Byla 1A-326/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Audronės Kartanienės, teisėjų Valdimaro Bavėjano, Elenos Vainienės, sekretoriaujant Laurai Gruodienei, dalyvaujant prokurorui Arūnui Vereniui, nuteistajam T. A., nuteistojo gynėjui advokatui Ričardui Girdziušui, nukentėjusiojo M. V. atstovei advokatei Elenai Gylienei, nukentėjusiajam V. V.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. A. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo ir nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės Elenos Gylienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo T. A. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš T. A. priteista nukentėjusiajam M. V. 100 000 litų neturtinės ir 29 915 litų turtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajam V. V. – 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimas, nukentėjusiajai B. V. – 50 000 litų neturtinės žalos atlyginimas ir 2000 litų proceso išlaidų.

4Iš T. A. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 13 133,46 Lt nukentėjusiojo M. V. gydymo išlaidoms atlyginti.

5Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

6T. A. nuteistas už tai, kad jis, 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo, esančio ( - ), turėdamas tikslą atimti gyvybę M. V., tyčia vieną kartą įdūrė peiliu jam į galvą, tuo padarydamas M. V. durtinę - pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir smilkinkaulio lūžiu, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios - nukentėjusiajam savalaikiai buvo suteikta medicinos pagalba. Tokiu būdu, T. A. tyčia pasikėsino nužudyti M. V..

7Nuteistojo T. V. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniu skundu prašo Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

8Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, nebuvo vienodai teisingas visiems proceso dalyviams. Gynėjo nuomone, teismo tendencingumą parodo civilinių ieškinių dėl neturtinės žalos atlyginimo išsprendimas. Pirmosios instancijos teismas, taikydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalį ir nustatydamas neturtinės žalos dydį, rėmėsi tik sužalojimo pasekmėmis, nukentėjusiųjų patirtais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, nors byloje ir nebuvo surinkti faktiniai duomenys apie emocines depresijas ar ypatingus sukrėtimus, per mažai dėmesio skyrė nuteistojo galimybėms atlyginti tokius didelius civilinius ieškinius. Nors nuosprendyje užsiminta apie tai, kad T. V. neturi nei turto, nei pajamų, tačiau nustatant atlygintinos žalos dydį, praktiškai į tai nebuvo atsižvelgta. Be to, teismas reikšminga bylai aplinkybe turėjo laikyti ir konfliktinę situaciją (jos apygardos teismas praktiškai nepaneigė), kurios metu nukentėjusysis patyrė teismo medicinos specialistų nustatytą sužalojimą.

9Teismo tendencingumą, gynėjo įsitikinimu, patvirtina ir teismo išvada, kad vieną kartą durdamas peiliu M. V. į galvą, kuris dėl to buvo sunkiai sužalotas, T. A. pasikėsino jį nužudyti, kad smūgio peiliu sudavimo momentu T. A. nebuvo būtinosios ginties situacijoje ir jam nebuvo jokio būtinumo gintis.

10Pirmosios instancijos teismas T. A. veiksmus kvalifikavo ne pagal atsiradusias pasekmes, t.y. kaip sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 straipsnio 1 dalis), o kaip pasikėsinimą nužudyti. Gynėjo manymu, teismas neteisingai įvertino byloje nustatytą situaciją, per mažai dėmesio skyrė teismų praktikai, kurioje aptariami pasikėsinimo nužudyti atribojimo nuo sunkaus sveikatos sutrikdymo padarymo klausimai, o taip pat kaltininko tyčios gyvybės atėmimo atvejais klausimai, dėl ko padarė teisės taikymo klaidą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją veika gali būti kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti tik esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę, todėl tyčinis sveikatos sutrikdymas, padarytas esant tiesioginei apibrėžtai tyčiai atimti gyvybę, kvalifikuojamas kaip pasikėsinimas nužudyti pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnį. Kai veikiama tiesiogine neapibrėžta tyčia, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius - kaip nužudymas ar sveikatos sutrikdymas. Atsižvelgus į tai, kad nuosprendyje minima tiesioginė staigioji, o ne tiesioginė apibrėžta tyčia, gynėjo nuomone, yra pakankamas pagrindas teigti, kad pirmosios instancijos teismas be reikalo nuteistojo veiksmus įvertino kaip pasikėsinimą nužudyti, jo veika galėjo būti kvalifikuota tik pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

11Kita vertus, pagal gynėją, T. A. apskritai neturėjo ketinimo žudyti savo draugą M. V.. Nustatydamas T. A. tyčios turinį, teismas atsižvelgė tik į žalojimo įrankį, sužalojimo vietą, ir visiškai nekreipė dėmesio į tai, kad T. A. ir nukentėjusysis buvo draugai. Teismas nuosprendyje nenurodė jokių priežasčių, dėl ko jo ginamasis galėjo norėti M. V. mirties, nepažymėjo kokie motyvai vertė T. A. griebtis peilio ir juo žaloti M. V., kokių tikslų savo elgesiu siekė. Tuo tarpu ši aplinkybė yra labai svarbi, sprendžiant apie kaltininko subjektyviąją pusę. Tai, kad T. A. nebuvo inkriminuotas pasikėsinimas nužudyti dėl chuliganiškų paskatų, rodo, jog tiek kaltinimas, tiek ir teismas, nuteisęs T. A. pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį, pripažino, kad nusikalstami veiksmai buvo atlikti konfliktinėje situacijoje. Tačiau teismas tą situaciją įvertino netinkamai, kaip netinkamai nustatė ir jos pasibaigimo laiką.

12Nurodo, 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo, esančio ( - ), tarp T. A. iš vienos pusės ir K. K. bei M. V. iš kitos pusės, kilo itin rimtas konfliktas, vyko muštynės, ką ikiteisminio tyrimo pradžioje, 2006-03-19 duodama parodymus, pripažino ir B. V.. Pasak šios, jos sūnus su K. K. vaikėsi T. A., grįžę prie automobilio, stumdėsi. Ir nors vėliau jos parodymai pasikeitė, tačiau teisiamajame posėdyje vėlgi pripažino, jog ikiteisminio tyrimo metu kalbėjo tiesą. Nukentėjusiosios parodymus dėl muštynių, patvirtino ir nukentėjusysis V. V., nurodęs, jog jo žmona pasakiusi, kad kieme vyksta muštynės, paprašė išeiti pažiūrėti. Liudytoja N. D. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, jog vakare, apie 21.00-22.00 val., ji išgirdo iš kiemo sklindantį didelį triukšmą. Iš garsų supratusi, kad vyriškiai mušasi, paskambino į policiją. Kad daugiaaukščio namo kieme buvę jaunuoliai triukšmavo, patvirtina ir teisiamajame posėdyje perskaityti liudytojo T. B. parodymai. Visi šie faktiniai duomenys, gynėjo nuomone, paneigia nukentėjusiosios B. V. parodymus, kad jos sūnus buvo sužalotas tuo metu, kai stovėjo kartu su K. K. prie A. V. automobilio. Byloje nėra duomenų, jog po N. D. skambučio policijai, pareigūnai atvyko į namo kiemą, ir nieko neradę, išvažiavo. Ši aplinkybė, gynėjo nuomone, leidžia kritiškai vertinti B. V. parodymus, kad M. V. buvo sužalotas peiliu tuo metu, kai neva kilęs konfliktas ir triukšmas jau buvo pasibaigę. Be to, gynėjo vertinimu, gana keistai atrodo smūgio peiliu į galvą sudavimo vieta - kairysis smilkinys. Mano, kad, jeigu T. A. išties būtų norėjęs nužudyti M. V., jam būtų buvę daug paprasčiau peiliu durti į krūtinę, kurioje yra pakankamai daug gyvybiškai svarbių organų, o ne į galvą, kurioje esančius gyvybiškai svarbius organus saugo kaukolės kaulai.

13Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai skyrė dėmesio liudytojo A. V. parodymams, nepagrįstai juos vertino kritiškai. Visgi teismas privalėjo atsižvelgti ir į kitus faktinius duomenis, kurie leido manyti, kad liudytojas, būdamas šalia konfliktuojančių ir besimušančių asmenų, galėjo ne tik matyti tai, kas vyko kieme, bet ir duoti apie tas aplinkybes parodymus. Bandyti jo parodymuose atrinkti tai, ką patvirtino informacija, gauta iš kitų įrodymų šaltinių. Gynėjas sutinka su teismo išvada, jog šio asmens parodymai nebuvo nuoseklūs. Tačiau teismas turėjo atsižvelgti ir į tai, kad A. V. taip pat buvo įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, todėl nieko keisto, jog jis stengėsi kuo mažiau kalbėti apie tą įvykį ir tuo pačiu apsiginti nuo nepagrįstų įtarimų. A. V. pirminius parodymus, kad jis nieko nematė, nes jo kieme apskritai nebuvo, paneigė duomenys, gauti iš kitų šaltinių. Faktiniai duomenys rodo, jog A. V. visą laiką buvo greta konfliktuojančių asmenų, todėl galėjo viską matyti ir girdėti. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo A. V. parodymų matyti, kad konfliktas tarp transporto priemonės keleivių prasidėjo automobilyje, konfliktas tęsėsi ir pastariesiems iš jo išlipus. Vėliau konfliktas peraugo į muštynes, M. V. su K. K. vaikėsi T. A.. Teisiamajame posėdyje šio liudytojo parodymai tapo dar informatyvesni. A. V. teigimu, K. K. automobilyje prikišo prie T. A. kaklo kažkokį aštrų daiktą, o kai pastarieji išlipo iš automobilio, pradėjo muštis. K. K. padėjo M. V.. Pasitraukęs nuo jų, T. A. ėmė skambinti draugams, prašydamas pagalbos. M. V. su K. K. tuo metu nuėjo link namo laiptinės. Tačiau, T. A. einant link automobilio, pastarieji grįžo ir jį nusivijo. Praėjus kelioms minutėms, liudytojas pamatė grįžtančius K. K. ir M. V., kurio galvoje buvo įsmigęs peilis. Tokie liudytojo A. V. parodymai, gynėjo nuomone, sutapo su liudytojo N. R. parodymais dėl T. A. skambučio, prašymo jį gelbėti. Liudytojas A. V. parodė ir apie K. K. atneštą T. A. striukę, kuri buvo kruvina ir kurią, kaip vėliau paaiškėjo, liudytojas nuvežė G. R.. Liudytojas G. R. ne tik patvirtino tokius A. V. parodymus, bet ir paliudijo, kad po konflikto M. V. namo kieme, T. A. buvo sužalotas.

14Nors apklausti liudytojo K. K. teisme nepavyko, tačiau teisiamajame posėdyje buvo perskaityti jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnams. Taipogi teisme buvo apklausti ir jo parodymus užrašę ikiteisminio tyrimo pareigūnai: A. Š. bei A. G.. Pastarieji patvirtino, jog tai, kas parašyta liudytojo K. K. apklausos protokoluose, atitinka jo nurodytas aplinkybes. Liudytoju apklaustas K. K. taipogi pripažino, kad tarp jo ir T. A. buvo kilęs konfliktas, kurio metu jie pradėjo stumdytis. Tačiau ar į tą konfliktą kišosi ir M. V., neprisiminė. Nuolat akcentavo ir tai, kad dėl konflikto su T. A., jis buvo nubėgęs į laiptinę, kur išsilaužė metalinį laiptų turėklų strypą, o kai grįžo, pamatė, jog M. V. galvoje styro peilis. Tik akistatos su B. V. metu pastarasis patvirtino nukentėjusiosios parodymus ir pareiškė, kad M. V. į galvą T. A. pribėgęs ranka smogė tuo metu, kai jie stovėjo prie automobilio. Tą pačią dieną, apklaustas liudytoju K. K., be anksčiau minėtų aplinkybių apie jo ir T. A. konfliktą bei laiptinėje išlaužtą strypą, nurodė ir tai, jog tuo metu kai jis grįžo nešinas strypu ir prie automobilio kalbėjosi su M. V., iš kažkur atbėgo T. A., pašoko ir smogė M. V. į galvą. Šios apklausos metu K. K. parodė, kad M. V. su T. A. nekonfliktavo, T. A. nukentėjusiajam negrasino. Priežasties dėl kurios T. A. sužalojo M. V., nurodyti negalėjo. Gynėjo teigimu, K. K. parodymų pasikeitimo priežastys nebuvo nustatytos, prieštaravimai nepašalinti.

15Mano, kad apygardos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, turėjo atkreipti dėmesį ir į tai, kad peiliu buvo sužalotas ir K. K.. K. K. manymu, tą galėjo padaryti T. A.. Tokie liudytojo parodymai, gynėjo įsitikinimu, leidžia manyti, jog jo ginamasis yra visiškai teisus, aiškindamas, kaip jis buvo puolamas ir kodėl buvo panaudotas peilis, juolab, kad liudytojas K. K. taip pat neparodė, kad T. A. peiliu švaistėsi tada, kai jiedu tarpusavyje konfliktavo arba kai stumdėsi. Iš K. K. parodymų gynėjui peršasi išvada, jog jis apskritai nematė peilio T. A. rankose. Taip galėjo būti tik vienu atveju - peilis buvo panaudotas, kai liudytojas ir nukentėjusysis pagriebę T. A., jį mušė, o pastarasis, neturėdamas kitų galimybių apsiginti, panaudojo peilį.

16Gynėjui gana keistai atrodo ir tai, kad peiliu buvo pataikyta į nukentėjusiojo smilkinį. Jo nuomone, norint pašokus pataikyti į tokią vietą, reikia turėti ypatingus įgūdžius, kuo gynėjui sunku patikėti. Tokį sužalojimą jo ginamasis galėjo padaryti tik visiškai atsitiktinai, mojuodamas rankoje turėtu peiliu. Teisiamajame posėdyje teismo medicinos ekspertas Ž. M. patvirtinęs teismo medicinos specialisto išvadą, parodė, kad iš nukentėjusiajam padarytos žaizdos kanalo krypties nebuvo galima nustatyti jo padėties smūgio peiliu metu, todėl nebuvo galima nustatyti ir smūgio pobūdžio. Pagal gynėją, byloje surinktais įrodymais nebuvo paneigta T. A. versija, kokiomis aplinkybėmis jis netyčia galėjo peiliu pataikyti M. V. į galvą, kaip nebuvo gauti įrodymai, patvirtinantys nenuosekliais parodymais grindžiamą versiją, jog T. A. atbėgo, pašoko ir smogė peiliu į nukentėjusiojo galvą, juolab, kad šalia jo stovėjo K. K., su kuriuo jis konfliktavo, stumdėsi ir kuris buvo atsinešęs metalinį strypą mušti T. A..

17Gynėjo teigimu, jo ginamojo motinos bei liudytojo G. R. parodymai patvirtina T. A. versiją, kad jis buvo ir puolamas, ir mušamas. Šią versiją patvirtina ir liudytojų A. V. bei N. R. parodymai.

18Gynėjo nuomone, aukščiau išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad vieną T. A. puolė du vyresni, ženkliai stipresni, didesni, stambesni vyrai, iš kurių vienas buvo ką tik grįžęs iš pataisos namų, turėjo metalinį strypą. Tokioje situacijoje T. A. turėjo pakankamai daug priežasčių galvoti, kad jo sveikatai, o gal net ir gyvybei yra iškilusi reali grėsmė. Todėl, pagal gynėją, T. A. padaryta žala vienam iš puolančiųjų negali būti vertinama kaip aiškiai neatitikusi puolimo ir kėsinimosi pobūdžio. Byloje nustatytomis aplinkybėmis M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas negali būti laikomas būtinosios ginties ribų viršijimą patvirtinančiu požymiu. Ištirti įrodymai neleidžia daryti išvados, jog tuo metu, kai buvo sužalotas M. V., puolimas jau buvo pasibaigęs. Nukentėjusiosios B. V. parodymai šioje dalyje nebuvo nenuoseklūs, juos, akistatos metu, patvirtino tik liudytojas K. K., prieš tai davęs visiškai kitokius parodymus. Tokiai jų versijai aiškiai stinga logikos. Mano, kad teismo išvada, jog tuo metu, kai buvo sužalotas M. V. nebuvo būtinosios ginties sąlygų, prieštarauja nustatytoms aplinkybėms. Akivaizdu, kad T. A. nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių.

19Nukentėjusiojo M. V. atstovė advokatė E. Gylienė apeliaciniu skundu prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendį dalyje dėl civilinio ieškinio ir priteisti iš nuteistojo T. A. nukentėjusiajam M. V. 200 000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą. Priteisti bylinėjimosi išlaidas.

20Apeliantė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl T. A. kaltės yra teisėtas ir pagrįstas, tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuosprendyje išdėstytos teismo išvados atitinka byloje nustatytas faktines aplinkybes. Tačiau atstovės nuomone, skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas nukentėjusiajam M. V. nusikaltimu padarytos neturtinės žalos atlyginimo klausimas. Nukentėjusiojo M. V. civilinis ieškinys šioje dalyje turi būti patenkintas visiškai, T. A., pagal atstovę, turi pilnai atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą.

21Atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. V. padarytos neturtinės žalos dydį, nepagrįstai sureikšmino nuteistojo T. A. turtinę padėtį. Apeliantė atkreipia dėmesį į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą konstatavęs, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamu kriterijumi, nustatant neturtinės žalos dydį. Esminis neturtinės žalos atlyginimo kriterijus, sužalojus sveikatą, yra sužalojimo pasekmės ir dėl to patirti dvasiniai išgyvenimai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-576/2006, Nr. 3K-3-560/2010; Nr. 3K-3-202/2012). Teismo nustatomą neturtinės žalos dydį lemia visuma bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymą ar teismo pripažinimą turi įtakos neturtinės žalos dydžiui.

22Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad M. V. buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas, sveikata sužalota negrįžtamai, atstatyti darbingumą neįmanoma, tuo tarpu iki sužalojimo - 2006-03-18, M. V. buvo sveikas. Nukentėjusiajam M. V. iki 2049-07-11 nustatytas 80 procentų neįgalumas, pasveikti galimybės nėra, jam skirta priežiūra ir slauga, nuolatinis gydymas. Jį nuolatos prižiūri, slaugo ir rūpinasi juo abu tėvai. Šios aplinkybės baudžiamojoje byloje nustatytos specialisto išvada Nr. ( - ), eksperto – psichiatro S. S., nukentėjusįjį gydančios gydytojos L. B. teisme duotais paaiškinimais.

23Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. V. buvo pristatytas į Kauno medicinos universiteto klinikas (toliau – KMUK) be sąmonės, su durtine žaizda gaivoje, komos būsenoje jis išbuvo nuo 2006-03-18 iki 2006-04-03, gydytas galvos smegenų traumų skyriuje. 2006-03-18 operuotas skubos tvarka dėl durtinio intrakranialinio sužalojimo, subdūrinės hematomos, atliekant dekompresinę kraniotomiją. Gydytas KMUK neuroreabilitaciniame skyriuje: 2006-04-27- 2006-06-15, 2006-06-15- 2006-06-22, KMUK galvos smegenų traumų skyriuje, 2006-06-15 atlikta autokranioplastika. 2007-06-11 - 2007-07-05 buvo gydytas ( - ) reabilitacijos ligoninėje, neurologijos skyriuje, laikotarpyje nuo 2008-09-08 iki 2008-10-02, nuo 2009-10-26 iki 2009-11-15 buvo gydomas ( - ) sanatorijoje „( - )“. M. V. gydymas tęsiamas iki šiol. M. V. po patirto sužalojimo susirgo psichikos liga. Darbingumo lygio pažyma ( - ) patvirtina, kad M. V. nuo 2012-07-03 iki 2049-07-11 nustatytas 20 procentų darbingumo lygis, netektas darbingumas - 80 procentų. Nuo 2013-08-07 iki 2015-08-06 nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (pažyma SP Nr. ( - )).

24Būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo M. V. tėvų teisme duotus parodymus, iš kurių seka, kad M. V. nesiorientuoja erdvėje, šalia turi būti žmogus, kuris teiktų jam pastovią pagalbą, nes pastarasis nepajėgia pats save apsitarnauti. Taipogi nėra ir jokios vilties, kad M. V. adaptuosis savarankiškam gyvenimui ateityje. Pastarasis suluošintas visam gyvenimui. Sūnumi rūpinasi tėvai, neįgalų sūnų prižiūri nuo sužalojimo dienos. Tėvus labai jaudina sūnaus ateitis, kas pastaruoju rūpinsis, kai jie pasiligos. Nukentėjusiojo motina B. V. dirba nepilnu darbo krūviu, kadangi prižiūri neįgalų sūnų. Kitą dalį dienos, M. V. prižiūri artimieji. Visas gautas pajamas nukentėjusieji skiria sūnaus išlaikymui, jo gydymui, buto išlaikymui, šeimos reikmėms. Jų materialinė padėtis sunki. Matydami neįgalų sūnų, jie kasdien patiria didelį fizinį skausmą, sutrikdytas nukentėjusiųjų normalus visavertis gyvenimas.

25Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. V. padarytos neturtinės žalos dydį, nepilnai atsižvelgė į išvardintų įrodymų visumą, į nukentėjusiojo sužalojimo pasekmes, ko pasėkoje nepagrįstai jo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo sumažino nuo 200 000 litų iki 100 000 litų.

26Teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo M. V. atstovės apeliacinį skundą atmesti.

27Nukentėjusiojo M. V. atstovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinį skundą atmesti.

28Prokuroras, nukentėjusysis V. V. prašė nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo M. V. atstovės apeliacinį skundą patenkinti.

29Nuteistojo T. A. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendis keičiamas dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio dydžio neturtinės žalos, priteistos nukentėjusiesiems B. V. ir V. V. dalyje (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

30Nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės E. Gylienės apeliacinis skundas atmetamas.

31Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo

32Nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo ginamojo veiksmai turėjo būti vertinami, kaip padaryti esant būtinajai ginčiai, yra nepagrįsti ir atmetami.

33Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi, jei nebuvo peržengtos būtinosios ginties ribos. Viena iš būtinųjų ginties teisėtumo sąlygų yra pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį.

34Byloje nustatyta, kad 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo, esančio ( - ), nuteistasis T. A. vienu peilio dūriu smogdamas nukentėjusiajam M. V. į galvą, o konkrečiai į kairę smilkinkaulio sritį ir tokiu būdu padarydamas jam sunkų sveikatos sutrikdymą – durtinę pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir smilkinkaulio lūžiu, pasikėsino nužudyti nukentėjusįjį, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo nuteistojo valios – M. V. savalaikiai buvo suteikta kvalifikuota medicininė pagalba.

35Sprendžiant iš byloje užfiksuotų nuteistojo T. A., beje gana nenuoseklių parodymų, pastarasis neneigia peiliu sužalojęs M. V., tačiau teigia, jog tai padarė gindamasis. Vienok tokia pastarojo gynybos versija, objektyviai paneigta bylos medžiaga ir pirmosios instancijos teismo, pagrįstai atmesta.

36Analizuojant byloje esančius duomenis – nuteistojo T. A., liudytojo K. K., nukentėjusiųjų B. V. ir V. V. parodymus matyti, kad nagrinėjamo įvykio vakarą, nuteistasis T. A., nukentėjusysis M. V. ir liudytojas K. K., nukentėjusiojo bute gėrė degtinę. Baigę gerti, pastarieji išėjo į kiemą. Tolimesnio bendravimo eigoje tarp T. A. ir K. K. kilo žodinis konfliktas, kurio metu, sprendžiant iš liudytojų T. B., N. D. bei nukentėjusiosios B. V. parodymų, pastarieji tarpusavyje barėsi ir garsiai šaukė. Šis konfliktas peraugo į muštynes, kurių metu T. A. peiliu į sėdmenis sužalojo liudytoją K. K.. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik tarpusavyje konfliktavusių asmenų, t. y. sava versija pateikti T. A. ir K. K. parodymai, bet ir kiti įrodymai: liudytojos N. D. parodymai, iš kurių matyti, kad ši, nagrinėjamo įvykio vakarą būdama bute, adresu ( - ), ir, tarp 21.00 – 22.00 val., išgirdusi iš kiemo sklindantį didelį triukšmą - keletas vyrų garsiai barėsi ir, kaip sprendė iš garsų, tarpusavyje mušėsi, paskambino į policiją; Kauno m. VPK informacijos žurnale ( - ), 22.12 val., užfiksuotas pastarosios pranešimas apie ( - ) gatvėje, prie namo Nr. 16, antros laiptinės vykstančias muštynes; specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuota, kad galimai 2006-03-18, aštriu duriančiu – pjaunančiu peilio tipo įrankiu ar daiktu, liudytojui K. K. kairio sėdmens viršutiniame kvadrate, vienu smūgiu buvo padaryta durtinė – pjautinė žaizda, įvertinta nežymiu sveikatos surikdymu, kurią, šio liudytojo nuomone, konflikto metu padarė T. A. ir pastarasis to nepaneigė (1 t. b.l. 62, 78). Kai nustatytų aplinkybių kontekste, į pagalbą K. K. stojo nukentėjusysis M. V., nuteistasis T. A., pagal liudytojo A. V. parodymus, atsitraukė. Šią aplinkybę nurodo ir pats nuteistasis. Nubėgęs maždaug 5-10 metrų, ką parodo pats, T. A. paskambino savo draugui N. R. ir pasikvietė jį į pagalbą tam, kad šis padėtų jam muštis ir tuo pačiu išspręsti konfliktą. Taigi, iki tol vykusios abipusės muštynės, tam momentui buvo pasibaigusios. T. A. niekas nepuolė, nesivijo, taigi ir pastarajam nereikėjo gintis. Priešingai, nuteistasis pasikvietęs draugą, pats norėjo toliau tęsti muštynes. Kad T. A. nebuvo kilusi jokia reali grėsmė, patvirtina ir pastarojo draugo A. V., ramiai stebėjusio besivystantį konfliktą, elgesys. Pastarasis nei pats kišosi į kilusį konfliktą, nei ėmėsi kokių nors veiksmų jį stabdyti. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios A. V. nutylėdamas T. A. naudai esmines nagrinėjamo įvykio aplinkybes, kuriomis buvo pasikėsinta į M. V. gyvybę – neva tai jis šio momento nematė, tuo pačiu, priešingai nei teigia gynėjas, nepatvirtino ir T. A. parodymų dėl neva tai pastarajam kilusios grėsmės nuo kurios šis gynėsi. Taigi, pasak šio, žodinis konfliktas, prasidėjęs automobilyje tarp T. su K., kieme peraugo į muštynes. Mušėsi T. su K.. Kuris kuriam smūgiavo, nepamena, kiek buvo suduota smūgių, neskaičiavo. Smūgiai buvo rankomis, tarsi susiėmimas. Muštynės, į kurias kažkuriuo momentu įsijungė ir M., vyko apie minutę. M. V. įsivėlus į muštynes, T. atsitraukė ir kažkam skambino. K. K. su M. V. tuo metu stovėjo ir plūdosi, po to nuėjo link laiptinės, kur gyvena K.. T. einant prie jo automobilio, kuriame visą tą laiką sėdėjo jis, iš laiptinės išėjo M. su K. ir nusivijo T. link devyniaaukščių namų. Ar kuris iš jų turėjo ką nors rankose, nepamena. Kurį tai laiką neva tai jų nematė. Po to, grįžo M. su K., M. galvoje buvo peilis (3 t. b.l. 161-162). Taigi liudytojas A. V., nors kai kurias aplinkybes, pakeitęs parodymus, priderino prie nuteistojo parodymų, tam tikra prasme pastiprindamas pasirinktą jo gynybos versiją, pavyzdžiui dėl T. A. striukės, konflikto automobilyje, kurio metu neva tai K. K. kažką aštraus kišo T., tačiau visa apimtimi nuteistojo versijos patvirtinti visgi neišdrįso.

