimtimi, kokia buvo prašoma, neišdėstė, taip pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas.

9Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nutarė apklausti tik išteisintąjį. Taigi, atsisakydamas patenkinti prokurorės prašymą, teismas pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, nes nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka teismas turi patikrinti bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Teismas ne tik turi teisę, bet privalo atlikti įrodymų tyrimą, jeigu bylos aplinkybės nėra išsamiai ištirtos. Apeliacinės instancijos teismas, papildomai neapklausęs nukentėjusiųjų, nesiaiškinęs kitų suinteresuotų asmenų galimybės per trumpą laiką (per 3 valandas) panaudoti raktą kaip įkaltį, dirbtinai sudarant įrodymus prieš A. B., nepakvietęs jų liudyti į teismo posėdį, patvirtino pirmosios instancijos teismo prielaida pagrįstas išvadas dėl nusikaltimo įkalčio – išteisintojo buto rakto atsiradimo nukentėjusiųjų bute aplinkybių.

10BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad įrodymų tyrimas atliekamas ir atnaujinamas pagal BK XXI skyriuje nustatytas taisykles. Prireikus įrodymų tyrimas gali būti atnaujintas ir baigiamųjų kalbų metu bei priimant nuosprendį ar nutartį. Teismui atsisakius patenkinti pirminį prokurorės prašymą, prokurorei buvo užkirstas kelias atlikti papildomą nukentėjusiųjų apklausą dėl galimo išteisintojo džemperio užsidegimo bei rakto patekimo į nukentėjusiųjų butą, prašyti atlikti papildomą įrodymų tyrimą: išreikalauti ir paskelbti dokumentus, esančius kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-591/2006, kviesti 2005 m. gruodžio 27 d. bare buvusius kitus asmenis, kurių teismas nebuvo iškvietęs, taip pat atlikti kitus veiksmus. Teismas, siekdamas išsamiai ir visapusiškai ištirti bylos aplinkybes, taip pat privalėjo paskelbti parodymus, kuriuos jis davė šioje byloje kaip įtariamasis, o kitoje byloje – kaip nukentėjusysis. Tik nuosekliai ištyrus visus rašytinius dokumentus, jų surašymo laiką, susipažinus su juose fiksuotomis ikiteisminio tyrimo tyrėjos taktikos klaidomis (įtariamasis tyrimo pradžioje buvo supažindintas su turimais įkalčiais), teismas galėjo padaryti išvadą dėl A. B. kaltės ar nekaltumo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. birželio 20 d. senato nutarimo Nr. 40, 3.1.8 punkte nurodyta, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Atsisakydamas atlikti įrodymų tyrimą, teismas neišnaudojo visų galimybių įrodymams ištirti. Byloje buvo svarbu ištirti įrodymus, surinktus kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje dėl viešosios tvarkos pažeidimo tą pačią 2005 m. gruodžio 27 dieną, apie 11.30 val. (t. y. likus 3 valandoms iki įsiveržimo į I. butą), buvo nuteistas T. I. Pirmosios instancijos teismas dalį iš šios bylos dokumentų skelbė, net vadovavosi jais rašydamas išteisinamąjį nuosprendį, tačiau ištirta tik dalis įrodymų, kurie patvirtina tik išteisintojo versiją apie bare užsidegusį džemperį bei pamestą raktą. Tuo tarpu šioje byloje esantys kiti duomenys, kurie prieštarauja šiai versijai, teismo tirti nebuvo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ikiteisminis tyrimas pagal A. B. pareiškimą prašant nubausti bare jį sužalojusį asmenį baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-591/2006 atsirado tik po to, kai jam buvo pateikti įtarimai byloje Nr. 76-1-1175-05, įtariant jį įsiveržus į I. butą. Teismas, nagrinėdamas prokurorės bei nukentėjusiųjų apeliacinius skundus, galėjo ir privalėjo kviesti į teismo posėdį T. I., barmenę D. P., baro lankytoją V. V., kurių liudijimai yra svarbūs aiškinantis tikrą ar išgalvotą džemperio, kurio kišenėje buvo raktas, užsidegimo ir numetimo istoriją.

