Byla 2-591-381/2015

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras Driukas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal trečiųjų asmenų A. R. ir A. (A.) R. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutarties, kuria panaikintos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje Nr. 2-2290-345/2013 pagal ieškovų D. B. ir T. B. (teisių perėmėjos – I. B. ir L. B.) ieškinį atsakovams J. M. (J. M.) ir antstoliui V. M. dėl turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu, tretieji asmenys – A. R., A. R., S. J., A. M., D. T., Lietuvos Respublika, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, „BTA Insurance Company“ SE, vykdantis veiklą per „BTA Insurance Company“ SE filialą Lietuvoje, uždaroji akcinė bendrovė „Kvadratinis metras“, bei

Nustatė

2I. Ginčo esmė

3Atskiruosiuose skunduose keliamas teismo nutarties, kuria teismas panaikino byloje pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, teisėtumo klausimas.

4Ieškovai D. B. ir T. B. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, pagal kurį atsakovui J. M. buvo parduota ieškovui T. B. priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. 0101-0100-1001, esančio ( - ) (toliau tekste – Žemės sklypas), ir taikyti restituciją – T. B. priteisti nurodyto Žemės sklypo 1/3 dalį, įpareigoti antstolį V. M. grąžinti J. M. 7 653,75 Lt, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui J. M. 120 846,25 Lt.

5Ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad antstolis V. M., vykdydamas Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 9 d. vykdomąjį raštą dėl 20 648,24 Lt sumos išieškojimo solidariai iš ieškovų S. J. naudai, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 9 d. vykdomąjį raštą dėl 4 068,21 Lt sumos išieškojimo iš T. B. A. R. naudai ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. kovo 26 d. vykdomąjį dokumentą dėl 85 635,83 Lt sumos išieškojimo solidariai iš ieškovų A. R. naudai, nukreipė išieškojimą į T. B. nuosavybės teise priklausantį turtą, o 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu pardavė T. B. priklausantį Žemės sklypą už labai mažą kainą, kuri neatitiko šio turto rinkos vertės.

6Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovo J. M. turtui – areštavo 1/3 dalį ginčo Žemės sklypo, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti.

7Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo T. B. 2 375 Lt bylinėjimosi išlaidų atsakovui antstoliui V. M., 8,15 Lt bylinėjimosi išlaidų trečiajam asmeniui A. R., 977 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei. Laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartimi, teismas paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

8Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovo T. B. teisių perėmėja ir ieškovė D. B. padavė apeliacinį skundą, prašydama panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir ieškinį tenkinti visiškai.

9Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkino ieškinį: pripažino negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, pagal kurį atsakovui J. M. buvo parduota ieškovui T. B. priklausanti 1/3 dalis ginčo Žemės sklypo; pritaikė restituciją: 1) grąžino T. B. ir D. B. turto paveldėtojų L. B. ir I. B. nuosavybėn kiekvienai iš jų po 1/2 dalį Žemės sklypo 1/3 dalies; 2) priteisė iš antstolio V. M. J. M. 7 653,75 Lt; 3) priteisė iš L. B. ir I. B. J. M. po 60 423,13 Lt iš kiekvienos.

10Ieškovai pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones motyvuodami tuo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu ieškovų ieškinys buvo patenkintas, tačiau laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas neišspręstas. Sprendimas yra įsiteisėjęs ir realiai įvykdytas dėl ginčo Žemės sklypo grąžinimo ieškovų teisių perėmėjoms. Šio žemės sklypo dalies areštas tapo neaktualus bei sudaro kliūtis jo savininkėms realizuoti savo nuosavybės teises.

11II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

12Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų prašymą patenkino, panaikino Vilniaus apygardos teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones – 1/3 dalies žemės sklypo, ( - ), areštą. Teismas nutartį motyvavo tuo, kad Lietuvos apeliaciniam teismui 2014 m. lapkričio 27 d. įsiteisėjusiu sprendimu patenkinus ieškovų ieškinį ir pritaikius restituciją, grąžinant ieškovų turto paveldėtojams ginčo Žemės sklypo 1/3 dalį, kuriam galioja 2011 m. kovo 7 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, šio žemės sklypo savininkės negali nevaržomai disponuoti joms nuosavybės teise priklausančia Žemės sklypo dalimi (CPK 150 straipsnio 2 dalis).

13III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai

14Trečiasis asmuo A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismui, kad būtų priimtas papildomas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

151. Apeliacinis procesas vyko žodinio nagrinėjimo tvarka, todėl proceso dalyvių teisės ir pareigos gali būti užtikrintos tik išnagrinėjus apeliacinį skundą visa apimtimi apeliacinės instancijos teisme. Teismas skundžiama nutartimi konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas ne visiškai išnagrinėjo apeliacinį skundą, t. y. neišnagrinėjo trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo, nors pirmosios instancijos teismas priteisė tretiesiems asmenims jų patirtas bylinėjimosi išlaidas.

162. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, neišnagrinėjo Žemės sklypo naudojimo, disponavimo ir valdymo teisių. Pirmosios instancijos teismas negali spręsti turto apribojimų klausimo, kaip atskiro procesinio klausimo, rašytinio proceso tvarka, nes apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėjo žodine tvarka. Apeliantės manymu, laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas turi būti perduotas spręsti apeliacinės instancijos teismui, kad nebūtų pažeistas žodinio nagrinėjimo principas ir bylos teismingumas.

173. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu pažeidė civilinės apyvartos principą ir visiškai ignoravo antstolių veiklos teisinį reguliavimą. Antstoliai draudžiami civilinės atsakomybės draudimu ir, esant civiliniam deliktui, restitucijos klausimas sprendžiamas atsižvelgiant į civilinės atsakomybės taikymo sąlygas, nes teisių perėmėjas yra draudimo bendrovė. Nuosavybės teisė galbūt priklauso ne ieškovams, o „BTA Insurance Company“ SE filialui, todėl, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones iki bylos išnagrinėjimo Lietuvos Aukščiausiajame Teisme, yra didelė rizika, kad bus pažeistas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuosavybės neliečiamumo principas.

184. Dalinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti pagrindu panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi jos buvo taikytos maksimalia apimtimi, t. y. uždraudžiant valdyti, disponuoti ir naudotis. Taigi, visiškas nuosavybės teisių apribojimas yra apeliacinio skundo dalykas ir pagrindas ir turi būti sprendžiamas apeliacinės instancijos teisme. Pirmosios instancijos teismas negali spręsti apeliacinės instancijos teismui priskirtų klausimų dėl apribojimų turtui masto ir trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo. Yra didelė rizika, kad, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos nebus atlygintos, o byla bus išspręsta tik iš dalies.

195. Neaišku, ar ieškovų teisių perėmėjos priėmė palikimą ir kokiu mastu, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių, kadangi neaišku, ar jos teisėtai siekia realizuoti galbūt nesamas nuosavybės teises. Teismas skundžiamos nutarties išsamiai nemotyvavo, nenustatė teisėto turto valdytojo, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nutartį.

20Trečiasis asmuo A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį ir perduoti nagrinėti bylą apeliacinės instancijos teismui, kad būtų priimtas papildomas sprendimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Atskirasis skundas grindžiamas iš esmės tais pačiais argumentais, kokius išdėstė trečiasis asmuo A. R. savo skunde, todėl jie nekartojami. Šis apeliantas papildomai nurodo, kad 2014 m. sausio 2 d. buvo išsiųstas prašymas antstoliui dėl nepadengtos skolos iš T. B. išieškojimo, todėl paveldėtojai, priėmę palikimą, iš pradžių privalo atsiskaityti su kreditoriais nepadengtos skolos ribose. Šioje skolos išieškojimo byloje yra pritaikyti apribojimai ginčo Žemės sklypo daliai, todėl teismas skundžiama nutartimi nepagrįstai panaikino laikinuosius apribojimus, neįvertinus kreditorių interesų.

21Ieškovų teisių perėmėjos L. B. ir I. B. atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo šiuos nesutikimo su atskiraisiais skundais argumentus:

221. Atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliantų argumentas dėl T. B. nepadengtos skolos išieškojimo, kadangi šioje byloje buvo sprendžiami 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo klausimai.

232. Su ieškovų kreditoriais, taip pat ir su trečiaisiais asmenimis, buvo atsiskaityta, antstoliui pervedus šiems asmenims priklausančias lėšas į jų sąskaitas. Todėl atskirųjų skundų argumentas, jog laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi spręsti Lietuvos apeliacinis teismas, yra nepagrįstas, nes CPK 147 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad prašymus, susijusius su laikinosiomis apsaugos priemonėmis, nagrinėja pirmosios instancijos teismas.

243. Bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. nutartimi. Tretieji asmenys byloje dalyvavo atsakovų pusėje, todėl, ieškinį patenkinus visiškai, priešingos šalies ir jos poziciją palaikiusių trečiųjų asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Todėl apeliantai nepagrįstai nurodo, kad, panaikinus laikinąsias apsaugos priemones, kyla rizika, kad trečiųjų asmenų bylinėjimosi išlaidos nebus padengtos.

254. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių ginčo Žemės sklypo daliai, ieškovų teisių perėmėjos neturi galimybių įvykdyti teismo sprendimo, t. y. grąžinti atsakovui J. M. iš jų priteistas sumas.

265. Tretieji asmenys iš esmės neturi jokio intereso dėl to, kad laikinosios apsaugos priemonės liktų nepanaikintos. Jie buvo ieškovų kreditoriai vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/00213, kurioje buvo surašytas ginčo turto pardavimo iš varžytynių aktas, tačiau jų, kaip kreditorių, reikalavimai yra patenkinti. Taigi atskirųjų skundų pateikimas vertintinas kaip piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis, nes taip siekiama užvilkinti teismo sprendimo vykdymą.

27Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepime į atskiruosius skundus prašo juos atmesti. Nurodo, kad atskirieji skundai yra nepagrįsti bei atmestini. Teismas skundžiama nutartimi pagrįstai tenkino ieškovių prašymą panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, kadangi šiuo klausimu Lietuvos apeliacinis teismas nepasisakė, o šio teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos. Apeliantai nepagrįstai savo skunduose nurodo apie civilinę atsakomybę bei antstolio ir draudiko teisinius santykius, kadangi šioje byloje buvo pasirinktas civilinių teisių gynimo būdas – restitucija. Taip pat neaišku, ką turėjo galvoje apeliantai, nurodydami, kad cesijos perėmėjas yra draudimo bendrovė.

28IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

29Apeliacinis procesas dėl atskirųjų skundų dalies, kuria prašoma spręsti dėl papildomo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, išnagrinėtoje civilinėje byloje, nutrauktinas

30Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiama 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi konstatavo, jog Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime ne visiškai išnagrinėjo ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2A-1111/2014, t. y., apeliantų teigimu, apeliacinės instancijos teismas neišnagrinėjo trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, todėl pirmosios instancijos teismas, skundžiama nutartimi nepagrįstai siaurai nagrinėjo laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą.

31Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas yra atmestinas, kaip nepagrįstas. Visų pirma, pažymėtina, kad Vilniaus apygardos teismas, spręsdamas ieškovų teisių perėmėjų pateiktą prašymą dėl šioje byloje taikytų laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, nustatė, kad šio klausimo Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime nesprendė. Antra, nurodyti, kaip buvo paskirstytos bylinėjimosi išlaidos Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime teismui skundžiamoje nutartyje nebuvo teisinio pagrindo, kadangi šis klausimas nepateko į prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo nagrinėjimo ribas (CPK 147 straipsnis). Trečia, apeliacinės instancijos teismas atskiruosius skundus, paduotus dėl teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu, nagrinėja, atsižvelgdamas į atskirųjų skundų faktinį ir teisinį pagrindus (CPK 320 straipsnis) bei neperžengdamas jų nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pagal ieškovų teisių perėmėjų prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo ribų (CPK 306 straipsnio 2 dalis).

32Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik neįsiteisėję pirmosios instancijos teismo sprendimai ir nutartys, išskyrus CPK numatytus atvejus. Taigi, kad būtų apeliacijos objektas, visų pirma, tam tikru klausimu turi būti priimtas pirmosios instancijos teismo sprendimas ar nutartis, dėl kurių galima paduoti skundą apeliacine tvarka. Vadovaujantis CPK 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu skundžiama nutartis, kuri pagal įstatymus negali būti apeliacinio apskundimo objektas, teismas turi atsisakyti priimti atskirąjį skundą ir grąžinti jį padavusiam asmeniui. Jeigu minėtas trūkumas paaiškėja nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, apeliacinis procesas nutraukiamas (CPK 315 straipsnio 5 dalis). Tokie patys padariniai taikytini ir tais atvejais, kai atskirajame skunde yra keliamas procesinis klausimas, dėl kurio prašymas nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme ir dėl kurio nėra priimta pirmosios instancijos teismo nutartis (CPK 3 straipsnio 6 dalis). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad trečiųjų asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų išnagrinėtoje civilinėje byloje, kurioje yra priimtas ir įsiteisėjęs teismo sprendimas, nebuvo nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, tuo klausimu nėra priimta pirmosios instancijos teismo nutartis ir dėl to nėra apeliacijos objekto, nutraukia apeliacinį procesą dėl šių trečiųjų asmenų reikalavimų (CPK 315 straipsnio 5 dalis, 338 straipsnis).

33Kartu atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog CPK 93 straipsnio, įtvirtinančio bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles, 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą. Jeigu apeliacinės instancijos teismas ar kasacinis teismas bylinėjimosi išlaidų nepaskirsto, šį klausimą išsprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 93 straipsnio 5 dalis). Šiuo atveju, kaip matyti iš Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo, pirmosios instancijos teismo sprendimas buvo panaikintas ir priimtas naujas sprendimas, kuriuo teismas ieškovų ieškinį tenkino visiškai. Teismas sprendė byloje dalyvavusių asmenų patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą vadovaudamasis CPK 93 straipsnio 1 ir 5 dalimis, ir priteisė bylinėjimosi išlaidas, atsižvelgdamas į šioje byloje priimtą procesinį rezultatą, kuris yra palankus ieškovams (jų teisių perėmėjoms). Be to, byloje dalyvaujantys asmenys, manydami, kad apeliacinės instancijos teismas, priimdamas byloje naują sprendimą, neišsprendė jų patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimo, taip pat turi teisę pasinaudoti CPK 277 straipsnyje numatytu papildomo sprendimo institutu, kreipdamiesi dėl šio klausimo išsprendimo į sprendimą byloje priėmusį apeliacinės instancijos teismą (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. rugsėjo 20 d. papildomą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012; 2013 m. vasario 14 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-29/2013; 2013 m. balandžio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-232/2013; 2013 m. gruodžio 13 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-662/2013; 2014 m. vasario 18 d. papildomą nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2014 ir kt). CPK 277 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad teismas, priėmęs byloje sprendimą, dalyvaujančių byloje asmenų pareiškimu ar savo iniciatyva gali priimti papildomą sprendimą, jeigu teismas neišsprendė bylinėjimosi išlaidų ar jų dalies atlyginimo ar paskirstymo klausimo. Akcentuotina, kad pagal CPK 277 straipsnio 2 dalį iškelti klausimą dėl papildomo sprendimo priėmimo galima per 20 dienų nuo teismo sprendimo priėmimo dienos.

34Atskirieji skundai dėl teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimu netenkintini

35Apeliantai nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartimi grindžia tuo, kad šis klausimas turėjo būti sprendžiamas ne Vilniaus apygardos teismo, o Lietuvos apeliacinio teismo, nagrinėjusio civilinę bylą pagal ieškovės D. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimo, be to, dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo turėjo būti priimtas papildomas sprendimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas atmestinas, kaip nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad CPK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, teismui atmetus ieškinį, laikinosios apsaugos priemonės, kurios buvo taikytos, paliekamos iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Teismas laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą turi išspręsti sprendimu. To paties straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, jeigu ieškinys patenkinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, išskyrus CPK 147 straipsnio 6 dalyje numatytą atvejį (t. y., kai asmuo, kurio prašymu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dėl atsakovo turto suradimo ir aprašymo nesikreipia į antstolį per 14 dienų nuo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo priėmimo dienos). Lietuvos apeliacinis teismas, priėmęs 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą apeliacine tvarka nagrinėtoje civilinėje byloje, atskirai nepasisakė dėl laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimo. Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės liko galioti iki teismo sprendimo įvykdymo, kaip tai numato CPK 150 straipsnio 3 dalis. Kaip yra nurodęs Lietuvos apeliacinis teismas, užbaigus bylą, turi būti išspręsti visi su ja susiję procesiniai klausimai, t. y. turi būti išspręsti ne tik klausimai, susiję su byloje pareikštų reikalavimų tenkinimu, bet ir procesiniai klausimai, pvz., dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, žyminio mokesčio grąžinimo, laikinųjų apsaugos priemonių ir kt. (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gruodžio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-922/2008, 2014 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1136/2014). Taigi, bendroji taisyklė suponuoja teismo pareigą, užbaigus bylą, kartu (tuo pačiu sprendimu) išspręsti ir su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu susijusius klausimus. Jeigu tam tikri su laikinųjų apsaugos priemonių galiojimu susiję klausimai lieka neišspręsti, juos sprendžia pirmosios instancijos teismas (CPK 147 straipsnio 1 dalis). Kaip jau minėta, kai teismas ieškinį tenkina, taikytos laikinosios apsaugos priemonės galioja iki teismo sprendimo įvykdymo, todėl, sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, turi būti nustatyta, ar išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

36Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdė vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko T. B. ir solidarios skolininkės D. B. išieškotojams S. J., Anai ir A. R. (t. 1, b. l. 117–118). 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktu Nr. 0240/09/00213 buvo parduota T. B. nuosavybės teise priklausanti 1/3 dalis žemės sklypo, ( - ), už 128 500 Lt J. M. (t. 1, b. l. 8). Dėl šio akto teisėtumo ieškovai D. B. ir T. B. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydami pripažinti negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213 ir taikyti restituciją – T. B. priteisti nurodyto Žemės sklypo 1/3 dalį, įpareigoti antstolį V. M. grąžinti J. M. 7 653,75 Lt, priteisti solidariai iš ieškovų atsakovui J. M. 120 846,25 Lt. Šiems reikalavimams užtikrinti ieškovai prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovų prašymu pritaikė laikinąsias apsaugos priemones atsakovui J. M. nuosavybės teise priklausančiam ginčo turtui ir areštavo 1/3 dalį ginčo Žemės sklypo, uždraudžiant šį turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas 2011 m. kovo 7 d. teismo nutartimi, paliko galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino šį pirmosios instancijos teismo sprendimą ir tenkino ieškinį: pripažino negaliojančiu 2010 m. gegužės 17 d. turto pardavimo iš varžytynių aktą Nr. 0240/09/00213, pagal kurį atsakovui J. M. buvo parduota ieškovui T. B. priklausanti 1/3 dalis ginčo Žemės sklypo; pritaikė restituciją: 1) grąžino T. B. ir D. B. turto paveldėtojų L. B. ir I. B. nuosavybėn kiekvienai iš jų po 1/2 dalį Žemės sklypo 1/3 dalies; 2) priteisė iš antstolio V. M. J. M. 7 653,75 Lt; 3) priteisė iš L. B. ir I. B. J. M. po 60 423,13 Lt iš kiekvienos. Laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimas teismo sprendimu liko neišspręstas. Lietuvos informacinės teismų sistemos duomenimis Lietuvos Aukščiausiajame Teisme nėra paduotas kasacinis skundas dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimo peržiūrėjimo kasacine tvarka.

37P. N. turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo 2014 m. gruodžio 5 d. galioja įrašas apie tai, kad I. B. ir L. B. nuosavybės teise priklauso po 1/6 dalį ginčo Žemės sklypo, šio fakto įregistravimo pagrindas – Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimas. Atsakovas J. M. kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto šioje byloje išdavimo (t. 3, b. l. 240) ir šis vykdomasis raštas dėl po 60 423,13 Lt sumų išieškojimo iš I. B. ir L. B. jam buvo išduotas (t. 3, b. l. 241). Nuo 2014 m. gruodžio 11 d. Nekilnojamojo turto registre galioja įrašas apie tai, kad antstolė D. P. areštavo šį ieškovų teisių perėmėjoms priklausantį turtą. Antstolis V. M. 2011 m. kovo 8 d. patvarkyme „Dėl išieškotų lėšų paskirstymo“ vykdomojoje byloje Nr. 0240/09/00213 nurodė, kad, vykdant vykdomąsias bylas dėl piniginių lėšų išieškojimo iš skolininko T. B. ir solidarios skolininkės D. B. išieškotojams S. J. (Nr. 0240/09/00213), A. R. ir A. R. (Nr. 0240/09/00341, Nr. 0240/10/02229) iš viso išieškojo 129 930 Lt sumą (t. 1, b. l. 117–118). Lietuvos apeliacinis teismas, 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikindamas pirmosios instancijos teismo 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir tenkindamas ieškovų ieškinį, nustatė, kad minėtiems išieškotojams yra sumokėtos iš skolininkų T. ir D. B. jiems priteistos pinigų sumos ir antstolio depozite dar yra saugoma 7653,75 Lt (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Į bylą apeliantai nepateikė duomenų apie tai, kad tam tikra dalis pagal vykdomuosius dokumentus trečiųjų asmenų naudai išieškomų sumų liko neišieškota (CPK 178 straipsnis).

38Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, iš kurių matyti, jog ieškovų prašymu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės padėjo užtikrinti ieškovams palankaus teismo sprendimo vykdymą (CPK 144 straipsnio 1 dalis), nes ginčo turtas įregistruotas ieškovų teisių perėmėjų vardu, išieškotojų reikalavimai vykdomosiose bylose, vykdant išieškojimą iš skolininkų T. ir D. B. turto, patenkinti, priešingų duomenų nenustatyta, ginčo turtui nuo 2014 m. gruodžio 11 d. galioja antstolės uždėtas areštas remiantis kitu pagrindu – vykdomuoju raštu, V. M. išduotu pagal Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimą, sprendžia, kad laikinųjų apsaugos priemonių galiojimas išnagrinėtoje byloje dėl varžytynių akto pripažinimo negaliojančiu neteko teisinio pagrindo, tokių laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas išnyko, todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai taikydamas laikinąsias apsaugos priemones reglamentuojančias teisės normas, pagrįstai jas panaikino. Pažymėtina, kad šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovų teisių perėmėjų turtui neturi trukdyti vykdyti išieškojimo iš jų turto išieškotojo J. M. naudai pagal šioje byloje išduotą vykdomąjį raštą bei užtikrinti pagrindinių vykdymo proceso tikslų įgyvendinimą (CPK 624 straipsnis).

39Apeliantas A. R. teigdamas, kad jis 2014 m. sausio 2 d. kreipėsi į antstolį dėl tolesnio skolininko T. B. nepadengtos skolos išieškojimo, ir pažymėdamas, kad ieškovų teisių perėmėjos, priėmusios palikimą, pirmiausia turi atsiskaityti su kreditoriais dėl nepadengtų skolų, nepateikia teismui konkrečių įrodymų, kokio dydžio skola yra neišieškota, taip pat neaišku, kokia yra vykdymo stadija šioje vykdomojoje byloje. Tačiau pažymėtina, kad, vadovaujantis CPK 759 straipsnio 1 dalyje numatyta galimybė išieškotojui prisijungti prie išieškojimo ir tokiu būdu įgyvendinti savo, kaip išieškotojo, teises ir pareigas vykdymo procese (CPK 639–641 straipsniai).

40Atmestini, kaip nepagrįsti, atskirųjų skundų argumentai, kuriais keliamos abejonės, ar ieškovų teisių perėmėjos priėmė palikimą ir kokiu mastu, ar jos turi nuosavybės teises į ginčo turtą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendime konstatavo, jog ginčo turto savininkas T. B. 2013 m. gruodžio 27 d. mirė, jo turtą paveldėjo D. B., kuri mirė 2014 m. balandžio 30 d., o po jos mirties palikimą pagal įstatymą, sudarant paveldimo turto apyrašą, priėmė įpėdinės I. ir L. B. (t. 3, b. l. 110, 191), todėl pritaikė restituciją, grąžindamas būtent šių asmenų nuosavybėn po ½ dalį ginčo Žemės sklypo. Teismas duomenų apie kitus paveldėtojus neturėjo. Tokiu būdu šios teismo nustatytos aplinkybės, susijusios su ieškovų teisių perėmėjų įgytomis teisėmis ir pareigomis pagal paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas (CK Penktoji knyga) pripažintinos turinčiomis prejudicinę galią sprendžiant ieškovų teisių perėmėjų prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumą ir jų iš naujo nereikia įrodinėti (CPK 182 straipsnio 2 dalis). Kaip minėta, šių asmenų nuosavybės teisę į nurodytą turtą patvirtina ir Nekilnojamojo turto registro duomenys.

41Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų plačiau nepasisakoma.

42Vadovaujantis išdėstytais argumentais, skundžiama Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

43Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis CPK 301 straipsnio 1 dalimi, 315 straipsnio 2 dalies 3 punktu, 5 dalimi, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

Nutarė

44Nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiųjų asmenų A. R. ir A. R. atskirųjų skundų reikalavimus spręsti papildomo sprendimo, susijusio su bylinėjimosi išlaidų priteisimu, priėmimo Lietuvos apeliacinio teismo išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2A-1111/2014 klausimą.

45Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Artūras... 2. I. Ginčo esmė... 3. Atskiruosiuose skunduose keliamas teismo nutarties, kuria teismas panaikino... 4. Ieškovai D. B. ir T. B. ieškinyje prašė pripažinti negaliojančiu 2010 m.... 5. Ieškinys buvo pareikštas tuo pagrindu, kad antstolis V. M., vykdydamas... 6. Vilniaus apygardos teismas 2011 m. kovo 7 d. nutartimi ieškovų prašymu... 7. Vilniaus apygardos teismas 2013 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė,... 8. Dėl šio pirmosios instancijos teismo sprendimo ieškovo T. B. teisių... 9. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu panaikino šį... 10. Ieškovai pateikė teismui prašymą panaikinti teismo 2011 m. kovo 7 d.... 11. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 12. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi ieškovų... 13. III. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į atskiruosius skundus argumentai... 14. Trečiasis asmuo A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 15. 1. Apeliacinis procesas vyko žodinio nagrinėjimo tvarka, todėl proceso... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 17. 3. Lietuvos apeliacinis teismas 2014 m. lapkričio 27 d. sprendimu pažeidė... 18. 4. Dalinis apeliacinės instancijos teismo sprendimas negali būti pagrindu... 19. 5. Neaišku, ar ieškovų teisių perėmėjos priėmė palikimą ir kokiu... 20. Trečiasis asmuo A. R. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 21. Ieškovų teisių perėmėjos L. B. ir I. B. atsiliepime į atskiruosius... 22. 1. Atmestinas, kaip nepagrįstas, apeliantų argumentas dėl T. B. nepadengtos... 23. 2. Su ieškovų kreditoriais, taip pat ir su trečiaisiais asmenimis, buvo... 24. 3. Bylinėjimosi išlaidų klausimas jau yra išspręstas Lietuvos apeliacinio... 25. 4. Nepanaikinus laikinųjų apsaugos priemonių ginčo Žemės sklypo daliai,... 26. 5. Tretieji asmenys iš esmės neturi jokio intereso dėl to, kad laikinosios... 27. Trečiasis asmuo „BTA Insurance Company“ SE filialas Lietuvoje atsiliepime... 28. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 29. Apeliacinis procesas dėl atskirųjų skundų dalies, kuria prašoma spręsti... 30. Apeliantai nurodo, kad teismas skundžiama 2014 m. gruodžio 22 d. nutartimi... 31. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, toks argumentas yra atmestinas, kaip... 32. Pagal CPK 301 straipsnio 1 dalį apeliacine tvarka gali būti skundžiami tik... 33. Kartu atkreipiamas apeliantų dėmesys, jog CPK 93 straipsnio, įtvirtinančio... 34. Atskirieji skundai dėl teismo nutarties laikinųjų apsaugos priemonių... 35. Apeliantai nesutikimą su laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimu... 36. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis V. M. vykdė vykdomąsias bylas dėl... 37. P. N. turto registro duomenis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad nuo... 38. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, iš... 39. Apeliantas A. R. teigdamas, kad jis 2014 m. sausio 2 d. kreipėsi į antstolį... 40. Atmestini, kaip nepagrįsti, atskirųjų skundų argumentai, kuriais keliamos... 41. Kiti atskirųjų skundų argumentai neturi įtakos skundžiamos teismo... 42. Vadovaujantis išdėstytais argumentais, skundžiama Vilniaus apygardos teismo... 43. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 44. Nutraukti apeliacinį procesą pagal trečiųjų asmenų A. R. ir A. R.... 45. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 22 d. nutartį palikti nepakeistą....