37Kita vertus, tai kad nuteistasis vis dar nenorėjo nurimti, rodo ir tolimesnė įvykių eiga. Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus liudytojo K. K. parodymus, patikrintus BPK 276 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, matyti, kad tuo metu, kai po „susistumdymo“ su T. A., K. K. supykęs nubėgo į namo laiptinę ir, pasak šio, iš laiptų turėklų išsilaužęs statramstį, įvardintą metaliniu strypu, vėl išbėgo į kiemą, T. A. kieme nebuvo. M. V. tuo metu stovėjo prie A. V. automobilio, iš keleivio pusės. Kur tuo metu buvo A. V. – sėdėjo automobilyje ar jau buvo išlipęs, neprisiminė. K. K. teigimu, priėjus jam prie M. V. ir pradėjus kalbėtis, pamatė nuo tvoros, esančios prie automobilių stovėjimo aikštelės, atbėgantį T. A.. Pastarasis, pribėgęs prie M. V., pašoko, pakėlė dešinę ranką ir smogęs jam vieną kartą į galvą, nubėgo už devyniaaukščių namų. M. V. galvoje jis pamatė įsmeigtą peilį. Nukentėjusysis apėjo automobilį, priėjo prie vairuotojo pusėje stovinčio A. V. ir pasakė „ištrauk“. A. V. mėgino ištraukti peilį, bet jam nepavyko. K. K. pradėjo šauktis pagalbos (2 t. b.l. 60-61, 62). Tai, kad K. K. išties šaukėsi pagalbos, patvirtino ir liudytoja apklausta pastarojo motina. Pasak šios, būdama virtuvėje, apie 22.30 val., ji išgirdo šaukiant „nudūrė M.“. Šaukė jos sūnus. Be to, E. K. parodė ir tai, kad, pasak sūnaus, apsipykus su T. A., šis peiliu į sėdmenis įdūrė jam, o vėliau ir M.. Kad praėjus pusvalandžiui po triukšmo kieme, du jaunuoliai rėkė „papjovė“, girdėjo ir liudytojas T. B. (2 t. b.l. 43). Gi, sprendžiant iš nukentėjusiojo motinos B. V. parodymų, pastaroji, epizodiškai stebėjusi kas vyksta kieme, praėjus maždaug pusvalandžiui po to, kai drausmino vaikinus dėl keliamo triukšmo, norėdama pasižiūrėti ką jie veikia, eilinį kartą išėjo į balkoną. A. V. tuo metu, pasak B. V., stovėjo prie automobilio vairuotojo pusės durelių, o jos sūnus M. V. su K. K. šalia vienas kito, kitoje automobilio pusėje. Tuo pat metu ji pamatė nuo automobilių stovėjimo aikštelės tvoros, tarp kurios ir A. V. automobilio, kaip nustatyta byloje buvo 7,5 metrų atstumas (1 t. b.l. 14-16), atbėgantį T. A., kuris prisiartino prie M. V., pašoko ir vieną kartą smogė jam į galvą. Su kuo smogė, nematė. Po smūgio sudavimo, T. A. iš karto nubėgo devyniaaukščio namo kryptimi. Tuo tarpu M. V. apėjo automobilio priekį ir priėjo prie A. V.. Ji išgirdo tik, kad „neištraukiu“. Sūnui sukniubus, suprato, kad kažkas negerai, liepė vyrui bėgti į kiemą, o pati iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelėje iškvietimo laikas nurodytas 2006-03-08, 22.21 val., kvietėjas – mama (1 t. b.l. 177). Taigi, nustatytos aplinkybės rodo, kad nei nukentėjusysis M. V., nei K. K., nagrinėjamo įvykio metu, neatliko jokių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip pavojingas kėsinimasis į T. A. ir kurie pastarajam būtų suteikę teisę į būtinąją gintį. Tokią išvadą leidžia daryti ne tik nukentėjusiosios B. V. parodymai, bet ir jos parodymus pagrindžiantys kiti įrodymai, ir visų pirma, liudytojo K. K. parodymai užfiksuoti tiek akistatos su B. V. metu, tiek ir 2007-08-29 apklausoje (2 t. b.l. 60-61, 62). Ir nors pastarasis iki šių apklausų vengė duoti parodymus, T. A. naudai nutylėdamas esmines įvykio aplinkybes, tačiau to priežastį paaiškina liudytoja apklaustos E. K. parodymai. Pasak šios, jos sūnui skambino T. draugai ir prašė prisiimti kaltę, jam buvo siūlomi ne tik pinigai, bet ir buvo grasinama (4 t. b.l. 33-34). A. V. automobilio „BMW 318“, v/n ( - ) apžiūros metu užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad ant šio automobilio kairės pusės priekinio sparno bei ant kairės pusės durelių buvo rastos raudonos spalvos dėmės, kurios, sprendžiant iš atlikto DNR tyrimo yra žmogaus kraujas, kurio genotipas sutampa su M. V. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų M. V. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė ne didesnė nei 0, 0000000000004% (1 t. b.l. 20-23, 49-50). Nustatyta aplinkybė ne tik patvirtina nukentėjusiosios B. V. parodymus, iš kurių matyti, kad po T. A. suduoto smūgio, kaip nustatyta, peiliu M. V. į galvą, jos sūnus kažkaip pakėlęs rankas apėjo automobilio priekį ir priėjo prie liudytojo A. V., bet ir liudytojo K. K. parodymus, pasak kurio, A. V., nukentėjusiojo prašymu, mėgino ištraukti į pastarojo galvą įsmeigtą peilį, tačiau tai padaryti A. V. nepavyko, bei tuo pačiu paaiškina ir nukentėjusiojo M. V. kraujo dėmių atsiradimo ant automobilio „BMW 318“ kairės pusės priekinio sparno bei kairės pusės durelių aplinkybes. Tai, kad kraujavo M. V. žaizda, paliudijo ir jo tėvas V. V., žmonos paliepimu išbėgęs į kiemą ir radęs sūnų, kniūbsčia gulintį ant žemės. Pastarojo teigimu, kairėje M. galvos pusėje, smilkinio srityje, jis pamatė įsmeigtą peilį. Gi sprendžiant iš teismo medicinos specialisto išvados Nr. ( - ), M. V. nagrinėjamo įvykio metu vieno trauminio poveikio pasėkoje, aštriu duriančių – pjaunančių savybių turinčiu įrankiu, kaip nustatyta peiliu, buvo padaryta kiauryminė durtinė – pjautinė žaizda kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kairio smilkinkaulio lūžiu, dėl ko nukentėjusiojo gyvybei kilo realus pavojus, jis ilgą laiką buvo komoje (1 t. b.l. 27-28). Ir nors teismo medicinos ekspertas Ž. M., atlikęs M. V. tyrimą, negalėjo nustatyti žaizdos kanalo krypties, tačiau tokia žaizda, jo teigimu, turėjo būti padaryta stipriu trauminiu poveikiu - pradurti kaulą, reikia stiprios jėgos. Nustatyta aplinkybė, teisėjų kolegijos vertinimu, atitinka nukentėjusiojo motinos bei liudytojo K. K. nurodytą M. V. sužalojimo mechanizmą (prisiartinęs prie M. V., nuteistasis pašoko ir dešine ranka vieną kartą peiliu smogė jam į galvos sritį), ir visete su kitais bylos duomenimis, objektyviai paneigia tiek nuteistojo T. A. gana nenuoseklią ir neįtikinamą gynybos versiją - neva tai nukentėjusįjį jis sužalojo netyčia, gindamasis, t. y. pamojuodamas savigynai turėtu peiliu, tiek ir nenuoseklius, prie nuteistojo parodymų priderintus liudytojų A. V., D. A. bei G. R. parodymus.

38Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. A., po pasikėsinimo į M. V. gyvybę, slapstėsi beveik septynerius metus, t.y. iki 2013-01-10 (2 t. b.l. 172). Toks pastarojo elgesys, vertinant jį pasirinktos gynybinės versijos aspektu, nebuvo adekvatus. Iš nuteistojo parodymų analizės matyti, kad automobilyje K. K. jam pakišo po kaklu peilį, peilį jis nuo gerklės atitraukė; išlipus iš automobilio, K. K. jį pradėjo vaikytis; išlipo M., ir K. K. prašymu, jį čiupo; K. K. trenkė jam kumščiu į veidą, o nukritus, įspyrė į šoną, koją; po trumpos pauzės, pas K. K. rankose jis pamatė metalinį strypą; M. jį čiupo už galvos ir ėmė smaugti, o K. K. jį daužė strypu per galvą; tuomet jis išsitraukė peilį ir bandė iškelti į viršų; pamojavęs peiliu pajuto, kad jis kažkur įstrigo; tuo metu jo galva buvo M. pažastyje; pamatęs, kad peilis M. galvoje, pabėgo; jam buvo padarytos žaizdos nugaroje, buvo nudrėksta ausis; kraują, atėjusi pas G. R., apvalė jo motina; T. A. jai pasakė, kad buvo puolamas; gydėsi pats, o po savaitės autobusu išvyko į Lenkiją, iš kur išskrido lėktuvu (4 t. b.l. 36-39). Analizuojant ikiteisminio tyrimo metu užfiksuotus T. A., kaip įtariamojo parodymus, matyti, kad jo gynybos versija iš esmės buvo priešinga nurodytai teisiamajame posėdyje. Tuo kartu pastarasis aiškino, jog kieme mušėsi su K. K.; kuris kuriam ir į kurias vietas sudavė, neprisiminė, nurodė, kad kartu stumdėsi; M. V. ir A. V. į konfliktą nesikišo; po to, ar tai M. ar tai K. į kiemą atbėgo su metaliniu strypu; kai jis baigė pokalbį telefonu su draugu N. R., K. su M. jį puolė; šiuo kartu K. K. jį laikė pagriebęs už kaklo, o M. smūgiavo į nugarą, ne mažiau penkis kartus; buvo mušamas rankomis ir metaliniu strypu; tuo metu jis iš kišenės išsitraukė savigynai laikytą peilį; mygtuko pagalba, peilį atlenkė ir, norėdamas pagrasinti, jį pakėlė; tuomet pajuto, kad peilis kažkur įstrigo; pakėlęs galvą pamatė, kad peilis Manto galvoje; nubėgęs namo, susirinko savo daiktus, ir po poros dienų išvyko į Angliją, ten slapstėsi; šio konflikto metu jam buvo padarytos kraujosruvos nugaros ir veido srityse, tačiau dėl to į medikus bei medicinos ekspertizę jis nesikreipė, niekur nesigydė (2 t. b.l. 101-112). Tokia, gana prieštaringa pastarojo versija apie jo atžvilgiu vartotą smurtą, t.y. kai vienu atveju nuteistąjį neva tai už kaklo laikė K. K., o M. V. mušė, kitu neva tai K. mušė, o smaugė M., dėl ko jis pagrasinęs peiliu, netyčia įdūrė M. į galvą, nėra įtikinama, juolab kad šios nuteistojo T. A. versijos, kaip jau minėta, objektyviai nepagrindžia jokie kiti bylos duomenys.

39Po nagrinėjamo įvykio, o ir vėliau, iki buvo sulaikytas ir apklaustas kaip įtariamasis T. A., nei liudytojas A. V., kaip pagrįstai teigia gynėjas, betarpiškai stebėjęs visą įvykio eigą, nei nuteistojo motina D. A., apie tiriamo įvykio aplinkybes, kurių metu neva tai buvo sužalotas ir jos sūnus, nieko neaiškino, nors pastarajai, sužinojus apklausoje apie įvykusias muštynes, įrodyti tai turėjo būti itin aktualu, apie G. R., kaip galimą sūnaus versijai pagrįsti liudytoją, neužsiminė, į gydymo įstaigą ar pas ekspertus, užfiksuoti sūnui įvykio metu tariamai padarytų sužalojimų (D. A. teigimu, sūnaus rankos ir veidas buvo sutinę, kruvini, plėšta dešinė ausis, matėsi kraujuojanti žaizda) pastarojo nenukreipė, jo krauju suteptų ir suplėšytų rūbų, nors ir buvo prašoma, tyrimui nepateikė (3 t. b.l. 159-160). Priešingai. Praėjus trims dienoms po nagrinėjamo įvykio, apklausta liudytoja D. A. nurodė visai kitas aplinkybes, iš kurių analizės matyti, kad nagrinėjamo įvykio vakarą T. į namus negrįžo ir pastarojo iki 2006-03-21, 16.30 val., ji iš viso nebuvo sutikusi. Ir tuo, sprendžiant iš šios parodymų, užfiksuotų 2006-03-21, 2007-05-02 bei 2007-12-18 apklausose, tikėtina (2 t. b.l. 47-52). D. A. nurodė, kad tą naktį, apie 3.00 val., pas ją į namus atvyko policijos pareigūnai. Ieškojo T.. Kartu su jais buvo ir pastarojo draugas A., kaip nustatyta, V.. D. A. teigimu, ji bandė susisiekti su T., tačiau jo telefonas buvo išjungtas. Sūnų pastaroji sutiko tik 2006-03-21, apie 16.30 val., išeinantį iš namų. Į klausimą, kodėl jo ieško policija – pastarasis atsakė, kad nežino. Kur jis tas dienas, o ir vėliau, galėjo būti, D. A. taip pat nebuvo žinoma. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad tuo metu, t.y. 2006-03-21, 16.30 val., kai ji sūnų sutiko, šis vilkėjo tamsiai mėlynos spalvos medžiagine striuke, dėvėjo juodas sportines kelnes su balta juosta šonuose, avėjo tamsiais kedais, ant galvos buvo užsidėjęs juodos spalvos megztą kepurę su „NIKE“ ženklu (2 t. b.l. 47-48). Gi sprendžiant iš nukentėjusiosios B. V. parodymų, tamsios spalvos medžiagine striuke bei juodos spalvos sportinėmis kelnėmis, T. A. buvo apsirengęs ir nagrinėjamo įvykio metu (1 t. b.l. 6-1). Nustatytos aplinkybės leidžia spręsti, kodėl kratos metu nebuvo rasti ir paimti (1 t. b.l. 161-165), ar savo noru perduoti tyrimui T. A. rūbai, kuriuos šis dėvėjo nagrinėjimo įvykio metu – jie nebuvo informatyvūs nuteistajam palankia gynybai prasme, kas neabejotinai paneigia nuteistojo sukurtą būtinosios ginties versiją, kurią bandoma grįsti gana nenuosekliais ir netgi tarpusavyje prieštaringais liudytojų D. A., G. R. ir A. V. parodymais. Pirmiausia reikia pastebėti, kad aplinkybė dėl T. A. striukės, kurią, pagal minėtų liudytojų parodymus, kruviną, suplėšytą, su skylėmis nugaroje, A. V., neva tai po įvykio paėmęs iš K. K., nuvežė G. R., kaip ir aplinkybė, apie nuteistojo patirtus nagrinėjamo įvykio metu kūno sužalojimus: pagal D. A. sūnaus rankos ir veidas buvo sutinę, nuplėšta dešinė ausis, dešinėje nugaros srityje, ties juosmeniu, matėsi kraujuojanti, lyg plėštinė žaizda, veidas ir rūbai buvo sutepti krauju, striukė ir marškinėliai suplėšyti (3 t. b.l. 159-160); pagal G. R. T. A. buvo sumuštas, jo rankos stipriai sudaužytos lazda, pagaliu ar strypu, galva kruvina, ausis nuplėšta, striukė, kurią atvežė A. V., buvo kruvina, suplėšyta, su skylėmis nugaroje (4 t. b.l. 2-3); pagal A. V. „jie“ visi, t. y. K., M. ir T., buvo apsidaužę, kruvini, M. V. atėjo su peiliu galvoje, K. rankose laikė T. striukę, kuri buvo kruvina; striukę K. įmetė jam į automobilį, o jis nuvežė ją ir gražino T. dėdei (3 t. b.l. 161-162), atsirado tik po T. A., kaip įtariamojo, 2013-01-10 apklausos, liudytojams D. A. ir A. V. teisiamajame posėdyje iš esmės pakeitus parodymus. Iki tol, nei nuteistojo motina, nei liudytojai A. V. ar K. K., nors ne kartą bylos tyrimo metu buvo apklausti, kas paneigia gynėjo skundo argumentą, neva tai A. V. ikiteisminio tyrimo metu 2006-03-19, 2006-03-20, 2007-08-29, 2013-02-15 duodamas parodymus vis buvo strese, apie šias aplinkybes net neužsiminė, juolab, kad ikiteisminis tyrimas A. V. atžvilgiu buvo nutrauktas dar 2006-03-20 (2 t. b.l. 99-100). Kita vertus, byloje nustatyta ir tai, kad K. K., pamatęs M. galvoje įsmeigtą peilį, pradėjo šauktis pagalbos, o atvykus policijai, buvo sulaikytas. Atlikus jo asmens kratą, peilis, kuriuo tariamai pastarasis nuteistajam buvo grasinęs, nesurastas (2 t. b.l. 79-90). A. V. taip pat buvo sulaikytas ir uždarytas į areštinę, iš karto po to, kai šis, pagal kvietimą, tiesiai iš ligoninės nuvažiavo į Žaliakalnio PK (1 t. b.l. 175, 2 t. b.l. 91, 93), kas taipogi tam tikru aspektu paneigia nuteistojo bei liudytojų A. V. ir G. R. parodymus. Kita vertus, nuteistojo pasirinktą gynybos versiją objektyviai paneigia ir atlikti DNR tyrimai, kurių metu nustatyta, kad ant įvykio vietoje rasto peilio, A. V. automobilio bei nukentėjusiojo M. V. rūbų – striukės ir kelnių buvo rastas žmogaus kraujas, kurio genotipas sutapo tik su M. V. genotipu (1 t. b.l. 40-42, 49-50, 57-58). Tuo tarpu pagal nuteistojo ir minėtų liudytojų nurodytas aplinkybes, ant nukentėjusiojo M. V. striukės be jokių abejonių būtų rastas ir T. A. biologinių pėdsakų genotipas.

40Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, kaip ir pirmosios instancijos teismas, neranda būtinosios ginties sąlygų ir nemato pagrindo T. A. atžvilgiu taikyti BK 28 straipsnį. Šios išvados negali paneigti ir apelianto argumentas, kad viena iš konfliktuojančių pusių, gynėjo nuomone, buvo vyresni, didesni, ženkliai stipresni. Viena vertus, vien tai, kad tam tikras asmuo ar asmenys dėl savo fizinio pajėgumo gali būti vertinami kaip pavojingi, dar nesudaro situacijos, kurioje galima būtinoji gintis, nes šis baudžiamosios teisės institutas skirtas gintis nuo pavojingų kėsinimųsi, o ne nuo pavojingų asmenų (kasacinė nutartis Nr. 2K-173/2011). Gi toks pavojingas kėsinimasis, kaip jau aukščiau konstatuota, šioje byloje nenustatytas. Kita vertus, nukentėjusiojo A. V. asmenybė, vien dėl to, kad jis nepilnai dvejais metais buvo vyresnis už nuteistąjį, aukštesnis, iš viso negali būti vertinama, kaip pavojingesnė. Tuo tarpu A. V., K. K. ir T. A. ne tik kad bendraamžiai, bet ir buvę bendraklasiai, atkreipiant dėmesį į tai, kad T. A. ir K. K., sprendžiant iš bylos duomenų, abu buvo turėję su teisėsauga reikalų, skirtumas tik tas, kad T. A. atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, susitaikius su nukentėjusiuoju (3 t. b.l.21-22), o K. K. dėl pasikėsinimo padaryti mobilaus ryšio telefono plėšimą, buvo nuteistas laisvės atėmimo bausme ketveriems mėnesiams. Todėl ir ši aplinkybė neleidžia objektyviai spręsti, kuri asmenybė, kaip kad mano gynėjas, nagrinėjamo įvykio metu buvo pavojingesnė, nors tai, kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju neturi ypatingos reikšmės. Kita vertus, sprendžiant iš byloje esančios nuteistojo T. A. charakteristikos, pastarasis yra likęs konfliktuoti, terorizuoti, o mikrorajone garsėjo kaip silpnesniųjų skriaudikas (3 t. b. l. 29).

41Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo

42Pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistojo T. A. nusikalstamų veiksmų juridinis vertinimas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį yra teisingas.

43Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti kito žmogaus gyvybę. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą, nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, nukentėjusiojo ir kaltininko tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt.

44Nuteistojo T. A. tyčios turinys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje atskleistas. Konstatuojant, kad T. A. veikė tiesiogine tyčia, į visas aplinkybes, turinčias reikšmės šio klausimo sprendimui, atsižvelgta.

45Teisėjų kolegija vertindama liudytojo A. V. parodymus kitų įrodymų kontekste, sprendžia, jog nuteistasis pasikėsino į nukentėjusiojo gyvybę pastarajam kerštaudamas dėl pagalbos K. K., abipusių muštynių, kilusių tarp T. A. ir K. K., metu. Byloje nustatyta, kad pasibaigus prieš tai kilusiam konfliktui, T. A., pribėgo prie A. V. automobilio stovėjusio nukentėjusiojo, pašoko ir pakėlęs dešinę ranką, smogė jam vieną kartą peiliu į galvą - į kairę smilkinkaulio sritį, padarydamas M. V. pavojingą gyvybei sunkų sveikatos sutrikdymą – durtinę pjautinę žaizdą kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir smilkinkaulio lūžiu (1 t. b.l.27-28). M. V. buvo suduotas pakankamai stiprus (pradurti kaulą, pagal ekspertą, reikia stiprios jėgos), tikslinis smūgis peiliu, kurio bendras ilgis apie 21 cm, geležtės – apie 10 cm, o plotis, plačiausioje vietoje, apie 2,5 cm (1 t. b.l. 15-16, 18), į gyvybiškai pavojingą vietą - kairę smilkinkaulio sritį. Stipriu trauminiu poveikiu įsmeigęs peilį į nukentėjusiojo galvos sritį, nuteistasis neabejotinai suprato, jog savo veiksmu žudo žmogų bei, kad toks jo smūgis neišvengiamai ar labai tikėtinai prives prie nukentėjusiojo mirties. Ir iš tiesų, po tokio, į gyvybiškai pavojingą vietą - kairę smilkinkaulio sritį, smūgio, nukentėjusįjį ištiko ilgą laiką trukusi koma. Ir tik skubios, savalaikiai suteiktos kvalifikuotos medicininės pagalbos dėka, M. V. liko gyvas, nors ir visam likusiam gyvenimui, neįgalus, kas leidžia daryti išvadą, jog T. A. nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jo valios.

46Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog apygardos teismas, atsižvelgęs į objektyviai atliktų veiksmų pobūdį, apimtį bei kitas nuosprendyje išanalizuotas aplinkybes, nuteistojo padarytą veiką pagrįstai pripažino pasikėsinimu nužudyti ir teisingai kvalifikavo pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija).

47Dėl neturtinės žalos atlyginimo

48CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. CK 6.250 straipsnio 1 dalyje pasakyta, kad neturtinė žala – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Tačiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad neturtinės žalos atlyginimo srityje visiškas žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma – galima tik suteikti žalą patyrusiam asmeniui piniginę satisfakciją, kuri apskaičiuojama labai detaliai išanalizavus visą nukentėjusiojo patirtą skriaudą – dvasinius išgyvenimus, darbingumo sumažėjimą ar netekimą, apribotas bendravimo galimybes, kitus faktorius. Skirtingi asmenys net ir analogiškose situacijose reaguoja ir išgyvena skirtingai, be to, gana dažnai, net ir analogiški sužalojimai sukelia visiškai skirtingus padarinius bei liekamuosius reiškinius. Todėl svarbu kiekvieną atvejį individualizuoti.

49Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų praradimų dydį, jų įtaką žmogaus tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams.

50Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei savo skunduose nurodo apeliantai, apygardos teismas nustatydamas nukentėjusiajam M. V. neturtinės žalos dydį, nepažeidė ne tik nukentėjusiojo teisių į adekvatų, proporcingą atsiradusiems padariniams neturtinės žalos atlyginimą, bet ir protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Nustatydamas atlygintinos neturtinės žalos, padarytos tyčiniu nusikaltimu nukentėjusiojo M. V. sveikatai dydį, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai atsižvelgė į tokius reikšmingus kriterijus kaip sveikatos sutrikdymo laipsnį ir pobūdį, sveikatos sutrikdymo padarinius (atsiradusius ir ateityje atsirasiančius, trumpalaikius ir liekamojo pobūdžio, turtinius ir neturtinius), sužalojimo būdą, žalą padariusio asmens kaltę, kitas reikšmingas aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir proporcingumo principus.

51Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusysis M. V. patyrė didelę žalą sveikatai su liekamojo pobūdžio reiškiniais, kurie iš esmės pakeitė jo gyvenimo kokybę.

52Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo T. A. tyčinių smurtinių veiksmų, t.y. dėl smūgio peiliu į galvą nukentėjusiajam M. V. buvo padaryta kiauryminė durtinė -pjautinė žaizda kairio smilkinio srityje su galvos smegenų pažeidimu, kraujo išlaja po kietuoju galvos smegenų dangalu kairėje ir kairio smilkinkaulio lūžiu. Dėl M. V. padaryto gyvybei pavojingo sužalojimo, pastarajam reikėjo skubos tvarka atlikti sudėtingą galvos operaciją - atverti kaukolę, vėliau atlikti kaulų ir raumenų sistemos operaciją. Dėl sunkios galvos smegenų traumos, M. V. ilgą laiką buvo komoje, iškentė pakankamai ilgą – nuo 2006-03-18 iki 2006-06-22 gydymą stacionaro sąlygomis, vėliau – reabilitaciją. Dėl intrakranijinio sužalojimo padarinių, potrauminio sindromo pastarasis ilgus metus tebegydomas ambulatorine tvarka, skiriama reabilitacija. Sprendžiant iš byloje esančių medicininių dokumentų, po patirtos galvos traumos nukentėjusysis nekalbėjo, nevaldė dešinės rankos, nepakelė dešinės kojos. Dėl šių padarinių jam buvo taikomos įvairios procedūros, tame tarpe ir kalbos korekcijos paslaugos, dėl potrauminio sindromo nukentėjusysis reguliariai gydomas psichikos centre. Iki tol buvęs jaunas (21 m. amžiaus), sveikas ir darbingas, nukentėjusysis M. V. visam likusiam gyvenimui tapo neįgaliu (neįgalumas nustatytas iki 2049-07-11), jam reikalingas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Priešingai nei apeliaciniame skunde teigia nuteistojo gynėjas, visos šios aplinkybės objektyviai patvirtintos specialisto išvada, išrašais iš medicininių dokumentų, epikrizėmis, darbingumo lygio pažyma ( - ), neįgaliojo pažymėjimu, specialiųjų poreikių nustatymo pažyma ( - ), byloje apklaustų nukentėjusiojo tėvų B. ir V. V. parodymais, ekspertų S. S., Ž. M. bei nukentėjusįjį gydančios gydytojos – neurologės L. B. paaiškinimais (1 t. b.l. 27-28, 34, 168, 2 t. b.l. 12, 13, 3 t. b.l. 53-56, 57-68, 141-145, 158-159, 4 t. b.l. 52-53, 57-58, 78). Nuteistasis T. A. tyčia pasikėsindamas į M. V. gyvybę, iš esmės sukėlė neprognozuojamas pasekmes, t. y. sudėtingas operacijas, ilgalaikį gydymosi procesą, reabilitacijas ir nukentėjusiojo neįgalumą (netektas darbingumas 80 %), kas be jokių abejonių, M. V. trukdo visaverčiam socialiniam gyvenimui – dirbti norimą darbą, kurti šeimą, tinkamai pasirūpinti savimi socialiai. Dėl nukentėjusiojo atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir to pasėkoje kilusių sunkių padarinių, M. V. neabejotinai patyrė stiprų fizinį skausmą, stresą, didelius dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą ir nepatogumus, prarado bendravimo bei darbinės veiklos galimybes. Visos šios aplinkybės rodo, kad M. V. patirta žala išties didelė. Todėl 100 000 Lt, priešingai nei mano nuteistojo gynėjas, negali būti laikoma pernelyg dideliu žalos už patirtus išgyvenimus atlyginimu ir mažinama. Ir nors žalą padariusio asmens (nuteistojo) turtinę padėtį apibūdinančios aplinkybės pagal CK 6.250 straipsnio nuostatas negali esmingai lemti neturtinės žalos dydžio išsprendimo klausimo, tačiau teismas atsižvelgė ir į nuteistajam palankius faktus - jo turtinę bei socialinę padėtį, priteistą turtinės žalos atlyginimą. Kita vertus, nuteistasis T. A. yra jauno amžiaus, darbingas. Todėl atlikęs paskirtą bausmę, nuteistasis turės galimybę laisvai pasirinkti darbą ar verslą, įgyti turto, o tuo pačiu ir įvykdyti pareigą - atlyginti nukentėjusiajam M. V. padarytą neturtinę – 100 000 lt žalą, kuri, kolegijos vertinimu, priešingai nukentėjusiojo atstovės nuomonei, nėra ir per maža, atitinka susiformavusią teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, pvz. asmenims, dėl nusikaltimų patyrusiems sunkius sveikatos sutrikdymus, buvo priteista ir 100 000 Lt, ir 30 000 Lt, ir 50 000 Lt, ir 80 000 Lt, ir 20 000 Lt bei pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-492/2006, 2K -181/ 2011, 2K-227/2011, 2K-44/2011, 2K-333/2011, 2K-368/2009, 2K-487/2009, 2K-605/2012). Atkreiptinas nukentėjusiojo atstovės dėmesys ir į tai, kad greta aukščiau minimų aplinkybių reikia įvertinti ir šalies ekonominio gyvenimo rodiklius, bendrą gyvenimo lygį, vidutines gyventojų pajamas bei kitus ekonominio pobūdžio faktorius, kurie yra svarbūs teisingos kompensacijos parinkimo požiūriu. Todėl priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti toks, kad teismo sprendimas per trumpesnį ar ilgesnį, tačiau protingą laikotarpį, būtų realiai įvykdytas. Antraip jis pasidarytų nebeaktualus ir pačiam nukentėjusiajam. Tik tuomet kai nuteistasis realiai galės sumokėti M. V. priteistą sumą bei turės suinteresuotumą įvykdyti teismo sprendimą kaip galima greičiau, kolegijos nuomone, bus pasiekta priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko – pusiausvyra.

53Taigi, įvertinusi visas išvardytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nustatydamas M. V. 100 000 Lt atlygintinos neturtinės žalos dydį, tinkamai pritaikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, vadovavosi kriterijais, nurodytais CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, motyvavo savo sprendimą konkrečiomis bylos aplinkybėmis. Priteistas neturtinės žalos dydis iš esmės atitinka protingumo ir teisingumo kriterijus, taip pat šalies ekonominę situaciją, žmonių pragyvenimo lygį. Dėl pasakyto tenkinti nuteistojo T. A. gynėjo ir nukentėjusiojo M. V. atstovės apeliacinį skundą dėl neteisingai priteisto nukentėjusiajam M. V. neturtinės žalos dydžio, nėra pagrindo.

54Tačiau nuteistojo T. A. gynėjo skundo teiginiai dėl neteisingai išspręsto civilinio ieškinio neturtinės žalos atlyginimo dalyje nukentėjusiesiems B. V. ir V. V. iš dalies yra pagrįsti.

55Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi su asmeniu. Teisę į šios žalos atlyginimą paprastai turi asmuo, tiesiogiai nukentėjęs nuo neteisėtos veikos, ir teisė tretiesiems asmenims gauti neturtinės žalos atlyginimą įstatymo ribojama. Tačiau teismų praktikoje šie ribojimai nėra absoliutūs. Nėra absoliuti ir nuostata, kad artimieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik fizinio asmens gyvybės atėmimo atveju (kasacinės nutartys Nr. 3K-7-255/2005, 2K-181/ 2011, 2K-390/2012).

56Byloje nustatyta, kad tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusiajam M. V. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kurio, kaip jau aukščiau minėta, jis visam gyvenimui tapo neįgalus, jam nustatytas specialus nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Nukentėjusiojo M. V. tėvai B. V. bei V. V. dėl sūnaus atžvilgiu padaryto nusikaltimo ir to pasėkoje kilusių padarinių, taip pat patyrė dvasinius išgyvenimus bei nepatogumus -slaugydami sunkią traumą patyrusį sūnų, matydami jo kančias, suvokdami pasekmes ateityje, neabejotinai jie ir patys patyrė didelius dvasinius išgyvenimus. Pasikeitė ir jų asmeninis gyvenimas – visą likusį gyvenimą pastarieji turės prižiūrėti ir slaugyti neįgalų sūnų. Todėl pirmosios instancijos teismas, nustatęs šias aplinkybes, pagrįstai jas įvertino pinigine išraiška. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad neturtinė žala nukentėjusiojo M. V. tėvams priteista pagrįstai, tačiau jos dydis, pagal kolegijos nuomonę, nustatytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas šiuo atveju neatsižvelgė į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo panašaus pobūdžio bylose, neįvertino iš nuteistojo T. A. priteistos nukentėjusiajam M. V. neturtinės ir turtinės žalos dydžio, Valstybinei ligonių kasai priteistos turtinės žalos nukentėjusiojo gydymo išlaidoms atlyginti dydžio, ir to pasėkoje priteisė per didelę kompensaciją nukentėjusiųjų B. V. ir V. V. patirtai neturtinei žalai atlyginti. Remdamasi išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiesiems B. V. bei V. V. priteista kompensacija padarytai neturtinei žalai atlyginti turi būti sumažinta iki 15 000 Lt kiekvienam.

57Dėl BPK 106 straipsnio nuostatų taikymo

58Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiojo M. V. atstovė pateikė pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. ( - ), iš kurio sprendžiant, nukentėjusiojo M. V. motina B. V. už dokumento – apeliacinio skundo surašymą ir jos sūnaus atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, advokatei sumokėjo 500 Lt. Šią sumą nukentėjusiojo M. V. atstovė prašo iš nuteistojo priteisti. Prašymas, atsižvelgus į jo pagrįstumą pateiktais dokumentais, tenkinamas iš dalies (4 t. b.l.122, 132).

59BPK 106 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi teisę nuspręsti išieškoti iš kaltinamojo nukentėjusiojo turėtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

60Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegijos nuomone, būtina atsižvelgti į nuteistajam inkriminuoto nusikaltimo sunkumą, specialių žinių reikalingumą, nukentėjusiojo atstovės suteiktos pagalbos kompleksiškumą, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, nukentėjusiojo ir nuteistojo turtines padėtis bei kita.

61Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme pagal nuteistojo T. A. gynėjo ir nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės Elenos Gylienės apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013-12-23 nuosprendžio, kuriuo T. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 22 straipsnio 1 dalį ir 129 straipsnio 1 dalį (2000-09-26 įstatymo Nr. VIII-1968 redakcija) laisvės atėmimu aštuoneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose, nukentėjusiojo M. V. interesus atstovavo advokatė Elena Gylienė (4 t. b.l. 122). Už suteiktas teisines paslaugas, pagal teismui pateiktą pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. ( - ), nukentėjusiojo motina B. V. advokatei E. Gylienei sumokėjo 500 Lt (4 t. b.l. 132).

62Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovės bylos nagrinėjimo metu apeliacinės instancijos teismo posėdyje sugaištą darbo laiką, nukentėjusiajam suteiktos pagalbos kompleksiškumą, specialių žinių reikalingumą, atsižvelgusi į tai, kad nukentėjusiojo M. V. atstovės apeliacinis skundas atmestas, o nuteistojo gynėjo apeliacinis skundas patenkintas iš dalies bei įvertinusi nuteistojo T. A. turtinę padėtį, tame tarpe ir tai, kad iš jo nukentėjusiajam yra priteista ne tik turtinė, bet ir pakankamai didelė neturtinė žala, prašomas priteisti patirtas išlaidas, advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti, mažina iki 300 Lt.

63Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 106 straipsnio 2 dalimi,

Nutarė

64Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 nuosprendį pakeisti:

65Iš nuteistojo T. A. nukentėjusiesiems B. V. ir V. V. priteistą kompensaciją nusikalstama veika padarytai neturtinei žalai atlyginti sumažinti, kiekvienam priteisiant po 15 000 (penkiolika tūkstančių) Lt.

66Iš nuteistojo T. A. priteisti B. V. 300 (tris šimtus) Lt turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, paslaugoms apmokėti.

67Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

68Nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės Elenos Gylienės apeliacinį skundą atmesti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. Iš T. A. priteista nukentėjusiajam M. V. 100 000 litų neturtinės ir 29 915... 4. Iš T. A. priteista Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos... 5. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 6. T. A. nuteistas už tai, kad jis, 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo,... 7. Nuteistojo T. V. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniu skundu prašo... 8. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 9. Teismo tendencingumą, gynėjo įsitikinimu, patvirtina ir teismo išvada, kad... 10. Pirmosios instancijos teismas T. A. veiksmus kvalifikavo ne pagal atsiradusias... 11. Kita vertus, pagal gynėją, T. A. apskritai neturėjo ketinimo žudyti savo... 12. Nurodo, 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo, esančio ( - ), tarp T. A. iš... 13. Gynėjo įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepakankamai skyrė... 14. Nors apklausti liudytojo K. K. teisme nepavyko, tačiau teisiamajame posėdyje... 15. Mano, kad apygardos teismas, vertindamas bylos faktinius duomenis, turėjo... 16. Gynėjui gana keistai atrodo ir tai, kad peiliu buvo pataikyta į... 17. Gynėjo teigimu, jo ginamojo motinos bei liudytojo G. R. parodymai patvirtina... 18. Gynėjo nuomone, aukščiau išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių... 19. Nukentėjusiojo M. V. atstovė advokatė E. Gylienė apeliaciniu skundu prašo... 20. Apeliantė nurodo, jog skundžiamas nuosprendis dalyje dėl T. A. kaltės yra... 21. Atstovės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas, nustatydamas... 22. Nukentėjusiojo atstovė nurodo, kad M. V. buvo padarytas sunkus sveikatos... 23. Byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad M. V. buvo pristatytas į... 24. Būtina atsižvelgti ir į nukentėjusiojo M. V. tėvų teisme duotus... 25. Apeliantės nuomone, teismas, nustatydamas nukentėjusiajam M. V. padarytos... 26. Teismo posėdyje nuteistasis T. A. ir jo gynėjas prašė nuteistojo gynėjo... 27. Nukentėjusiojo M. V. atstovė prašė jos apeliacinį skundą patenkinti,... 28. Prokuroras, nukentėjusysis V. V. prašė nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinį... 29. Nuteistojo T. A. gynėjo advokato R. Girdziušo apeliacinis skundas tenkinamas... 30. Nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės E. Gylienės apeliacinis skundas... 31. Dėl BK 28 straipsnio nuostatų taikymo... 32. Nuteistojo T. A. gynėjo apeliacinio skundo argumentai, kad jo ginamojo... 33. Pagal BK 28 straipsnio 2 dalį būtinoji gintis yra tada, kai asmuo padaro... 34. Byloje nustatyta, kad 2006-03-18, apie 22.30 val., prie namo, esančio ( - ),... 35. Sprendžiant iš byloje užfiksuotų nuteistojo T. A., beje gana nenuoseklių... 36. Analizuojant byloje esančius duomenis – nuteistojo T. A., liudytojo K. K.,... 37. Kita vertus, tai kad nuteistasis vis dar nenorėjo nurimti, rodo ir tolimesnė... 38. Byloje nustatyta, kad nuteistasis T. A., po pasikėsinimo į M. V. gyvybę,... 39. Po nagrinėjamo įvykio, o ir vėliau, iki buvo sulaikytas ir apklaustas kaip... 40. Taigi, teisėjų kolegija, įvertinusi aukščiau nustatytas aplinkybes, kaip... 41. Dėl nuteistojo veikos kvalifikavimo... 42. Pagal nustatytas bylos aplinkybes nuteistojo T. A. nusikalstamų veiksmų... 43. Veika kvalifikuojama kaip pasikėsinimas nužudyti esant apibrėžtai... 44. Nuteistojo T. A. tyčios turinys pirmosios instancijos teismo nuosprendyje... 45. Teisėjų kolegija vertindama liudytojo A. V. parodymus kitų įrodymų... 46. Esant aukščiau nustatytoms aplinkybėms daroma išvada, jog apygardos... 47. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 48. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog neturtinė žala atlyginama visais... 49. Vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos... 50. Nagrinėjamoje byloje, priešingai nei savo skunduose nurodo apeliantai,... 51. Kaip matyti iš bylos medžiagos, šiuo konkrečiu atveju, nukentėjusysis M.... 52. Bylos duomenimis nustatyta, kad dėl nuteistojo T. A. tyčinių smurtinių... 53. Taigi, įvertinusi visas išvardytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia,... 54. Tačiau nuteistojo T. A. gynėjo skundo teiginiai dėl neteisingai išspręsto... 55. Neturtinė žala pagal savo pobūdį yra asmeninė žala, tiesiogiai susijusi... 56. Byloje nustatyta, kad tyčiniu nusikaltimu, nukentėjusiajam M. V. padarytas... 57. Dėl BPK 106 straipsnio nuostatų taikymo... 58. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nukentėjusiojo M. V. atstovė... 59. BPK 106 straipsnio 2 dalyje pasakyta, kad teismas, priimdamas nuosprendį turi... 60. Sprendžiant išlaidų atlyginimo klausimą, teisėjų kolegijos nuomone,... 61. Nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme pagal... 62. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo atstovės bylos nagrinėjimo... 63. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 64. Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. gruodžio 23 nuosprendį pakeisti:... 65. Iš nuteistojo T. A. nukentėjusiesiems B. V. ir V. V. priteistą kompensaciją... 66. Iš nuteistojo T. A. priteisti B. V. 300 (tris šimtus) Lt turėtų išlaidų... 67. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 68. Nukentėjusiojo M. V. atstovės advokatės Elenos Gylienės apeliacinį skundą...