11Kasatorius taip pat nurodo, kad 2005 m. gruodžio 30 d. įtariamojo A. B. apklausos metu jam buvo pranešta apie nukentėjusiųjų bute rastą įkaltį – raktą nuo įtariamojo buto (T. I, b. l. 117-119). Po to A. B. 2006 m. vasario 6 d. pareiškimu nusprendė pats kreiptis į teisėsaugą prašydamas nubausti jį bare sužalojusį asmenį. Nuo šio momento jis nuosekliai tvirtino, kad bare nusivilko ir numetė degantį džemperį, nors pirmojoje apklausoje apie tai neužsiminė (T. I, b. l. 119). Pažymėtina tai, kad baudžiamojoje byloje Nr. 1-341-591/2006 už viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas T. I., iš esmės visiškai pripažindamas savo kaltę, neigė džemperio užsidegimo ir metimo į jo pusę faktus. Taip pat nustatyta, kad niekas nerado jokio džemperio bare, nors baro lankytojai pasklidus dujų kvapui greitai išbėgo iš baro į lauką, bare palikdami tik barmenę.

12Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti išteisinamąjį nuosprendį, išsamiai ir visapusiškai neištyrė visų aplinkybių, neišnaudojo visų galimybių abejonėms pašalinti, nepateikė įrodymais pagrįstų ir tinkamai motyvuotų išvadų dėl esminių prokuroro apeliacinio skundo argumentų, tinkamai nepatikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumo ir teisėtumo, todėl padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį bei nutartį.

13Kasacinis skundas tenkintinas.

14Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio 2 ir 6 dalių reikalavimų pažeidimą

15Bylos medžiaga rodo, kad apeliaciniame skunde prokurorė ginčijo išteisinamąjį nuosprendį, nurodydama, kad teismas nepagrįstai nepripažino A. B. dalyvavimo inkriminuojamose veikose įrodymais svarbių byloje surinktų duomenų: pirma, nukentėjusiųjų bute buvo rastas raktas nuo buto, kuriame A. B. gyvena, taigi tikėtina, kad jis šį pametė užpuolimo metu; antra, nukentėjusysis Š. I. atpažino A. B., kaip asmenį, įsibrovusį į butą. Pirmosios instancijos teismo išteisinamajame nuosprendyje šie duomenys nepripažinti įrodymais. Rakto suradimo įrodomoji reikšmė buvo paneigta argumentuojant, kad raktas pateko į nukentėjusiųjų butą kitokiu būdu – faktiškai buvo patvirtinta kaltinamojo versija, pagal kurią jis raktą pametė bare mesdamas nuo šūvio užsidegusį džemperį, kurio kišenėje buvo raktas, taigi jį galėjo paimti nukentėjusieji ar kiti asmenys. Fakto, kad Š. I. atpažino A. B. kaip įsibrovėlį, įrodomąja reikšme buvo suabejota, nes kaltinamasis jam buvo matytas bare prieš įsibrovimą ir todėl jis turėjo pagrindą susieti įsibrovimą į butą su konfliktu bare, taigi galėjo sąžiningai klysti. Apeliaciniame skunde buvo reiškiamos abejonės dėl A. B. versijos, kaip jis pametė raktą, ir atvirkščiai, pabrėžiama Š. I. parodymų ir kaltinamojo atpažinimo įrodomoji reikšmė. Todėl natūralu, kad nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, prokurorė prašė iškviesti bei apklausti Š. ir T. I. apie konflikto bare detales (džemperio užsidegimą ir jo numetimą), galimybes atpažinti įsibrovėlį, kuris buvo su kauke, ir t.t. Akivaizdu, kad reikšdama tokį prašymą prokurorė tikėjosi, jog papildomi šių asmenų paaiškinimai turės esminės įtakos byloje surinktų įrodymų vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas šį prašymą ir nutardamas apklausti tik išteisintąjį A. B., nenurodė tokio savo sprendimo motyvų (T. 2, b.l. 78), todėl kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad taip buvo pažeisti BPK 324 straipsnio 2 dalies reikalavimai.

16Kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abejonės dėl rakto patekimo į nukentėjusiųjų butą versijos ir įrodymų, kuriais ši versija pagrįsta, prieštaravimai pašalinti nebuvo – 2005 m. gruodžio 30 d. apklausos metu įtariamasis A. B. neužsiminė apie tai, kad jis būtų nusiėmęs ir numetęs nuo šūvio užsidegusi džemperį (T.1 b.l. 117-119); šį faktą neigia nukentėjusieji T. ir Š. I., tiesiogiai dalyvavę konflikte bare; numestas džemperis nebuvo rastas; nėra duomenų, kad nukentėjusieji būtų pasiėmę ir nusinešę su savimi raktą nuo buto, kuriame gyvena A. B. Kolegijos nuomone, norint patikrinti apeliacinio skundo argumentus dėl rakto suradimo nukentėjusiųjų bute įrodomosios reikšmės, vien tik papildomos išteisintojo apklausos akivaizdžiai nepakanka.

17Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad apeliacinės instancijos teismas ne tik gali, bet ir privalo atlikti įrodymų tyrimą tais atvejais, kai pirmosios instancijos teismas jį atliko neišsamiai, pvz., neištyrė esminių bylos aplinkybių, nepašalino prieštaravimų tarp ištirtų įrodymų ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-256/2006, 2K-661/2006). Apeliacinės instancijos teismas turi ištirti pirmosios instancijos teismo netirtas aplinkybes ir pakartotinai ištirti tuos turinčius esminės reikšmės teismo išvadoms įrodymus, kurie yra prieštaringi, ir prieštaravimų negalima pašalinti be pakartotinio tų įrodymų ištyrimo (kasacinės nutartys Nr. 2K-768/2006, 2K-626/2006). Atsižvelgdama į šias nuostatas, kolegija sutinka su kasacinio skundo argumentu, kad apeliacinės instancijos teismas privalėjo aiškintis įvykio bare detales ir tirti visus duomenis, galinčius patvirtinti ar paneigti išteisintojo iškeltą įvykių versiją, įskaitant ir baudžiamosios bylos, kurioje už viešosios tvarkos pažeidimą nuteistas T. I., medžiagą. To nepadaręs, teismas nepasinaudojo BPK 324 straipsnio 6 dalyje numatytomis galimybėmis pašalinti abejones dėl kaltinamojo iškeltos įkalčio prieš jį atsiradimo versijos ir ją patvirtinančių įrodymų prieštaravimus, taigi nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.

18Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. B. baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, pažeidė BPK 324 straipsnio 2 dalies, 320 straipsnio 3 dalies ir 324 straipsnio 6 dalies reikalavimus. Šiuos pažeidimus kolegija pripažįsta esminiais, nes jie sukliudė apeliacinės instancijos teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Todėl apeliacinės instancijos teismo nutartis išteisintojo A. B. baudžiamojoje byloje naikintina ir byla perduotina iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

19Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,

Nutarė

20Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 13 d. nutartį A. B. baudžiamojoje byloje ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2007 m. birželio 21 d. nuosprendžiu A.... 3. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, prokuroro, prašiusio... 4. A. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2005 m. gruodžio 27 d., apie 14.30 val.,... 5. A. B. buvo kaltinamas ir tuo, kad įsibrovęs į A. I. butą, panaudojo... 6. Kasaciniu skundu prokuroras prašo Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų... 7. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą... 8. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad apeliaciniame skunde prokurorė... 9. Apeliacinės instancijos teismas savo iniciatyva nutarė apklausti tik... 10. BPK 324 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad įrodymų tyrimas atliekamas ir... 11. Kasatorius taip pat nurodo, kad 2005 m. gruodžio 30 d. įtariamojo A. B.... 12. Anot kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas, palikdamas galioti... 13. Kasacinis skundas tenkintinas.... 14. Dėl kasatoriaus argumentų apie BPK 320 straipsnio 3 dalies, 324 straipsnio... 15. Bylos medžiaga rodo, kad apeliaciniame skunde prokurorė ginčijo... 16. Kolegijos nuomone, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme abejonės... 17. Kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos,... 18. Kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas A. B.... 19. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 382 straipsnio 5 punktu,... 20. Panaikinti Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų...